49e097fa-774c-4a36-8a7f-2dce8aabb8ec · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-240-1133/2021 Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00061-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1.; 1.1.6.3.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.11.; 1.1.7.2.5.; 1.1.1.5.4.; 1.1.10.1.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, Boženai Voišvilienei, dalyvaujant prokurorėms Neringai Malinauskaitei-Pasaškovai, Jūratei Žvironienei, kaltinamajai J.

L. ir jos gynėjui advokatui Aleksandrui (Aleksandr) Gončarko, kaltinamajam G. S. ir jo gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui, nukentėjusiajam M. Ž. ir jo atstovui advokato padėjėjui Romanui Fedosiukui (Roman Fedosiuk), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyrusi, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, G.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), auginantis du mažamečius vaikus, teistas Vilniaus apygardos teismo 2013-05-02 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-17 nuosprendžiu, pagal BK 307 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių; pritaikius BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams.

Nuosprendis įsiteisėjo 2016-11-17, 2016-11-29 įtrauktas į probuojamų asmenų registrÄ , kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė :

1. J. L. tyčia suklastojo tikrÄ dokumentÄ , o bÅ«tent ji, veikdama kartu su G. S., pastarajam pastatytÄ sodo namÄ (u. n. (duomenys neskelbtini)) siekiant įteisinti kaip I grupės nesudėtingÄ statinį, ji (J. L.), eidama matininkės pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. ?(duomenys neskelbtini)), Å¡ios įmonės vardu, nuo 2017-01-27 iki 2017-02-01 sudarė nekilnojamojo turto objekto (žemės sklypo su statiniais), esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ (registro numeris (duomenys neskelbtini)), kurioje tyčia įrašė objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, o bÅ«tent: ne vėliau kaip iki 2017-01-27 apžiÅ«rėjusi minėtÄ statinį, esantį (duomenys neskelbtini), atlikusi Å¡io statinio kadastrinius matavimus ir nustačiusi, kad statinio plotas yra didesnis nei 80 kv. m, statinio kategorija – neypatingas statinys, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2017-02-01, G.

S. jÄ sukursčius, t. y. papraÅ¡ius, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (registro numeris (duomenys neskelbtini)) tyčia įrašė objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis: mažesnį statinio, esančio (duomenys neskelbtini), plotÄ bei pakeitė statinio kategorijÄ Ä¯ „nesudėtingas“. T. y. žinodama, kad pastatyto namo bendras plotas yra didesnis nei 80 kvadratiniai metrai bei statinio kategorija yra neypatingas statinys, pildydama pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų 1A formÄ , grafoje „Bendras plotas: kv. m“ nurodė „79,97“; grafoje „Statinio kategorija“ nurodė „I grupės nesudėtingas“.

Pildydama pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijos 3 formÄ , grafoje „IÅ¡ viso bendras plotas kv. m“ nurodė „79,97“, bei pirmo aukÅ¡to plano brėžiniuose iÅ¡braižė nesantį židinį, pastorino vidines namo sienas, taip siekdama sumažinti pastatyto namo plotÄ . Tokiu bÅ«du ji padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje.

2. G. S. sukurstė suklastoti tikrÄ dokumentÄ ir jį panaudojo. O bÅ«tent jis, veikdamas kartu su J. L., siekdamas pastatytÄ sodo namÄ (u. n. (duomenys neskelbtini)) įteisinti kaip I grupės nesudėtingÄ statinį, 2017-01-27, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. ?(duomenys neskelbtini)) matininkei J. L. atlikus statinio, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir nustačius, kad namo plotas yra didesnis nei 80 kvadratinių metrų bei, kad statinys yra priskiriamas neypatingų statinių kategorijai, jis (G.

S.) tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2017-02-01, sukurstė, t. y. paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkę J. L. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (registro numeris (duomenys neskelbtini)) tyčia įraÅ¡yti objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis – mažesnį statinio, esančio (duomenys neskelbtini), plotÄ bei pakeisti statinio kategorijÄ . Po to, J. L., vykdydama jo (G. S.) praÅ¡ymÄ , tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2017-02-01, bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sudarydama nekilnojamojo turto objekto, t. y.

žemės sklypo su statiniais, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ (registro numeris (duomenys neskelbtini)) tyčia įrašė objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis. T. y. žinodama, kad pastatyto namo (u. n. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas didesnis nei 80 kvadratiniai metrai bei statinio kategorija yra neypatingas statinys, pildydama pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų 1A formÄ , grafoje „Bendras plotas: kv. m“ nurodė „79,97“; grafoje „Statinio kategorija“ nurodė „I grupės nesudėtingas“.

Pildydama pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijos 3 formÄ grafoje „IÅ¡ viso bendras plotas kv. m“ nurodė „79,97“ bei pirmo aukÅ¡to plano brėžiniuose iÅ¡braižė nesantį židinį ir pastorino vidines namo sienas, taip siekdama sumažinti pastatyto namo plotÄ . Po to, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2017-02-01, jis (G. S.), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017-02-08, tyčia perdavė žinomai suklastotÄ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ A.

Ž., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kuris minėtÄ nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylÄ pateikė valstybinei įmonei (toliau – VÄ®) Registrų centrui registruoti sodo namÄ kaip I grupės nesudėtingos statybos statinį bei 2017-03-16 šį suklastotÄ dokumentÄ pristatė Vilniaus miesto 23-Ä jį notaro biuro notarei R. K. sandoriui, t. y. žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai su pirkėju M. Ž. sudaryti.

Tokiu bÅ«du G. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje.

3. Kaltinamoji J. L. teisme savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. 3.1. J. L. teisme paaiÅ¡kino, kad galimai dvi savaitės prieÅ¡ kadastrinės bylos sudarymÄ jai paskambino asmuo ir paprašė atlikti kadastrinius matavimus kaltinime nurodytu adresu. Neprisimena telefono numerio iÅ¡ kurio skambino. Paskambinęs pasakė, kad nori užsakyti kadastrinius matavimus kaltinime nurodyto objekto. Sprendžia, kad jai paskambino G. S., nes jis jÄ vežė į objektÄ , pati nevairuoja. Kartu niekas nevažiavo, bet tiksliai nepamena.

Ji objekte atliko matavimus. Kai grįžo į darbÄ , pradėjo braižyti ir paskaičiavo, kad ploto per daug. Po to ji G. S. pasakė, kad per daug, gal telefonu, o gal jis buvo atvažiavęs. Pasakė, kad nepraeis su I kategorija, tada – sumažino plotÄ . Jos tai padaryti paprašė G.S.. G. S. sakė, kad bus židinys. Nubraižius židinį plotas vis tiek bÅ«tų per didelis, todėl ji pastorino sienas. G. S. sakė, kad plotÄ reikia sumažinti, kad bÅ«tų pirmos kategorijos. Kai sutiko sumažinti plotÄ ir įregistruoti statybÄ , tada suprato, kad nebus židinio.

Objekto plotÄ sumažino, nes paprašė G.S.. Ji nubraižė židinį svetainėje, iÅ¡ kairės pusės, prie sienos, kuri ribojasi su lauku. Kitus kambarius sumažino pastorinant sienas pati, kad plotas sumažėtų. Taip pat nurodė, kad praÅ¡antysis suprato, kokiu tikslu reikia mažinti, o bÅ«tent, kad lengviau priduoti objektÄ , nes yra įstatymai, jeigu pirmos kategorijos — vieni dokumentai, o jeigu kitos — kiti, tai ir projekto reikia, leidimo, žinojo visi, visiems paaiÅ¡kina, yra statybos įstatymas.

Ji padarė bylÄ ir jai sumokėjo, papildomo atlygio negavo. Gal ir yra mačiusi A. Ž. ir K. P.. K. P. pavardė jai nieko nesako, tokio žmogaus nepažįsta, nesilankė. Iki kaltinime nurodyto objekto G. S. matė pirmÄ kartÄ , o vėliau jis buvo kreipęsis dėl kitų objektų. Pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. 4, b. l. 84-85, nurodė, kad po Å¡io objekto nurodė, kad galėtų atpažinti G. S.. Kadastriniai matavimai vyksta taip: važiuoja į objektÄ ir matuoja pagal faktÄ , o paskui pagal matavimus braižo kadastrinių matavimų bylÄ .

Žino, kokias pasekmes gali sukelti asmeniui. Tai statybų kaÅ¡tų skirtumai, reikalingas leidimas. Sutiko sumažinti plotÄ , nes norėjo žmonėms padėti, kad problemų neturėtų, manė, kad sau stato. Nedažnai G. S. atvykdavo. Pripažįsta savo veiksmus. Jai buvo Å¡okas pirmesnių apklausos metu. Kai gavo raÅ¡tÄ , galvojo, kad supainiojo objektus. Kai viskÄ apgalvojo, tada prisiminė. Apie M. Ž. darytÄ slaptÄ Ä¯raÅ¡Ä sužinojo po antros apklausos, vykusios 2019-03-20, advokatas pasakė.

PrieÅ¡ antrÄ apklausÄ su M. Ž. nebuvo susitikusi, jį buvo sutikusi tik tada, kai jis su Å¡eima pas jÄ Ä¯ darbÄ atėjo. Po antros apklausos, galimai 2019 m. vasario 25 ar 26 d. su M. Ž. derėjosi dėl taikos. GynėjÄ rado per pažįstamÄ . 3.2. G. S. antrÄ kartÄ matė po savaitės (po nuvežimo į objektÄ ), Å¡is žmogus posėdžių salėje sėdintis G. S.. Jai atrodo, kad kadastrinės bylos pasiimti buvo atėjęs G. S.. Už kadastrinę bylÄ buvo sumokėta oficialiai, dokumentai buvo, kvitas buvo iÅ¡ anksto iÅ¡raÅ¡ytas ir matyt — supainiojo, nes ten kitas asmuo pasirašė.

TÄ dienÄ buvo pora asmenų, adresÄ tinkamÄ Ä¯rašė, o pasiraÅ¡yti davė kitam žmogui, nes supainiojo kvitukus. Pasiimant bylutę asmenys nepasiraÅ¡o, nebent dideli objektai, tada yra ir sutartis, o maži — pagal žodinį susitarimÄ . Per vienus metus pas juos ateina maždaug 100 žmonių. 2017 m. iki Å¡io momento apie 150-200 žmonių pas juos buvo atėję. Labai mažai laiko tiesiogiai bendrauja su žmonėmis. 3.3. Apklausus liudytojus parodė, kad liudytojai iÅ¡ jos tikrai nieko neprašė.

Neprisimena kas paėmė bylutę. Jai atrodo, kad G. S., bet jei sako, kad kitas žmogus, tai galėjo ir kitam atiduoti. G. S. užsakė. Telefonu užsakė. Nėra jokio dokumento, kad kažkam kažkÄ perduoda. Nedideli užsakymai yra tik žodiniai, tai leidžia kadastro įstatymas. G. S. žinojo gal iÅ¡ anksčiau, gal jis ir anksčiau užsakinėjo, o gal matė po to, dabar jau neprisimena kaip ten buvo. Pirmi parodymai kitokie, nes nenorėjo pavesti žmonių, norėjo, kad jiems bÅ«tų „nemalonumų“.

Patikslino, kad kalba apie G. S.. 3.4. Nurodė, kad pas jÄ pagrinde statybininkai ateina, nepraÅ¡o jų įgaliojimo, kai ateina pasiimti bylutės. Neprisimena kam atidavė bylutę, gal K. P.. Apskritai savininkas pasiraÅ¡o, o jei ateina ne savininkas, tai duoda kitiems pasiraÅ¡yti. Tai seniai buvo ir ji negali kiekvieno objekto prisiminti. 3.5. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu 2019-05-14 J. L. atpažino G. S., kaip asmenį, užsakiusį pas jÄ namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (t. 4, b. l. 86-90).

4. Kaltinamasis G. S. savo kaltės nepripažino visiÅ¡kai. 4.1. G. S. teisme parodė, kad statė kaltinime nurodytÄ namÄ pagal A. Ž. užsakymÄ iki 80 kv. m. Toks namas yra nesudėtingos statybos todėl nereikia jokio projekto. NamÄ statė pagal A. Ž. jam perduotÄ ekskiziukÄ . EskiziukÄ galimai pametė. Jo žiniomis, pagal reikalavimus turėjo bÅ«ti židinys. Židiniui įrengti yra įvairių bÅ«dų, nebÅ«tinai turi bÅ«ti anga per stogÄ , yra kiti bÅ«dai, kai daromi per fasadÄ , yra specialÅ«s įdėklai.

Pavyzdžiui jis galėjo pagal projektÄ pastatyti 4 kvadratų židinį ir tada nebÅ«tų jokių pažeidimų. Eskiziuke, kurį davė A. Ž., buvo židinys. Židinio nepastatė, nes užsakovai neprašė. Nukentėjusysis M. Ž. susipažinęs su Å¡iuo projektu, apžiÅ«rėjo šį namÄ ir nupirko, nepareikalavo ir nepanoro, kad ten bÅ«tų židinys. Jis (G. S.) vykdė visas statybas, o dokumentacija rÅ«pinosi A. Ž. su K. P.. Jokių dokumentų jis (G. S.) nedarė, prieÅ¡ingai nei teigia J.

L., bylučių iÅ¡ J. L. neužsakinėjo, nei jos prašė, nes nėra suinteresuotas žmogus. Jam (G. S.) priklausė statybos, o namo pridavimas jam nepriklausė. Tiksliai nepamena, bet mano, kad kadastrinius matavimo dokumentus atvežė A. Ž., o jis (G. S.) nėra savininkas, neturėjo dokumentų. Taip pat nurodė, kad su K. P. vykdė ne vienÄ projektÄ , statė ir kitose vietose: Gulbinuose, Avižieniuose, ten jam pinigų nesumokėjo, vyksta teismas, nes toje byloje apgautas. Nepamena žemės įsigijimo aplinkybių, gal savininkai nusipirko, kas rado – nepamena, ieÅ¡kojo A.

Ž. ir K. P. . Už statybos darbÄ mokėjo savininkai A. Ž. kartu su K. P.. Neprisimena, ar gaudavo kažkokį atlyginimÄ , buvo sutarta, kad atsilygins pardavus namÄ . Darbuotojams jie mokėjo. Yra iÅ¡ nukentėjusiojo tiesiogiai ėmęs pinigus, yra vienas raÅ¡telis, iÅ¡ kurio matosi, kad nukentėjusysis jam (G. S.) buvo skolingas už baldus, virtuvę, plyteles, kurie už jo (G. S.) pinigus buvo pirkti. Nepamena ar grynaisiais ar pavedimu mokėjo už baldus. Nepamena, kokius baldus pirko. Dar buvo pastatytas sandėliukas, už kurį jam pinigų nesumokėjo.

J. L. pažįsta, kelis kartus jam (G. S.) matavo objektus, kurie greičiausiai buvo jo paties. Namo pirkėjais rÅ«pinosi jis. Jis koordinavo statybos darbus. Neatitinkamai gavosi, nes nepadarytas židinys. Neatsimena, kodėl židinys nebuvo pastatytas. Vieni žmonės nori, o kiti nenori židinio, Å¡iuo atveju pagal eskizÄ buvo matoma, kad židinys bus virÅ¡ 4 kv. m. Apie neatitikimus nežinojo, namas buvo pastatytas, perduotas A. Ž., toliau jie vykdė visÄ dokumentacijÄ . A. Ž. yra matęs, sumokėdavo pinigus darbuotojams su K.

P., jie draugai, vienoje įmonėje dirba. Su K. P. buvo pažįstamas. J. L., kiek jam žinoma iÅ¡ bylos, darė kadastrinius matavimus, o jis tame procese nedalyvavo. Su J. L. neturėjo jokių santykių. Nurodė, kad prieÅ¡ jį duoti parodymai, nes su K. P. yra byla, kur statė objektÄ , o jie su juo neatsiskaitė. Jo santykiai su K. P. kaip priešų, o A. Ž. su K. P. yra geri draugai. Mano, kad J. L. buvo Å¡antažuojama nukentėjusiojo M. Ž.. Mano, kad J. L., K. P., A. Ž. kartu susitarė. Nežino, kodėl M.Ž. nutarė jį apkaltinti nebÅ«tais dalykais.

Su A. Ž. ir K. P. teisiniai dokumentai lyg nebuvo įforminti. Nurodė, kad negali paaiÅ¡kinti apie minėto objekto statybos užbaigimÄ , nepasiraÅ¡inėjo. Nedalyvavo priduodant savininkui atliktas statybas. Statybos darbų pridavimas, tai atvažiavo savininkai, pažiÅ«rėjo, kad namas pastatytas, ir viskas yra gerai, o židinį bet kada galima statyti. J. L. pamačiusi neatitikimus turėjo praneÅ¡ti savininkams, kad yra neatitikimas ir to namo negali priduoti supaprastinta tvarka, jeigu ji bÅ«tų praneÅ¡usi, jie bÅ«tų pastatę židinį ir problema bÅ«tų iÅ¡spręsta. 4.2.

Nurodė, kad nėra matęs dokumento apie statybos užbaigimÄ (t. 3, b. l. 39-42). Pinigų priėmimo-perdavimo aktas matytas, pasiraÅ¡inėjo, bet nepamena kas dalyvavo. Neprisimena, ar įformino statybas įmonės vardu. 4.3. Negalėjo atsakyti, kas užsakinėjo statybines medžiagas. Darbuotojai atlikdavo mÅ«ro darbus, darbuotojai buvo jo, arba A. Ž.. Darbuotojus gal ir jis surasdavo iÅ¡ skelbimų, darbuotojai turėjo individualios veiklos pažymėjimus, arba patentus. Savininkai mokėjo darbuotojams.

Neprisimena, pagal kÄ mokėdavo atlyginimÄ statybininkams. 4.4. Registrų centrui bylos neteikė. Pas J. L. nebuvo atėjęs užsakyti kadastrinės bylos. Aplinkybės tokios, kad visus dokumentus, susijusius su tuo objektu, kurie yra A. Ž. vardu, rengė, ruošė ir rinko K. P., nes jis (kaltinamasis) neturėjau teisės to daryti. Jis dalyvavau tik statybose. K. P. neprisimena, tada pas juos buvo geri santykiai, jis buvo jam J. L. telefonÄ davęs ir jis pats rinko visus dokumentus ir jis asmeniÅ¡kai atsiiminėjo bylutes.

Jis pats visus dokumentus rinko ir turėjo.

