49dbd9d6-c1fa-4cd2-ae4c-2956a99d61c2 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-567-926/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24896-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; (S) 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir AuÅ¡ros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, nuteistajam E. M., nuteistojo gynėjai advokatei Editai Marijai Å lapikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. M. (toliau – E. M.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį ir nuteistas 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Å i bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papukčiu, buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. M. paskirta bausme, skiriant jam galutinę subendrintÄ 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudÄ . Ä® paskirtÄ bausmę įskaityta E. M. visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta bausmė pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ .

E. M. taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti. Tuo pačiu nuosprendžiu: - Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys buvo patenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ E. M. Kauno teritorinei ligonių kasai priteisiant 89,74 eurų turtinę žalÄ ; - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieÅ¡kinys buvo patenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ E. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priteisiant 515,63 eurų turtinę žalÄ ; - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ E. M.

Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteisiant 1310,40 eurų turtinę žalÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. M. Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį, už tai, kad jis 2021 m. liepos 23 d., apie 19.45 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,65 promilių neblaivumas), panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino atvykusiam jo sulaikyti policijos pareigÅ«nui – vengdamas sulaikymo, užlipo ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukÅ¡to terasos stogo ir nusiėmęs Å¡lepetę metė jÄ Ä¯ paskui jį užlipusį policijos pareigÅ«nÄ K. V., po ko, K. V. paėmus jį už rankos ir bandant privesti prie namo lango, jis tyčia vienÄ kartÄ rankomis stÅ«mė K. V. į krÅ«tinę, dėl ko K. V. griuvo ant terasos stogo, stogas įlūžo ir K. V. nukrito ant pirmo aukÅ¡to medinės terasos ir patyrė odos nubrozdinimus kairėje alkÅ«nėje, juosmens srities sumuÅ¡imÄ , poodines kraujosruvas deÅ¡inėje blauzdoje, sėdmens srityje, tokiu bÅ«du K. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad savo kaltę dėl pasiprieÅ¡inimo pareigÅ«nams E. M. pripažino visiÅ¡kai, tačiau nesutinka su veikos padariniais, t. y. kad jis prieÅ¡ nukentėjusįjį K.

V. panaudojo fizinį smurtÄ â€“ pastÅ«mė jį ir tokiais savo veiksmais sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . E. M. vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje nesurinkta pakankamai pagrįstų ir abejonių nekeliančių įrodymų apie tai, kad apeliantas rankomis pastÅ«mė nukentėjusįjį ir dėl to jie kartu įlūžo ir nukrito nuo stogelio. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties nuteistasis nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iÅ¡ jo priteistais civiliniais ieÅ¡kiniais. 2.2.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, kad E. M. tyčia rankomis stÅ«mė jį į krÅ«tinę, dėl ko, jis neiÅ¡laikė pusiausvyros ir terasos stogo dangai neiÅ¡laikius jų, jie abu nukrito ant terasos medinio grindinio. Pasak E. M., K. V. buvo suinteresuotas, jog pirmosios instancijos teismas patenkintų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieÅ¡kinį, todėl teismui nurodė tiesos neatitinkančias faktines aplinkybes. Å ios iÅ¡vados kontekste pažymima, kad pats nukentėjusysis nurodė, jog matė, kaip E. M., vaikščiodamas ant terasos stogelio, įlaužė plastmasinį stogÄ , todėl suvokė ir suprato, kad užlipus dviem asmenims, stogelis gali įlūžti ir jie abu gali nukristi ant žemės, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pats nukentėjusysis elgėsi itin neatsargiai ir neįvertinęs akivaizdžios rizikos lipo ant stogelio.

E. M. tvirtina nukentėjusiojo nestūmęs, bet dviem žmonėms atsistojus ant stogo, jo danga tiesiog natūraliai neatlaikė svorio. 2.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino vienodų nesuinteresuotų asmenų – H. S., V. M., A. Č. ir O. D., parodymų kurie tiesiogiai matė įvykį, tačiau nepatvirtino matę, kaip E. M. pastūmė nukentėjusįjį. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šie liudytojai galėjo nepastebėti visų E. M. veiksmų, tačiau akivaizdu, jog vykstant susistumdymui, aplinkinių dėmesys į tokius veiksmus yra ypatingai atkreipiamas.

Tokie veiksmai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir aplinkiniams sukelia nepatogumÄ ir iÅ¡gÄ stį. Vietoje to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik kitų liudytojų – policijos pareigÅ«nų, parodymais, kurie, apelianto įsitikinimu, kaip ir nukentėjusysis, yra suinteresuoti, jog bÅ«tų patenkintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieÅ¡kinys, todėl pateikė analogiÅ¡kas, tačiau tiesos neatitinkančias, faktines aplinkybes. Byloje esantis vaizdo įraÅ¡as taip pat nepatvirtina fakto, kad apeliantas pastÅ«mė nukentėjusįjį, kadangi iÅ¡ jo matyti, kaip K.

V. lėtai pradeda judėti link nuteistojo, tuomet pasigirsta dundėjimas ant stogo ir jis nukrenta nuo stogo ant nugaros, paskui jį krenta E. M.. Nukentėjusiojo pastūmimas vaizdo įraše neužfiksuotas. Esant šiems duomenims, nebuvo pakankamo pagrindo tenkinti baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje nenustatė, kad policijos pareigūnas K. V. nuo stogelio nukrito dėl E. M. stumtelėjimo į krūtinę neišlaikęs pusiausvyros.

Å iuos veiksmus sÄ lygojo faktas, kad pareigÅ«nas nulipo nuo sijos, dėl ko, įlūžo stogo danga. 2.4. Apeliaciniame skunde E. M. nesutinka ir su jam paskirta bausme, praÅ¡ydamas jÄ suÅ¡velninti. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad jis pripažino pasiprieÅ¡inęs policijos pareigÅ«nams, nesutikdamas tik su veikos padariniais. Dėl Å¡ios priežasties, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo prisipažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailesčio nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pasak E. M., realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas reikÅ¡tų jo socialinių ryÅ¡ių nutrÅ«kimÄ , negalėjimÄ dirbti bei atlyginti žalos, o tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirties. Apelianto teigimu, teismas nevertino jį charakterizuojančių aplinkybių, kad yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje ir ieÅ¡ko geriau apmokamos darbo vietos, dalyvauja darbo pokalbiuose, vykdo naujos darbo vietos paieÅ¡kÄ . Jis yra jauno amžiaus, todėl jo izoliavimas nuo visuomenės žlugdytų jį kaip jaunÄ ir dar nesusiformavusiÄ asmenybę.

Pasak nuteistojo, jo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Jam pakaktų paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ar kelis įpareigojimus, ribojančius elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį poveikį. E. M. yra įsitikinęs, kad jam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliantas praÅ¡o jam paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dviem) metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemones – pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbÄ ar mokslÄ , neiÅ¡eiti iÅ¡ namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. 2.5.

Nuteistasis pabrėžia ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos ir subendrintos 88 parų areÅ¡to bausmės jis neatliko, nes atlikęs 28 paras, jis buvo paleistas iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus dėl nuo jo nepriklausomų veiksmų. Atlikti visos bausmės jam nebuvo leista. Esant Å¡iems duomenims, pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę – 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo bausmės subendrino su Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme.

3. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėja, pritardami apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė nuteistojo E. M. apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis E. M., neginčydamas pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nams fakto – vengė sulaikymo, dėl ko, užlipo ant terasos stogo, apeliaciniame skunde nesutinka su jam inkriminuota aplinkybe dėl policijos pareigÅ«no K. V. pastÅ«mimo ir dėl to jam kilusiomis pasekmėmis, mano, kad dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl iÅ¡ jo priteistų civilinių ieÅ¡kinių yra nepagrįstas.

5. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).

6. Patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo bei nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir tinkamai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai aiÅ¡kino bei taikė teisės normas. E. M. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį už tai, kad jis, panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino atvykusiam jo sulaikyti policijos pareigÅ«nui, jį pastÅ«mė, dėl ko, K.

V. griuvo ant terasos stogo, stogas įlūžo ir K. V. nukrito ant pirmo aukÅ¡to medinės terasos, patirdamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å ios nuteistajam E. M. inkriminuotos faktinės aplinkybės skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra įrodytos, o vien tai, kad nuteistajam nėra priimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių analizės, prieÅ¡ingai nei savo apeliaciniame skunde tai suvokia nuteistasis, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

7. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Å iame straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , prieÅ¡inasi valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017, 2K-190-648/2021).

8. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad vertinamo įvykio dienÄ policijos pareigÅ«nas K. V. kartu su kolegomis vyko į jiems nurodytÄ vietÄ pagal praneÅ¡imÄ , kurio duomenimis, įvykio vietoje yra ieÅ¡komas asmuo, kuris turi bÅ«ti pasiųstas atlikti areÅ¡to bausmę. Atvykęs į įvykio vietÄ , K. V. kartu su V. F. užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ , o D. N. liko saugoti teritorijÄ . Po kelių akimirkų D. N. pranešė, kad E. M. bando pabėgti per langÄ ir užlipo ant pirmo aukÅ¡to terasos stogo.

Vėliau pareigÅ«nai bandė E. M. įkalbėti, kad jis pasiduotų policijos pareigÅ«nams, buvo panaudota elektroÅ¡oko priemonė, kuri nesuveikė. BesiprieÅ¡indamas policijos pareigÅ«nams, E. M. metė į juos Å¡lepetes. Å ias komentuojamo įvykio aplinkybes visi proceso dalyviai aiÅ¡kino vienodai, dėl jų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jokio ginčo nėra. Å ias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu betarpiÅ¡kai patvirtino ir nuteistasis E. M., nesutikdamas tik su tolesne policijos pareigÅ«nų nurodyta įvykių seka, o bÅ«tent, aplinkybe, kad jis pastÅ«mė policijos pareigÅ«nÄ K.

V., dėl ko, Å¡is nukrito nuo stogo ir patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

9. Tačiau, vertinant Å¡iuos nuteistojo teiginius vis tik pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja tiek kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, tiek ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų.

10. Neteisėtus E. M. veiksmus nukentėjusiojo K. V. atžvilgiu, o bÅ«tent, tai, kad jis pastÅ«mė nukentėjusįjį, kas sÄ lygojo jo kojos nuslydimÄ nuo terasos stogo sijos ir nukritimÄ Å¾emyn, teisiamojo posėdžio metu nuosekliai patvirtino tiek pats K. V., tiek ir su juo įvykio vietoje buvę policijos pareigÅ«nai V. F. ir D. N.. Jų teigimu, K. V. ant terasos stogo užlipo po to, kai ten, siekdamas pabėgti nuo policijos pareigÅ«nų, atsidÅ«rė E. M.. Tiek V. F., tiek D. N. patvirtino, kad visÄ laikÄ , kol K. V. su E. M. buvo ant terasos stogo, K. V. stovėjo saugiai vienoje vietoje, t. y. ant terasos stogo sijos. E. M. priėjus kiek arčiau K. V., Å¡is pačiupo nuteistÄ jį, norėdamas jį prisitraukti arčiau savęs, tačiau E. M. pastÅ«mė K. V., dėl ko, jis, neiÅ¡laikęs pusiausvyros, nulipo nuo stogo sijos, ir įlūžo, nukrisdamas nuo terasos stogo, kartu su savimi žemyn nusitempdamas ir E. M..

11. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis Å¡ių asmenų parodymus vertina kritiÅ¡kai, teigdamas, kad jie visi buvo suinteresuoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinio ieÅ¡kinio patenkinimu, dėl to nurodė neteisingas faktines bylos aplinkybes, tačiau su Å¡iuo nuteistojo motyvu nesutiktina. Tiek K. V., tiek ir jo kolegų V. F. ir D. N. parodymai buvo nuoseklÅ«s viso baudžiamojo proceso metu, jie vienodai aiÅ¡kino komentuojamo įvykio aplinkybes, pabrėždami ir E. M. ginčijamÄ aplinkybę dėl K.

V. pastÅ«mimo. Å ioje vietoje bÅ«tina pažymėti ir tai, kad prieÅ¡ingai nei nuteistasis, apklausiami tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jie visi buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , komentuojamo įvykio metu jie vykdė tiesiogines darbines savo funkcijas, kurių eiga, be kita ko, buvo betarpiÅ¡kai fiksuojama vieno iÅ¡ pareigÅ«nų dėvėta kÅ«no kamera, kas buvo žinoma visiems įvykio vietoje buvusiems pareigÅ«nams, todėl pagrindo melagingai apkalbėti nuteistÄ jį, kai visi jų veiksmai buvo fiksuojami vaizdo kamera, policijos pareigÅ«nai neturėjo.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ akcentuotina ir tai, kad jokių duomenų, patvirtinančių policijos pareigÅ«nų prieÅ¡iÅ¡kumÄ nuteistojo atžvilgiu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys betarpiÅ¡kai patvirtina, kad policijos pareigÅ«nai dėjo visas įmanomas pastangas įkalbėti E. M. pasiduoti geranoriÅ¡kai ir tik tuomet, kai jo neadekvatus elgesys ėmė kelti pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims (jis lakstė terasos stogu, dėl ko, Å¡is įlūžo, svaidėsi į pareigÅ«nus savo Å¡lepetėmis, plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais), K.

V. jo atžvilgiu panaudojo elektroimpulsinį prietaisÄ , kuris savo tikslo vis tik nepasiekė.

12. Nesutinkant su nuteistojo apeliacinio skundo motyvais paminėtina ir tai, kad iÅ¡ dalies tiek K. V., tiek V. F. bei D. N. nuoseklius parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įraÅ¡as. PeržiÅ«rėjus jį matyti, kad visÄ vaizdo fiksavimo laikÄ K. V. stovi prie stogelio kraÅ¡to, Å¡alia lango prie pat namo sienos, kur yra sijos, laikančios stogÄ , kas iÅ¡ esmės atitinka tiek nukentėjusiojo, tiek ir jo kolegų parodymus bei patvirtina, jog vertinamu atveju K. V. elgėsi itin atsargiai, aiÅ¡kiai suvokdamas, kad bet koks jo neapgalvotas judesys gali sÄ lygoti terasos stogo lūžį ir jo bei nuteistojo kritimÄ Å¾emyn.

Be to, vaizdo įrašas patvirtina, kad K. V. ne itin daug juda, stovėdamas vienoje vietoje kalbasi su nuteistuoju, stengdamas jį įkalbėti pasiduoti. Tačiau, į jokius K. V. bei kitų asmenų raginimus nuteistasis nereaguoja, elgiasi neadekvačiai, plūstasi necenzūriniais žodžiais, į pareigūnus paleidžia savo dėvėtas šlepetes. Atsižvelgiant į tai, kad K. V., užlipęs ant terasos stogo, iš esmės nejudėjo, tokiu būdu, imdamasis visų galimų atsargumo priemonių, kad terasos stogas neįlūžtų ir dėl to nebūtų sužalotas nei jis pats, nei nuteistasis, sutikti su E. M. apeliacinio skundo motyvais, kad nukentėjusysis elgėsi itin neatsargiai ir neįvertinęs akivaizdžios rizikos lipo ant stogelio, nėra pagrindo.

Juo labiau, kad, bylos duomenimis, policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko turėdami tikslÄ sulaikyti jau nuteistÄ asmenį – E. M., kuris turėjo bÅ«ti pristatytas į laisvės atėmimo vietÄ areÅ¡to atlikimui, ir bÅ«tent jis pirmasis užlipo ant terasos stogo, nesutikdamas pasiduoti.

13. Nors vaizdo įraÅ¡e, kaip teisingai pažymėta ir nuteistojo apeliaciniame skunde, K. V. postÅ«mio veiksmas, atliktas E. M., neužfiksuotas, tačiau, įvertinus nuteistojo elgesį komentuojamo įvykio metu, atsižvelgiant į tai, kad vaizdo įraÅ¡e matoma, kaip E. M. pradėjus artėti prie K. V., jie abu, įlūžus terasos stogui, nukrenta žemyn, pagrindo abejoti, kad pusiausvyrÄ K. V. prarado bÅ«tent dėl E. M. neteisėto elgesio – postÅ«mio, teisėjų kolegija neturi. Juo labiau, kad vaizdo įraÅ¡e akivaizdžiai matyti, jog pirmasis žemyn krenta pareigÅ«nas, krisdamas toliau nuo sienos, nugarÄ atsukęs ne į namo sienÄ , kaip stovėjo anksčiau, tarsi bÅ«tų pakeitęs savo buvimo vietÄ , kÄ visiÅ¡kai pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Neabejotina, kad pakeisti savo stovėjimo vietÄ pareigÅ«nas galėjo bÅ«tent dėl E. M. neteisėtų veiksmų K. V. atžvilgiu.

14. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad H. S., V. M., A. Č. ir O. D., neva betarpiÅ¡kai stebėję komentuojamÄ Ä¯vykį, nepatvirtino matę, kaip E. M. pastumia K. V.. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡ie asmenys komentuojamo veiksmo galėjo ir nepastebėti. Pritariant tokiai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai visų pirma pažymėtina, kad remiantis vaizdo įraÅ¡e užfiksuota informacija, veiksmas, po kurio E. M. ir K.

V. nukrito ant žemės, truko vos keletÄ akimirkų, vertinamÄ Ä¯vykį kieme stebėjo nemažai paÅ¡alinių asmenų, tarp kurių buvo ir E. M. minimi liudytojai. Jie bendravo tiek tarpusavyje, tiek ir bandė E. M. įkalbėti pasiduoti, be kita ko, kalbėdami ir su policijos pareigÅ«nais. Atsižvelgiant į tokių intensyvių veiksmų atlikimÄ , neabejotina, kad betarpiÅ¡kai viso įvykio Å¡ie asmenys nestebėjo, todėl tam tikro veiksmo, trukusio vos keletÄ sekundžių – K. V. postÅ«mio, jie galėjo ir nepastebėti.

15. Å ioje vietoje svarbu paminėti ir tai, kad apklausiama teisiamojo posėdžio metu H. S. nors ir patvirtino jokio E. M. ir K. V. susistumdymo nepastebėjusi, tačiau pažymėjo ir tai, kad įvykio metu ji kalbėjo su kitais kaimynais ir visÄ laikÄ Ä¯vykio nestebėjo. A. Č. nurodė ne tik nematęs K. V. ir E. M. susistumdymo, bet ir fakto, kad E. M. kažkÄ mėtė. AnalogiÅ¡kas aplinkybes patvirtino ir O. D.. Tačiau, kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, E. M., bÅ«damas ant terasos stogo, į policijos pareigÅ«nus numetė abi savo Å¡lepetes, ko neneigia ir pats nuteistasis.

Esant šiems duomenims, faktas, kad nei O. D., nei A. Č. nematė, kaip E. M. į policijos pareigūnus metė savo šlepetes, neabejotinai patvirtina ir tai, kad viso įvykio jie nematė, todėl tikrai galėjo nepastebėti ir K. V. pastūmimo momento. Tuo tarpu V. M. yra E. M. motina, kas leidžia pagrįstai manyti, jog, siekdama padėti savo sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės, ji gali nurodyti ne visas tinkamam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Juo labiau, kad jos parodymai iš esmės atitiko nuteistojo nurodytas komentuojamo įvykio aplinkybes ir tam tikra dalimi prieštaravo ne tik policijos pareigūnų, bet ir kitų liudytojų parodymams (nenurodė, kad E. M.

į policijos pareigūnus sviedė savo šlepetes, kad dar pareigūnui neužlipus ant terasos stogo, jį sulaužė ir pan.), todėl nagrinėjamu atveju tiek V. M., tiek ir kitų E. M. apeliaciniame skunde paminėtų liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys. Būtent taip šių asmenų parodymus vertina ir teisėjų kolegija.

16. IÅ¡dėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Iš to seka, kad nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad E. M. veiksmuose yra visi būtini BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nuteistojo skundo motyvai, kad jis nepastūmė K. V., jis pats elgėsi neatsargiai ir būdamas ant terasos stogo nulipo nuo stogo sijos ir įlūžo, yra argumentuotai paneigti jau minėtais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei apylinkės teismo nuosprendyje išvardintais kitais įrodymais.

Pripažindamas E. M. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl E. M. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 286 straipsnį.

