2019-11-27 Nr. AB-22370-3-64-3-01271-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2908-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01271-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. birželio 6 d. buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kur buvo įrengta per daug miegamųjų vietų, ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Pažymi, jog nebuvo fiksuojami rytinio ir vakarinio kalinių judėjimo duomenys, tad tikslus skaičius kalinių kamerose aiškus nėra. Dėl esančių kameroje baldų buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti, visiems vienu metu valgyti prie stalo nebuvo galima. Nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigūnus tekdavo kviesti, beldžiant į duris, dėl ko visą dieną buvo triukšmas. Privatumas naudojantis tualetu taip pat nebuvo užtikrinamas, kameroje iš tualeto sklisdavo nemalonūs kvapai, atskiros oro šalinimo sistemos iš tualeto nebuvo. Kameros vėdinimas per langus nebuvo efektyvus, nebuvo atliekamas remontas ir pelėsio šalinimas. Dušu buvo galima naudotis tik vieną kartą per savaitę. Apatinius ir viršutinius drabužius reikėjo plauti kriauklėje, džiovinti kameroje. Nebuvo suteikiamos valymo priemonės.

3. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, pareiškėjas patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, didelių nepatogumų, psichologinį išsekimą, dėl ko pasidarė konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo kaip žmogaus orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, sumažėjo bendravimo galimybės. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą įvertino 5 500 Eur, kurią prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI (toliau – ir atsakovas), atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. birželio 6 d. buvo laikomas kamerose Nr. 12, Nr. 63, Nr. 27, Nr. 23, Nr. 104, Nr. 39, Nr. 21, Nr. 61, Nr. 8, Nr. 91, Nr. 58, Nr. 106, Nr. 5, Nr. 81, Nr. 96, Nr. 66, Nr. 48, Nr. 39, Nr. 100, Nr. 94, Nr. 20, Nr. 52, kuriose buvo kalinami 1–6 asmenys, vienam asmeniui tekdavo nuo 3,68 kv. m iki 22,9 kv. m gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu, asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas.

6. Nurodė, jog pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu jo laikymo kamerose buvo atlikti patikrinimai bei surašyti 2016 m. lapkričio 7 d., 2016 m. lapkričio 30 d., 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. kovo 13 d., 2017 m. gegužės 3 d., 2017 m. rugpjūčio 11 d., 2018 m. kovo 27 d., 2018 m. kovo 28 d., 2018 m. balandžio 16 d., 2018 m. balandžio 26 d. patikrinimo aktai. Teigė, jog apatiniai rūbai skalbiami nemokomai, viršutiniai – turint asmeninėje sąskaitoje lėšų, tokių neturint, kartą per tris mėnesius suteikiama teisė išsiskalbti viršutinius drabužius nemokomai.

7. Pažymėjo, jog atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, todėl vertino, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) nustatyta, jog suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Teisinis reguliavimas nenustato, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą turėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai.

10. Iš byloje atsakovo pateiktos 2018 m. birželio 27 d. pažymos Nr. 60/09-23168 „Dėl V. S.“, teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. birželio 6 d. Pažymoje nurodyta, kokią dieną, kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas, nurodant asmenų skaičių kiekvienos dienos ryte ir vakare, kas leidžia detalizuoti kiekvieną dieną jam tenkantį kameros plotą. Aptariamu laikotarpiu pareiškėjas buvo kamerose Nr. 12, Nr. 63, Nr. 27, Nr. 23, Nr. 104, Nr. 39, Nr. 21, Nr. 61, Nr. 8, Nr. 91, Nr. 58, Nr. 106, Nr. 5, Nr. 81, Nr. 96, Nr. 66, Nr. 48, Nr. 39, Nr. 100, Nr. 94, Nr. 20, Nr. 52, kurioje buvo kalinama po 1–6 asmenis kameroje, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,68 kv. m iki 22,93 kv. m kameros ploto.

11. Teismas priėjo išvadą, jog pareiškėjas iš viso 598 dienas, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių TI administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės, veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

12. Dėl pareiškėjo teiginių, kad baldai ar sanitarinis mazgas varžė jo judėjimo laisvę daugiau, nei tai yra būtina, todėl jam reikėjo visą laiką sėdėti ar gulėti, teismas pažymėjo, jog teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, bei darė išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Spręsdamas, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje, teismas vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (žr., 2016 spalio 20 d. spendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), kurioje išaiškinta, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas neturi būti įskaičiuotas į bendrą kameros plotą, taip pat Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124, kuriame nėra nurodyta, jog apskaičiuojant kameros plotą, neturėtų būti įtrauktas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje laikomasi pozicijos, jog į sanitarinio mazgo plotą atsižvelgiama tik tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,68 kv. m kameros ploto (toks plotas teko 4 dienas, kitomis dienomis buvo didesnis), todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

13. Vertindamas sanitarinių mazgų įrengimą, teismas nustatė, jog tualetai nuo kameros atskirti mūrine ar OSB sienele, sienelės aukštis nuo 1,80 m (kameroje Nr. 52 ) iki 2,34 m (kameroje Nr. 63).

