49e7bde8-da70-48a3-903c-e3dd9a9ab6f5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                 Administracinė byla Nr. I-6353-189/2014                                                                 Proceso Nr. 3-61-3-00904-2014-3                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 38., 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka,             dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. G. (S. G.),             atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančios VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija).

             Teisėjas, iÅ¡nagrinėję bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas S. G. su skundu (b. l.

1) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos priteisti 44000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .              Nurodė, jog neturtinę žalÄ patyrė laikotarpiu nuo 2011-02-10 bÅ«damas etapuojamas. ŽalÄ grindžia argumentais, jog ginčo laikotarpiu buvo etapuojamas perpildytuose automobiliuose (tekdavo važiuoti stovint), kai kuriuose automobiliuose nebÅ«davo apÅ¡vietimo bei Å¡ildymo sistemos, žiema automobiliuose bÅ«davo labai Å¡alta (iki -6), vasarÄ bÅ«davo labai karÅ¡ta (+40).

Už kiekvienÄ etapavimo kartÄ pareiÅ¡kėjas prašė priteisti po 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Posėdžio metu palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti.             Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo (b. l. 9–10) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.             Nurodė, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės).

Pažymėjo, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnybos specialusis transportas skirtas asmenų konvojavimui ir konvojavimo sÄ lygos atitinka Konvojavimo taisyklių 145-148 straipsnių reikalavimus. Atitinkamai transporto priemonių atitikimÄ yra įvertinęs ir Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius. Pabrėžė, kad besÄ lygiÅ¡kai laikosi nuostatų dėl konvojuojamų asmenų skaičius atitikimo leidžiamam asmenų skaičiui. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų į konvojaus virÅ¡ininkÄ nei žodžiu, nei raÅ¡tu nesikreipė.

Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad nenustačius neteisėtų veiksmų negalimas ir žalos atlyginimas.             Posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundÄ atmesti.             Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Skundas atmestinas.             Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jis buvo konvojuojamas daug kartų, tačiau pasitaikydavo, kad konvojavimo metu jam teko vykti perpildytuose automobiliuose, t. y. vienu metu automobilyje kartu su pareiÅ¡kėju buvo konvojuojama apie 40 žmonių. Dėl to pareiÅ¡kėjui kartais tekdavo netgi stovėti, o tai kėlė nesaugumo jausmÄ . Taip pat, kai kuriuose automobiliuose nebuvo Å¡ildymo sistemos, todėl žiema automobilyje buvo labai Å¡alta (-6), o vasara automobiliuose nebÅ«davo vėdinimo sistemos dėl ko bÅ«davo labai karÅ¡ta (+ 40).             Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigÅ«nų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, Å¡aunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimÄ vykdant minėtų asmenų konvojavimÄ pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotÄ jų apsaugÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Konvojavimo taisyklės.              Konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų reikalavimų: vyrai – atskirai nuo moterų; nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; konvojuojamieji toje pačioje byloje prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimu gali bÅ«ti konvojuojami kartu; konvojuojamieji, dirbę valstybės valdžios, valdymo ar teisėsaugos institucijose, – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; nuteistieji – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamÄ ja liga – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje) (Konvojavimo taisyklių 103 p.).

Konvojavimo taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. BendrÄ pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžiÄ Ä¯staigÄ ar teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus virÅ¡ininkas įraÅ¡o į konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis suraÅ¡o į konvojuojamųjų apskaitos žurnalÄ , praneÅ¡a apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus virÅ¡ininkui buvo perduoti iÅ¡ atvykusio konvojaus (Konvojavimo taisyklių 142 p.).

             Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2011-03-02 iki 2013-10-25 viso buvo konvojuojamas 41 kartÄ (I t. b. l. 2, 4, 95–96). PareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas automobiliais: MAZ Nr. (duomenys neskelbtini) (43 sėdimos vietos, I t. b. l. 40), MAZ Nr. (duomenys neskelbtini) (43 sėdimos vietos, II t. b. l. 8), MB Nr. (duomenys neskelbtini) (daugiau kaip 30 sėdimų vietų, I t. b. l. 45), MAZ Nr. (duomenys neskelbtini) (33 sėdimos vietos, I t. b. l. 50), VW Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, II t. b. l. 2), IVECO Nr. (duomenys neskelbtini) (30 sėdimų vietų, II t. b. l. 11), VW Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, II t. b. l. 5).             Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sÄ raÅ¡ai (I t. b. l. 12–39, 54–57, 97–195) tvirtina, jog laikotarpiu nuo 2011-03-02 iki 2013-10-25, pareiÅ¡kėjÄ konvojuojant 41 kartÄ , automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų.

Todėl, priešingai, nei skunde nurodė pareiškėjas, aplinkybes, jog pareiškėjui teko vykti stovint, nes automobilis buvo perpildytas, paneigė byloje pateikti rašytinių įrodymai (kelionių žiniaraščiai). Konvojavimo taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti.

Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ . Taigi minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sÄ lygų, su skundu, ar praÅ¡ymu kreiptis į konvojų.

Tuo tarpu konvojus apie gautÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ ) turi įraÅ¡yti žiniaraÅ¡tyje ir pagal galimybes iÅ¡spręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiÅ¡kėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į konvojų. Todėl vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio argumentai, jog pareiÅ¡kėjui teko vykti stovint, nes jam neužteko vietos atsisėsti, nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovės atstovo į bylÄ pateiktų įrodymų (duomenys kelionės žiniaraščiuose, iÅ¡ kurių matyti, kad automobiliuose nebuvo vežama asmenų daugiau, nei yra sėdimų vietų), tuo tarpu teismui nėra pagrindo abejonei, jog yra prieÅ¡ingai.

Minėtais pagrindais pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, jog vykstant specialiu konvojavimo transportu pareiÅ¡kėjui neužteko sėdimos vietos, todėl jam teko vykti stovint, vertintini kaip neįrodyti. Pabrėžtina, jog pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.             PareiÅ¡kėjo teigimu, kai kuriuose automobiliuose nebuvo Å¡ildymo sistemos, todėl žiema automobilyje buvo labai Å¡alta (-6), tuo tarpu vasara automobiliuose nebÅ«davo vėdinimo sistemos dėl ko bÅ«davo labai karÅ¡ta (+ 40).             Pagrindiniai techniniai reikalavimai bÅ«tini specialiajam transportui nurodyti Konvojavimo taisyklių 146 p. Konvojavimo taisyklių 146.4. p. nustatyta, kad privalo bÅ«ti veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai).

Å ių taisyklių 147 p. nustatyta, jog draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka Å¡ių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.              Byloje pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atlikti dirbtinės apÅ¡vietos matavimo tyrimai, be kita ko atlikti pagal atsakovės atstovės papildomÄ praÅ¡ymÄ tvirtina, kad automobiliuose MAZ (duomenys neskelbtini), MB Nr. (duomenys neskelbtini) apÅ¡vieta 52 lx (I t. b. l. 43, 48), automobilio MAZ Nr. (duomenys neskelbtini) apÅ¡vieta 62 lx (I t. b. l. 53), kai tuo tarpu Konvojavimo taisyklėse nustatyta, kad kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 50 lx.

Taip pat pagal papildomÄ praÅ¡ymÄ atlikti ventiliacijos efektyvumo matavimo tyrimai taip pat tvirtina, kad automobiliuose įrengta vėdinimo sistema atitinka taisyklėse nustatytÄ normatyvÄ , t. y. ne mažesnį kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui (automobilyje MAZ (duomenys neskelbtini) oro greitis tenkantis vienam asmeniui 30,28 m/h (1302,22 oro greitis m/h automobilyje / 43 sėdimų vietų) (I t. b. l. 43, 44); automobilio MB Nr. (duomenys neskelbtini) oro naÅ¡umas vienam asmeniui 19,56 m/h (626,22 oro greitis m/h / 32 sėdimų vietų) (I t. b. l. 49)).

Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ iÅ¡duotos Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (I t. b. l. 41, 46, 51, 197, 200, II t. b. l. 1, 3, 4, 6, 7, 12, 13, 15, 16, 18, 19) taip pat tvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiÅ¡kėjas pilnai atitinka techninius reikalavimus. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo aspektu skunde tik abstrakčiai nurodė, kad žiemos metu neveikė Å¡ildymo sistemos, o vasarÄ neveikė vėdinimo sistemos, tačiau konkrečių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, tuo tarpu atsakovės atstovės pateikti raÅ¡ytiniais įrodymai nesudaro pagrindo abejonei, kad konvojavimas buvo vykdomas techniÅ¡kai netvarkingomis transporto priemonėmis.

             Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .              Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 str.

Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais.             Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 str. prasme.             PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog jam galimai padarytos neturtinės žalos iÅ¡raiÅ¡ka iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kė sukeltais nepatogumais: vykstant perpildytame automobilyje jautėsi įsitempęs, žiemÄ bÅ«davo Å¡alta, vasarÄ nuo nepakeliamo tvankumo jausdavo silpnumÄ .

Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, jo iÅ¡ byloje pateiktų kelionės žiniaraščių, faktas, jog, pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti konvojuojamas perpildytame automobilyje (neturint vietos atsisėsti) nepasitvirtino, duomenų apie tai, jog specialus konvojavimo transportas bÅ«tų eksploatuojamas techniÅ¡kai netvarkingas byloje nėra, todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo etapavimo iÅ¡ esmės netinkamomis sÄ lygomis laikytini nepagrįstais.             IÅ¡tyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, nenustatyta, kad kaip nors iÅ¡skirtinai bÅ«tų pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, garbė, orumas, ar, kad iÅ¡skirtinai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bÅ«tų nesilaikoma teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus etapavimo metu.

Nagrinėjamu atveju nenustačius bÅ«tinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė:              PareiÅ¡kėjo S. G. (S. G.) skundÄ atmesti.             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                              Bronius Januška