2020-04-01 Nr. AB-6501-3-61-3-00583-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-326-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00583-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 28.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja Ž. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės 10 000 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. spalio 25 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1468-465/2017 ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-788-227/2017 apskundimo kasacine tvarka. Tarnyba 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu prašymą tenkino ir suteikė antrinę teisinę pagalbą, paskirdama advokatą E. Š. Pareiškėja teigė, kad Tarnyba tyčia paskyrė šį advokatą, nes jis dirba advokato A. Š., kuris atstovavo sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „Jurginas“ buvusiam pirmininkui, su kuriuo pareiškėjos šeima bylinėjasi nuo 2000 metų, kontoroje. Pareiškėja susisiekė su advokatu ir jam nurodė aplinkybes dėl advokato A. Š. atstovavimo priešingai bylos šaliai. Advokatas E. Š. informavo Tarnybą apie galimą interesų konfliktą. Tarnyba 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu pakeitė antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą, juo paskirdama G. A. P. Šiam advokatui pareiškėja 2017 m. lapkričio 23 d. pateikė dokumentus kasaciniam skundui rengti. 2017 m. lapkričio 24 d. pareiškėja pakartotinai buvo atvykusi į advokato kontorą ir pateikė papildomus dokumentus. Advokatas pareiškėją patikino, kad kasacinis skundas bus parengtas laiku, tačiau 2017 m. gruodžio 4 d. telefonu ją informavo, kad kasacinio skundo rengti nėra pagrindo, o 2017 m. gruodžio 18 d. Tarnybai pateikė 2017 m. gruodžio 12 d. prašymą nutraukti teisinę pagalbą.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad prašymas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą buvo pateiktas po to, kai ji 2017 m. gruodžio 15 d. Tarnybai pateikė skundą dėl advokato G. A. P. veiksmų ir neveikimo. Tarnybos teisės skyriaus vedėja L. M., nagrinėdama pareiškėjos skundą, tyčia neišreikalavo iš advokato G. A. P. pareiškėjos 2017 m. lapkričio 23 ir 24 d. pateiktų dokumentų kasacinio skundo rengimui, nesusipažino su jais, dangstydama neteisėtus advokato veiksmus, sutiko su advokato G. A. P. prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Pareiškėja pažymėjo, kad Tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo priėmė tik 2018 m. sausio 2 d. Pareiškėjos manymu, šis Tarnybos sprendimas yra šališkas, neteisingas ir akivaizdžiai kenkia jos interesams. Tarnybos 2018 m. sausio 2 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pareiškėja gavo tik 2018 m. sausio 12 d., t. y. likus vos 6 dienoms iki termino paduoti kasacinį skundą pabaigos. Pasak pareiškėjos, Tarnyba piktybiškai vilkino procesą, tikėdamasi, kad pasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui ji nebesikreips į Tarnybą.

4. Skunde pareiškėja taip pat nurodė, kad 2018 m. sausio 12 d. Tarnybos direktorei pateikė prašymą, kuriame prašė atidžiai susipažinti su jos 2017 m. spalio 25 d. prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą bei visa bylos medžiaga, įvertinti Tarnybos Teisės skyriaus vedėjos veiksmus, panaikinti Tarnybos 2018 m. sausio 2 d. sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir skubos tvarka priimti sprendimą skirti naują advokatą kasacinio skundo parengimui. Tarnybos direktorė šį prašymą ignoravo, tarnybinio patikrinimo neinicijavo. Pareiškėja 2018 m. sausio 24 d. gavo Tarnybos atsakymą į 2018 m. sausio 12 d. prašymą, kurį rengė ta pati Tarnybos Teisės skyriaus vedėja, kurios veiksmai ir buvo skundžiami prašyme. Taip pat 2018 m. sausio 19 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-4128-1222, kuriame pripažįstama, jog 2018 m. sausio 2 d. sprendimu buvo neteisėtai nutraukta antrinė teisinė pagalba, todėl paskirtas naujas advokatas A. T. Pastarasis Tarnybos sprendimas buvo priimtas pasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui, nors, kaip paaiškėjo, pagrindas paduoti kasacinį skundą buvo. Advokatas A. T. kasacinį skundą parengė 2018 m. sausio 27 d., tačiau Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. vasario 8 d. netenkino prašymo atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti ir kasacinio skundo nepriėmė. Pareiškėja nurodė, kad dėl Tarnybos kaltės, tyčinio, sąmoningo proceso vilkinimo ji patyrė turtinę žalą – neteko jai priklausančio turto, kuris padėdavo išgyventi gaunant mažą pensiją. Taip pat pareiškėja patyrė emocinį sukrėtimą, dvasinę depresiją, kančias, neviltį, prarado pasitikėjimą valstybe, valstybinės valdžios institucijomis.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

