2025-09-15 Nr. BB-4201-1-01-0-00276-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2989/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00276-2020-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. K. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo D. K. gynėja advokatė E. Belevičienė prašo: panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl D. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir šią bylos dalį D. K. nutraukti, o kitas nuosprendžių dalis dėl D. K. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pakeisti: pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą aplinkybę D. K. atsakomybę lengvinančia ir, įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias D. K. asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką, pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. K. paskirti bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba švelnesnę laisvės atėmimo bausmę negu nustatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje arba, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pripažinus, kad nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai D. K. atžvilgiu yra teisėti, pakeisti abiejų instancijų teismų nuosprendžius: pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą aplinkybę D. K. atsakomybę lengvinančia ir, įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias D. K. asmenybę ir padarytas nusikalstamas veikas, pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už nusikalstamų veikų, nurodytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą D. K. paskirti bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba švelnesnes laisvės atėmimo bausmes negu nustatyta baudžiamojo įstatymo sankcijose.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai iš esmės pažeidė įrodinėjimą, įrodymų vertinimą bei nuosprendžio surašymą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatas. Tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Be to, tai lėmė D. K. teisių suvaržymą. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, savo nuosprendyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl dalies esminių D. K. apeliacinio skundo argumentų ir neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų.

Pasak kasatorės, D. K. kaltė padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką grįsta suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises, nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos gautais duomenimis. Teismai išsamiai ir visapusiškai nepatikrino, ar D. K. atžvilgiu atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo laikomasi BPK nustatytos tvarkos. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. sausio 21 d. nutartis, kuria leista D. K. atžvilgiu papildomai iki 5 kartų atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, yra teisiškai ydinga. Toks skaičius yra neproporcingai didelis – nusikalstamos veikos požymiams nustatyti ir asmeniui užklupti darant nusikaltimą pakanka vienintelio karto. Nevertinta, kad apie D. K. nusikalstamus veiksmus pareigūnai sužinojo 2021 m. gruodžio 9 d., užfiksavus pirmą D. K. uždraustų medžiagų perdavimą V. K., atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o apie perduotos medžiagos rūšį ir kiekį – gavus 2022 m. sausio 11 d. specialisto išvadą. Tačiau, nors jau tada buvo pakankamai duomenų, kad D. K. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas sąmoningai nebuvo pradėtas, bet toliau neteisėtai tęsiami nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai. Taigi buvo siekiama iš D. K. įgyti didesnius kiekius draudžiamų medžiagų, taip iš esmės vykdant naujų nusikalstamų veikų „tiražavimą“, kuris pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką yra draudžiamas. Toks valstybės institucijų elgesys neatitinka jų veiklos tikslų ir prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Tęsimas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų prisidėjo tik prie jo baudžiamosios atsakomybės pasunkinimo, didinant nusikalstamos veikos mastą, o ne prie naujų nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymo. Kadangi pirmiau nurodytu būdu surinkti duomenys nelaikytini įrodymais BPK prasme, o kitų D. K. kaltumą pagrindžiančių įrodymų nėra, jo veiksmai šiame epizode negali būti vertinami kaip nusikalstami. Apeliacinės instancijos teismas dėl per ilgos nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų taikymo trukmės nepateikė savarankiškų motyvų, tik perrašė pirmosios instancijos teismo abstrakčius motyvus, kurie nepaneigia gynybos argumentų dėl pasyvios (nusikalstamų veikų „tiražavimo“) provokacijos D. K. atžvilgiu.

Kasatorės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančias BK nuostatas ir nesivadovavo aktualia teismų praktika, dėl to D. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė per griežtas, neindividualizuotas, bausmės tikslų ir paskirties neatitinkančias, neteisingas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę. Nepagrįstai nepripažinta D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš kaltinamojo negalima reikalauti, kad jis pateiktų teisingą ir preciziškai tikslų savo veiksmų teisinį įvertinimą. D. K. procesinis elgesys – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis teisme, taip pat proceso nevilkinimas rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Nepagrįstai prioritetas suteiktas duomenims apie D. K. teistumus. Neatsižvelgta į tai, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarytos seniai ir nė viena iš jų nebuvo susijusi su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Be to, keturiais nuosprendžiais paskirtas bausmes D. K. yra atlikęs, o tai rodo, kad jis nevengia prisiimti atsakomybės. Teismai taip pat ignoravo, kad D. K. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistas šioje byloje, padarė beveik prieš 4 metus ir po to nebenusikalto. Tai rodo, kad nusikaltimų darymas yra praeityje. D. K. yra jauno amžiaus, susituokęs, išlaiko savo šeimą, neseniai gimusį vaiką, turi gyvenamąją vietą. D. K. apibūdina išimtinai teigiamai ir kita bylos medžiaga. D. K. yra susaistytas tvirtais socialiniais ir šeiminiais ryšiais, todėl ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė sukeltų neproporcingai dideles neigiamai pasekmes ne tik D. K., bet ir jo šeimai. Be to, tinkamai neįvertintos sąlyginai mažesnį veikų pavojingumą rodančios aplinkybės, t. y. kad veika padaryta paprasčiausia bendrininkavimo forma, D. K. vaidmuo tik epizodinis ir antraeilis, veikos labiau atsitiktinės, joms nesiruošta, atlygio negauta, baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams žala nepadaryta ir kt. Taigi D. K. paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei humaniškumo principams, neatitinka asmenybės ir padarytų nusikaltimų pavojingumo, prieštarauja teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Kasatorės nuomone, šiuo atveju yra pagrindas D. K. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistojo D. K. gynėja advokatė E. Belevičienė paduotame kasaciniame skunde neginčija nustatytų nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybių, tačiau argumentuoja, kad jos nustatytos neleistinais įrodymais, surinktais nepagrįstai pratęsus prieš D. K. nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Pažymėtina, kad kasatorės keliami klausimai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai patikrintų procesinės prievartos priemonių taikymo aplinkybių baudžiamojoje byloje, jų trukmės, jų realizavimo teisėtumo bei proporcingumo neatitikimo įstatymo reikalavimams, be kita ko, akcentuojant teisėsaugos institucijų provokuojamojo pobūdžio veiksmus, susijusius su sąmoningu nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų tęsimu pasyviai provokuojant toliau nusikalsti, siekiant padidinti nusikalstamos veikos apimtį ir pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį, buvo nurodyti nuteistojo D. K. gynėjo D. Dargevičiaus apeliaciniame skunde. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir motyvuotai paneigė gynybos argumentus dėl suriktų įrodymų, kuriais grindžiamas D. K. kaltumas padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, neatitikties BPK reikalavimams. Nutartyje atsakyta ir į kitus esminius apeliacinio skundo argumentus. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, leidžiančių abejoti apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumu. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis ir dėl jų padarė kitokias išvadas nei pageidavo nuteistasis ir jo gynėjas, nesuteikia pagrindo spręsti, kad šis teismas pažeidė apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančias nuostatas. Teismo išvadų ginčijimas deklaratyviais teiginiais apie BPK normų pažeidimus ir nuteistojo D. K. procesinių teisių suvaržymą, nepagrindžia BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Kasacijos pagrindų nepagrindžia ir kasacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės D. K. paskyrimo. Pažymėtina, kad bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

Kasatorė savo teiginius dėl nepagrįstai nepripažintos D. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kitų aplinkybių, atskleidžiančių mažesnį nusikalstamų veikų ir jos ginamojo asmenybės pavojingumą netinkamo vertinimo ir nepagrįsto BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymo grindžia apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis ir įvertintomis aplinkybėmis, siūlydama jas kasacinės instancijos teismui vertinti kitaip. Tačiau kasatorė nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą ar teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Toks skundo argumentavimas, kuris grindžiamas tik kasatoriaus nuomone, o ne teismų padarytomis teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, nelaikytinas tinkamu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. K. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė

Darius Kantaravičius