49f1b018-e430-4bad-8e70-60cde4162234 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-6355-880/2020 Proceso Nr. 2-44-3-00315-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.5.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 9 d. Å irvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų teisėjas Linas Zinkevičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. R. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VÄ® „Turto bankas“, V.

R.. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po J. R. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmėjo palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Jis nurodė, kad yra J. R., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ir O. R., mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenusių (duomenys neskelbtini), sÅ«nus. Po motinos O. R. mirties jis ir suinteresuotas asmuo, jo brolis V. R., kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo.

Tuo metu sužinojo, kad motina po tėvo mirties nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, nors priėmė palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti. Motina visada gyveno (duomenys neskelbtini). Kartu su tėvu įsigijo namÄ , jame gyveno, namÄ prižiÅ«rėjo, rÅ«pinosi turtu, gyvendami santuokoje (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)). Po tėvo mirties motina ir toliau gyveno tame name ir prižiÅ«rėjo namÄ . O. R. rÅ«pinosi J. R. paliktu turtu: mokėjo komunalinius mokesčius už paslaugas, sudarė sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų, atliko kitus aktyvius turto valdymo veiksmus: rÅ«pinosi tėvo žemės sklypais, priėmė jo asmeninius daiktus.

Jis ir jo brolis V. R. gyveno atskirai ir į tėvo paliktÄ turtÄ nepretendavo. Tėvo mirties momentu tėvų namuose gyveno brolis J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini). Jis Å¡eimos neturėjo. Po brolio mirties palikimÄ priėmė brolis V. R.. Mirus broliui J. R. mama viena gyveno namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Po J. R. mirties liko gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties mano motina O.

R. priėmė palikimÄ vienu iÅ¡ CK 5.50 straipsnyje nurodytu bÅ«du: faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ . Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo J. R. palikimo perėjimÄ valstybei. Pasitvirtinus pareiÅ¡kime nurodytoms aplinkybėms, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas. Suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka. Teismas k o n s t a t u o j a :

PareiÅ¡kimas tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ . Santuokos metu jie susilaukė trijų sÅ«nų: pareiÅ¡kėjo A. R., suinteresuoto asmens V. R. ir J. R., kuris mirė (duomenys neskelbtini). J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po J. R. mirties (duomenys neskelbtini) liko nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), 1,06 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,06 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nors į notarų biurÄ jo motina A. O. R. nesikreipė, tačiau palikimÄ priėmė laiku, po sutuoktinio mirties pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir praÅ¡o nustatyti šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Ä®statyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ , turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus.

Pagal tuo metu galiojusiÄ teisės normÄ Ä¯pėdinis savo valiÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem bÅ«dais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priima palikimÄ , kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, Å¡is faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl Å¡io fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtÄ turtÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis, turi įregistruoti Å¡iÄ nuosavybės teisę vieÅ¡ajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas palikimo priėmimÄ reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvÅ«s palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtÄ kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ , nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimÄ si tuo turtu ir turto priežiÅ«rÄ , pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiÅ¡kai naujÄ stadijÄ â€“ naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G.

G. v. R. M., T. Å ., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Å . v. M. Å ., V. K. IÄ® ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Nagrinėjamu atveju, po J. R. mirties jo sutuoktinė A. O. R. per CK nustatytÄ 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminÄ , nepadavė pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau, pareiÅ¡kėjo teigimu, ji rÅ«pinosi po J. R. mirties likusiu turtu. Å iuos veiksmus A. O. R. atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad po tėvo J. R. mirties A. O. R. ir toliau liko gyventi jų gyvenamajame name, tvarkė namus, teritorijÄ aplink namus, naudojosi Å«kiniais pastatais, žemės sklypais, mokėjo mokesčius už elektros energijÄ , Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , ir pan. Suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kėjo brolis V. R. neprieÅ¡taravo, kad bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nurodė, kad jo mama A. O. R. po jų tėvo J. R. mirties rÅ«pinosi jo turtu. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Å ios aplinkybės leidžia manyti, jog A. O. R. po sutuoktinio J. R. mirties, jo turtÄ prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiÅ¡kėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ nuosavybės teisėms įregistruoti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po sutuoktinio J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo žmona A. O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė jo palikimÄ . Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiÅ¡kėjui A. R. dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismÄ .

Teisėjas Linas Zinkevičius