5. Nukentėjusysis M. Ž. teisme parodė, kad jo nesieja jokie santykiai su abiem kaltinamaisiais. J. L. nepažinojo iki nagrinėjamų įvykių. G. S. sÅ«nus reabilitavosi jo kineziterapiniuose užsiėmimuose. Internete žmona rado skelbimÄ , kad (duomenys neskelbtini) yra A+ klasės, labai kokybiÅ¡kas namas. Tiko namo lokacija, todėl rinkosi tÄ namÄ . Skelbimas buvo įdėtas G. S., su visomis nuotraukomis. Pasitikėjo, nes lyg ir iÅ¡ pažįstamo įsigijo šį namÄ . Susitarė su G. S. apžiÅ«rai, nuvyko visa Å¡eima, du maži vaikai ir žmona.

Namas atitiko namÄ nuotraukose, viskas tenkino, įrengta, liko padaryti iki galo visus darbus, dujas paleisti su balionu. Tai labai užsitęsė, pradėjo gyventi apie liepos pradžiÄ . Namo apžiÅ«ros metu bendravo su G. S., tÄ dienÄ , dar jis nuvežė parodyti iÅ¡baigtus kelis (duomenys neskelbtini) g. esančius namus, kuriuos jis yra pastatęs, ir savo namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) g. — pavyzdį. Kai 2017-03-15 gavo banko sutikimÄ paskolai, G. S. greitai suorganizavo kovo 16 d. pas notarÄ sandėrį.

G. S. jį (nukentėjusįjį) pasiėmė po savo sÅ«naus mankÅ¡tos iÅ¡ sporto klubo, nusivežė pas notarÄ . Pas notarÄ jis (nukentėjusysis) vežėsi asmens dokumentus, o G. S. turėjo dokumentus, kadastrinę bylÄ , sertifikatÄ . Automobilyje matė tuos dokumentus. Kai nuvažiavo pas notarÄ , susipažino su A. Ž., sėdėjo ir laukė aukÅ¡tesnės kategorijos notaro. Po dokumentų pasiraÅ¡ymo A. Ž. buvo staigmena, kad pradinio įnaÅ¡o nėra, G. S. nutylėjo savo naudai, neinformavo A.

Ž., kad jis (nukentėjusysis) pradinį įnaÅ¡Ä sumokėjo. Nepamena kiek, bet žino, kad buvo likę sumokėti 17 800 Eur, tai G. S. pasakė A. Ž., kad Å¡iuos pinigus M. Ž. dalimis sumokės, nes Å¡iuo metu neturi, aÅ¡ teikiau pasitikėjimÄ , kad bÅ«siu mokus, ir galėsiu tÄ likusiÄ sumÄ dalimis sumokėti. Ten dar buvo nebaigtas dujų įrengimas, pasižadėjo trinkeles sudėti, tvorÄ užbaigti. G. S. patikino A. Ž., kad M. Ž. sumokės dalimis visÄ likusiÄ sumÄ . Dalimis mokėjo G.

S., kiekvienÄ savaitę po 3 000 Eur grynais pinigais. Jis pasiraÅ¡ydavo, kad sumokėjo, o G. S., kad sumokėta. Tada darbus G. S. pradėjo aktyviau daryti. Dalį pradinio įnaÅ¡o buvo sumokėjęs Luminor bankiniu pavedimu, A. Ž. 10 000 Eur. KitÄ dalį sutarė su G.sS. kaip sumokės, o G. S. patikino A. Ž., kad pinigai grįš. Visi trys dalyvavo pokalbyje, tarėsi. Grynaisiais sumokėjo likusius pinigus G. S.. Apie rugsėjo mėnesį pas jį netikėtai atvažiavo K. P. su A. Ž., ir sako: „M.

Ž., klausyk, tu mums pinigų nemoki“, sakau: „kaip tai nemoku“, padavė lapÄ (parodžius t. 2, b. l. 116, patvirtino, kad tai Å¡is lapas) su mokėjimais, viskas atrodo civilizuotai, įvyko tarp jų konfliktas, kad G. S. juos apgavo, sau į kiÅ¡enę tuos pinigus pasiėmė. O paskui prasidėjo liÅ«tys. G. S. apgavo K. P. ir A. Ž. nepadarydamas infiltravimo Å¡ulinio, skendo visas sklypas, tualete pakilo visa kanalizacija, važiavo į tÄ kompanijÄ , kuri rengia valymo įrengimus, tai jie ir pasakė, kad G.

S. geriau uždirbti pinigų, nei įrengiant infiltravimo darbus. A. Ž. Ir K. P. geranoriÅ¡kai ėmėsi šį defektÄ suremontuoti, pasirÅ«pino Å¡iuo dalyku. Kai atėjo žiema, aiÅ¡ku lapkričio 16 d. iÅ¡lindo visi trÅ«kumai, Å¡vilpė vėjas. Nurodė, kad G. S. nebuvo skolingas už baldus, pas notarÄ buvo galutinė suma, net nuolaidos jokios nebuvo, eilinis jo melas. Sužinojo, kad į kadastrinio matavimo bylÄ neteisingai įraÅ¡yti duomenys, nustebo, kad Å¡nekama apie židinį. Ekspertas padarė ekspertinį tyrimÄ , neatitiko statybų įstatymui, tai pasekmė, kad be leidimo galima statyti kaip nori.

Gal neblaivÅ«s žmonės statė, ar nekontroliuojami, yra nuotraukos, pamatai Å¡lapi, putplasčiai nepriklijuoti, vandens vamzdis 60 cm aukÅ¡tyje, vos nenukirto Telia laido, dažnos slogos vaikams, turėjo atÅ¡aukti visus kineziterapinius užsiėmimus, Å¡eimai stresas, dabar turi keliauti kaip turistai 5-ių asmenų Å¡eima, yra problema iÅ¡sinuomoti su mažais vaikais butÄ . Labiausiai pikta dėl vaikų, nenorėjome eiti į tÄ vilÄ , nes ten nekokie prisiminimai, neturi kur gyventi, ir Å¡iuo metu negali paimti paskolos, nes Å¡alyje Covid situacija, vienintelis dirba.

Nenori jų nuteisti, tik nori, kad jie suprastų, kad suklastotų dokumentų negalima turėti, jais disponuoti. Tikisi, tai bus pamoka, kad reikia gerbti kitus, elgtis padoriai. Ekspertizės dokumentų nėra, kurie nurodytų, kad namas pastatytas nekokybiÅ¡kai, tai yra savavaliÅ¡ka statyba. Jo nuomone, tikrasis namo pardavėjas buvo G. S.. J. L. neturi pretenzijų, gerbia jÄ už drÄ sÄ . Jeigu bÅ«tų pateiktas praÅ¡ymas dėl susitaikymo, palaikytų praÅ¡ymÄ . IÅ¡didinimas ploto gyvenimui netrukdo, bet techninė kokybė trukdo.

G. S. siekė mažesniais kaÅ¡tais pastatyti namÄ , kad kuo daugiau uždirbti. Jeigu ten bÅ«tų sudėtingesnis variantas, bÅ«tų daręs pagal reikalavimus ir tas sertifikato naudingumas, kuris irgi nebuvo įregistruotas, jis buvo suklastotas, nuteistas sertifikatÄ iÅ¡davęs asmuo. Pirko namÄ iki 80 kv. m, jiems buvo ramu, kad buvo energetinio naudingumo sertifikatas. Kadastrinių matavimų bylÄ pamatė tik atvykęs pas notarus. Jis nesupranta techninių dalykų, nėra statybininkas, tai negali ir komentuoti.

Slapta įrašinėjo, kai iškilo abejonė, kad dokumentai suklastoti, nes kitaip nebūtų net už ko užsikabinti. Garso įrašai, esantys byloje — jo, pats juos darė, klausė patarimų. Taip pat nurodė, kad jo niekas neklausė, ar jam židinys reikalingas.

6. Liudytojas, (ikiteisminio tyrimo metu 2019-02-08 apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais; įtarimai nepareikÅ¡ti, vėliau – 2020-04-10 apklaustas kaip liudytojas) K. P. teisme parodė, kad su kaltinamuoju G. S. pažintis prasidėjo nuo A. U.. A. U. jo žmonos sesers vyras. Jie sugalvojo užsiimti statybiniais projektais. Giminystės ryÅ¡ių nėra. Å iai dienai jų santykių nepavadintų draugiÅ¡kais. IÅ¡ pradžių suremontavo vienÄ butÄ , o po Å¡io projekto nutarė bandyti kažkÄ rimtesnio.

PrieÅ¡ tai nieko bendro su statybomis neturėjo. Nutarė pastatyti dvibutį kotedÅ¾Ä . Susitarimas buvo, kad jis projektÄ finansuoja, o A. U. bus atsakingas už statybinę dalį. Jis virÅ¡ 10 metų su kolega A. Ž. buvo draudimo brokeriai ir nelabai daug laiko galėjo skirti statyboms. 6.1. Prasidėjus kotedžo projektui, G. S. pradėjo siÅ«lyti statyti tokį projektÄ , kokiame gyvena jis. Tada jis (liudytojas) pasiÅ«lė savo kolegai A. Ž. investuoti, kad jis su A. Ž. rÅ«pinsis finansais, o G. S., kadangi gyrėsi, kad jis labai nusimano statybose ir turi patirtį, statys.

Jie pasitikėjo ir nutarė šį projektÄ vykdyti. G. S. aprodė savo namÄ ir pasakė, kad analogiÅ¡kai gali pastatyti sklype. SklypÄ jis (G. S.) surado, jie sutiko. A. Ž. vardu įformino sklypÄ ir prasidėjo statybos. Jie statybose dalyvavo tik tiek, kad atvažiuodavo pažiÅ«rėti kaip vyksta statybos. Atvažiuodavo pažiÅ«rėti kas padaryta. Eigoje G. S. į priekį mokėjo pinigus po 5 000 po 10 000 Eur, įvairiomis sumomis. Kalbant apie šį objektÄ , A. Ž. buvo savininkas ir aiÅ¡ku atsakomybė kyla jam.

G. S. rado pirkėjÄ M. Ž.. Po to pasirodė, kad jie yra pažįstami. Greičiausia buvo kažkoks susitarimas dar prieÅ¡ pasiraÅ¡ant notarinę sutartį, kad M. Ž. įsipareigoja 18 000 Eur iÅ¡mokėti dalimis. Jie sutiko, laukė pinigų. Tuo momentu nebuvo nei karto susitikę. Bendravo per G. S.. G. S. pradėjo uždavinėti klausimus, kada bus pinigai. o pastarasis vis sakė, kad viskas tvarkoje, kad pirkėjas neatsiskaitė, bet žada, kad tuoj. Situacija pasidarė įtartina. Jie susirado pirkėjÄ , nuvyko susitikti.

Pasiteiravo dėl pinigų, pirkėjas iÅ¡traukė lapÄ , kuris paruoÅ¡tas G. S., ir jame paraÅ¡yta, kad jis, kaip A. Ž. įgaliotas atstovas, ėmė pinigus iÅ¡ M. Ž.; kad kas savaitę, kas dvi yra nurodytos sumokėtos sumos. Viso buvo apie 10 000 Eur paduota, pasiraÅ¡yta buvo tik M. Ž. ir G. S.. Apie šį sandorį jie nieko nežinojo. IÅ¡ karto su G. S. susisiekė. Jam labai trumpai pasakė, kad viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kino, pretenzijų neturi, praÅ¡o grÄ Å¾inti pinigus. Likusius 8 000 Eur tiesiogiai atsiėmė.

A. Ž. pasirašė, kad gavo tuos 10 000 Eur, nors realiai negavo, tai tiesiog, kad pirkėjui nebÅ«tų jokių pretenzijų. Galima sakyti, kad iÅ¡traukė pirkėjÄ nuo 10 000 Eur nuostolių. Galima sakyti, kad dėl 10 000 Eur G. S. juos apgavo. Visu dokumentus tvarkė G. S.. Jie apie statybas tada nieko nenusimanė, tada net kadastrinė bylutė buvo pakankamai naujas dalykas, nekalbant apie kitus niuansus. Eigoje, kai pradėjo gilintis, iÅ¡aiÅ¡kėjo, kaip viskas buvo daroma. AiÅ¡ku M. Ž. turėjo reikÅ¡ti pretenzijas jo kolegai A.

Ž., nes jis buvo namo savininkas. Jis (liudytojas) taip pat prisiėmė atsakomybę, nes jis buvo kaip ir iniciatorius Å¡io projekto. M. Ž. visÄ laikÄ reiÅ¡kė pretenzijas. Jiems buvo naujiena, kÄ jis iÅ¡vardino. Jie nesikratė atsakomybės, sutiko spręsti šį konfliktÄ . M. Ž. norėjo namÄ grÄ Å¾inti. Jis (liudytojas) sutiko iÅ¡pirkti namÄ , finansų neturėjo, paskolos jam niekas nedavė, reikėjo dokumentus ir finansus susitvarkyti. Viskas užtruko. M. Ž. turbÅ«t nenorėjo jau laukti ir juos padavė į teismÄ .

Teisme Å¡iek tiek kovojo, po to buvo pasiraÅ¡yta taikos sutartis, kai atsirado galimybės iÅ¡pirkti turtÄ , sutiko su visais reikalavimais. IÅ¡pirko turtÄ . Jam nelengva buvo. G. S. buvo jiems skolingas 10 000 Eur, o kai paaiÅ¡kėjo faktas, kad G. S. jam ir A. Ž. skolingas 10 000 Eur, jis pareiÅ¡kė 2 000 Eur pretenzijas už kitÄ objektÄ , kad už jo važinėjimus nebuvo atsiskaityta, nors visi pinigai jam buvo mokami į priekį. Toks reketas. Buvo kraÅ¡tutinė priemonė, kai žmogus manė, kad jau riba, pradžiai bandė per sÅ«nėnÄ spausti, jis nepasidavė, nes tai panaÅ¡u į reketÄ .

Galiausiai prasidėjo grasinimai. G. S. po to faktiÅ¡kai savo sÅ«nėnÄ padavė į teismÄ , nors jo (sÅ«nėno) ieÅ¡kinyje nepaminėjo, ir pareiÅ¡kė pretenzijÄ 60 000 Eur jam ir kitam asmeniui, kurio vardu statė, motyvuodamas tuo, kad jis turi čekius 60 000 Eur už medžiagų pirkimÄ . Po sunkaus kelio, apie asmeninius dalykus net nekalbu, jam pavyko su vienu banku suderėti. Jam pavyko, nors turto ir sÄ skaitų areÅ¡tas labai pakenkė. IÅ¡pirko tÄ namÄ . Tada vyko teismai lygiagrečiai. G.

S. bandė tris kartus. Du kartus G. S. pralošė teismÄ . Galiausia dar kartÄ kreipėsi į teismÄ su apeliacija, bet teismas nepriėmė. Antstolis yra areÅ¡tavęs jam virÅ¡ 3 000 Eur liudytojo naudai. G. S. jam pasiÅ«lė statyti namÄ , o jis pasiÅ«lė A. Ž., nes tiesiog ieÅ¡kojo asmens, kurio vardu statyti. Jie sėdėjo ofise dviese, matė, kad žmogus nori irgi papildomai užsidirbti pinigų, todėl pasiÅ«lė, priÅ¡nekino A. Ž., jis figÅ«ravo tik dokumentuose, o iÅ¡ esmės finansavimÄ viskÄ jis vykdė.

Buvo tartasi nuo pat pradžių, kad A. Ž. vardu viskas daroma, nes priduodant mokesčiai mokami tik GPM, o jis savo vardu jokio turto tada neturėjo. Tiesiog buvo toks susitarimas. G. S. reikėjo asmens, kurio vardu reikėjo statyti, reikėjo finansų. 6.2. Pagarsinus t. 2, b. l. 160, nurodė, kad nebent per jį G. S. pasiÅ«lė, bet netiesiogiai. Pradžioje projektÄ jam pasiÅ«lė, o po to jis A. Ž. pristatė. Jo veiksmai buvo finansavimas. Projekto eigoje, kiek pamena, A. Ž. su G. S. nelabai bendravo, galbÅ«t tik pabaigoje ir gal, kai pas notarÄ sklypÄ pirko.

Jo manymu, tik tada susitikimas ir įvyko. Pardavime dalyvavo tik A. Ž. pas notarÄ . Jis pardavime nedalyvavo. Su pirkėju pirmÄ kartÄ susitiko dėl minėtų 18 000 Eur, kai 10 000 Eur buvo paimti be jo žinios. Namo pardavimu, nuo skelbimo įdėjimo, rÅ«pinosi G. S.. Jo vaidmuo – namo finansavimas, o A. Ž. - ateiti pas notarÄ . Nepamena kas atsiėmė kadastrinio matavimo bylÄ iÅ¡ matininkės. 6.3. Žino, kad vienÄ kartÄ buvo Å¡alia Konstitucijos pr. kažkokiam kabinete G. S. nurodymu. Ar tai susiję su (duomenys neskelbtini) gatve, ar su Å¡iuo objektu – pasakyti negali, tai buvo netoli prekybos centro „Europos“.

Buvo, bet nežino su kuriuo projektu susiję ir negali pasakyti, ar tai matininkės J. L. kabinetas. Buvo kažkokiam kabinete, bet nežino dėl kokio objekto. Su G. S. buvo Å¡i byla ir dėl 60 000 Eur pretenzijos. Dvi bylos. Å iuo metu pasibaigė, neturi ko pareikÅ¡ti, nebent kažkÄ naujo kuria. Patikslino, kad iÅ¡ pradžių jie jau buvo startavę su kitu, minėtu objektu (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur sÅ«nėnas kuravo, tada jis jau G. S. padavinėjo pinigus, o po to gavo pasiÅ«lymÄ pastatyti namÄ (duomenys neskelbtini) tokį, kokiame gyveno tuo metu G.

S.. Santykiai nebuvo įforminti. Rizikos nematė, pasitikėjo. Galvojo, kad rizika nedidelė, objektas auga, vertė didėja, o Å¡iai dienai mato, kad galėjo blogiausia įvykti. Namo įregistravimo procedÅ«rÄ organizavo G. S.. Jis (liudytojas) ir A. Ž. nei vieno dokumento nedarė. Deklaracijas apie statybų užbaigimÄ G. S. darė. ViskÄ G. S. darė. PelnÄ turėjo į tris lygias dalis dalinti, o žmogaus nuostoliai nesidalino, o dar ir apvogti galėjo. Jo (G. S.) principas buvo imti pinigus į priekį.