6. Tarnyba nurodė, kad, atsižvelgdama į 2017 m. spalio 25 d. prašymą, 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-4128-20719 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas E. Š. Tarnyba, atsižvelgdama į advokato E. Š. 2017 m. lapkričio 8 d. prašyme nurodytas aplinkybes, skubos tvarka 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-4128-21345 pakeitė advokatą E. Š. kitu advokatu – G. A. P. Aplinkybė, kad advokatas A. Š., kuris byloje atstovavo priešingą šalį, dirba toje pačioje kontoroje kartu su advokatu E. Š., iš pareiškėjos pateiktų dokumentų ir išdėstytų aplinkybių Tarnybai nebuvo žinoma.

7. Tarnyba pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 15 d. gautas pareiškėjos prašymas–skundas, kuriame ji prašė Tarnybos paaiškinti: 1) kodėl ji iki paklausimo momento nėra gavusi naujo Tarnybos sprendimo ar motyvuoto advokato atsisakymo paruošti kasacinį skundą; 2) kas yra kaltas, kad iš trijų mėnesių Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarčiai apskųsti liko tik vienas mėnuo. Pareiškėja prašė Tarnybos pateikti advokato paaiškinimą ir išreikalauti advokatui pateiktų dokumentų kopijas. Tarnyboje 2017 m. gruodžio 18 d. taip pat buvo gautas advokato G. A. P. motyvuotas prašymas (išvada) nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, nes, advokato nuomone, pareiškėjos reikalavimas yra neperspektyvus, pagrindų kasaciniam skundui pateikti nėra. Tarnyba, įvertinusi advokato išvadoje nurodytus argumentus ir motyvus bei remdamasi turima medžiaga, 2018 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-NT-4128-83 nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą. Apie tai Tarnyba informavo pareiškėją 2018 m. sausio 2 d. raštu.

8. Tarnyboje 2018 m. sausio 12 d. gautas pareiškėjos prašymas–skundas, kuriame prašoma Tarnybos direktorės, atidžiai susipažinus su pareiškėjos 2017 m. spalio 25 d. prašymu ir visa advokatui pateikta medžiaga, peržiūrėti 2018 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-4128-20719, jį panaikinti ir pakeisti advokatą. Tarnyba pažymėjo, kad visą medžiagą, kuri galimai įrodytų pagrindą teikti kasacinį skundą, pareiškėja buvo teikusi ne Tarnybai, o advokatui. Tik gavusi pareiškėjos prašymą bei leidimą prašyti papildomos informacijos ir dokumentų, bei susipažinusi su jais, Tarnyba suabejojo advokato pateikta pirmine išvada ir, nesant pakankamų argumentų vienareikšmiškai daryti išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas yra neperspektyvus, 2018 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-4128-1222 tęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai pagal 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą. Tuo pačiu sprendimu Tarnyba nutarė pakeisti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatą G. A. P. kitu advokatu – A. T. bei pripažinti netekusiu galios Tarnybos 2018 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 2.2(NTP-2)-l8-NT-4128-83. Tarnybos turimais duomenimis, advokatas A. T. parengė kasacinį skundą ir jį 2018 m. sausio 31 d. pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau teismas 2018 m. vasario 8 d. priėmė nutartį atsisakyti priimti kasacinį skundą.

