49e012bd-a929-4cd8-9dc8-d2fcc5045d1b · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-291-577/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33502-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.8.9; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir JÅ«ros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skardvila“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Lignas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skardvila“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Lignas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Skardvila“ 17 924,64 Eur nuostolių atlyginimui, 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimus grindė Å¡iais esminiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis: 1.1. IeÅ¡kovė 2020 m. sausio 3 d. ir 2020 m. kovo 16 d. pateikė atsakovei du užsakymus pagaminti milteliniu bÅ«du dažytus aliuminio lankstinius (toliau ir - gaminiai).

Atsakovė 2020 m. sausio 30 d. ir 2020 m. balandžio 7 d. iÅ¡rašė ir pateikė ieÅ¡kovei dvi bendros 5 364,64 Eur sumos PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurias ieÅ¡kovė apmokėjo. IeÅ¡kovei gaminius sumontavus Å vedijoje esančiame objekte, statybos rangos darbų priėmimo - perdavimo metu paaiÅ¡kėjo, kad gaminiai turėjo paslėptų trÅ«kumų - gaminių dažymo darbai atlikti nekokybiÅ¡kai, t. y. iÅ¡ryÅ¡kėjo adhezijos defektas, kurio pasekmė yra nusilupantys milteliniai dažai. IeÅ¡kovė 2020 m. gegužės 12 d. informavo atsakovę, kad gaminiai pagaminti nekokybiÅ¡kai, tačiau atsakovė pretenzijÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Siekdama tinkamai ir laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus savo klientui, ieÅ¡kovė užsakė milteliniu bÅ«du dažytus aliuminio lankstinius iÅ¡ kito rangovo UAB „Švytėjimas“, kuriam sumokėjo 5 272,77 Eur. 2020 m. gegužės 28 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovei pretenzijÄ dėl 4 357,66 Eur patirtų nuostolių už naujų milteliniu bÅ«du dažytų aliuminio lankstinių įsigijimÄ iÅ¡ kito rangovo ir 17 600 Eur už nekokybiÅ¡kų gaminių demontavimÄ ir naujų milteliniu bÅ«du dažytų aliuminio lankstinių sumontavimÄ objekte. 2020 m. birželio 9 d. atsakovė pretenzijÄ atmetė. 1.2.

Vilniaus Gedimino Technikos Universitete (toliau ir - VGTU) buvo atliktas atsakovės gaminių Miltelinių dažų dangos adhezijos tyrimas ir ataskaitoje nurodyta, jog dangoje nustatyta silpna adhezija, dujinės tuštumos ir ribotas plastiškumas. Šie trūkumai atsirado, kadangi gamybos metu buvo pažeisti dangos polimerizacijos terminiai režimai. Be to, pateiktas pavyzdys neatitinka gamintojo Eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodytų savybių (deklaruojamo dangos storio ir linijinio šiluminio plėtimosi koeficiento). 1.3.

Ieškovė 2020 m. rugsėjo 2 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę, reikalaudama padengti nuostolius. 2020 m. spalio 1 d. atsakovė atsiėmė gaminius, išskyrus du vienetus, kurie buvo pateikti ekspertiniam tyrimui. Ieškovė 2020 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į atsakovę su pakartotine pretenzija. 2020 m. lapkričio 5 d. atsakovė nurodė, kad neturi eksperto išvadų, todėl prašė palaukti. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė atsakymo/pranešimo dėl atsakovo iniciatyva atliekamos gaminių ekspertizės nepateikė, ieškovės patirtų nuostolių neatlygino.

2. Atsakovė UAB „Skardvila“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė užsakė 165 vienetus įvairių gaminių, tačiau ekspertams pateikė ištirti tik du vienetus. Pažymėjo, kad kiekvienas gaminys yra individualus (atskirai lankstomas iš skardos, dažomas), todėl nesant įrodymų, kad kiekvienas gaminys yra nekokybiškas, nėra pagrindo teigti, kad visos prekės yra nekokybiškos. Atsakovė atliko prekių dalies dažymo kokybės ekspertizę, kurios išvadose nurodyta, kad ne visi tyrimui pateikti gaminiai yra nekokybiškai nudažyti.

IeÅ¡kovė nesuteikė galimybės atsakovei iÅ¡taisyti galimus prekių trÅ«kumus, o iÅ¡ karto pareikalavo grÄ Å¾inti pinigus už prekes ir atlyginti jų demontavimo ir transportavimo iÅ¡laidas. Atsakovė, atsakydama į pretenzijÄ nurodė, kad prekių defektai yra ne tik dėl dažymo, nuotraukose buvo matomi gaminių trÅ«kumai dėl netinkamo montavimo, skardos kirpimo ir pjovimo. AB „Arkor Bygg“ sÄ skaitos, kuriose nurodyta „papildomi darbai (stiklinio stogo nukrypimai)“ nepatvirtina ieÅ¡kovės patirtų demontavimo ir montavimo darbų; darbai atlikti po 2-3 mėnesių.

IeÅ¡kovė užkirto keliÄ taikiai susitarti, pretenzijose nurodė neadekvačias reikalavimo sumas (nuo pirmosios pretenzijos iki ieÅ¡kinio reikalavimo nuostolių suma sumažėjo 32 075,36 Eur suma). Atsakovės nuomone, tarp Å¡alių susiklostė pirkimo - pardavimo, o ne rangos santykiai, tačiau santykių teisinį kvalifikavimÄ palieka spręsti teismui. IeÅ¡kovės nuostoliai atsirado dėl nebendradarbiavimo su atsakove, ieÅ¡kovei vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartinius santykius, atsakovė neturėjo galimybės savo lėšomis iÅ¡taisyti prekių trÅ«kumų; ieÅ¡kovė negalėjo remtis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.665 straipsnio 3 dalimi (nutraukti sutartinių santykių ir įsigyti prekes iÅ¡ UAB „Švytėjimas“).

Atsakovė neatsako už demontavimo ir sumontavimo darbus (10 560 Eur), kadangi nenumatė ir negalėjo numatyti, jog prekės taps objekto Švedijoje dalimi. Be to, teisė reikalauti atlyginti sutarties vykdymo trūkumų išlaidas yra tik tada, jei dėl tokios teisės šalys susitaria rangos sutartyje. Iš ieškovės prekių fotofiksacijų matyti, kad jų trūkumai yra dėl montavimo, pjaustymo, o ne dėl dažymo. Keistinos ne visos, o tik nekokybiškos prekės, todėl, atsakovės įsitikinimu, ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius, susijusius su visų prekių (kokybiškų) pakeitimu nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Skardvila“ ieÅ¡kovei UAB „Lignas“ 17 924,64 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2020 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 3 783,19 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nurodė teisinį reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrindÄ â€“ bendrÄ sias civilinės atsakomybės instituto nuostatas (CK 6.245–6.249 straipsniai), o atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovės reikalavimas kildinamas iÅ¡ netinkamo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, todėl turi bÅ«ti nagrinėjamas pagal specialiÄ sias CK normas dėl parduotų daiktų trÅ«kumų. Nustatęs, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės įsigijo gaminius, kuriuos ieÅ¡kovė sumontavo objekte Å vedijoje, teismas konstatavo, jog tarp Å¡alių susiklostė prekių pirkimo – pardavimo santykiai.

5. Teismas ieÅ¡kovės pateiktÄ iÅ¡vadÄ (Mokslinio tyrimo ataskaitÄ ) laikė raÅ¡ytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikÅ¡mės bylai turinčias aplinkybes, neturinčiu didesnės įrodomosios galios, ir vertinamo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovės pateiktos UAB „Litnobiles“ (dažų, kuriais buvo dažyti gaminiai, platintoju) atliktos bandymų iÅ¡vados teismas nelaikė raÅ¡ytiniu įrodymu, kuriame yra specialių žinių apie reikÅ¡mės bylai turinčias aplinkybes, todėl taip pat jÄ pripažino raÅ¡ytiniu įrodymu, neturinčiu didesnės įrodomosios galios, ir vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

6. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė į atsakovę su pretenzijomis dėl netinkamos gaminių kokybės kreipėsi keturis kartus, tačiau atsakovė ieÅ¡kovės pretenzijas atmetė. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovė siÅ«lė ieÅ¡kovei paÅ¡alinti gaminių trÅ«kumus ar juos paÅ¡alino. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktÄ VGTU mokslinio tyrimo iÅ¡vadÄ , atsakovės pateiktÄ UAB „Litnobile“ gaminių bandymo ataskaitÄ , kurioje nurodyta, kad vienas iÅ¡ pateiktų gaminių nudažytas nekokybiÅ¡kai, atsakovės patvirtinimÄ , jog visi ieÅ¡kovo užsakyti gaminiai buvo dažomi vienu metu, vadovaudamasis įrodymų tikimybės pusiausvyra, sprendė, jog visi ginčo gaminiai buvo nudažyti nekokybiÅ¡kai, o atsakovės motyvus, kad nekokybiÅ¡ka yra tik jų dalis, atmetė.

Gaminių trÅ«kumus teismas laikė esminiais, trukdančiais jais naudotis pagal įprastinę jų paskirtį, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog pirkėjas gavęs netinkamos kokybės gaminius pagrįstai atsisakė sutarties su atsakovu ir įgijo teisę reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ bei patirtus nuostolius.

7. IÅ¡ bylos duomenų teismas nustatė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (nekokybiÅ¡kos prekės pardavimo) ieÅ¡kovė patyrė 10 560 Eur iÅ¡laidų už gaminių demontavimo ir naujų skardos lankstinių sumontavimo darbus bei 2 000 Eur už atliktÄ dengtos aliuminio skardos dažų atsisluoksniavimo priežasčių tyrimÄ . Vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas, neiÅ¡eidamas už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo ribų, pripažino ieÅ¡kinį pagrįstu, ieÅ¡kinį tenkino ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė 17 924,64 Eur (5 364,64 Eur už nekokybiÅ¡kus gaminius (prekių kainÄ ), 10 560 Eur iÅ¡laidų už gaminių demontavimo, naujų gaminių sumontavimo darbus ir 2 000 Eur už atliktÄ gaminių dažų atsisluoksniavimo priežasčių tyrimÄ ) sumÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 8. Atsakovė UAB „Skardvila“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovės UAB „Lignas“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliantei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Prekių demontavimo ir naujų sumontavimo kaÅ¡tų suma (10 560 Eur) yra dvigubai didesnė už prekių kainÄ ; jos dydis yra toks, nes darbai Å vedijoje yra brangÅ«s. Apeliantė, kaip verslininkė, atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos galėjo numatyti.

Å alys nesutarė, kad prekės bus montuojamos objekte Å vedijoje ir to apeliantė nenumatė, todėl už Å¡iÄ nuostolių dalį apeliantė neatsako. Teismas netaikė CK 6.258 straipsnio 4 dalies (dėl jos įtakos nepasisakė), ir tai lėmė skundžiamo sprendimo nepagrįstumÄ . Teismas, taikęs pirkimo – pardavimo santykius reguliuojančias normas, be pagrindo nesprendė ir neatsižvelgė į CK 6.258 straipsnį. 8.2. Nors ieÅ¡kovė ginčo santykį kvalifikavo rangos teisiniais santykiais, teismas taikė pirkimo – pardavimo normas.

Atsakovė prarado galimybę bylos metu tinkamai gintis per pirkimo – pardavimo teisinių santykių reguliavimÄ . Apeliantė, gindamasi nuo pareikÅ¡to reikalavimo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad teisė reikalauti atlyginti sutarties vykdymo trÅ«kumų iÅ¡laidas yra tik tada, jei dėl tokios teisės Å¡alys susitaria rangos sutartyje: „Pažymėtina, kad pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotę užsakovo teisė reikalauti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų atlyginimo siejama su sÄ lyga, kad užsakovo teisė pačiam paÅ¡alinti trÅ«kumus turi bÅ«ti įtvirtinta rangos sutartyje“.

Å alių sudarytuose susitarimuose nėra įtvirtinta, jog UAB „Lignas“ turi teisę pati paÅ¡alinti trÅ«kumus. Tai reiÅ¡kia, kad demontavimo kaÅ¡tai nepatenka į atlygintinos žalos apimtį. 8.3. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl apeliantės pateiktų įrodymų, jog 10 560 Eur suma yra per didelė. Pagal pateiktus įrodymus, vidutinė demontavimo, montavimo darbų kaina Å vedijoje yra 40 Eur/val., o ne 55 Eur/val. Apeliantė negalėjo daryti įtakos ieÅ¡kovės pasirinkimui, todėl nėra atsakinga už permokėjimÄ . 8.4.

Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar apeliantė iÅ¡ esmės pažeidė užsakymus dėl prekių pardavimo. IeÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai ir savo rizika iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡metė prekes ir nusipirko kitas. Apeliantė pasiėmė prekes jų kokybės tyrimui, o ne sutikdama su prekių atsisakymu (jų paėmimo metu prekės jau buvo visiÅ¡kai sugadintos). IeÅ¡kovė nesudarė sÄ lygų apeliantei iÅ¡taisyti trÅ«kumus ir taip elgdamasi veikė savo rizika. Teismas vienaÅ¡aliÅ¡kai ir neteisingai ieÅ¡kovės elgesį kvalifikavo kaip prekių užsakymų nutraukimÄ dėl esminio pažeidimo.

IeÅ¡kovė įsigijo kitas prekes ir tik po to pradėjo reikÅ¡ti apeliantei oficialias pretenzijas. Apeliantė turėjo kompetencijÄ paÅ¡alinti trÅ«kumus ir tÄ padaryti operatyviai. Teismas negalėjo spręsti dėl prekių užsakymų esminio pažeidimo. 8.5. Teismo iÅ¡vada, kad visos prekės yra nekokybiÅ¡kos, nepagrįsta. Atsakovė pateikė „Litnobiles“ ataskaitÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad ne visos prekės nekokybiÅ¡kos. Teismas rėmėsi ieÅ¡kovės tyrimu, bet jis skirtas kokybės priežastims, o ne nekokybiÅ¡kų prekių apimčiai nustatyti.

Minėta teismo iÅ¡vada padaryta neteisingai interpretuojant apeliantės atstovo teiginį. Du atskiri užsakymai sudaryti skirtingu metu, juos apeliantė įvykdė skirtingais intervalais. Apeliantės atstovo teiginys dėl dažymo nereiÅ¡kia jų parengimo dažymui (skardos nuriebalinimo ir kt.). 8.6. Ä® prekės kokybę nepatenka garantija dėl dažų po butilo nulupimo. Butilas dėl savo savybių gali nuplėšti dažus (o tai nėra naudojimas prekių pagal paskirtį). IeÅ¡kovė blogai atliko darbus objekte; aiÅ¡kinantis stoglangių nesandarumÄ (o su tuo prekės ir jų kokybė nesusiję) reikėjo nulupti butilo juostas nuo prekių.

Jas neteisingai nulupant prekės ir buvo sugadintos. Mano, jog po stoglangio (-ių) sutvarkymo tų pačių prekių ieÅ¡kovė nebenorėjo sudėti, todėl nusprendė apeliantės sÄ skaita užsisakyti naujas prekes. Vėliau ieÅ¡kovė tyrė skardos gaminius (jų pavirÅ¡ių), norėdama apginti savo pozicijÄ , kad jie yra nekokybiÅ¡ki. Specialistai nenustatė, kad adhezė įvyko dėl natÅ«ralių prekės naudojimo sÄ lygų. Teismo sprendimo iÅ¡vada, jog visos prekės yra nekokybiÅ¡kos, yra nepagrįsta. 8.7.

Apeliantės vertinimu, 2 000 Eur suma už tyrimo ataskaitÄ yra per didelė (neproporcinga ginčo sumai, t. y. prekių kainai (5 364,64 Eur)). Be to, ieÅ¡kovė jas patyrė veikdama savo rizika – nesiekė iÅ¡spręsti ginčo taikiai, nesudarė sÄ lygų apeliantei tvarkyti trÅ«kumų, reikalavo neadekvačių sumų (ieÅ¡kiniu jas sumažino bent 30 000 Eur).

9. IeÅ¡kovė UAB „Lignas“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės (apeliantės) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Atsakovė tik retrospektyviai vertindama ieÅ¡kovės pretenzijas ir ieÅ¡kinį, argumentuoja, jog pirminė pretenzija buvo nepagrįsta, nes yra ženklus reikalavimo sumų skirtumas.

Atsakovė neatsakė, kokios aplinkybės sutrukdė jai iÅ¡ karto pasiÅ«lyti pačiai paÅ¡alinti prekių trÅ«kumus, iÅ¡ naujo pagaminant reikiamÄ kiekį kokybiÅ¡kų prekių ir jomis pakeisti nekokybiÅ¡kas prekes. Toks pasiÅ«lymas niekada nebuvo pateiktas. 9.2. Vykdant rangos darbus ieÅ¡kovei reikėjo greitų sprendimų, todėl atsakovei atmetus pirminę pretenzijÄ , negavus atsakovės pasiÅ«lymų dėl prekių kokybės trÅ«kumų Å¡alinimo, ieÅ¡kovė atsisakė atsakovės prekių ir užsakė jas pakeičiančias prekes.

Jei ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi atsakovės pasiÅ«lymÄ , tačiau tokį pasiÅ«lymÄ bÅ«tų atmetusi ar net nesvarsčiusi, galbÅ«t ir bÅ«tų galima kalbėti apie nepakankamÄ ieÅ¡kovės bendradarbiavimÄ su atsakove. IeÅ¡kiniu pareikÅ¡ti reikalavimai dėl patirtų nuostolių atlyginimo yra tikslÅ«s ir pagrįsti leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais. 9.3. IeÅ¡kovės darbų grafikas buvo detaliai ir tiksliai sudėliotas. Papildomų darbų, kurie atsirado kaip atsakovės nekokybiÅ¡kų prekių pasekmė, ieÅ¡kovė neplanavo, nekokybiÅ¡kos prekės buvo demontuojamos ir keičiamos kokybiÅ¡komis, kai tik buvo galimybė ir reikiamos sÄ lygos objekte. 9.4.

Atsakovės samprotavimai, jog ji atlikdama pakeičiančių prekių gamybÄ bÅ«tų galėjusi tÄ padaryti tinkamai, laiku ir kvalifikuotai, neturi reikÅ¡mės sprendimo teisėtumui. Atsakovė niekada nepateikė tokio pasiÅ«lymo. 9.5. Atsakovės argumentai, jog ji negalėjo numatyti, kad prekės bus montuojamos objekte Å vedijoje, nepagrįsti ir neatleidžia nuo atsakomybės. Atsakovei buvo žinoma, jog ieÅ¡kovė prekes užsakė verslo, o ne asmeninio vartojimo tikslais, jog prekės bus naudojamos atliekant rangos darbus.

Aplinkybė, kur ieÅ¡kovė ketino naudoti užsakytas prekes, t. y. ar Lietuvoje, ar užsienyje, negalėjo turėti jokios įtakos Å¡alių sudarytos sutarties vykdymui, t. y. nei prekių kainai, nei jų kokybei. IeÅ¡kovės patirti nuostoliai priežastiniu ryÅ¡iu tiesiogiai susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (netinkamos kokybės prekių pagaminimu ir pardavimu), todėl atsakovė privalo atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ . 9.6. Teismo nesaisto ginčo Å¡alių nurodytas teisinių santykių kvalifikavimas, todėl atsakovės argumentai, jog iÅ¡ jos buvo atimta galimybė tinkamai gintis, yra nepagrįsta ir neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui. 9.7.

Atsakovė atliko prekių gamybÄ ir pardavimÄ , tačiau ne prekių montavimÄ , todėl susitarimo tarp Å¡alių, jog esant nekokybiÅ¡koms prekėms, ieÅ¡kovė turės teisę pati demontuoti nekokybiÅ¡kas prekes ir sumontuoti kokybiÅ¡kas naujas negalėjo bÅ«ti. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji bÅ«tų Å¡alinusi prekių kokybės trÅ«kumus iÅ¡ naujo pagamindama naujas prekes. IeÅ¡kovės reikalavimas atlyginti nekokybiÅ¡kų prekių demontavimo iÅ¡laidas ir pakeičiančių prekių montavimo iÅ¡laidas yra reikalavimas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.

Dėl teisės reikalauti nuostolių atlyginimo iÅ¡ atsakovės nereikėjo jokio atskiro susitarimo. 9.8. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ ne dėl bÅ«simų demontavimo/montavimo iÅ¡laidų atlyginimo, o faktiÅ¡kai patirtas iÅ¡laidas. Aplinkybė, jog Å¡ios iÅ¡laidos yra galimai didesnės nei vidutinės tokių darbų atlikimo iÅ¡laidos, nekeičia fakto, jog ieÅ¡kovė jas faktiÅ¡kai patyrė ir jos visos privalo bÅ«ti atlygintos. Atsakovės nurodytos aplinkybės ginčui teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos, todėl tai, jog teismas dėl to nepasisakė, neturi įtakos sprendimo teisėtumui. 9.9.

IeÅ¡kovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog atsakovė pažeidė sutartį. Teismas pagrįstai situacijÄ kvalifikavo pritaikydamas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatÄ . Nustatyti ginčo prekių kokybės trÅ«kumai buvo esminiai, t. y. Å¡ių daiktų nebuvo galima toliau naudoti pagal jų tikslinę – funkcinę patirtį. IeÅ¡kovė negalėjo priduoti atliktų darbų rezultato (pastato stoglangių skardinimo darbų) nekokybiÅ¡kų prekių nepakeitęs kokybiÅ¡komis. Atsakovės padarytas sutarties pažeidimas pagrįstai pripažintas esminiu, suteikusiu teisę ieÅ¡kovei pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pažeistų teisių gynimo priemone.

Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė turėjo galimybę paÅ¡alinti prekių kokybės trÅ«kumus, todėl sutarties nutraukimui nebuvo pagrindo, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, kadangi toks pasiÅ«lymas ieÅ¡kovei nebuvo pateiktas. 9.10. Atsakovės pateiktÄ tyrimÄ atliko įmonė UAB „Litnobiles“, kuri yra atsakovės prekių gamyboje naudojamų dažų tiekėjas. Tyrimas neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, todėl teismas Å¡iuo įrodymu negali vadovautis. Atsakovė pastabų dėl ieÅ¡kovės pateikto prekių kokybės tyrimo nepateikė. 9.11.

Atsakovei apeliaciniame skunde (17 punktas) patvirtinus, jog jos gamybos procese nuo 2020 metų niekas nesikeitė, teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga tampa aplinkybė, ar ginčo prekių užsakymas buvo pagamintas vieno užsakymo, dviejų ar daugiau užsakymų vykdymo metu. Teismo iÅ¡vada, jog visos ginčo prekės yra nekokybiÅ¡kos, laikytinos pagrįsta ir teisėta. 9.12. Apeliaciniame skunde (36-39 punktai) pateiktas naujas argumentas, jog prekės buvo sugadintos ieÅ¡kovei nulupant sandarinimo medžiagÄ (butilÄ ), jis nebuvo teiktas pirmosios instancijos teisme.

Naujų argumentų ir įrodymų teikimÄ apeliacinės instancijos teisme riboja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) nuostatos. 9.13. Atsakovė pateikia samprotavimus, nepagrįstus leistinais įrodymais, jog ieÅ¡kovė galėjo pati sugadinti prekes (neteisingai) nulupant sandarinimo medžiagos (butilo) juostas. Å i aplinkybė nesusijusi su byloje nustatytais prekių kokybės trÅ«kumais. Sandarinimo medžiagos juostų atlupimas tik sudarė galimybę ieÅ¡kovei pastebėti prekių paslėptus kokybės trÅ«kumus, tačiau tai nebuvo trÅ«kumų atsiradimo priežastimi.

Adhezija paaiÅ¡kėjo anksčiau (nulupant butilo juostas), nei tai bÅ«tų vėliau neiÅ¡vengiamai įvykę dėl natÅ«ralių prekių naudojimo sÄ lygų. IÅ¡ prekių tyrimo iÅ¡vadų matyti, kad prekės yra nekokybiÅ¡kos dėl atsakovės netinkamai atlikto gamybos proceso, o ne dėl to, jog ieÅ¡kovė atlupo ant prekių vėliau užklijuotas sandarinimo medžiagos (butilo) juostas. 9.14. Atsakovė neįrodinėjo ir neginčijo, jog tokio pobÅ«džio mokslinį tyrimÄ buvo galima atlikti už mažesnę kainÄ .

Atsakovė savo pozicijÄ grindė aplinkybe, jog ieÅ¡kovė iÅ¡tyrė tik dvi prekes ir norėdama žalos atlyginimo už visÄ prekių kiekį, turėjo pateikti tyrimÄ dėl visų prekių. Tačiau likusių 163 vienetų prekių tyrimas bÅ«tų buvęs neracionalus ir nelogiÅ¡kas, atsižvelgiant į ginčo sumÄ . IeÅ¡kovės faktiÅ¡kai patirtos iÅ¡laidos, siekiant nustatyti prekių kokybės trÅ«kumų priežastis, CK 6.249 straipsnio 2 dalies prasme laikytinos protingomis iÅ¡laidomis, kurias teismas tenkindamas ieÅ¡kinį pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės. Teismo sprendimo keitimui ar naikinimui nėra jokio faktinio ir (ar) teisinio pagrindo. k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai dėl nuostolių, patirtų įsigijus nekokybiÅ¡kas prekes, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Lignas“ 2020 m. sausio 3 d. bei 2020 m. kovo 16 d. pateikė atsakovei UAB „Skardvila“ užsakymus Nr. SKH1664 ir Nr. SKH2074 pagaminti milteliniu bÅ«du dažytus aliuminio lankstinius. Atsakovė ieÅ¡kovei už gaminius 2020 m. sausio 30 d. iÅ¡rašė 2 985,01 Eur sumos PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 020563, ir 2020 m. balandžio 7 d. – 2 379,63 Eur sumos PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 021104. IeÅ¡kovė 2020 m. vasario 27 d. ir 2020 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymais Å¡ias sÄ skaitas apmokėjo.

Subrangovo Arkor BYGG atstovas 2020 m. gegužės 12 d. elektroniniu laiÅ¡ku ieÅ¡kovę informavo, kad gaminiai yra su trÅ«kumais. IeÅ¡kovė 2020 m. gegužės 12 d. elektroniniu laiÅ¡ku kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl dažymo kokybės, kurioje pridėjo nekokybiÅ¡kai nudažytų gaminių nuotraukas. Atsakovė atsakydama į pretenzijÄ Å¡alia nuotraukų nurodė pastabas, kad tai gaminių montavimo brokas; kirpta ar pjauta skarda, todėl taip pat ne gamintojo atsakomybė; miltelinio dažymo galimi storio nukrypimai yra 60-120 mikrometrų.

IeÅ¡kovė 2020 m. gegužės 15 d. užsakė naujus aliuminio lankstinius iÅ¡ UAB „Švytėjimas“. Naujų gaminių kaina 5 272,77 Eur su PVM. IeÅ¡kovė 2020 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. MP1689 Å¡iÄ sumÄ sumokėjo. IeÅ¡kovė 2020 m. gegužės 28 d. pateikė atsakovei pretenzijÄ dėl nekokybiÅ¡kų gaminių trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų atlyginimo (4 357,66 Eur nuostolių už naujus gaminius ir 17 600 Eur gaminių demontavimÄ ir naujų gaminių sumontavimÄ ).

Atsakovė 2020 m. birželio 9 d. informavo ieÅ¡kovę, kad su pretenzija nesutinka – ji darbus atliko kokybiÅ¡kai, panaudotos medžiagos yra kokybiÅ¡kos; tarp nurodomų defektų ir kliento atliktų darbų bei panaudotų medžiagų nėra priežastinio ryÅ¡io ir kliento neteisėtų veiksmų bei kaltės; klientas neturi pareigos atlyginti pretenzijoje nurodytų nuostolių, kadangi (1) jų dydis nėra įrodytas ir (2) už nurodytus nuostolius klientas neatsako. IeÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus Gedimino Technikos UniversitetÄ ir tyrimui pateikė du gaminių pavyzdžius (P1 ir P2).

Už dengtos aliuminio skardos dažų atsisluoksniavimo priežasčių tyrimÄ VGTU iÅ¡rašė ieÅ¡kovei 2 000 Eur sumos sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 2020000493, kuriÄ ieÅ¡kovė apmokėjo 2020 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. MP 1989. Už papildomus darbus (stiklinio stogo brokuotų skardų nuėmimÄ ir naujų sumontavimo darbus) „ARKOR Bygg“ ieÅ¡kovei iÅ¡rašė 10 560 Eur sumos 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. rugpjūčio 30 d. sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. 17216 ir Nr. 17224, kurias ieÅ¡kovė apmokėjo 2020 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. MP23 ir 2020 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. MP33.

IeÅ¡kovė 2020 m. rugsėjo 2 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl gaminių trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų atlyginimo. Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ pateikti jai gaminių pavyzdžius ekspertizei atlikti. Atsakovė 2020 m. spalio 1 d. iÅ¡ ieÅ¡kovės objekto, esančio Å vedijoje, atsiėmė užsakymų Nr. SKH1664 ir Nr. SKH2074 pagrindu pagamintus gaminius. IeÅ¡kovė 2020 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į atsakovę su pakartotine pretenzija dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

Atsakovė informavo, kad eksperto iÅ¡vadas numato gauti 2020 m. lapkričio 20 d. ir praÅ¡o ieÅ¡kovės palaukti. Atsakovės užsakymu UAB „Litnobiles“ atliko dažų prie metalinio substrato adhezijos dviejų gaminių bandymus ir iÅ¡vadoje nurodė, kad pagal standartÄ ISO 2409, dažų sukibimo su plienu pjaustant tinkliuku bandymo metodÄ , pirmasis bandinys atitinka kryžminio pjÅ«vio klasifikacijÄ 0: pjÅ«vių kraÅ¡tai yra visiÅ¡kai lygÅ«s; nei vienas grotelės kvadratas neatsiskyrė ir antrasis bandinys atitinka kryžminio pjÅ«vio klasifikacijÄ 3: danga atsiskyrė iÅ¡ilgai pjÅ«vių kraÅ¡tų didelėmis juostomis ir (arba) kai kurie kvadratai atsiskyrė iÅ¡ dalies arba visiÅ¡kai; pažeistas supjaustytas plotas, žymiai didesnis nei 35%.

13. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei dėl 17 924,64 Eur nuostolių atlyginimo (5 364,64 Eur sumokėtos kainos, 10 560 Eur iÅ¡laidų už gaminių demontavimo ir naujų skardos lankstinių sumontavimo darbus bei 2 000 Eur už dengtos aliuminio skardos dažų atsisluoksniavimo priežasčių tyrimÄ ). Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ . Dėl teisinių santykių kvalifikavimo 14. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius kvalifikavo rangos teisiniais santykiais.

Atsakovė atsiliepime iÅ¡dėstė pozicijÄ , jog tarp ginčo Å¡alių susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai ir nurodė, jog prekių suformavime dominuoja žaliavų (skardos) ir jos dažų bei kitų komponentų kaina, o ne žaliavos apdirbimo, lankstymo ir dažymo darbų kaina. Taip pat pažymėjo, jog teikia atsikirtimus pagal ieÅ¡kovės nurodytas rangos santykių nuostatas, palikdama teisinių santykių kvalifikavimo klausimÄ spręsti teismui. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp Å¡alių susiklostė prekių pirkimo – pardavimo santykiai.

Apeliantė teigia, kad teismui nusprendus tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti pirkimo – pardavimo santykiais, atsakovė prarado galimybę tinkamai gintis per pirkimo – pardavimo teisinių santykių reguliavimÄ . Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

15. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ nurodyta, jog teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 47 punktas).

16. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodyta teisinė kvalifikacija negalėjo nulemti atsakovės galimybės gintis nuo reikalavimo dėl nuostolių priteisimo ribojimo, juolab, pati atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog, jos manymu, tarp Å¡alių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai ir taikytinos pirkimÄ â€“ pardavimÄ , o ne rangÄ reglamentuojančios įstatymo nuostatos. Atsakovė santykių teisinį kvalifikavimÄ paliko spręsti teismui, kas rodo, jog ji žinojo apie galimÄ kitokiÄ , nei nurodė ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, santykių kvalifikacijÄ . Be to, atsakovę teismo proceso metu atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, todėl atsakovė turėjo galimybę atsiliepime iÅ¡dėstyti visus savo atsikirtimus, pasisakyti dėl, jos manymu, ieÅ¡kovės pasirinkto teisių gynimo bÅ«do tinkamumo.

17. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad, nurodžiusi, jog dėl teismo atlikto teisinių santykių kvalifikavimo atsakovė prarado galimybę tinkamai apsiginti, apeliaciniame skunde tokios kvalifikacijos nekvestionuoja. Dėl šios priežasties aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimo metu teiktais atkirtimais pagal rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad Å¡iuo atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinos bÅ«tent pirkimÄ â€“ pardavimÄ reguliuojančios teisės normos.

19. Rangos sutarties sÄ voka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrÄ darbo rezultatÄ arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.

20. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). CK 6.306 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali bÅ«ti neiÅ¡imti iÅ¡ apyvartos daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali bÅ«ti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtinės teisės. Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku taip pat gali bÅ«ti prieauglis, derlius ir kiti atsirandantys daiktai (CK 6.306 straipsnio 2 dalis). Pirkimo-pardavimo sutarties dalykas gali bÅ«ti apibÅ«dintas tiek pagal individualius požymius, tiek pagal rūšį (CK 6.306 straipsnio 3 dalis).

21. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sÄ lygų turinio, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.).

22. Kvalifikuojant sutartį būtina išsiaiškinti šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).

23. Vienas iš kriterijų, pagal kuriuos atribojamos pirkimo–pardavimo sutartys nuo rangos, įtvirtintas CK 6.645 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010).

24. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, pati atsakovė nurodė, jog šalis siejo būtent pirkimo – pardavimo santykiai, pripažino, kad prekių suformavime dominavo žaliavų (skardos) ir jos dažų bei kitų komponentų kaina, o ne žaliavos apdirbimo, lankstymo ir dažymo darbų kaina, kitų duomenų, reikšmingų santykius kvalifikuoti rangos santykiais, neatskleidė. Be to, pagamintas prekes atsakovė perdavė ieškovei, pati jų nemontavo. Vien tai, kad prekės dar nebuvo pagamintos (t. y. jas gamino atsakovė), nesudaro pagrindo šalių santykius pripažinti rangos santykiais, kadangi pagal CK 6.306 straipsnio 1 dalį pirkimo - pardavimo sutarties dalyku gali būti ne tik daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi, bet ir tie, kurie gali būti sukurti.

25. Taigi, nors Å¡alių sutartis turi ir rangos sutarties bruožų, atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, susijusius su teisinių santykių kvalifikavimu bei galimybės gintis nuo ieÅ¡kinio ribojimu kaip nepagrįstus. Dėl priteistos 5 364,64 Eur nuostolių sumos 26. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės elgesį kvalifikavo kaip prekių užsakymų nutraukimÄ dėl esminio pažeidimo ir visÄ 5 364,64 Eur prekių kainÄ priteisė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pažymi, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar apeliantė iÅ¡ esmės pažeidė užsakymus. IeÅ¡kovė iki ginčo iÅ¡sprendimo nusipirko kitas prekes, nesudarė sÄ lygų iÅ¡taisyti trÅ«kumų (pateikti naujas prekes ar jų dalį), todėl ieÅ¡kovei ir tenka neigiami padariniai. Pasak apeliantės, ji gebėjo iÅ¡taisyti pažeidimus.

27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad atlikęs tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimÄ , teismas pagrįstai vertino, ar nurodytos faktinės aplinkybės bei į bylÄ pateikti įrodymai yra pakankami sprendžiant ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumo klausimÄ pagal ginčui iÅ¡spręsti taikytinas teisės normas.

28. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trÅ«kumų pobÅ«džiu, todėl, sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo bÅ«das yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada iÅ¡ryÅ¡kėjo daikto trÅ«kumai, dėl kokių priežasčių Å¡ie trÅ«kumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepaÅ¡alinus jo trÅ«kumų, ar tuos trÅ«kumus įmanoma paÅ¡alinti už proporcingÄ kainÄ per protingÄ terminÄ , ar trÅ«kumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

Kurio nors iÅ¡ aptariamoje teisės normoje iÅ¡vardytų pirkėjo teisių gynimo bÅ«dų pasirinkimas turi bÅ«ti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trÅ«kumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma, atsižvelgiant į kokybės trÅ«kumų mastÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-916/2020).

29. Teismas ieÅ¡kinį tenkino remdamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Å i norma numato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trÅ«kumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktÄ pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

30. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Tokiu būdu, sutartis gali būti nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti, kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas, kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui.

31. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad iÅ¡vadÄ dėl trÅ«kumų pobÅ«džio (teismas juos laikė esminiais, trukdančiais daiktais naudotis pagal įprastinę jų paskirtį) ir teisės atsisakyti sutarties, teismas padarė įvertinęs tiek ieÅ¡kovės atsakovei reikÅ¡tas pretenzijas, kurias atsakovė atmetė, tai, kad objektyvių įrodymų, jog atsakovė siÅ«lė ieÅ¡kovei paÅ¡alinti gaminių trÅ«kumus ar juos paÅ¡alino, nepateikta, taip pat Å¡alių pateiktus gaminių tyrimo iÅ¡vadas.

32. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju prekių kokybės trÅ«kumas buvo esminis. Kaip minėta, ieÅ¡kovė ginčo prekes naudojo verslo tikslais, t. y. atlikdama rangos darbus (stoglangių skardinimo darbus), todėl akivaizdu, kad jai buvo reikÅ¡minga, jog prekės bÅ«tų tinkamos Å¡ių darbų atlikimui. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė subrangovo Arkor BYGG atstovo 2020 m. gegužės 12 d. elektroninio laiÅ¡ko, siųsto ieÅ¡kovei, kuriame yra informacija, kad butilas nuo stoglangio skardų lupasi kartu su dažais. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos tyrimo iÅ¡vados turinio, be kita ko, matyti, kad atsakovės gaminys neatitinka gamintojo Eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodytų savybių, gaminių dažų dangos storis netolygus ir virÅ¡ija didžiausiÄ leistinÄ storį, ant gaminių pavirÅ¡iaus aptinkamas „aplesino žievės“ efektas ir kt.

33. Apeliantė iÅ¡ esmės neneigdama ieÅ¡kovės pateiktos prekių tyrimo ataskaitos iÅ¡vadose nustatytų trÅ«kumų, apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad ieÅ¡kovė nesudarė galimybės iÅ¡taisyti trÅ«kumus. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nors ieÅ¡kovė naujas prekes užsakė pernelyg greitai (t. y. po pirminio el. laiÅ¡ko atsakovei, kuriuo pastaroji informuota apie prekių trÅ«kumus, praėjus trims dienoms), atsakovės atsakymų į pretenzijas turinys, t. y. tai, kad atsakovė nepripažino gaminių trÅ«kumų, nesudaro pagrindo kitaip vertinti sutarties pažeidimÄ .

Apeliacinio skundo 11 punkte atsakovė teigia, jog pradiniame atsakyme ji nurodė, kad trÅ«kumų priežastys gali bÅ«ti ne tik dažymas, bet ir priklausančios ne nuo apeliantės, tačiau objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima suprasti bent dalinį sutikimÄ su pretenzija, nenurodė. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jokių pasiÅ«lymų dėl ginčo sprendimo atsakovė neteikė. Atkreiptinas dėmesys, kad pradinėje pretenzijoje ieÅ¡kovė galimas iÅ¡laidas nurodė tik preliminariai, o antra (sukonkretinta) pretenzija pateikta tik 2020 m. gegužės 28 d.

Taigi atsakovės neveikimas kartu su pradinio atsakymo turiniu leido spręsti apie atsisakymÄ geranoriÅ¡kai dalyvauti sprendžiant ginÄÄ . IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino skubų poreikį užsakyti prekes.

34. Apeliantės teiginys, kad visas prekes (ar jų dalį) ji gali perdaryti (iš naujo pagaminti) per 10 darbo dienų, šio ginčo kontekste, vertintinas kritiškai, nes atsakovė atsakymuose į pretenzijas laikėsi pozicijos, jog jos darbai atlikti kokybiškai, o prekių tyrimas užtruko daugiau nei mėnesį. Be to, atsakovė tyrė ne visas prekes, ginčijo (ir apeliaciniame skunde ginčija) kitų prekių kokybę. Taigi nepasitvirtinus atsakovės teiginiams dėl prekių kokybės, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai atsisakė sutarties.

35. Kaip minėta, atsakovė iÅ¡ esmės neneigė ieÅ¡kovės pateikto prekių tyrimo iÅ¡vadų, kurios patvirtina jų trÅ«kumus, taip pat atsakovė neįrodinėja, kad pagal susitarimÄ jie buvo leidžiami, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su trÅ«kumų nustatymo bÅ«du, t. y. po butilo nulupimo (apeliantė akcentuoja, kad dažai nenusilupo dėl natÅ«ralaus gamtos poveikio), neturi teisinės reikÅ¡mės. IeÅ¡kovės pateikta gaminių tyrimo ataskaita patvirtina, kad jų kokybės trÅ«kumai susiję su gamybos procesu, o ne ieÅ¡kovės veiksmais. Teiginiai, kad butilas buvo lupamas neteisingai, nepagrįsti jokiais įrodymais.

36. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog visos prekės yra nekokybiÅ¡kos. Apeliantės nuomone, teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė neteisingai interpretuodamas atsakovės atstovo teiginį, kad gaminiai buvo dažomi vienu metu. Pažymi, kad užsakymai pateikti skirtingu metu, jie vykdyti skirtingais intervalais.

37. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.). Taip pat ne kartÄ pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus nei jo nebuvus. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

39. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliacinio skundo 17 punkte, be kita ko, nurodė, kad nuo 2020 metų pradžios ji nieko nekeitė gaminių gamybos bei dažymo procese, nekeitė žaliavos (skardos), dažų, parengimo dažymui medžiagų tiekėjų. 2020 m. birželio 9 d. atsakyme į pretenzijÄ taip pat yra informacija, kad atsakovė kitus analogiÅ¡kus užsakymus atliko tokiu pat bÅ«du (pagal tokias pat procedÅ«ras ir technologijas, naudojant tokius pat dažus). Atsižvelgiant į tokius pareiÅ¡kimus, apeliantės argumentas dėl to, kad prekės buvo dažomos ne vieno, o dviejų užsakymų vykdymo metu, taikant tikimybių pusiausvyros principÄ , nesudaro pagrindo daryti kitokiÄ nei pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad visos prekės buvo nekokybiÅ¡kos.

Be to, Å¡iuo atveju įvertintina ir tai, kad prekės yra pas atsakovę, todėl siekdama paneigti ieÅ¡kovės įrodinėjamas aplinkybes, kad visos prekės nekokybiÅ¡kos, atsakovė turėjo galimybę atlikti jų tyrimÄ ar pan. Atsakovės įsitikinimu, tai, kad ne visos prekės yra nekokybiÅ¡kos patvirtina UAB „Litnobiles“ ataskaita, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovės ir atsakovės pateiktos gaminių ataskaitos yra skirtingos dėl tyrimo apimties (tyrimo bÅ«dų (atlikta vizualinė apžiÅ«ra, dangos storio matavimai, bandinio deformavimas (lenkimas) ir kt.)), jÄ atlikusių asmenų (atsakovės pateiktÄ tyrimÄ atliko įmonė, kuri yra atsakovės prekių gamyboje naudojamų dažų tiekėja).

Taigi UAB „Litnobiles“ ataskaita (pagal kuriÄ , kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, vienas iÅ¡ pateiktų gaminių nudažytas nekokybiÅ¡kai), byloje surinktų įrodymų bei iÅ¡dėstytų argumentų visumos kontekste, nekeičia aukščiau nurodytos teismo iÅ¡vados, kad visos prekės buvo nekokybiÅ¡kos.

40. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei motyvus, apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo priteista 5 364,64 Eur nuostolių suma, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl 10 560 Eur sumos už prekių demontavimo ir naujų prekių sumontavimo darbus priteisimo 41. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl 10 560 Eur prekių demontavimo ir naujų prekių sumontavimo iÅ¡laidų priteisimo, akcentuoja, jog pagal ieÅ¡kinyje nurodytÄ teisinių santykių reglamentavimÄ , ji gynėsi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, jog užsakovo teisė reikalauti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų atlyginimo siejama su sÄ lyga, kad užsakovo teisė pačiam paÅ¡alinti trÅ«kumus turi bÅ«ti įtvirtinta rangos sutartyje. Teigė, kad demontavimo kaÅ¡tai nepatenka į atlygintinos žalos apimtį, nes tarp Å¡alių sudarytuose susitarimuose dėl ginčo užsakymų nėra nuostatų, jog UAB „Lignas“ turi teisę pati paÅ¡alinti trÅ«kumus.

42. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog Å¡ioje nutartyje jau pasisakyta, jog dėl vyraujančių pirkimo – pardavimo sutarties požymių, taikytini CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti pirkėjo teisių gynybos bÅ«dai. Taip pat pažymėtina, jog Å¡alys nebuvo susitarusios dėl prekių montavimo, todėl argumentai dėl susitarimo pačiai atsakovei paÅ¡alinti trÅ«kumus, negali bÅ«ti siejami su prekių demontavimu (juolab objekte, kuriame ieÅ¡kovė vykdė įsipareigojimus trečiajam asmeniui). Sutiktina su ieÅ¡kovės atsiliepime iÅ¡dėstyta pozicija, jog jos reikalavimas atlyginti nekokybiÅ¡kų prekių demontavimo iÅ¡laidas ir pakeičiančių prekių montavimo iÅ¡laidas yra reikalavimas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę, t. y. atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (netinkamo sutarties įvykdymo pagaminant ir parduodant nekokybiÅ¡kas prekes).

43. Apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai netaikė CK 6.258 straipsnio 4 dalies nuostatų. Pažymi, jog praÅ¡oma priteisti 10 560 Eur prekių demontavimo ir naujų prekių sumontavimo iÅ¡laidų suma yra dvigubai didesnė už prekių kainÄ ir jos dydis yra toks, nes darbai Å vedijoje yra brangÅ«s. Å alys nesutarė, kad prekės bus montuojamos objekte Å vedijoje ir to apeliantė nenumatė.

44. CK 6.256 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai jÄ Ä¯vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, jog prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

45. Kadangi verslininkui taikoma atsakomybė be kaltės, todėl CK 6.258 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas tokios verslininko atsakomybės be kaltės ribojimas. Pagal minėtÄ normÄ , neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtinÄ prievolės neįvykdymo pasekmę. Å i norma įtvirtina vadinamÄ jÄ nuostolių numatymo doktrinÄ . Kadangi verslininkui taikoma atsakomybė be kaltės, tai minėta doktrina skirta griežtos atsakomybės poveikiui suÅ¡velninti ir protingai verslininko atsakomybei riboti, kad ji neprarastų kompensacinio pobÅ«džio.

Dėl to nurodytos CK 6.256 straipsnio 4 dalies ir 6.258 straipsnio 4 dalies normos visuomet taikomos kartu, t. y. verslininkas atsako be kaltės tik už tokio dydžio nuostolius, kuriuos jis galėjo protingai numatyti. Kitoks aiÅ¡kinimas paneigtų civilinės atsakomybės kompensacinį pobÅ«dį ir sudarytų prielaidas kreditoriui nepagrįstai praturtėti skolininko sÄ skaita.

46. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimÄ , ar atsakovė galėjo numatyti galimus nuostolius dėl prekių iÅ¡montavimo ir naujų sumontavimo, teisėjų kolegijos nuomone, svarbi parduotos prekės rÅ«Å¡is. Apeliantė neneigė, kad jai buvo žinoma, jog ieÅ¡kovė prekes naudoja atlikdama tam tikrus rangos darbus. Atsakovės pagamintos ginčo prekės (gaminiai) nėra galutinis produktas, skirtas savarankiÅ¡kam naudojimui. Taigi akivaizdu, kad nustačius prekės trÅ«kumus, kuomet jos jau panaudotos statybos procese, trÅ«kumų iÅ¡taisymui gali atsirasti poreikis prekes iÅ¡montuoti, ir tokios aplinkybės apeliantei, kaip verslininkei, turėjo bÅ«ti suprantamos.

Paminėti argumentai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad vien aplinkybė, jog montavimo darbai buvo atlikti Å vedijoje, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, nereiÅ¡kia, kad ji už Å¡iÄ nuostolių dalį neturi atsakyti. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog verslininkas nenumatė ir negalėjo numatyti tam tikrų kreditoriaus nuostolių, tenka skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019). Nors byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad atsakovei buvo žinoma, kad ieÅ¡kovė prekes montuos Å vedijoje, tačiau atsakovė neįrodinėjo tikėtinos žalos dydžio, jei darbai bÅ«tų atliekami Lietuvoje.

47. Taigi teismas, nustatydamas ieÅ¡kovės patirtus nuostolius dėl gaminių iÅ¡montavimo ir naujų sumontavimo, pagrįstai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus. Tačiau teisėjų kolegija iÅ¡ dalies pritaria apeliantės pozicijai, jog priteista 10 560 Eur nuostolių suma yra per didelė.

48. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodinėjo, kad net ir Å vedijoje ieÅ¡kovės už darbus sumokėta ginčo prekių demontavimo ir pakeičiančių prekių sumontavimo kaina yra per didelė, t. y. pritaikytas per didelis valandinis darbų įkainis. Pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ių argumentų bei pateiktų įrodymų nepasisakė. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ pabrėžė, jog ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ ne dėl bÅ«simų demontavimo/montavimo iÅ¡laidų atlyginimo, kurios paremtos lokalinėmis sÄ matomis ar prognozėmis, o dėl faktiÅ¡kai patirtų iÅ¡laidų, todėl tai, jog Å¡ios iÅ¡laidos yra galimai didesnės nei vidutinės tokių darbų atlikimo iÅ¡laidos, nekeičia fakto, kad ieÅ¡kovė jas faktiÅ¡kai patyrė ir jos turi bÅ«ti atlygintos. Mano, kad atsakovo nurodytos aplinkybės neturi įtakos ieÅ¡kovės patirtų nuostolių skaičiavimui.

49. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šio straipsnio 1 dalies taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 straipsnio 2 dalis).

50. Paminėtas teisinis reglamentavimas paneigia ieÅ¡kovės argumentus, kad vidutinė montavimo darbų kaina neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant priteistinų nuostolių dydžiui. IeÅ¡kovė yra verslo subjektas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai. Akivaizdu, jog pasirinkdamas netinkamos kokybės prekių trÅ«kumų Å¡alinimo bÅ«dÄ , pirkėjas turi tai atlikti kiek įmanoma racionaliau, nedidindamas nuostolių. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė domėjosi kitų įmonių pasiÅ«lymais dėl darbų atlikimo, derėjosi su subrangovu dėl darbų kainos, neįrodinėjo, kad dėl skubos ar kitų aplinkybių, ji buvo priversta sutikti mokėti didesnę kainÄ , nebuvo įmanoma pasamdyti kitų subrangovų (darbai atlikti praėjus 2-3 mėnesiams nuo pirmos pretenzijos pareiÅ¡kimo) ar pan.

51. Atsakovė pateikė į bylÄ AB „Natas“, AB „Scandicus“ el. laiÅ¡kus, kuriuose nurodyta, jog rinkos kaina panaÅ¡iems darbams yra 400-450 SEK/val., 350-400 SEK/val. (be PVM). Apeliantė paskaičiavo, jog vidutinė demontavimo, montavimo darbų kaina Å vedijoje yra 40 Eur/val., todėl montavimo (demontavimo) suma, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pateiktose sÄ skaitose nurodytÄ darbų atlikimo laikÄ , bÅ«tų 7 680 Eur (192 x 40 Eur). Å ie duomenys, taip pat Å¡ios nutarties 50 punkte nurodyti argumentai, vertinant juos susidariusios situacijos kontekste (atsižvelgiant ir į tai, kad nėra ginčo, jog darbai Å vedijoje yra brangesni, nei Lietuvoje, o atsakovei informacija apie prekių panaudojimo vietÄ iki sutarties sudarymo nebuvo suteikta), sudaro pagrindÄ pripažinti, jog ieÅ¡kovė nesiėmė pakankamų priemonių nuostoliams sumažinti (ieÅ¡koti bÅ«dų darbus atlikti už kuo mažesnę kainÄ , artimesnę tapačių darbų kainai Lietuvoje), ir sumažinti ieÅ¡kovei skundžiamu sprendimu priteistÄ iÅ¡laidų už prekių montavimÄ (demontavimÄ ) sumÄ iki 7 680 Eur.

Dėl nurodytų priežasčių, Å¡i teismo sprendimo dalis keistina (CK 6.259 straipsnio 2 dalis). Dėl iÅ¡laidų už gaminių dažų atsisluoksniavimo priežasčių tyrimÄ priteisimo 52. Apelianto nuomone, 2 000 Eur suma už tyrimo ataskaitÄ yra per didelė (neproporcinga prekių kainai). Taip pat teigia, jog ieÅ¡kovė jas patyrė veikdama savo rizika, nes nesiekė iÅ¡spręsti ginčo taikiai. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus. Apeliantė nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad analogiÅ¡ko pobÅ«džio tyrimas kainuoja mažiau.

Atsakovė nepripažino prekių trÅ«kumų, todėl, siekdama patvirtinti Å¡iÄ aplinkybę, ieÅ¡kovė pagrįstai kreipėsi į specialistus. Tyrimo iÅ¡laidas sieti su prekių kaina nėra jokio pagrindo.

53. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

54. Apibendrinusi iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir sumažinti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistÄ nuostolių sumÄ 2 880 Eur, t. y. iki 15 044,64 Eur nuostolių sumos, atitinkamai patikslinant sumÄ , nuo kurios priteistos procesinės palÅ«kanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 55. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

56. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 3 783,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė – 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus 83,93 procentus ieškinio, iš atsakovės ieškovei priteistina 3 175,23 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 210 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Įskaičius mokėtinas sumas, galutinai iš atsakovės ieškovei priteistina 2 965,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

57. Atsakovė pateikė įrodymus, jog už apeliacinį skundÄ sumokėjo 403 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 1 034,55 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai (iÅ¡ viso – 1 437,55 Eur). IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo 1 356,24 Eur. Atsižvelgiant į patenkintÄ /atmestÄ apeliacinio skundo dalį, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistina 231,01 Eur, o iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei – 1 138,29 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atlikus mokėtinų sumų įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 907,28 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Skardvila“ (j. a. k. 300997585) ieÅ¡kovei UAB „Lignas“ (j. a. k. 3044240645) 15 044,64 Eur (penkiolika tÅ«kstančių keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 64 centus) nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 15 044,64 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2020 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 965,23 Eur (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus 23 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.“ Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Skardvila“ (j. a. k. 300997585) ieÅ¡kovei UAB „Lignas“ (j. a. k. 304420645) 907,28 Eur (devynis Å¡imtus septynis eurus 28 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Loreta Bujokaitė Jadvyga Mardosevič JÅ«ra Marija Strumskienė