49efd580-868d-446a-b69d-a596d72c5c8a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-378-196/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02118-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1; 2.6.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-433-560/2017 pagal ieÅ¡kovo D. G. ieÅ¡kinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Dami Group“ ir „Autolima“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Interglobal Baltic“ ir New Center Di Foggetta Giovanni. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas D. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių 49 165,16 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog atsakovė UAB ,,Dami Group“ su trečiuoju asmeniu New Center Di Foggetta Giovanni sudarė sutartį dėl 49 165,16 Eur vertės krovinio gabenimo iÅ¡ JOTA Sp.z.o.o., esančios Lenkijoje. Å iuo pagrindu UAB ,,Dami Group“ su atsakove UAB ,,Autolima“ sudarė krovinio pervežimo sutartį, pagal kuriÄ UAB ,,Autolima“ turėjo pristatyti krovinį iÅ¡ JOTA Sp.z.o.o. į UAB ,,Interglobal Baltic“ sandėlį, esantį Kaune. UAB ,,Autolima“ priklausantis automobilis su priekaba minėtÄ krovinį 2014 m. spalio 24 d. paėmė iÅ¡ JOTA Sp.z.o.o., tačiau į UAB ,,Interglobal Baltic“ sandėlį nepristatė.

Sutartinius santykius tarp UAB ,,Interglobal Baltic“ ir UAB ,,Dami Group“ patvirtina 2014 m. spalio 24 d. pervežimo sutartis, UAB ,,Dami Group“ pateikta mokėjimui PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija DAMI Nr. 002511. SusitarimÄ tarp UAB ,,Dami Group“ ir New Center Di Foggetta Giovanni patvirtina raÅ¡ytinė pervežimo sutartis. Trečiasis asmuo New Center Di Foggetta Giovanni, vadovaudamasis 2015 m. vasario 6 d. susitarimu dėl nuostolių atlyginimo, atlygino UAB ,,Interglobal Baltic“ dingusio krovinio vertę ir Å¡iuo pagrindu įgijo visas kreditoriaus teises reikalauti solidariai iÅ¡ atsakovių jo patirtų nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

IeÅ¡kovas 2015 m. kovo 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi iÅ¡ New Center Di Foggetta Giovanni įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovių solidariai jam įvykdyti prievolę.Atsakovė UAB „Dami Group“ pateiktame atsiliepime prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens New Center di Foggetta Giovanni reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra akivaizdžiai sudaryta tik dėl akių, t. y., nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, todėl yra niekinė ir negaliojanti.

New Center di Foggetta Giovanni, kaip juridinis asmuo, kuris vykdydamas Å«kinę-komercinę veiklÄ yra suinteresuotas gauti kuo didesnį pelnÄ , jokiu bÅ«du negalėtų neatlygintinai perleisti reikalavimo teisės į 49 165,16 Eur žalos dėl dingusio krovinio atlyginimÄ , juo labiau papildomai už tai sumokėti ieÅ¡kovui 850 Eur. Abejonių reikalavimo teisių perleidimo sutarties tikrumu kelia ir sutarties II dalies 4 punktas, kuriuo paneigiama visa reikalavimo teisių perleidimo sutarties esmė. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties papildyme ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu nesusitarė dėl naujų ar papildomų sutarties sÄ lygų, todėl Å¡is dokumentas apskritai negali bÅ«ti laikomas reikalavimo teisių perleidimo sutarties sÄ lygas pakeičiančiu susitarimu.

Minėti sandoriai turėtų bÅ«ti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais. Atsakovė taip pat nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių, ar trečiojo asmens UAB „Interglobal Baltic“ patirtÄ Å¾alÄ trečiasis asmuo New Center di Foggetta Giovanni atlygino pagrįstai. Atsakovės teigimu, dėl krovinio vagystės yra pagrindas jÄ atleisti nuo atsakomybės už krovinio praradimÄ .Atsakovė UAB „Autolima“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.Tretieji asmenys UAB „Interglobal Baltic“ ir New Center di Foggetta Giovanni pateiktame atsiliepime prašė ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti iÅ¡ atsakovių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei UAB „Dami Group“ 1 216,32 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 24 d. tretieji asmenys UAB „Interglobal Baltic“ ir New Center di Foggetta Giovanni sudarė ekspedicijos pavedimo sutartį, kuria New Center di Foggetta Giovanni įsipareigojo pervežti sutartyje nurodytÄ krovinį iÅ¡ Lenkijos į LietuvÄ .

TÄ pačiÄ dienÄ trečiasis asmuo New Center di Foggetta Giovanni, siekdamas įvykdyti sutartimi su UAB „Interglobal Baltic“ prisiimtus įsipareigojimus, su atsakove UAB „Dami Group“ sudarė kitÄ ekspedicijos pavedimo sutartį, kuria krovinio pervežimas buvo patikėtas UAB „Dami Group“. UAB „Dami Group“ krovinio pervežimui įvykdyti į pagalbÄ pasitelkė atsakovę UAB „Autolima“, su kuria sudarė 2014 m. spalio 24 d. pervežimo sutartį. Krovinio siuntėjas buvo Jota Sp.z.o.o., iÅ¡ kurio krovinys turėjo bÅ«ti pakrautas ir pristatytas krovinio gavėjui, trečiajam asmeniui UAB „Interglobal Baltic“.

Susitariantys vežėjai Å¡iuo atveju buvo trečiasis asmuo New Center di Foggetta Giovanni bei atsakovė UAB „Dami Group“, tuo tarpu atsakovė UAB „Autolima“ buvo faktinis krovinio vežėjas. 2014 m. spalio 27 d. krovinys buvo pakrautas į atsakovei UAB „Autolima“ priklausančiÄ transporto priemonę, tačiau Å¡io krovinio UAB „Autolima“ į paskirties vietÄ nepristatė – krovinys buvo pavogtas. Dingus kroviniui, tretieji asmenys New Center di Foggetta Giovanni ir UAB „Interglobal Baltic“ 2015 m. vasario 6 d. sudarė susitarimÄ dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo New Center di Foggetta Giovanni, kaip vežėjas, įsipareigojo atlyginti trečiajam asmeniui krovinio gavėjui UAB „Interglobal Baltic“ prarasto krovinio vertę – 49 165,16 Eur. 2015 m. vasario 6 d. buvo atliktas bankinio mokėjimo pavedimas UAB „Interglobal Baltic“. 2015 m. kovo 5 d. trečiasis asmuo New Center di Foggetta Giovanni su ieÅ¡kovu D.

G. sudarė reikalavimo į žalos atlyginimÄ perleidimo sutartį, kuria New Center di Foggetta Giovanni perleido ieÅ¡kovui reikalavimo teisę į 49 165,16 Eur žalos atlyginimÄ dėl dingusio krovinio iÅ¡ UAB „Dami Group“. 2015 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. birželio 13 d. tarp tų pačių Å¡alių pasiraÅ¡yti reikalavimo į žalos atlyginimÄ perleidimo sutarties papildymai, kuriais iÅ¡ dalies buvo pakeista pirminė reikalavimo teisių perleidimo sutartis.Teismas ex officio (teismo iniciatyva) nagrinėjo, ar reikalavimo teisių perleidimo sutartis gali bÅ«ti laikoma niekine, nes atsakovė UAB „Dami Group“ nėra pareiÅ¡kusi reikalavimo pripažinti sutartį negaliojančia.

Teismas sutiko su atsakove UAB „Dami Group“, jog tarp ieÅ¡kovo D. G. ir trečiojo asmens New Center di Foggetta Giovanni 2015 m. kovo 5 d. pasiraÅ¡ytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties, II dalies 4 punkto formuluotė, kad „iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡kota suma 100 procentų priklauso Kreditoriui (t. y., byloje – trečiajam asmeniui New Center di Foggetta Giovanni) ir Naujasis kreditorius (t. y., ieÅ¡kovas byloje) įsipareigoja jÄ pervesti per 7 dienas nuo lėšų įskaitymo į Naujojo kreditoriaus sÄ skaitÄ â€œ įrodo faktÄ , kad sutartis yra sudaryta tik dėl akių, nes minėtu punktu yra paneigiama visa reikalavimo teisių perleidimo sutarties esmė – reikalavimo teisės perleidimas kitam asmeniui.

