49ec0d3d-bfe3-41bc-9d0b-d3f915212123 · Å iaulių apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. I-647-362/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00124-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 37.2; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 18 d.Å iauliai              Šiaulių apygardos administracinio teismo teisÄjas Arvydas MartinaviÄius, sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui E. K.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,              vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo E. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos priteisimo.
Legislator headnote
AI generated49ec0d3d-bfe3-41bc-9d0b-d3f915212123 · Å iaulių apygardos administracinis teismas: Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kanÄių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kanÄias sukeliantys neteisÄti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisÄtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. I-647-362/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00124-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 37.2; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 18 d.Å iauliai              Šiaulių apygardos administracinio teismo teisÄjas Arvydas MartinaviÄius, sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui E. K.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,              vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo E. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos priteisimo.
Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas E. K. skunde ir teismo posÄdžio metu Å iaulių apygardos administracinio teismo praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad jis Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas nuo 2013-08-05 iki 2014-01-07, buvo kalinamas kamerose, kuriose vienam asmeniui nebuvo užtikrinamas 3,6 kv. m gyvenamasis plotas. BÅ«nant perpildytose kamerose jautÄsi pažemintas, buvo ribojama jo judÄjimo laisvÄ, negalÄjo pasimankÅ¡tinti, trÅ«kdavo oro, negalÄjo gerai iÅ¡simiegoti, sutriko kraujospÅ«dis, dažnai kildavo konfliktai, jis tapo irzlus ir nervingas.
NurodÄ, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidÄ jo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose vienam asmeniui tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. DÄl sveikatos sutrikimų atlyginti žalos nepraÅ¡o, praÅ¡o atlyginti žalÄ dÄl prastų laikymo sÄ lygų, sudarytų dÄl per mažo tenkanÄio asmeniui ploto. AplinkybÄ, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija neturÄjo galimybių dÄl kalinimo vietų stygiaus pareiÅ¡kÄjo laikyti kamerose, atitinkanÄiose higienos normų reikalavimus, neatleidžia valstybÄs nuo atsakomybÄs dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Atsakovas Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodÄ, kad su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ 1.3 punktas nustato, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-01-16 pažymos Nr. 69/06-225 âDÄl E. K. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriujeâ, pareiÅ¡kÄjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ buvo etapuotas 2013-08-12 ir įstaigoje periodiÅ¡kai laikytas iki 2014-01-07. PareiÅ¡kÄjas buvo laikomas įstaigoje kamerose, kurių plotas nuo 17,62 kv. m iki 22,88 kv. m. Kamerose buvo laikoma iki 10 asmenų. Kadangi kamerose esanÄių asmenų skaiÄius niekada nÄra pastovus, pareiÅ¡kÄjui periodiÅ¡kai tekdavo nuo 2,52 kv. m (kameroje Nr.
19) iki 6,62 kv. m (kameroje Nr.
98) gyvenamojo ploto, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tik tam tikrais atvejais pareiÅ¡kÄjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama. PareiÅ¡kÄjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje per skundžiamÄ laikotarpį iÅ¡ viso buvo laikomas 167 dienas. PasivaikÅ¡Äiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kÄjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikianÄiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisÄtais.
NenustaÄius dÄl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisÄtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų), pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.PareiÅ¡kÄjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu dÄl sÄ lygų atitikimo higienos normų reikalavimams kamerose pažeidimų užfiksuota nebuvo.TeisÄs aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka patalpoje.
Kamerų bÅ«klÄ priklauso pirmiausia nuo paÄių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtÄ , blogina patalpų bÅ«klÄ. Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su laikymo sÄ lygomis kamerose. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrÄ pareiÅ¡kÄjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyÄia nesudarÄ blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikÄ kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.Remiantis aukÅ¡Äiau paminÄtomis aplinkybÄmis bei tuo, kad įstaiga pagal galimybes siekÄ Ä¯gyvendinti galiojanÄius teisÄs aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kÄjÄ , pareiÅ¡kÄjo laikymas teisÄs aktų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukÄlÄs ilgalaikių neigiamų pasekmių, praÅ¡o pareiÅ¡kÄjo skundÄ dÄl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kÄjo E. K. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kÄjas nagrinÄjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kÄlÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkanÄiose higienos normų.Teismas pažymi, kad valstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinÄ atsakomybÄ), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (LR CK 6. 248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), taÄiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek ir neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinÄjamu atveju Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrÄžia, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminÄje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ.
Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kanÄių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kanÄias sukeliantys neteisÄti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisÄtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.
Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmens, teigianÄio, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ ar įstatymų saugomas interesas.
TaÄiau asmens pažeista teisÄ teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkreÄiai įvardija neteisÄtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakÄiai iÅ¡vardyti galimai neteisÄtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkreÄiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisÄtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisÄs ar teisÄti interesai, kokio teisÄs akto reikalavimų nevykdÄ atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti pagal atitinkamas teisÄs normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-1527/2012).KalÄjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto.
Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaiÄiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaiÄiaus.Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-01-16 pažymoje Nr. 69/06-225 (b. l.
8) nurodyta, kad E. K. įstaigoje tam tikrais laikotarpiais buvo kalinamas nuo 2013-08-12 iki 2014-01-07. PareiÅ¡kÄjas buvo laikomas įstaigoje kamerose, kurių plotas nuo 17,62 kv. m iki 22,88 kv. m. Kamerose buvo laikoma iki 10 asmenų. Kameroje Nr. 138 (20,69 kv.
m) pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-08-12 iki 2013-09-25, kameroje bÅ«davo nuo 6 iki 10 asmenų, vienam asmeniui tekdavo nuo 2,07 kv. m iki 3,45 kv. m ploto. Kameroje Nr. 19 (17,62 kv.
m) pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas nuo 2013-09-25 iki 2013-09-26, kameroje bÅ«davo nuo 6 iki 7 asmenų, vienam asmeniui tekdavo nuo 2,52 kv. m iki 2,94 kv. m ploto. Kameroje Nr. 98 (19,87 kv.
m) pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas nuo 2013-09-26 iki 2013-11-06, kameroje bÅ«davo nuo 3 iki 5 asmenų, vienam asmeniui tekdavo nuo 3,97 kv. m iki 6,62 kv. m gyvenamojo ploto. Kameroje Nr. 82 (22,88 kv.
m) pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas nuo 2013-11-13 iki 2013-12-04, kameroje bÅ«davo nuo 5 iki 8 asmenų, vienam asmeniui tekdavo nuo 2,86 kv. m iki 4,58 kv. m gyvenamojo ploto. Kameroje Nr. 89 (18,73 kv.
m) pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas nuo 2013-12-11 iki 2013-12-16, kameroje bÅ«davo nuo 3 iki 5 asmenų, vienam asmeniui tekdavo nuo 3,75 kv. m iki 6,24 kv. m gyvenamojo ploto. Kameroje Nr. 20 (18,69 kv.
m) pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas nuo 2013-12-20 iki 2014-01-07, kameroje bÅ«davo nuo 4 iki 7 asmenų, vienam asmeniui tekdavo nuo 2,67 kv. m iki 4,67 kv. m gyvenamojo ploto.IÅ¡ viso pareiÅ¡kÄjas per laikotarpį nuo 2018-08-12 iki 2014-01-07 Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas 167 dienas. Kadangi kamerose esanÄių asmenų skaiÄius niekada nÄra pastovus, pareiÅ¡kÄjui periodiÅ¡kai tekdavo nuo 2,07 kv. m iki 6,24 kv. m gyvenamojo ploto. IÅ¡ paminÄtų laikotarpių 46 dienas pareiÅ¡kÄjui tenkantis kameros plotas virÅ¡ijo nustatytÄ normÄ (nuo 2013-09-26 iki 2013-11-06, nuo 2013-12-11 iki 2013-12-16).
Konstatuotina, kad pareiÅ¡kÄjo kalinimo laikotarpiu, esant palankiausioms sÄ lygoms, pareiÅ¡kÄjui tenkantis kameros plotas arba virÅ¡ydavo nustatytÄ normÄ , arba bÅ«davo labai nežymiai mažesnis. Atsižvelgiant į Å iaulių tardymo izoliatoriaus specifikÄ , kad toje paÄioje kameroje laikomų asmenų skaiÄius per tÄ paÄiÄ parÄ nÄra stabilus (dalis kvieÄiama ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, dalis etapuojama ir nebÅ«na kamerose), dalis laiko per kalinimo laikotarpį (1 val. per dienÄ ) skirta pasivaikÅ¡Äiojimui gryname ore, tuo metu kalinamieji irgi nebuvo kamerose, konstatuotina, kad laikotarpiai, kai kameros buvo perpildytos, yra dar mažesni, nors jų tiksliai nustatyti teismas negali, nes atsakovas negali pateikti tokių iÅ¡samių duomenų dÄl didelio nuteistųjų skaiÄiaus kitimo kiekvienÄ dienÄ .Taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kÄjas periodiÅ¡kai buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžianÄiomis teisÄs aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalÄjo veikti. AplinkybÄs, kad pareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas kameroje, kurioje jam teko mažesnis nei teisÄs aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas iÅ¡ esmÄs neginÄija.PareiÅ¡kÄjas teismo posÄdžio taip pat nurodÄ, kad jis buvo kalinamas kamerose, kuriose nebuvo atliktas remontas, buvo pelÄsis, byrÄjo tinkas, taÄiau tai įrodanÄių dokumentų nepateikÄ, patikrinimų nurodytose kamerose atliekama nebuvo, pareiÅ¡kÄjas su skundais ar pareiÅ¡kimas dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų į administracijÄ nesikreipÄ.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmÄs humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmÄ, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 6 punkte numatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minÄtais teisÄs aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga â užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.PareiÅ¡kÄjo nurodyti argumentai, kad jis buvo kalinamas kamerose, kuriose nebuvo atliktas remontas, nuo lubų ir sienų byrÄjo tinkas, buvo didelÄ drÄgmÄ, pelÄsis, nebuvo ventiliacijos, yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, todÄl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kamerose, neatitinkanÄiose Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ reikalavimų.Kadangi pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).
Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minÄtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinÄs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliuÄiais skaiÄiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judÄjimo laisvÄ.
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmÄ Å¾mogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis, t. y. pažeidžianÄiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nÄra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kÄjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmÄs atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinÄjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu nenustatytas, taÄiau nustatyta, kad valstybÄ pagal nacionalinÄ teisÄ neužtikrino pareiÅ¡kÄjui laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo įstaigoje minimalias gyvenamojo ploto normas atitinkanÄių gyvenimo sÄ lygų, t. y.
CK 6.271 straipsnio prasme neveikÄ taip, kaip to reikalavo teisÄs aktai, ir dÄl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjui kilo atitinkamos pasekmÄs. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kÄjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dÄl netinkamų pareiÅ¡kÄjo bausmÄs atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmÄ ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei jis bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis.
Kaip minÄta, ta aplinkybÄ, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisÄs aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltÄ nesudaro bÅ«tinos valstybÄs atsakomybÄs sÄ lygos ir neatleidžia valstybÄs nuo atsakomybÄs dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pareiÅ¡kÄjui.
Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklÄ, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinÄs bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybÄ taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinÄjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu nenustatytas, taÄiau nustatyta, kad valstybÄ pagal nacionalinÄ teisÄ neužtikrino pareiÅ¡kÄjui laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y.
CK 6.271 straipsnio prasme neveikÄ taip, kaip to reikalavo teisÄs aktai, ir dÄl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjui kilo atitinkamos pasekmÄs.DÄl pareiÅ¡kÄjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymÄtina, jog asmens teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinÄs valstybÄs principų, inter alia â teisingumo principo.
Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginÄus dÄl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo neturtinÄms vertybÄms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebÄtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.
L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).
AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Sprendžiant dÄl pareiÅ¡kÄjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija kuriuo nors pareiÅ¡kÄjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrÄ jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarÄ jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, nÄra nustatyta, kad Å iaulių TI netinkamo kalinimo sÄ lygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose) iÅ¡ esmÄs pakenkÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, jų pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ ir skunde, kad pareiÅ¡kÄjo patirti nepatogumai bei dvasinÄs kanÄios turÄjo poveikį sveikatai).
ApskaiÄiuodamas neturtinÄs žalos dydį, t. y. įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, įvertinÄs turimų įrodymų visetÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinÄs žalos vertinimo kriterijais, įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo subjektinÄs teisÄs pažeidimo mastÄ ir trukmÄ, bei atsižvelgÄs į Lietuvoje egzistuojanÄias ekonomines darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mÄnesinÄ alga â 1000 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2253 Lt), į egzistuojanÄiÄ teismų praktikÄ (2013 m. gegužÄs 23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A756-1044/2013, 2013 m. gegužÄs 13 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A662-981/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A492-899/2013), teismas mano, kad pareiÅ¡kÄjui padarytos neturtinÄs žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 300 Lt.
DÄl Å¡ių priežasÄių pareiÅ¡kÄjo reikalavimas priteisti jam 2 000 Lt neturtinÄs žalos yra tenkinamas iÅ¡ dalies. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, ir vadovaudamasis ABTÄ® 85â87str., 88 str. 1 d. 5 p., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo E. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti E. K. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 300 (trys Å¡imtai) Lt neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .
TeisÄjas                                                                            Arvydas MartinaviÄius