49ecf83c-784a-4c85-951f-c9900ae7913b · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                  Administracinė byla Nr. I-3817-505/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01423-2016-3 Procesinio sprendimo kategorija 38.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 17 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Markevičiaus, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Ričardui Šimčikui,nedalyvaujant pareiškėjui A.

K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo ir oficialaus perspėjimo panaikinimo, n u s t a t ė :                   PareiÅ¡kėjas A. K. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. liepos 18 d. nutarimÄ Nr. 64-7-N-3;

2) panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. liepos 18 d. oficialų perspėjimÄ (b. l. 5-7).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2016 m. liepos 18 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ONTS vyriausiasis tyrėjas įteikė pareiÅ¡kėjui oficialų perspėjimÄ . Å is perspėjimas, kaip jame yra nurodoma, pareigÅ«no įteikiamas vykdant 2016 m. liepos 18 d. nutarimÄ Nr. 64-7-N-3 pareikÅ¡ti oficialų perspėjimÄ .Nors pats nutarimas Nr. 64-7-N-3 pareiÅ¡kėjui nebuvo pateiktas susipažinti ar pagarsintas, pareigÅ«nas oficialiame perspėjime, teigia, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sÄ lygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms.Susipažinęs su oficialiu perspėjimu, pareiÅ¡kėjas nesuprato Å¡io oficialaus teisines pasekmes sukeliančio dokumento pagrindų ir motyvų, kuriais remiantis jis priimtas.

Akivaizdu, jog perraÅ¡ytos tik deklaratyvios įstatymo nuostatos, kas reiÅ¡kia, jog tokia forma galima įspėti bet kurį asmenį.Pagal Nusikalstamumo užkardymo įstatymÄ esant atitinkamoms sÄ lygoms policijos yra skiriamas oficialus perspėjimas laikytis įstatymų, nepažeidinėti žmogaus teisių ir kt. Remiantis aplinkybe, jog pats oficialaus įspėjimo faktas truko apie penkias minutes ir pareiÅ¡kėjas net nesuprato ne tik jo paskirties, vykdymo tvarkos, bet net ir pačios jo esmės. PareigÅ«nai neiÅ¡aiÅ¡kino nei skyrimo pagrindo nei motyvų.

IÅ¡ pareigÅ«nų elgesio suprato, kad perspėjimas, kad ir nepagrįstai pareikÅ¡tas yra amžinas, neapskundžiamas, neatÅ¡aukiamas.PareiÅ¡kėjo teigimu, jis ir jo Å¡eimos nariai yra padorÅ«s žmonės. Niekada pareiÅ¡kėjas nebendravo ir nebendrauja su asmenimis „gatvės“ ir pareigÅ«nų priskiriamais organizuotam nusikalstamumui, nepiktnaudžiauja alkoholiu ar narkotikais, neturi jokių ginklų ar draudžiamų daiktų, neužsiima jokia nelegalia prekyba. Yra vedęs ir Å¡eimoje du mažamečius vaikus auginantis Lietuvos Respublikos pilietis.Tiek dėl paties proceso, tiek dėl pareikÅ¡to oficialaus perspėjimo pareiÅ¡kėjas patyrė pažeminimÄ , buvo įskaudintas ir Å¡iuos policijos pareigÅ«nų veiksmus vertina kaip teisėsaugos jėgos demonstravimÄ siekiant palaužti žmogų, pažeminti jo orumÄ , kas nesuderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis.

Pareiškėjas įsitikinęs, jog šiuo atveju buvo pažeistas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas bei Konstitucinio Teismo išaiškinimas, nes jis nėra padaręs ir nesiruošia daryti veikų, kurios yra pavojingos ir kuriomis daroma žala asmenims, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta. Pastebėjo, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime, be kita ko, nurodė, kad joks sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija.

IÅ¡ esmės tokios pačios nuostatos yra laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Prašė skundÄ tenkinti.          Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 12-15).          Atsiliepime į skundÄ ir įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. liepos 18 d. A. K. pritaikyta Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau - ONUÄ®) nuostatose numatyta prevencinio poveikio priemonė - oficialus perspėjimas, laikantis ONUÄ® 2 straipsnyje įtvirtintų principų ir ONUÄ® 4 straipsnyje numatytų pagrindų, t. y. iÅ¡ įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie Å¡io asmens ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad Å¡is asmuo gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, todėl jo skunde iÅ¡dėstyti motyvai dėl jam pritaikytos prevencinės poveikio priemonės yra nepagrįsti.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime yra pažymėjęs, kad ribojant bei mažinant nusikalstamumÄ taikomos ne tik represinės, bet ir prevencinės priemonės. Prevencinėmis priemonėmis siekiama užkirsti keliÄ nusikaltimams, kurių padarymo tikimybė bÅ«tų didesnė, jeigu tokių priemonių nebÅ«tų imtasi.

Prevencinės poveikio priemonės nėra bausmės, jų paskirtis - neleisti asmeniui nusikalsti ir Å¡itaip apsaugoti ir vieÅ¡Ä jį interesÄ .Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 19 straipsnyje yra numatyta, jog policijos pareigÅ«nas, vykdantis nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijÄ turi teisę: lankytis gyvenamosiose patalpose, taip pat kviesti į policijÄ profilaktiniams pokalbiams asmenis, įstatymų ir kitų teisės aktų numatyta tvarka įraÅ¡ytus į policijos profilaktines įskaitas, taip pat kviesti į policijÄ ir oficialiai įspėti kitus asmenis dėl neleistino prieÅ¡ingo visuomenės interesams elgesio.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog jam nebuvo įteiktas 2016 m. liepos 18 d.

Marijampolės apskrities VPK virÅ¡ininko nutarimas Nr. 64-7-N-3. ONUÄ® 6 straipsnyje yra nurodyta, kad oficialus perspėjimas pateikiamas asmeniui susipažinti ir pasiraÅ¡yti, asmeniui turi bÅ«ti įteiktas oficialus perspėjimo nuoraÅ¡as, kas ir buvo padaryta. Nutarimo įteikimas asmeniui pagal ONUÄ® nėra numatytas.Oficialus perspėjimas truko ne ilgiau, kiek truko prevencinis pokalbis bei supažindinimas su oficialiu perspėjimu. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiasis tyrėjas žodžiu pagarsino oficialaus perspėjimo skyrimo pagrindus bei motyvus, taip pat įspėjo apie Å¡io oficialaus perspėjimo reikalavimų nesilaikymo pasekmes, jog asmeniui nesilaikančiam oficialaus perspėjimo, gali bÅ«ti skirti teismo įpareigojimai.Pagal ONUÄ® nuostatų taikymo taisykles prevencinė poveikio priemonė - oficialus perspėjimas - galioja vienus metus nuo nutarimo apie Å¡ios prevencinės poveikio priemonės taikymÄ .

Asmuo, kuriam pareikÅ¡tas oficialus perspėjimas, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apskųsti tokį sprendimÄ . PareiÅ¡kėjas buvo informuotas apie tokiÄ teisę apskųsti paskirtÄ oficialų perspėjimÄ , kÄ Å¡iuo atveju ir padarė. Todėl skunde nurodyti motyvai visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki.Oficialaus perspėjimo taikymo pagrindus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pagrindžia ir vieÅ¡o pobÅ«džio informacija. 2016 m. vasario 1 d. Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01- 1-05059-16 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo pristatytas į Marijampolės ligoninę su durtine žaizda pilvo srityje. A. K. atsisakė duoti parodymus apie savo sužalojimÄ . Atliekant prevencinius pokalbius su D. R., pastarasis neneigė, kad pareiÅ¡kėjas yra jam skolingas, ir jis siekia susigrÄ Å¾inti skolÄ , tačiau kreiptis į teismÄ civiline tvarka atsisako. D. R. 2016 m. liepos 19 d. taip pat buvo paskirta prevencinio poveikio priemonė „Oficialus perspėjimas“. Prevenciniam pokalbiui buvo iÅ¡kviestas ir A.

G., tačiau jis į pokalbį iki Å¡iol neatvyko.Aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas palaiko ryÅ¡ius su organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais, patvirtina ir informacija, gauta ir kriminalinės žvalgybos informacijos atlikimo metu bei užfiksuota teisės aktų nustatyta tvarka,Ä®slaptinta medžiaga yra ne vienintelė, lemianti imperatyvaus pobÅ«džio padarinių - reikalavimo asmeniui bÅ«tinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, atsiradimÄ .

Tai yra papildoma medžiaga, papildanti neslaptus faktinius duomenis, nukreiptus prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , ir padedanti visiÅ¡kai užtikrinti teisingumÄ .Aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas linkęs nusikalsti patvirtina duomenys iÅ¡ administracinių teisės pažeidimų įvykių registro ir įtariamųjų, kaitinamųjų ir nuteistųjų registro apie pareiÅ¡kėjo nuolat daromus administracinės teisės pažeidimus, pareiÅ¡kėjas yra teistas du kartus.PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė aplinkybių, dėl kurių Marijampolės apskrities VPK pareigÅ«nai neteisėtai taikė prevencinio poveikio priemonę - oficialų perspėjimÄ .

Todėl netaikius prevencinio poveikio priemonės - oficialaus perspėjimo, bÅ«tų ir neužtikrinta pareiga apsaugoti visuomenę, bei valstybę, taip pat apsaugant žmonių teises ir laisves nuo galimos grėsmės, bei bÅ«tų sudarytos sÄ lygos toliau vykdyti pažeidimus.Ginčijamame oficialiame perspėjime nurodytas reikalavimas, kad pareiÅ¡kėjas nedarytų teisės pažeidimų, nėra didesnis pareiÅ¡kėjo laisvių suvaržymas nei numato ONUÄ®. Prašė skundÄ atmesti.PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta (b. l. 47)(ABTÄ® 74 str. 1 d.), tačiau jo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 77 str. 3 d.).          Skundas atmestinas.             Byloje nustatyta, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas 2016 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 64-7-N-3 „Dėl prevencinio poveikio priemonių taikymo“ nutarė taikyti A.

K. prevencinę poveikio priemonę - oficialų perspėjimÄ (b. l. 43). Vykdydamas minėtÄ nutarimÄ , Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiasis tyrėjas Ž. B., nurodydamas, kad A. K. veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiÅ¡kė jam oficialų perspėjimÄ , kadangi jo veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui (b. l. 41).

PareiÅ¡kėjas Å¡iuos aktus skundžia teismui.              Organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarkÄ nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas Nr. VIII-353 (toliau – ONUÄ®, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2003 05 01).              ONUÄ® 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sÄ voka, pagal kuriÄ oficialus perspėjimas - tai įgalioto policijos pareigÅ«no raÅ¡ytinis reikalavimas asmeniui bÅ«tinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.             Oficialus perspėjimas yra ne represinė, bet prevencinio poveikio priemonė, kuri gali bÅ«ti taikoma esant Å¡io įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 straipsnio 1 punktas).

Pagal ONUÄ® 4 straipsnį, nustatantį prevencinių priemonių taikymo pagrindus, Å¡io įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali bÅ«ti taikomos asmenims, jei iÅ¡ įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie Å¡ių asmenų ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad Å¡ie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumÄ , užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , asmenų teises ir laisves.             Kadangi ONUÄ® oficialaus perspėjimo taikymÄ sieja su Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje apibrėžto turinio informacijos (duomenų) apie asmenį turėjimu policijos įstaigoje bei su sÄ lyga, kad Å¡i informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnis), kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTÄ® 56 straipsnis) turi bÅ«ti patikrinta, ar oficialus perspėjimas buvo paskirtas esant ONUÄ® 4 straipsnyje numatytiems pagrindams.

ONUÄ® 4 straipsnyje numatyta informacija apie asmenų ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais gali bÅ«ti surinka vadovaujantis specialiaisiais minėtos informacijos rinkimÄ reglamentuojančiais įstatymais. Tokios informacijos turinys nėra vieÅ¡as. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktÄ valstybės paslaptį gali sudaryti detalÅ«s duomenys apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių vykdomos operatyvinės veiklos organizavimÄ , eigÄ ir rezultatus, priemonių ir metodų naudojimÄ , jų finansavimÄ , materialinį bei techninį aprÅ«pinimÄ , operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių operatyvinių veiksmų metu gauta informacija bei jos pagrindu parengta analitinė informacija.

Taigi, asmeniui, kuriam pateikiamas oficialus perspėjimas, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje iÅ¡vardyti duomenys neturi bÅ«ti pateikti. Kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, bylÄ nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu vadovaudamasis ABTÄ® 56 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis turi patikrinti, ar oficialus perspėjimas yra paskirtas esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams.

             Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau-ABTĮ) 56 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.

Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėtoje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes.

Minimame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad iÅ¡ Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies negalima daryti iÅ¡vados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali bÅ«ti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. SprendimÄ , ar minėti faktiniai duomenys gali bÅ«ti įtraukti į bylÄ kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagÄ ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumÄ .

             Tikrinant, ar oficialus perspėjimas pareiÅ¡kėjui paskirtas esant ONUÄ® 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju vykdant teisingumÄ turi bÅ«ti remiamasi valstybės paslaptį sudarančia informacija, todėl susipažinus su atsakovo atstovo teismo posėdyje pateikta kriminalinės žvalgybos informacija, kuria remiantis pareiÅ¡kėjui buvo pateiktas oficialus perspėjimas ir priimant sprendimÄ , Å¡i medžiaga vertintina kaip leistinas bei priimtinas įrodymas (ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalis), patvirtinantis pareiÅ¡kėjo ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, jų nariais ir leidžiantis daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is asmuo gali daryti nusikaltimas, kad oficialus perspėjimas paskirtas pagrįstai, o medžiaga surinkta įstatymų nustatyta tvarka.

             Pažymėtina, kad tik tokie slapti duomenys, kaip vieninteliai kaltinantys įrodymai, įvertinus Europos žmogaus teisių teismo formuojamÄ praktikÄ , negali nulemti oficialaus perspėjimo taikymo. Tačiau ginčo atveju pareikÅ¡to oficialaus perspėjimo teisėtumas įrodytas ne tik įslaptinta medžiaga, bet ir kitais papildomais neįslaptintais vieÅ¡aisiais duomenimis, kurių pagrindu taip pat galima patikimai vertinti pareiÅ¡kėjo veiksmus, kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui, spręsti apie jo ryÅ¡ius su asmenimis, susijusiais su nusikalstama veikla, o bÅ«tent: 2013 m. sausio 10 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta bausmė – 200 MGL dydžio bauda, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – 20 MGL dydžio bauda (b. l. 16-23); 2015 m. kovo 31 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė –laisvės apribojimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams (b. l. 24-27); 2016 m. rugsėjo 2 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams (b.l.55-64), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-40613-16 metu pareiÅ¡kėjo (liudytojo) duoti parodymai, jog jis pažįsta T. P., gim. (duomenys neskelbtini) , kuriam pagal Policijos departamento prie VRM prevencinių poveikio priemonių taikymo registro iÅ¡raÅ¡o duomenis iki 2012 m. sausio 10 d. buvo taikytas oficialus perspėjimas, bei 2015 m. spalio 28 d. buvo pareikÅ¡ti įtarimai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 64-1-00490-06 padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnyje, 249 straipsnio 2 dalyje (b. l. 65-69);

Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis apie pareiÅ¡kėjo padarytus administracinius teisės pažeidimus (b. l. 31, 32); Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenimis (b. l. 28- 30). Taigi tiek slaptų, sudarančių valstybės paslaptį, tiek daugybės neslaptų, iÅ¡ viešųjų Å¡altinių gautų, įrodymų visuma sudaro objektyvų pagrindÄ konstatuoti, kad oficialus perspėjimas pareiÅ¡kėjui taikytas pagrįstai ir teisėtai, t. y. pareiÅ¡kėjui prevencinio poveikio priemonė - oficialus perspėjimas buvo pritaikyta esant ONUÄ® 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, ir Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2007 m. gegužės 15 d. nutarimų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatos.          Kolegijos vertinimu, aiÅ¡kinant ONUÄ® 5 straipsnio taikymÄ , atsižvelgiant į ONUÄ® 2 straipsnyje nurodytÄ Ä¯tikinėjimo bei prievartos derinimo principÄ , taip pat į 5 straipsnio konstrukcijÄ , darytina iÅ¡vada, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) bÅ«ti nurodyti konkretÅ«s nusikalstami susivienijimai, jų nariai, įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas ir tokių veiksmų teisinė kvalifikacija.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo nurodyti skundo motyvai, jog jis nesuprato oficialaus teisines pasekmes sukeliančio dokumento pagrindų ir motyvų, kuriais remiantis jis priimtas, nes buvo perraÅ¡ytos tik deklaratyvios įstatymo nuostatos, ir kad jam neaiÅ¡ku, kokie jo konkretÅ«s veiksmai varžo kitų žmonių teises ar daro žalÄ visuomenei, nes jis nesiruoÅ¡ia daryti pavojingų veikų, atmestini kaip nepagrįsti.           Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl iÅ¡dėstytų argumentų, darytina iÅ¡vada, kad ginčijama prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas – A.

K. paskirta pagrįstai ir teisėtai, jos naikinti nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str.).          Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                          Rimantas Giedraitis                                                                                  Daina Kukalienė                                                                                          Algis Markevičius                                      Â