Reikalavimo perleidimas yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, jog pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o prievolė iÅ¡lieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2013). Tuo tarpu iÅ¡ minėtos sutarties nuostatos matyti, jog, nors sutartis įvardinta kaip reikalavimo perleidimo, tačiau, nepaisant to, Å¡alys sutartyje numatė, kad kreditorius prievolėje nepasikeičia, t. y., kreditoriumi lieka trečiasis asmuo New Center di Foggetta Giovanni.

Teismas pažymėjo, jog minėtoje sutarties nuostatoje taip pat numatyta nuoroda į skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , t. y., kad iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡kota suma priklauso pradiniam kreditoriui. Tokia sutarties punkto formuluotė suponuoja pagrindÄ abejoti tikrÄ ja sutarties Å¡alių valia pasiraÅ¡ant minėtÄ sutartį. Tai, jog sutartyje Å¡alių iÅ¡reikÅ¡toji valia galimai neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, pagrindžia ir reikalavimo perleidimo sutarties II dalies 2 punktas, kuriame nurodoma, kad „už skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Kreditorius (New Center di Foggetta Giovanni) Naujajam kreditoriui (ieÅ¡kovui) sumoka 850 Eur“.

Teismas sprendė, jog tokios sÄ lygos įrodo vienintelį Å¡alių siektinÄ tikslÄ â€“ skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovo D. G. pastangomis. Å alims sutartyje numačius, jog reikalavimo perleidimo sutartis yra atlygintinė, ir už perleistÄ reikalavimÄ trečiajam asmeniui įsipareigojus papildomai sumokėti ieÅ¡kovui 850 Eur, tačiau nenurodžius ieÅ¡kovo atlyginimo trečiajam asmeniui už perleistÄ reikalavimÄ sÄ lygų, tokie prieÅ¡taravimai kelia pagrįstų abejonių dėl sutarties Å¡alių tikrųjų ketinimų bei reikalavimo perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo tikslo.

Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas D. G. nurodė, jog minėta sutartimi trečiasis asmuo perleido jam ne reikalavimÄ Ä¯ skolininkus, o tik teisę reikalauti iÅ¡ skolininkų įvykdyti prievolę, kas numatyta ir reikalavimo perleidimo sutarties I dalies 8 punkte, tačiau tokiÄ ieÅ¡kovo interpretacijÄ , teismas vertino kaip nepagrįstÄ ir prieÅ¡taraujančiÄ Ä¯statymo nuostatoms, reglamentuojančioms reikalavimo perleidimo sutarties pagrindus bei sÄ lygas. Teismas sprendė, kad vėlesni sutarties pakeitimai nepaneigia nurodytų iÅ¡vadų, nes paskutinėje sutarties 2016 m. birželio 13 d. redakcijoje nurodžius, jog sutartis yra neatlygintinė, kyla pagrįstų abejonių Å¡alių sÄ Å¾iningumu ir sutarties Å¡alių iÅ¡reikÅ¡tÄ ja bei tikrÄ ja valia.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių pasiraÅ¡yta reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra apsimestinis sandoris, todėl reikalavimo perleidimo sutartį pripažino niekine ex officio (teismo iniciatyva).Teismas konstatavo, kad sutarties Å¡alių tikrieji ketinimai ir valia buvo skolos iÅ¡ atsakovių iÅ¡ieÅ¡kojimas (atstovavimo teisiniai santykiai), kas reiÅ¡kia, kad tarp Å¡alių pasiraÅ¡yta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo pridengta teisinių paslaugų (atstovavimo) sutartis, kurios pasiraÅ¡ymas nebuvo tikslingas dėl ieÅ¡kovo D.

G. kaip atstovo civilinėje byloje teisinio statuso trūkumo (ieškovas nebuvo ir nėra nei trečiojo asmens kaip juridinio asmens byloje darbuotojas, nei advokatas). Teismui reikalavimo perleidimo sutartį pripažinus niekine ex officio bei nesant pagrindo ieškovui byloje reikšti reikalavimo savarankiškai ar kaip trečiojo asmens New Center di Foggetta Giovanni atstovui pridengtos teisinių paslaugų (atstovavimo) sutarties pagrindu, pateiktas ieškinys atmestas visa apimtimi.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiIeškovas D.

G. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Teismas nukrypo nuo suformuotos jurisprudencijos; neteisingai iÅ¡nagrinėjo bylÄ neatsižvelgdamas į kitų teismų formuojamÄ praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Sprendimas prieÅ¡tarauja Kauno apygardos teismo praktikai civilinėje byloje Nr. 2A-710-264/2016, nors bylų ratio decidendi sutampa.

