2021-12-01 Nr. AB-26024-3-61-3-02059-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4035-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02059-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. H. H. H. (R. H. H. H.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. H. H. H. (R. H. H. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. H. H. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 12PR-103 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) pasidarė sunku gyventi, todėl atvyko į Lietuvą norėdamas gauti prieglobstį. 2019 m. pabaigoje (duomenys neskelbtini) darbininkų partijos grupuotė (toliau – ir PKK) prievarta paėmė jo brolį. Pareiškėjas bijo dėl savo gyvybės, kadangi pradėjo grasinti ir jam. Kreipėsi į vietinę valdžią, kuri niekuo negalėjo padėti. Pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, bet 2014 m. dėl įvairių grupuočių susirėmimų persikėlė pas senelį į (duomenys neskelbtini) kaimą netoli (duomenys neskelbtini) miesto. Kaime vykdavo kariniai veiksmai tarp (duomenys neskelbtini) ir PKK. Kai PKK pritrūkdavo kovotojų, grupuotės nariai ateidavo į kaimą ir grobdavo tiesiog gatvėje sutiktus jaunus vyrus. 2020 m. liepos mėn. dėl nesiliaujančių PKK grasinimų pareiškėjas išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Bijodamas, kad gali būti pagrobtas ar nužudytas, pareiškėjas išvyko iš kilmės valstybės.

3. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo Sprendimu ir nurodė, kad jo pasakojimas keitėsi, nes dėjo nuoširdžias pastangas papasakoti kuo daugiau informacijos ir perteikti jo gyvenamojoje vietoje vykstančius žiaurumus. Pareiškėjas labai konkrečiai įvardijo verbuotoją ir persekiotoją – PKK. Atsakovui nurodė, kaip vyko grasinimai, t. y. suteikė esminę, nuoseklią informaciją, kuri aktuali nagrinėjant jo prašymą. Atsakovo surinkta informacija patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) iš tiesų PKK verbuoja nepilnamečius, jaunuolius, (duomenys neskelbtini). Taip pat pripažįstama, kad priverstinis verbavimas yra galimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pasakojimas sutapo su atsakovo surinkta informacija apie kilmės valstybę, verbavimo grėsmė turėjo būti įvertinta atsakingai ir rimtai. Pažymėjo, kad yra jauno amžiaus, o verbuojant asmenys nėra atrenkami pagal sąrašus ar reikalaujant paso tam, kad įsitinkinti asmens amžiumi. Pagal išvaizdą jis gali būti persekiotojo priskiriamas verbuojamųjų grupei ir prievarta jungtis prie PKK.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad priešingai, nei tvirtino atsakovas, persekiotoju gali būti ne tik valstybė ir valstybiniai subjektai, bet ir privatūs asmenys ar jų grupės, susivienijimai, partijos. Dėl šios priežasties atsakovo motyvas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio dėl to, kad persekiotojas (PKK) nelaikytinas valstybiniu subjektu atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Pareiškėjas nepagrįstu laikė atsakovo motyvą nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos nurodant, kad nerasta duomenų, jog prieglobsčio prašytojas priklausytų kokiai nors pažeidžiamai grupei. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo pateiktame padidintos rizikos asmenų sąraše įtrauktas punktas „etninių/religinių grupių atstovai“. Tačiau, etninių grupių sąrašas nėra išsamus, tik pavyzdinis, todėl atsakovas turėjo atidžiau surinkti detalią ir naujausią informaciją, ar (duomenys neskelbtini) šiuo metu vis dar patiria didesnę persekiojimo riziką. Pareiškėjo vertinimu, tokio tyrimo ir informacijos atsakovas nesurinko taip netinkamai vykdydamas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 115 punkto reikalavimus renkamai informacijai apie kilmės valstybę. Svarbu ir tai, kad, anot Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPBB), į ginkluotas grupuotes verbuojami asmenys gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Pareiškėjas būtent ir buvo verbuojamas asmuo, verčiamas jungtis prie PKK.

6. Pareiškėjas laikė, kad jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje yra pagrįstas, todėl suteikus pareiškėjui prieglobstį, netenka prasmės Sprendimo dalis jį išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti, nes pareiškėjas naudotųsi tarptautine apsauga. Kita vertus, sprendimai uždrausti pareiškėjui atvykti ir jį išsiųsti yra išvestiniai iš sprendimo nesuteikti prieglobsčio, tad panaikinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir pastarieji atsakovo sprendimai.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 125 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos nepriimamas tol, kol nagrinėjamas jo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį pagal šio Įstatymo IV skyrių. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 57 straipsnio 2 dalis buvo papildyta Įstatymo 125 straipsnio ketvirtąja dalimi. Pakeitimai įsigaliojo nuo 2021 m. kovo 1 d. skundžiamas Sprendimas priimtas jau galiojant naujai redakcijai, todėl atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, dalyje dėl pareiškėjo išsiuntimo bei uždraudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką taikė seną 125 straipsnio redakciją ir neatsižvelgė į jo pakeitimą. Atsakovas, remiantis galiojančia Įstatymo 124 straipsnio 4 dalimi neturėjo teisės priimti sprendimų dėl pareiškėjo išsiuntimo ir uždraudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė teismo skundo netenkinti.

9. Atsakovas nurodė, kad priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nebuvo patvirtintos jokiais rašytiniais įrodymais bei grindžiamos vien jo paties žodžiais, taigi materialinių faktų patikimumas buvo vertinamas pagal Aprašo 116 punkte įtvirtintus kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) (brolio pagrobimas, PKK grasinimai pagrobti prieglobsčio prašytoją) buvo nedetalus, nenuoseklus, tam tikros detalės keitėsi pasakojimo eigoje. Raštu pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) turėjo „problemų“ su „tam tikrais“ neįvardintais asmenimis dėl pinigų, kuriuos minėti asmenys yra jam skolingi, tačiau negrąžina, vietoj to grasina jį nužudyti. Pirminės apklausos metu, praėjus kelioms dienoms po prašymo pateikimo, pareiškėjas nurodė kitas aplinkybes, privertusias jį prašytis prieglobsčio – PKK pagrobė jo brolį ir pareikalavo pinigų. Sumokėjus pinigus, brolis nebuvo grąžintas, vietoj to pradėjo grasinti pačiam prieglobsčio prašytojui. Tariamo persekiotojo (PKK) tikslų (ko jie siekė grasinimais) ši prieglobsčio prašytojo istorijos versija nepaaiškino. Galiausiai, 2021 m. gegužės 19 d. apklausos metu pareiškėjas pateikė dar vieną istorijos versiją – PKK pagrobė jo brolį, o sužinojus, kad vyriausiasis sūnus šeimoje yra prieglobsčio prašytojas, pareikalavo apkeisti brolį į pareiškėją. Prieglobsčio prašytojo tėvas ir senelis siūlė pinigus PKK, tačiau pinigų jie neėmė. Paprašius paaiškinti neatitikimą, prieglobsčio prašytojas tvirtino, kad tiek savo prieglobsčio prašyme, tiek abiejų apklausų metu pasakojo tą patį – apie PKK grasinimus. Parodžius jam raštišką prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjas pareiškė, kad buvo pavargęs bei nebežino, ar jis taip rašė, ar ne. Siekiant atmesti vertimo klaidos galimybę, prieglobsčio prašytojo surašytas prašymas buvo išverstas pakartotinai. Tiek pirmas, tiek antras prašymo vertimai yra tapatūs, išskyrus kelias detales – patikslinta pareiškėjo šeimyninė padėtis bei atvykimo į Lietuvą data. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nesugebėjo pateikti įtikinamų ir pakankamų paaiškinimų dėl skirtingų istorijų atsiradimo.

10. Atsakovo teigimu, įvertinus prieglobsčio prašytojo profilį surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, tikėtino motyvo ir tikslo PKK jį identifikuoti, kaip taikinį, nenustatyta. Pranešama apie atsitiktines civilių aukas PKK susirėmimų su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis arba (duomenys neskelbtini) pajėgomis, tačiau nebuvo rasta informacijos apie tai, kad PKK savo taikiniu tikslingai pasirinktų civilius (duomenys neskelbtini) gyventojus ir juos persekiotų. Atsižvelgus į tai bei į prieglobsčio prašytojo istorijos trūkumus (tiek formos, tiek turinio prasme), jo pasakojimas apie PKK persekiojimą buvo įvertintas kritiškai bei nebuvo laikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu persekiojimo kilmės valstybėje tikimybę.

11. Departamentas nurodė, kad papildoma apsauga pareiškėjui nebuvo skirta pagrįstai. Atsakovas rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) vertinimu, kuriame nurodoma, jog įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) (išskyrus (duomenys neskelbtini) rajonus), (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

12. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad realiai nebuvo įvertinta, ar pareiškėjo profilis yra priskiriamas prie padidintos rizikos asmenų grupių, į kurias atsižvelgiama priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo. Pažymėjo, kad įvertinęs surinktą informaciją Departamentas konstatavo, jog prieglobsčio prašytojas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus vyras (gim. (duomenys neskelbtini)), turintis gyvenimo (duomenys neskelbtini) rajone patirties, darbo (duomenys neskelbtini) mieste patirties. Vertinant prieglobsčio prašytojo galimybes saugiai įsikurti (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog kilmės valstybėje yra likę prieglobsčio prašytojo artimi giminaičiai – tėvai, dėdė – t. y. (duomenys neskelbtini) jis turi giminių, su kuriais artimai bendravo ir palaiko ryšius. Prieglobsčio prašytojas visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini) yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimą, yra pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, jis galėtų sulaukti paramos iš savo tėvų, dėdės, motinos brolio, pas kurį užsienietis gyveno iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini). Papildomai atsakovas pastebėjo, kad prieglobsčio prašytojas, grįždamas į (duomenys neskelbtini), gali pasinaudoti įvairių organizacijų pagalba. Tarptautinė migracijos organizacija (duomenys neskelbtini) įgyvendina savanoriško grįžimo ir reintegracijos pagalbos programą, kuria 2018 m. pasinaudojo daugiau nei 5 600 (duomenys neskelbtini) piliečių.

13. Atsakovo teigimu, pareiškėjas klaidingai interpretavo Įstatymo nuostatas, nes jo atžvilgiu nebuvo taikoma Įstatymo 125 straipsnio 4 dalis. Pagal Įstatymo 125 straipsnio 4 dalį sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos nepriimamas tol, kol nagrinėjamas jo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį. Šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas spendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas, kaip nepagrįstas, taip pat kilo pagrįstų abejonių dėl tam tikrų prieglobsčio prašytojo nurodytų aplinkybių tikrumo.

Į Lietuvos Respubliką prieglobsčio prašytojas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Be to, 2021 m. kovo 28 d., prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, pareiškėjas savavališkai pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir tą pačią dieną buvo sulaikytas bandant išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas.

Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Sprendimų dėl prieglobsčio prašytojo įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir išvykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 33 punkte nustatyta, kad esant pagrindui manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti įpareigojimo išvykti ar grąžinimo, sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo nepriimamas.

Remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręstą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. H. H. H. skundą.

15. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

15.1. 2021 m. sausio 21 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos (toliau – ir VSAT) pareigūnas sulaikė asmenis, taip pat ir pareiškėją, kurie pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių pasus, kuriuose nebuvo Šengeno vizų. Asmenys buvo pristatyti į Tverečiaus pasienio užkardą.

15.2. Pareiškėjas 2021 m. sausio 22 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes (duomenys neskelbtini) pasidarė labai sunku gyventi. Paaiškino, kad savo šalyje turėjo problemų su tam tikrais žmonėmis dėl pinigų. Paskolinus pinigų jam jų negrąžino ir grasino nužudyti (toliau – ir Prieglobsčio prašymas).

15.3. Pareiškėjas 2021 m. sausio 25 d. Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole pasirašė apie susipažinimą su savo teisėmis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu ir paaiškino, kad prašo suteikti prieglobstį, nes kaime, kuriame gyvena, yra PKK partija, kuri prievarta 2019 m. pabaigoje paėmė jo brolį ir paprašė pinigų už jį, kai davė pinigus – brolio negrąžino. Po to ėmė grasinti, kad ir jį paims, todėl tėvas jam rado vedlį ir liepė bėgti. Pareiškėjas kreipėsi į vietinę valdžią, tačiau jie padėti negalėjo. Pareiškėjas turi 9 klasių išsilavinimą, profesijos neturi, dirbo parduotuvėje, politinėms organizacijoms nepriklauso.

15.4. VSAT pareigūnas 2021 m. kovo 28 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 152 „Dėl 4 (duomenys neskelbtini) Piliečių“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas ir dar trys (duomenys neskelbtini) piliečiai buvo sulaikyti bandant išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkiją.

15.5. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 2 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad nori būti grąžintas į tėvynę pas tėvus. Pasilikti negali, nes serga jo tėvai, atsiprašo dėl visko ir nori grįžti į (duomenys neskelbtini).

15.6. Apklausos metu 2021 m. gegužės 19 d. pareiškėjas nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) negali grįžti dėl PKK, nes jie pagrobė brolį. Jei grįš į (duomenys neskelbtini), jis bus pagrobtas. Paaiškino, kad PKK veržiasi į kaimus ir renka vyrus. Jam tai taip pat buvo nutikę, todėl jis buvo pabėgęs pas pažįstamus. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes nori apsaugoti gyvybę. (duomenys neskelbtini) nėra gyvenimo, o valstybinės institucijos negali padėti. Atsakydamas į Departamento atstovės klausimus, užsienietis nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), o po to persikėlė į (duomenys neskelbtini) kaimą.

Persikėlė, nes norėjo pabėgti nuo PKK, bet ir tame kaime buvo PKK. Persikėlė 2014 m., turėjo namą, žemės, bet ūkininkauti negalėjo dėl PKK. Paaiškino, kad nieko nežino apie savo tėvus, paskutinį kartą kalbėjo su jais, kai jie buvo pas dėdę (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) kaimo pabėgo 2020 metais liepos mėn., o 2021 m. sausio 15 d. jau buvo Baltarusijoje. Pareiškėjas nurodė, kad išvyko kartu su tėvais, tačiau kitu atveju teigė, kad tėvai išvyko vėliau. Brolis buvo pagrobtas 2019 m., o jis su šeima į (duomenys neskelbtini) išvyko 2020 m. liepos mėn. Apie brolio pagrobimą detaliai papasakoti negali.

Apklausos metu nurodė, kad atėjo PKK žmonės ir pagrobė brolį. Paprašytas papasakoti išsamiau, užsienietis nurodė, kad žmonės yra grobiami tiesiog gatvėje. Brolis buvo su draugais lauke, apie dešimtą valandą vakaro jis buvo sulaikytas (paimtas, pagrobtas). Ieškojo brolio, bet nerado. Kažkas pasakė, kad brolį PKK paėmė. Savo akimis pagrobimo nematė, apie tai pasakojo brolio draugai. Bandė kalbėtis su PKK, tačiau jiems reikėjo pamainos – pareiškėjo. Bandė apie tai kalbėtis su policijos pareigūnais, tačiau pagalbos nesulaukė.

Teigė, kad tėvai rašė skundą policijai, tačiau jokios pagalbos nesulaukė. Nurodė, kad PKK pinigų nenori, jie nori apsikeitimo. Atstovui patikslinus, kad pirminėje apklausoje pareiškėjas nurodė, jog mokėjo išpirką už brolį, pareiškėjas patikino, kad buvo ne taip suprastas. Kad pagrobs jį, PKK pradėjo grasinti gal po 2–3 mėnesių po brolio pagrobimo. Brolio draugas papasakojo, kad brolis buvo nuvežtas iki (duomenys neskelbtini). Paklausus, ar brolio draugas nurodė tokią informaciją, pareiškėjas atsakė, kad kaime taip kalba.

Apie tai, kad PKK nori jį vietoj brolio paimti, pradėjo kalbėti 2019 m. pabaigoje. Pasakė tėvui telefonu. Gyvai PKK nebuvo atvykę. Jie skambindavo tėvui ir grasino, kad, jei jo neatiduos, nužudys brolį. Užsienietis patvirtino, kad PKK žmonių nėra matęs, nes kai tik sužinodavo, kad jie atvyks į kaimą, pabėgdavo. Į namus PKK nesilaužė ir namuose neieškojo. Teigė, kad net išvykus iš kaimo pas mamos dėdę, grasinimai nesiliovė. Atsakydamas į klausimus dėl darbo, užsienietis nurodė, kad dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini).

Į darbą važiuodavo iš (duomenys neskelbtini)kaimo. Dirbo 2017–2018 metais, o vėliau niekur nedirbo. Už kelionę vedliui sumokėjo 15 000 dolerių, kuriuos davė tėvas. Baltarusijoje neprašė prieglobsčio, nes norėjo į šalį, kurioje gerbiamos žmogaus teisės, norėjo į Europą. Atsakovo atstovei pasiteiravus, kodėl nesutampa jo nurodytos aplinkybės su Prieglobsčio prašyme nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas tikino, kad rašė tas pačias aplinkybes. Pastebėjo, kad gal buvo pavargęs ir nežino, ar jis taip rašė. Paklaustas dėl pateikto prašymo dėl deportacijos nurodė, kad draugas prašė grįžti, bet ne jis.

Jis nenori grįžti. Prašymą parašė, nes buvo sulaikytas, psichologiškai palūžęs.

15.7. Departamentas 2021 m. gegužės 31 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu atsakovas nustatė, kad nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindė prielaidos, jog kilmės šalyje jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Įvertinus prieglobsčio prašytojo profilį surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, tikėtino motyvo ir tikslo PKK jį identifikuoti, kaip taikinį, Departamentas nenustatė. Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgus į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) provincijoje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjimu atveju nenustatyta, Migracijos departamentas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taip pat Sprendimo 3 punktu nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, o 5 punktu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 1 (vienerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą jo pateiktą prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš naujo.

17. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčo, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis ir yra už savo kilmės valstybės ribų, nėra.

18. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad prieglobsčio prašytojas yra (duomenys neskelbtini). Kaip buvo matyti iš byloje esančios užsieniečio apklausos, baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje užsienietis sieja su (duomenys neskelbtini) darbininkų partijos, kuri pagrobė jo jaunesnįjį brolį, grasinimais. Prieglobsčio prašytojas apklausos, vykusios 2021 m. gegužės 19 d. metu, nurodė, kad šalia kaimo, kuriame gyveno, kalnuose veikė PKK, kuri grobdavo jaunus vyrus. Užsieniečio teigimu, 2019 m. spalio mėnesį buvo pagrobtas jo brolis. Už brolio išlaisvinimą PKK grasino paimti jį mainais.

19. Departamentas, remdamasis surinkta informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini), nustatė, kad PKK ((duomenys neskelbtini) darbininkų partija, (duomenys neskelbtini), PKK) – nacionalistinė ir separatistinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra sukurti komunistine ideologija besiremiančią valstybę (duomenys neskelbtini) gyvenamose teritorijose (pietryčių (duomenys neskelbtini), šiaurės rytų (duomenys neskelbtini), šiaurės rytų (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarų (duomenys neskelbtini)). Siekdama savo politinių tikslų, PKK naudoja jėgą ir grasina panaudoti jėgą prieš karinius ir civilinius taikinius.

PKK veiksmai daugiausia vykdomi (duomenys neskelbtini) ir prieš (duomenys neskelbtini) objektus kitose šalyse. Dėl taikomų kovos metodų PKK yra įtraukta į JAV, Europos Sąjungos, NATO teroristinių organizacijų sąrašus. Daugelis PKK kovotojų įsikūrę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kalnuose, (duomenys neskelbtini) pasienyje. PKK praplėtė savo buvimo teritoriją kalnuotose (duomenys neskelbtini) vietovėse, tame tarpe (duomenys neskelbtini) kalnuose (duomenys neskelbtini) provincijoje palei (duomenys neskelbtini) sieną. 2016 m. duomenimis, apie 650 (duomenys neskelbtini) gyvenviečių buvo kontroliuojamos PKK, dalis šių gyvenviečių buvo evakuotos dėl karinių veiksmų.

Remiantis kilmės valstybės informacija, nuo pat savo veiklos pradžios PKK verbavo naujus kovotojus daugiausia iš (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) ir Vakarų šalių, naudojant įvairius verbavimo metodus, pavyzdžiui, nacionalistinę propagandą ir lyčių lygybės ideologiją. PKK dažnai verbavo (duomenys neskelbtini) kilmės jaunus žmones, kurie paprastai prisijungia vedami ideologinių tikslų sukurti nepriklausomą valstybę. Verbuojami tiek vyrai, tiek moterys. Rasta informacijos apie PKK verbavimo metodus (duomenys neskelbtini).

TRT World 2020 m. gruodžio mėnesio pranešime nurodoma, kad pastaraisiais metais, kai PKK susidūrė su sunkumais pritraukiant naujų narių, grupuotė pradėjo apgaule verbuoti nepilnamečius, kurie yra labiau pažeidžiami ir lengviau pasiduoda įtakai. Grupuotė (duomenys neskelbtini) kaltinama šimtu pažeidžiamų nepilnamečių pagrobimu ar užverbavimu, naudojant grasinimus ir apgaule. Pranešime taip pat teigiama, kad gyventojai, esantys PKK arba YPG ((duomenys neskelbtini) padalinys) kontroliuojamose teritorijose, privalo sumokėti organizacijai pinigus.

Šeimos, negalinčios sumokėti, privalo bent vieną vaiką siųsti į grupuotę. Kai kuriose kaimo vietovėse, kur veikia PKK, galioja „karinis įstatymas“, pagal kurį vaikai, jaunesni nei 15 metų, priverstinai verbuojami į jų gretas, jei grupuotei to reikia. Ataskaitoje pabrėžiama, kad įdarbinus vaikus, šeimos ir grupuotės ryšys sustiprėja. Kalbant apie kovotojų verbavimą (duomenys neskelbtini), Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 m. sausio mėnesio ataskaitoje nurodoma, priverstinis verbavimas į PKK (dar žinomas kaip (duomenys neskelbtini)) yra galimas, tačiau išskirtinėse situacijose.

Vertinant šią grėsmę būtina vertinti individualias aplinkybes, pvz. lytis, amžius ir pan. Itin didele problema laikomas priverstinis vaikų verbavimas į PKK gretas. 2018 m. atskleisti 224 atvejai, kai PKK užverbavo vaikus ir įtraukė juos į savo karinę struktūrą. EPPB ataskaitoje rašoma, kad vaikai išlieka labai pažeidžiami priverstiniam verbavimui, kurį vykdo kelios (duomenys neskelbtini) veikiančios grupuotės, įskaitant ir PKK. Duomenų, kad PKK vykdytų priverstinį verbavimą asmenų, vyresnių nei 18 m., nerandama. Teismas nurodė, kad pareiškėjas šios Departamento surinktos informacijos objektyviais įrodymais nepaneigė.

20. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas, apie tai, kad jam kilmės valstybėje grasina PKK, nėra įtikinamas. Teismas pažymėjo, kad užsienietis Prieglobsčio prašyme nurodė, jog (duomenys neskelbtini) turėjo „problemų“ su „tam tikrais“ jo neįvardintais asmenimis dėl pinigų, kuriuos minėti asmenys yra jam skolingi, tačiau negrąžina ir grasina jį nužudyti. Pirminės apklausos metu, kuri atlikta praėjus kelioms dienoms po prašymo pateikimo, pareiškėjas jau nurodė kitas aplinkybes, dėl kurių jis prašo prieglobsčio, t. y., kad PKK pagrobė jo brolį ir pareikalavo pinigų. Sumokėjus pinigus, brolis nebuvo grąžintas, o PKK pradėjo grasinti jam pačiam. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 19 d. apklausos metu pateikė dar vieną versiją – PKK pagrobė jo brolį, o sužinojus, kad vyriausiasis sūnus šeimoje yra jis, pareikalavo apkeisti brolį į jį. Prieglobsčio prašytojo tėvas ir senelis siūlė pinigus PKK, tačiau pinigų jie neėmė. Departamento pareigūnui paprašius paaiškinti neatitikimą tarp pasakojimų, prieglobsčio prašytojas tvirtino, kad tiek savo prieglobsčio prašyme, tiek abiejų apklausų metu pasakojo tą patį – apie PKK grasinimus. Parodžius jam raštišką prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjas pareiškė, kad buvo pavargęs bei nebežino, ar jis taip rašė, ar ne. Nustatyta, kad siekiant atmesti vertimo klaidos galimybę, prieglobsčio prašytojo surašytas prašymas buvo išverstas pakartotinai. Tiek pirmas, tiek antras prašymo vertimai yra tapatūs, išskyrus kelias detales – patikslinta pareiškėjo šeimyninė padėtis bei atvykimo į Lietuvą data. Pareiškėjas nesugebėjo pateikti įtikinamų ir pakankamų paaiškinimų dėl skirtingų istorijų atsiradimo.

21. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas nesutiko su Departamento sprendime nurodyta informacija, kad PKK verbuoja tik nepilnamečius asmenis, tačiau į klausimą, kaip jis buvo verbuojamas PKK, išsamiai neatsakė, tik akcentavo aplinkybę, kad PKK pagrobė jo brolį. Apklausos metu užsienietis nurodė, kad apie tai, jog PKK nori jį paimti vietoj brolio, sužinojo iš tėvo. Tiesioginių kontaktų su PKK nariais pareiškėjas nurodė neturėjęs.

22. Taigi, įvertinęs prieglobsčio prašytojo apklausos metu duotus paaiškinimus bei paaiškinimus teismo posėdyje, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikta istorija yra abstrakti, nepasižymi nuoseklumu, detalumu ir yra prieštaringa. Į Departamento pareigūno klausimus pareiškėjas atsakinėjo trumpai, abstrakčiai, vengdamas nurodyti konkrečias aplinkybes. Iš prieglobsčio prašytojo pasakojimo nėra aiškūs tariamo persekiotojo motyvai ir tikslai. Todėl pareiškėjo pasakojimas apie PKK persekiojimą vertintas kritiškai bei nelaikytas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu persekiojimo kilmės valstybėje tikimybę. Teismo vertinimu, pareiškėjo atžvilgiu taikyti abejonės privilegiją nebuvo teisinio pagrindo. Prieglobsčio prašytojas nenurodė individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, jog PKK neteisėta veikla jo kilmės valstybėje būtų susijusi su visiškai pagrįsta baime būti persekiojamam.

23. Teismas, atsižvelgdamas į Departamento surinktos informacijos visumą, užsieniečio papasakotą istoriją apklausų metu Departamente bei skundo argumentus, darė išvadą, kad byloje nustatyti faktai nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) Respublikoje prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimas ir užsieniečio deklaruojama baimė taip pat nelaikyta „visiškai pagrįsta“. Kitų aplinkybių, kurios sąlygotų pavojų jo gyvybei, prieglobsčio prašytojas nenurodė. Tokiu būdu pareiškėjo baimė patirti persekiojimą teismo nelaikyta visiškai pagrįsta ir visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl teismas darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

24. Teismas nurodė, kad įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad išsiuntus jį į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Nustatyta, kad Departamentas, vertindamas papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, rėmėsi EPPB pateikiama informacija, jog įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) (išskyrus (duomenys neskelbtini) rajonus), (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Remiantis 2021 m. EPPB ataskaita, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. EPPB išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, iš kurių yra į ginkluotas grupuotes verbuojami asmenys. Teismas sprendė, kad byloje esanti tyrimo metu surinkta informacija nepatvirtino, jog pareiškėjas priklausytų nors vienai iš EPBB nurodytų rizikos grupių, (duomenys neskelbtini) galinčiai susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, gyvenęs ir dirbęs (duomenys neskelbtini) mieste. Jo kilmės valstybėje gyvena giminaičiai, su kuriais pareiškėjas palaiko artimus ryšius. Iš tyrimo metu surinktos informacijos apie (duomenys neskelbtini) matyti, kad atvykimas į šią valstybę nėra apsunkintas. Prieglobsčio prašytojas pateikė savo pasą, kuriame yra išvykimo spaudas, todėl grįžimas į (duomenys neskelbtini) jam nesukeltų papildomų rūpesčių. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas turės teisę naudotis valstybės finansuojamomis grąžinimo programomis. Taigi, teismas sprendė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

26. Bylos duomenys patvirtino, kad atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Teismas sprendė, kad Departamentas, atlikdamas vertinimą, Aprašo nuostatų nepažeidė.

27. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas, kaip nepagrįstas. Bylos duomenys taip pat patvirtino, kad prieglobsčio prašytojas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjas 2021 m. kovo 28 d., jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, savavališkai pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir tą pačią dieną buvo sulaikytas VSAT pareigūnų, bandant išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Teismas sprendė, kad tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju užsieniečiui pagrįstai taikyta Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti.

28. Skundžiamu Departamento Sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 1 (vienerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“, 44.2 papunkčiu, tais atvejais, kai užsienietis buvo išsiųstas ir nenustatoma aplinkybių, nurodytų Tvarkos 44.3 ar 44.4.2 papunktyje, jam nustatomas 1 metų draudimo atvykti laikotarpis. Atsižvelgus į tai, kad minėtų aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta, teismo vertinimu, prieglobsčio prašytojui pagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

29. Teismas sprendė, kad įvertinus tai, jog prieglobsčio prašytojo atžvilgiu pritaikytas atsisakymas leisti atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, prieglobsčio prašytojo duomenys, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai nuspręsti pateikti centrinei Šengeno informacinei sistemai (toliau – ir C. SIS II).

30. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

III. 31. Pareiškėjas R. H. H. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

32. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

32.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad pareiškėjo pasakojimas apie tai, jog jam kilmės valstybėje grasina PKK nėra įtikinamas. Pareiškėjas nurodo, kad apklausiamas galėjo tiesiogiai pateikti paaiškinimus ir būti išklausytas, taigi, yra pagrindas vadovautis tiesioginiais jo paaiškinimais. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino aplinkybę, kad pareiškėjo istorija abstrakti. Pažymi tai, jog pareiškėją apie tai, jog jį norima užverbuoti – paimti vietoj brolio – informavo tėvas, pareiškėjas pats asmeniškai tokio grasinimo negirdėjo. Tačiau tėvas yra jam artimas žmogus, todėl pagrindo abejoti tėvu pareiškėjas neturi. Visgi vertintina, kad tai antrinis šaltinis, todėl pareiškėjui yra sudėtinga tiesiogiai persakyti, kokie konkrečiai metodai ar žodžiai buvo išsakyti siekiant vietoj brolio paimti jį. Tačiau tai savaime nedaro jo pasakojimo abstrakčiu ar nepasižyminčiu nuoseklumu. Pareiškėjas pastebi, kad galėjo nuosekliai papasakoti apie jam gresiantį persekiojimą ir tai, kad jaučia baimę iš PKK pusės, kad PKK verbuoja asmenis.

32.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad byloje nustatyti faktai nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) Respublikoje prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimas ir užsieniečio baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsakovo surinkta informacija patvirtina, kada daugiau verbuojami nepilnamečiai, bet nepaneigia fakto ir pareiškėjo pasakojimo, kad verbuojami ir jauni vyrai, tokie kaip pareiškėjas.

32.3. Pasisakydamas dėl papildomos apsaugos nesuteikimo pareiškėjui pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esanti tyrimo metu surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjas priklausytų nors vienai iš EPPB nurodytų rizikos grupių, (duomenys neskelbtini) galinčiai susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Pareiškėjas nesutinka su tokia teismo išvada. Atsakovo skundžiamame Sprendime buvo aiškiai nurodytas sąrašas asmenų, kuriems gresia padidinta rizika patirti persekiojimą. Jame yra įrašas, kad į ginkluotas grupuotes verbuojami asmenys gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Pareiškėjas būtent ir yra verbuojamas asmuo, verčiamas jungtis prie PKK. Be to, atsakovo pateiktame padidintos rizikos asmenų sąraše įtrauktas punktas „etninių/religinių grupių atstovai“. (duomenys neskelbtini) šiuo metu vis dar patiria didesnę persekiojimo riziką. Taigi, pareiškėjas iš esmės atitinka net dviejų grupių kriterijus, dėl ko gali susidurti su didesne rizika kilmės valstybėje. Tačiau nei atsakovo, nei pirmosios instancijos teismo šie motyvai nebuvo tinkamai ir detaliai ištirti, o teismas, nagrinėjęs bylą, iš esmės rėmėsi atsakovo vertinimu, neatliko savarankiško bylos informacijos tyrimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjo nurodyti motyvai nebuvo tinkamai išnagrinėti.

32.4. Atkreiptinas dėmesys ir į tą faktą, kad pati EPPB yra akcentavusi, jog „šalies nurodymai nėra privalomi. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus iš tam tikros kilmės šalies, valstybės narės raginamos atsižvelgti į bendrą analizę ir rekomendacijas. Tačiau jie jiems nėra privalomi. Be to, bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą“ Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir jam gresiantis pavojus turėjo būti įvertintas individualiai ir asmeniškai įvertinus naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją. Nors EPPB gairės yra patikimas šaltinis, vien juo remtis nėra pagrindo, nes informacija apie valstybę, ypač grupuotes, jų naudojamus metodus, saugumo padėtį, yra sparčiai kintantis dalykas. O tam būtina ir reikalinga rinkti papildomą informaciją, atitinkančią naujumo, aktualumo kriterijus. EPPB apibendrinti duomenys siekia laikotarpį iki 2020 m,. spalio mėn. Taigi, įvertinus tai, pareiškėjas laiko, kad atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualesnius duomenis.

33. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais teismo išvados yra grindžiamos. Departamentas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

34.1. Pareiškėjo skundo teiginiai deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) (brolio pagrobimas, PKK grasinimai pagrobti prieglobsčio prašytoją) buvo nedetalūs, nenuoseklūs, tam tikros detalės keitėsi pasakojimo eigoje. Todėl Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nesugebėjo pateikti įtikinamų ir pakankamų paaiškinimų dėl skirtingų istorijų atsiradimo. Departamento vertinimu, toks pasakojimo (susijusio su asmenine patirtimi, esminėmis aplinkybėmis, kurios neva pareiškėjui kelia persekiojimo baimę) abstraktumas, prieštaringumas negali būti pateisinamas nuovargiu.

34.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Departamento surinkta informacija patvirtina, jog daugiau verbuojami nepilnamečiai, bet nepaneigia fakto, kad verbuojami ir jauni vyrai, tokie kaip pareiškėjas. Remiantis randama informacija, siekdama papildyti savo kovotojų gretas, PKK taikosi į pažeidžiamus asmenis – vaikus (tiek berniukus, tiek mergaites), kuriuos įtraukia į savo veiklą apgaule (skleisdami ideologinę propagandą) arba pagrobiant. Tokie vaikai praeina ideologinės indoktrinacijos ir karinio pasirengimo procesą, po to paskirstomi į padalinius ir įtraukiami į teroristinę veiklą. Šiame kontekste prieglobsčio prašytojo pasakojimas, neva PKK buvo suinteresuota primygtinai „gauti“ būtent vyriausiąjį šeimos sūnų (dvidešimtmetį) nėra nei paaiškinamas, nei tikėtinas. Su kilmės valstybės informacija taip pat nebuvo suderinamas tiek pasakojimas apie ilgiau nei metus trukusias „derybas“ dėl mainų, tiek pasakojimas apie grasinimus nužudyti jaunesnįjį sūnų (jaunuolį, kuris tariamai jau yra įtrauktas į PKK veiklą ir faktiškai yra PKK kovotojas), tiek ankstesnis pasakojimas apie išpirkos už brolį reikalavimą.

34.3. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie verbavimą į PKK gretas buvo atmestas, kaip nepatikimas bei įvertinus pareiškėjo profilį surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, nenustatyta tikėtino motyvo ir tikslo PKK jį identifikuoti, kaip taikinį, nėra pagrindo priskirti pareiškėją prie jo minėtos padidintos rizikos grupės. Be to, pareiškėjas savo Prieglobsčio prašyme nebuvo nurodęs, kad savo kilmės valstybėje buvo susidūręs su persekiojimu dėl religijos ar patyręs dėl to netinkamų savo atžvilgiu veiksmų, todėl šie teiginiai taip pat atmetami, kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Šiuo atveju įvertinus surinktą informaciją Departamentas tinkamai konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme.

34.4. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų vertinti, kad saugumo situacija jo kilmės valstybėje yra pasikeitusi (pablogėjusi) ir kad EPPB gairėse pateikiami duomenys nebeatitinka tikrovės. Taip pat pareiškėjas nepateikė tokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jam yra kilusi padidinta grėsmė susidurti su beatodairiško smurto veiksmais kilmės valstybėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 12PR-103 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo, bei atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Departamentas pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Įstatyme nustatytų prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindų.

37. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, nepagrįstai kritiškai vertino aplinkybę, kad pareiškėjo istorija abstrakti ir laikė, kad byloje nustatyti faktai nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) Respublikoje prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimas ir užsieniečio baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas netinkamai vertino pareiškėjo nepriklausymą EPPB nurodytai rizikos grupei ir nesurinko naujausios aktualios informacijos.

38. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėja Departamentas, atlikdamas tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.

40. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014 , 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017). Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.)..

42. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

44. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo pasakojimas apie tai, jog jam kilmės valstybėje grasina PKK nėra įtikinamas. Teismas taip pat netinkamai įvertino aplinkybes dėl pareiškėjui gresiančio persekiojimo, kadangi ir atsakovo surinkta informacija nepaneigia fakto ir pareiškėjo pasakojimo, kad verbuojami ir jauni vyrai, tokie kaip pareiškėjas.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausų metu, kitą bylos (taip pat Departamento pateiktos užsieniečio bylos) medžiagą, nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus duomenis, sprendžia, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka, būti pagrobtam, kankinamam ar priverstam tapti politinės grupuotės kovotoju.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ir Departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo apklausos metu duotus paaiškinimus, įvertino tai, kad pareiškėjo pasakojimas, apie tai, kad jam kilmės valstybėje grasina PKK, nėra įtikinamas. Pažymėtina, kad užsienietis prieglobsčio prašyme nurodė, jog (duomenys neskelbtini) turėjo „problemų“ su „tam tikrais“ jo neįvardintais asmenimis dėl pinigų, kuriuos minėti asmenys yra jam skolingi, tačiau negrąžina ir grasina jį nužudyti. Pirminės apklausos metu, kuri atlikta praėjus kelioms dienoms po prašymo pateikimo, pareiškėjas jau nurodė kitas aplinkybes, dėl kurių jis prašo prieglobsčio, t. y., kad PKK pagrobė jo brolį ir pareikalavo pinigų.

Sumokėjus pinigus, brolis nebuvo grąžintas, o PKK pradėjo grasinti jam pačiam. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 19 d. apklausos metu pateikė dar vieną versiją – PKK pagrobė jo brolį, o sužinojus, kad vyriausiasis sūnus šeimoje yra jis, pareikalavo apkeisti brolį į jį. Prieglobsčio prašytojo tėvas ir senelis siūlė pinigus PKK, tačiau pinigų jie neėmė. Departamento pareigūnui paprašius paaiškinti neatitikimą tarp pasakojimų, prieglobsčio prašytojas tvirtino, kad tiek savo prieglobsčio prašyme, tiek abiejų apklausų metu pasakojo tą patį – apie PKK grasinimus.

Parodžius jam raštišką prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjas pareiškė, kad buvo pavargęs bei nebežino, ar jis taip rašė, ar ne. Nustatyta, kad siekiant atmesti vertimo klaidos galimybę, prieglobsčio prašytojo surašytas prašymas buvo išverstas pakartotinai. Tiek pirmas, tiek antras prašymo vertimai yra tapatūs, išskyrus kelias detales – patikslinta pareiškėjo šeimyninė padėtis bei atvykimo į Lietuvą data. Pareiškėjas nesugebėjo pateikti įtikinamų ir pakankamų paaiškinimų dėl skirtingų istorijų atsiradimo.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos dokumentus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus, savaime, nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjui galbūt galinčią kilti grėsmę. Juo labiau, kad pareiškėjas nei prašymo dėl prieglobsčio pateikimo ir nagrinėjimo Departamente metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė duomenų, kad kilmės valstybėje jis buvo persekiojamas, tik išreiškė savo subjektyvią nuomonę dėl galimo PKK grupuotės persekiojimo ir rėmėsi informacija pateikta kitų asmenų.

Taigi nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugus, baimintis dėl savo sveikatos ir (ar) gyvybės.

46. Pasisakydama dėl abejonės privilegijos taikymo pareiškėjo atveju, teisėjų kolegija pažymi, kad Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 116 punkte nustatyta, jog vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktus faktinius duomenis atsižvelgiama į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus.

Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai aiškus ir detalus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.

Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas ir patikimumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu visi ar tam tikri prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys paneigiami arba pripažįstami nepatikimais, jie yra atmetami ir toliau nenagrinėjami. Prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra patvirtinti kitais įrodymais arba pripažįstami patikimais, laikomi nustatytais faktais.

Tuo atveju, jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas, t. y. tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, kurie nebuvo atmesti, vertinamos jo naudai ir netrukdo laikyti tokius duomenis nustatytais faktais. Teisėjų kolegija iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, jog pareiškėjo pasakojimas apie brolio pagrobimą ir PKK persekiojimą buvo nenuoseklus, painus, tam tikros detalės keitėsi apklausų metu.

Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytus trūkumus, laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo pateikta istorija yra abstrakti, nepasižymi nuoseklumu, detalumu ir yra prieštaringa. Nustatyta, kad į Departamento pareigūno klausimus pareiškėjas atsakinėjo trumpai, abstrakčiai, vengdamas nurodyti konkrečias aplinkybes. Iš prieglobsčio prašytojo pasakojimo nėra aiškūs tariamo persekiotojo motyvai ir tikslai. Todėl pareiškėjo pasakojimas apie PKK persekiojimą pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertintas kritiškai bei nelaikytas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu persekiojimo kilmės valstybėje tikimybę.

Atkreiptinas dėmesys, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, ją vertino individualių aplinkybių kontekste, o teismas nagrinėdamas bylą šios informacijos pagrindu padarytas išvadas pripažino pagrįstomis, todėl abejonės privilegija pagrįstai nebuvo pritaikyta.

47. Pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis nepriklauso nors vienai iš EPPB nurodytų rizikos grupių, (duomenys neskelbtini) galinčiai susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Kadangi, pareiškėjo nuomone, jis atitinka net dviejų grupių kriterijus: yra verbuojamas asmuo, verčiamas jungtis prie PKK; sąraše įtrauktas punktas „etninių/religinių grupių atstovai“, o (duomenys neskelbtini) šiuo metu vis dar patiria didesnę persekiojimo riziką, dėl ko gali susidurti su didesne rizika kilmės valstybėje.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo situaciją, rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro pateikta informacija dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose. Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas patvirtino išvadas, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme ir nepripažino pareiškėjo pažeidžiamu asmeniu. Departamentas ir teismas nustatė, kad remiantis 2021 m. EPPB ataskaita, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, pareiškėjas yra darbingo amžiaus, gyvenęs ir dirbęs (duomenys neskelbtini) mieste. Jo kilmės valstybėje gyvena giminaičiai, su kuriais pareiškėjas palaiko artimus ryšius. Iš tyrimo metu surinktos informacijos apie (duomenys neskelbtini) matyti, kad atvykimas į šią valstybę nėra apsunkintas. Pareiškėjas pateikė savo pasą, kuriame yra išvykimo spaudas, todėl grįžimas į (duomenys neskelbtini) jam nesukeltų papildomų rūpesčių. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas turės teisę naudotis valstybės finansuojamomis grąžinimo programomis. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę.

49. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, kaip jau paminėta, byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) provincijoje), smurtas vyksta žemu lygiu, kas nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos, šiuo metu taip pat nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Departamentas išsamiai įvertino aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Pats ginčijamas Departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

51. Teisėjų kolegija, be kita ko, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Departamento Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertino tiek Departamento, tiek ir pareiškėjo argumentus bei surinktus duomenis, teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. H. H. H. (R.H. H. H.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan