49edf571-92a0-4c5f-bb9e-0fb2cfaf34ae · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-38-230/2010

Pirmosios instancijos teisėja Valdonė Račiūnienė

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.1, 121.18, 121.21

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Nijolios Indreikienės,

kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant  atsakovui R. D., jo atstovui adv. Žydrūnui Ambrizui,

viešame teismo posėdyje apeliacine

žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės K. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės

teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-138-774/2009 pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui R. D. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

Ieškovė K. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R.

D. 15 127 Lt turtinės ir 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad ji ir atsakovas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai, jiems

priklauso po 1/6 dalį gyvenamojo namo. 2007 m. vasario 4 d. atsakovui priklausančiame bute Nr. 4 įvyko vandentiekio avarija - vanduo užliejo aukštu žemiau

esantį visÄ ieÅ¡kovės butÄ Nr. 3, kurį ji 2006 m. pabaigoje buvo remontavusi. Vanduo iÅ¡ atsakovo buto liejosi apie 12 valandų, buvo sulietos ieÅ¡kovės buto lubos,

sienos, grindys, visi bute esantys daiktai. Nuo didelio vandens kiekio ieÅ¡kovės buto sienos ir lubos neiÅ¡džiÅ«vo visiÅ¡kai iki Å¡iol, džiÅ«stant krenta tinko gabalai, bute tvyro pelėsių kvapas, sunyko elektros laidai, bute nėra elektros, elektriniai prietaisai tapo netinkami. Užliejimo pasekmėms panaikinti reikalingas ne kosmetinis, bet rimtesnis buto remontas. ŽalÄ dėl buto užliejimo privalo atlyginti atsakovas, nes jis kaltas dėl jam nuosavybės teise priklausančiame bute įvykusios vandentiekio avarijos. Žala ieÅ¡kovei ir jos turtui atsirado dėl atsakovo netinkamo, nerÅ«pestingo, abejingo požiÅ«rio į jo bute esančiÄ vandentiekio sistemÄ ir jos eksploatacijÄ â€“ atsakovas negyveno bute ir paliko atsuktÄ kranÄ . Tarp tokių atsakovų veiksmų ir ieÅ¡kovei padarytos žalos dėl jos buto užpylimo vandeniu yra priežastinis ryÅ¡ys. IeÅ¡kovė patyrė 15 127 Lt turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro: buto atstatomojo remonto vertė (5 408 Lt pagal UAB „Skena“ sÄ matÄ ir 295 Lt už žalos dydžio paskaičiavimÄ ), papildomos iÅ¡laidos įmirkusių sienų, lubų intensyviam džiovinimui ir bute tvyrančiai drėgmei sumažinti (506 Lt durpėms, malkoms ir papildomai sunaudotai elektros energijai), sugadintų ir netinkamų naudoti daiktų vertė (8 918 Lt). Atsakovas taip pat privalo atlyginti

80 000 Lt neturtinę žalÄ , nes dėl atsakovo kaltės ieÅ¡kovė patyrė didelių nepatogumų ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, tris mėnesius gyveno labai blogomis sÄ lygomis, dėl nuolat bute tvyrančios drėgmės pablogėjo sveikata.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės K. M. atsakovui

R. D. 1500 Lt už atsakovo advokato teisinę pagalbÄ . Teismas laikė ieÅ¡kinį nepagrįstu ir neįrodytu. Vertindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymu UAB „Skena“ atliktÄ ieÅ¡kovės butui padarytos žalos

paskaičiavimÄ , teismas nurodė, kad Å¡iuo įrodymu žalos atsiradimo priežastis nebuvo tirta ir ji nenustatyta. Vertindamas ieÅ¡kovės

pateiktus medicininius dokumentus, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė sveikatos sutrikimais skundėsi periodiÅ¡kai įvairiais laikotarpiais, tame tarpe ir iki jos nurodyto buto užliejimo 2007 m. vasario mėn. Ä®vertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepateikė neginčijamų įrodymų, jog įvykusi vandentiekio avarija kilo dėl atsakovo kaltės. Byloje aplamai nebuvo pateikta duomenų, dėl kokios priežasties įvyko vandentiekio avarija, dėl kurios buvo užlietas ieÅ¡kovės butas. Teismas taip pat rėmėsi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , o bÅ«tent  Kauno miesto savivaldybės raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad namas, esantis KopÅ«stų g. 13, yra senas, avarinės bÅ«klės ir kad ieÅ¡kovės buto sienos ir lubos drėksta nuo 1997 metų. Be to, pačios K. M. teigimu, nuolat drėkstančių jos patalpų priežastis gali bÅ«ti ypatingai blogos bÅ«klės stogo danga. Apibendrindamas teismas nurodė, kad ieÅ¡kinys yra neįrodytas, nes nenustatyti atsakovo R. D. neteisėti veiksmai, nuostoliai, priežastinis ryÅ¡ys, ir kaltė dėl žalos padarymo. Teismas taip pat pripažino, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog dėl atsakovo veiksmų ji patyrė neturtinę žalÄ ir kuo konkrečiai tai pasireiÅ¡kė. Teismas nepriteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, nes Kauno valstybės garantuojamos teisinės tarnybos 2009 m. vasario 2 d. sprendimu ieÅ¡kovei nustatytas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovė K.M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį dalyje dėl 15 217 Lt turtinės žalos atlyginimo; siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti užliejimo

Å¡altinį, skirti ekspertizę, jÄ pavesti atlikti ekspertui K. B., priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė

nurodo, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ ir neiÅ¡siaiÅ¡kino visų aplinkybių. Teismo sprendimo motyvai, jog ieÅ¡kovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad vandentiekio avarija įvyko dėl atsakovo kaltės, yra nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Civilinė atsakomybė atsakovui kildinama iÅ¡ delikto (CK 6.263 str.). Generalinio delikto atveju kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ , nes bendros pareigos elgtis sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai pažeidimas suponuoja neteisėtumÄ . Atsakovo veiksmai laikomi neteisėtais, nustačius pavojingÄ ir turtÄ gadinantį poveikį iÅ¡ atsakovo valdomo buto. IeÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju vanduo teka iÅ¡ atsakovo buto. Teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų parodymais, jog ieÅ¡kovės buto užliejimas buvo realus ir užlieta buvo iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų. Manydamas, kad vien Å¡ių įrodymų nepakanka, teismas privalėjo ieÅ¡kovei nurodyti, kokios faktinės aplinkybės yra svarbios tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui, ir dėl kokių faktinių aplinkybių ieÅ¡kovė turi pateikti įrodymus. Teismo argumentai, kad namas yra senas, avarinės bÅ«klės, kad ieÅ¡kovės buto sienos ir lubos drėksta nuo 1997 m., nepaneigia aplinkybės, kad ieÅ¡kovės butas 2007 m. vasario 4 d. buvo gausiai užlietas, sugadinant ne tik lubas ir sienas, bet ir kitÄ turtÄ . Bylai reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti teismas turėjo pasiÅ«lyti atlikti ekspertizę.

Atsakovas R. D. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodo, kad apeliantės teiginiai dėl neteisingo įrodymų vertinimo ir netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo nepagrįsti. Teismas teisingai įvertino ir liudytojų parodymus, kurie neįrodo, kad avarija įvyko bÅ«tent atsakovo bute ir dėl atsakovo kaltės, ir oficialius raÅ¡ytinius įrodymus, kurie patvirtina namo avarinę bÅ«klę.

Pati ieÅ¡kovė nepaneigė prielaidos, kad nuolat drėkstančių jos patalpų priežastis gali bÅ«ti ir labai blogos bÅ«klės stogo danga. IeÅ¡kovės teiginio, kad vanduo iÅ¡ atsakovo buto liejosi 12 valandų, nepatvirtina ir byloje esantys vandens skaitiklių parodymai, kurie tÄ mėnesį turėjo bÅ«ti žymiai didesni, jei vanduo bÅ«tų bėgęs dėl atsakovo neatsargumo palikus atsuktÄ kranÄ . Neatmetama galimybė, kad vandentiekio avarija įvyko dėl namo avarinės bÅ«klės. Teismas nepažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų.

IeÅ¡kovė turėjo įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. IeÅ¡kovė neįrodė savo teiginio, kad atsakovas pažeidė pareigÄ valdant ir naudojant savo turtÄ nedaryti kitiems asmenims žalos. IeÅ¡kovė, atsisakydama reikalavimo dėl neturtinės žalos, pripažino teismo sprendimo pagrįstumÄ , o praÅ¡oma priteisti 15 127 Lt dydžio turtinė žala, kuriÄ sudaro buto atstatomojo remonto vertė, sugadintų bute buvusių daiktų vertė ir iÅ¡laidos užliejimo pasekmių likvidavimui (įmirkusių sienų papildomas džiovinimas), yra ginčytina.

Ieškovė neįrodė, kad turtas sugadintas dėl realiai buvusio užliejimo, t.y. dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, o ne dėl kitų aplinkybių. Apeliantės argumentai, kad teismas nepasiūlė atlikti ekspertizę nepagrįsti, nes teismas rėmėsi byloje pateiktais atitinkamų institucijų oficialiais rašytiniais įrodymais.          Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimÄ .

Apeliaciniu skundu keliama įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo ir įrodymų vertinimo problema, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas Å¡iuo požiÅ«riu pažeidė procesinės teisės normų reikalavimus. Byloje dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kaltė civilinės atsakomybės, kylančios iÅ¡ delikto, atveju yra preziumuojama ir jÄ nuginčyti privalo žalÄ padaręs asmuo.

Todėl kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad avarija įvyko dėl atsakovo kaltės. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus, kurie byloje buvo pateikti pagrindžiant (arba paneigiant) aplinkybę, jog buto užliejimas įvyko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. LR Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio bylas, t.y. dėl žalos, padarytos buto užliejimu, atlyginimo yra suformavęs nuostatÄ , kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti suprantami, kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims.

Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ jo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. IeÅ¡kovas tokiu atveju privalo įrodyti aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai (LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Nors pirmosios instancijos vertindamas byloje pateiktus įrodymus, darė iÅ¡vadÄ , jog nebuvo įrodyta vandentiekio avarijos priežastis, tačiau tokia teismo iÅ¡vada faktiÅ¡kai reiÅ¡kia, kad nebuvo įrodytas ir nustatytas užpylimo židinys atsakovo bute, kilęs dėl atsakovo nesugebėjimo naudotis turtu taip, kad nebÅ«tų padaryta žala.

IeÅ¡kovė, grįsdama ieÅ¡kinį, yra nurodžiusi, kad jos butas buvo aplietas atsakovui aplaidžiai naudojantis vandentiekio įranga bute, t.y. palikus atsuktÄ kranÄ (b.l. 3-5). Tačiau ieÅ¡kovė Å¡ios aplinkybės įrodymais faktiÅ¡kai nepagrindė. Pirmiausia, nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė, kaip ji teigia vandeniui liejantis apie 12 val., bÅ«tų kur nors kreipusis dėl skubių ir efektyvių priemonių, galėjusių užkirsti keliÄ tokiai avarinei bÅ«klei. Å iuo požiÅ«riu pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai

atsižvelgė į  pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus apie tai, kad ieÅ¡kovė įvykio dienÄ nesikreipė

nei į prieÅ¡gaisrinę tarnybÄ (b.l. 56), nei į policijÄ (b.l. 57), o UAB „Kauno vandenys“ tÄ dienÄ yra užfiksuota informacija apie vamzdyno trÅ«kimÄ pastato viduje (b.l. 59, 94-96). Be to, nesuprantama, kodėl paprasčiausiai nepasinaudota galimybe užsukti vandentiekio stovus. Atsakovas, paneigdamas ieÅ¡kovės nurodytas užpylimo aplinkybes, pateikė raÅ¡ytinius įrodymu, patvirtinančius, kad namas yra avarinės bÅ«klės, vamzdynas sutrÅ«kęs, dėl ko vanduo nuolat bėga, namo stogo danga ypatingai blogos bÅ«klės  (b.l. 63-73, 104, 125). Pažymėtina ir tai, kad po avarijos buvo nustatyta, jog atsakovo bute vandentiekio ir sanitarinio mazgo prietaisai yra tvarkingi (b.l. 104), be to, jei bÅ«tų buvęs tokio ilgalaikio vandens liejimosi faktas, vandens sunaudojimas atsakovo bute neabejotinai turėjo bÅ«ti žymiai iÅ¡augęs, tačiau pateikti UAB „Kauno vandenys“ duomenys (b.l. 129-130) to nepatvirtina. Esant tokiems raÅ¡ytiniams įrodymams, liudytojų parodymai apie ieÅ¡kovės buto patalpų užliejimÄ laikytini nepakankamais. Be to, dalis liudytojų (E. B. ir

N. J.) yra ieÅ¡kovei artimi asmenys – anÅ«kas ir duktė, todėl besÄ lygiÅ¡kai remtis jų parodymais bÅ«tų neteisinga. Kiti liudytojai  (V. M., A. G., T.Vankevičius) tik parodė, kad ieÅ¡kovės bute buvo pribėgę vandens (arba bėgo vanduo),  tačiau nei vienas jų nepatvirtino aplinkybės, kad bėgo bÅ«tent iÅ¡

atsakovo buto dėl palikto neužsukto krano. Atsakovo liudytojas A. R., gyvenęs atsakovo bute, parodė, kad

įvykio dienÄ niekas jam nesakė, kad įvyko užpylimas, o tik vėliau iÅ¡ draugo sužinojo, kad kaimynės butas neva buvęs apipiltas. Tokie liudytojų parodymai, atsižvelgiant į nurodytus raÅ¡ytinius įrodymus, neleidžia daryti pakankamai pagrįstos iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovės butas buvo apipiltas iÅ¡ atsakovo buto dėl pastarojo neteisėtų veiksmų. Pati ieÅ¡kovė nesiėmė jokių priemonių, kad buto apliejimas bÅ«tų užfiksuotas tinkamai, pvz. suraÅ¡ant aktÄ , nustatant apliejimo priežastis, užėjus į atsakovo butÄ ar pan. Tokiomis galimybėmis nepasinaudota ne tik apliejimo dienÄ , bet ir po įvykio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieÅ¡kinį esant neįrodytu. Nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenurodė ieÅ¡kovei, kokios faktinės aplinkybės yra svarbios tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui ir dėl kokių aplinkybių ji turėtų pateikti įrodymus (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis), tačiau jai tokia galimybė buvo suteikta apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovei papraÅ¡ius skirti ekspertizę užliejimo Å¡altiniui ir priežastims nustatyti, kolegija tokiÄ ekspertizę paskyrė (b.l. 177-178), tačiau atsakovė net du kartus teismo nustatytais terminais neįnešė piniginio užstato ekspertizei atlikti, dėl ko tokia ekspertizė ir nebuvo atlikta. Dėl Å¡ių priežasčių darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė nevykdė pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis), todėl jos ieÅ¡kinys pagrįstai atmestas, kaip neįrodytas.

Nenustačius pagrindų sprendimui panaikinti, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

             Apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimÄ aplikti nepakeistÄ .

             Priteisti iš ieškovės K. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 1500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos

pirmininkė:                                                                           Nijolia

Indreikienė

Kolegijos

teisėjai:                                                                                Â

Evaldas Burzdikas

                                                                      Â

                                       Egidijus TamaÅ¡auskas Â