49e3c353-db59-4f63-a76a-8edaffc9658e · Kauno apylinkės teismas

Pranešėjas L                                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1-1088-673/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06971-2018-7Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.5.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.(S) Kauno apylinkės teismas N U O S P R E N D I S                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 21 d.Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorui Gintarui Jakštui, nukentėjusiajai R.

R., jos atstovui advokatui Sigitui Å taraičiui,kaltinamojo gynėjui advokatui Antanui JaraÅ¡iui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje,A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), paskyrus kardomÄ jÄ priemonę - įpareigojimÄ gyventi skyrium, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymiu sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu sugyventinei - Å¡eimos nariui) ir BK 145 straipsnio 1 dalį (grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ ), n u s t a t ė : 2018 m. vasario 10 d. apie 01.30 val., A.

B., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gulinčiÄ lovoje savo sugyventinę R. R. iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, penkis kartus metaliniu kastuvėliu trenkė sugyventinei į galvÄ ir į petį, savo smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimÄ kairio momens srityje ir pakauÅ¡io kairėje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, poodinę kraujosruvÄ kairiame dilbyje, sukėlė jai fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ , bei, laikydamas rankoje metalinį kastuvėlį, grasino jÄ sukapoti į gabalus, tai yra nužudyti ir R.

R. turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, bÅ«damas neblaivus, užėjus pykčio priepuoliui, lovoje gulinčiÄ savo sugyventinę R. R. iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, galimai penkis kartus metaliniu kastuvėliu trenkė sugyventinei per galvÄ ir petį. Suvokia, kad smurtiniais veiksmais sukėlė sugyventinei fizinį skausmÄ , matė, kaip sugyventinei iÅ¡ galvos pradėjo bėgti kraujas.

Pirma jis jÄ mušė, o po to grasino nužudyti, tai yra laikydamas rankoje kastuvėlį grasino jÄ sukapoti į gabalus. Mano, kad nukentėjusioji galėjo iÅ¡sigÄ sti jo grasinimų, grasinimai jai galėjo pasirodyti realÅ«s, nes prieÅ¡ tai kastuvėliu jÄ mušė. Nurodė, kad su nukentėjusiÄ ja kartu gyvena 19 metų, turi du bendrus nepilnamečius vaikus. Pripažino, kad tai nebuvo pirmas kartas, kai jis smurtavo prieÅ¡ sugyventinę, anksčiau yra smurtavęs kokius tris kartus. IncidentÄ matė vaikai, jie buvo iÅ¡sigandę.

Jei bÅ«tų buvęs blaivus, nebÅ«tų taip pasielgęs. Labai gailisi. Su civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka, su iÅ¡laidomis advokatui sutinka. Tardamas paskutinį žodį nurodė, kad su civiliniais ieÅ¡kiniais vaikams sutinka visiÅ¡kai, o sugyventinės civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡o mažinti iki 400 Eur. Nors nemano, kad turi problemÄ dėl alkoholio vartojimo, sutiktų gydytis. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, kitais bylos duomenimis bei raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡tirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ .             IÅ BPC praneÅ¡imo iÅ¡raÅ¡o (b. l.

37) matyti, kad 2018-02-10 15.29 val., telefonu paskambinusi R. G. pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), neprognozuojamas patėvis naktį užpuolė mamÄ , kuri Å¡iuo metu yra ligoninėje.IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (b. l. 17-24) matyti, kad apžiÅ«ros metu paimtas Å¡alia krosnies buvęs metalinis kastuvėlis, kuris apžiÅ«rėtas kaip daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamos veikos iÅ¡tyrimui (b. l. 26-36).Nukentėjusioji R. R. (b. l. 42-46) parodė, kad su A. B. gyvena 19 metų, veda bendrÄ Å«kį, turi du nepilnamečius vaikus. 2018-02-10 apie 01.30 val., gulėdama lovoje pajuto smÅ«gį į galvÄ .

Prabudusi pamatė prie lovos stovintį A. B., kuris rankoje laikė metalinį kastuvėlį. Å iuo kastuvėliu A. B. jai dar tris ar keturis kartus sudavė į galvos kairę pusę ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairįjį petį. Jai skaudėjo, iÅ¡ galvos bėgo kraujas, nes galva buvo prakirsta. Suduodamas smÅ«gius kastuvėliu A. B. plÅ«do jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, grasino jÄ užmuÅ¡ti, sukapoti kirviu į gabalus. A. B. grasinimas jÄ užmuÅ¡ti, sukapoti kirviu į gabalus buvo realus, nes iÅ¡reikÅ¡damas Å¡iuos grasinimus jis jÄ mušė, rankoje turėjo kastuvėlį, dėl ko ji labai iÅ¡sigando.

Ji pradėjo rėkti, dėl ko į kambarį atbėgo vaikai, kurie puolė jÄ ginti. Abu vaikai pastÅ«mė kaltinamÄ jį nuo jos, liepė jam ramintis. Daugiau A. B. jos nebemušė, bet plÅ«do vaikus necenzÅ«riniais žodžiais. A. B. alkoholį vartoja nuolat apie du metus. BÅ«damas girtas pasidaro agresyvus. A. B. prieÅ¡ jÄ smurtauja ne pirmÄ kartÄ , tačiau dėl to anksčiau ji niekur nesikreipė. Ä®vykio metu namuose buvę nepilnamečiai vaikai iÅ¡sigando, buvo sukrėsti, susijaudinę. IÅ¡ karto į policijÄ ji nesikreipė, nes bijojo kaltinamojo.

Apie įvykį ji pranešė savo dukrai, gyvenančiai Molėtuose, kuri atvykusi iÅ¡kvietė policijÄ ir medikus. Ji labai bijo sugyventinio, bijo, kad gali jÄ užmuÅ¡ti. PraÅ¡o neapklausinėti nepilnamečio sÅ«naus, nes jis yra lėto bÅ«do, pergyvena dėl įvykio, nenori, kad jis dar kartÄ iÅ¡gyventų stresÄ .Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada (b. l. 58-59) patvirtina, kad R. R. padaryti odos nubrozdinimai kairio momens srityje ir pakauÅ¡io kairėje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, poodinė kraujosruva kairiame dilbyje.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikio pasėkoje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , sukėlė fizinį skausmÄ .Nukentėjusioji U. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 69-70) parodė, kad jau miegojo, kai 2018-02-10 naktį iÅ¡girdo mamos riksmÄ . Atsikėlusi atbėgo į kambarį, kuriame buvo mama, ir pamatė, kad prie lovos stovi tėvas A. B., kuris rankoje turėjo metalinį kastuvėlį. Ji pribėgusi nustÅ«mė tėvÄ , prašė nelįsti prie mamos, paėmė ir iÅ¡nešė kastuvėlį.

Mama bandė stotis, bet nugriuvo. Mamos plaukai buvo suvelti, kairėje galvos pusėje bėgo kraujas, kraujuotas buvo jos veidas, palaidinė. Ji į rankÅ¡luostį pridėjo sniego ir padavė mamai kaip kompresÄ . Nustumtas tėvas nebesmurtavo, bet jÄ ir kartu buvusį brolį D. B. iÅ¡vadino įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais. JÄ iÅ¡vadino lavone, invalide, debile ir panaÅ¡iai, Å¡ie žodžiai jÄ Ä¯Å¾eidė. Virtuvėje mamai tėvas į veidÄ dar metė nuorÅ«kÄ . Paguldžiusi mamÄ ji sėdėjo Å¡alia, laukė kol tėvas užmigs.

Gulėdamas tėvas mamai pasakė, kad ji mažai gavo, grasino jÄ sukapoti kirviu. Ji bijojo, kad tėvas ko nors nepadarytų mamai. Ä®vykio metu buvo iÅ¡sigandusi, bijojo, brolis taip pat buvo iÅ¡sigandęs. Su broliu nuėjo miegoti tik tėvui užmigus.Kaltinamajam A. B. 2018-02-10 16.30 val. nustatytas 2,42 promilių girtumas (b. l. 81). IÅ¡ gimimo liudijimų kopijų matyti, kad kaltinamasis yra nepilnamečių vaikų U. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (b. l. 59-60).Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo visiÅ¡ku prisipažinimu, iÅ¡tirtais nukentėjusiųjų parodymais, aukščiau iÅ¡vardintais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2018 m. vasario 10 d. apie 01.30 val., A. B., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gulinčiÄ lovoje savo sugyventinę R. R. iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, penkis kartus metaliniu kastuvėliu trenkė sugyventinei į galvÄ ir į petį, savo smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimÄ kairio momens srityje ir pakauÅ¡io kairėje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, poodinę kraujosruvÄ kairiame dilbyje, sukėlė jai fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ , bei laikydamas rankoje metalinį kastuvėlį grasino jÄ sukapoti į gabalus, tai yra nužudyti, dėl ko R.

R. turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar fizinį skausmÄ .

MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ : smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Nustatyta, kad kaltinamasis, aplinkybėse nurodytu laiku, tyčia panaudojo fizinį smurtÄ ir nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatÄ , sukėlė fizinį skausmÄ .

Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku metaliniu kastuvėliu jis atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus Å¡eimos nario – sugyventinės atžvilgiu. Jo kaltę įrodo iÅ¡tirti nukentėjusiųjų parodymai, kuriais jos patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo sugyventinės atžvilgiu, jÄ sužalojo, sukėlė fizinį skausmÄ . Å iais nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, apžiÅ«ros protokolas, kt.

Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sužalota sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Smurtinį veiksmÄ kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smÅ«gių ir į galvos sritį metaliniu kastuvėliu nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas, gali bÅ«ti sutrikdyta sveikata, ir Å¡ių pasekmių norėjo, todėl A. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Pagal įstatymÄ toks grasinimas turi bÅ«ti iÅ¡sakytas konkrečiam asmeniui ir turi bÅ«ti realus. Vertinant grasinimo realumÄ reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato bÅ«tent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013).

Å io nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia žodžiu, raÅ¡tu, telefonu ar kitokia forma praneÅ¡ant žmogui, kad jis gali bÅ«ti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).Kaltinamasis prisipažino, jog sudavęs smÅ«gius metaliniu kastuvėliu jis grasino sugyventinę sukapoti į gabalus, tai yra nužudyti, pripažįsta, kad sugyventinė galėjo iÅ¡sigÄ sti.

Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu teismui patvirtino, jog ji tikėjo, kad sugyventinis gali įvykdyti savo grasinimÄ , grasinimo buvo iÅ¡sigandusi. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kurioms esant nukentėjusiajai buvo iÅ¡sakyti grasinimai, tai yra po to, kai kaltinamasis prieÅ¡ jÄ smurtavo, į kaltinamojo bÅ«dÄ , tai yra į tai, kad ir anksčiau, kÄ patvirtino pats kaltinamasis, jis yra smurtavęs prieÅ¡ Å¡eimos narį – sugyventinę, į tai, kad alkoholio iÅ¡gėręs kaltinamasis tapdavo agresyvus, į tai, kad grasinta užmuÅ¡ti rankoje laikant metalinį kastuvėlį, kuriuo akivaizdžiai galima iÅ¡sakytus grasinimus realizuoti, daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusioji turėjo pagrindÄ bijoti kaltinamojo grasinimų, grasinimus suprato kaip realius.

Taigi kaltinamasis savo veiksmais ir elgesiu ne tik siekė nukentėjusiajai sudaryti įspÅ«dį, kad jo grasinimai realÅ«s, siekė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯bauginti, siekė, kad ji kaltinamojo bijotų ir, kaip patvirtino nukentėjusioji, savo tikslų pasiekė, nes nukentėjusioji iÅ¡sigando, o ir iÅ¡sigandę nepilnamečiai vaikai naktį budėjo prie motinos, kad kaltinamasis ko nors jai nepadarytu. Jokie kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Teismas mano, jog kaltinamasis, bÅ«damas suaugęs ir psichiÅ¡kai sveikas, aiÅ¡kiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo atlikti veiksmai, iÅ¡sakyti grasinimai jį puikiai pažįstančiam asmeniui – sugyventinei, kaltinamojo elgesio prieÅ¡istorė, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grasina nukentėjusiajai siekdamas jai sukelti baimę, nerimÄ dėl savo sveikatos, gyvybės ir norėjo taip veikti.             Nustatyta, jog kaltinamasis yra psichiÅ¡kai sveikas, alkoholį vartojo savo valia, nukentėjusioji nurodė, kad bÅ«damas neblaivus kaltinamasis yra agresyvus, pats kaltinamasis teismui nurodė, jog blaivus nebÅ«tų nusikaltęs, todėl kaltinamas, vartodamas alkoholį, privalėjo įvertinti tai, koks jis tampa bÅ«damas neblaivus.

Kaltinamojo tyčiÄ dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo gebėjimÄ orientuotis be iÅ¡tirtų nukentėjusiųjų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kurie buvo pakankamai iÅ¡samÅ«s. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.              Kadangi kaltinamasis nusikaltimus padarė tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, tuo pačiu metu, esant vieningai tyčiai, kaltinamojo nusikalstami veiksmai turi bÅ«ti vertintini kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d., sutaptis.

             Teismas, iÅ¡analizavęs surinktų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad A. B. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas Å¡eimos nariui – sugyventinei) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti).Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir, teismo įsitikinimu, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kÄ pripažino ir pats kaltinamasis.Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkÅ«s nusikaltimai, kurie yra tyčiniai ir baigti; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas prieÅ¡ fiziÅ¡kai silpnesnę moterį, pastarajai miegant, namuose esant nepilnamečiams vaikams, kurie girdėjo incidentÄ , matė sumuÅ¡tÄ ir kraujuojančiÄ motinÄ , motinÄ gynė, dėl ko kaltinamojo buvo užgauliojami, patyrė pažeminimÄ , naktį buvo priversti budėti bijodami dėl motinos saugumo, tai yra patyrė psichologinį smurtÄ ;

į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 119-138): neteistas, nebaustas, nedirba nuo 2006 m. (iÅ¡skyrus 2017 m. dirbtus vieÅ¡uosius darbus), nuo 2017-10-19 registruotas darbo biržoje, turi du nepilnamečius vaikus, nuo 1999 m. registruotas Priklausomybės ligų priežiÅ«ros grupėje dėl alkoholio vartojimo; atsižvelgia į nukentėjusiosios pozicijÄ , jog ji bijo kaltinamojo; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes.Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu, daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslas anksčiau neteistam kaltinamajam gali bÅ«ti pasiektas už nusikaltimus jam skiriant laisvės apribojimo bausmes (BK 48 str.), nustatant tokį laisvės apribojimo bausmių terminÄ (BK 61 str.) ir skiriant tokius įpareigojimus/draudimus, kurie įtakotų kaltinamojo elgesį, kurį esminiai sÄ lygoja alkoholio vartojimas, suteiktų galimybę jam pasikeisti, paskirtas bausmes subendrinant apėmimo bÅ«du (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.), subendrintÄ galutinę bausmę 1/3 sumažinant (BK 641 str.), į bausmės laikÄ Ä¯skaitant laikinojo sulaikymo laikÄ (BK 66 str.) ir, atsižvelgiant į kaltinamojo smurtinio elgesio prieÅ¡istorę, į tai, kad nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamojo bijo, kartu su bausme kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemones (BK 67 str. 2 d. 8 p., 9 p., 3 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-02-10 iki 2018-02-12 (b. l. 87-89). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios ir vaikų (b. l. 114-115), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Civilinis ieÅ¡kinys. Nukentėjusioji R. R., atstovaudama ir savo nepilnamečių vaikų, kurie byloje taip pat pripažinti nukentėjusiaisiais (b. l. 61,74), interesus, teisiamojo posėdžio metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tai yra prašė priteisti: 600 Eur jai pačiai ir po 200 Eur dėl įvykio neturtinę žalÄ patyrusiems abiem nepilnamečiams vaikams (b. l. 161-162).Pagal LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 str. 4 p. - smurtÄ artimoje aplinkoje patyręs asmuo yra asmuo, prieÅ¡ kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.

Esant tokiai situacijai nepilnamečiai kaltinamojo vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudininkais ir gyvenantys aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, pagrįstai pripažinti nukentėjusiaisiais ir turi teisę į žalos atlyginimÄ .Kaltinamasis, įrodymų tyrimo metu sutikęs atlyginti visÄ nurodyto dydžio civilinį ieÅ¡kinį, paskutiniojo žodžio metu nurodė, kad su neturtinės žalos dydžiu po 200 Eur kiekvienam savo vaikui jis sutinka visiÅ¡kai, o civilinį ieÅ¡kinį dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R.

R. praÅ¡o sumažinti iki 400 Eur.Nukentėjusiosios ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiÅ¡kai. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo veiksmų metaliniu kastuvėliu daužant per gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ - galvÄ , nukentėjusioji patyrė ir fizinį skausmÄ , ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo sužalota, kreipėsi į ligoninę, jos tvirtinimu - vartojo medikamentus, buvo pažeminta, iÅ¡gÄ sdinta ne tik kaltinamojo smurtinių veiksmų, bet ir jo grasinimų jÄ nužudyti, iki Å¡iol jaučia fizinį skausmÄ , negali gulėti ant sužalotos galvos pusės, jaučia baimę, pergyveno dėl vaikų.

Kaltinamojo sužalotos nukentėjusiosios pagalbos Å¡auksmÄ iÅ¡girdę nepilnamečiai vaikai matė sužalotÄ ir kruvinÄ motinÄ , privalėjo įsikiÅ¡ti, ginti motinÄ , agresyvaus kaltinamojo buvo iÅ¡keikti, pažeminti, iÅ¡gÄ sdinti, patyrė stresÄ , naktį negalėjo normaliai ilsėtis dėl to, kad bijojo, jog kaltinamasis – jų tėvas, gali dar kÄ nors blogo padaryti jų motinai. NusikaltimÄ kaltinamasis padarė veikdamas tyčia, pasirinktu pavojingu ir traumuojančiu metaliniu įrankiu, žinodamas, kad namuose yra du nepilnamečiai vaikai, kurių buvimas ne tik, kad jo nesustabdė, bet prieÅ¡ingai – net ir vaikų atžvilgiu jis panaudojo psichologinį smurtÄ .

Kaltinamasis yra sveikas ir darbingas - prieÅ¡ingų duomenų byloje nėra, neįgalumo neturi, nedirba, nors turi paklausiÄ virėjo specialybę ir jam buvo siÅ«lomas darbas pagal jo turimÄ specialybę. Kaltinamasis leidžia sau nedirbti tvirtindamas, jog virėjo darbas jam nėra patrauklus, tai yra bÅ«damas darbingas nedirba be pateisinančių priežasčių.Turtinės žalos nukentėjusioji priteisti neprašė.Kaltinamasis turi nekilnojamojo turto, turi du nepilnamečius vaikus, tačiau teismui nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kaip nedirbdamas, nors turėdamas galimybę dirbti, jis prisideda prie savo vaikų iÅ¡laikymo.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas nustato (CK 6.250 str.), kad nukentėjusiajai R.

R. kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiosios reikalaujamÄ 600 Eur neturtinę žalÄ , o savo nukentėjusiems nepilnamečiams vaikams U. B. ir D. B. po 200 Eur, nes tokio dydžio kompensacijos, atsižvelgiant ir į teismų praktikÄ , atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra realios, todėl priteistinos iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiesiems, nes padaryta žala priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 str.). Daiktiniai įrodymai. Metalinis kastuvėlis, priklausantis nukentėjusiajai ir kaltinamajam, saugomas Kėdainių raj.

PK (2018-02-14 kvitas Nr. 0046723, žurnalo įraÅ¡o Nr. 4726), nukentėjusiajai nurodžius, kad jis reikalingas buityje, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intinas nukentėjusiajai R. R., gim. (duomenys neskelbtini) (BPK 94 str.).Proceso iÅ¡laidos. Sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., nukentėjusiosios atstovavimo iÅ¡laidos (iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti), praÅ¡ant nukentėjusiajai ir jos atstovui, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, todėl turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ kaltinamojo. Atstovavimo iÅ¡laidos grindžiamos pinigų priėmimo kvitu (b. l. 159, 163).

Kaltinamasis sutiko atlyginti nukentėjusiosios atstovavimo iÅ¡laidas, jų dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios atstovas advokatas ruošė ir teismui pateikė civilinį ieÅ¡kinį, dalyvavo teisiamajame posėdyje, darytina iÅ¡vada, kad praÅ¡oma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl nukentėjusiajai R. R. už advokato pagalbÄ iÅ¡ kaltinamojo turi bÅ«ti priteista 250,00 Eur (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas                    n u s p r e n d ž i a :

             A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei - Å¡eimos nariui), BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ ), ir nuteisti:- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant:

1) dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant:

1) dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmes apimant ir paskirti subendrintÄ bausmę – 1 (metų) metų laisvės apribojimÄ , bausmės metu įpareigojant:

1) dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;remiantis Lietuvos Respublikos BK 641 str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti – 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimÄ , bausmės metu įpareigojant:

1) dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 721 str., 722 str., paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

1) laisvės apribojimo bausmės metu draudžiant A. B. prisiartinti prie nukentėjusiosios R. R., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra draudžiant bendrauti, ieÅ¡koti ryÅ¡ių (prieiti prie jos, kalbinti ar kitais bÅ«dais [telefonu, raÅ¡ant raÅ¡tu, per kitus asmenis] susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiÄ ja, draudžiant lankytis vietose (nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose), kuriose bÅ«na ar yra nukentėjusioji ir įpareigojant A. B. iki laisvės apribojimo bausmės pabaigos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, ir 2) A.

B. įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.IÅ¡aiÅ¡kinti, kad A. B. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), Å¡i bausmė jam gali bÅ«ti pakeista į su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę.

Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ (-as) baudžiamojo poveikio priemonę (-es) (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Å iuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (-es).KardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios ir vaikų, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti kardomojo kalinimo laikÄ nuo 2018-02-10 iki 2018-02-12, vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).             Priteisti iÅ¡ kaltinamojo A.

B. nukentėjusiajai R. R., gim. (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų 00 ct) neturtinę žalÄ ir 250,00 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų 00 ct) nukentėjusiosios turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. B. nepilnametei nukentėjusiajai U. B., gim. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (dviejų Å¡imtų eurų 00 ct) neturtinę žalÄ . Priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. B. nepilnamečiam nukentėjusiajam D. B., gim. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (dviejų Å¡imtų eurų 00 ct) neturtinę žalÄ .

Daiktinį įrodymÄ â€“ metalinį kastuvėlį, saugomÄ Kėdainių raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti nukentėjusiajai R. R., gim. (duomenys neskelbtini).Nuosprendis per dvideÅ¡imt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«muose (iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi bÅ«ti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja                                                                                                          Laima Šablevičienė