17. Atsižvelgiant į tokį apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimÄ , pagrindo iÅ¡ naujo spręsti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo priteistų civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ , nėra. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad bÅ«tent E. M. neteisėti veiksmai – pastÅ«mė K. V., sÄ lygojo nukentėjusiojo nukritimÄ nuo terasos stogo ir dėl to jo patirtÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Paminėti E. M. veiksmai yra tiesiogiai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su nukentėjusiajam nustatytais sužalojimais, todėl tiek Kauno teritorinės ligonių kasos, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato civiliniai ieÅ¡kiniai skundžiamu nuosprendžiu buvo patenkinti pagrįstai.

Juose prašoma atlyginti žala buvo pagrįsta tinkamais įrodymais, pagrindo abejoti jų patirtų žalų dydžiais, teisėjų kolegija neįžvelgia. Tokių duomenų savo apeliaciniame skunde nepateikė ir nuteistasis, civilinius ieškinius neigdamas tik nesutikdamas su jam inkriminuota faktine aplinkybe dėl K. V. pastūmimo.

18. Nuteistajam nesutinkant ir su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, praÅ¡ant jÄ suÅ¡velninti bei taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, toliau pasisakytina ir jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimu. Sprendžiant šį klausimÄ , visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

19. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

20. Bylos duomenimis, E. M. padarė vienÄ tyčinę ir baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai. Svarbu tai, kad dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų policijos pareigÅ«nas, komentuojamo įvykio dienÄ atlikinėjęs jam priskirtas darbines funkcijas, patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , neabejotinai sukėlusį jam nepatogumus tiek asmeniniame gyvenime, tiek ir darbinėje veikloje. Be to, bÅ«tina pažymėti ir tai, kad policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ vertinamu atveju vyko ketindami sulaikyti E. M., kuris turėjo bÅ«ti pristatytas į laisvės atėmimo vietÄ jam kiek ankščiau paskirtos areÅ¡to bausmės atlikimui. Visa tai neabejotinai didina nuteistojo padarytos veikos bei jo paties pavojingumÄ visuomenei ir aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant jam skirtinos bausmės individualizavimo klausimÄ , reikalauja vertinti itin atidžiai.

21. Nesutinkant su nuteistojo teiginiais dėl per griežtos jam paskirtos bausmės atkreiptinas dėmesys, kad visų jam inkriminuotų veiksmų E. M. nei pirmosios instancijos teisme, nei bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka iÅ¡ esmės nepripažino. Ir nors apeliaciniame skunde tvirtinama prieÅ¡ingai, teigiant, jog E. M. prisipažino pasiprieÅ¡inęs policijos pareigÅ«nams (vengdamas sulaikymo) ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, kas, pasak apelianto, skundžiamu nuosprendžiu turėjo bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau su tokiais nuteistojo teiginiais nesutiktina. Remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar jÄ darant dalyvavusius asmenis pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato:

1) kad kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir 2) kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padeda iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ arba nustatyti jÄ darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimÄ ar bylÄ nagrinėjant teisme.

Kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo padarinius. Å i aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ , pagal praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.

Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai padeda tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Nagrinėjamu atveju E. M. neigiant esminę BK 286 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos faktinę aplinkybę, t. y. fizinio smurto panaudojimÄ K. V. atžvilgiu, spręsti, jog savo kaltę jis pripažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto, nėra pagrindo. Neabejotina, kad jis iki Å¡iol kritiÅ¡kai nevertina savo neteisėto poelgio, menkina savo vaidmenį jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, todėl Å¡iuo atveju visiÅ¡kai sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad E. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytos.

22. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste netenkinant nuteistojo apeliacinio skundo atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ asmuo padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 0,65 promilių neblaivumo laipsnis. Atsižvelgiant į nuteistojo parodymų visumÄ , akivaizdu, kad Å¡is faktas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – E. M. teigimu, jis negali paaiÅ¡kinti savo veiksmų, buvo apsvaigęs, galimai tai įtakojo jo veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo apsvaigimÄ pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Å ioje vietoje bÅ«tina įvertinti ir tai, kad Å¡is teistumas E. M. nėra pirmasis, praeityje jis jau buvo teistas ne kartÄ , dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ir dar vienÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas. Siekiant koreguoti jo elgesį teigiama linkme, jo atžvilgiu buvo taikytos Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmės – areÅ¡tas, bei kitos jo teisinę padėtį Å¡velninančios priemonės – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, nuteistajam parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, tinkamo savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo ir vėl nusikalto.

Tai atskleidžia antivisuomenines E. M. nuostatas, jo neigiamÄ požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas buvo logiÅ¡ka jo nusikalstamo elgesio iÅ¡dava bei yra jam bÅ«dingo elgesio modelio dalis, kurios korekcijai jokių realių pastangų E. M. nededa.

23. Ä®vertintina ir tai, kad praeityje E. M. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartÄ baustas administracine tvarka už įvairaus pobÅ«džio administracinių nusižengimų/administracinių teisės pažeidimų, be kita ko, ir itin Å¡iurkščių – ne kartÄ vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, įžeidinėjo policijos pareigÅ«nus (vėlgi bÅ«damas neblaivus), ne kartÄ vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, padarymÄ . Å ių duomenų visuma bei E. M. daromų administracinių nusižengimų pobÅ«dis jį charakterizuoja iÅ¡ esmės neigiamai ir atskleidžia itin ciniÅ¡kÄ jo požiÅ«rį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles bei įstatymais reglamentuotas elgesio normas.

Å ios iÅ¡vados kontekste pažymėtina ir tai, kad iki jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo jis niekur nedirbo, jokių legalių pajamų iÅ¡ esmės neturėjo. Tuo tarpu įvertinus tai, kad per visÄ savo gyvenimÄ asmuo yra dirbęs vos keliose darbovietėse, kur ilgesnį laikotarpį neužsibÅ«davo (Lietuvos informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenys), neabejotina, kad E. M. nėra suinteresuotas tinkamu savo laisvalaikio praleidimu, savo tikslų laisvėje nesiekia tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, o tai jį vėlgi charakterizuoja labiau neigiamai.

24. Ä®vertinus paminėtas faktines ir teisines aplinkybes, nuteistajam paskirtÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ nėra pagrindo. Paskirtoji bausmė neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant E. M. skirtÄ bausmę, buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, visapusiÅ¡kai atsižvelgiant tiek į nuteistojo asmenybę, tiek į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ .

IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima Å¡velninti E. M. teisinę padėtį, skiriant jam Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmę ar mažinant jos dydį, Å¡ioje byloje nenustatyta. Ä®vertinus tiek aukščiau aptartÄ E. M. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , jo buvusius teistumus, jo elgesį taikant jam Å¡velnesnio pobÅ«džio teisines priemones – bausmės vykdymo atidėjimÄ , menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį iÅ¡imtinai teigiama linkme, įvertinus tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ E. M. padarė bÅ«damas recidyvistas, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Juo labiau, jog praeityje E. M. atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo bÅ«dus.

25. Sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo motyvais dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo atlikto bausmių bendrinimo, teisinio pagrindo taip pat nėra. Kaip nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismas E. M. pagal BK 286 straipsnį paskirtÄ 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino su Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad Å¡ios dvi bausmės neturėjo bÅ«ti bendrinamos, kadangi jam nebuvo leista iki galo atlikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės, tačiau Å¡is nuteistojo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip nustatyta BK 63 straipsnio 1 dalyje, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę; skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti. To paties straipsnio 9 dalis numato, kad pagal Å¡io straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ ;

Å¡iuo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

26. Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reguliavimÄ , įvertinus tai, kad priimant skundžiamÄ nuosprendį Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. baudžiamasis įsakymas jau buvo įsiteisėjęs ir vykdomas, skundžiamu nuosprendžiu A. M. paskirtos bausmės bendrinimas su Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam paskirtomis bausmėmis buvo bÅ«tinas. Tuo tarpu tai, kad asmuo jau buvo pradėjęs atlikinėti jam skirtÄ areÅ¡tÄ , atsispindi ir skundžiamame nuosprendyje, pagal kurį, į A. M. paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę buvo įskaityta E. M. visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta bausmė pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ . Esant Å¡iems duomenims, pagrįstai spręstina, kad bausmių bendrinimo klaidų pirmosios instancijos teismas taip pat nepadarė.

27. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Aurelijus Rauckis Judita Sungailaitė AuÅ¡ra Vingilė