49de03e4-c21e-4485-a2fe-922bdc5aaabd · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Stasys Punys                                                                                                                                              NuoraÅ¡asPranešėjas Stasys Punys              Baudžiamoji byla Nr. 1A-174-166/2014Teisėja Jolanta Bagdonienė                                              Teisminio proceso Nr.1-57-1-01022-2012-4                                 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. kovo 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Stasio Punio,teisėjų Virginijos Å vedienės, Rositos Patackienės,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei,gynėjui advokatui Eugenijui Algirdui Burokui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:A. G. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas:- pagal BK 178 str. 1 d. (2012-05-30 turto vagystė) - laisvės atėmimu 1 metams;- pagal BK 178 str. 2 d. (2012-06-03 turto vagystė) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., subendrintos paskirtos bausmės dalinio sudėjimo bÅ«du ir subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.A.

G. dėl kaltinimo pagal BK 178 str. 2 d. (H. P. turto vagystė 2012-05-24) iÅ¡teisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).A. G. dėl kaltinimo pagal BK 187 str. 1 d. ( H. P. dėl turto sugadinimo) iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)Nuosprendžiui įsiteisėjus, dėl 2012-05-24 d. turto vagystės iÅ¡ H. P., byla perduota prokurorui, nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui (asmenims) nustatyti (BPK 303 str. 6 d.).Priimtas nukentėjusiojo Z.

Å . ieÅ¡kinio atsisakymas ir procesas dėl ieÅ¡kinio nutrauktas.Nukentėjusiosios H. P. ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ A. G. ir A. G. solidariai 650 Lt turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestas.Nukentėjusiojo V. T. ieÅ¡kinys tenkintinas ir priteistas iÅ¡ A. G. ir A. G. solidariai 200 Lt turtinei žalai atlyginti. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. G., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.Kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                                                          n u s t a t ė:

A. G. nuteistas už tai, kad jis ir A. G. 2012 m. gegužės 30 d., nuo 8 val. iki 13 val., Vilniaus r., Grigaičių kaime, Å atrininkų sen., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, iÅ¡ H. P. priklausančio namo kiemo pagrobė: tris 50 litrų talpos aliumininius puodus virimui, kurių vieno vertė 50 Lt, viso už 150 Lt; prie svirno stovėjusias keturias įvairių talpų medines dėžes su metalo gaminiais: vinimis, spynomis ir kitais smulkiais metalo gaminiais, kurių vienos vertė 125 Lt – viso už 500 Lt ir 200 Lt vertės vienÄ metalinę dėžę su senomis spynomis ir raktais, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai H.

P. 850 Lt turtinę žalÄ .Å iais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.Taip pat A. G. su A. G., 2012 m. birželio 3 d. nuo 12 val. iki 14 val., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus r., Å atrininkų sen., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, rankomis atidarydami Z. Å . priklausančio gyvenamojo namo medinį lango rėmÄ , pro langÄ Ä¯sibrovė į gyvenamÄ jį namÄ ir iÅ¡ kambario pagrobė 3299 Lt vertės skystųjų kristalų televizorių ,,Sharp 4C-42SA1E“, po to, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ tuo pat metu iÅ¡ neaptverto gyvenamojo namo kiemo pagrobė 30 Lt vertės aliuminį puodÄ , tuo padarydami nukentėjusiajam Z.

Å . 3329 Lt turtinę žalÄ .Å iais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos LR BK 178 str. 2 d.             Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-11-26 nuosprendį ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, nesant veikose nusikaltimų požymių. Apelianto manymu, skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, nes teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino faktines aplinkybes, klaidingai nustatė teisės pažeidimo buvimo faktÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-212-927-2013, rėmėsi ne teisme nustatytais įrodymais, dėl ko apelianto atžvilgiu turėjo bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad yra įrodyta, jog jis atvirai, matant visiems darė vagystę ir taip pasisavino svetimÄ turtÄ , kadangi tai prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams. Apeliantas nurodo, jog nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat nurodoma, kad teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino surinktus įrodymus, o bÅ«tent, apelianto ir jo brolio, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, baudžiamosios bylos medžiagÄ .

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nekokybiÅ¡kai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nebuvo tinkamai atlikta įvykio vietoje automobilio apžiÅ«ra, nebuvo nustatyta, kad rasta apelianto pirÅ¡tų ir kojų pėdsakai. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nebuvo nustatyta, kad apeliantas su broliu įsibrovė į saugomÄ namÄ ir pagrobė televizorių ir puodÄ . Apelianto manymu, visi kaltinamajame akte esantys teiginiai turėjo bÅ«ti paremti esančiais duomenimis, o ne spėliojimais ir abejonėmis.

Taip pat apeliantas nurodo, jog visos byloje esančios abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos jo naudai, bei tai, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.             Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.             Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas.             IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, juos įvertino ir pagrįstai A.

G. nuteisė dėl 2012-05-30 ir 2012-06-03 svetimo turto vagystės. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nuosprendis iš esmės motyvuotas, pakankamai išanalizuoti kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga ir padaryta teisėta bei pagrįsta išvada, jog kaltinamojo A. G. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. Su šia teismo išvada aukštesnės instancijos teismas sutinka, todėl apeliacinis skundas atmestinas.              Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, nuteistasis A.

G. neigia kaltę dėl padarytų vagysčių ir praÅ¡o bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose nusikaltimų požymių. Nors apeliaciniame skunde ginčijama A. G. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡analizuotos visos įvykio aplinkybės bei pateiktos iÅ¡vados, kodėl, teismo nuomone, A. G. veikdamas kartu su A. G. padarė vagystes (2012-05-30 ir 2012-06-03 epizodai) ir jo veika atitinka BK 178 str. 1 d.

BK 178 str. 2 d. sudėtį. Å ioms teismo iÅ¡vadoms kolegija pritaria. IÅ¡ esmės pastebėtina, kad nuteistasis apeliaciniame skunde dėsto teiginius, kurie yra atsieti vienas nuo kito, nenuoseklÅ«s, nelogiÅ¡ki ir padriki. Nuteistasis kelia klausimus, ginčija veikos kvalifikacijÄ , kuri jam net nebuvo inkriminuota. Nors nuteistasis praÅ¡o jo atžvilgiu bylÄ nutraukti, tačiau kaip galima suprasti iÅ¡ prieÅ¡taringo apeliacinio skundo jis iÅ¡ esmės neigia tik televizoriaus vagystę, nesutinka su veikos kvalifikacija pagal BK 178 str. 2 d.

Vis tik apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), dėl ko kolegija patikrins skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl A. G. nuteisimo pagal abu vagystės epizodus.             Dėl 2012-05-30 H. P. priklausančio turto vagystės             Apeliantas nurodo, kad byloje nebuvo nustatytos objektyvios aplinkybės, kad jis padarė nusikalstamus veiksmus.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas susipažinęs su baudžiamÄ jÄ bylÄ daro iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ingai nei mano apeliantas, A. G. kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis – iÅ¡ dalies paties apelianto, nuteistojo A. G., nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo A. G. kaltę bei leidžia atmesti apelianto pasirinktÄ nepagrįstÄ gynybos versijÄ .              Nuteistasis A.

G. pirmos instancijos teisme parodė, kad stovėjo prie maÅ¡inos, jam krovė vogtus daiktus ir jis juos iÅ¡vežė. Nurodė, kad visÄ laikÄ matė ir suprato, kas vyksta. IÅ¡ esmės tokius parodymus nuteistasis A. G. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis A. G. apklaustas teisme parodė, kad draugas Marek pasiÅ«lė nuvykti į Vilniaus rajonÄ ir ten pavogti metalo laužo, tad jis, su brolio (A. G.) ir Mareku nuvyko, kur su broliu pradėjo vogti ir krauti daiktus į automobilio Audi bagažinę. Taip pat nuteistasis A.

G. nurodė, kad brolis pamatęs moteriÅ¡kę iÅ¡sigando ir nuvažiavo, o jis nėjo. Pastebėtina, kad nuteistasis A. G. su tokiais A. G. parodymais sutiko. Liudytoja V. L. parodė, kad pamačiusi kaimynės H. P. kieme automobilį Audi ir vaikinus, paskambino kaimynei. Liudytoja nurodė, jog kai vaikinai pamatė, jog ji mato juos, vienas vaikinas išėjo iÅ¡ kiemo, kitas nuvažiavo. Tiek jo paties, tiek brolio A. G., liudytojos V. L. parodymai iÅ¡ esmės sutampa bei papildo vienas kitÄ bei kartu su kitais byloje esančiais duomenimis kolegijai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo A.

G. kaltumo. Tuo tarpu pateikdamas apeliacinį skundÄ aukÅ¡tesnės instancijos teismui, nuteistasis A. G. pakeitė savo pozicijÄ ir nurodė, kad jis nusikaltimo nepadarė. Vis tik tokios nuteistojo A. G. versijos nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvÅ«s duomenys, kai tuo tarpu pirminiai nuteistojo A. G. parodymai sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis. Nors apeliantas neigia dalyvavęs nusikaltime, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, kad jis su A. G. buvo susitaręs ir padėdamas krauti pavogtas dėžes, puodus į automobilį, bendrai dalyvavo vagystėje.

Apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, jog apeliantas neėmė svetimo turto kolegijos vertintinas tik kaip bandymas išvengti atsakomybės. Pastebėtina ir tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme dalyje sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu, kas parodo, jog jis su pareikštais kaltinimais iš esmės sutiko ir kaltės dėl dalies daiktų vagystės neneigė. Be to apelianto kaltės dėl daiktų vagystės nepaneigia ir skunde nurodytos aplinkybės, kad nebuvo tinkamai atlikta įvykio vietoje automobilio apžiūra, nebuvo nustatyta apelianto pirštų ir kojų pėdsakų.

PrieÅ¡ingai, apylinkės teismas konstatavęs jog įvykio vietos apžiÅ«ros apraÅ¡ymas ir vaizdinė medžiaga yra prieÅ¡taringi, kad nepasitvirtino nukentėjusiosios versija, jog nuteistieji įsibrovė į rÅ«sį ir iÅ¡ ten paėmė kaltinime daiktus, apelianto veikÄ Å¡iame epizode perkvalifikavo iÅ¡ BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju byloje pakanka objektyvių duomenų konstatuoti jog nuteistojo A.

G. nusikalstama veika epizode dėl H. P. priklausančio turto vagystės įrodyta, veika pagal BK 178 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, todėl Å¡ioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.              Dėl 2012-06-03 Z. Å . priklausančio turto vagystės              Apeliantas skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nebuvo nustatyta, kad jis su broliu įsibrovė į saugomÄ namÄ bei pagrobė televizorių ir puodÄ , tačiau tokius nuteistojo A.

G. argumentus kolegija vertina kritiÅ¡kai, kadangi jie paneigti byloje iÅ¡tirtais ir teismo posėdžio metu įvertintais objektyviais duomenimis. Apeliantas nurodo, kad teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus dėl jo dalyvavimo 2012-06-03 televizoriaus vagystėje, tačiau iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos ir teismo sprendimo turinio matyti, kad nuteistojo A. G. kaltė padarius minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta byloje surinktais, ir prieÅ¡ingai nei teigiama apelianto skunde, nepažeidžiant BPK įtvirtintų nuostatų, įvertintais įrodymais.

             Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį.              Nors skunde nuteistasis A. G. nesutinka, kad teismas laikė įrodytu, jog jis atvirai, matant kitiems darė vagystę, kad vagystė buvo iÅ¡ saugomos teritorijos, tačiau kolegija tokius nuteistojo teiginius vertina, kaip visiÅ¡kai nepagrįstus, todėl jie atmestini.              Komentuojamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinti keturi alternatyvÅ«s vagystę kvalifikuojantys pažymiai:

a) atviroji vagystė;

b) vagystė, padaryta įsibraunant į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ ;

c) viešoje vietoje svetimo turto iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio pagrobimas(kišenvagystė);

d) automobilio vagystė. Å ie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvÅ«s ir daro veikÄ pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iÅ¡ jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtÄ , veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011).              Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jam nebuvo inkriminuota, kad jis padarė atvirÄ vagystę, o nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti, kaip vagystė, padaryta įsibraunant į patalpÄ , todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su atvirÄ jÄ vagystę, ar aplinkybėmis, jog vagystė padaryta iÅ¡ saugomos teritorijos, vertintini kaip nepagrįsti, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių, todėl atmestini.              Apeliantas skunde nurodo, jog jis 2012-06-03 televizoriaus vagystėje nedalyvavo, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė A.

G. inkriminuoto nusikaltimo dėl televizoriaus vagystės padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl A. G. kaltės Å¡iame epizode. Nuteistojo A. G. nusikalstamÄ veikÄ tinkamai kvalifikavo, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo normas. Nors nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde neigia kaltę, tvirtina, kad Å¡io nusikaltimo nepadarė, tačiau skunde be deklaratyvių teiginių iÅ¡ esmės nenurodė nė vieno pagrįsto argumento, kuriuo jis ginčija savo kaltę dėl Å¡io nusikaltimo padarymo epizodo.

PrieÅ¡ingai, kaltė įrodyta jo paties, nuteistojo A. G., nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos apklaustas pirmosios instancijos teisme, A. G. parodė, kad atvažiavo į kiemÄ ir kol jis sukinėjosi kieme, brolis atėjo neÅ¡inas televizoriumi. Apeliantas parodė, kad suprato, kad brolis pavogė televizorių, kad laukė, kol įdės televizorių į automobilį, padėjo neÅ¡ti televizorių, kartu su broliu jį pardavė ir gavo už jį 200 Lt.

Nuteistasis A. G. pripažino savo konkrečius veiksmus, nurodė, jog jis yra kaltas. Nuteistojo A. G. brolis A. G. apklaustas teisme parodė, kad su broliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ pažiÅ«rėti dar metalo. A. G. liko prie maÅ¡inos, kai tuo tarpu jis iÅ¡ namo pavogė televizorių, kurį atnešė prie maÅ¡inos ir kurį su broliu už 200 Lt pardavė. Nukentėjusysis V. T. parodė, kad pas jį į garaÅ¾Ä atvažiavo kaltinamieji ir pasiÅ«lė televizorių pirkti už 250 Lt, tačiau pardavė už 200 Lt.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. ir nurodo, jog jis nedalyvavo vagiant televizorių, tačiau tokie jo parodymai kolegijos vertintini kritiškai, kaip pastarojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl šio nusikaltimo. Kolegija nekyla abejonių dėl nuteistojo A. G. kaltumo ir šiame epizode. Nors apeliantas pats tiesiogiai televizoriaus iš namo nepaėmė, tačiau suvokdamas, jog televizorius yra vogtas, bet padėdamas broliui pakrauti jį į automobilį, kartu jį parduodamas ir gaudamas už tai atlygį, tyčia, aktyviais veiksmais prisidėjo prie televizoriaus vagystės, dėl ko jo veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d.

             Nepagrįsti skundo argumentai ir dėl televizoriaus vertės. Nors apeliantas nurodo, kad televizoriaus vertė galėjo būti 40-50 Lt, tačiau iš liudytojos L. Š. parodymų matyti, kad televizorius kainavo 3000 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Z. Š. parodė, kad televizoriaus vertę vertino tokia suma, kokia televizorius buvo pirktas, kadangi pirko išsimokėtinai, mokėjo dideles palūkas bankui, todėl televizorių įvertino 3299 Lt. Be to priešingai nei teigia apeliantas, byloje pateikti dokumentai, jog televizorius kainavo 3299 Lt (t 1 b.l. 57-58).

Pastebėtina ir tai, kad pats apeliantas apklaustas teisme parodė, jog televizorius buvo nemažas, plazminis, galėjo bÅ«ti brangus. Nuteistasis A. G. parodė, kad televizorius buvo ne senovinis, didokas, naudotas, tačiau iÅ¡ naujesnių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės apelianto nurodytina televizoriaus vertė 40-50 Lt yra visiÅ¡kai nepagrįsta, o nuteistasis A. G. už šį nusikaltimÄ pagrįstai patrauktas ne administracinėn, o baudžiamojon atsakomybėn.              Kolegija, įvertinusi visas aukščiau iÅ¡dėstytas ir aptartas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad A.

G. nusikalstama veika epizode dėl televizoriaus (tame tarpe ir puodo) vagystės įrodyta, veika pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, todėl Å¡ioje dalyje apeliacinis skundas taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.             Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog kad teismas nagrinėdamas bylÄ neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu, tačiau nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kodėl atmetė kitus įrodymus.

Pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. AukÅ¡tesnės instancijos teismas patikrinęs baudžiamÄ jÄ bylÄ bei skundžiamÄ nuosprendį esminių BPK pažeidimų nenustatė. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, todėl skundžiamo nuosprendžio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais neturi įstatyminio pagrindo.             Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,              n u t a r ė :

             nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas (paraÅ¡as)                                                                                              Stasys Punys Teisėjai  (paraÅ¡ai)                                                                                                                      Virginija Å vedienė                                                                                                                       Rosita PatackienėNuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkas                                                                                                                      Stasys Punys