49f049ed-2a5a-4b2c-8696-69caef5cc110 · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                       Administracinė byla Nr. ATP-313-309/2016                                                                       Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00249-2016-4                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

             2.7.4.3.; 3.26.1. (S)                                                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 14 d.   Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal D.

A. apeliacinį skundÄ dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarimo, kuriuo D. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymÄ nubaustas 723 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :              D.

A. nubaustas už tai, kad 2016 m. balandžio 15 d. 00.20 val. (duomenys neskelbtini) vairavo jam priklausantį automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,51 promilės) neblaivumo laipsnis, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.              Apeliaciniu skundu D. A. praÅ¡o panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

             Skunde apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių jo kaltę galėjus padaryti administracinį teisės pažeidimÄ , o visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.              D. A. teigimu, policijos pareigÅ«nai prie jo automobilio privažiavo tuo metu, kai jis automobilio nevairavo, o sėdėdamas automobilio salone kartu su E. V. gėrė alkoholinius gėrimus.

Tvirtina, kad jis iÅ¡ namų į vietÄ , kur jį rado policijos pareigÅ«nai, atvažiavo bÅ«damas visiÅ¡kai blaivus, neblaivus automobilio nevairavo.              Pasak apelianto, policijos pareigÅ«nų parodymai yra subjektyvÅ«s ir prieÅ¡taringi – liudytojas A. V. nurodė, kad apsisukinėjantį automobilį matė 50–100 metrų atstumu, o liudytojas R. Å . nurodė, kad iÅ¡ priekio atvažiuojantį automobilį pamatė maždaug 200 metrų atstumu. Atkreipia dėmesį, kad pareigÅ«nai be kita ko nurodė, jog automobilį ne stabdė, o sekė.

Mano, kad tokiu atveju policijos pareigÅ«nai automobilį turėtų stabdyti. Taip pat pažymi, kad policijos pareigÅ«nų parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, įskaitant ir vaizdo registratoriumi užfiksuotus duomenis.              Atsiliepimu į D. A. apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas praÅ¡o Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ , D. A. apeliacinio skundo netenkinti.                                       D.

A. apeliacinis skundas netenkinamas.              ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.             IÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis).

             Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad D. A. kaltė dėl ginčijamo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiÅ¡kai.Nors D. A. neigia padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , jo kaltę padarius inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.IÅ¡ liudytojų policijos pareigÅ«nų R. V. ir R. Å . parodymų matyti, kad jie dėl esminių aplinkybių sutampa – abu pareigÅ«nai tvirtina matę, kad D.

A. automobilis judėjo, automobilio vairuotojas, pamatęs juos, apsisuko, įsuko į lauko keliukÄ ir iÅ¡jungė automobilio Å¡viesas. Jiems priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjęs D. A. neneigė, kad vairavo automobilį, nurodė, kad gėrė alų ir degtinę (27–28, 37–38 b. l.). Netikėti minėtais policijos pareigÅ«nų parodymais nėra pagrindo – iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės nurodytos ir jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose, suraÅ¡ytuose tÄ pačiÄ dienÄ po pažeidimo užfiksavimo (2, 3–4 b. l.), Å¡iuos parodymus patvirtina ir alkoholio kiekio matuoklio užfiksuoti duomenys (5 b. l.), o taip pat ir paties D.

A. administracinio teisės pažeidimo protokole paraÅ¡ytas paaiÅ¡kinimas „gailiuosi, kad važiavau iÅ¡gėręs“ (1 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, policijos pareigÅ«nų nurodyta aplinkybė, kad jie, pamatę automobilį, važiavo iÅ¡ paskos, o kai prie jo privažiavo, automobilis jau buvo sustojęs, D. A. kaltę padarius jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ ne paneigia, o prieÅ¡ingai – patvirtina. Akivaizdu, kad jeigu D. A. vairuojamas automobilis nebÅ«tų judėjęs, policijos pareigÅ«nai nebÅ«tų važiavę jam iÅ¡ paskos.

Dėl Å¡ios priežasties policijos pareigÅ«nai negalėjo automobilio stabdyti – stabdyti galima prieÅ¡ais atvažiuojantį, o ne nuvažiuojantį automobilį. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, netikėti policijos pareigÅ«nų parodymais vien todėl, kad jie ne visiÅ¡kai analogiÅ¡kai nurodė atstumÄ , buvusį tarp jų ir D. A. automobilių, nėra pagrindo. Duomenų, kad policijos pareigÅ«nai bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi, kad tarp jų ir pažeidėjo bÅ«tų asmeniÅ¡kumų, nėra.

IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, įskaitant ir byloje esančius vaizdo bei garso įraÅ¡us, ir priėmė teisingÄ sprendimÄ . Tai, kad byloje esančiame kompaktiniame diske užfiksuotame vaizdo įraÅ¡e nematyti D. A. automobilio sustojimo momento, apelianto kaltės padarius administracinį teisės pažeidimÄ nepaneigia. Kaip minėta, policijos pareigÅ«nai nurodė aiÅ¡kiai matę judantį ir sustojantį automobilį, tai, kad vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, administracinio teisės pažeidimo protokole patvirtino ir pats D.

A.. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad garso įraše (35 b. l.) užfiksuotas D. A. bandymas tartis su policijos pareigūnais – pastarasis pareigūnams nurodė, kad nori „išlaikyti“ teises, t. y. nenori, kad jam būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Aukštesniojo teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai įvertinti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, teismo išvados dėl D.

A. kaltės yra pakankamai motyvuotos. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir naikinti skundžiamÄ nutarimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. IÅ¡ skundžiamo nutarimo taip pat akivaizdu, kad administracinę nuobaudÄ apeliantui teismas paskyrė įvertinęs visas reikÅ¡mingas Å¡io klausimo sprendimui aplinkybes ir Å¡i nuobauda nėra per griežta. Be to, apeliantas jam paskirtos nuobaudos neginčijo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir D. A. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                              Zigmas Kavaliauskas