9. Tarnyba nesutiko, kad dėl jos tyčios ir netinkamų veiksmų pareiškėja patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nurodė, kad visus pareiškėjos prašymus išnagrinėjo nepažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 933 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 punkte numatyto termino ir apie priimtus sprendimus informavo pareiškėją. Tarnybai 2018 m. sausio 2 d. nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą, pareiškėja į Tarnybą dėl sprendimo peržiūrėjimo kreipėsi tik po 10 dienų. Gavusi 2018 m. sausio 12 d. pareiškėjos prašymą peržiūrėti Tarnybos sprendimą, nepraleisdama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatyto 5 darbo dienų termino, 2018 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą ir apie jį informavo pareiškėją. Tarnybos nuomone, priimdama sprendimus, ji elgėsi teisėtai ir pagrįstai, todėl jos veiksmuose nėra neteisėtumo, kuris suteiktų teisę pareiškėjai į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjos Ž. V. skundą tenkino iš dalies. Priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, Ž. V. naudai 170 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Tarnybos veiksmų (neveikimo) skiriant antrinę teisinę pagalbą ir iš to kildinamos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

12. Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. spalio 25 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1468-465/2017 ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-788-227/2017 apskundimo ir peržiūrėjimo kasacine tvarka (b. l. 47–51). Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-4128-20719 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Teikti teisinę pagalbą paskirtas advokatas E. Š. (b. l. 61–62).

13. Tarnyboje 2017 m. lapkričio 8 d. elektroniniu paštu gautas advokato E. Š. pranešimas, kuriame jis informavo Tarnybą, kad konsultacijos su pareiškėja metu paaiškėjo, jog nurodytose bylose priešingą šalį atstovavo jo kolega advokatas A. Š., kurio kontoroje jis dirba. Pareiškėja išreiškė susirūpinimą dėl galimo interesų konflikto, todėl siekdamas išvengti galimo interesų konflikto prašo kuo greičiau paskirti pareiškėjai kitą advokatą (b. l. 63).

14. Tarnyboje 2017 m. lapkričio 9 d. gautas pareiškėjos prašymas–skundas, kuriame buvo prašoma paaiškinti: kodėl parengti kasacinį skundą buvo paskirtas advokato A. Š. kontoroje dirbantis advokatas E. Š.; kodėl advokatui nebuvo pateiktas jos 2017 m. balandžio 28 d. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties; kodėl Tarnybos 2017 m. lapkričio 2 d. sprendime „atsitiktinai“ nurodytas neteisingas advokato E. Š. telefono numeris ir ar advokatas E. Š. yra pateikęs Tarnybai pareiškimą su prašymu pakeisti Tarnybos sprendimą. Taip pat pareiškėja prašė Tarnybos skubos tvarka paskirti jai kitą advokatą (b. l. 64)

15. Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-4128-21345 pakeitė advokatą E. Š. kitu advokatu – G. A. P. (b. l. 67). Tarnyba apie priimtą sprendimą informavo pareiškėją 2017 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (2.2)NO-2-8305 (b. l. 68-69). Šiame rašte Tarnyba, be kita ko, nurodė, kad apie priimtą sprendimą advokatus E. Š. ir G. A. P. informavo elektroniniu paštu.

16. Tarnyboje 2017 m. gruodžio 15 d. gautas pareiškėjos prašymas–skundas, kuriame ji prašė paaiškinti: 1) kodėl ji iki paklausimo momento nėra gavusi naujo Tarnybos sprendimo ar motyvuoto advokato G. A. P. atsisakymo paruošti kasacinį skundą; 2) kas yra kaltas, kad iš trijų mėnesių apskųsti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį liko tik vienas. Pareiškėja taip pat prašė Tarnybos pateikti advokato paaiškinimą ir išreikalauti advokatui pateiktų dokumentų kopijas (b. l. 70).

17. Tarnyboje 2017 m. gruodžio 18 d. gautas advokato G. A. P. prašymas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, nes, advokato nuomone, pareiškėjos reikalavimas yra neperspektyvus (b. l. 75–78). Tarnyba, įvertinusi advokato prašyme nurodytas aplinkybes ir motyvus, konstatavo, kad tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas byloje yra neperspektyvus, todėl, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 2018 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-NT-4128-83 nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą (b. l. 79–82).

18. Tarnyboje 2018 m. sausio 12 d. gautas Tarnybos direktorei adresuotas pareiškėjos prašymas–skundas, kuriame prašoma, atidžiai susipažinus su pareiškėjos 2017 m. spalio 25 d. prašymu ir visa advokatui pateikta medžiaga, peržiūrėti 2018 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-4128-20719, jį panaikinti ir pakeisti advokatą G. A. P. kitu advokatu (b. l. 83)

19. Tarnyba 2018 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą dėl advokato pakeitimo, kuriuo nusprendė tęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai pagal 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 2.2(NTP-2)-17-T-4128-20719, paskiriant advokatą A. T. Tuo pačiu sprendimu Tarnyba pripažino netekusiu galios Tarnybos 2018 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 2.2(NTP-2)-l8-NT-4128-83 (b. l. 84–85).

20. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildino iš Tarnybos galimai neteisėtų veiksmų ir neveikimo – iš to, kad Tarnyba tyčia paskyrė netinkamą advokatą (E. Š.) antrinei teisinei pagalbai teikti, sprendime nurodė neteisingą jo telefono numerį, o vėliau nepagrįstai nutraukė teisinės pagalbos teikimą ir delsė priimti sprendimą tęsti antrinės pagalbos teikimą, todėl buvo praleistas terminas paduoti kasacinį skundą civilinėje byloje, kurioje buvo ginčijamas antstolio patvarkymas dėl pareiškėjai priklausančio turto – žemės sklypo su statiniais, esančio SB „Jurginas“, varžytinių. Pareiškėjos teigimu, dėl to ji patyrė turtinę žalą – neteko turto, kuris jai padėjo išgyventi gaunant mažas pajamas. Taip pat pareiškėja patyrė emocinį sukrėtimą, depresiją, prarado pasitikėjimą valstybe, nusivylė valdžios institucijos veiksmais.

21. Vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d., su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 9 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 3 ir 4 punktais, 18 straipsnio 1, 2, 4, 8 dalimis, teismas pažymėjo, kad būtent pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti, jog jis atitinka Įstatymo nustatytas sąlygas antrinei teisinei pagalbai suteikti. Atitinkamai Tarnyba, priimdama sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, įvertina pareiškėjo su prašymu teikti antrinę teisinę pagalbą pateiktus dokumentus. Kaip matyti iš bylos dokumentų, pareiškėja kartu su 2017 m. spalio 25 d. prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikė pažymą apie gaunamas pajamas, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-788-227/2017 kopiją ir pareiškėjos 2017 m. balandžio 28 d. atskirojo skundo kopiją (b. l. 52–60). Šiuose dokumentuose jokių duomenų, koks advokatas atstovauja priešingą šalį prašyme minimoje civilinėje byloje, nėra. Bylos duomenys rodo, kad Tarnybai aplinkybė, jog pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas E. Š. dirba pas advokatą A. Š., kuris atstovauja priešingą šalį civilinėje byloje, tapo žinoma advokatui E. Š. 2017 m. lapkričio 8 d. elektroniniu laišku informavus apie tai Tarnybą bei paprašius, vengiant interesų konflikto, pakeisti jį kitu advokatu. Tarnyba, atsižvelgdama tiek į advokato E. Š., tiek į pačios pareiškėjos 2017 m. lapkričio 9 d. prašymą–skundą, vadovaudamasi Įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, operatyviai, t. y. 2017 m. lapkričio 10 d., priėmė sprendimą pakeisti advokatą E. Š. kitu advokatu (b. l. 67). Taigi jokių tyčinių, neteisėtų Tarnybos veiksmų šiuo atveju nebuvo. Priešingai, Tarnyba paisė pareiškėjos interesų – nustačiusi, kad yra galimas interesų konfliktas, pakeitė paskirtą advokatą kitu.

22. Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad neteisingą advokato E. Š. telefono numerį nurodė dėl rašymo klaidos. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, ši aplinkybė jai nesutrukdė susisiekti su advokatu. Tai ji padarė 2018 m. lapkričio 6 d. Todėl teismas šių Tarnybos veiksmų nelaikė tyčiniais, lėmusiais pareiškėjos teisių suvaržymą.

23. Teismas vadovavosi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba atsiliepime pripažino, jog ji neišreikalavo iš advokato pareiškėjos jam perduotų dokumentų ir jų nevertino. Sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priėmė remdamasi išimtinai advokato G. A. P. motyvuotame prašyme nurodytais argumentais (b. l. 75–78). Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnyba ėmėsi aktyvių veiksmų tik tada, kai gavo pareiškėjos 2018 m. sausio 12 d. skundą–prašymą dėl 2018 m. sausio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo. Atsiliepime Tarnyba nurodė, kad gavusi iš advokato G. A. P. pareiškėjos jam pateiktą medžiagą ir su ja susipažinusi, Tarnyba suabejojo advokato pateikta pirmine išvada ir nesant pakankamų argumentų vienareikšmiškai daryti išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas yra neperspektyvus, 2018 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą tęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai pagal 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą. Tarnybos 2018 m. sausio 19 d. sprendime jokie motyvai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tęsimo (pateiktų dokumentų vertinimas) nėra nurodyti, todėl teismas neturėjo galimybės įvertinti šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti, tuo pačiu sprendimu Tarnyba pripažino netekusiu galios 2018 m. sausio 2 d. sprendimą nutraukti teisinę pagalbą pareiškėjai. Nors Tarnyba šiuo atveju pati atkūrė padėtį, buvusią iki 2018 m. sausio 2 d. sprendimo priėmimo, tačiau neigiamų pasekmių pareiškėja neišvengė. Tarnybos 2018 m. sausio 19 d. sprendimas tęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą buvo priimtas pasibaigus terminui kasaciniam skundui paduoti (terminas baigėsi 2018 m. sausio 18 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neatnaujino termino ir nepriėmė nagrinėti pareiškėjos kasacinio skundo, kuris buvo paduotas 2018 m. sausio 31 d. (b. l. 22). Šių aplinkybių neginčija ir Tarnyba.

24. Taigi teismas darė išvadą, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, veikė neteisėtai, t. y. netinkamai išnagrinėjo 2017 m. gruodžio 18 d. advokato G. A. P. prašymą nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą ir nepagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai. Tokiu būdu Tarnyba apribojo galimybę gauti pareiškėjai reikalingą antrinę teisinę pagalbą. Teismo nuomone, minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atsirasti neigiamoms pasekmėms, nurodytoms CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

25. Vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi ir įvertinęs aukščiau nurodytus Tarnybos veiksmus bei kilusias pasekmes pareiškėjai (kasacinis skundas nepriimtas, neatnaujinus jo padavimo teismui termino), teismas darė išvadą, kad pareiškėja galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, nepagarbos, nepasitikėjimo valstybinėmis institucijomis jausmą, kurio negalima vertinti kaip trumpalaikio ir nežymaus. To nebūtų buvę, jei Tarnyba būtų tinkamai vykdžiusi pareigą spręsdama dėl antrinės pagalbos teikimo ištirti ir įvertinti konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Taigi teismas konstatavo, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėja šiuo atveju patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą pinigais. Atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, trukmę (pažeidimas truko 17 dienų), intensyvumą, ekonominius šalies rodiklius, teismas darė išvadą, kad teisinga suma pareiškėjos patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti yra 170 Eur, kurie jai priteistini iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos.

26. Kaip minėta, pareiškėja skunde teigė, jog dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų (neveikimo) patyrė ir turtinę žalą. Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą siejo su tuo, kad dėl Tarnybos neveikimo buvo nepriimtas kasacinis skundas, todėl liko galioti, jos manymu, neteisėtas antstolio patvarkymas dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su statiniais varžytinių. Pareiškėja teigė negalinti naudotis šiuo turtu ir gauti papildomų pajamų prie mažos pensijos.

27. Teismas pažymėjo, kad byloje jokių įrodymų, kad dėl Tarnybos sprendimų viešojo administravimo srityje pareiškėja neteko turto ar patyrė kitų nuostolių, nėra. Pareiškėja taip pat nepateikė paskaičiavimų ir įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos dydžio realumą. Todėl, teismo vertinimu, pagrindo priteisti pareiškėjai turtinę žalą nėra. Teismas akcentavo, kad jei pareiškėja mano, kad jai žala padaryta dėl antrinę teisinę pagalbą teikti paskirto advokato galimai neteisėtų veiksmų, su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ji turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

28. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau akcentavo, kad jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo.

III. 29. Pareiškėja Ž. V. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant neturtinės žalos atlyginimo sumą, proporcingą pareiškėjos patirtiems išgyvenimams. Taip pat prašoma išreikalauti iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 1994 m. gruodžio 30 d. sutarties originalą ir pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 109 straipsnį.

30. Apeliaciniame skunde pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Tarnyba apribojo pareiškėjai galimybę gauti reikalingą antrinę teisinę pagalbą, ir konstatavo, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, veikė neteisėtai. Pareiškėja nesutinka su priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Pareiškėja taip pat nesutinka su vertinimu, kad Tarnybos pažeidimas truko tik 17 dienų, nes pateikė teismui įrodymus, jog Tarnyba kenkdavo jos šeimai sistemingai nuo 2006 m., kai neteisėtai ir nepagrįstai tyčia nebuvo suteikta pagalba pareiškėjos vyrui dėl antstolio neteisėtų veiksmų.

31. Pareiškėja nurodo, kad Tarnybos paskirti advokatai buvo informuoti apie valdininkų suplanuotą aferą dėl pareiškėjos šeimos žemės sklypų dalių ir SB „Jurginas“ bendro turto. Dėl tarnybos kaltės beveik 12 m. nebuvo ginamos pareiškėjos šeimos pažeistos teisės ir turtas. Priteisti 170 Eur, pareiškėjos vertinimu, yra visiškai neadekvati suma jos patirtiems išgyvenimams. Pirmosios instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį į visas aplinkybes, faktus ir argumentus, kadangi įvirios institucijos, slepiant valdininkų dar 2000 m. suplanuotą aferą dėl bendrijos ir pareiškėjos šeimos turto, taikė pareiškėjos ir jos šeimos atžvilgiu psichologinį ir ekonominį smurtą. Teismas turėjo išreikalauti iš VĮ Registrų centro 1944 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. 4 N01/95-2638 originalą ir įsitikinti, kad sutarties originale nuomininku įrašyta SB „Jurginas“, o ne G. J., pripažinti dokumento klastojimo faktą ir pritaikyti ABTĮ 109 straipsnį.

32. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

33. Tarnyba pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjos prašoma priteisti piniginė kompensacija yra akivaizdžiai per didelė. Byloje nėra duomenų, kad Tarnyba sąmoningai ar tyčia siekė pažeminti pareiškėjos orumą ar sąmoningai kenkti pareiškėjai, bei duomenų, kad Tarnybos veiksmai padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjos sveikatos būklei. Tarnybos vertinimu, 170 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjos patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš Tarnybos veiksmų (neveikimo) skiriant antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo.

35. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 10 000 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos Ž. V. skundą tenkino iš dalies – priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, pareiškėjos naudai 170 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

36. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį pakeisti. Apeliaciniame skunde pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog Tarnyba apribojo pareiškėjai galimybę gauti reikalingą antrinę teisinę pagalbą, tačiau nesutinka su priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Pareiškėja nesutinka ir su vertinimu, kad Tarnybos pažeidimas truko tik 17 dienų, nes pateikė teismui įrodymus, jog Tarnyba kenkdavo jos šeimai sistemingai nuo 2006 m.

37. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjos apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Tarnyba sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priėmė remdamasi išimtinai advokato G. A. P. motyvuotame prašyme nurodytais argumentais (b. l. 75–78). Tarnyba atsiliepime pripažino, kad ji neišreikalavo iš advokato pareiškėjos jam perduotų dokumentų ir jų nevertino, aktyvių veiksmų ėmėsi tik tada, kai gavo pareiškėjos 2018 m. sausio 12 d. skundą–prašymą dėl 2018 m. sausio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo. Gavusi iš advokato G. A. P. pareiškėjos jam pateiktą medžiagą ir su ja susipažinusi, Tarnyba suabejojo advokato pateikta pirmine išvada ir nesant pakankamų argumentų vienareikšmiškai daryti išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas yra neperspektyvus, 2018 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą tęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai pagal 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą. Tuo pačiu sprendimu Tarnyba pripažino netekusiu galios 2018 m. sausio 2 d. sprendimą nutraukti teisinę pagalbą pareiškėjai. Nors Tarnyba šiuo atveju pati atkūrė padėtį, buvusią iki 2018 m. sausio 2 d. sprendimo priėmimo, tačiau Tarnybos 2018 m. sausio 19 d. sprendimas tęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą buvo priimtas pasibaigus terminui kasaciniam skundui paduoti (terminas baigėsi 2018 m. sausio 18 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neatnaujino termino ir nepriėmė nagrinėti pareiškėjos kasacinio skundo, kuris buvo paduotas 2018 m. sausio 31 d. (b. l. 22). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, veikė neteisėtai, t. y. netinkamai išnagrinėjo 2017 m. gruodžio 18 d. advokato G. A. P. prašymą nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą ir nepagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai, kas sudarė pakankamą pagrindą atsirasti neigiamoms pasekmėms, nurodytoms CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, trukmę (pažeidimas truko 17 dienų), intensyvumą, ekonominius šalies rodiklius, sprendė, kad teisinga suma pareiškėjos patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti yra 170 Eur.

39. Pareiškėjai apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių iš esmės neginčijant, tačiau nesutinkant su priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti.

40. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista 170 Eur suma šiuo konkrečiu atveju laikytina pagal faktines bylos aplinkybes teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančiu piniginiu atlygiu pareiškėjai už patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjos prašomos sumos (50 000 Eur) priteisimas pagal pirmiau aptartas šios individualios bylos aplinkybes būtų aiškiai neproporcinga, neatitinkanti pažeidimo masto ir intensyvumo, teisingumo ir protingumo kriterijų kompensacija. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, kad Tarnyba sąmoningai ar tyčia siekė pažeminti pareiškėjos orumą ar sąmoningai kenkti pareiškėjai. Vien tai, kad priteista suma neturtinei žalai atlyginti pareiškėjai atrodo pernelyg maža, nėra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjai didesnę piniginę kompensaciją.

42. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kad pažeidimas truko ilgiau, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nes Tarnyba kenkdavo jos šeimai sistemingai nuo 2006 m., nepagrįstas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų 2018 m. sausio 2 d. sprendimu nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai. Toks neteisėtų veiksmų, kaip vieno iš valstybės deliktinės atsakomybės elementų, turinys ir pobūdis lemia, kad pareiškėjos argumentai dėl aplinkybių, susiklosčiusių iki šių neteisėtų veiksmų atlikimo, nėra reikšmingi sprendžiant dėl pažeidimo trukmės.

43. Pareiškėja taip pat prašo išreikalauti iš VĮ Registrų centro 1944 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. 4 N01/95-2638 originalą ir įsitikinti, kad sutarties originale nuomininku įrašyta SB „Jurginas“, o ne G. J., pripažinti dokumento klastojimo faktą.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, todėl pareiškėjos prašymas išreikalauti papildomus duomenis netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų konstatuoti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios ir / ar apeliacinės instancijų teismuose metu būtų nustatyti nusikalstamų veikų požymiai, todėl nėra pagrindo apie neteisėtus veiksmus / neveikimą, turinčius nusikalstamų veiksmų požymių, pranešti prokuratūrai (ABTĮ 111 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Ž. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius