49e7b847-c3a7-481f-9727-50928d796830 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmos instancijos teismo teisėja                           Civilinė byla Nr. 2A -558 - 252 - 2016Ineta Baliukaitytė                                           Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01867-2015-3                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                            2.6.4.4.2; 2.6.5.2;113.2.6.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 1 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Jonaitienės, Eigirdo Činkos,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo W. M. M. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-488/2016 pagal ieÅ¡kovo W. M. M. ieÅ¡kinį atsakovei I. R., iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

       ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l. 95-99) prašė pakeisti nepilnamečio vaiko J. D. R. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatytÄ Jungtinės Karalystės Linkolno grafystės teismo 2008-12-11 sprendimu byloje Nr. LN 08P01870 ir nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu W. M. M.; nutraukti iÅ¡laikymo vaikui J. D. R. M. iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo W. M. M. pagal 2010-09-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimÄ Â (civ. byla Nr. 2-323-739/2010); priteisti iÅ¡ atsakovės I.

R. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui J. D. R. M., (duomenys neskelbtini), po 100 Eur mokamomis kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis, iki vaiko pilnametystės, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko tėvÄ â€“ ieÅ¡kovÄ W. M. M.; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.             IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad jo sÅ«naus J. D. M. gyvenimas su motina I. R. neatitinka esminių ir gyvybinių vaiko interesų.

Vaiko motina trukdo atsakovui bendrauti su savo sÅ«numi, su juo tėvas gali bendrauti tik epizodiÅ¡kai. Atsakovė vaiku tinkamai nesirÅ«pina. Nors vaikas yra hiperaktyvus, ji nepasirÅ«pina, kad jis turėtų aktyvių užsiėmimų. Vaikas nelanko jokių bÅ«relių, neturi aktyvios veiklos, nuolatos leidžia laikÄ prie kompiuterio. Tėvo nuomone, vaiko gyvenamoji vieta keistina ir ji nustatytina su juo. Atsakovas yra nuolatinis socialinio bÅ«sto nuomininkas, yra neteistas, charakterizuojamas teigiamai, dirba nepilnÄ darbo dienÄ , jo darbo tvarkaraÅ¡tis palankus rÅ«pinimuisi vaiku, gauna pakankamas pajamas.

Jo sutuoktinė L. E. M. neprieÅ¡tarauja, kad jo sÅ«nus gyventų kartu, su ja jie bendrų vaikų neturi. Nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, prisidėjimo prie vaiko iÅ¡laikymo pareiga tektų vaiko motinai, kuri, ieÅ¡kovo manymu, vaikui turėtų mokėti iÅ¡laikymÄ po 100 Eur kas mėnesį. Jis duomenų apie atsakovės turtinę padėtį neturi. IeÅ¡kovo nuomone Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijoje yra pagrindas pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nors jÄ yra nustatęs kitos valstybės – Jungtinės Karalystės teismas.          Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo W. M. M. atsakovei I. R. bylinėjimosi iÅ¡laidas: 435 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. LaikinÄ sias apsaugos priemones, pritaikytas 2015-03-27 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi, paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo. Teismas nustatė, kad 2008-12-31 Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės Lincoln grafystės teismo sprendimu (bylos Nr. LN 08P01870) nepilnamečio J. D. R. M. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina I.

R.. (b.l.1t. 46-50) 2009-10-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Å¡is sprendimas pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje. (b.l. 1t., 51). Atsižvelgdamas iÅ¡imtinai į nepilnamečio vaiko interesus, teismas konstatavo, kad keisti nustatytos vaiko J. D. R. M. gyvenamosios vietos, nustatytos su motina nėra jokio pagrindo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad motina I. R. nesirÅ«pintų savo sÅ«numi, netinkamai jį prižiÅ«rėtų, ar nesudarytų jo vystymuisi ir ugdymui reikalingų sÄ lygų.

Ji dirba, gauna pastovias pajamas. Gyvena su vaiku dviejų kambarių bute su visais patogumais. Vaikas aprÅ«pintas visais jam reikalingais baldais ir reikmenimis, bei reikalingomis lavinimo priemonėmis. (b.l.1t.136) Vaikas lanko robotikos ir Å¡achmatų bÅ«relius. Vaikas pats iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su mama. Su tėvu jis nori bendrauti. (b.l. 1t. 136) TÄ pačiÄ nuomonę vaikas iÅ¡reiÅ¡kė ir bendraudamas su psichologu. Vaikas kartu su motina gyvena nepertraukiamai nuo savo gimimo, yra prie jos prisirišęs. Su tėvu bendraudavo epizodiÅ¡kai, buvo nuvykęs pas tėvÄ , bendravo tėvo apsilankymo Lietuvoje metu, bendrauja kalbėdamiesi per skaipÄ .

Vaikui yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Jam diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, emocijų sutrikimas vaikystėje, mišrus mokymosi ir gebėjimų sutrikimas, kalbos išraiškos sutrikimas.(.l.53, 70-78) psichologai nustatė, kad vaikui sunku apsiprasti naujoje aplinkoje. Jam reikalinga ypatinga priežiūra, jo mokymosi ir laisvalaikio organizavimas, nuolatinės specialistų - psichologų ir logopedų konsultacijos, bei medikamentinis gydymas. (b.l.53- 55) Tai motina sėkmingai organizuoja ir vykdo specialistų nurodymus.

Ji veža vaikÄ Ä¯ mokyklÄ ir lankomus bÅ«relius. Byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių vaiko motinÄ .         Vadovaudamasis Å¡alių paaiÅ¡kinimais bei liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais bylos įrodymais, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada, bei KaraliÅ¡kųjų teisingumo RÅ«mų Å eimos teismo patarėjo parengtÄ ataskaita (b.l.2t.,32- 5) teismas konstatavo, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovė galėtų tinkamai rÅ«pintis savo sÅ«numi, jį prižiÅ«rėti, iÅ¡laikyti, sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo sÄ lygas.

Nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , kad kuris nors iÅ¡ vaiko tėvų negali tinkamai auklėti bei rÅ«pintis vaiku. Nors ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad jis dirba, gauna pajamas, nėra teistas, galėtų garantuoti vaikui bÅ«stÄ ir tinkamas gyvenimo sÄ lygas (b.l.2 19-35) jo sutuoktinė L. M. sutinka, kad Å¡eimoje gyventų vyro sÅ«nus, tačiau teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju tai bylai esminės reikÅ¡mės neturi. Teismas, spręsdamas bylÄ esminiu dalyku laikė vaiko interesus, jo pastovios ir nekintančios gyvenimo situacijos užtikrinimÄ , jo sudėtingÄ adaptavimÄ si naujoje aplinkoje į reikalingumÄ jam užtikrinti  specifines gyvenimo organizavimo ir gydymo sÄ lygas, kurios gyvenant Lietuvoje su motina yra tinkamai užtikrintos.     Teismas konstatavo, kad tėvų ginčai dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo negali turėti neigiamos įtakos paties vaiko psichologinei bÅ«senai.

Todėl pažymėjo, kad tėvo nepasitenkinimas nepakankamu bendravimu su vaiku, kuris buvo nustatytas teismine tvarka (b.l.1t. 7-25), negali bÅ«ti priežastimi keisti nusistovėjusiÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarautų gyvybiniams vaiko interesams.         Teismas iÅ¡tyręs bylos medžiagÄ , konstatavo, kad nepilnamečio vaiko J. D. R. M. noras gyventi su atsakove iÅ¡reiÅ¡kia tikrÄ jÄ vaiko valiÄ ir negali bÅ«ti pripažintas prieÅ¡taraujančiu vaiko interesams.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius iÅ¡vadoje prieÅ¡taravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos su atsakove neiÅ¡reiÅ¡kė, pats vaikas nuosekliai pageidavo gyventi su mama, jokių naujų aplinkybių, atsiradusių po vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nekilo, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu nepilnamečio Å¡alių vaiko interesus labiau atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove, todėl jos keisti nėra pagrindo. (Vaiko teisių konvencijos 3str.1d., LR CK 3.3str. 1d., 3.161str., 3.168str., 3.169str.,Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.1p.).