Jis turėjo kelis objektus, pinigus iÅ¡mėtydavo ir jam tai buvo paranku. Žmogaus apetitas yra beribis, kas matosi iÅ¡ jo tolesnių veiksmų. 6.4. IÅ¡pirko namÄ iÅ¡ M. Ž., jame gyvena Å¡iuo metu, plotų neperregistruoja, laukia teismo pabaigos, tiesiog gyvena. J. L. matė gal vienÄ kartÄ , arba iÅ¡ vis nematė. Jis nėjo į Registrų centrÄ registruoti namo, nes neturėjo tokio įgaliojimo, greičiausiai A. Ž. tai turėjo daryti. Deklaracijos apie statybų baigimÄ nepildė. M. Ž. reiÅ¡kė daug pretenzijų – dėl nesandaraus namo, termovizinių rodyklių, suklastotos kadastrinės bylos.

G. S. niekaip nereagavo į pretenzijas. Tiesiogiai niekada nesikiÅ¡o. Viena kÄ jis padarė, tai tik kreipėsi į kažkokį asmenį dėl termovizijos, kuris surašė savo kažkokius komentarus dėl termovizinės ataskaitos. Tai man tokį dokumentÄ perdavė ir viskas. Daugiau jam buvo neįdomu. Jam patraukliau iÅ¡laidauti advokatams. 6.5. Dabar jis (liudytojas) turi 2 statybų įmones, o su A. Ž. įmonę atsidalino. Santykiai sugadinti, nors buvo vaikystes draugai. Po įvykių su J. L. nebendravo. 6.6.

Po liudytojo A. Ž. apklausos parodė, kad jie apie statybas iÅ¡ esmės nieko nežinojo ir sakė, kad gali finansus pasiÅ«lyti. Buvo akcentas, kad namas iki 80 kv. m, nes nereikia statybos leidimo. Tuo metu jie nieko nežinojo, net kaip statybų leidimÄ gauti. ApžiÅ«rėjo G. S. namÄ , kuriame pastarasis tada gyveno. G. S. sakė, kad bus identiÅ¡kas. G. S. viskÄ organizuodavo. Dėl VÄ® Registrų centro —, tai kur reikėdavo paraÅ¡o, tai G. S. jam pasakydavo, o jis A. Ž.. ViskÄ sutvarkydavo G. S., o A.

Ž. tik pasiraÅ¡ydavo. Visus dokumentus organizavo G. S.. DeklaracijÄ gali bÅ«ti, kad G. S. A. Ž. perdavė, o gali bÅ«ti ir, kad jis (liudytojas). Nurodė, kad G. S. pateikė klaidingÄ informacijÄ , (duomenys neskelbtini) statybos vyko vėliau, o iki to nieko nežinojo apie statybas. Visus dokumentus paruošė G. S.. Toliau teigia, kad viskÄ organizavo G. S., o A. Ž. tik pasirašė. SusitikimÄ su notare organizavo G. S.. G. S. perdavė jam, o jis A. Ž. tik laikÄ ir kuris notaras. 6.7. Teismui pristačius gautus dokumentus, kad liudytojas siuntė laiÅ¡kus el. paÅ¡tu M. vardu, paaiÅ¡kino, kad jo su G.

S. patirtis buvo tokia, kad statė du objektus, tai galbÅ«t sÄ skaitos buvo siuntinėjamos ar kažkokie dokumentai, neprisimina. SusiraÅ¡inėjimai buvo ir buvo ne vienas. Gal draudimo klausimais susiraÅ¡inėjo ar statybų klausimais, ar dėl sÄ skaitų. G. S. nurodė tokį el. paÅ¡tÄ , nes savo asmeninio neturėjo, mano, kad jis slapstėsi. Su A. M. teko susitikti, kai kvietė į savo namÄ , kuris yra analogiÅ¡kas, tai kelis kartus teko matytis. Kiek jis žino, G. S. savo vardu sÄ skaitų neturi, elektroninio paÅ¡to neturi, o naudoja A.

M., todėl susidarė nuomonę, kad jis slapstosi ar vengia kažko. Abejoja, ar A. M. elektroniniu paštu siuntė kažkokius dokumentus, susijusius su statybomis, bet galėjo būti, kad siuntė kažkokius dokumentus. Anksčiau minėjo, kad negarantuos dėl bylutės atsiėmimo. Kaip matė, J. L. darė abejuose objektuose kadastrines bylutes, nors jie yra skirtingi. Jis asmeniškas iš šios įmonės nieko neužsakinėjo, o užsakinėjo G. S.. G. S. jam pranešė, kad bylutė paruošta, tokio skambučio tikrai buvo sulaukęs.

7. Liudytojas, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, A. Ž. teisme parodė, kad jokie santykiai su kaltinamaisiais nesieja. 7.1. Parodė, kad dalyvavo kaip investuotojas, finansuotojas sklypui pirkti. Matininkę pirmÄ kartÄ pamatė teismo posėdyje. Jokių kontaktų su ja neturėjo nei telefonu, nei dar kitaip. Jo supratimu namo statybai sklypÄ surado G. S.. Tai suprato iÅ¡ K. P.. Kontaktavo tik su K. P.. PrieÅ¡ prasidedant statyboms, jam buvo parodytas panaÅ¡us namas, koks buvo pastatytas, tai tada matė G. S.. Jokio eskizo nematė, tik namÄ .

Buvo informuotas, kad bus iki 80 kv. m. Tada vienÄ kartÄ G. S. matė. G. S. su K. P. aprodė namÄ . Jie abu buvo. IÅ¡ K. P. suprato, kad G. S. organizavo namo statybÄ . Dėl dalyvavimo projekte konkretaus susitarimo nebuvo, jis buvo finansuotojas, bendravo su K. P., o jis toliau bendravo. Susitarimas buvo su K. P.. Kiek suprato iÅ¡ pokalbių su K. P., namo dokumentų tvarkymÄ organizavo G. S.. Nežino kas pasirašė dėl kadastrinių matavimo bylos pas matininkę. Kaip suprato, namo pirkėjÄ surado G. S.. Buvo informuotas, kad nori pirkti G.

S. draugas. Kaip suprato, namo statybos darbus koordinavo G. S.. Pinigus statyboms jis ir K. P. duodavo. Jam buvo persiunčiamos sÄ skaitos, į kurias jis darydavo pavedimus. SÄ skaitas persiųsdavo K. P.. Jis darydavo pavedimus, kur buvo nurodyti gavėjai, susiję su statybomis. Neatsimena, ar pervedinėjo pinigus G. S., ar K. P.. Grynuosius paduodavo K. P.. Objekte buvo vienÄ kartÄ . Pasitikėjo K. P., nes seniai jį pažįsta. Nepamena kas pasiÅ«lė jo vardu užregistruoti sklypÄ . Jam K. P. pasakė kokiu laiku ir pas kokį notarų biurÄ nuvykti.

Tada, kaip oficialus savininkas, nuvyko į notarų biurÄ su asmens dokumentu. Atvyko G. S. su M. Ž.. Jis (liudytojas) pasirašė kaip oficialus turto savininkas turto pardavimo sutartyje ir iÅ¡vyko. Kaip suprato, kad tame biure jau ne pirmas sandoris buvo daromas, nes atvyko G. S. su gėlėm. Jautėsi, kad ten jo pažįstama aplinka. Kiek atsimena, G. S. atsivežė dokumentus. O su notaru jis (liudytojas) nebendravo, pirmÄ kartÄ ten buvo. Notarė pakvietė susipažinti su sutartimi. Dokumentus atsivežė G.

S., tačiau negali pasakyti kokius dokumentus konkrečiai atvežė, neįsidėmėjo. Neatsimena, ar prieÅ¡ notarÄ kažkokius dokumentus pasiraÅ¡inėjo, realiai jis (liudytojas) dalyvavo ten, kur privalu dalyvauti oficialiam turto savininkui. Pas notarÄ su M. Ž. pasirašė dar dėl likusių darbų. Buvo ten terminai, darbai ir sumos nurodytos. Laisvos formos buvo dokumentas. Jis nepasiraÅ¡inėjo deklaracijos ir bylutės. Jokių dokumentų pas save neturėjo. Jokiose dokumentų rengimo ar projekto organizavime nedalyvavo, jis tik finansavo projektÄ .

Pasidomėdavo kas kaip vyksta pas K. P.. Sklypo įsigijimo dokumentus turėjo, bet sklypo įsigijime dalyvavo G. S. ir K. P.. Neatsimena, bet turbÅ«t tuos dokumentus pasiėmė G. S., nes jų reikėjo tvarkymui visų reikalų. Žino, kas yra kadastrinė bylutė, jos neturėjo ir nematė. Registrų centre registravo savo vardu. ViskÄ G. S. organizavo. K. P. pasakė kur nuvykti, kad be jo neįmanoma to namo registracija. Atvyko į Registrų centrÄ , ten buvo G. S., ten jis viskÄ tvarkė, kaip suprato, turėjo ten pažįstamÄ , kad greičiau sutvarkytų.

Neatsimena kas pasiėmė visus dokumentus iÅ¡ Registrų centro, bet atsimena, kad G. S. buvo Registrų centre, ėjo pas savo pažįstamÄ , kad viskÄ sutvarkyti greičiau. 7.2. Parodžius dokumentus, esančius 3 tome, b. l. 39-42, deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , nurodė, kad tai jo paraÅ¡as. Vėl gi, vienu momentu buvo duotas dokumentas, paaiÅ¡kinta, kad reikia oficialaus savininko paraÅ¡o. Nepamena kas buvo davęs. Neatsimena, ar dar kokius dokumentus pasiraÅ¡inėjo. 7.3. Parodžius dokumentÄ , esantį 2 tome, b. l. 16, pinigų perdavimo-priėmimo aktÄ , parodė, kad jei teisingai atsimena, tai bÅ«nant pas notarÄ pasiraÅ¡ytas minėtas susitarimas su M.

Ž. dėl likusių darbų. Tada M. Ž. atsiskaitinėjo tiesiogiai su G. S.. G. S., jam (liudytojui) apie tai nežinant, už jį pasiraÅ¡inėjo. M. Ž. iÅ¡sigandęs prašė pasiraÅ¡yti, kad tuos pinigus jis (liudytojas) gavo, bet tų pinigų jis negavo iki Å¡iol. Tiesiog suprasdamas Å¡iÄ situacijÄ , geranoriÅ¡kai M. Ž. pasirašė, kad pastarasis jaustųsi saugus. G. S. matė Registrų centre, pas notarÄ , prie namo, o daugiau nepamena. Buvo susitarimas, kad namas iki 80 kv. m. Neprisimena, kas pasirašė B klasės sertifikatÄ .

8. Teisme apklausta liudytoja A. M. (kaltinamojo G. S. sugyventinė), sutikusi duoti parodymus, papraÅ¡ius paaiÅ¡kinti apie antstolio 2020-11-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, pagal jos praÅ¡ymÄ , konstatuotas faktines aplinkybes — užfiksuotus jos mobiliajame telefone, elektroniniame paÅ¡te esančius laiÅ¡kus, kuriuos į jos el. paÅ¡tÄ siuntė K. P., parodė, kad ten buvo laiÅ¡kai gauti iÅ¡ K. P. dėl namo statybos. K. P. vis siuntinėjo laiÅ¡kus ir prašė jį pakonsultuoti, padėti „su dokumentais“.

Tuo metu ji ir G. S. bendrai naudojosi Å¡iuo elektroniniu paÅ¡tu. G.S. neturėjo laiko ir prašė K. P., kaip užsakovo, kad į jÄ kreiptųsi, jei jam kyla kažkokių klausimų. BÅ«davo, kad ir G.S. siųsdavo laiÅ¡kus iÅ¡ jos el. paÅ¡to. Apie statybas žino tik tiek, kiek jai pasakodavo. AsmeniÅ¡kai nedalyvavo statybose. Siųstus laiÅ¡kus perskaitydavo ir atspausdindavo, atiduodavo G. S. Konsultuodavo, kai K. P. atsiųsdavo laiÅ¡kÄ ir paklausdavo dėl elektros, tai konsultuodavo dėl elektros, tik formaliai.

Paprastai konsultuodavo, kaip ESO pateikti paraiÅ¡kÄ , po to elektrÄ vesti. Å iuos duomenis kaip viskÄ atlikti žino dėl to, kad pati yra sau pildžiusi tas paraiÅ¡kas, tai iÅ¡ asmeninės patirties, kiek galėdavo, tiek padėdavo. Vykdomose statybose su G.S. nedalyvavo. Parodė, kad M. Ž. tik jei koks nesusipratimas, skambinėdavo G. S. ir reikalaudavo pinigų neaiÅ¡ku už kÄ . Buvo, kad G.S. važiavo vienÄ kartÄ pro (duomenys neskelbtini) gatvelę ir susitiko M. Ž., pastarasis užsipuolė G. S. ir labai agresyviai sakė, kad visus po vienÄ iÅ¡gaudys ir susidoros, neaiÅ¡ku kokiu bÅ«du.

Sugyventinis nesikreipė dėl to, kad jį M. Ž. užsipuolė.

9. Liudytojas L. S. teisme parodė, kad kaltinamoji J. L. matyta. Jis statė namÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje ir jam tiesiog reikėjo matininko paslaugų, nes reikėjo bankui įvertinti namÄ . Kreipėsi į J. L. ir jam padarė bylutę. Gavo kvitukÄ , tai net nežiÅ«rėjęs į tÄ kvitukÄ pasirašė. Atėjo susimokėti, pasiraÅ¡yti ir atsiimti bylutę ir tada — padavė kvitÄ . Dėl sumos nesigilino, o po to ir adresas neatitiko. Atėjęs pasakė, kad jis namo savininkas, tuo metu kabinete nieko nebuvo. Nieko kabinete nebuvo ir kai atėjo. G. S. ir K. P. nepažįsta. Tos pavardės jam nieko nesako. Mano, kad bylutę atsiėmė iÅ¡ J. L., kvitukÄ gavo į rankas.

10. Specialistas S. M. teisme parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, yra įtrauktas į ekspertų sÄ raÅ¡Ä , Å¡ioje byloje atlikau ekspertinio tyrimo aktÄ , kurio iÅ¡vadas tvirtina. Nurodė, jog sodo bendrijos įstatymas numato, kad sodo namas gali bÅ«ti tik nesudėtingas statinys. Statybos techninis reglamentas numato, kad nesudėtingas statinys gali bÅ«ti sodo namas jei jo aukÅ¡tis ne didesnis nei 8,5 m, o plotas ne didesnis nei 80 m2 . Pagal pateiktus duomenis pastatytas statinys yra didesnis, todėl jis negali bÅ«ti priskirtas nei prie nesudėtingų statinių, nei prie sodo namelio.

Sodo bendrijoje galima statyti ir gyvenamÄ jį pastatÄ . Pats nematavo ploto, jam buvo pateikti du dokumentai, kuriuose buvo pastato plotas. Vienoje kadastrinių matavimo byloje patalpų bendras plotas 84, o pralaidumo bandymų protokole nurodytas kitas pastatų grindų plotas. Nežino, kodėl skyrėsi. Jam buvo svarbu, kad buvo daugiau nei 80 kv. m. Nežinau ar grindų plotas gali skirtis nuo namo ploto. Nežino, kodėl matuoja grindų plotÄ . Jei ant grindų stovi siena, tai nebe grindys. jis gali tik spėti, kad grindų plotas užima ir pertvarų plotÄ .

Kadastriniams matavimams atlikti reikia kvalifikacijos ir tai atlieka matininkai. Jo darbas yra pasitikėti. Jam buvo duotas bendras plotas ir jis iÅ¡skaičiavo. Negalėjo pasakyti kada židinio plotas neįtraukiamas į bendrÄ namo plotÄ , nes tai nėra dažnas dalykas, kad jis tai skaičiuotų. Nurodė, kad praktikoje bÅ«na, kad židinio kaminas per sienÄ iÅ¡vedamas, bet reikia laikytis reikalavimų. Negali atsakyti, ar kamino iÅ¡vedimas susijęs su židinių gabaritais. Nurodė, jog Ä®manoma padaryti virÅ¡ 4 kv. m židinį, bet kyla racionalumo klausimas. 4 kv. m židinys labai didelis, o užimti patalpas tokiu židiniu neracionalu, bet techniÅ¡kai įmanoma.

Nesutiko, kad negali vertinti racionalumo, nes jis turi žinias, bendrÄ supratimÄ apie statybas. Nurodė, kad sunku surasti dalykÄ , kurio negalima bÅ«tų techniÅ¡kai padaryti. TechniÅ¡kai galima sumažinti plotÄ . TechniÅ¡kai galima sumažinti plotÄ nugriaunant sienas ir pastačius arčiau, pastorinus sienas bei pertvaras, tačiau Å¡iuo atveju kalbama apie nelegaliÄ statybÄ .

11. Liudytoja (notarė) R. K. teisme parodė, jog J. L. nepažįstama, o G. S. buvo šio biuro klientas. Jokie artimi santykiai nesieja. Nepasakytų, kad G. S. yra dažnas klientas, laikotarpį sunku vertinti. Jų biure dirbo dvi notarės ir prieš tai dirbo kita notarė, tai nežino, kada G. S. tapo klientu. G. S. buvo atėjęs kaip juridinio asmens atstovas dėl nekilnojamojo turto, hipotekos sandėrių. Kaip fizinis asmuo, tai gal dėl kokių pareiškimų, sutikimų buvo atėjęs. Atvykdavo kartu kažkuo.

A. Ž. ir M. Ž. jai žinomi. Buvo su jais sandoris. Nežino kas tarėsi dėl sandorio eigos. Kiek atsimena, A. Ž. sandorio Å¡alis. Buvo atvykęs ne vienÄ kartÄ , nes buvo dar civilinė byla. Tai nebuvo pastovus klientas. Ä® metus ji vidutiniÅ¡kai atlieka apie 3 000 - 4 000 veiksmų, jei tas sandoris bÅ«tų įvykęs neseniai, tai bÅ«tų atsiminusi, bet kalbama apie 2017 m., todėl negali pasakyti kas atnešė dokumentus. Nepamena ar G. S. buvo sandorio Å¡alimis. Nurodė, kad pažįsta ir K.

P., nes jis lankėsi jų biure. Jis nebuvo sandorio Å¡alimi, o kaip jis gali bÅ«ti kitaip susijęs, tai jai nežinoma. K. P. yra daręs kelis sandorius kaip klientas dėl nekilnojamojo turto. El. paÅ¡tu vykęs susiraÅ¡inėjimas nelaikomas byloje, bet dabar daug dokumentų teikiami el. bÅ«du, tai tokius dokumentus jie įdedame į bylÄ . Reikėtų žiÅ«rėti ar apskritai iÅ¡likę 2017 m. pas juos, žinoti koks kieno elektroninis paÅ¡tas, kad pasižiÅ«rėti ir žinoti ko ieÅ¡koti.

12. Nukentėjusysis M. Ž. 2018-11-07 pateikė skundÄ su priedais (dokumentų kopijomis): internetinės svetainės www.aruodas.lt skelbimu, iÅ¡ kurio matyti, kad aruodas.lt 2017-01-28 įdėtas skelbimas (duomenys neskelbtini), dėl 80 kv. m gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. pardavimo; 2017-03-15 kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), dėl paskolos kaltinime nurodytam namui su žemės sklypu įsigyti; 2017-03-16 Nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sutartimi, iÅ¡ kurios matyti, kad kaltinime nurodytÄ turtÄ M.

Ž. nusipirko iÅ¡ A. Ž.; 2017-01-27 Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla, kuri bus apraÅ¡yta vėliau; VÄ® Registrų centro Nekilnojamo turto registro centrinio banko iÅ¡raÅ¡u, 2017-07-01 Pastato - sodo namo priėmimo - perdavimo aktu, pasiraÅ¡ytu tarp pirkėjo (M. Ž.) ir pardavėjo (A. Ž.); 2018-04-02 Kadastrinių matavimų byla, kuri bus apraÅ¡yta vėliau; Deklaracija apie statybos užbaigimÄ , kuri bus apraÅ¡yta vėliau; 2018-08-30 pokalbio stenograma ir DVD su garso įraÅ¡u; Ekspertinio tyrimo aktu, kuris bus apraÅ¡ytas vėliau(t. 1, b. l. 38-123).

13. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ekspertinio tyrimo 2018-04-17 akte Nr. 18-09 (toliau – Konsultacinė išvada) nurodyta, kad:

1. Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išraše nurodyta, jog pastato paskirtis yra kita (sodų), o pastato kategorija – I grupės nesudėtingasis;

2. Faktiškai pastatas priskiriamas gyvenamųjų namų grupei, vieno buto pastatų pogrupiui ir neypatingų statinių kategorijai;

3. NTR pastatas įregistruotas kaip 1 kategorijos nesudėtingas pastatas. Tokiu atveju jo statybai nėra reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas. FaktiÅ¡kai pastatas yra priskirtinas neypatingųjų statinių kategorijai, todėl jo statybai yra reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas. Kadangi pastatas yra pastatytas be bÅ«tino statybÄ leidžiančio dokumento, jo statyba yra savavaliÅ¡ka;

4. Kad įregistruoti NTR teisingus duomenis, pastato savininkas privalo įteisinti pastato savavaliÅ¡kÄ statybÄ . SavavaliÅ¡kos statybos įteisinimui pastato savininkas turi įvykdyti Å¡iuos reikalavimus: parengti pastato statybos projektÄ , sumokėti įmokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , suraÅ¡yti deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ (t. 1, b. l. 108-121).

14. Pinigų priėmimo-perdavimo akto kopijoje nurodyta, kad M. Ž. (toliau – skolininkas) ir A. Ž. pripažįsta ir patvirtina, jog skolininkas pinigus perdavė, o kreditorius priėmė žemiau nurodytomis dalimis (nurodytos lentelėje). Taip pat nurodyta, kad kreditorius įgalioja G. S. priimti pinigus iÅ¡ skolininko. Kreditorius pripažįsta ir patvirtina, jog pretenzijų dėl to, kad pinigus priėmė ne pats, o kreditoriaus įgaliotas asmuo neturi ir neturės. Skolininkas kreditoriui buvo įsipareigojęs grÄ Å¾inti 17 800 Eur. Akte prie M. Ž., A. Ž. ir G. S. yra pasiraÅ¡yta (t. , b. l. 116).

15. VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko 2020-01-15, 2019-03-08 išrašai, iš kurių matyti, kad žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esančio I grupės nesudėtingos statybos pastato - sodo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) bendras plotas nurodytas 79,97 kv. m. 2017-01-27 suformuotas naujas daiktas – pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pastato kadastrinius matavimus atliko matininkė J. L. (t. 3, b. l. 1-7).

16. VÄ® Registrų centro 2019-02-11 praneÅ¡imas dėl žemės sklypo su statiniais Registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registravimo bei pateiktos dokumentų kopijos, kurių pagrindu minėtas nekilnojamas turtas buvo užregistruotas; nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylų kopijos. RaÅ¡te nurodyta, kad norint įregistruoti naujÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ (pvz., kaip praÅ¡yme nurodyta – sodo paskirties pastatÄ ar gyvenamosios paskirties pastatÄ ) ir teises į jį Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centrui, kartu su asmens praÅ¡ymu dėl nekilnojamojo daikto ir teisių į jį įregistravimo turi bÅ«ti pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla ir statybos teisėtumÄ patvirtinantys dokumentai.

Pateikė asmenų, besikreipusių dėl žemės sklypo su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), duomenis pagal turimÄ paslaugų apskaitos sistemos (toliau - PAS) informacijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad PAS nurodoma: 2016-08-24 pateiktas A. Ž. praÅ¡ymas įregistruoti fizinio asmens nuosavybės teises į žemės sklypÄ ; 2016-08-24 Vilniaus m. 14-ojo notaro biuro notarės R. B., A. Ž. praÅ¡ymas įregistruoti juridinį faktÄ apie sudarytÄ perleidimo sandorį; 2017-01-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų duomenų paketo parengimas (internetinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2017-02-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymas sugeneruotas iÅ¡ IS GeoMatininkas, dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo; 2017-02-08 A.

Ž. praÅ¡ymas dėl praÅ¡ymo užpildymo, paieÅ¡kos NTR duomenų bazėje, nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų pakeitimo, nekilnojamojo daikto (pastato) įregistravimo/iÅ¡registravimo, fizinio asmens nuosavybės teisės į statinius įregistravimo, NTR iÅ¡raÅ¡o be istorijos, kitų Kadastro tvarkymo darbų (pateikti dokumentai: 2017-02-01 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, 2017-02-07 žemės sklypo planas, 1 patvirtinta kopija, 2017-01-27 deklaracija apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ ; 2017-03-15 Vilniaus m. 23-ojo notaro biuro notarės R.

K., A. Ž. prašymas patikslinti duomenis sandoriui (t. 3, b. l. 9-64).

17. IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolų matyti, kad buvo apžiÅ«rėtos VÄ® Registrų centro pateiktos 2017-01-27 nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos patvirtintos kopijos ir 2018-04-02 nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos patvirtintos kopijos, deklaracijos apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ kopija: 17.1. 2017-01-27 Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos patvirtintos kopijos duomenimis: bylos lapų kopijos patvirtintos spaudais „Kopija tikra“, „RaÅ¡tvedė A.

B. – E.“, virš pavardės pasirašyta. Visi lapai atspausdinti iš abiejų pusių. 17.1.1. Pirmojo lapo viršuje yra įrašai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini); žymėjimas (duomenys neskelbtini); Paskirtis Kita (sodų); Pavadinimas Sodo namas; Matavimų data (apžiūros protokole nurodyta - Kad. duomenų nustatymo data) 2017-01-27; Po šiais įrašais lape yra dvi skaitmeninės namo nuotraukos, po jomis yra įrašas: Parengė Matininkė J. L. ir parašas. 17.1.2.

Kitame kadastro duomenų bylos puslapyje yra žemės sklypo ribos, pažymėtos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo planÄ , sudarytÄ 2009-07-29. 17.1.3. Kitame puslapyje – nekilnojamo daikto pirmo aukÅ¡to planas, sudarytas pagal 2017-01-27 kadastrinių matavimų duomenis; matininkė J. L.; paraÅ¡as ir data 2017-01-31; UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas; 1-1 patalpos plotas 2,62 kv. m; 1-2 patalpos plotas 11,61; 1-3 patalpos plotas – 5,53 kv. m; 1-4 patalpos plotas 10.14 kv. m; 1-5 patalpos plotas 28,45, Å¡ioje patalpoje deÅ¡iniame kampe prie iÅ¡orinės sienos iÅ¡braižytas židinys, tačiau nėra atliktas matavimas pagal židinio pagrindo gabaritus; 1-6 patalpos plotas 13.21 kv. m; 1-7 patalpos plotas 2.77 kv. m; 1-8 patalpos plotas 3,15 kv. m; 1-9 patalpos plotas 2,49 kv. m; iÅ¡orinių sienų plotis 0,46. 17.1.4.

Kituose trijuose puslapiuose yra užrašas „Pagrindinių pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys“, po šiuo užrašu yra užrašas „Adresas (duomenys neskelbtini)“, o po juo „Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po šiais užrašais yra lentelė su aiškinamaisiais įrašais. Iš šių įrašų matyti, kad bendras pagrindinio pastato plotas nurodytas „79,97“, baigtumas procentais: 100. Statinio kategorija „I grupės nesudėtingas“ ir kt. Po lentelėmis pasirašė matininkė J.

L. kaip rengėja. 17.1.5. Kitame puslapyje yra užrašas „Pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacija“, po juo yra užrašai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini); žymėjimas (duomenys neskelbtini); Paskirtis Kita (sodų); pavadinimas „Sodo namas“, Matavimų data 2017-01-27. Po šiais užrašais yra lentelė, kurioje išvardintos patalpos ir jų plotas, Apatinėje lentelės grafoje yra užrašas: „Iš viso pirmame aukšte (9 patalpos)“, grafoje „Bendras plotas m²“ įrašyta „79,97“. Kitame puslapyje yra užrašas „Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimas (perkainojimas)“, po juo yra užrašas Adresas (duomenys neskelbtini), Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po šiais užrašais yra lentelė su aiškinamaisiais įrašais.

Po lentelėmis pasirašė matininkė J. L. kaip rengėja (t. 3, b. l. 34-38, 65-67). 17.2. Apžiūros objektas 2018-04-02 Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos patvirtinta kopija. Bylos lapų kopijos patvirtintos spaudais „Kopija tikra“, „Raštvedė A. B. – „E.“, virš pavardės yra parašas: 17.2.1.  Pirmojo puslapio viršuje yra įrašai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini); žymėjimas (duomenys neskelbtini); paskirtis Kita (sodų); pavadinimas Sodo namas; Kadastrinių duomenų nustatymo data 2018-04-02. Po šiais įrašais lape yra dvi skaitmeninės namo nuotraukos, o po jomis yra įrašas:

Parengė Matininkas (tel. (duomenys neskelbtini)) E. K.; data – 2018-06-20. 17.2.2. Bylos puslapyje iš abiejų pusių atspausdintas nekilnojamo daikto planas ir žemės sklypo planas, sudarytas pagal 2009-07-29 žemės sklypo ribų matavimo duomenis. Nurodyta, kad 2018-04-02 tikslintas sodo pastatas (duomenys neskelbtini). Iš pastato patalpų plano matyti, kad : 1-1 patalpos plotas 2,66 kv. m; 1-2 patalpos plotas 11,72; 1-3 patalpos plotas – 6 kv. m; 1-4 patalpos plotas 10.34 kv. m; 1-5 patalpos plotas 30.77, šioje patalpoje dešiniame kampe prie išorinės sienos nėra išbraižyto židinio; 1-6 patalpos plotas 13.39 kv. m; 1-7 patalpos plotas 2.80 kv. m; 1-8 patalpos plotas 3,37 kv. m; 1-9 patalpos plotas 3,08 kv. m; išorinių sienų plotis 0,46. 17.2.3.

Kitame bylos puslapyje matyti užrašas „Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys“, po juo yra užrašas „Adresas (duomenys neskelbtini)“, „Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“, po šiais užrašais yra lentelė su aiškinamaisiais įrašais. Sekančiame lape yra užrašas Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimas (perkainojimas), po juo yra užrašas Adresas (duomenys neskelbtini), Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po šiais užrašais yra lentelė su aiškinamaisiais įrašais. Sekančiame lape yra užrašas Pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacija, po juo yra užrašai:

Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas (duomenys neskelbtini); Žymėjimas (duomenys neskelbtini); Paskirtis Kita (sodų); Pavadinimas Sodo namas; Kad. duomenų nustatymo data 2018-04-02. Po šiais užrašais yra lentelė, kurioje išvardintos patalpos ir jų plotas, Apatinėje lentelės grafoje yra užrašas: Iš viso pirmame aukšte (9 patalpos), grafoje „Bendras plotas m²“ įrašas „84,13“. 17.3. Taip pat yra pateiktas matininko E. K. 2018-06-20 aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad jis 2018-04-02, M.

Ž. praÅ¡ymu atliko sodo pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų tikslinimo darbus. Sudarius kadastro bylÄ bei suskaičiavus visus pastato rodiklius nustatyta, kad minėto pastato bendras plotas yra 84,13 kv. m, o statinio kategorija pakeista iÅ¡ „I grupės nesudėtinga“ į „Neypatingas“. Jo nustatyti kadastro duomenų skirtumai nuo prieÅ¡ tai buvusių galimai skiriasi dėl to, kad prieÅ¡ tai darant Å¡io pastato kadastro duomenų nustatymo darbus buvo netiksliai iÅ¡matuotos sodo pastato (duomenys neskelbtini) patalpos (t. 3, b. l. 28-33, 65-67). 17.4.

IÅ¡ deklaracijos apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ matyti, kad statytojo pateikti deklaracijos duomenys 2017-01-27. Pastatytas naujas statinys, kurio paskirtis yra kita (sodų); kategorija – I grupės Nesudėtingas; žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini). Duomenys apie statytojÄ â€” A. Ž.. Duomenyse apie statinių bendruosius rodiklius nurodyta, kad statinio bendras plotas m2 yra 79,97. A. Ž. pasirašė, kad jam žinoma įstatymų nustatyta atsakomybė už Å¡ioje deklaracijoje pateiktų duomenų ir prie praÅ¡ymo patvirtinti deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ pridėtų dokumentų atitiktį tikrovei bei, kad įsipareigoja nuolat saugoti jo turimus ir prie praÅ¡ymo pridėtus statybos dokumentus, o perleidus statinius kitam asmeniui – perduoti dokumentus nuolat saugoti Å¡iam asmeniui (t. 3, b. l. 39-42).

18. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. Ž. pateikė Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylÄ (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 3, b. l. 71-73). IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo ir nuo originalo padarytos kopijos matyti, kad Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla yra įsegta į raudonos ir skaidrios spalvos segtuvÄ minkÅ¡tais virÅ¡eliais. Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla atspausdinta ant A4 formato lapų. Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylÄ sudaro virÅ¡elis ir 11 lapų. VirÅ¡elio virÅ¡utinėje dalyje yra užraÅ¡as UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po juo yra užraÅ¡as NEKILNOJAMOJO DAIKTO KADASTRINIŲ MATAVIMŲ BYLA. Å ioje byloje esantys duomenys atitinka Å¡ios bylos kopijoje esančius duomenis, kurie apraÅ¡yti pirmiau (t. 3, b. l. 74-89).

19. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos pateiktas praneÅ¡imas ir dokumentai susiję su matininkės J. L. veiklos vertinimu, kurie buvo nagrinėjami Nacionalinės žemės tarnybos nuolatinėje komisijoje. PraneÅ¡ime nurodoma, kad komisijos posėdyje, kuris įvyko 2019-03-21, buvo priimtas sprendimas įspėti matininkę J. L., turinčiÄ matininko kvalifikacijos pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), dėl padarytų teisės aktų pažeidimų, atliekant pastato - sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, ir įpareigoti ateityje griežtai vadovautis teisės aktais.

Remiantis Komisijos 2019-05-08 iÅ¡vadomis ir siÅ«lymais, matininkė J. L. 2019-05-20 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie įspėjimÄ pateikimo“ įspėta dėl padarytų teisės aktų pažeidimų, atliekant Sodo namo kadastrinius matavimus, bei įpareigota ateityje savo veikloje griežtai vadovautis teisės aktais. Taip pat iÅ¡ Å¡io raÅ¡to matyti, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2020-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 81 punktÄ (redakcija galiojusi iki 2018-02-23) įvairios krosnys, viryklės ir židiniai matuojami pagal pagrindo gabaritus.

Pagal taisyklių 81.2 papunktį (redakcija galiojusi iki 2018-02-23) įvairios krosnys, viryklės ir židiniai matuojami pagal pagrindo gabaritus. Taisyklių 144 papunktyje (redakcija, galiojusi iki 2018-02-23) pateikti nurodymai pastato vidaus plotų skaičiavimams. Remiantis taisyklių 144.1 ir 144.2 papunkčiais (redakcijos galiojusios iki 2018-02-23), patalpos plotai skaičiuojami tarp atitvarinių konstrukcijų paviršių. Neįskaičiuojami krosnių, židinių, viryklių, aukštesnių kaip 1,3 m plotai ir kt. (t. 3, b. l. 94-104). 20. 2019-01-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-275-431/2019, patvirtinta tarp ieškovo M.

Ž. ir atsakovo A. Ž. 2019-01-18 sudaryta taikos sutartis, pagal kuriÄ pripažinta negaliojančia 2017-03-16 nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo įsigijo žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir pastatÄ - sodo namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Patvirtintos taikos sutarties 4 punkte nurodyta, kad A. Ž. M. Ž. grÄ Å¾ina sumokėtÄ 138 000 Eur kainÄ bei sumoka 12 000 Eur kompensacijÄ bei nurodytos kitos sÄ lygos (t. 3, b. l. 109-113).

21. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas praneÅ¡imas apie tai, kad internetiniame portale aruodas.lt publikuotÄ namo pardavimui (duomenys neskelbtini) g. skelbimÄ , kurio nuoroda (duomenys neskelbtini), nurodant 80 kv. m plotÄ , aktyvuotÄ pirmÄ kartÄ 2016-06-29 pateikė asmuo, kuris naudojasi telefono numeriu +370 (duomenys neskelbtini), skelbimo bankinius mokėjimus atliko A. M. (t. 3, b. l. 123-126). 22. 2019-10-31 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos NNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos G.

V. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas praneÅ¡imas apie portale aruodas.lt publikuotÄ namo pardavimÄ (duomenys neskelbtini) g. Skelbimas, kurio nuoroda - (duomenys neskelbtini), aktyvuotas pirmÄ kartÄ 2016-06-29 08:28:31, aktyvuotas (Po pasibaigimo), 2017-01-28 10:27:54, iÅ¡trintas (Parduotas). 2017-03-29 20:31:42. Skelbime nurodytas kontaktinis telefonas +370 (duomenys neskelbtini), el. paÅ¡tas (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu 2019-02-18 buvo apklaustas spec. liudytojas G.

S., kuris pildant proceso dalyvio asmens duomenų pažymÄ nurodė savo kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai galima manyti, kad minėtÄ skelbimÄ patalpino pats G. S. (t. 3, b. l. 127). 23. 2020-06-09 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. V. tarnybiniame praneÅ¡ime, be 2019-10-312 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos informacijos, papildomai nurodoma, kad visi skelbimo bankiniai mokėjimai atlikti iÅ¡ A. M. DNB Nord banko sÄ skaitos.

Patikrinus A. M. asmens duomenis, nustatyta, kad jos deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su G. S. deklaruota gyvenamÄ ja vieta, be to, ji ir G. S. turi bendrus mažamečius vaikus (t. 3, b. l. 128-129).

24. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-06-08 pateiktas pinigų perdavimo kvitas serija Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 130 Eur suma buvo paimta iš L. S. už kadastrinius matavimus atliktus adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 131).

25. Taikos sutarties, pasiraÅ¡ytos 2019-02-26 tarp J. L. ir M. Ž., duomenimis, M. Ž. pareiÅ¡kė, kad susitaikė su J. L., kuri jo atsiprašė ir visiÅ¡kai atlygino jo turtinę ir neturtinę 3 800 Eur žalÄ (t. 4, b. l. 83).

26. Kaltinamasis G. S. pateikė antstolio D. K. 2020-11-06 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, A. M. praÅ¡ymu, antstolis aprašė A. M. telefone „Huawei P30“, elektroninio paÅ¡to programėlėje „Gmail“ esančius elektroninius laiÅ¡kus, siųstus K. P.: 26.1. 2016-11-16 AB „Eso“ laiÅ¡kas A. Ž., siųstas elektroninio paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini), tema „(duomenys neskelbtini)“, kuriame praneÅ¡ama, kad pagal paraiÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini) dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), parengta prijungimo paslaugos sutartis, kuriÄ galima atsisiųsti ir pasiraÅ¡yti prisijungus prie savitarnos svetainės www.manogile.lt arba atsiimti bet kuriame patarnavimo skyriuje. 26.2. 2016-11-26, 9:25 val., K.

P. siųstas elektroninis laiÅ¡kais A. Ž., tema „(duomenys neskelbtini)“, kuriame raÅ¡oma „Sveikas, tai jeigu gali- prisijunk prie savitarnos ir atsisiusk ta dok. Taip pat iÅ¡ Å¡io elektroninio laiÅ¡ko matyti, kad 2016-11-26, 8.30 val., A. Ž. AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį laiÅ¡kÄ tema „(duomenys neskelbtini)“ persiuntė K. P.. 26.3. 2016-11-26, 13.13 val. K. P. siųstas elektroninis laiÅ¡kas (duomenys neskelbtini), tema „(duomenys neskelbtini)“, kuriame raÅ¡oma „Labas, cia toka turejo bÅ«ti (duomenys neskelbtini)atsakymas? Jau moketi?“.

Å iuo elektroniniu laiÅ¡ku persiųstas A. Ž. K. P. raÅ¡ytas elektronis laiÅ¡kas, tema ta pati, kuriame klausiama „Ar cia sitas ko rteikia? Kazkaip ten labai neaiskiai ju puslapyje“. 26.4. 2016-10-19, 12.12 val. K. P. siųstas elektroninis laiÅ¡kas (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal faktinių aplinkybių konstatavimÄ , siųsta 2017-08-31, 10.45 val. K. P. siųstas elektroninis laiÅ¡kas (duomenys neskelbtini), kuriuo, pagal faktinių aplinkybių konstatavimÄ , siųsta Naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prisijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos 2016-09-13 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp A.

Ž. ir AB „(duomenys neskelbtini)“. 26.5. 2016-09-20, 13.10 val., K. P. siųstas elektroninis laiÅ¡kas (duomenys neskelbtini), kuriuo, pagal faktinių aplinkybių konstatavimÄ , siųstas Elektros prietaiso rodmenų suderinimo aktas. 26.6. 2016-08-30, 15.39 val.; 2016-08-30, 15.40 val., 2016-09-20, 15.39 val. K. P. siųsti elektroninis laiÅ¡kai (duomenys neskelbtini), kuriais, pagal faktinių aplinkybių konstatavimÄ , siųsta pirkimo pardavimo sutarties kopija, žemės sklypo kopija; NTR iÅ¡raÅ¡as; UAB “ (duomenys neskelbtini)” praneÅ¡imai dėl elektros energijos prieigos ir tinkle pajungimo, kad netikslinga prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį įvertinti objekto elektros tinklo ir įvado iki AB (duomenys neskelbtini) nuosavybės ribos techninės bÅ«klės (t. 5, 2-8).

Dėl pareikÅ¡tų kaltinimų 27. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimÄ , tikro dokumento suklastojimÄ arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , panaudojimÄ ar realizavimÄ .

28. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus. Skirtingų rÅ«Å¡ių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įraÅ¡ai ne tik ant popieriaus, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktÄ . Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų bÅ«ti laikomi tokios formos raÅ¡tai, kurie yra tinkami paliudyti melagingÄ faktÄ . BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimÄ ir netikro dokumento pagaminimÄ , bet net ir už tokių dokumentų laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ . Å ios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , lemti neteisingų sprendimų priėmimÄ , suinteresuotų asmenų teisių pažeidimÄ ir pan.

29. Tikras dokumentas gali bÅ«ti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotÄ informacijÄ (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, paraÅ¡o ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įraÅ¡ymas į dokumentÄ ) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iÅ¡ dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu bÅ«du sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formÄ , ir pagal turinį. Ä® tokį dokumentÄ Ä¯raÅ¡oma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).

30. J. L. kaltinama tyčia suklastojusi tikrÄ dokumentÄ , o G. S. kaltinamas sukurstęs J. L. suklastoti tikrÄ dokumentÄ . O bÅ«tent, kad jie veikdami kartu, G. S. siekiant pastatytÄ sodo namÄ (u. n. (duomenys neskelbtini)) įteisinti kaip I grupės nesudėtingÄ statinį, 2017-01-27, UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkei J. L. atlikus kaltinime nurodyto statinio kadastrinius matavimus ir nustačius, kad namo plotas yra didesnis nei 80 kvadratinių metrų bei kad statinys yra priskiriamas neypatingų statinių kategorijai, jis (G.

S.) tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2017-02-01, sukurstė UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkę J. L. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (registro numeris (duomenys neskelbtini)) tyčia įraÅ¡yti objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis – mažesnį statinio plotÄ bei pakeisti statinio kategorijÄ . Po ko J. L., vykdydama jo (G. S.) nurodymÄ , nuo 2017-01-27 iki 2017-02-01 sudarė nekilnojamojo turto objekto (žemės sklypo su statiniais), esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ (registro numeris (duomenys neskelbtini)), kurioje tyčia įrašė objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y.

žinodama, kad pastatyto namo (u. n. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas didesnis nei 80 kvadratiniai metrai bei statinio kategorija yra neypatingas statinys, pildydama pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų 1A formÄ , grafoje „Bendras plotas: kv. m“ nurodė „79,97“; grafoje „Statinio kategorija“ nurodė „I grupės nesudėtingas“ bei pirmo aukÅ¡to plano brėžiniuose iÅ¡braižė nesantį židinį, taip siekdama sumažinti pastatyto namo plotÄ .

31. Kaltinime J. L. taip pat nurodoma, kad J. L. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2017-02-01, perdavė Å¡iÄ kadastrinių matavimų bylÄ G. S..

32. Kaltinime G. S. taip pat nurodoma, kad G. S. panaudojo suklastotÄ dokumentÄ , t. y. atsiėmė minėtÄ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ iÅ¡ J. L. ir jÄ tyčia perdavė A. Ž., o Å¡is minėtÄ Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylÄ pateikė VÄ® Registrų centrui registruoti sodo namÄ kaip I grupės nesudėtingos statybos statinį bei 2017-03-16 šį suklastotÄ dokumentÄ pristatė Vilniaus miesto 23-Ä jį notaro biuro notarei R. K. sandoriui, t. y. žemės sklypo su statiniais nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai su pirkėju M. Ž. sudaryti.

33. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad J. L. tyčia suklastojo 2017-01-27 Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylÄ (registro numeris (duomenys neskelbtini)) tyčia, į jÄ Ä¯raÅ¡ydama objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. mažesnį (duomenys neskelbtini) statinio (u. n. (duomenys neskelbtini)) plotÄ bei kitÄ statinio kategorijÄ . T. y. žinodama, kad pastatyto namo bendras plotas didesnis nei 80 kvadratiniai metrai bei statinio kategorija yra neypatingas statinys, pildydama pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų 1A formÄ , grafoje „Bendras plotas: kv. m“ nurodė „79,97“; grafoje „Statinio kategorija“ nurodė „I grupės nesudėtingas“ bei pirmo aukÅ¡to plano brėžiniuose iÅ¡braižė nesantį židinį, pastorinio vidines statinio sienas, taip siekdama sumažinti pastatyto namo plotÄ .

Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodyto pastato plotas nurodytas 79,97 kv. m; pirmo aukšto plane nurodyta, kad pastato 1-1 patalpos plotas yra 2,62 kv. m; 1-2 patalpos plotas – 11,61 kv. m; 1-3 patalpos plotas – 5,53 kv. m; 1-4 patalpos plotas – 10,14 kv. m; 1-5 patalpos plotas – 28,45 kv. m, šioje patalpoje dešiniame kampe prie išorinės sienos išbraižytas židinys, tačiau nėra atliktas matavimas pagal židinio pagrindo gabaritus; 1-6 patalpos plotas – 13,21 kv. m; 1-7 patalpos plotas 2,77 kv. m; 1-8 patalpos plotas 3,15 kv. m; 1-9 patalpos plotas 2,49 kv. m; išorinių sienų plotis 0,46; pastato baigtumas procentais: 100.

34. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo faktÄ patvirtina pačios matininkės, atlikusios statinio matavimus, parodymai. J. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad pati atliko kaltinime nurodyto statinio matavimus, o rengdama kadastrinių matavimų bylÄ pamatė, kad statinio bendras plotas didesnis nei 80 kv. m, žinojo, kad tam, kad įregistruoti tokį statinį reikia statybos leidimo, tačiau jo nagrinėjamu atveju nebuvo. Apie nustatytÄ statinio didesnį plotÄ , nei leidžiama statant nesudėtingÄ statinį, pranešė G.

S., kuris paprašė nubraižyti židinį. Todėl tam, kad palengvinti statinio įregistravimÄ , kad žmonės „neturėtų problemų“ ji suklastojo kadastrinių matavimų bylÄ , nurodant neteisingÄ statinio bendrÄ plotÄ bei statinio kategorijÄ , statinio bendrÄ plotÄ sumažino nubraižiusi nesantį židinį ir pastorindama vidines namo sienas. Apklausiama teisme patvirtino, jog suprato savo veiksmų pasekmes, o bÅ«tent, kad sumažinus namo plotÄ iki 80 kv. m bus galima jį registruoti kaip nesudėtingÄ statinį, kuriam nereikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas bei projektas.

Žino, kokias pasekmes gali sukelti nelegali statyba asmeniui, tai statybų kaÅ¡tų skirtumai, reikalingas leidimas. Be J. L. prisipažinimo, jos parodymus patvirtina jos parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini); nukentėjusiojo M. Ž. parodymai. Nukentėjusysis M. Ž. parodė, kad nuvykus pas matininkę J. L., pastaroji pripažino suklastojusi kadastrinių matavimų bylÄ . Taip pat dokumento suklastojimo faktÄ patvirtina Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos, parengtos matininko E. K., duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog patikslinus 2018-04-02 sodo pastato (duomenys neskelbtini) patalpas, nustatyta, kad: 1-1 patalpos plotas yra 2,66 kv. m (J.

L. parengtoje byloje 2,62 kv. m); 1-2 patalpos plotas – 11,72 kv. m (J. L. parengtoje byloje 11,61 kv. m); 1-3 patalpos plotas – 6 kv. m (J. L. parengtoje byloje 5,53 kv. m); 1-4 patalpos plotas – 10,34 kv. m (J. L. parengtoje 10,14 kv. m); 1-5 patalpos plotas – 30,77 kv. m (J. L. parengtoje byloje 28,45 kv. m; be to - šioje patalpoje dešiniame kampe prie išorinės sienos nėra išbraižyto židinio); 1-6 patalpos plotas – 13,39 kv. m (J. L. parengtoje byloje 13,21 kv. m); 1-7 patalpos plotas 2,80 kv. m (J.

L. parengtoje byloje 2,77 kv. m); 1-8 patalpos plotas 3,37 kv. m (J. L. parengtoje byloje 3,15 kv. m); 1-9 patalpos plotas 3,08 kv. m (J. L. parengtoje byloje 2,49 kv. m); išorinių sienų plotis 0,46 (toks pat, kaip ir J. L. parengtoje byloje). Iš šios nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad 1-5 patalpoje nėra židinio ir kad visų patalpų plotai yra šiek tiek didesni. Bendras pastato plotas nurodytas 84,13 kv. m. Statinio kategorija pakeista iš „I grupės nesudėtinga“ į „Neypatingas“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ Konsultacinėje iÅ¡vadoje, pavadinimu ekspertinio tyrimo 2018-04-17 aktas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad pastatas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip I grupės nesudėtingasis, o faktiÅ¡kai pastatas priskiriamas gyvenamųjų namų grupei, vieno buto pastatų pogrupiui ir neypatingų statinių kategorijai; nurodyta, kad 1 kategorijos nesudėtingam pastatui statyti nėra reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas, o faktiÅ¡kai pastatas yra priskirtinas neypatingųjų statinių kategorijai, todėl jo statybai yra reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas; nurodyta, kad asmuo, norėdamas įregistruoti pastatÄ nekilnojamojo turto registre, privalo įteisinti pastato savavaliÅ¡kÄ statybÄ , o savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui pastato savininkas turi įvykdyti Å¡iuos reikalavimus: parengti pastato statybos projektÄ , sumokėti įmokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , suraÅ¡yti deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ .

35. Kaltinamasis G. S. teigė, kad pagal projektÄ Å¾idinys turėjo bÅ«ti pastatytas. Tačiau Å¡iÄ versijÄ teismas atmeta kaip nepagrįstÄ . Å iÄ jo versijÄ paneigia jau pirmiau aptarti įrodymai (J. L. parodymai, nukentėjusiojo M. Ž. parodymai, apraÅ¡ytos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos). Papildomai pažymėtina, kad nukentėjusysis paneigė kaltinamojo G. S. teiginius, kad jo buvo klausiama apie židinio įrengimÄ . Tai, kad apie židinio įrengimo nebuvo kalbama, patvirtino ir liudytojai A.

Ž. bei K. P.. Apie jokias galimybes įrengti židinį nebuvo raÅ¡oma ir „aruodas.lt“ įdėtame skelbime dėl namo pardavimo (t. 1, b. l. 46-51). Pažymėtina ir tai, kad norint pastato bendrÄ jį plotÄ sumažinti iki 80 kv. m, turėjo bÅ«ti pastatytas virÅ¡ 4 kv. m židinys, kÄ teismas laiko prieÅ¡taraujančiu paprastai logikai ir protingumo kriterijams, atsižvelgiant į pastato bendrÄ jį plotÄ , patalpos1-5, kurioje įrengta ir virtuvė, plotÄ (30,77 kv. m), į paskirtį (skirtas gyventi Å¡eimai).

Kad tokio dydžio židinį nagrinėjamu atveju bÅ«tų statyti neracionalu, nurodė ir teisme specialistu apklaustas S. M., kuris turi ilgametę patirtį statybos techninėje veikloje, atitinkamÄ iÅ¡silavinimÄ bei 14 metų statybos techninės veiklos eksperto staÅ¾Ä . Šį savo argumentÄ grindė turimomis žiniomis bei bendru supratimu apie statybas. Tokio dydžio židinio (atsižvelgiant į, kaip minėta, patalpos plotÄ , paskirti, joje įrengtÄ virtuvę) įrengimo neracionalumÄ patvirtina ir aplinkybė, kad matininkė iÅ¡ esmės pastato bendrÄ plotÄ sumažino pastorindama namo vidines sienas, o ne nubraižydama virÅ¡ 4 kv. m židinį.

Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2020-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 81 punktÄ (redakcija galiojusi iki 2018-02-23) įvairios krosnys, viryklės ir židiniai matuojami pagal pagrindo gabaritus. Pagal taisyklių 81.2 papunktį (redakcija galiojusi iki 2018-02-23) įvairios krosnys, viryklės ir židiniai matuojami pagal pagrindo gabaritus.

Taisyklių 144 papunktyje (redakcija, galiojusi iki 2018-02-23) pateikti nurodymai pastato vidaus plotų skaičiavimams. Remiantis taisyklių 144.1 ir 144.2 papunkčiais (redakcijos galiojusios iki 2018-02-23), patalpos plotai skaičiuojami tarp atitvarinių konstrukcijų paviršių. Neįskaičiuojami krosnių, židinių, viryklių, aukštesnių kaip 1,3 m plotai ir kt. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Taigi, be statinio patalpų plotų, nurodytų J. L. bei matininko E. K. parengtose Kadastrinių matavimų bylose, neatitikimo, J.

L. parengtoje kadastrinių matavimų byloje nėra nurodyti nubraižyto nesančio židinio matmenys. Tačiau iÅ¡ J. L. ir E. K. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų matyti, kad pastato 1-5 plotas, iÅ¡braižius židinį, sumažėjo 2,32 kv. m (30,77 – 28,45), o ne daugiau kaip 4 kv. m. Tai taip pat rodo, kad nebuvo ketinama statyti virÅ¡ 4 kv. m židinio bei, kad vien židinio iÅ¡braižyti neužteko namo bendrajam plotui, kuris virÅ¡ijo leistinÄ riba daugiau nei 4 kv. m, sumažinti, todėl J.

L. sumažino visų 9 pastato patalpų plotus, nedidindama išorinių namo sienų pločių, o storindama vidines namo sienas.

36. Kaip minėta, kaltinime J. L. ir G. S. nurodyta, kad pastato bendras plotas sumažintas tik iÅ¡braižant 1-5 patalpoje židinį, tačiau iÅ¡tirtų įrodymų visuma nustatyta, kad J. L., veikdama tiesiogine tyčia, suklastojo kadastrinių matavimų bylÄ , sumažindama kaltinime nurodyto pastato plotÄ (nubraižydama 1-5 patalpoje židinį ir pastorindama visas vidines pastato sienas), siekiant padėti lengviau įregistruoti pastatÄ , kaip I grupės nesudėtingÄ statinį, kuriam nereikalingas statybos leidimas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ ir tai, kad apie kaltinimo tikslinimÄ apimtyje kaltinamiesiems praneÅ¡ta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsniu, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad namo bendras plotas buvo sumažintas iÅ¡braižant židinį ir pastorinant vidines statinio sienas.

37. Taigi, nustatyta, kad J. L. suklastojo kadastrinių matavimų bylÄ , sumažindama kaltinime nurodyto pastato plotÄ (nubraižydama 1-5 patalpoje židinį ir pastorindama visas vidines pastato sienas), siekiant padėti lengviau įregistruoti pastatÄ , kaip I grupės nesudėtingÄ statinį, kuriam nereikalingas statybos leidimas. Ji ir G. S. kaltinami veikę bendrai, o bÅ«tent, kad ji suklastojo kadastrinius matavimus sukurstyta G. S.. IÅ¡ kaltinimo G. S. matyti, kad J. L. vykdė G. S. nurodymÄ , t. y. pagal G. S. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kurstymas pasireiÅ¡kė nurodymo davimu J. L.. Teismas kaltinamiesiems pranešė, kad priimant galutinį procesinį sprendimÄ , kaltinimo aplinkybė, kad J. L. sukurstyta nurodant gali bÅ«ti pakeista į aplinkybę, kad kurstymas pasireiÅ¡kė praÅ¡ymu.

38. Kaltinamasis G. S. teigė nekurstęs J. L. sumažinti pastatyto namo bendro ploto, nurodė, jog kaltinime nurodytÄ namÄ statė pagal A. Ž. užsakymÄ iki 80 kv. m. Toks namas yra nesudėtingos statybos todėl nereikia jokio projekto. NamÄ statė pagal A. Ž. jam perduotÄ â€žekskiziukÄ â€œ. „EskiziukÄ â€œ galimai pametė. Jo žiniomis pagal reikalavimus turėjo bÅ«ti židinys. Pavyzdžiui, jis galėjo pagal projektÄ pastatyti 4 kvadratų židinį ir tada nebÅ«tų jokių pažeidimų.

Židinio nepastatė, nes užsakovai neprašė. Nukentėjusysis M. Ž., susipažinęs su Å¡iuo projektu, apžiÅ«rėjo šį namÄ ir nupirko, nepareikalavo ir nepanoro, kad ten bÅ«tų židinys. Jis (G. S.) vykdė visas statybas, o dokumentacija rÅ«pinosi A. Ž. su K. P.. Jokių dokumentų jis (G. S.) nedarė, prieÅ¡ingai nei teigia J. L., bylučių iÅ¡ J. L. neužsakinėjo ir neprašė , nes nėra suinteresuotas žmogus. Jis tik vykdė namo statybÄ pagal K. P. ir K. Ž. užsakymÄ , t. y. tik vykdė statybas ir nebuvo vienas iÅ¡ statytojų, nesirÅ«pino dokumentų parengimu, statybų įteisinimu.

39. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir apraÅ¡ytų įrodymų visumÄ , konstatuoja pasitvirtinus kaltinimo aplinkybėms, kad G. S. sukurstė J. L. suklastoti kadastrinių matavimų bylÄ sumažinant pastatyto pastato bendrÄ jį plotÄ ir kad J. L. sukurstyta G. S. Å¡iÄ bylÄ suklastojo, t. y., kad kaltinime nurodyta kadastrinių matavimų byla buvo suklastota G. S. ir J. L. bendrininkaujant.

40. Pagal BK 24, 25 straipsnių nuostatas bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Teismų praktikoje nurodyta, jog bendrininkavimÄ apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamÄ veikÄ atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kartu su vykdytoju bent iÅ¡ dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė.

Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiÅ¡kai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog bÅ«tų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. BÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ . Nustačius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai.

41. Kaltinamojo versijÄ , kad jis buvo tik statytojas pagal A. Ž. jam duotÄ â€žeskiziukÄ â€œ, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylos neužsakinėjo, visų pirma paneigia kaltinamosios J. L. parodymai. Nors jos parodymų teisme negalima laikyti iÅ¡samiais, nes ji daugelio aplinkybių neprisiminė, t. y. neprisiminė, kokiu bÅ«du G. S. pas jÄ užsakė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ (ar atvažiavęs, ar paskambinęs telefonu), neprisiminė, kas atsiėmė kadastrinių matavimų bylÄ , neprisiminė, ar asmuo, prašęs sumažinti bendrÄ jį pagalbos plotÄ , buvo atvykęs, ar skambino, ar ji pati skambino jam, tačiau nurodė, kad jÄ atlikti kadastrinius kaltinime nurodyto pastato matavimus vežė ir bendrÄ jį mano plotÄ sumažinti prašė tas pats asmuo – G.

S.. Nurodė, kad nei K. P., nei A. Ž. ji nepažinojo. K. P. pavardė jai nieko nesako, tokio žmogaus nepažįsta, pas jį nesilankė. Objekto plotÄ sumažino, nes paprašė G.S.. Ji nubraižė židinį svetainėje, iÅ¡ kairės pusės, prie sienos, kuri ribojasi su lauku. Kitus kambarius pati sumažino pastorinant vidines sienas, kad plotis sumažėtų, Å¡is sprendimas buvo jos. Apklausus liudytojus parodė, kad liudytojai iÅ¡ jos tikrai nieko neprašė. PaaiÅ¡kino, kad pirmi parodymai buvo kitokie, nes nenorėjo pavesti žmonių, kad jiems bÅ«tų „nemalonumų“.

Patikslino, kad kalba apie G. S..

42. J. L. parodymus pagrindžia ir nukentėjusiojo M. Ž., liudytojų K. P. bei A. Ž. parodymai, kurie paneigia kaltinamojo G. S. versijÄ , kad jis buvo tik namo statybų vykdytojas pagal užsakymÄ ir nebuvo vienas iÅ¡ statytojų, buvo nesuinteresuotas dėl statybos įteisinimo bei namo pardavimo.

43. Liudytojas K. P. nurodė, kad su kaltinamuoju G. S. pažintis prasidėjo nuo jo žmonos sesers vyro A. U., kuris po kartu suremontuoto buto, pasiÅ«lė pabandyti kažkÄ rimtesnio. PrieÅ¡ tai nieko bendro su statybom liudytojas neturėjo. Nutarė pastatyti dvibutį kotedÅ¾Ä . Susitarimas buvo, kad jis projektÄ finansuoja, o A. U. bus atsakingas už statybinę dalį. Prasidėjus kotedžo projektui, G. S. pradėjo siÅ«lyti statyti tokį projektÄ , kokiame gyvena pats. Buvo akcentas, kad namas iki 80 kv. m, nes nereikia statybos leidimo.

Tuo metu jis nieko nežinojo, net kaip statybų leidimÄ gauti. Tada jis (liudytojas) pasiÅ«lė prisidėti savo kolegai A. Ž.. PasiÅ«lė, kad jis su A. Ž. rÅ«pinsis finansais, o G. S., kadangi gyrėsi, kad jis labai nusimano statybose ir turi patirtį, statys. Jie pasitikėjo ir nutarė šį projektÄ vykdyti. G. S. aprodė savo namÄ ir pasakė, kad analogiÅ¡kai gali pastatyti sklype. SklypÄ jis (G. S.) surado, jie sutiko. A. Ž. vardu sklypÄ registravo ir prasidėjo statybos. Jie (K. P. ir A. Ž.) statybose dalyvavo tik tiek, kad atvažiuodavo pažiÅ«rėti kaip vyksta statybos.

Nurodė, kad A. Ž. nedalyvavo statybų procese, jis apie statybas nieko nežinojo, tik pasiraÅ¡ydavo dokumentus, kuriuos turi pasiraÅ¡yti savininkas bei duodavo pinigų statybai. G. S. viskÄ organizuodavo. Dėl dokumentų pateikimo VÄ® Registrų centrui paaiÅ¡kino, kad kai reikėdavo savininko paraÅ¡o, tai G. S. jam pasakydavo, o jis – A. Ž.. ViskÄ sutvarkydavo G. S., o A. Ž. tik pasiraÅ¡ydavo. Visus dokumentus organizavo G. S.. DeklaracijÄ , gali bÅ«ti, kad G. S. A. Ž. perdavė, gali bÅ«ti ir kad jis.

Pardavę namÄ pelnÄ bÅ«tų pasidalinę į tris dalis.

44. K. P. parodymus patvirtina iÅ¡ esmės sutampantys liudytojo A. Ž. parodymai, kuris nurodė, kad dalyvavo kaip investuotojas, finansuotojas sklypui pirkti. Matininkę pirmÄ kartÄ pamatė teismo posėdyje. Jokių kontaktų su ja neturėjo nei telefonu, nei dar kitaip. Kaip oficialus turto savininkas nuvyko pas notarÄ . Jam buvo praneÅ¡ta kuriuo metu. Atvyko G. S. su visais dokumentais. Jis kartu atvažiavo su M. Ž.. Pasirašė kaip oficialus turto savininkas turto pardavimo sutartyje ir iÅ¡vyko. Jo supratimu namo statybai sklypÄ surado G.

S.. Tai suprato iÅ¡ K. P.. Kontaktavo tik su K. P.. PrieÅ¡ prasidedant statyboms, jam buvo parodytas panaÅ¡us namas, koks buvo pastatytas, tai tada matė G. S.. Jokio eskizo nematė, tik namÄ . Buvo informuotas, kad bus iki 80 kv. m. Tada vienÄ kartÄ G. S. matė. G. S. su K. P. aprodė namÄ . Jie abu buvo. IÅ¡ K. P. suprato, kad G. S. organizavo namo statybÄ . Dėl dalyvavimo projekte konkretaus susitarimo nebuvo, jis buvo finansuotojas, bendravo su K. P., o jis toliau bendravo. IÅ¡ pokalbių su K. P. suprato, kad namo dokumentų tvarkymÄ organizavo G.

S.. Kaip suprato, namo pirkėjÄ surado G. S.. Buvo informuotas, kad nori pirkti G. S. draugas. Grynuosius paduodavo K. P.. Objekte buvo vienÄ kartÄ . Pasitikėjo K. P., nes seniai jį pažįsta. Atvykęs pas notarę suprato, kad G. S. ten jau ne pirmÄ sandorį darė, nes atvyko su gėlėmis, jautėsi, kad ten jo pažįstama aplinka. Atsisėdo salėje pas notarÄ . Pasirašė dokumentus ir iÅ¡važiavo. Kiek atsimena, G. S. atsivežė dokumentus. O su notaru jis (liudytojas) nebendravo, pirmÄ kartÄ ten buvo.

Notarė pakvietė susipažinti su sutartim. Pasirašė sutartį. Negali pasakyti kokius dokumentus konkrečiai atvežė G. S., neįsidėmėjo. Neatsimena, ar prieÅ¡ notarÄ kažkokius dokumentus pasiraÅ¡inėjo, realiai jis dalyvavo ten, kur privalu dalyvauti oficialiam turto savininkui. Kai atvyko į VÄ® Registrų centrÄ , ten buvo G. S., ten jis viskÄ tvarkė, kaip suprato, turėjo ten pažįstamÄ , kad greičiau sutvarkytų. Parodžius dokumentus, esančius 3 tome, b. l. 39-42 (deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ ), nurodė, kad tai jo paraÅ¡as.

Vėl gi, vienu momentu buvo duotas dokumentas, buvo paaiÅ¡kinta, kad reikia oficialaus savininko paraÅ¡o. Nepamena, kas buvo davęs. Neatsimena, ar dar kokius dokumentus pasiraÅ¡inėjo. Parodžius dokumentÄ , esantį 2 tome, b. l. 16 (pinigų perdavimo-priėmimo aktÄ ), parodė, kad jei teisingai atsimena, šį susitarimÄ pasirašė su M. Ž. pas notarÄ dėl likusių darbų, kur dalyvavo ir G. S.. PaaiÅ¡kėjo, kad M. Ž. atsiskaitinėjo tiesiogiai su G. S. jam apie tai nežinant, už jį pasiraÅ¡inėjo jam nežinant.

M. Ž. iÅ¡sigandęs prašė pasiraÅ¡yti, kad tuos pinigus jis (liudytojas) gavo, bet tų pinigų jis negavo iki Å¡iol. Tiesiog suprasdamas Å¡iÄ situacijÄ , geranoriÅ¡kai M. Ž. pasirašė, kad pastarasis jaustųsi saugus.

45. Kad G. S. rÅ«pinosi namo pardavimu ne kaip statybų vykdytojas o kaip statytojas, patvirtina ir nukentėjusiojo M. Ž. parodymai, kad jo nesieja jokie santykiai su abiem kaltinamaisiais, J. L. nepažinojo iki nagrinėjamų įvykių. G. S. sÅ«nus reabilitavosi jo kineziterapiniuose užsiėmimuose. Pagal skelbimÄ Å¾mona rado skelbimÄ , kad (duomenys neskelbtini), yra A+ klasės labai kokybiÅ¡kas namas. Tiko namo lokacija, todėl rinkosi tÄ namÄ . Skelbimas buvo įdėtas G. S. su visomis nuotraukomis. Pasitikėjo G.

S., nes lyg ir iÅ¡ pažįstamo įsigijo šį namÄ . G. S. jį su Å¡eima vežė namo apžiÅ«rai. Namo apžiÅ«ros metu bendravo su G. S., kuris tÄ dienÄ parodė iÅ¡baigtus kelis (duomenys neskelbtini) g. namus, kuriuos jis yra pastatęs, ir savo namÄ , esantį (duomenys neskelbtini)g., kaip pavyzdį. Kai gavo banko sutikimÄ paskolai, G. S. greitai suorganizavo kovo 16 d. pas notarÄ sandorį. G. S. jį pasiėmė po savo sÅ«naus mankÅ¡tos iÅ¡ sporto klubo, nusivežė pas notarÄ . Pas notarÄ vežėsi asmens dokumentus, o G.

S. turėjo dokumentus, kadastrinę bylÄ , sertifikatÄ . Automobilyje matė tuos dokumentus. Kai nuvažiavo pas notarÄ , susipažino su A. Ž..

46. Liudytoja apklausta notarė R. K. teisme patvirtino, kad pažįsta G. S. ir K. P., G. S. ne kartÄ lankėsi pas jÄ dėl nekilnojamojo turto, hipotekos sandorių. Nurodė, kad A. Ž. nebuvo „pastovus klientas“, jį atsimena dėl kilusio ginčo, dėl namo pardavimo M. Ž..

47. Taigi, nukentėjusiojo M. Ž., liudytojų K. P. ir A. Ž. parodymai patvirtina, kad G. S., K. P. ir A. Ž. susitarė pastatyti kaltinime nurodytÄ namÄ ir jį pardavę pelnÄ pasidalinti; kad G. S. buvo pagrindinis namo statytojas, o ne statybų vykdytojas pagal A. Ž. ir K. P. užsakymÄ . Kad G. S. buvo suinteresuotas tiek namo užregistravimu NTK, tiek pardavimu, patvirtina pirmiau apraÅ¡yti liudytojų K. P. ir A. Ž. parodymai, kaltinamosios J. L. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad bÅ«tent G. S. turėjo patirties namų statyboje, todėl jis rÅ«pinosi tiek kadastriniais pastato matavimais, tiek namo užregistravimu NTR, kur važiavo kartu su liudytoju A.

Ž., tiek namo pardavimu ir pardavimo sandorio įforminimu, o A. Ž. dokumentus pasiraÅ¡ydavo kaip savininkas, nurodžius kur jam atvykti ir kada. Pasak liudytojo K. P., A. Ž. dokumentus perduodavo jis (K. P.), kuris dokumentus paimdavo iÅ¡ G. S.. IÅ¡ liudytojų ir nukentėjusiojo M. Ž. parodymų bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡imo (t. 3, b. l. 123-126, dėl skelbimo apie namo pardavimÄ patalpinimo), tyrėjos G. V. tarnybinio praneÅ¡imo (t. 3, b. l. 128-129, dėl skelbimÄ Ä¯dėjusio asmens nustatymo) matyti, kad G.

S. rÅ«pinosi ir namo pardavimu (jis bÅ«tent surado pirkėjÄ , kuriam aprodė pastatytÄ namÄ ; įdėjo skelbimÄ Ä¯ „aruodas.lt“ internetinį puslapį dėl namo pardavimo; su notare sutarė dėl namo pardavimo-pirkimo sandorio įforminimo; pas notarę vežė nukentėjusįjį, pasak kurio G. S. turėjo su savimi ir kadastrinių matavimų bylÄ ). IÅ¡ kaltinamojo pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo taip pat matyti, kad A. Ž. per K. P. siuntė dokumentus dėl elektros tiekimo sutarties sudarymo, klausdami G.

S., kuris naudojasi sutuoktinės elektroniniu paÅ¡tu, kaip jÄ reikia sudaryti, o po to G. S. persiųsta sudaryta sutartis, elektros rodmenų suderinimo aktas, žemės sklypo planas, pastato – sodo namo priėmimo-perdavimo 2017-08-31 akto projektas, dėl trÅ«kumų taisymo (Pastaba. Namas nukentėjusiajam parduotas 2017-03-16, iÅ¡ ko matyti, kad projektas yra jau dėl trÅ«kumų Å¡alinimo pardavus namÄ , M. Ž. reiÅ¡kiant pretenzijas A. Ž. kaip namo pardavėjui). IÅ¡ notarės R. K. parodymų matyti, kad G.

S. ne kartÄ pas jÄ lankėsi dėl nekilnojamojo turto sandorių, o A. Ž. atsimena tik dėl vėliau prasidėjusio ginčo, dėl namo pirkimo-pardavimo sandorio. Visos Å¡ios aplinkybės, kartu su kaltinamosios J. L. parodymais, leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad G. S. buvo atsakingas ne tik už namo statybÄ , bet ir buvo vienas iÅ¡ namo statytojų, kartu su K. P. ir A. Ž., kurie iÅ¡ esmės tik investavo į projektÄ . Taigi G. S. buvo suinteresuotas tiek pastatyto namo statybų įteisinimu, tiek namo pardavimu.

48. Kaltinamosios J. L., liudytojų K. P. ir A. Ž. parodymai patvirtina ir faktÄ , kad bÅ«tent kaltinamasis G. S. bendravo su kaltinamÄ ja J. L. dėl kadastrinių matavimų, jÄ vežė atlikti kadastrinius matavimus bei, sužinojęs apie per didelį pastatyto namo plotÄ , paprašė nubraižyti neegzistuojantį židinį. Vienintelis liudytojas K. P. nurodė galimai vienÄ kartÄ matęs matininkę J. L., bet ir tai nežino ar matė ir dėl kurio projekto pas jÄ galėjo bÅ«ti. J. L. nurodė, kad K.

P. pavardė jai nieko nesako ir pas jÄ toks asmuo nebuvo atėjęs. Taip pat nurodė nepažįstanti liudytojo A. Ž.. Liudytojas A. Ž. parodė, kad J. L. pamatė pirmÄ kartÄ teisme. J. L. neabejodama nurodė, kad kadastrinius matavimus į kaltinime nurodytÄ objektÄ vežė bÅ«tent G. S., su kuriuo ji, nustačiusi, kad pastatytas namas virÅ¡ija 80 kv. m, bendravo ir kuriam pasakė Å¡ias aplinkybes. J. L. nurodė, kad bÅ«tent G. S. paprašė nubraižyti židinį, kad sumažinti pastato bendrÄ plotÄ .

49. Tai, kad apie 4 kv. m židinį nebuvo kalbama, patvirtino namÄ pirkęs nukentėjusysis M. Ž., o liudytojai A. Ž. ir K. P. paneigė kaltinamojo versijÄ dėl neva iÅ¡ A. Ž. gauto eskiziuko, kurio pagrindu buvo statomas kaltinime nurodytas namas. Abu liudytojai patvirtino, kad namÄ G. S. ketino statyti tokį patį kaip savo, kurį rodė abiem liudytojam. Savo pastatytus namus rodė ir nukentėjusiajam po to, kai nuvežė nukentėjusįjį apžiÅ«rėti parduodamo, kaltinime nurodyto, namo. Tai, kad nebuvo ketinama statyti virÅ¡ 4 kv. m židinio, nustatyta teismo pirmiau iÅ¡tirtais ir aptartais įrodymais (žr. 35 punktÄ ).

50. G. S. nurodė, kad jis galėjo pastorinti namo vidines sienas, pastatyti židinį ir taip sumažinti plotÄ iki 80 kv. m. Tačiau namo plotas matuotas jau atlikus visÄ namo apdailÄ (tiek vidinę, tiek iÅ¡orinę), todėl vien vidinių sienų storinimas bÅ«tų pareikalavęs nemažų iÅ¡laidų ir darbo. Tai taip pat rodo G. S., kaip statytojo, vykdžiusio namo statybas, suinteresuotumÄ , dėl namo bendro ploto sumažinimo nepatiriant papildomų iÅ¡laidų, ar nepatirti nelegalios statybos padarinių – savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo, kuriam pastato savininkas turi įvykdyti Å¡iuos reikalavimus: parengti pastato statybos projektÄ , sumokėti įmokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , suraÅ¡yti deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ (t. 1, b. l. 108-121).

51. Kaltinamojo G. S. gynėjas nurodė, kad negalima tikėti nei kaltinamosios J. L. versija, kuri yra įtakota liudytojų K. P., A. Ž. ir nukentėjusiojo M. Ž., nei liudytojų K. P., A. Ž. ir nukentėjusiojo M. Ž. parodymais, kurie, G. S. pripažinus kaltu, iÅ¡ jo pasipelnytų. Å i gynėjo versija atmetama kaip nepagrįsta. Visų pirma J. L. paneigė, kad ji parodymus prieÅ¡ G. S. duoda įtakota liudytojų ar nukentėjusiojo. Antra, nepriklausomai nuo bylos baigties, nukentėjusysis ir liudytojai, kurie kartu su G. S. dalyvavo namo statybos sumanyme, civilinio proceso tvarka gali reikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl žalos atlyginimo, atsakomybės pasidalinimo. Taigi vien ta aplinkybė, kad liudytojai ar nukentėjusysis ateityje gali civilio proceso tvarka praÅ¡yti atlyginti žalÄ , automatiÅ¡kai nedaro jų suinteresuotais. Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ netikėti minėtų asmenų parodymais.

52. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , teismas liudytojų K. P., A. Ž., nukentėjusiojo M. Ž., kaltinamosios J. L. parodymus, kurie vienas kitÄ papildo esminėse aplinkybėse (dėl darbų ir vaidmenų statant namÄ pasiskirstymo, bendravimo su matininke), pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi.

53. Taigi, aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. S. buvo faktinis namo statytojas ir bÅ«tent jis vykdė namo statybas, o iÅ¡ matininkės J. L. sužinojęs apie pastatyto namo per didelį plotÄ , kuris įpareigotų jį taisyti trÅ«kumus arba atlikti veiksmus, kad A. Ž., kaip oficialus savininkas, galėtų atlikti nelegalios statybos įteisinimo veiksmus, kalbėjo su J. L. dėl pastato bendrojo ploto sumažinimo, papraÅ¡ydamas nubraižyti židinį, dėl ko J.

L. suklastojo kadastrinius pastato matavimus įbraižydama į patalpÄ 1-5 židinį ir pastorindama vidines namo sienas, t. y. sumažindama bendrÄ namo plotÄ bei nurodydama ne tÄ statinio kategorijÄ tam, kad bÅ«tų „paprasčiau statinį įregistruoti“ (nedarant projekto ir atitinkamai nesikreipiant leidimo). BÅ«tent Å¡io tikslo ir siekė G. S., praÅ¡ydamas nubraižyti name nesantį židinį. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas daro įvertinęs tiek J. L. parodymus, kad G. S. praÅ¡ydamas nubraižyti židinį, siekė sumažinti plotÄ , kad galėtų paprasčiau įregistruoti statybÄ , tiek ir tai, kad G.

S. užsiima statybų verslu ir yra statęs ne vienÄ panašų namÄ (Å¡iÄ aplinkybę, patvirtino ir pats G. S., kuris nurodė, jog yra statęs ne vienÄ namÄ ir nukentėjusysis, kuris nurodė, kad G. S., aprodęs parduodamÄ namÄ , dar jį vežiojo ir rodė anksčiau pastatytos jo (G. S.) namus). Å iuo konkrečiu atveju G. S. papraÅ¡ymas nubraižyti židinį, sužinojus apie per didelį namo plotÄ , kas įpareigoja taisyti trÅ«kumus (storinti namo sienas, kai jau yra atlikta visa apdaila) arba atlikti veiksmus, kad įteisinti nelegaliÄ statybÄ , laikytinas kurstymu BK 24 straipsnio 5 dalies prasme.

PapraÅ¡ydamas ir taip palenkdamas J. L. suklastoti tikrÄ dokumentÄ , įraÅ¡ant neteisingus duomenis sumažinant bendrÄ pastato plotÄ , įbraižant 1-5 patalpoje nesantį židinį, pastorinant vidines namo sienas, G. S. veikė kaip kurstytojas (BK 24 straipsnio 5 dalis), o J. L. tiesiogiai realizavo BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius kaip vykdytoja. Abu suprato savo vaidmenį bendrame nusikaltime, siekiamÄ tikslÄ , t. y. veikė kaip bendravykdžiai.

54. Kaltinamojo gynėjas baigiamosiose kalbose nurodė, kad nėra kaltinime nurodyta, kokiu bÅ«du G. S. sukurstė matininkę J. L. sumažinti pastato bendrÄ jį plotÄ , todėl yra apribota kaltinamojo teisė gintis. Su Å¡iuo kaltinamojo gynėjo teiginiu teismas nesutinka. Kaltinime, pareikÅ¡tame G. S., nurodyta, kad J. L., vykdydama G. S. nurodymÄ , suklastojo kadastrinę bylÄ . Taigi kaltinime yra nurodytas kurstymo bÅ«das, tačiau kyla klausimas ar G. S. nurodė, ar kokiu kitu bÅ«du sukurstė ir ar sukurstė matininkę suklastoti kadastrinę bylÄ . Be to, teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimÄ byloje, kaltinamiesiems pranešė, kad Å¡ioje dalyje kaltinimas gali bÅ«ti tikslinimas, nurodant, kad kurstymas pasireiÅ¡kė praÅ¡ymu.

55. Kurstytojas yra nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimÄ , norÄ padaryti atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-303/2018). Kurstymui yra keliamas konkretumo reikalavimas, veiksmai pripažįstami kurstymu, jei kitas asmuo yra palenkiamas daryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ (ar vienÄ iÅ¡ vienarÅ«Å¡ių nusikalstamų veikų) ir kurstytojas suvokia, kokiÄ nusikalstamÄ veikÄ (ar vienÄ iÅ¡ vienarÅ«Å¡ių nusikalstamų veikų) padaryti kursto kitÄ asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2013).

Kurstymas visada turi bÅ«ti ne tik konkretus, bet ir realus. Byloje turi bÅ«ti neginčytinai nustatyta, kad asmuo iÅ¡ tikrųjų skatino kitÄ asmenį daryti nusikalstamÄ veikÄ , tokiÄ iÅ¡vadÄ turi patvirtinti byloje nustatytų aplinkybių visuma. Pasirinkti kurstymo bÅ«dai gali bÅ«ti įvairÅ«s (įtikinėjimas, praÅ¡ymas, pažadas, piktnaudžiavimas autoritetu ir pan.), jų pasirinkimÄ paprastai lemia kurstytojo ar kurstomo asmens savybės, situacijos aplinkybės ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-489/2019).??? ??? 56.

Kaip nustatyta pirmiau, J. L. ne kartÄ apklausiama nurodė, kad suklastojo kadastrinius matavimus G. S. papraÅ¡yta.

57. Pagal Lietuvių kalbos žodyno elektroninį variantÄ , nurodymas, tai pasakymas, kas ir kaip darytina, paliepimas (http://www.lkz.lt/?zodis=rodymas&id=23066170007); nurodyti – įkalbėti nueiti: http://www.lkz.lt/?zodis=rodyti&id=23066360006; praÅ¡yti, kreiptis į kÄ norint gauti, pageidaujant, kad kÄ darytų: http://www.lkz.lt/?zodis=pra%C5%A1yti&id=22240230000.

58. Teismas, atsižvelgdamas į J. L. parodymus, kad jos G. S. tik paprašė (o neliepė) nubraižyti židinį, kad sumažinti plotÄ iki 80 kv. m, į tai, kad J. L. be įkalbinėjimo, siekdama „padėti paprasčiau įregistruoti statinį“, sumažino bendrÄ pastatyto statinio plotÄ iki 79,97 kv. m, keičia kaltinimo aplinkybę, kad J. L. suklastojo nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus, ne vykdydama G. S. nurodymus, o G. S. papraÅ¡yta.

59. Kaltinamajam G. S. taip pat pareikÅ¡tas kaltinimas, kad jis padarė alternatyviÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad jis panaudojo žinomai suklastotÄ dokumentÄ , t. y. atsiėmė minėtÄ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ iÅ¡ J. L. ir jÄ tyčia perdavė A. Ž., o Å¡is, minėtÄ Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , pateikė VÄ® Registrų centrui registruoti sodo namÄ kaip I grupės nesudėtingos statybos statinį bei 2017-03-16 šį suklastotÄ dokumentÄ pristatė Vilniaus miesto 23-iojo notaro biuro notarei R. K. sandoriui, t. y. žemės sklypo su statiniais nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai su pirkėju M. Ž. sudaryti.

60. J. L. pareikÅ¡tame kaltinime taip pat nurodyta, kad ji tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2017-02-01, perdavė Å¡iÄ kadastrinių matavimų bylÄ G. S..

61. Teismas laiko nepasitvirtinusia kaltinimo aplinkybę, kad J. L. suklastotÄ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ atidavė G. S. bei kad G. S. Å¡iÄ bylÄ perdavė A. Ž.. J. L. apklausiama teisme negalėjo prisiminti, kas pasiėmė Å¡iÄ bylÄ ir nurodė, kad bylas atiduoda ir statytojams ir namų savininkams, įgaliojimų nepraÅ¡o. Liudytojas K. P. taip pat neatmetė galimybės, kad jis paėmė iÅ¡ matininkės minėtÄ bylÄ , nors tokios aplinkybės nurodė nepamenantis. Kad byla buvo atiduota kaltinamajam G. S., nepatvirtina ir pinigų priėmimo kvitas už Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos parengimÄ , kuris paprastai pasiraÅ¡omas bylÄ atsiimančio ir už jos parengimÄ sumokėjusio asmens. Nagrinėjamu atveju pinigų priėmimo kvitas pasiraÅ¡ytas L. S., atėjusio atsiimti kitos (savo) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, J. L. sumaiÅ¡ius kvitus.

62. Esant tokioms aplinkybėms nėra galimybės neginčytinai nustatyti, kam Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla buvo atiduota, todėl ši kaltinimo aplinkybė tiek J. L., tiek G. S. iš kaltinimo šalinama.

63. Tačiau teismas laiko įrodyta kaltinimo aplinkybę, kad G. S. panaudojo žinomai suklastotÄ dokumentÄ , t. y. kaip nurodyta kaltinime, jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017-02-08, tyčia perdavė žinomai suklastotÄ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ A. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kuris minėtÄ Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylÄ pateikė VÄ® Registrų centrui registruoti sodo namÄ kaip I grupės nesudėtingos statybos statinį bei 2017-03-16 šį suklastotÄ dokumentÄ pristatė Vilniaus miesto 23-iojo notaro biuro notarei R. K. sandoriui, t. y. žemės sklypo su statiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai su pirkėju M. Ž. sudaryti.

64. IÅ¡ VÄ® Registrų centro 2019-02-11 praneÅ¡imo dėl žemės sklypo su statiniais (Registro Nr.: (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), registravimo bei pateiktų dokumentų kopijų, kurių pagrindu minėtas nekilnojamas turtas buvo užregistruotas, nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centrui, kartu su asmens praÅ¡ymu dėl nekilnojamojo daikto ir teisių į jį įregistravimo turi bÅ«ti pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla ir statybos teisėtumÄ patvirtinantys dokumentai.

Paslaugų apskaitos sistemos duomenimis A. Ž. 2017-02-08 pateikė praÅ¡ymÄ dėl praÅ¡ymo užpildymo, paieÅ¡kos NTR duomenų bazėje, nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų pakeitimo, nekilnojamojo daikto (pastato) įregistravimo/iÅ¡registravimo, fizinio asmens nuosavybės teisės į statinius įregistravimo, NTR iÅ¡raÅ¡o be istorijos, kitų Kadastro tvarkymo darbų (pateikti dokumentai: 2017-02-01 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, 2017-02-07 žemės sklypo planas, 1 patvirtinta kopija, 2017-01-27 deklaracija apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ (t. 3, b. l. 9-64)).

Liudytojas A. Ž. nurodė, kad jis vykdamas į VÄ® Registrų centrÄ ir pas notarę su savimi jokių dokumentų neturėjo, jam apie vietÄ kur nuvykti praneÅ¡davo K. P.; nuvykus tiek į VĮ Registrų centrÄ , tiek pas notarę R. K. buvo G. S., kuris viskÄ ir „tvarkydavo“, jo nuomone, G. S. suorganizuodavo ir susitikimus; jis atvykdavo tik dėl to, kad be jo, kaip oficialaus savininko, nebuvo įmanoma namo registracija. Kaip minėta, liudytojas K. P. negalėjo nurodyti, ar jis, ar G. S. paėmė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , tačiau nurodė, kad jam G.

S. praneÅ¡davo kada ir kur A. Ž. turi nuvykti, o jis praneÅ¡davo A. Ž.; jis (K. P.) pats nebuvo nei VÄ® Registrų centre, nei pas notarę R. K.. Nukentėjusysis M. Ž. parodė, kad jam G. S. pranešė, kad suorganizavo susitikimÄ pas notarę, kad bÅ«tent G. S. jį paėmė ir nuvežė pas notarę ir dalyvavo, kaip organizatorius, namo pirkime-pardavime. IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, kad pas notarę K. P. nebuvo. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad važiuodamas matė, kad dokumentus notarei veža G.

S.. Notarė R. K. patvirtino, kad G. S. ne kartÄ pas jÄ tvirtino nekilnojamojo turto sandorius, kas nagrinėjamu atveju atvežė dokumentus, neatsimenanti.

65. Visuma Å¡ių įrodymų, kurie vienas kitÄ papildo, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad G. S. dalyvavo tiek pastatytÄ namÄ Ä¯registruojant VÄ® Registrų centre, tiek pasiraÅ¡ant namo pirkimo-pardavimo sutartį ir kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , bÅ«damas VÄ® Registrų centre, o po to pas notarę, perdavė A. Ž., nežinojusiam apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismas pažymi, kad jis bÅ«damas su A. Ž. ir žinodamas, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla suklastota, nes, kaip nustatyta, bÅ«tent jis sukurstė matininkę J. L. Å¡iÄ bylÄ suklastoti, nutylėdamas šį faktÄ nuo A. Ž., pasyviai stebėjo, kaip suklastotas dokumentas panaudojamas statinio įregistravimui ir jį parduodant, t. y. leido A. Ž. šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ panaudoti. Nuo pat pradžių, t. y. nuo matininkės sukurstymo, jis Å¡io rezultato tikėjosi ir jo siekė.

66. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį vykdytojas yra asmuo, nusikalstamÄ veikÄ padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius įstatyme nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Tai reiÅ¡kia, jog vykdytojas yra asmuo, kuris pats asmeniÅ¡kai realizavo bent dalį nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių arba tai padarė per kitus asmenis, kurie nėra baudžiamosios atsakomybės subjektai. Taigi, nors G. S. pats į rankas VÄ® Registrų centro darbuotojams ir notarei Nekilnojamojo daikto kadastrinio matavimo bylos nepateikė, tačiau pastarÄ jÄ perdavė A. Ž., kuris, nežinodamas apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , jÄ pateikė juridiniams faktams įtvirtinti. Visa tai rodo pasitvirtinus kaltinimo aplinkybę, kad G. S. panaudojo žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ ir to siekė, t. y. veikė tyčia.

67. Kaltinamojo G. S. gynėjo nuomone, teismas taip pat turėtų įvertinti ir veikos, kuria kaltinamas G. S. pavojingumÄ . Gynėjo nuomone, Å¡i veika nėra tiek pavojinga, kad užtrauktų asmeniui baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Su Å¡ia gynėjo nuomone teismas nesutinka.

68. BK 300 straipsniu saugoma valdymo tvarka, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrinama teisinga dokumentų apyvarta. Sutiktina su kaltinamojo gynėju, jog nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, įstatymų leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už dokumentų klastojimÄ nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentÄ panaudojus apyvartoje.

Todėl ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali bÅ«ti vertinami kaip pavojinga veika, nustatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. BaudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi bÅ«ti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalÄ baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įraÅ¡yti tikrovę ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikÅ¡mės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, toks dokumento suklastojimas ar jo panaudojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu, nes negali padaryti žalos reikÅ¡mingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms.

Tokia veika tik formaliai atitinka BK 300 straipsnyje nustatyto nusikaltimo požymius, bet nėra pavojinga baudžiamÄ ja teisine prasme, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-424-696/2016).

69. Apie žalÄ baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumÄ , turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarkÄ , ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-559/2011, 2K-421-139/2015, 2K-375-693/2016).

70. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. S. sukurstė kaltinamÄ jÄ J. L. suklastoti kadastrinių matavimų bylÄ ir jÄ panaudojo, t. y. suklastotÄ kadastrinių matavimo byla buvo pateikta VÄ® Registrų centrui ir notarei R. K.. Suklastotos kadastrinių matavimų bylos pagrindu VĮ Registrų centras įregistravo kaltinime nurodytÄ namÄ kaip I grupės nesudėtingÄ statinį, kuriam nereikalingas statybos projektas ir leidimas, nors pagal nustatytas faktines aplinkybes, buvo pastatytas pastatas, priskiriamas neypatingiems statiniams, kurių statybai reikalingas tiek projektas, tiek leidimas, t. y. nekilnojamojo turto registre suklastoto dokumento pagrindu buvo įregistruota savavaliÅ¡ka statyba.

Po to Å¡is pastatas, kaip sodo namas, I grupės nesudėtingas statinys buvo parduotas nukentėjusiajam M. Ž.. Namo pirkimo-pardavimo sandorį tvirtino notarė, kuriai taip pat buvo pateikta suklastota kadastrinių matavimų byla. IÅ¡ specialisto S. M. konsultacinės iÅ¡vados matyti, jog pastatui, kuris yra priskiriamas neypatingų statinių kategorijai, ne tik reikalingas projektas ir statybų leidimas, tačiau tokios kategorijos pastatas negali bÅ«ti laikomas sodo namu, o kadangi pastatas naudojamas ir pagal gyvenamÄ jÄ paskirtį, pastatas pagal faktinį naudojimÄ priskirtinas gyvenamųjų pastatų grupei, vieno buto pogrupiui (STR 1.01.03:2017 6.1.p.).

Nagrinėjamu atveju neypatingasis pastatas pastatytas be statybÄ leidžiančio dokumento, todėl laikomas savavaliÅ¡ka statyba. Jos padarinių Å¡alinimui turi bÅ«ti teisės aktų nustatyta tvarka parengtas projektas, sumokėta Statybos įstatymo I priede nustatyta įmoka už savavaliÅ¡kÄ statybÄ , gautas statybÄ leidžiantis dokumentas. Kaltinamoji J. L. taip pat patvirtino, kad pastatui, kurio bendras plotas virÅ¡ija 80 kv. m, keliami griežtesni statybos reikalavimai, jo statybai reikalingas projektas bei statybÄ leidžiantis dokumentas.

Visa tai rodo, jog suklastotos kadastrinės bylos pateikimas visų pirma VĮ Registrų centrui sukėlė atitinkamus padarinius, įstatymų reikalavimų neatitinkantis pastatas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, o vėliau parduotas nukentėjusiajam M. Ž., kuriam sužinojus apie statybos neatitikimus nustatytiems statybos reikalavimams, perėjo pareiga įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Teismas pažymi, kad vien tai, jog M. Ž. apgynė savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, pasiraÅ¡ydamas civilinėje byloje taikos sutartį ir grÄ Å¾indamas namÄ buvusiam oficialiam savininkui A.

Ž. bei atgaudamas sumokėtus pinigus už jį, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jo teisių gynimas nebuvo apsunkintas. Visų pirma, namas gražintas nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, o oficialiam savininkui A. Ž., nežinojusiam apie savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , dėl ko užtruko teisme nagrinėjamas ginčas civilinio proceso tvarka ir tik M. Ž. kreipusis į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pavyko pasiekti taikaus sutarimo dėl namo pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-275-431/2019 nutartis priimta 2019-01-22, nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sutartimi namas nukentėjusiajam parduotas 2017-03-16; nukentėjusysis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi 2018-11-07).

Tai patvirtino ir liudytojas K. P.. Antra, nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų nustatymas buvo efektyvus tik baudžiamojo proceso tvarka. Trečia, baudžiamajam procesui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį veikos požymių nustatymui civilinio proceso priemonių panaudojimas neturi prejudicinės reikÅ¡mės, nes baudžiamojo proceso pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtis pirmiausia susijusi su valstybės baudžiamÄ ja justicija saugoma valdymo tvarka, dokumentų ir matavimo priemonių teisėtu sukÅ«rimu, panaudojimu bei apyvarta.

Teismo vertinimu, pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes (dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai turi teisinę reikšmę (įregistruota nelegali statyba, pastatytas namas, neatitiko įstatymų reikalavimų), sukėlė kitiems asmenims teisiškai reikšmingus padarinius (kiti asmenys turės atlikti veiksmus, šalinančius nelegalios statybos padarinius)) nėra jokio pagrindo G. S. veikos laikyti nepavojinga baudžiamosios teisės prasme.

71. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, jog nustatyta, kad J. L. veikdama kartu su G. S., pastarojo sukurstyta, tyčia suklastojo tikrÄ dokumentÄ , o G. S., veikdamas tyčia, sukurstė J. L. suklastoti tikrÄ dokumentÄ , o vėliau jį panaudojo. Tiek J. L., tiek G. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Kaltinamajame akte kaltinamojo G. S. nusikalstama veika kvalifikuota su nuoroda į BK 24 straipsnio 5 dalį, t. y. tik kaip kurstytojo, tačiau, atsižvelgus į tai, kad G.

S. pripažintas kaltu ir dėl suklastoto tikro dokumento panaudojimo, kaip vykdytojas, nuoroda į BK 24 straipsnio 5 dalį Å¡alintina. Dėl kaltinamosios J. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės 72. Kaltinamoji J. L. ir jos gynėjas pateikė praÅ¡ymÄ atleisti J. L. nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiam M. Ž. susitaikius bei baudžiamÄ jÄ bylÄ jai nutraukti. Nurodo, kad Å¡ioje byloje J. L. visiÅ¡kai prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi ir davė iÅ¡samius parodymus. Nusikalto pirmÄ kartÄ , pati veika padaryta ne iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, o tiesiog norėjo „žmogiÅ¡kai“ padėti, buvo papraÅ¡yta.

Padarytas nusikaltimas – nesunkus. Pabrėžė, kad svarbu ir tai, kad 3 800 Eur žalÄ ji nukentėjusiajam atlygino su nukentėjusiuoju M. Ž. susitaikė. Pats nukentėjusysis 2019-02-26 Taikos sutarties 4 punkte nurodė, kad M. Ž. sutinka, praÅ¡o, kad ikiteisminis tyrimas J. L. bÅ«tų nutrauktas, tai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Pažymi ir tai, kad J. L. dėl Å¡ios situacijos buvo nubausta ir drausmine tvarka. 2019-05-20 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos paskyrė J.

L. drausminę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ . Pateikė darbdavio charakteristikÄ . Nurodė, kad Å¡i charakteristika ir J. L. charakterizuojanti bylos medžiaga sudaro pagrindÄ manyti, kad J. L. daugiau nenusikals, nes ji anksčiau teista nebuvo, taip pat neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamosios gynėjo nuomone byloje nėra pagrindų, dėl kurių J. L. negalėtų bÅ«ti pritaikytas BK 38 straipsnis (t. 4, b. l. 212-213). J. L. darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dirba nuo 2008-11-12 iki dabar) charakterizuojama teigiamai.

Ji apibūdinama kaip pareiginga, drausminga, darbšti ir atsakinga. Galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi (t. 4, b. l. 183).

73. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis įstatymas numato tam bÅ«tinas sÄ lygas, t. y., kad asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo; susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

74. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. L. padarė nesunkų nusikaltimÄ . J. L. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, dėl padarytos veikos nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, atlygino nukentėjusiajam žalÄ , Å¡ios dvi aplinkybės lengvina jos atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Nukentėjusysis M. Ž. J. L. atleido ir teismo posėdyje patvirtino sutinkantis, kad jai byla bÅ«tų nutraukta jam bei kaltinamajai J. L. susitaikius. Taigi, J. L. su nukentėjusiuoju susitaikė, jam žalÄ atlygino, nukentėjusysis jai pretenzijų dėl Å¡io įvykio neturi. Abi pusės prašė atleisti kaltininkę nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu ir bylÄ jos atžvilgiu nutraukti.

75. Taip pat teismo nuomone yra pagrindas manyti, kad J. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes ji neteista, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, dėl savo neteisėtų veiksmų nuoÅ¡irdžiai iÅ¡gyvena, dėl nagrinėjamo įvykio buvo bausta drausmine tvarka, nuobauda nebegalioja, priklausomybės ligų įskaitas neįraÅ¡yta, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 4, b. l. 113), nėra duomenų, kad po Å¡ios veikos bÅ«tų padariusi naujų teisės pažeidimų. Å ios aplinkybės teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek drausminis, tiek baudžiamasis procesas buvo J. L. pakankama priemonė BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti ir teismas tiki, kad ji ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

76. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuojama, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sÄ lygos atleisti kaltininkę nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajam susitaikius, todėl J. L. taikytinos BK 38 straipsnio nuostatos ir baudžiamoji byla jai nutraukiama. .

77. J. L. iÅ¡aiÅ¡kintina, kad jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas veikas. Dėl G. S. skirtinos bausmės 78. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61, 64 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ visuomenei, į jos pobÅ«dį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

79. Kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , 2 kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (nustatyto greičio virÅ¡ijimas), nuobaudos nebegalioja, dirba. Taip pat nėra duomenų apie G. S. psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymÄ . G. S. naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė Vilniaus apygardos teismo 2013-05-02 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-17 nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo metu.

Å i aplinkybė kaltinamÄ jį charakterizuoja neigiamai, tačiau teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, tai, kad po Vilniaus apygardos teismo 2013-05-02 nuosprendžio priėmimo praėjo 8 metai, o po bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo probacijos tarnyboje pradžios praėjo beveik 5 metai, kad byloje nėra duomenų, kad G. S. bÅ«tų padaręs naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti G. S. paskyrus BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytÄ bausmę – baudÄ , didesnę, nei BK 47 straipsnyje nustatytas bausmės minimumas už nesunkius nusikaltimus, t. y. 80 MGL dydžio baudÄ .

80. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ arba naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , bausmes subendrina. Skirdamas subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudėti. Atsižvelgiant į nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ akivaizdu, kad BK 64 straipsnio 1 dalis yra taikoma ir tuomet, kai asmuo padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ bausmės vykdymo atidėjimo metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Terminas nuo ankstesnio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki asmens iÅ¡registravimo iÅ¡ Probacijos duomenų registro dienos ar naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausmės dalimi.

81. Atsižvelgiant į nustatytÄ aplinkybę, kad nauja nusikalstama veika padaryta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2013-05-02 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-17 nuosprendžiu, atidėjimo metu, į tai, kad pagal teismų praktikÄ toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę, nors ir suėjo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, teismas Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

82. Vis tik teismo nuomone nėra pagrindo nagrinėjamu atveju skirti realios laisvės atėmimo bausmės. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgęs, kaip minėta, į 8 metų laikotarpį, praėjusį po pirmesnio nuosprendžio priėmimo, kuris įsiteisėjo 2016-11-17 po bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka, probacija pradėta vykdyti 2016-11-29. Po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo taip pat praėjo apie 4 metus. Bylos tyrimas užsitęsė ne dėl kaltinamojo kaltės. Byloje nėra duomenų, kad G.

S. per šį netrumpÄ laikotarpį dar bÅ«tų nusikaltęs, ar padaręs grubių teisės pažeidimų. G. S. yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ (gyvena su sugyventine), augina du mažamečius vaikus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, sunkumÄ (nesunkus nusikaltimas) bei visas pirmiau paminėtas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, G. S. dar kartÄ taiko laisvės atėmimo bausmės atidėjimÄ 1 metų terminui, paskiriant įpareigojimÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be jo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei įpareigojimÄ per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsipraÅ¡yti nukentėjusio M.

Ž. (BK 75 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai, straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu). Pridedant neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, atsižvelgtina į pirmesniu nuosprendžiu į bausmę įskaitytÄ laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2008-02-06 iki 2008-05-06 (trys mėnesiai) (t. 4, b. l. 30-48). Kiti klausimai 83. Nukentėjusysis M. Ž. praÅ¡o priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Nurodo, kad M. Ž. patirta iÅ¡laidų suma už atstovavimÄ ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra 1 000 Eur, kurias praÅ¡o pripažinti ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo (-ųjų).

Atstovavimo iÅ¡laidoms pagrįsti pridėjo sÄ skaitų už teisines paslaugas kopijas ir pinigų priėmimo kvitų kopijas: 2019-04-24 sÄ skaita Nr. RF5 dėl 100 Eur avanso ir 100 Eur sumokėjimÄ patvirtinantis 2019-04-24 Pinigų priėmimo kvitas „Serija LAT Nr. 930806“; 2019-06-06 sÄ skaita Nr. RF6 220 Eur sumai už ikiteisminio tyrimo medžiagos analizę, skundo rengimÄ dėl 2019-04-09 nutarimo iÅ¡ dalies nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , 2019-05-22 praÅ¡ymo pripažinti įgaliotuoju atstovu rengimas, 2019-05-22 praÅ¡ymo rengimas dėl duomenų prijungimo ir proceso veiksmų atlikimo (nurodyta pastaba, kad pagal 2019-04-24 sÄ skaitÄ už teisines paslaugas sumokėtas 100 Eur avansas, todėl pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ mokėtina suma – 120 Eur) ir 120 Eur sumos sumokėjimÄ patvirtinantis 2019-06-03 pinigų priėmimo kvitas „Serija LAT Nr. 930808“; 2019-09-13 SÄ skaita Nr. RF8 360 Eur sumai už 2019-07-30 papildomo praÅ¡ymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis rengimas ir jo pateikimas prokuratÅ«rai (1 val.), 2019-08-16 susitikimas su vyresniÄ ja tyrėja G.V. ir susipažinimas su byla (1 val.); 2019-09-10 papildomos ikiteisminio tyrimo medžiagos atsiėmimas (0,5 val.), 2019-09-10 turimų ikiteisminio tyrimo duomenų papildoma analizė (3 val.); 2019-09-13 pasitarimas su klientu (0,5 val.); 2019-09-13 praÅ¡ymo atlikti papildomus proceso veiksmus rengimas ir jo pateikimas prokuratÅ«rai (3 val.) ir 360 Eur sumos sumokėjimÄ patvirtinantys dokumentai (2019-09-13 pinigų priėmimo kvitas 100 Eur sumai; 2019-09-14 mokėjimo nurodymas 260 Eur sumai); 2020-05-21 SÄ skaita Nr. RF17 už 2019-11-15 nutarimo, nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , analizė (0,75 val.), 2020-12-04 skundo, dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2019-11-15 nutarimo, rengimas (3 val.), 2020-02-28 susipažinimas su 2020-02-28 nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje (0,75 val.), 2020-04-08 apsitarimas ir papildomų ikiteisminio tyrimo duomenų analizė (1 val.), 2020-05-19 praÅ¡ymo atlikti papildomus proceso veiksmu rengimas (2 val.) ir 300 Eur sumokėjimÄ patvirtinantis 2020-05-27 Pinigų priėmimo kvitas „Serija LAT Nr. 930816“; 2020-10-17 SÄ skaita už teisines paslaugas 120 Eur sumai už 2020-07-09 susipažinimÄ su papildomais ikiteisminio tyrimo duomenimis (1 val.), 2020-10-06 atstovavimas Vilniaus miesto apylinkės teisme (2 val.) ir 120 Eur sumos sumokėjimÄ patvirtinantis 2020-10-17 Pinigų priėmimo kvitas „Serija LAT Nr. 930819“ (t. 4, 199-211).

84. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

85. Teismas, atsižvelgęs į baudžiamojo proceso eigÄ , tai, kad nusikalstamos veikos padarymu buvo įtariamas ne vienas asmuo, tik baudžiamojo proceso tvarka nustatyti kalti asmenys dėl dokumento suklastojimo, į atliktų atstovo veiksmų sudėtingumÄ (ne kartÄ rengti skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir jie tenkinti) į iÅ¡laidų dydį, kurį teismas laiko proporcingu atliktiems atstovo veiksmams, nukentėjusiojo patirtas iÅ¡laidas teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis ir jas priteisia po lygiai iÅ¡ abiejų kaltinamųjų.

86. Daiktų ir dokumentų klausimas byloje sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)” Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kuriÄ pateikė nukentėjusysis M. Ž., DVD laikmena „Acme” su 2018-08-30 garso įraÅ¡u, kuriÄ pateikė su pareiÅ¡kimu nukentėjusysis M. Ž., DVD laikmena „Titanum”, kuriÄ su garso įraÅ¡ais ir stenograma elektroniniu paÅ¡tu pateikė nukentėjusysis M. Ž. (laikomi voke, paskutiniame bylos tome), USB raktas, pateiktas su Faktinių aplinkybių konstatavimo 2020-11-06 protokolu (t. 5, b. l. 1), nuosprendžiui įsiteisėjus paliekami saugoti kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsniu, 303 straipsniu, 305 straipsniu, 307 ir 308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : J. L., padariusiÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei ir nukentėjusiajam susitaikius bei jai baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. IÅ¡aiÅ¡kinti J. L., kad jeigu ji per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu ji per tÄ patį laikotarpį padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , Å¡is sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

G. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ baudos bausmę visiÅ¡kai pridėti prie Vilniaus apygardos teismo 2013-05-02 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-17 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirti G. S. galutinę subendrintÄ 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudÄ .

G. S. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieniems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti G. S. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsipraÅ¡yti nukentėjusio M. Ž.. IÅ¡ G. S. ir J.

L. nukentėjusiajam M. Ž. priteisti po 500 (penkis Å¡imtus) Eur turėtoms iÅ¡laidoms advokato ir advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. UAB „(duomenys neskelbtini)” nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , kuriÄ pateikė nukentėjusysis M. Ž., DVD laikmenÄ â€žAcme“ su 2018-08-30 garso įraÅ¡u, kuriÄ pateikė su pareiÅ¡kimu nukentėjusysis M. Ž., DVD laikmenÄ â€žTitanum”, kuriÄ su garso įraÅ¡ais ir stenograma elektroniniu paÅ¡tu pateikė nukentėjusysis M.

Ž., USB raktÄ , pateiktÄ su Faktinių aplinkybių konstatavimo 2020-11-06 protokolu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kaip bylos medžiagÄ . Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė