2023-01-18 Nr. AB-1904-3-64-3-01637-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1042-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01637-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo J. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą dėl įmokos priteisimo iš atsakovo J. Z..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, pareiškėjas), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš J. Z. (toliau – ir atsakovas) valstybės naudai 147,25 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,43 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu (viso – 149,68 Eur), nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos Šiaulių skyrius teikė atsakovui J. Z. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl negrąžinamų neteisėtai nuskaičiuotų lėšų laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Atsakovas, gavęs Tarnybos pranešimą, turėjo pareigą sumokėti 70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje, tačiau gera valia šių išlaidų nesumokėjo.

3. Tarnyba paaiškino, kad atsakovas 2021 m. spalio 1 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2YT-10758-1149/2021 dėl negrąžinamų neteisėtai nuskaičiuotų lėšų nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Pateiktame prašyme atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jo metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatyto pirmojo pajamų lygio, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 5, 7, 8 ir 9 dalimis bei įvertinus ankstesniais Tarnybos sprendimais suteiktą jam antrinę teisinę pagalbą, atsakovas turėjo teisę į 30 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Tarnyba 2021 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-21-T-2634-10508 (toliau – ir 2021 m. spalio 29 d. Sprendimas) suteikė atsakovui antrinę teisinę civilinėje byloje Nr. 2YT-10758-1149/2021 dėl negrąžinamų neteisėtai nuskaičiuotų lėšų ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Advokatė I. M. 2021 m. lapkričio 25 d. pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal Tarnybos 2021 m. spalio 29 d.

Sprendimą. Advokatė pateiktame prašyme nurodė, kad susipažinimui su bylos medžiaga skyrė 1 val., konsultacijai – 1 val., įrodymų rinkimui, dokumentų analizei ir parengimui – 8 val., iš viso antrinės teisinės pagalbos teikimui advokatė skyrė 10,83 val. Advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą yra apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką dauginant iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 19 Eur. Taigi išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 210,36 Eur.

Atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 70 procentų nuo šios sumos, tai sudaro 147,25 Eur. Tarnyba keletą kartų raštu informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį, pranešimai buvo siųsti į Šiaulių tardymo izoliatorių, kurį atsakovas nurodė kaip savo faktinę gyvenamąją vietą, bei atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų iki šiol nėra apmokėjęs. Kadangi pranešimai atsakovui buvo siunčiami registruotu paštu, Tarnyba patyrė 2,43 Eur siuntimo išlaidų, kurias taip pat prašo priteisti iš atsakovo.

4. Atsakovas J. Z. atsiliepime į Tarnybos prašymą prašė jį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad jis prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2S-713-826/2021 apskųsti, kur atsakovui būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas, teikiant skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tačiau Tarnybos Šiaulių skyrius teisinę pagalbą suteikė kitoje byloje (Nr. 2YT-10758-1149/2021), kur antrinė teisinė pagalba nereikalinga. Tarnybos Šiaulių skyrius užkirto pareiškėjui galimybę apskųsti 2021 m. liepos 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje. Atsakovas prašė teismo iš Tarnybos išsireikalauti visus jo teiktus Tarnybai prašymus ir dokumentus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo J. Z. valstybės naudai 147,25 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 2,43 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 149,68 Eur, nurodant sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, arba į bet kurią kitą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą kituose bankuose, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

6. Teismas vadovavosi Įstatymo 18 ir 19 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovas 2021 m. spalio 1 d. kreipėsi į Tarnybos Šiaulių skyrių, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl negrąžinamų neteisėtai nuskaičiuotų lėšų laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, bylos Nr. 2S-713-826/2021. Pateiktame prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50, 70 ar 85 procentus), jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50, 30 ar 15 procentų, taip pat pasirašė, kad yra supažindintas su antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo būdu. Tarnybos Šiaulių skyrius, išnagrinėjęs atsakovo prašymą ir reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, 2021 m. spalio 29 d. Sprendimu suteikė J. Z. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2YT-10758-1149/2021 dėl negrąžinamų neteisėtai nuskaičiuotų lėšų laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn.ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatę I. M.. Advokatės Tarnybai pateiktų duomenų pagrindu Tarnyba nustatė, kad advokatė, teikdama atsakovui antrinę teisinę pagalbą, sugaišo 10,83 val., todėl išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 210,36 Eur, o 70 procentų valstybės patirtų išlaidų, kurias turi sumokėti atsakovas – 147,25 Eur.

7. Vertindamas atsakovo argumentą, kad jam antrinė teisinė pagalba suteikta ne toje byloje, kurioje jis prašė, teismas pažymėjo, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą atsakovas nurodė, jog antrinė teisinė pagalba jam reikalinga civilinėje byloje dėl negrąžinamų neteisėtai nuskaičiuotų lėšų ir nėra nurodyta, kad jis siekia apskųsti Klaipėdos apygardos teismo nutartį. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, gavęs Tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. spalio 29 d. Sprendimą, kuriame aiškiai nurodyta, kokioje civilinėje byloje jam bus teikiama antrinė teisinė pagalba, šio sprendimo nustatyta tvarka neskundė. Iš byloje esančios Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10758-1149/2021 teismas nustatė, kad atsakovui atstovauti paskirta advokatė I. M. dalyvavo teismo procese, teikė rašytinius paaiškinimus. Teismo vertinimu, civilinė byla Nr. 2S-713-826/2021 ir civilinė byla Nr. 2YT-10758-1149/2021 buvo dėl to paties dalyko, t. y. antstolio veiksmų vykdant išieškojimą iš atsakovui priklausančių piniginių lėšų. Įvertinęs šias aplinkybes, atsakovo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, teikdamas prašymą suteikti jam antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nurodė, jog sutinka apmokėti kitą teisinės pagalbos išlaidų dalį, jeigu valstybės apmokama išlaidų dalis sudarys 50, 30 ar 15 procentų, todėl darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo dalį (70 procentų) jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudarė 147,25 Eur, yra pagrįstas, teisėtas ir tenkintinas. Teismas taip pat tenkino Tarnybos prašymą priteisti 2,43 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, nes proceso šalis turi teisę gauti savo patirtų išlaidų atlyginimą, šios išlaidos buvo pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais.

III. 9. Atsakovas J. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir Tarnybos prašymą atmesti.

10. Atsakovas nurodo, kad Tarnyba veikia neteisėtai, kadangi jis Tarnybos 2021 m. spalio 1 d. prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2S-713-826-2021 Klaipėdos apygardos nutarčiai apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kadangi atsakovui būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas, o ne civilinėje byloje Nr. 2YT-10758-1149/2021 dėl negrąžintų neteisėtai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnį išskaitytų lėšų ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

11. Atsakovas prašo išreikalauti jo prašymus, pateiktus Tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kur pateikta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-713-826-2021 kopija ir su tuo susijusi dokumentacija, o išsireikalavus šiuos duomenis, Tarnybos prašymą atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta jokių faktinių duomenų (įrodymų), kuo remiantis suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2YT-10758-1149/2021.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 147,25 Eur antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 2,45 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, priteisimo pareiškėjui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovo J. Z..

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino. Atsakovas, nesutikdamas, su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pabrėžia, kad jam Tarnyba suteikė teisinę pagalbą ne toje byloje, kurioje jis prašė, todėl Tarnybos prašymas dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir susijusių išlaidų priteisimo iš atsakovo turėjo būti atmestas.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.). Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į aptartas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

15. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.). Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, prieina prie išvados, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

17. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2021 m. spalio 1 d. kreipėsi į Tarnybos Šiaulių skyrių, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl negrąžinamų neteisėtai nuskaičiuotų lėšų laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, bylos Nr. 2S-713-826/2021. Tarnyba 2021 m. spalio 29 d. Sprendimu, išnagrinėjusi atsakovo 2021 m. spalio 1 d. pateiktą prašymą ir 2021 m. spalio 27 d. Tarnyboje gautus papildomus dokumentus (reg. Nr. TPP-2233), suteikė atsakovui antrinę teisinę civilinėje byloje Nr. 2YT-10758-1149/2021 dėl negrąžinamų neteisėtai nuskaičiuotų lėšų ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

18. Taigi, minėti bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas antrinę teisinę pagalbą prašė suteikti vienoje civilinėje byloje, tačiau Tarnyba nusprendė šią pagalbą teikti kitoje civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių duomenų, kodėl atsakovo prašyme yra nurodyta viena byla (pagal numerį), o pagalba suteikta kitoje byloje (pagal numerį), kurioje atsakovas tokios pagalbos neprašė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad, nors ir pagal savo pobūdį panašios, tai yra dvi skirtingos bylos. Akcentuotina, kad atsakovas vien minėtu pagrindu (kad teisinė pagalba jam buvo suteikta civilinėje byloje Nr. 2YT-10758-1149/2021, kurioje jis pagalbos neprašė) nesutiko su Tarnybos reikalavimu priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, prašė teismo išreikalauti iš Tarnybos papildomus įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas šio prašymo nesprendė, papildomų duomenų iš Tarnybos nereikalavo ir neišsiaiškino dėl atsakovo ginčijamo klausimo, dėl kurio abejonės Tarnybai į bylą pateikus duomenis (atsakovo 2021 m. spalio 1 d. prašymą, 2021 m. spalio 29 d. Sprendimą; kt.) nebuvo pašalintos.

19. Įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu klausimu išdėstė tik savo poziciją, tačiau nesurinko pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, esminio ginčo klausimo nesiaiškino su ginčo šalimis, nors atsakovas nurodė pagrįstas abejones, kurios nebuvo paneigtos objektyviais įrodymais.

20. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles nenustatė ir neįvertino, ar atsakovas išreiškė valią (sutiko, pritarė), kad jam būtų teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba civilinėje byloje, kurioje jis teisinės pagalbos neprašė. Šiuo aspektu paminėtina ir tai, kad, manydamas, jog atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir prie jų pateikta medžiaga yra nepakankama, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pareigą veikti aktyviai, inter alia (be kita ko), pasiūlyti proceso šalims pateikti papildomų įrodymų, savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog teismas privalo surinkti pakankamai įrodymų, kad įvertinęs jų visetą galėtų įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

21. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

22. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo J. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė