49e84175-c546-4dfa-97bf-bea8a87c98f2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

UˇDAROJI AKCINE BENDROVE „SENAMIESCIO UKIS"

Administracine byla Nr. I-3327-95-2010

 (Proceso Nr. 3-61-3-02480-2010-0) Â

                                                                                  Â

                                    Procesinio sprendimo kategorija  70.1; 73;

78.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruod˛io 23 d.

                                                                        Â

   Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Liudos Arlauskienes (kolegijos pirmininke ir pranešeja), Violetos Balcytienes ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant atsakoves atstovei Rutai Ciuladaitei, viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos Vilniaus miesto savivaldybes administracijos darbuotoju profesines sajungos skunda atsakovei Vilniaus miesto savivaldybes administracijai del isakymo panaikinimo.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla,

 Â

                                                                     n

 u  s  t  a  t  e :

pareiškeja Vilniaus miesto savivaldybes administracijos darbuotoju profesine sajunga (toliau – ir Profesine sajunga, pareiškeja) su skundu (b. l. 1-2) kreipesi i teisma prašydama pripa˛inti 2010-08-05 Vilniaus miesto savivaldybes administracijos (toliau – ir Administracija, atsakove) direktoriaus (toliau – ir Administracijos direktorius) isakyma Nr. 40-763 (toliau – ir Isakymas) neteisetu ir ji panaikinti.

Skunde nurode, kad Administracijos direktoriaus 2008-06-18 isakymu Nr. 40-816 buvo patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybes administracijos darbo tvarkos taisykles (toliau – ir Taisykles). Taisykliu 46 p. nustate, kad šaliu susitarimu kasmetines atostogos gali buti skaidomos, bet ne daugiau kaip i 4 dalis, iš kuriu viena negali buti trumpesne kaip 14 kalendoriniu dienu. Administracijos direktoriaus skund˛iamu Isakymu buvo pakeistas Taisykliu 46 p., kuriame nustatyta, kad šaliu susitarimu kasmetines atostogos gali buti skaidomos, bet ne daugiau kaip i 4 dalis, iš kuriu viena negali buti trumpesne kaip 14 kalendoriniu dienu.

Tarp atostogu daliu turi buti ne ma˛iau kaip viena darbo diena. Mano, kad Isakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodeksui (toliau – ir Darbo kodeksas), todel yra neteisetas ir naikintinas. Tvirtino, kad Taisykliu 1 p. nustatyta, kad Taisykles reguliuoja karjeros valstybes tarnautoju ir darbuotoju, dirbanciu pagal darbo sutartis, tarnybos ir darbo santykius, kuriu nereglamentuoja Darbo kodeksas, Valstybes tarnybos, Darbuotoju saugos ir sveikatos bei kiti istatymai, Vyriausybes nutarimai ir kiti teises aktai. Darbo kodekso 165 str. 1 d. nustatyta, kad kasmetines atostogos yra kalendorinemis dienomis skaiciuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailseti ir darbingumui susigra˛inti, paliekant darbo vieta (pareigas) ir mokant vidutini darbo u˛mokesti.

Darbo kodekso 172 str. reglamentuoja, kad darbuotojo pageidavimu kasmetines atostogos gali buti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetiniu atostogu daliu negali buti trumpesne kaip keturiolika kalendoriniu dienu. Tokios pacios Darbo kodekso nuostatos taikomas ir valstybes tarnautojams, nes pagal Valstybes tarnybos istatymo 5 str., darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys istatymai bei kiti teises aktai valstybes tarnautojams taikomi tiek, kiek ju statuso ir socialiniu garantiju nereglamentuoja valstybes tarnybos istatymas. Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojancios atostogu suteikima, yra Darbo kodekso XIV skyriuje „Poilsio laikas“.

