49da8ac1-31d6-4c4c-bcb9-e30cb32ea973 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1-221-269/2015                                                    Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01694-2013-0                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.13.; 1.1.10.1.; 1.2.4.1.; 2.1.4.4.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.10.2.; 2.1.4.11.1.; 2.1.4.12.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.9.; 2.3.4.13.; 2.3.5.1; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1., 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6.

                               N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                 2015 m. lapkričio 30 d.                                                                            Vilnius              Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant I.Mialdunienei, D.Jusaitei ir R.Armonaitei,dalyvaujant prokurorui J.

Seliulioniui,gynėjui advokatui V. M.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui G. Č. be jo advokatei A. Aganauskienei,specialistui, teismo medicinos ekspertui D. Fominui (Fomin),vertėjoms L. Jasnauskienei ir V. Tunčikienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje             D. (D.) V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, gyv. Vilniaus r., ZujÅ«nų sen., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Fegda“ mechanizatoriumi, neteistas,              kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.,                            n u s t a t ė:                                                    D. (D.) V. tyčia sunkiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent:

                          jis, 2013 m. rugsėjo 14 d., apie 23 val., Vilniaus r., ZujÅ«nų sen., KriaučiÅ«nų k., kieme, priklausančiame G. Č., tyčia rankų kumščiais ir medine lazda, tiksliai teismo nagrinėjimo metu nenustatytu daiktu, sudavė nemažiau kaip 5 smÅ«gius G. Č. į galvÄ bei Å¡onkaulių sritį, tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajam G. Č. atvirÄ Ä¯spaustinį lūžį kaktikaulio kairėje, nusitęsiantį į kairės akiduobės virÅ¡utinę sienÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imÄ kaktinėse, momeninėse skiltyse (parasagitaliai), vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu; kaktikaulio deÅ¡inėje linijinį lūžį, nusitęsiantį į deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinę sienÄ , kaktinio ančio priekinės ir iÅ¡orinės sienelių lūžius, kairiųjų IX-X Å¡onkaulių lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inio smilkinio srityje ir virÅ¡ugalvio kairėje, vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu, t.y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G.

Č. sveikatÄ (t. 2, b.l. 171-185).              D. (D.) V. (toliau-kaltinamasis) kaltu padaręs šį nusikaltimÄ neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad sugyventinės mama pranešė, kad sumuÅ¡tas sugyventinės Teresės tėvas. Jis nubėgo link kaimynų (duomenys neskelbtini). Pribėgo prie sugyventinės tėvo, kuris gulėjo prie tinklinės kaimynų tvoros ir norėjo pakelti tėvÄ bei pamatė, kad G. spardo ir muÅ¡a sugyventinės motinÄ . Sugyventinė nubėgo prie motinos, o jis liko prie tėvo norėdamas padėti atsikelti.

Tuo metu iÅ¡girdo Å¡Å«vio garsÄ toje vietoje, kur nubėgo sugyventinė. Jis tuomet nubėgo link tos vietos ir pribėgęs pamatė, jog sugyventinė Tereza traukia motinÄ Ä¯ Å¡alį, o G. motinÄ laiko ir muÅ¡a. Jis priÅ¡oko prie G. norėdamas apginti motinÄ , tačiau G.norėjo jam taip pat suduoti, tada, gindamasis ir trenkė keletÄ smÅ«gių kumščiu į kÅ«nÄ . Kitokiu bÅ«du jis nukentėjusioji nemušė, kojos keliu ir alkÅ«nė jo nemušė. Kiek sudavė smÅ«gių, neatsimena, nes viskas įvyko labai greitai.

Po to jis pribėgo prie gulinčio tėvo, padėjo atsikelti ir nueiti iki namų, kur kvietė policijÄ ir medikus, kurie iÅ¡vežė į ligoninę sugyventinės tėvus. Jis mano, kad tarp G. ir sugyventinės tėvo kilo konfliktas dėl vagiamų malkų, nes G. kaltino jį dėl to, o sugyventinės tėvas jį gina. Jis asmeniÅ¡kai su Gediminu konfliktų neturėjo, o smÅ«gius sudavė gindamas sugyventinės motinÄ . Mano, kad G. buvo sumuÅ¡tas iki jam atbėgant. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka (t. 1, b.l. 106, 108, 122, 124-125).                          2014-02-13 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu D.

V. parodė kryptį iÅ¡ kur atėjo su T. S., priėjo prie Č. namo. VietÄ kur gulėjo sumuÅ¡tas K., kaip nuo namo pusės iÅ¡girdo Å¡Å«vį ir V.kažkur nuėjo. V. Č. kieme, iÅ¡ kur iÅ¡girdo V. riksmus, vietÄ kieme kur ant Å¡ono gulėjo V. ir JÅ«ratė, kai atbėgo jis. K. G. koja skyrė gulinčiai V. į galvÄ , kaip T. S. kėlė motinÄ VaclavÄ nuo žemės, vietÄ prie V. kojų kur stovėjo jis, kuomet pribėgęs G. iÅ¡ nugaros ir ranka sulenkta per alkÅ«nę jį sugriebė už galvos, kaip jis iÅ¡sisuko ir du kartus kumščiu sudavė G.

į krÅ«tinę (b.l. 114-121, t. 2).                          Nors kaltinamasis neprisipažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, jo kaltė įrodyta Å¡iais įrodymais:              -nukentėjusiojo G. Č. (toliau-nukentėjusysis) parodymais, kad 2013-09-14 vakare, laikotarpyje nuo 23 val. iki 23.30 val. į jo namų langÄ pabeldė K. N.. Paklausė, ko jis nori, pastarasis išėjo pro duris, turėdamas žiebtuvėlį ant galvos.

IÅ¡ pradžių pamatė KazimierÄ , tada ir D. V.. Jis spėjo nulipti tris laiptukus, kai D. sudavė jam į kaktÄ su kažkokia lazda, atrodo, kad su beisbolo lazda. D.užsimojo iÅ¡ Å¡ono į galvÄ -į kaktÄ iÅ¡ priekio, nes žiebtuvėlis, kuris buvo ant kaktos, nukrito sulūžęs. Jis mano, kad buvo sumuÅ¡tas dėl to, kad leido suprasti, kad iÅ¡ jo miÅ¡ko vagiamos malkos. Po to kieme atsirado V.ir T.. Ä® kiemÄ V. ir T. negalėjo kitaip patekti, tik pro Å¡unį, kurį jie uždaužė su kauptuku ir po kelių dienų jų Å¡uniukas mirė.

Kas buvo po smÅ«gio negali pasakyti, nes pamena tik nuo tuo momento, kai atvyko policija. Kas galėjo suduoti kitus smÅ«gius jam nežino, tačiau pirmÄ smÅ«gį sudavė kaltinamasis. J. V. nemušė. Sesuo iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ . IÅ¡Å¡ovė iÅ¡ signalinio pieÅ¡tuko-įrenginio tikslu, kad policijos pareigÅ«nai rastų jo gyvenamÄ jį vietÄ . Pirmi atvyko policijos pareigÅ«nai, po to greitoji ir ji iÅ¡vežė į ligoninę. TÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs sauso vyno taurę ir apsvaigęs nebuvo.

Lazdynų ligoninėje gydėsi 9 paras (t. 1, b.l. 80-81, 111-112, 119-120, t. 3, b.l. 51, 55-58).                           2014-02-10 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu G. Č. parodė savo namÄ , kryptį, kur yra N. Å¡eimos namas, vietÄ , kur kaimynai per tvorÄ patenka į jo kiemÄ , langÄ , į kurį 2013-09-14 atėjęs K. N. pasibeldė, vietÄ bei padėtį kaip kieme pamatė besiruoÅ¡iantį smÅ«giuoti DariuÅ¡Ä su beisbolo lazda, kaip D. su beisbolo lazda sudavė jam per galvÄ (b.l. 113-118, t. 1).                          L.

S. G. parodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2013-09-15 jai dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK PR 5-bÅ«rio patruliu O. K., apie 00.45 val., iÅ¡ Vilniaus aps. VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ apie tai, jog Vilniaus r., ZujÅ«nų sen., KriaučiÅ«nų k., susimušė kaimynai. Kai vyko į iÅ¡kvietimÄ per laukus ir miÅ¡kus, pasiklydo. Netikėtai miÅ¡kelyje sutiko greitosios pagalbos automobilį, Å¡ie irgi ieÅ¡kojo įvykio vietos. Pasirodė, kad įvykis buvo pakankamai rimtas ir prireikė medikų pagalbos.

Medikai buvo susiskambinę su nukentėjusiÄ ja moterimi, kuri ir paaiÅ¡kino keliÄ . Jokios signalinės raketos iÅ¡ nukentėjusiojo kiemo į orÄ paleista nebuvo. Netoli namo juos pasitiko moteris, kaip vėliau sužinojo J. Č., nuo kurios sklido alkoholio kvapas ir kuri paaiÅ¡kino, kad moteris su G. Č. buvo namuose, kai vėlai vakare atėjo į kiemÄ Å¡alia gyvenantys kaimynai- D. V., K. N., V. N., T. S. - ir sumušė beisbolo lazda. J. Č. visÄ laikÄ rėkė, buvo isteriÅ¡ka, agresyvi, labai keikėsi ir su moterimi buvo sunku susikalbėti.

J. Č. nesakė, kad irgi buvo sumuÅ¡ta. Ji nematė ant moters kÅ«no mėlynių ar sužalojimų. Č. kieme bėgiojo 2 Å¡unys (vienas be uodegos, kitas be letenos) vienas iÅ¡ kurių juodos spalvos buvo labai agresyvus ir jai teko panaudoti dujų balionėlį. Aplink minėto namÄ buvo didelė betvarkė: kieme mėtėsi metalo laužo likučiai, statybinių medžiagų likučiai, laidai, kibirai, viryklė, Å¡aldytuvas ir t.t. Kieme, namuose kraujo žymių nesimatė. Lauke lijo, buvo labai slidu.

J. Č. nesakė, kad namuose yra iÅ¡daužtas lango stiklas, taip pat neminėjo, kad buvo užmuÅ¡tas Å¡uo. O. K. kartu su medikais užėjo į namÄ , kur kambaryje ant lovos sėdėjo nukentėjusysis G. Č., galva kurio buvo praskelta. Ji ėjo iÅ¡ paskos. Ant G. Č. kÅ«no kraujo žymių nesimatė ir vyras buvo sÄ moningas. Paklausus „kas atsitiko?", G. Č. nenorėjo atsakyti, visÄ laikÄ kalbėjo nesÄ mones, nenorai atsakinėjo į klausimus, sakė, kad ir pats kažkada dirbo policijoje.

G. Č. buvo iÅ¡gėręs, labai nenorėjo važiuoti su medikais, sakė, kad jaučiasi gerai ir „viskas praeis". ApžiÅ«rėję medikai vyrui liepė bÅ«tinai važiuoti į ligoninę ir jau einant link greitosios pagalvos automobilio, ji pastebėjo, kad G. Č. susvyravo. J. Č. lydėjo G. Č. į ligoninę, tačiau ji nematė, kad moteris pati kreiptųsi į medikus. Greitajai iÅ¡važiavus, jie nuvyko pas G. Č. kaimynus, adresÄ kurių nurodė J. Č. ir pasakė, kad „tie kaimynai yra neadekvatÅ«s".

Tada jie nežinojo, kad ir ten reikia medikų pagalbos, nes turbÅ«t susipainiojo Vilniaus aps. VPK. budėtojas pagalvojęs kad yra tik vienas iÅ¡kvietimas pagal vienÄ adresÄ . Ten juos pasitiko jaunuolis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo D. V., kuris buvo iÅ¡gėręs. Ji paklausė „už kÄ jie sumušė savo kaimynus?" Ä® kÄ D. V. paaiÅ¡kino, kad vėlai vakare pas Č. nuėjo jų tėvas, o iÅ¡girdę riksmus apie pagalbÄ , nubėgo gelbėti tėvÄ , Å¡io žmona, D. ir Å¡io panelė. D. V. taip pat paaiÅ¡kino, kad gelbstint savo merginÄ , teko alkÅ«ne suduoti G.

Č. į galvÄ . PridÅ«rė, kad jokių beisbolo lazdų jis nenaudojo ir namuose neturi. Buvo apžiÅ«rėti Å¡ie namai ir ta informacija pasitvirtino. Kitame kambaryje aptiko kitÄ sužalotÄ Å¾mogų, kuris, negalėjo atsikelti nuo čiužinio. Tačiau vyras paaiÅ¡kino, kad savo sužalojimo aplinkybių neprisimena. Å iam vyrui buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba. Neatsimena ar Å¡ie žmonės buvo iÅ¡gėrę. Be to ji prisimena, kad D. VoIodko pasakojo, jog G. Č. yra buvęs „mentas", kad žiauriai elgėsi su žmonėmis, per daug sau leidžia, nusikaltusį žmogų netgi buvo uždaręs į rÅ«sį, todėl teko gintis.

Dėl D. VoIodko pasakojimo apie paleistus Å¡Å«vius G. Č. kieme, ji nieko negali pasakyti, nes to neprisimena (b.l. 63-64, t. 2, t. 3, b.l. 14, 20-21).                          L. O. K. praÅ¡o vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-09-15 dirbant su Vilniaus AVPK PR 5-bÅ«rio patrule S. G., apie 00.45 val., iÅ¡ Vilniaus AVPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ apie tai, kad Vilniaus r., ZujÅ«nų sen., KriaučiÅ«nų k., stipriai sumuÅ¡tas žmogus, kuriam gresia pavojus gyvybei.

Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko moteris, kaip vėliau sužinojo J. Č., nuo kurios sklido alkoholio kvapas ir kuri paaiÅ¡kino, kad Å¡i su G. Č. buvo namuose, kai vėlai vakare atėjo į kiemÄ Å¡alia gyvenantys kaimynai - D. V., K. N., V. N., T. S. - ir pasibeldė į langÄ . Kai G. Č. išėjo į laukÄ , kaimynai sukėlė konfliktÄ dėl pavogto miÅ¡ko ir sumušė Č.. Aplink minėtÄ namÄ buvo didelė betvarkė, kieme mėtėsi metalo laužo likučiai, statybinių medžiagų likučiai, laidai, kibirai, viryklė, Å¡aldytuvas ir t.t.

Taip pat kieme agresyviai lojo Å¡uo. Kraujo žymių nesimatė. Minėto įvykio detalių J. Č. tiksliai nežinojo bei nesiskundė, kad ir Å¡iÄ kas nors bÅ«tų sumušęs. Jis pats ant moters kÅ«no sužalojimų nematė. Taip pat moteris nesakė, kad namuose yra iÅ¡daužtas lango stiklas. Beveik tuo pačiu metu, kartu su jais atvažiavo ir greitosios pagalvos automobilis. Jis kartu su medikais užėjo į namÄ , kur kambaryje ant lovos pamatė sėdintį G. Č., galva kurio buvo praskelta.

Ant vyro kÅ«no kraujo žymių nesimatė ir vyras buvo sÄ moningas. Paklausus „kas atsitiko?", G. Č. nenorėjo atsakyti, visÄ laikÄ bandė nukreipti klausimus kita linkme, kalbėti kitom temom, nenorai atsakinėjo į klausimus, sakė, kad ir pats kažkada dirbo policijoje. G. Č. buvo iÅ¡gėręs, nenorėjo važiuoti su medikais, sakė, kad jaučiasi gerai ir „viskas praeis". ApžiÅ«rėję medikai vyrui liepė bÅ«tinai važiuoti į ligoninę ir jau einant link greitosios pagalvos automobilio, pastebėjo, kad G.

Č. pasidarė silpna. J. Č. lydėjo GediminÄ Ä¯ ligoninę, tačiau jis nematė, kad moteris pati kreiptųsi į medikus. Greitajai iÅ¡važiavus, jie nuvyko pas G. Č. kaimynus, adresÄ kurių nurodė J. Č.. Tada jie nežinojo, kad ir ten reikia medikų pagalbos. Juos pasitiko jaunuolis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo D. V., kuris buvo iÅ¡gėręs. Pradėjęs bendrauti sužinojo, kad namuose yra sumuÅ¡tas žmogus, t.y. K. N., kuris gulėjo kambaryje ant čiužinio ir skundėsi stuburo skausmais.

Kartu su Å¡iuo vyru buvo jauna moteris, t.y. T. S., pasakė kad irgi kvietė greitÄ jÄ , tačiau niekas taip ir neatvažiavo. Tuose pačiuose namuose buvo sužaloto vyro žmona- V. N.. Visi buvo iÅ¡gėrę ir ant Å¡ių žmonių kÅ«nų sumuÅ¡imo žymių nesimatė. Jie iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Paklausė „kas atsitiko ir kas kaltas?" V. N. paaiÅ¡kino, kad vyras K. nuėjo pas G. Č. iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius dėl miÅ¡ko, o bÅ«tent norėjo paaiÅ¡kinti G., kad nevogė miÅ¡ko.

Å i bÅ«dama savo namuose iÅ¡girdo riksmus ir supratusi, kad G. savo kieme muÅ¡a K., nubėgo gelbėti. Kartu su V. į pagalbÄ bėgo dukra ir žentas: T. S., D. V.. Jiems atbėgus, pamatė, kad G. Č. rankoje turi daiktÄ panašų į Å¡autuvÄ ir ruošėsi Å¡auti. D. V. paaiÅ¡kino, kad pasirodė, jog G. Č. nusitaikė į TeresÄ , todėl DariuÅ¡ ir pradėjo muÅ¡tis su Gediminu. Kai atiminėjo iÅ¡ Gedmino Å¡autuvÄ , iÅ¡girdo Å¡Å«vį. Kai jis paklausė „kas gi iÅ¡ jų visų sudavė G.

Č. lazda per galvÄ ?"- atsakė, kad lazdos iÅ¡vis nebuvo. K. N. paaiÅ¡kino, kad kai nuėjo pas G. Č., prasidėjo konfliktas, kurio metu G. K. sumušė. Todėl ir atbėgo žmona su vaikais gelbėti. D. K. nieko negalėjo paaiÅ¡kinti dėl stipraus sužalojimo. Su vyru neįmanoma buvo susikalbėti, nes dėl skausmų stubure vyras visÄ laikÄ rėkė (b.l. 65-66, t. 2, t. 3, b.l. 15, 21-22).             L. T. S. parodė, kad -tÄ vakarÄ jau buvo vėlu, ji jau buvo grįžusi po darbo.

Namuose buvo D. tėvai ir jos tėvai, jiems išėjus, norėjo eiti miegoti. Po to atėjo mama, ji pasakė, kad prie Č. namų turbÅ«t tėvÄ sumušė. Nuėjo su DarjuÅ¡ ir mama, ant žemės gulėjo N., bandė jį pakelti, jis rėkė, kad skauda. Mama ir DarijuÅ¡ skambino greitajai, kad jos tėvui suteiktų pagalbÄ . Kai buvo prie tėvo, link jų pusės buvo iÅ¡Å¡autas Å¡Å«vis, po to, pasigirdo riksmai, Č. barėsi su mama. Nuėjusi pamatė, kad jos mama gulėjo ant žemės su JÅ«rate.

Sugyventinis buvo susikibęs su Č., nes Č. su koja spyrė mamai, todėl D. ginė jos mamÄ . Pačiupus mamÄ iÅ¡ J., visi ėjo link tėvo, kuris gulėjo. Jį nutempė į namus, atvažiavo pareigÅ«nai ir medikai. Kas sumušė nukentėjusįjį, ji nematė, nes iki to barnis buvo su jos tėvu ir Neviarovičiumi. Mama skambino greitÄ ja pagalbai ir pareigÅ«nams (t. 2, b.l. 67-69, 75, t. 3, b.l. 16, 22-24).             Liudytoja J. Č. parodė, kad tÄ kart su broliu, bÅ«nant namie, iÅ¡girdo, kad pjaunamas miÅ¡kas, nes jų miÅ¡kas yra netoli namų.

Nuvažiavo ten, rado tepalo bakelį, parsivežė jį į namus. BÅ«nant miÅ¡ke, brolis G. paskambino K. N., paklausė ar D. V. turi pjÅ«klÄ . Taip pat G. pasakė K., kad pjaunamas jų miÅ¡kas ir tuo įtaria D.. Po kokių deÅ¡imt minučių, jiems perskambino D., kuris mano buvo iÅ¡gėręs. D. sakė, kaip jie drįsta pagalvoti, kad jis pjauna jų miÅ¡kÄ . G. niekam apie jų miÅ¡ko neteisėtÄ pjovimÄ nepranešė. Grįžus į namus, atlikus Å«kio darbus, apie deÅ¡imtÄ vakaro, iÅ¡gėrus po taurę vyno, bežiÅ«rint televizorių, iÅ¡girdo barbenimÄ Ä¯ namo lango stiklÄ , atvėrus užuolaidÄ , pamatė K. veidÄ .

K. prašė atidaryti duris. PrieÅ¡ais namÄ yra aikÅ¡telė ir tvora, po tvora iÅ¡ vielinio tinklo, vienoje vietoje yra įlenkta. Per langÄ matė, kad D.perÅ¡oko per tvorÄ . G. išėjo į kiemÄ , ji paskui jį. G. atidarė duris, kieme Å¡viesos nebuvo, bet ant galvos Gediminas buvo užsidėjęs žiburėlį. Kieme buvo K. N. ir D. V.. Tuo metu D. G. trenkė su beisbolo lazda ir sudaužė ant galvos buvusį žibintuvėlį. Po to pamatė kaip pradėjo lakstyti T. S. ir V. N.. Jos negalėdamos įeiti į jų kiemÄ per tvorÄ , atsidarė dalį tvoros.

Toje vietoje buvo kalytė-Å¡uo, ji buvo draugiÅ¡ka. T. S. ir V. N. su kaupuku taip sumušė kalytę, kad po kelių dienų ji mirė. Po to, D. V. jai trenkė į veidÄ . Mėnesį laiko ji negalėjo dėl to valgyti. Nuo to smÅ«gio parkrito ant žemės. T. S. ir V. N. jÄ tampė už plaukų, mušė su kauptukais. GediminÄ vyrai mušė kitoje vietoje, žemiau, ties pusrÅ«siu. JÄ taip sumušė, kad sÄ nariai į kitÄ pusę iÅ¡lindo, negalėjo vaikščioti. Nuo to smÅ«gio į veidÄ , mano, kad galėjo bÅ«ti be sÄ monės, tiksliai negali pasakyti.

Atsigavus, iÅ¡girdo G. aimanavimÄ , nuvedė į namus. Atidarius kambario duris, pamatė G.galvoje skyles. Tada skambino policijai ir greitajai, paaiÅ¡kino, kaip jų rasti. Atvažiavo du policijos pareigÅ«nai. PareigÅ«nai prašė paÅ¡viesti kokiais nors žibintais, kad galima bÅ«tų jų, tada G. išėjo ir su ,,raketa“ iÅ¡Å¡ovė ir tada pareigÅ«nai atvažiavo. GediminÄ nurengė namie, apvalė kraujÄ nuo kÅ«no. GediminÄ nuvežė į ligoninę. G. veidas labai tino, darėsi mėlynas, bėgo kraujas.

Ji labai gerai matė, kad bÅ«tent D. V. Gediminui su lazda sudavė. G. stovėjo laipteliu žemiau ir ji matė, kad sudavė su daiktu, panaÅ¡iu į beisbolo lazdÄ (t. 1, b.l. 164-165, 181-182, 184-186, t. 3, b.l. 37, 39-43).                          2014-02-10 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje J. Č. parodė savo namo langÄ , į kurį pasibeldė atėjęs K., kiemÄ prie namo, kur buvo D., V. N., T., vietÄ prie įėjimo į namÄ durų, kur matė stovintį K..

VietÄ kieme prie laiptų į namÄ , kur matė stovintį D., vietÄ kiemo betonuotos aikÅ¡telės pakraÅ¡tyje, kur matė VaclavÄ ir TeresÄ kai 2013-09-14 išėjo į laukÄ , G. vietÄ prie įėjimo durų lauke ir K.vietÄ už laiptų Å¡alia įėjimo, kai K. pasakė atėjęs pasikalbėti dėl miÅ¡ko, kur į krÅ«tinės sritį K. N. sudavė G. Č.. Taip pat kaip DariuÅ¡ prieÅ¡ užpuolimÄ laikė lazdÄ pakėlęs rankas į viršų, kaip DariuÅ¡ lazda sudavė smÅ«gį G.

Č. į kaktÄ (b.l. 175-180, t. 1).              Liudytojas K. N. parodė, kad tais metais, tiksliai neatsimena datos, buvo tai vakare, norėjo su G. Č. draugiÅ¡kai pakalbėti. G. pradėjo sakyti, kad D. V. vagia iÅ¡ jų malkas. T. G. pradėjo ir jį kaltinti dėl vagystės, o po to dar jį pastÅ«mė, spyrė ir dar su pagaliu pradėjo ,,vanoti“. Jis pradėjo gintis kiek galėjo, nes turi nugaros iÅ¡varÅ¾Ä . Tada taip pat pagalį paėmė ir trenkė jam. J. bandė atskirti jų.

Jis užsikabinęs už tvoros, pargriuvo. Jam sulaužė Å¡onkaulį, galvÄ sumušė, gulėjo ligoninėje. Po to jie nuėjo namo. Jo žmona paklausė, kas jam nutiko, ji supykusi nubėgo pas JÅ«ratę, o G. su kojomis spardėsi. Tada atėjo dukra Tereza ir D.. Po to, kai jie pradėjo jį kelti, tada iÅ¡girdo Å¡Å«vį. Apie įtarimÄ , kad D. vogė malkas, pasakė bendraujant. Apie tai yra sakęs ir anksčiau, ne tik įvykio dienÄ . Jei nebÅ«tų sakoma dėl įtarimo apie vagystę, gal ir nebÅ«tų to buvę.

Ä®tarimui dėl miÅ¡ko vagystės nebuvo jokių įrodymų, ir nežino, kodėl reikėjo pradėti muÅ¡tis. TÄ dienÄ jis buvo sužalotas. Kreipėsi į poliklinikÄ , buvo Å¡onkaulis sulaužytas, sužalota galva. Dėl to pareiÅ¡kimo nerašė. Jo žmona irgi tÄ dien buvo sužalota, bet į policijÄ nerašė pareiÅ¡kimo. G. Č. buvo sužalotas, kaip jie tada abu mušėsi. Jie vienÄ kitÄ mušė, o J. Č. ginė jų. Kokio sunkumo sužalojimus patyrė G. nežino. Mano, kad G.

Č. patyrė galvos traumÄ , nes jis jam su medine lazda galimai sužalojo besiginant. Sužalojimus G. Č. patyrė dėl jo suduotų smÅ«gių. Gindamasis sumušė G. Č. ir sugebėjo daugiau sumuÅ¡ti GediminÄ , nei pastarasis jį mušė. K. Č. sako, kad GediminÄ sumušė D., nežino. Gal jie ant D.turi kokį pyktį. Ankstesnės apklausos metu jis nepasakė, kad jis Čivilį sužalojo, nes gal nesuprato ko, be to, turėjo tada galvos traumÄ . Tik dabar prisiminė aplinkybes. IÅ¡ kur prie Č. namų laiptų atsirado kraujo dėmės nežino (t. 2, b.l. 1-2, 6-7, 26-27, 28-30, t. 3, b.l. 36, 43-46).                          2013-09-17 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2994/13(13) nurodyta, kad V.

N. padaryta odos nubrozdinimas virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje pusėje, poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje ir kairiame dilbyje, nuo trauminių poveikių kietais bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-09-14). Atsakyti, kokiu buku daiktu ar įrankiu padaryti kÅ«no sužalojimai, nėra galimybės, nes konkretaus traumavusio daikto kontaktavęs pavirÅ¡ius liko neužsifiksavęs. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui ir savęs žalojimui (b.l. 41-42, t. 2).                           2014-02-12 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje K. N. parodė kryptį ir atstumÄ nuo G. Č. kiemo į jo sodybÄ , vietÄ pro kur užėjo į Č. teritorijÄ , kaip ėjo palei tvorÄ , namÄ , kur gyvena kaimynai Č.. Namo langÄ , kur pasibedė, vietÄ namo tarpduryje, kur stovėjo ir su juo kalbėjosi G. Č., kaip G. Č. ranka jį pastÅ«mė į krÅ«tinę po pokalbio dėl vagystės, kaip G. ranka sudavė jam per galvÄ , kaip ranka atstÅ«mė GediminÄ , kai Å¡is ėjo jam iÅ¡ paskos persekiodamas.

K. G. spyrė koja jam į sėdmenis iÅ¡einant, kaip jie su Gediminu susikibo ir smÅ«giavo vienas kitam, kur jie abu nusileido nuo kalniuko iki įrankių. KrÅ«vÄ , iÅ¡ kur G. paėmė daiktÄ , panašų į lazdÄ . K. G. lazda jam vienÄ kartÄ sudavė per galvÄ , kaip G.lazda mušė jį per Å¡onus, kaip kažkokiu įrankiu jis sudavė G. į deÅ¡inės pusės Å¡onÄ , kaip sudavė vienÄ kartÄ Gediminui į galvÄ (virÅ¡ugalvį), kaip jį gulintį G.s mušė į Å¡onus ir jis neatsikėlė (b.l. 13-25, t. 2).                           L.

V. N. palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad su vyru K. N., dukra T. S., Å¡ios sugyventiniu D. V. gyvena skirtinguose namuose, Å¡alia vieni kitų, o tiksliau viename kieme KriaučiÅ«nų k.. Č. Å¡eima gyvena kaimynystėje, apie 500 m atstumu nuo jų. Santykiai su Čiviliais buvo geri, jie bendraudavo, padėdavo vieni kitiems. Žiemai jiems reikėjo malkų kÅ«renti namÄ . Jos žentas D. iÅ¡ nežinomo jai Å¡altinio gavo leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ . S. D. su savo tėvu veždavo šį miÅ¡kÄ jiems į kiemÄ ir kapodavo.

Tas pats buvo ir 2013-09-14. Po to D. pasiÅ«lė savo tėvui pasikaitinti jų pirtyje. KÄ jie ir padarė. Po to iÅ¡gėrė. Visi buvo vienodai apsvaigę. Apie 21 val. ji su anÅ«ku K. S., gim. 2009 m., nuėjo miegoti pas save į namÄ ir negirdėjo kelintÄ valandÄ iÅ¡siskirstė svečiai. Gulint savo namuose ant lovos, pro atidarytÄ langÄ iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir JÅ«ratės balsÄ , tariantį žodžius „baik Gedai muÅ¡tis, baik Kaziunia muÅ¡tis". Tačiau ji nežinojo, kad jos vyras K.yra nuėjęs pas Č..

Ji atsikėlė ir nuėjo pas dukrÄ TeresÄ Ä¯ namus, pasiÅ«lė T. ir DariuÅ¡ui nueiti pasižiÅ«rėti kas atsitiko. AnÅ«kas jau miegojo. Ji nuėjo pirma, o vaikai iÅ¡ paskos. Nuėjusi, Č.kieme prie tvoros ir įėjimo, ji pamatė gulintį K., kuris buvo sÄ moningas, kalbėjo ir pasakė, kad negali atsikelti. Kadangi kieme buvo tamsu, ji nepamatė jokių sužalojimų ant vyro kÅ«no. Ji pakėlė kažkokį tai akmenį ir metė Čiviliams į langÄ . Pataikė. Ji grįžo prie savo vyro, kurį T.ir D. kėlė nuo žemės. Tuo metu išėjo G. su J. iÅ¡ savo namų.

Patikslino, kad G.ir J. yra aukÅ¡to Å«gio, abu stambių kÅ«no sudėjimų : JÅ«ratė- 117 kg, G.-100 kg. Ji yra 1.67 m Å«gio ir 60 kg svorio. G. turėjo Å¡autuvÄ ir iÅ¡kart iÅ¡Å¡ovė 2 kartus į juos. Atstumas tarp jų buvo apie 20-30 m. Nepataikė. Tai atsitiko tuo momentu kai ji su T.ir D.kėlė K. nuo žemės. J. pribėgo prie jų, ji susikabino su JÅ«rate ir jos pradėjo muÅ¡tis: tempė vienÄ kitÄ už plaukų. Tai tęsėsi porÄ minučių ir ji neatsimena ar jos buvo sudavusios viena kitai kumščiais.

Gediminas pribėjo prie jos ir koja spyrė jai į galvÄ , po to ji kartu su JÅ«rate nugriuvo ant žemės (kadangi buvo susikabinusios). Pribėjo prie jos T., pradėjo jÄ kelti, o D. tuo metu pribėgo prie G. ir susikabino su Gediminu. Ji nežino kÄ darė J., nematė. Kaip mušėsi žentas su Gediminu irgi nematė. Taip pat nežino ar vyrai buvo nugriuvę. Ji su T. pakėlė K. ir padėjo eiti namo. D. liko muÅ¡tis su Gediminu ir juos pasivijo vėliau. Žino tiksliai, kad D. kirto valstybinį miÅ¡kÄ ir visiÅ¡kai nesusijusį su G. nuosavybe.

K. pasakė, kad nuėjo tik pasikalbėti ir jokio įrankio neėmė. T. G. piktas kartu su savo seserimi JÅ«rate iÅ¡bėgo iÅ¡ namų ir pradėjo lazda muÅ¡ti K., J. K. laikė, o G. mušė. IÅ¡ tikrųjų K. žodžius pasitvirtino tai, kad vyro nugaroje matėsi žymės nuo lazdos, praskelta galva, antakis. Ji paskambino į policijÄ ir tik atvažiavus policijai buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba. PirmÄ jÄ pagalbÄ K.suteikė Lazdynų ligoninėje. Jai yra praskelta galva nuo G. spyrimo ir nuo kumščio sudavimo skauda galvos Å¡onÄ .

Patikslino, kad G. jai sudavė iÅ¡ pradžių kumščiu, po to spyrė koja. IÅ¡girdus Å¡Å«vius ji nepasiÅ¡alino, nes tuo metu kėlė K. nuo žemės (b.l. 38-39, t. 2, t. 3, b.l. 50, 54-55) .             Vėliau teismo posėdyje liudytoja V. N. parodė, kad nukentėjusįjį sumušė jos vyras, nes jie ten mušėsi lazdomis. Jos vyras buvo gydytas dėl psichologinių problemų, todėl gali bÅ«ti, kad jos vyras gali kalbėti tiesÄ neatitinkančių dalykų.

                          2014-09-14 specialistas D. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra teismo medidicinos specialistas. Ä® klausimÄ , koks yra įspaustinio kaukolės lūžio, kaukolės pamato lūžio bei galvos smegenų sumuÅ¡imo mechanizmas (suduodant smÅ«gį koja, kumščiu, akmeniu, kauptuku, lazda, beisbolo lazda, malka), atsakė, kad įspaustinis kaukolės lūžis su perėjimu į kaukolės pamatÄ bei galvos smegenų sumuÅ¡imas padaryti vienmomentiÅ¡kai kontaktuojant kaktos kaire puse su kietu buku ribotÄ kontaktinį pavirÅ¡ių turinčiu daiktu ar įrankiu.

Å is daugiakomponentinis galvos sužalojimas nebÅ«dingas padarant smÅ«giuojant koja ir kumščiu. Neatmetama galimybė, kad galėjo bÅ«ti padarytas suduodant smÅ«gį tiek akmeniu, tiek kauptuku, tiek lazda, tiek beisbolo lazda, tiek malka, tiek kitu kietu buku ribotÄ kontaktinį pavirÅ¡ių turinčiu daiktu ar įrankiu. Å is galvos sužalojimas dėl atviro įspaustinio kaktikaulio bei pamato lūžių atskirai kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad po Å¡iame klausime iÅ¡vardyto galvos sužalojimo nukentėjusysis galėjo kurį tai laikÄ atlikti savarankiÅ¡kai veiksmus, jeigu neprarado sÄ monės iÅ¡ karto.

Ä® klausimÄ , ar G. Č. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti griuvimo metu, specialistas atsakė, kad pirmame klausime iÅ¡vardyti galvos sužalojimai nėra bÅ«dingi griuvimui. Visi kiti galvos ir liemens sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek griÅ«nant, tiek suduodant smÅ«gius į Å¡ias sužalojimo sritis ir individualÅ«s žalojančių daiktų požymiai Å¡iuose sužalojimuose neužsifiksavo (pateiktų med. dokumentų duomenimis). Galvos sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaktikaulio lūžis deÅ¡inėje bei XI-X Å¡onkaulių lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. MuÅ¡tinės žaizdos atskirai kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 91-92, t. 1).              Teismo posėdyje apklaustas ekspertas S. F. palaikė savo iÅ¡vadÄ ir papildomai nurodė, kad tokio pobÅ«džio sužalojimas, galvos sužalojimas, padaromas kieto buko daikto poveikyje. Medicininės praktikos, literatÅ«ros duomenimis toks sužalojimas negali bÅ«ti padaromas ranka.

Tokiam sužalojimui bÅ«dinga kraujo bėgimas iÅ¡ galvos, bÅ«na ir taip, kad kurį laikÄ Å¾mogus gali atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, jei iÅ¡kart nepraranda sÄ monės. Patyrus tokiÄ traumÄ , žmogus, gali nusikalbėti. Tai didelis genetinis smÅ«gis. Dėl to galėjo bÅ«ti žmogus apkvaitęs, gali paveikti trauma, taip, kad žmogus elgtųsi neadekvačiai. Dėl muÅ¡tinės žaizdos deÅ¡inio smilkinio srityje - Å¡i žaizda bÅ«tų vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Gali bÅ«ti padaromos smÅ«giuojant kumščiu.

Atviras įspaustinis lūžis- tai sunkus sveikatos sutrikdymas. Å is sužalojimas įtrauktas į sÄ raÅ¡Ä , kur nurodyti sunkÅ«s sveikatos sutrikdymai. To sužalojimo padarymui nebÅ«dingas kumščiu padarymas. Tai bÅ«dinga kietu buku pavirÅ¡iumi daiktu. NebÅ«dinga smÅ«giu kumščiu. Kaktikaulio deÅ¡inėje linijinis lūžis – toks sužalojimas gali bÅ«ti padaromas tiek su kietu buku daiktu, tiek su kumščiu, kuris irgi yra kietas bukas daiktas. Jei atskirai vertinant šį sužalojimÄ , tai nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaktinio ančio priekinis ir iÅ¡orinis lūžiai-tai tÄ sa atviro įspaustinio kaktikaulio lūžio. Jei atskirai vertinant šį sužalojimÄ , tai nesunkus sveikatos sutrikdymas. Galvos smegenų sumuÅ¡imas, atskirai vertinant, bÅ«tų kvalifikuojamas pagal gydymo trukmę arba kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas-jei nesukeltų neurologinių simptomų. Jo iÅ¡vadoje įtrauktas kaip sunkus, nes tai to pačio trauminio poveikio padarytas sužalojimas. Galėjo bÅ«ti padaromas galvos traumos metu, tiek epizodo, kai padarytas atviras įspaustinis lūžis, tiek epizodo, kai padarytas kaktikaulio deÅ¡inėje linijinis lūžis.

Å onkaulių lūžiai - jei atskirai vertinant šį sužalojimÄ , tai nesunkus sveikatos sutrikdymas. Padaromi suduodant kietu buku daiktu, tiek ir kumščiu, atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Kaukolės pamato lūžis, kur yra, kairės akiduobės siena, tai kaukolės pamatas, kairioji priekinė pamato duobė. Nuo atviro įspaustinio lūžio Å¡is sužalojimas ir privedė prie pamato lūžio. Pagrindinis sužalojimas atviras įspaustinis lūžis kaktikaulio kairėje. Mažai tikėtina, kad padaryta griÅ«nant ant kieto buko daikto.

Nėra bÅ«dingas griuvimui, o labiau bÅ«dingas smÅ«gio sudavimui. Patvirtina savo pozicijÄ , neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo padarytas bÅ«ti beisbolo lazda, malka ir panaÅ¡iai ( t. 3, b.l. 52-54).             2014-05-13 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 4062/13 (01) nurodyta, kad remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis: G. Č. nustatyta muÅ¡tinė žaizda deÅ¡inio smilkinio srityje ir virÅ¡ugalvio kairėje, atviras įspaustinis lūžis kaktikaulio kairėje, nusitęsiantis į kairės akiduobės virÅ¡utinę sienÄ , kaktikaulio deÅ¡inėje linijinis lūžis, nusitęsiantis į deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinę sienÄ , kaktinio ančio priekinės ir iÅ¡orinės sienelių lūžiai, galvos smegenų sumuÅ¡imas kaktinėse, momeninėse skiltyse (parasagitaliai), kairiųjų IX-X Å¡onkaulių lūžiai.

Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2013-09-15. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir visumoje nėra būdingi griuvimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje dėl atviro įspaustinio kaukolės lūžio, kaukolės pamato lūžio bei galvos smegenų sumušimo kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 89-90, t. 1).             2014-02-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu kaip daiktus, dokumentus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir negrinėti nukentėjusysis G.

Č. pateikė 10 lapų ant kurių yra po dvi spalvotas nuotraukas, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ bei vienÄ juodÄ moteriÅ¡kÄ batÄ . Foto Nr. 1- spausdintas dokumentas su sÄ raÅ¡u; foto Nr. 2- juodi, vasariniai sandalai; foto Nr. 3- vyras su subintuota galva bei paraudusia oda aplink kairę akį; foto Nr. 4- vyras su susiÅ«ta žaizda ant kaktos ir paraudusia oda aplink kairę akį; foto Nr. 5- vyras su susiÅ«ta žaizda galvos kairėje smilkinio srityje; foto Nr. 6- vyras su susiÅ«ta žaizda galvos kaktoje; foto Nr. 7- žmogaus kojos su tamsios spalvos mėlynėmis ant kairės Å¡launies; foto Nr. 8- žmogaus kairė koja su tamsios spalvos mėlynėmis ant kairės Å¡launies; foto Nr. 9- nudvėsusio Å¡uns vaizdas su laikraščiu ant virÅ¡aus; foto Nr. 10- vyro galva su susiÅ«ta žaizda ant kaktos; foto Nr. 11- planas schema; foto Nr. 12- skylė lango stikle; foto Nr. 13, 14- žemės sklypo ir statinių planas schema; foto Nr. 15- mobiliojo ryÅ¡io telefonas Nokia; foto Nr. 16- vyro galva su susiÅ«ta žaizda ant kaktos ir deÅ¡inio smilkinio srityje; foto Nr. 17, 18 - mobiliojo ryÅ¡io telefonas Nokia su Tele 2 ryÅ¡io kortele; foto Nr. 19, 20- moteriÅ¡kas, juodas kairės kojos batelis (b.l. 96-106, t. 1).                          IÅ¡ 2014-02-18 daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad telefonas ir moteriÅ¡kas batas buvo apžiÅ«rėti kaip daiktai turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai iÅ¡tirti (b.l. 107-109, t. 1).                          2015-01-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kaip daiktus turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir negrinėti nukentėjusysis G.

Č. pateikė sulūžusį žibintuvėlį ant galvos su nutrÅ«kusiu dirželiu bei akmenis, kuriuos atnešė užpuolikai nuo savo kelio ir mėtė į jo namo sienÄ (b.l. 156, t. 1)                          2015-01-08 daiktų apžiÅ«ros protokole nurodyta, jog sulūžęs žibintuvėlis ir akmenys buvo apžiÅ«rėti kaip daiktai turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. (b.l. 157-160, t. 1)                          2013-09-17 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2996/13(13) pažymima, kad J.

Č. padaryta poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio dešinėje pusėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, kairio dilbio-plaštakos nugariniame paviršiuje, šlaunyse, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimas su minkštųjų audinių patinimu smakre, nubrozdinimas su muštine žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, nugaroje ir keliuose, nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-09-14).

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebÅ«dingi savęs žalojimui (b.l. 167-169, t. 1).                           2013-09-17 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2995/13(13) pažymima, kad K. N. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies srityje, odos nubrozdinimai kairio antakio srityje, muÅ¡tinė žaizda kairio užausio srityje, poodinės kraujosruvos kairės mentės srityje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis nugaros kairėje pusėje, nuo trauminių poveikių kietais bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-09-14).

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 4-5, t. 2).                          Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta kompaktinė laikmena su garso įrašais gautais iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus ir įrašo suvestinėmis, policijos pareigūno O. K. 2013-09-15 tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, alkoholio matuoklio panaudojimo kvitu ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 1, 47-70, 71, 73-79, 83, 170-175, 187-189, t. 2, b.l. 11-12, 44-45, 46-55, 71, 77-87, 89-90, 91-95, 109-110, 111, 128, t.3, b.l.).

                          Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas                  Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad gindamasis trenkė keletÄ smÅ«gių kumščiu nukentėjusiajam į kÅ«nÄ .              Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu (2013-09-15) apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad jis priÅ¡oko prie G. Č. ir trenkė keletÄ smÅ«gių kumščiu, keliu ir alkÅ«ne (2 t., b. l. 106).

Ä®tariamojo parodymų patikrinimo vietoje D. V. dalyvaujant advokatui pakeitė parodymus ir paaiÅ¡kino, kad du kartus kumščiu sudavė G.į krÅ«tinę (b.l. 114-121, t. 2). Taigi abu kartus jis patvirtino sudavęs nukentėjusiajam. Todėl teismas parodymų keitimÄ ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vertina kaip kaltinamojo gynybinę pozicijÄ ir pripažįsta juos turinčiais įrodomÄ jÄ galiÄ tik, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.             Nukentėjusysis parodė, kad pirmÄ smÅ«gį tikriausia su beisbolo bita sudavė kaltinamasis.

Kas sudavė kitus smÅ«gius, jis nurodyti negali, nes nematė.                          Nukentėjusysis nuosekliai, ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad fizinis smurtas prieÅ¡ jį buvo panaudotas, kai jis išėjo iÅ¡ namo po to, kai į jo namų langÄ pabeldė K. N.. Jis, paklausė, ko K. N. nori, išėjo pro duris, turėdamas žiebtuvėlį ant galvos. IÅ¡ pradžių pamatė K. N., tada D. V.. Jis spėjo nulipti tris laiptukus, kai D.

V. sudavė jam vienÄ kartÄ Ä¯ kaktÄ su kažkokia lazda. Å ias aplinkybes nukentėjusysis pavirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Liudytoja J. Č. taip pat nuosekliai ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad G. Č. atidarė duris, kieme Å¡viesos nebuvo, bet ant galvos G. Č. buvo užsidėjęs žiebtuvėlį. Kieme buvo K. N. ir D. V.. Tuo metu D.G. Č. trenkė su beisbolo lazda ir sudaužė ant galvos buvusį žibintuvėlį. Po to, liudytoja parodė, kad ji matė, kaip kaltinamasis po trenkimo minėta lazda dar mušė nukentėjusįjį.

Å iuos savo parodymus ji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje bei akistatos su kaltinamuoju metu. Tokius pačius parodymus ji davė ir teisiamojo posėdžio metu. Teismas tiki nukentėjusiojo ir liudytojos J. Č. parodymams duotais teisme. Teisinio pagrindo nukentėjusiajam ir Å¡iai liudytojai apkalbėti kaltinamÄ jį nėra, nes iki nusikaltimo įvykio su kaltinamuoju jie blogių santykių neturėjo. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ir liudytojos J. Č. parodymai yra nuoseklÅ«s, sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais.

Tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas buku briaunuotu įrankiu bei galėjo bÅ«ti sužalotas galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku patvirtino ir teismo medicinos ekspertas, kuris parodė, kad atviras įspaustinis lūžis- tai sunkus sveikatos sutrikdymas. Å is sužalojimas įtrauktas į sÄ raÅ¡Ä , kur nurodyti sunkÅ«s sveikatos sutrikdymai ir padarytas kietu buku pavirÅ¡iumi daiktu bei vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimo atsiradimas nebÅ«dingas kumščio sudavimui. Taip pat teismas įvertina tÄ aplinkybę, kad nukentėjusysis nurodė ir sau nepalankias faktines aplinkybes, t.y. tai, kad kilusio konflikto metu ir jis naudojo fizinį smurtÄ kaltinamajam.

Tai įrodo, kad nukentėjusysis iÅ¡liko pakankamai objektyvÅ«s dėl nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių ir nėra teisinio pagrindo abejoti jo parodymų gautų teisme patikimumu. Aptarti įrodymai (nukentėjusiojo, liudytojos J. Č., teismo medicinos specialisto iÅ¡vada kur nukentusiojo kÅ«ne nustatyti įvairus laipsnio sužalojimai padaryti mažiausia 5 trauminiais poveikiais kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir visumoje nėra bÅ«dingi griuvimui, teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimai ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu) yra tarpusavyje susiję ir sudaro vieningÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ .

Byloje nėra duomenų, kad Å¡ie įrodymai buvo gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Todėl, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .             Liudytojo K. N. parodymai nėra nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu (2013-11-15) apklausiamas liudytoju nurodė, kad pokalbis tarp jo ir G. Č. perėjo į konfliktÄ , nes G.apkaltino jį, kad užstojo D. ir, pagriebęs netoliese gulinčiÄ lazdÄ , ėmė jį muÅ¡ti.

Kiek kartų jam trenkė G., neatsimena, bet nemažiau kaip 10 kartų, nes jam yra praskelta galva, ant nugaros ir Å¡onuose matosi kraujosruvos, dėl ko vėliau kreipėsi į medikus. Jis sumuÅ¡tas be sÄ monės buvo paliktas kieme, kiek laiko pragulėjo ant žemės, pasakyti negali. Atsipeikėjęs ėmė Å¡auktis namiÅ¡kių pagalbos. Prisimena, kad kažkas atbėgo nuo jo namų pusės. Girdėjo dukters balsÄ , kuri vedė jį namo iÅ¡ Č.kiemo. Po kurio laiko atvažiavo medikai ir policija.

Vėliau jis parodė, kad nematė kas mušė G. Č. (b.l. 1-2, t. 2). Todėl teismas parodymų keitimÄ tyrimo metu ir teisme vertina kaip liudytojo norÄ padėti kaltinamajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir pripažįsta juos turinčiais įrodomÄ jÄ galiÄ tik, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.             Kaltinamojo aiÅ¡kinimas, kad jis gindamasis trenkė keletÄ smÅ«gių kumščiu į kÅ«nÄ G. Č., kitokiu bÅ«du jis nukentėjusioji nemušė yra paneigtas aukščiau aptartais įrodymais ir esant tokioms aplinkybėms daryti iÅ¡vadÄ , kad jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nėra jokio teisinio pagrindo.

Kaltinamasis smogdamas vienÄ kartÄ nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ - galvÄ numatė, kad nukentėjusiojo sveikatai neiÅ¡vengiamai ar labai tikėtinai bus padaryta žala, to norėjo ir to siekė. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo tyčia buvo tiesioginė, tačiau neapibrėžta, nes norėdamas padaryti sužalojimus, jis savo sÄ monėje tiksliai nedetalizavo sveikatos sutrikdymo masto, todėl kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas LR BK 135 str. 1 d.

                                                    Bausmės skyrimo motyvai.              Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.             Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamasis padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , kuris pagal pavojingumÄ priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , baustas administracine tvarka, dirba, darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai, todėl iÅ¡vardintų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatų pasikeitimÄ , kad bausmės vykdymas už sunkų nusikaltimÄ gali bÅ«ti atidėtas ir asmeniui, jeigu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija keturių metų, kaltinamajam skirtina sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima bausmės minimumui ir kurios vykdymas atidedamas, paskiriant pareigas (t. 2, b.l. 137-159).             Kaltinamajam į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas sulaikymo nuo 2013-09-15 iki 2013-09-16 laikas (t. 2, b.l. 47, 100).

                                    Dėl neturtinės žalos atlyginimo                                               Nukentėjusysis G. Č. pareiškė 30 000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 25-32).              Nukentėjusysis ieškinį palaikė ir nurodė, kad sunkaus sužalojimo pasėkoje prarado 45 % darbingumo.

Gali dirbti tik pagal negalios pobÅ«dį pritaikytoje darbo aplinkoje. Jo pragyvenimo Å¡altinis buvo nuosavo miÅ¡ko eksploatavimas ir medienos ruoÅ¡imas. Dabar dėl prarasto darbingumo atsirado nepilnavertiÅ¡kumo jausmas, nepasitikėjimas savo jėgomis, kad bÅ«damas darbingo amžiaus negali įprastu bÅ«du uždirbti pragyvenimui. Be to, jis, praėjus daugiau nei metams po įvykio, keičiantis orams kamuoja galvos skausmai, tenka nuolat gerti nuskausminamuosius vaistus. Dėl sveikatos sutrikdymo netiesiogiai žalÄ patyrė sena, beveik nevaikÅ¡tanti jo motina, kuriai reikia nuolatinės globos ir priežiÅ«ros.

Å ie iÅ¡gyvenimai yra nuolatinio pobÅ«džio.              Kaltinamasis ieÅ¡kinio nepripažino, nes mano, kad jis nekaltas dėl nukentėjusiojo patirtos traumos.                 IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.             IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 4062/13(01) matyti, kad G. Č. padarytas atviras įspaustinis lūžis kaktikaulio kairėje, nusitęsiantis į kairės akiduobės virÅ¡utinę sienÄ , kaktikaulio deÅ¡inėje linijinis lūžis, nusitęsiantis į deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinę sienÄ , kaktinio ančio priekinės ir iÅ¡orinės sienelių lūžiai, galvos smegenų sumuÅ¡imas kaktinėse, momeninėse skiltyse (parasagitaliai), kairiųjų IX-X Å¡onkaulių lūžiai, dėl atviro įspaustinio kaukolės skliauto lūžimo.

Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir visumoje nėra bÅ«dingi griuvimui. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Nukentėjusysis nurodė, kad jis dėl padarytų sužalojimų sunkiai atlieka savo darbines pareigas, jaučia skausmus, patyrė fizinį skausmÄ . Sveikatos sutrikdymo mastas įrodo, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažėjimÄ . Tai yra aplinkybės dėl kurių ieÅ¡kinys turi bÅ«ti tenkintinas ( CK 6.250 str. 1 d. ).

             Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.             Kaltinamasis tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis neturi turto iÅ¡ kurio galima nukreipti žalos atlyginimÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

Kaltinamojo iÅ¡silavinimas, jo atliekamas darbas darbo vietėje ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad ateityje jo turtinė padėtis gali iÅ¡ esmės pagerėti. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl patirto sveikatos sutrikdymo ateityje bÅ«tinos chirurginės intervencijos ar specialios procedÅ«ros. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam nustatytinas 3000 eurų neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iÅ¡ kaltinamojo (CK 6.263 str. 2 d.) Kitoje dalyje nukentėjusiojo ieÅ¡kinys atmestinas.                                   Dėl gydymo iÅ¡laidų ir ligos paÅ¡alpos priteisimo                     Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2410.68 eurų nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidų (t.1, b. l. 145-146).             Kaltinamasis ieÅ¡kinio nepripažino.             IeÅ¡kinys tenkintinas.             Kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, kuris buvo gydomas VÅ¡Ä® Lazdynų poliklinikoje ir bei VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.

Jo gydymo išlaidos 2410.68 eurų. Ši suma priteistina iš kaltinamojo (CK 6.280 str., 6.283 str. 1 d.), (t. 1, b.l. 145-155, t. 3, b.l. 10-11, 76).                                        Proceso išlaidos Nukentėjusiojo G. Č. 800 eurų patirtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis rašytiniais įrodymais (3 t., b. l. 33-35, 59-60) proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo D.

V..                    Dėl daiktų ir dokumento turinčių reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti              Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintys reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti-mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia“, saugomas Vilniaus r. PK saugojimo kameroje, grÄ Å¾intinas G. Č., o moteriÅ¡kas batas; sulaužytas žibintuvėlis, dirželis ir akmuo kartu su voku, sunaikintini (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK kvitas B 2015-01-16 serija BBB Nr. 001041), (t. 1, b.l. 110, 162).             Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas turintis reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinė laikmena su garso įraÅ¡ais gautais iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, saugotinos joje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (t. 1, b.l. 47).             Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai neturintys reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti-paketas Nr.232822, signalinis įtaisas ir korpusas, tÅ«telė ir du objektai panaÅ¡us į Å¡ovinius paliktini saugoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r.

PK, nes jie nesusiję su kaltinamajam pareikÅ¡tu kaltinimu, iki kol bus priimtas atitinkamas Ä®statymo numatytas sprendimasVilniaus apskrities VPK kvitas B 2014-08-08 serija BBB Nr. VRPK000748) (t. 1, b.l. 141-142).              Kardomoji priemonė- raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, panaikintinas pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimÄ (t. 2, b.l. 101-102).                                 Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,                                        nusprendė:

                 D. (D.) V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir paskirti dvejus metus laisvės atėmimo.             D. (D.) V. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti jo iÅ¡bÅ«tÄ sulaikymo nuo 2013-09-15 iki 2013-09-16 laikÄ .             Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 str. 1 dalimi, 2 dalimi 8) p., 3 dalimi D. (D.) V. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui ir skirti pareigas: neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei atlyginti nusikaltimu padarytÄ nukentėjusiajam G.

Č. 2000 (dvejų tÅ«kstančių) eurų dalį neturtinės žalos.             KardomÄ jÄ priemonę – D. (D.) V. paskirtÄ raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtÄ bausmės vykdymo atidėjimÄ .             Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti iÅ¡ D. (D.) V.2410.68 eurų turėtų gydymo iÅ¡laidų Å¡ios kasos naudai.              Nukentėjusiojo G.

Č. civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ D. (D.) V. 3000 eurų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo G. Č. naudai. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.             Nukentėjusiojo G. Č. 800 eurų iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ D. (D.) V. G. Č. naudai.             Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turintis reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti-mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, saugomÄ Vilniaus r.

PK saugojimo kameroje, grÄ Å¾inti G. Č., o moteriÅ¡kÄ batÄ , sulaužytÄ Å¾ibintuvėlį, dirželį ir akmenį kartu su voku, sunaikinti (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK kvitas B 2015-01-16 serija BBB Nr. 001041).             Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentÄ turintį reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinę laikmenÄ su garso įraÅ¡ais gautais iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, saugoti joje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.             Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus neturintys reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti-paketÄ Nr.232822, signalinį įtaisÄ ir korpusÄ , tÅ«telę ir du objektus panaÅ¡us į Å¡ovinius palikti saugoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r.

PK iki kol bus priimtas atitinkamas Ä®statymo numatytas sprendimas (Vilniaus apskrities VPK kvitas B 2014-08-08 serija BBB Nr. VRPK000748).             Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Vilniaus rajono apylinkės teisme. Teisėjas                                                                              TadeuÅ¡as Volkovskis