Nurodė, kad nepakeitus Å¡alių vaiko gyvenamosios vietos, ieÅ¡kovas ir toliau turi pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ .      Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas W. M. M. praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad atsakovė piktybiÅ¡kai nevykdė teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Sprendime liko nepasisakyta dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovės nesudarymu ieÅ¡kovui galimybių bendrauti su vaiku ir dalyvaujant jį auklėjant.

Å ios aplinkybės turi didelę teisinę reikÅ¡mę tinkamam ieÅ¡kovo reikalavimo iÅ¡sprendimui. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl psichologinės ekspertizės skyrimo. Teismas ignoravo, kad savo nuomonę gyventi su atsakove vaikas formaliai iÅ¡sakė bÅ«damas įtampoje, bijodamas nuliÅ«dinti mamÄ ir močiutę, bÅ«damas jų paveiktas. Vaikas nedrįso paaiÅ¡kinti, kaip jam buvo praneÅ¡ta, kad reikės ateiti į susitikimÄ , įtikinančiai ir amžių atitinkančiai paaiÅ¡kinti savo gyvenamosios vietos rinkimosi motyvų, bijojo kalbėti apie tėvÄ , iÅ¡sakė amžiui nebÅ«dingÄ rÅ«pestį suaugusiųjų turtiniais reikalais.

Teismui užteko žodžiu iÅ¡sakyti vaiko noro gyventi su atsakove, nors buvo akivaizdus pagrindas manyti, kad vaiko valia yra iÅ¡kreipta. Teismas iÅ¡kraipė šį aktÄ , esÄ vaikas nori gyventi su atsakove, nes esÄ jis su mama gerai supranta vienas kitÄ , mama žino, kÄ daryti. Vaikui daromas poveikis, siekiant, kad jis nenorėtų gyventi ir galimai netgi bendrauti su ieÅ¡kovu pažymėtas ir byloje Nr. 2-65-452/2013 atliktos ekspertizės akte. Atsakovės poveikis vaikui, siekiant, kad jis tėvÄ atstumtų yra nuolatinis ir sistemingas.

Vaikas pasižymi tam tikrais intelektinės raidos sutrikimais, jo noras gyventi su motina grįstas emociniu pagrindu, nenoru jos įskaudinti, išsakytas mamos įtakoje, todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis tokia vaiko valios išraiška. Teismas pervertino aplinkybę, kad vaikui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Spręsti ar tas apsunkintų ir jei taip, - tai kiek smarkiai vaiko adaptavimosi naujoje aplinkoje, reikia specialių psichologinių ir/ar medicininių žinių. Teismas neturėjo pagrindo pats vertinti gyvenamosios vietos pakeitimo atveju galbūt iškilsiančių adaptavimosi sunkumų.

Neneigiant, kad vaikui reikalinga tam tikra speciali priežiÅ«ra, nėra pagrindo manyti, kad tokios priežiÅ«ros jis negautų arba gautų prastesnę gyvendamas su ieÅ¡kovu Jungtinėje Karalystėje. Teismas neneigė aplinkybės, kad ieÅ¡kovas turėtų galimybę sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sÄ lygas.            Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ atsakovė I. R. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad apeliantas nenurodė motyvų ir pagrindų, kodėl bÅ«tina naikinti priimtÄ teisėtÄ teismo sprendimÄ , o apeliacinio skundo argumentas, susijęs su ieÅ¡kovo ekspertizės netenkinimu, nėra pagrįstas. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad atsakovė piktybiÅ¡kai vengė teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo yra neteisingos, nepagrįstos byloje surinktais įrodymais, be to, nesusiję su nagrinėjamu ginču dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu. Teismas tinkamai įvertino vaiko apklausos dokumentÄ , dalyvaujant psichologui.

Vaikas ne kartÄ pokalbio metu iÅ¡reiÅ¡kė savo apsisprendimÄ dėl gyvenimo kartu su mama ir šį sprendimÄ motyvavo pagal savo gebėjimus. Atsakovė jokio poveikio vaikui dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo nėra atlikusi, prieÅ¡ingai leidžia ir skatina vaiko bendravimÄ su tėvu. Nurodo, jog teismo padarytos iÅ¡vados dėl adaptacijos sunkumų buvo susijusios su byloje pateiktų medicininių iÅ¡rašų vertinimu, jog vaikui reikalinga speciali priežiÅ«ra ir griežta dienotvarkė.             Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieÅ¡kovo W. M. M. apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Å eimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams galimybę susitarti, su kuriuo iÅ¡ jų po santuokos nutraukimo liks gyventi nepilnametis vaikas, taip pat nustatyti kito tėvo (su kuriuo vaikas negyvens) bendravimo su vaiku tvarkÄ .

CK 3.169 str. 1 d. nustatyta, jog, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Nurodyto straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų, o Å¡io straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, jog, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.CK 3.169 str.

įtvirtintų teisės normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadas, jog pirminis nepilnamečio vaiko, kurio tėvas ir motina gyvena skyrium, gyvenamosios vietos nustatymo bÅ«das – tėvų susitarimas, o teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tada, kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas; viena vertus, teismo sprendimas, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, neįgyja res judicata galios, kita vertus, kreiptis dėl vaiko gyvenamosios vietos, nustatytos teismo sprendimu, pakeitimo galima tik esant įstatymo (CK 3.169 str. 3 d.) nustatytam pagrindui.Apeliantas nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė pakeisti Jungtinės Karalystės Linkolno grafystės teismo 2008-12-11 sprendimu byloje Nr. LN 08P01870 nustatytÄ nepilnamečio sÅ«naus J.

D. R. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatyti nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su apeliantu. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų pakeisti Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , atmetė aukščiau nurodytÄ apelianto reikalavimÄ . Ä®statymas nenustato, kokių aplinkybių pasikeitimas sudaro pagrindÄ spręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ginčo teisinį reguliavimÄ , grindžiamÄ prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), pagrindas spręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ yra tada, kai pasikeičia tos faktinės aplinkybės, kurios turi esminę reikÅ¡mę nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ ; kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, tai yra tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų; vaiko norus ir pažiÅ«ras; aiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , tėvų dalyvavimÄ vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iÅ¡ tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiÅ«rį į vaikÄ ir kitas turinčias reikÅ¡mę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; kt.).Å iuo atveju Jungtinės Karalystės Linkolno grafystės teismas tyrė ir vertino, kurio iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos bei materialinės sÄ lygos tinkamesnės 2004 m. gimusiam Å¡alių sÅ«nui augti, su kuriuo iÅ¡ jų gyvendamas jis bus geriau prižiÅ«rėtas.

Apeliantas, kreipdamasis su patikslintu ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nurodė aplinkybes, kodėl ankstesnė sprendimu nustatyta gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti pakeista: gyvenimas su motina I. R. neatitinka esminių ir gyvybinių vaiko interesų, vaiko motina trukdo atsakovui bendrauti su savo sÅ«numi, su juo tėvas gali bendrauti tik epizodiÅ¡kai, atsakovė vaiku tinkamai nesirÅ«pina, nors vaikas yra hiperaktyvus, ji nepasirÅ«pina, kad jis turėtų aktyvių užsiėmimų, vaikas nelanko jokių bÅ«relių, neturi aktyvios veiklos, nuolatos leidžia laikÄ prie kompiuterio.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, nekeisdamas vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, pagrįstai atsižvelgė į esminę vaiko interesus užtikrinančiÄ aplinkybę – vaiko gyvenamosios aplinkos stabilumÄ , įvertinęs vaiko sveikatos bÅ«klę, nes vaiko interesus kiekvienoje byloje bÅ«tina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Paminėtos ieÅ¡kovo aplinkybės dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra paneigtos raÅ¡ytiniais įrodymais dėl atsakovės dalyvavimo vaiko auklėjime, gydyme, taip pat vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vada dėl atsakovės buities ir gyvenimo sÄ lygų, kurios pripažintos tinkamomis vaikui augti dviejų kambarių bute su visais patogumais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje pasisakyta dėl gyvenimo sÄ lygų, kai sprendžiamas gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų klausimas, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieno iÅ¡ jų geresnės materialinės sÄ lygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikÅ¡mės; svarbu yra tai, kad kito iÅ¡ tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005).

Å iuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad abu tėvai sÅ«nui J. D. R. M. iÅ¡ esmės gali sudaryti tinkamas sÄ lygas gyventi kartu, augti ir lavintis. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad kuris nors iÅ¡ vaiko tėvų negali tinkamai auklėti bei rÅ«pintis vaiku. PrieÅ¡ingų aplinkybių nenustatyta ir bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka. IeÅ¡kovo minėtos aplinkybės, kad jis dirba, gauna pajamas, nėra teistas, galėtų garantuoti vaikui bÅ«stÄ ir tinkamas gyvenimo sÄ lygas (b.l.2 19-35) jo sutuoktinė L.

M. sutinka, kad Å¡eimoje gyventų vyro sÅ«nus, nėra svarbios sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ . Be to, nustatyta, kad vaikas sunkiai apsiprastų naujoje aplinkoje (l t. b.l.53, 70-78) PrieÅ¡ingai apelianto argumentams, apylinkės teismo iÅ¡vados dėl adaptacijos sunkumų buvo susijusios su byloje pateiktų medicininių iÅ¡rašų vertinimu, kuriuose kaip tik ir konstatuota vaiko sudėtinga psichologinė bÅ«klė, pasikeitus jį supančiai aplinkai. Be to, tokios teismo iÅ¡vados, su kuriomis kolegija sutinka, susiję su vertinimu, jog vaikui reikalinga speciali priežiÅ«ra ir griežta dienotvarkė, palaikant aiÅ¡kias ribas ir taisykles, o taip pat betarpiÅ¡kas bendravimas su vaiku užtikrinant jam emocinį stabilumÄ .

Å iuo atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į geriausiai atitinkančius nepilnamečio interesus, pasisako už Å¡eimoje susiklosčiusios situacijos iÅ¡saugojimÄ , jos stabilizavimo bÅ«dÄ , t. y. kad nepilnametis J. D. R. M. liktų gyventi su motina, taip pat į nepilnamečio vaiko sudėtingÄ adaptavimÄ si naujoje aplinkoje į reikalingumÄ jam užtikrinti specifines gyvenimo organizavimo ir gydymo sÄ lygas, kurios gyvenant Lietuvoje su motina yra tinkamai užtikrintos. Kaip patvirtina teismo psichologo iÅ¡vados vaikas nori gyventi su mama, nes jį mama geriau supranta, žino, kÄ daryti.

Jis mamÄ taip pat supranta. ( 2 t. b.l.

13) Byloje nustatyta, kad vaikas kartu su motina gyvena nepertraukiamai nuo savo gimimo. Tuo tarpu su tėvu bendraudavo epizodiÅ¡kai, buvo nuvykęs pas tėvÄ , bendravo tėvo apsilankymo Lietuvoje metu, bendrauja kalbėdamiesi per skaipÄ . Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenų visetas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog keisti nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , jam reikės gyventi ne tik kad toli nuo motinos, bet atsižvelgiant į tai, kad jam bÅ«tina griežta dienotvarkė ir nustatyta tvarka, prisitaikyti prie naujos aplinkos ir tvarkos bus labai sunku ir sudėtinga, nepriklausomai nuo to, kad ieÅ¡kovas pajėgus sudaryti jam saugiÄ aplinkÄ , be to, vaikas yra prie motinos prisirišęs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju, prieÅ¡ingai skundo argumentams, nėra esminių ir ypatingų sÄ lygų, lėmusių tokių aplinkybių pasikeitimÄ , dėl kurių sÅ«naus J. D. R. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, kÄ pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Byloje neįrodyta, jog yra pagrindas vaiko interesais pakeisti jo nustatytÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl tenkinti Å¡ios apeliacinio skundo dalies nėra teisinio pagrindo.Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo praÅ¡ymÄ dėl psichologinės ekspertizės skyrimo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iuo apelianto argumentu ir atkreipia jo dėmesį, kad nepilnametis J. D. R. – M. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su mama. Tai jis patvirtino vaiko teisių apsaugos specialistei. TokiÄ pačiÄ nuomonę vaikas iÅ¡reiÅ¡kė apklausiamas psichologo. Dėl gyvenamosios vietos nustatymo vaikas jau buvo apklausinėjamas dviejų asmenų. Teismo psichologo iÅ¡vadose nurodyta, kad apklausinėjamas vaikas patiria nerimÄ , baimę, įtampÄ . Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Å¡iÄ aplinkybę bei į bylos duomenis, kad nepilnametis vaikas jaučia stresÄ dėl susidariusios situacijos, pagrįstai vertino, kad papildoma vaiko apklausa dėl to paties dalyko vaikui gali sukelti papildomų pergyvenimų ir dvasinių traumų.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK 212 straipsnyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę tais atvejais, kai bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Byloje yra pakankamai įrodymų, kuriuose vaikas yra iÅ¡reiÅ¡kęs savo nuomonę dėl noro gyventi su vienu iÅ¡ tėvų, vaiko apsisprendimas yra nuoseklus ir nepakitęs, su vaiku yra kalbėjęs psichologas - asmuo, turintis specialių žinių ir jis yra pateikęs teismui pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , teismas specialių žinių poreikio nenustatė.

Tokiu bÅ«du, ekspertizės paskyrimas bÅ«tų perteklinis ir tiesiogiai pažeidžiantis nepilnamečio interesus, nes jis dar kartÄ bÅ«tų klausinėjamas tais pačiais klausimais, kas neigiamai atsilieptų pačio nepilnamečio psichologinei bÅ«senai. Be to, teismas neprivalėtų atsižvelgti į eksperto iÅ¡vadoje iÅ¡reikÅ¡tÄ nepilnamečio vaiko nuomonę (net ir prieÅ¡ingÄ iÅ¡reikÅ¡tai), nes bÅ«tent vaiko interesai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo iÅ¡vadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo.

Byloje nenustatyta, jog vaiko gyvenimas su atsakove prieÅ¡tarautų jo interesams.Apelianto motyvas, kad atsakovė jam trukdo bendrauti su vaiku yra nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais, tai yra subjektyvi ieÅ¡kovo nuomonė ar noras su vaiku bendrauti daugiau nei yra nustatyta teismo. Be to, ieÅ¡kovas bet kada gali kreiptis dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus bei aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinio skundo netenkinus ir atsakovei praÅ¡ant, priteistinos atsakovės apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Atsakovė pateikė 2016-04-07 sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 53 bei 2016-04-07 pinigų priėmimÄ patvirtinančius, jog atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ advokatei sumokėjo 300 €. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio numatytÄ ribÄ , todėl priteistina 300 Eur suma iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovės, kaip mokėtojos, naudai (CPK 96 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei nepriteistinos ( LR CPK 80, 88, 92, 96, 98str.).           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, n u t a r i a :            Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo W. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas: 300 Eur ( tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjai                                                                                        Eigirdas Činka                                                                                                     Birutė Jonaitienė                                                                                                  Nijolė Danguolė Smetonienė