Kasmetines atostogos yra socialine garantija, skirta darbuotoju darbingumui susigra˛inti, todel Darbo kodeksas suteikia teise paciam darbuotojui nuspresti kaip jis geriau pailses ir susigra˛ins darbinguma, t. y. skaidydamas kasmetines atostogas i dalis arba ne. Lietuvos Aukšciausiasis teismas civilineje byloje Nr. 3K-3-437/2008 konstatavo, kad kiekvienoje konkrecioje situacijoje darbuotojo teise i kasmetines atostogas ir atitinkama darbdavio pareiga suteikti kasmetines atostogas igyvendinamos šaliu susitarimu. Reikalavimas susitarti del darbuotojo teises i kasmetines atostogas igyvendinimo tvarkos istatyme itvirtintas siekiant maksimaliai suderinti neretai besikertancius darbo sutarties šaliu interesus (darbuotojo pasirinkti atostogas norimos trukmes (pvz., dalimis) ir jam patogiu laiku, darbdavio tinkamai organizuoti darbo procesa, kad del darbuotoju atostogu nenukentetu imones ar istaigos veiklos efektyvumas).

Taigi, bet kokie išankstiniai darbdavio sprendimai, suvar˛antys darbuotojo teise skaidyti atostogas dalimis, u˛kerta kelia laisvam šaliu susitarimui, kuris itvirtintas Darbo kodekse. Tokie sprendimai neatitinka Lietuvos Aukšciausiojo teismo suformuotos praktikos ir civilineje byloje Nr. 3K.-3-437/2008 pateikto kasmetiniu atostogu suteikima reglamentuojanciu normu aiškinimo. Draudimas skaidyti atostogas i dalis gali buti pagristas vieninteliu argumentu: siekiu u˛tikrinti istaigos veiklos efektyvuma. Darbdavys turi tureti galimybe tinkamai organizuoti darba, taciau darbas turi buti organizuojamas nepa˛eid˛iant darbuotoju teisiu, taip pat ir teisiu i kasmetini poilsi, kad kiekvienas darbuotojas turetu realia galimybe pasinaudoti jam istatymo suteiktomis garantijomis.

Administracijos direktoriaus Isakymu nesiekiama tinkamai organizuoti Vilniaus miesto savivaldybes administracijos darbo. Išankstinis draudimas kasmetines atostogas skaidyti i daugiau kaip 4 dalis yra neargumentuotas, nemotyvuotas, nera taikomas individualiai, neatsi˛velgiama i esama ar busima darbo kruvi, konkretaus darbuotojo poreiki dirbti tam tikru metu, tuo paciu metu atostogaujanciu kitu darbuotoju skaiciu ir kitas svarbias aplinkybes. Pa˛ymejo, kad dar absurdiškesne yra Isakymo nuostata, kad tarp atostogu daliu turi buti ne ma˛iau kaip viena darbo diena.

Akivaizdu, kad per viena darbo diena, kuria darbuotojas privalo dirbti tarp suteiktu atostogu daliu, jo darbas nebus produktyvus ir nepades u˛tikrinti visos istaigos veiklos efektyvumo. Todel laiko, kad del šiu prie˛asciu Isakymas nepagristai apriboja Vilniaus miesto savivaldybes darbuotoju teise i poilsi ir teise i kasmetines atostogas bei pa˛eid˛ia istatymu saugomus interesus.

I teismo posedi pareiškejos atstovas neatvyko, apie teismo posed˛io laika ir vieta buvo pranešta istatymo nustatyta tvarka, todel byla išnagrineta atstovui nedalyvaujant (b. l. 42).

Atsakove Vilniaus miesto savivaldybes administracija su pateiktu skundu nesutiko ir praše byla pagal pareiškejos Vilniaus miesto savivaldybes administracijos darbuotoju profesines sajungos skunda atmesti kaip nepagrista.

Atsiliepime i skunda (b. l. 18-22) nurode, kad pareiškejos skund˛iamu Isakymu buvo pakeistas Taisykliu

46 p., taciau Isakyme nera jokiu nuostatu, kuriomis butu suvar˛ytos darbuotoju teises, u˛kirstas kelias laisvam šaliu susitarimui, itvirtintam Darbo kodekse, todel pareiškejos teiginys, kad minetu Isakymu apribojamos Vilniaus miesto savivaldybes darbuotoju teises i poilsi ir teises i kasmetines atostogas laikytinas tik prielaida, nepagrista jokiais objektyviais duomenimis. Be kita ko, pa˛ymejo kad pareiškejos skund˛iamas Isakymas yra norminis administracinis aktas, del kurio skunda gali paduoti tik konkretus istatyme nurodyti subjektai. Vadovaujantis ABTI nuostatomis, norminio administracinio teises akto teisetumas ryšium su individualia administracine byla gali buti tiriamas, kai to prašo ABTI

22 str. 1 d. nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinejama konkreti byla del ju teisiu pa˛eidimo arba kai nagrinedamas individualia byla pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turetu buti taikomas konkrecioje byloje, teisetumu. Kadangi nagrinejamu atveju pareiškeja gincija priimto administracinio akto teisetuma, laikytina, kad jos skundas yra abstraktus prašymas ištirti norminio administracinio akto teisetuma. Daro išvada, kad pareiškeja nera tinkamas istatymu igaliotas subjektas, galintis gincyti Isakymo teisetuma.

Taip pat mano, kad pareiškeja skunde nenurode Isakymo neteisetumo pagrindu. Tvirtino, kad nera jokio teisinio pagrindo naikinti administracini akta, nes nebuvo pa˛eistas ne vienas teises akto naikinimo pagrindu. Panaikinimas butu neteisetas, nepagristas ir nesa˛iningas, nes ginco atveju viešojo administravimo subjektas veike teises aktu nustatyta tvarka, o jo veiksmuose nera kaltes. Nesutiko ir su pareiškejos teiginiu, kad Isakymas neargumentuotas, nemotyvuotas, prieštaraujantis Darbo kodeksui. Akcentavo, kad darbuotojas turi teise i kasmetines atostogas, o darbdavys – pareiga suteikti jas tais paciais metais, u˛ kuriuos atostogos suteikiamos.

Kiekvienoje situacijoje ši darbuotojo teise ir atitinkama darbdavio pareiga igyvendinamos šaliu susitarimu. Reikalavimas susitarti del darbuotojo teises i kasmetines atostogas igyvendinimo tvarkos istatyme itvirtintas siekiant maksimaliai suderinti darbo šaliu interesus. Taigi, Isakymu nera pa˛eid˛iamos Darbo kodekso nuostatos. Istatymo leidejas nustato vieninteli darbdaviui ir darbuotojui reikalavima, t. y. kad viena iš suteikiamu darbuotojui kasmetiniu atostogu daliu butu ne trumpesne kaip keturiolika kalendoriniu dienu. Minimo imperatyvaus reikalavimo darbdavys su darbuotoju negali pakeisti.

Šiu imperatyviu nuostatu ir laikesi Administracijos direktorius, priimdamas skund˛iama Isakyma. Pabre˛e, kad Isakymas buvo detaliai ir išsamiai apsvarstytas, 2010-07-02 atsakove kreipesi i Valstybine darbo inspekcija, rengiant ir priimant skund˛iama Isakymo projekta, Isakymo nuostatos buvo tiesiogiai aptartos ir išdiskutuotos su darbuotojus ir tarnautojus vienijancia organizacija – Profesine sajunga, kuri teike savo pasiulymus del mineto Isakymo. Profesine sajunga 2010-08-03 rašte „Del Vilniaus miesto savivaldybes administracijos darbo tvarkos taisykliu pakeitimo“ nurode, kad mineta projekto redakcija nera suderinta su Atostogu istatymo 11 str., kuris neteko galios nuo 2003-01-01, todel pateikti argumentai, kad mineto Isakymo nuostata riboja darbuotoju teises i atostogas nera pagristas jokiais objektyviais argumentais.

Todel atsakove mano, kad atostogu suteikimo tvarka reglamentuojantis Isakymas buvo priimtas pagristai, atsi˛velgiant i pateikta Valstybines darbo inspekcijos išaiškinima, yra teisetas ir neprieštarauja aukštesnes galios aktams.

Teismo posedyje atsakoves atstove patvirtino atsiliepime išdestytus motyvus, su skundu nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista (˛r. teismo posed˛io protokola).

Byla nutrauktina. Â

Byloje gincas kilo del Vilniaus miesto savivaldybes administracijos (toliau – ir atsakove, Administracija) direktoriaus (toliau – ir Administracijos direktorius) 2010-08-05 isakymo „Del Administracijos direktoriaus 2008-06-18 isakymo Nr. 40-816 „Del Vilniaus miesto savivaldybes administracijos darbo tvarkos taisykliu tvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 40-763 (toliau – ir Isakymas), kuriuo buvo pakeistas Administracijos direktoriaus 2008-06-18 isakymu Nr. 40-816 „Del Vilniaus miesto savivaldybes administracijos darbo tvarkos taisykliu tvirtinimo“ patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybes administracijos darbo tvarkos taisykliu (toliau – ir Taisykles) 46 p., pagal kuri šaliu susitarimu kasmetines atostogos gali buti skaidomos, bet ne daugiau kaip i 4 dalis, iš kuriu viena negali buti trumpesne kaip 14 kalendoriniu dienu. Tarp atostogu daliu turi buti ne ma˛iau kaip viena darbo diena, teisetumo (b. l. 3, 27-38).

Teiseju kolegija, ivertinusi pareiškejos skundo turini, daro išvada, kad ji iš esmes nesutinka su Taisykliu

46 p. pakeitimu, kuris buvo pakeistas butent skund˛iamu Isakymu, ir siekia ši pakeitima panaikinti.

ABTI 2 str. 13 d. normini teises akta apibudina kaip istatyma, administracini ar kita teises akta, nustatanti elgesio taisykles, skirtas individualiais po˛ymiais neapibudintu subjektu grupei, o šio istatymo 2 str. 14 d. individualu teises akta – kaip vienkarti teises taikymo akta, skirta konkreciam subjektui ar individualiais po˛ymiais apibudintu subjektu grupei.

Kaip yra išaiškines Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracines bylos Nr. A5-63/2003, Nr. AS438-763/2009), norminiai teises aktai – tai rašytine forma išreikšti teisekuros subjektu sprendimai (oficialus rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teises normu. Juose itvirtinami bendro pobud˛io nurodymai tam tikru visuomeniniu santykiu dalyviams, kurie orientuojami i ateiti ir numatyti taikyti daug kartu. Šie aktai adresuoti neapibre˛tam asmenu ratui arba adresuoti ratui asmenu, apibudintu rušiniais po˛ymiais. Jie visada abstraktus ir apjungia tipinemis, rušinemis savybemis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkreciu asmenu elgesyje. Teises aktu priskyrimas prie norminiu teises aktu grupes apibudina ju taikymo apimti ir privalomuma (norminiai teises aktai turi visuotinio privalomumo pobudi), o administraciniu bylu teisenoje – ju teisetumo tyrimo specialia procesine tvarka, pasireiškiancia tuo, jog yra ribojamas subjektu, galinciu tiesiogiai kreiptis i teisma del norminiu aktu teisetumo, ratas, skirtinga kreipimosi i teisma del akto neteisetumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisines pasekmes ir pan.

Skund˛iamo akto ir Taisykliu nuostatu turinio analize teiseju kolegijai suponuoja, kad jie vertintini kaip norminio pobud˛io administraciniai aktai. Isakymu pakeistos Taisykliu, reglamentuojanciu darbo tvarka Administracijos strukturiniuose teritoriniuose padaliniuose: departamentuose, skyriuose, poskyriuose ir seniunijose bei Tarybos sekretoriate, taip pat reguliuojancios karjeros valstybes tarnautoju ir darbuotoju, dirbanciu pagal darbo sutartis, (toliau – ir personalas) tarnybos ir darbo santykius, kuriu nereglamentuoja Darbo kodeksas, valstybes tarnybos, Darbuotoju saugos ir sveikatos bei kiti istatymai, Vyriausybes nutarimai ir kiti teises aktais, nuostatos. Šios Taisykles yra privalomos Administracijos personalui. Teiseju kolegijos nuomone, Taisyklese nustatytos elgesio taisykles yra bendro, programinio pobud˛io, orientuojamos i ateiti ir yra skirtos individualiais po˛ymiais neapibudintu asmenu grupei. Taigi, pamineti po˛ymiai sudaro pagrinda konstatuoti, kad Taisykles ir Isakymas, kuriuo pakeistas ju 46 p. pakeitimas, yra norminio pobud˛io.

Teiseju kolegija akcentuoja, kad gincai del norminio administracinio teises akto teisetumo nagrinejami Administraciniu bylu teisenos istatymo XVI skirsnyje nustatyta tvarka. Istatymu leidejas yra numates dvi administraciniu teises aktu teisetumo patikrinimo rušis: abstraktu prašyma ištirti norminio administracinio akto teisetuma (ABTI

110 str.) bei prašyma ištirti norminio administracinio akto teisetuma ryšium su individualia byla (ABTI 111 str.). ABTI 110 str. 1 d., expressis verbis, apibre˛tas subjektu, turinciu teise kreiptis su pareiškimu del norminio akto teisetumo ištyrimo, ratas, t. y. Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisiu apsaugos kontrolierius, valstybes kontroles pareigunai, apskriciu viršininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip pat prokurorai. Taigi, pagal ši teisini reguliavima, privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims, ginco atveju Profesiniai sajungai, nesuteikta teise kreiptis i teisma su abstrakciu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisetuma. Taciau šie asmenys turi galimybe prašyti ištirti norminio administracinio akto nuostatu galiojima, vadovaujantis ABTI 111 str. Bet, velgi, teiseju kolegija pabre˛ia, kad remiantis ABTI 111 str. 1 d., fizinis ar juridinis asmuo turi teise pateikti prašyma del norminio administracinio akto teisetumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinejama konkreti byla del ju teisiu pa˛eidimo, t. y. prašymas ištirti norminio administracinio akto teisetuma yra susijes su individualia byla. Atitinkamai ir teismas gali priimti prašyma del norminio administracinio akto teisetumo ABTI 111 str. nustatyta tvarka tik tada, kai prašymas ištirti norminio teises akto teisetuma yra susijes su teisme inicijuotu ir nagrinetinu individualiu gincu del asmens teisiu pa˛eidimo.

Nagrinejamoje byloje teiseju kolegijai kyla pagristu abejoniu del prašymo ištirti norminio administracinio akto teisetuma tiesioginio ryšio su individualia byla, kuri, pagal istatymu leidejo nustatytus reikalavimus, turi buti inicijuota del pareiškejos teisiu pa˛eidimo. Bylos med˛iaga nepatvirtina kito individualaus ginco buvimo, išskyrus ginca, kilusi del Isakymo, kuriuo pakeistas Taisykliu 46 p., teisetumo. Kitaip tariant, šioje byloje nepateikta jokiu argumentu ar pastabu, koki konkretu ginca, kilusi viešojo administravimo srityje, siekia išspresti pareiškeja. Nera duomenu, kaip buvo pa˛eistos pareiškejos teises, pvz., ar, remiantis gincijamu Isakymu, buvo atsisakyta atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, ar buvo vilkinimas sprendimu priemimas arba buvo priimti individualus teises aktai, kurie pa˛eid˛ia pareiškejos teises, ir pan.

Teiseju kolegija atkreipia demesi, kad tam, jog butu pradeta norminio administracinio akto teisetumo patikros byla, turi buti nustatyta, kad šis norminis teises aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu budu nuleme realu ar tariama asmens teisiu pa˛eidima. Asmens teisiu pa˛eidimas turi buti siejamas su teises akte numatytu elgesio taisykliu realiu pritaikomumu, o ne vien su teises akto buvimu. Galimas, hipotetinis teisiu pa˛eidimas ir gincijamo akto galimas pritaikymas ateityje nera pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisetumo tyrimas yra susijes su asmens teisiu ar saugomu interesu pa˛eidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripa˛inimas tokiu atveju kaip šis reikštu nukrypima nuo norminio administracinio akto teisetumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad nepaisoma kitu ABTI 111 str. 1 d. keliamu bylos nagrinejimo administraciniame teisme salygu, kurios suponuoja, kad turi egzistuoti individualus gincas (o ne gincas del norminio akto), kurio išsprendimui ir yra reikalinga ištirti byloje taikyto norminio administracinio akto teisetuma.

Be kita ko, inter alia teiseju kolegija atkreiptinas demesys ir i tai, kad administraciniame teisme, tikrinant teises normos teisetuma, skirtingai nei sprend˛iant administracinius gincus del subjektines teises, nesprend˛iamas individualios administracines teises ar administraciniu teisiniu santykiu klausimas. Norminiu administraciniu teises aktu teisetumo bylose ginco objektas yra teises norma, o ne pa˛eista ar gincijama individo subjektine teise. Pa˛eista ar gincijama individo subjektine teise, mineta, yra butina salyga norminio administracinio akto teisetumo patikrai inicijuoti. Taciau norminiu bylu tikslas yra ne išspresti pareiškejo individualu reikalavima, susijusi su jo teisiu pa˛eidimu, bet ivertinti norminio administracinio akto teisetuma, o tai sudaro prielaida išspresti individualia byla

Taigi, apibendrinusi tai, kas pasakyta anksciau, teiseju kolegija mano, kad pareiškeja inicijavo normine administracine byla. Taciau pareiškeja nepatenka i ABTI 110 str. apibre˛ta subjektu, turinciu teise paduoti abstraktu prašyma del norminio administracinio akto teisetumo, rata. ABTI 110 str. nenumatytiems subjektams teise kreiptis del norminio administracinio akto teisetumo sietina išimtinai su tais atvejais, kai teisme jau nagrinejama individuali byla, susijusi su tokiu subjektu teisemis ir teisetais interesais (ABTI 111 str. 1 d.).

Todel, atsi˛velgdama i tai, kas išdestyta, teiseju kolegija sprend˛ia, kadangi abstraktu prašyma del norminio akto teisetumo ištyrimo gali paduoti tik ABTI 110 str. išvardinti asmenys, o kitu asmenu (kaip ir pareiškejos šioje byloje atveju) paduoti abstraktus prašymai del norminiu aktu teisetumo ištyrimo yra nenagrinetini teismu, todel byla nutrauktina ABTI 101 str. 1 p. pagrindu, t. y. ši byla nepriskirtina administraciniu teismu kompetencijai.

Pareiškejai išaiškintina ABTI 102 str. 3 d. nuostatos, kad byla nutraukus, vel kreiptis i teisma del ginco tarp tu paciu šaliu del to paties dalyko ir tuo paciu pagrindu neleid˛iama.

Pagal ABTI 42 str. 1 d. 4 p., sumoketas ˛yminis mokestis arba jo dalis gra˛inami byla nutraukus, kai ji nenagrinetina teisme. ABTI 42 str. 2 d. nustatyta, kad ˛ymini mokesti gra˛ina valstybine mokesciu inspekcija, remdamasi teismo ar teisejo nutartimi, jeigu pareiškimas paduotas teismui ne veliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kuria priimta teisejo nutartis atsisakyti priimti pareiškima ar ji gra˛inti, taip pat teismo nutartis nutraukti byla ar pareiškima palikti nenagrineta. Jeigu gra˛inamas permoketas ˛yminis mokestis, tai šis terminas skaiciuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo isiteisejimo dienos.

Nutraukus byla anksciau nurodytais motyvais, pareiškejai, pagal ABTI 42 str. 1 d. 4 p., gra˛intinas jos sumoketas 100 Lt ˛yminis mokestis.

Remdamasi tuo, kas išdestyta, ir vadovaudamasi ABTI 42 str. 1 d. 4 p., 101 str. 1 p., 102 str.

2 d., 105-106 str. ir 149

str.,                                                                      n

u t a r e:

administracine byla pagal pareiškejos Vilniaus miesto savivaldybes administracijos darbuotoju profesines sajungos skunda atsakovei Vilniaus miesto savivaldybes administracijai del isakymo panaikinimo nutraukti.

Pareiškejai Vilniaus

miesto savivaldybes administracijos darbuotoju profesinei sajungai, j. a. k. (duomenys neskelbtini), gra˛inti 2010-08-19 Valstybinei

mokesciu inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos sumoketa

100 Lt ˛ymini mokesti.

Ši nutartis per

7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali buti skund˛iama apeliacine tvarka, paduodant atskiraji skunda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracini teisma.

Teisejai                                                                                                                    Â

     Liuda Arlauskiene

                                               Â

                                                                                      Violeta

Balcytiene

                                                                                                                         Â

          Bronius Januška                                                                                                                  Â

    Â