Legislator Case Law & Legislation
49e07ff0-920a-464b-80c9-2f527c4d76f4 AI generated

49e07ff0-920a-464b-80c9-2f527c4d76f4 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 49e07ff0-920a-464b-80c9-2f527c4d76f4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Byla Nr. AN2-323-1020/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00836-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8.; 16.9.8.; 16.9.11.; 21.11.10.              (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas RimÅ¡elis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs S. V. (toliau – apeliantas arba S. V.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimo, kuriuo T.

Legislator headnote

AI generated

49e07ff0-920a-464b-80c9-2f527c4d76f4 · Vilniaus apygardos teismas: Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ , konfiskuotas gali bÅ«ti ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė, jei jį naudojant buvo padarytas administracinis nusižengimas, ir jei perleisdamas turtÄ pažeidėjui ar kitiems asmenims, Å¡is asmuo žinojo, kad perleistas turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, T. T. vairavo automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso S. V., esant pastarojo praÅ¡ymui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Byla Nr. AN2-323-1020/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00836-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8.; 16.9.8.; 16.9.11.; 21.11.10.              (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas RimÅ¡elis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs S. V. (toliau – apeliantas arba S. V.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimo, kuriuo T.

T. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje bei konfiskuota S. V. priklausanti transporto priemonė „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) n u s t a t ė :I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės T. T. nubaustas už tai, kad 2018 m. balandžio 4 d. 19.00 val. vairavo automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,01 promilių girtumas, ir neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės. II.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu S. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje. Apelianto teigimu, automobilio konfiskavimas natÅ«ra yra neproporcingas ir yra visos prielaidos pakeisti konfiskavimÄ Ä¯ konfiskuotino daikto (transporto priemonės) vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Apeliantas nurodo, kad automobilis „Opel Meriva“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienintelė jo Å¡eimos transporto priemonė, į kuriÄ investavo nemažai lėšų remontui. Apeliantas kritikuoja žemesnės instancijos teismo motyvus dėl T. T. vairavimo apeliantui nežinant apie jo girtumÄ . S. V. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad prieÅ¡ sėsdamas už automobilio vairo T. T. apeliantui bÅ«tų sakęs, jog buvo vartojęs alkoholinius gėrimus. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie liudytų, jog apeliantas ir T. T. alkoholį vartojo kartu.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , kurioje laikomasi nuomonės, kad spręsdamas klausimÄ , ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant administracinį nusižengimÄ , teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes. Turėjimas ar galėjimas žinoti, kad perduotas turtas gali bÅ«ti panaudotas darant administracinį nusižengimÄ , pasireiÅ¡kia neatsargumu (neapdairumu), todėl bÅ«tina nustatyti, ar turtÄ perduodantis asmuo turėjo pareigÄ bei realiÄ galimybę žinoti, kad Å¡is turtas galės bÅ«ti panaudotas darant administracinį nusižengimÄ .

Apeliantas skunde teigia, kad bÅ«damas neblaivus negalėjo suvokti, jog T. T. negali vairuoti transporto priemonės ir yra neblaivus. Skunde nurodoma, kad jo finansinė situacija nėra stabili, kito naudoto automobilio paieÅ¡ka užtruktų ir pareikalautų papildomų investicijų. Pažymi, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir niekada nebuvo baustas administracine tvarka. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados S. V. apeliacinis skundas atmestinas.IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nors apeliantas S. V. nurodo, jog neginčija paskirtos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, o nesutinka tik su jos įgyvendinimo bÅ«du, tačiau iÅ¡ skunde dėstomų argumentų, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas kvestionuoja administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, paskyrimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

Todėl apeliacinės instancijos teismas, Å¡ioje nutartyje įvertina tiek automobilio „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , tiek ir galimybę iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino daikto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, už T. T. padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 427 straipsnio 1 dalyje, privalomai, esant konfiskuotino turto požymiams, skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas (ANK 427 straipsnio 3 dalis).

Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ , konfiskuotas gali bÅ«ti ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė, jei jį naudojant buvo padarytas administracinis nusižengimas, ir jei perleisdamas turtÄ pažeidėjui ar kitiems asmenims, Å¡is asmuo žinojo, kad perleistas turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, T. T. vairavo automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso S. V., esant pastarojo praÅ¡ymui.

TokiÄ aplinkybę patvirtino tiek T. T., tiek S. V., bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažinęs, kad bÅ«damas neblaivus prašė T. T., kad Å¡is vairuotų jam priklausančiÄ transporto priemonę (b. l. 18). Visgi S. V. teisminio nagrinėjimo metu bei apeliaciniame skunde teigia dėl savo neblaivumo nepastebėjęs, kad T. T. bÅ«tų tokios pat bÅ«senos. Visgi, apygardos teismo vertinimu, nubaustojo T. T. ir automobilio savininko S. V. parodymų visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , S. V. žinojus, jog T.

T., kuris vairavo jo automobilį, yra neblaivus.Pažymėtina, jog tokiÄ iÅ¡vadÄ pirmiausia patvirtina T. T. parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu – pastarasis ne tik teigė, kad jis įvykio metu buvo neblaivus (tačiau ne taip stipriai kaip Skirmantas), bet ir tai, kad jiems susitikus kavinėje, jis skambino buvusiai žmonai, kad pastaroji nuvairuotų maÅ¡ina. Visgi buvusi jo žmona atvykusi nesutiko vairuoti minėtos maÅ¡inos, po ko T. T. sutarė su draugu, kad pastarasis nuvairuotų maÅ¡inÄ , ir jis sutiko.

Iki sutartos vietos maÅ¡inÄ bÅ«damas neblaivus nuvairavo pats ir sutartoje vietoje laukė vairuotojo bei valgė picÄ (b. l. 18.). Aplinkybes, jog įvykio metu buvo atvykusi ir T. T. žmona teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir S. V.; jis taip pat nurodė, kad kažkoks vairuotojas turėjo atvažiuoti ir parvairuoti maÅ¡inÄ , ir jie su Tomu, to vairuotojo laukė prie picerijos (b. l. 18-19).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų parodymų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tiek T. T., tiek S. V., suvokdami, kad yra neblaivÅ«s, ieÅ¡kojo asmens, kuris pastaruosius galėtų parvežti.

Kadangi abiejų asmenų parodymai apie tai, kad jie buvo prie picerijos, sutapo, darytina iÅ¡vada, jog T. T. parodymai, jog jis nuvairavo automobilį iki sutartos vietos, kurioje automobilio vairavimÄ turėjo perimti kitas asmuo, yra patikimi. Ä®vertinus tai, kad tiek S. V., tiek T. T. tvirtina, jog ieÅ¡kojo ne vieno asmens, kuris juos galėtų parvežti, teismui nekyla abejonių dėl to, kad abu asmenys suvokė savo ir vienas kito neblaivumo faktÄ , o kadangi T. T. buvo kiek blaivesnis, bÅ«tent jis – bÅ«damas neblaivus nuvairavo automobilį iki picerijos.

Taigi nėra visiškai jokio pagrindo tikėti S. V. versija, jog jis dėl savo būklės nežinojo, kad T. T., kuriam patikėjo vairuoti automobilį, yra neblaivus. Tokia versija visiškai nelogiška ir nereali, nes tokiu atveju S. V. susitikus T. T., nebūtų buvę jokio tikslo ieškoti kito vairuotojo, kuris pastaruosius turėjo parvežti, jiems nukakus iki su T. T. rastu asmeniu sutartos vietos. Taigi šioje situacijoje pagrįstai egzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas pagrindas konfiskuoti S. V. priklausantį automobilį.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju paskirta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, yra proporcinga padarytam administraciniams nusižengimams ir nepagrįstai nesuvaržo apelianto teisių bei laisvių. Nors skunde apeliantas nurodo, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir niekada nebuvo baustas administracine tvarka, Å¡iuo metu neturi pakankamai pinigų įsigyti naujÄ transporto priemonę, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad Å¡iuo atveju administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymas iÅ¡ esmės pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus.

Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali bÅ«ti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau negu reikia, kad Å¡ie tikslai bÅ«tų pasiekti. Pažymėtina, kad automobilio savininkas turėjo ir galėjo imtis pakankamų bei efektyvių priemonių, užtikrinančių, kad jam priklausantis automobilis nebÅ«tų panaudotas neteisėtai (jis pats ieÅ¡kojo blaivaus asmens, kuris jį, neblaivų, galėtų parvežti namo), tačiau automobilį vairuoti, kad ir iki su kitu vairuotoju galimai sutarto taÅ¡ko, patikėjo ir sudarė sÄ lygas neblaiviam T.

T.. T. T. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 427 straipsnio 1 dalyje (vairavimas esant neblaiviam), vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinis nusižengimas padarytas pakankamai intensyvaus eismo metu (19.00 val.) ir neteisėti T. T. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

Turint omenyje Å¡ias aplinkybes bei neįžvelgiant pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju ANK 29 straipsnio nuostatų taikymas galėtų aiÅ¡kiai pažeisti proporcingumo principÄ , apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog S. V. automobilis konfiskuotas ne tik tinkamai pritaikius minėtas ANK nuostatas, tačiau ir nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos Å¡ios kategorijos bylose.Minėtų iÅ¡vadų kontekste pažymėtina, jog apelianto praÅ¡ymas pakeisti automobilio konfiskavimÄ Ä¯ konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Å¡ioje situacijoje negali bÅ«ti tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio 5 dalyje ir gali bÅ«ti taikomas tik nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas. Atitinkamai galimybės iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę nei ANK 29 straipsnis, nei kiti ANK straipsniai nenumato. Pažymėtina, kad ANK nuostatos leidžia teismui taikyti BK nuostatas tik ANK nustatytais konkrečiais atvejais.Pažymėtina, kad transporto priemonės, priklausančios kitam asmeniui, konfiskavimas nėra savitikslis, juo pirmiausiai siekiama neleisti Å¡ios priemonės tokiu pat bÅ«du panaudoti ateityje, taip pat užkardyti įstatymo uždraustas pavojingas veikas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iÅ¡ nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtÄ taip, jog kitiems asmenims ar visuomenei dėl to bÅ«tų padaryta žala. Å is draudimas iÅ¡lieka nepriklausomai nuo to, ar turtÄ valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Apygardos teismas pabrėžia, jog apeliantas, bÅ«damas teisėtu automobilio savininku ir perduodamas automobilį, Å¡iuo atveju padidinto pavojaus Å¡altinį, privalėjo įsitikinti, kad asmuo, kuriam jis yra perduotas, yra blaivus ir turi teisę valdyti tokio tipo transporto priemones.

Automobilio savininko elgesys perduodant jį vairuoti neblaiviam asmeniui negali bÅ«ti pateisinamas vien ta aplinkybe, kad perleisdamas naudotis jam priklausantį turtÄ pats apeliantas taip pat buvo neblaivus. Pažymėtina, kad apeliantas, vartodamas alkoholį, savo veiksmais ir valia sukÅ«rė situacijÄ dėl kurios privalo atsakyti. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: S. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimÄ palikti galioti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                                                      Ernestas Rimšelis