Vilniaus apygardos teismas privalėjo vadovautis minėta nutartimi, o ne savaip aiÅ¡kinti ir taikyti teisės normas. Teismas ne tik nesivadovavo tos pačios instancijos teismo iki tol formuojama praktika, tuo neiÅ¡laikydamas jurisprudencijos tęstinumo, tačiau sprendime vertino situacijÄ bei taikė teisės aktus prieÅ¡ingai, nei nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-687/2017. Aplinkybė, jog apeliantÄ ir pradinį kreditorių siejo teisinių paslaugų teikimo ar kitokie santykiai, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti reikalavimų perleidimo sutartį niekine teismo iniciatyva, nes tokia reikalavimų perleidimo sutartis nepažeidžia jokių imperatyvių teisės normų, geros moralės ar kieno nors teisėtų interesų.

Skundžiamu sprendimu teismas nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kuriÄ teismui pripažinus ieÅ¡kovo teisinį nesuinteresuotumÄ , jo pagrindiniai reikalavimai turi bÅ«ti ne atmetami, taip sudarant regimybę dėl jų nepagrįstumo, o procesas turi bÅ«ti nutrauktas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014). Pripažinus, jog apeliantas neturi reikalavimo teisės, procesas turėjo bÅ«ti nutrauktas, o ne atmestas ieÅ¡kinys.

Pripažinęs, kad ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės, nes reikalavimo perleidimo sutartimi įgytas reikalavimas yra niekinis, teismas iÅ¡ esmės užkirto keliÄ iÅ¡ieÅ¡koti žalÄ iÅ¡ atsakovių net ir pripažinus, jog teisę reikalauti turi tik pradinis kreditorius, kadangi pareikÅ¡ti naujÄ ieÅ¡kinį suėjo ieÅ¡kinio senaties terminas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 11 dalis).Pradinis kreditorius ir apeliantas abipusiu sutarimu ir laisva valia sudarė reikalavimų perleidimo sutartį.

Toje sutartyje buvo numatytas sutarties keitimo bÅ«das – IV dalies 1 ir 3 punktai numato minėtos sutarties pakeitimo bÅ«dus ir formÄ . 3 punktas nustato, kad Å¡alys bendru sutarimu gali keisti Å¡ios sutarties sÄ lygas, kÄ Å¡alys ir padarė, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimai, kad sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra apsimestinis sandoris, neturi jokio pagrindo. Sutarties laisvės principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys laisvos susitarti dėl sutarties sÄ lygų, jei tik jos neprieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms.

Atsakovių ar teismo abejonės, kodėl sutartys buvo sudarytos tuo metu, tokiomis sÄ lygomis ar tokia tvarka, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti sandorį niekiniu. Apeliacinio skundo argumentai bei pateikta teismų praktika patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas priimdamas skundžiamÄ apeliacine tvarka sprendimÄ padarė esminius materialiosios ir procesinės teisės normų taikymo pažeidimus, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų suformuota praktika analogiÅ¡kose bylose, todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį tenkinti.

Kadangi dėl faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovių bei trečiųjų asmenų veiksmų kvalifikavimu, ginčo nėra, apeliantas sutinka su tokiu teismo vertinimu ir apeliacinį skundÄ duoda tik toje dalyje, kuria reikalavimų perleidimo sutartis pripažinta niekine.Atsakovė BUAB „Dami Group“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ apelianto atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Apeliantas gausiai dėsto įvairių teismų praktikÄ , daugeliu atvejų neįvardindamas konkrečių, nurodyta praktika grindžiamų apeliacinio skundo argumentų. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad kiekvienÄ teismÄ saisto bet kuris ankstesnis kito teismo sprendimas, kuriame buvo aiÅ¡kinamos ir taikomos tos pačios teisės normos. IÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismams, nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009).

Apelianto nurodomos Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-710-264/2016 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-65-687/2017 faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, t. y., nesutampa ginčo esmė.Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo reikalavimo teisių perleidimo sutarties turinį ir konstatavo, kad jau pačios sutarties nuostatos paneigia reikalavimo perleidimo esmę bei nustatė (ir iš paties apelianto žodžių), kad sutarties šalis siejo atstovavimo teisiniai santykiai.

Apeliantas skunde bando paneigti savo paties teiginius iÅ¡sakytus teisme.Teismo iÅ¡vados, kad apeliantas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė apsimestinio sandorio pagrindu, bei paties apelianto iÅ¡dėstyta teismų praktika kaip tik patvirtina, kad apeliantas Å¡ioje byloje neturėjo jokio asmeninio materialinio suinteresuotumo ir negynė jokių savo pažeistų teisių. IeÅ¡kinio senaties termino praleidimas yra paties apelianto ir trečiojo asmens neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų veiksmų pasekmė ir negali bÅ«ti pagrindas kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties laisvės principas nėra absoliutus;

Å¡alys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo. Sutarčių laisvės principas negali paneigti egzistuojančių reikalavimo perleidimo sandorio trÅ«kumų (sutarties turinys paneigia reikalavimo perleidimo esmę, akivaizdu, kad Å¡alys nesiekė tokio rezultato), todėl Å¡i sutartis niekinė ir negalioja. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkinamas.Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Å io proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas teismui ex officio pripažinus reikalavimo perleidimo sutartį akivaizdžiai niekine (apsimestiniu sandoriu), teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad apelianto (ieÅ¡kovo) D. G. ieÅ¡kinio reikalavimo į atsakoves UAB „Dami Group“ ir UAB „Autolima“ pagrindas yra reikalavimo į žalos atlyginimÄ perleidimo sutartis, kurioje aptartos reikalavimo teisės į atsakoves perleidimo sÄ lygos. 2015 m. kovo 5 d. trečiasis asmuo New Center di Foggetta Giovanni su apeliantu (ieÅ¡kovu) D. G. sudarė reikalavimo į žalos atlyginimÄ perleidimo sutartį, kuria New Center di Foggetta Giovanni perleido apeliantui reikalavimo teisę į 49 165,16 Eur žalos atlyginimÄ dėl dingusio krovinio iÅ¡ UAB „Dami Group“. 2015 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. birželio 13 d. tarp tų pačių Å¡alių pasiraÅ¡yti reikalavimo į žalos atlyginimÄ perleidimo sutarties papildymai, kuriais iÅ¡ dalies buvo pakeista pirminė reikalavimo teisių perleidimo sutartis.

Atsakovė BUAB „Dami group“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo ir trečiojo asmens New Center di Foggetta Giovanni reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra akivaizdžiai sudaryta tik dėl akių, t. y., nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, todėl yra niekinė ir negaliojanti (CK 1.86 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo, ar reikalavimo teisių perleidimo sutartis gali būti laikoma akivaizdžiai niekine – apsimestiniu sandoriu (CK 1.87 straipsnis). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti reikalavimo perleidimo sutarties kaip apsimestinio sandorio, nes šalių sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis nepažeidžia jokių imperatyvių teisės normų, geros moralės ar kieno nors teisėtų interesų.Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas.

Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 1.78 straipsnio 5 dalis, įtvirtinanti nuostatÄ , kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio, reiÅ¡kia, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktÄ ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikÅ¡tas savarankiÅ¡kas reikalavimas ieÅ¡kinyje. Tačiau ex officio, nesant ginčo Å¡alies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tik tada, kai, nagrinėjant bylÄ , pagrindas pripažinti sandorį ar aktÄ niekiniu tampa akivaizdus.

Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimÄ , bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktÄ negaliojančiu, pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma. Jeigu teismas, nesant Å¡alies ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktÄ negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimÄ , tirti su tuo susijusius įrodymus, bÅ«tų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2011;

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-65/2014, 2017 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1773-370/2017). Spręsdamas klausimÄ , ar sandoris yra akivaizdžiai niekinis, teismas turi atsižvelgti į sudaryto sandorio turinį, Å¡alių elgesį po sandorio sudarymo, sandorio sudarymo metu galiojusias įstatymo nuostatas, nustatančias niekinio sandorio negaliojimo pagrindus, vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-639-798/2018).Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys.

Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Tačiau visais atvejais aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).

Kai viena šalis teigia, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, o kita šalis tai neigia, teismas turi vadovautis ne tik sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011). Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs 2015 m. kovo 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties bei jos papildymų turinį, išklausęs proceso dalyvių argumentus, išsakytus teismo posėdžių metu, sprendė, kad yra niekinio sandorio faktas, jog šalių pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra apsimestinis sandoris, šalių pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo pridengta teisinių paslaugų (atstovavimo) sutartis, todėl reikalavimo perleidimo sutartį pripažino niekine ex officio.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iÅ¡ skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimÄ kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iÅ¡ prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytÄ bendrÄ jÄ taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties.

Tai reiÅ¡kia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimÄ nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali bÅ«ti blogesnė už buvusiÄ pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį praneÅ¡us (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; kt.)Sutarties laisvės principas, kaip vienas iÅ¡ civilinių santykių reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnis), leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnis).

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Å iame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir Å¡alių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rÅ«Å¡ies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Be to, Å¡alys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sÄ lygas, bÅ«dingas skirtingų rÅ«Å¡ių sutartims.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad Å¡alys gali sudaryti miÅ¡rias sutartis, t. y. sutartis, turinčias kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017, 23 punktas). Taigi net ir tais atvejais, jei kai kurios sudarytos sutarties sÄ lygos nėra visiÅ¡kai bÅ«dingos atitinkamos rÅ«Å¡ies sutarčiai, reglamentuojamai CK, tai savaime nereiÅ¡kia, kad Å¡alys sudarė kitÄ sandorį, juolab – apsimestinį.Kaip minėta, 2015 m. kovo 5 d. trečiasis asmuo New Center di Foggetta Giovanni su apeliantu (ieÅ¡kovu) D.

G. sudarė reikalavimo į žalos atlyginimÄ perleidimo sutartį, kuria New Center di Foggetta Giovanni perleido apeliantui reikalavimo teisę į 49 165,16 Eur žalos atlyginimÄ dėl dingusio krovinio iÅ¡ UAB „Dami Group“. 2015 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. birželio 13 d. tarp tų pačių Å¡alių pasiraÅ¡yti reikalavimo į žalos atlyginimÄ perleidimo sutarties papildymai, kuriais iÅ¡ dalies buvo pakeista pirminė reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Paskutiniu papildymu numatyta, kad reikalavimo perleidimo sutartis neatlygintinė.Atsižvelgdama į aptartÄ teismų praktikÄ , nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjant bylÄ pagal D.

G. ieÅ¡kinį atsakovėms BUAB ,,Dami Group“ ir UAB „Autolima“ dėl žalos atlyginimo, reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareikÅ¡tas nebuvo ir nesusiklostė situacija, kuomet teismui bÅ«tų buvęs pakankamai akivaizdus niekinio sandorio faktas (nes sandorio apsimestinumas įrodinėtinas CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis bei sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas negalėjo ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktÄ bei taikyti niekinio sandorio teisnius padarinius (t. y. atmesti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ ).

Å ios aplinkybės lemia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimÄ . Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs niekinio reikalavimo perleidimo sandorio faktÄ ir kad Å¡i aplinkybė sudaro savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio atmetimo pagrindÄ , prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas (nutarties 17.4 punktas) nekvalifikavo Å¡alių teisinių santykių, netyrė ir nevertino ieÅ¡kinyje nurodytų žalos atsiradimo bei atlyginimo sÄ lygų ir atsikirtimų į ieÅ¡kovo reikalavimus, todėl nurodytos aplinkybės turėtų bÅ«ti nustatinėjamos ir įrodinėjamos iÅ¡ naujo.

Taigi teismas iÅ¡ esmės nesprendė ieÅ¡kinio reikalavimo, nes jį atmetė kitais pagrindais. Apeliacinis teismas Å¡iuo atveju negali paÅ¡alinti nustatytų pažeidimų, nes ginčui iÅ¡spręsti bÅ«tina iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymus, nustatyti turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti faktines aplinkybes, todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir, atsižvelgiant į tai, kad reikia tirti aplinkybes, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija nurodo, kad kiti apelianto argumentai: dėl netinkamo vadovavimosi teismų praktika, dėl CPK 293 straipsnio pažeidimo yra nepagrįsti, tačiau kaip dėl nelemiančių teisinio rezultato nagrinėjamu atveju, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , dėl jų plačiau nepasisakytina. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                         Danutė Gasiūnienė                                                                  Konstantinas Gurinas                                                                  Alvydas Poškus