14. Vertindamas baldų buvimą kamerose, teismas rėmėsi 2017 m. rugsėjo 6 d. pažyma „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtą plotą“ Nr. 62/08-265, kurioje nurodyta, jog baldų perteklius nustatytas kameroje Nr. 21, kur įrengti 5 dviaukščiai gultai vietoje galimų trijų, kameroje Nr. 52, kur įrengti 4 dviaukščiai gultai vietoje galimų trijų, kameroje Nr. 91, kur įrengti 4 dviaukščiai gultai vietoje galimų trijų ir kameroje Nr. 20, kur įrengti 5 gultai vietoje galimų 3 gultų. Kameros Nr. 21 plotas yra 18,72 kv. m, pertekliniai baldai užima 2,84 kv. m, tad kameros plotas mažėja iki 15,88 kv. m. Pareiškėjas kameroje buvo laikomas 7 dienas, kameroje buvo 5 asmenys, tad vienam asmeniui teko 3,18 kv. m, tokiu būdu, pažeidimai nustatyti 7 dienas. Kitose kamerose, nežiūrint į esančius perteklinius baldus, net ir atėmus iš kameros gyvenamojo ploto perteklinių gultų užimamą vietą, įvertinus asmenų skaičių kameroje, pažeidimų nenustatyta.

15. Vertindamas perteklinių baldų buvimą kamerose, teismas vadovavosi 2017 m. rugsėjo 6 d. pažyma Nr. 62/08-265, o ne teismui pareiškėjo pateiktu 2017 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 14/01-6766 (I t. b. l. 45), kadangi iš šio rašto negalima nustatyti, kada ir kokiu būdu buvo skaičiuojamas miegamųjų vietų skaičius, pateiktoje teismui pažymoje nurodomas ne tik vietų skaičius, bet ir gultų užimamas plotas, kas leidžia tiksliai nustatyti tenkantį asmeniui kameros plotą. Teismas atkreipė dėmesį į pateiktą raštą bei abejones vertino pareiškėjo naudai.

16. Teismas nustatė, jog Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. birželio 28 d. pažymoje Nr. 60/09-23407 nurodoma, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso.

17. Teismas nustatė, kad Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. birželio 20 d. pažymoje Nr. 61/04-1228 nurodoma, kad pareiškėjas V. S. nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. birželio 6 d. kreipėsi su skundais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų kamerose: 2017 m. rugpjūčio 17 d. dėl netinkamų medicinos paslaugų organizavimo, 2018 m. kovo 23 d. dėl dienotvarkės laiko savaitgaliais ir švenčių dienomis, 2018 m. vasario 5 d. dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, 2016 m. rugsėjo 19 d. dėl valgiaraščio, 2018 m. vasario 19 d. dėl taksofono aparato, 2016 m. rugsėjo 3 d. dėl dienotvarkės laiko savaitgaliais ir švenčių dienomis, 2017 m. rugpjūčio 8 d. dėl televizoriaus, 2017 m. liepos 31 d. dėl skolos už elektros energiją ir elektros prietaisų naudojimo, pašalpos naudojant elektros prietaisus skyrimo, 2018 m. balandžio 5 d. dėl naudojimosi duše vieną kartą per savaitę užtikrinimo, 2018 m. kovo 23 d. dėl galimybės naudotis dušu daugiau nei kartą per savaitę ir dėl higienos sąlygų pažeidimo, 2018 m. kovo 28 d. dėl neužtikrintų higienos sąlygų kameroje, parazitų, maitinimo neužtikrinimo, bei dėl gyvenimo sąlygų pagerinimo, bei dėl neužtikrinto maisto ir kitų daiktų asortimento parduotuvėje, 2017 m. kovo 21 d. ir 2017 m. spalio 9 d. dėl maitinimo, 2017 m. gegužės 24 d. dėl higienos priemonių išdavimo duše, 2018 m. vasario 13 d. ir 2017 m. vasario 20 d. dėl netinkamos medicininės pagalbos, 2018 m. kovo 22 d. dėl medicininės pagalbos suteikimo, 2017 m. gruodžio 4 d. dėl kraujo tyrimo, 2017 m. kovo 28 d. ir 2017 m. lapkričio 22 d. dėl odontologo paslaugų, 2017 m. rugsėjo 29 d. dėl gydymo, 2016 m. gruodžio 5 d. dėl medicininių paslaugų.

18. Remiantis Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažyma Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“, teismas nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. atliktas remontas kameroje Nr. 52, 2016 m. rugsėjo mėn. – kameroje Nr. 104 , 2016 m. lapkričio – gruodžio mėn. – kameroje Nr. 66. Į šias kameras pareiškėjas buvo patalpintas po remonto atlikimo.

19. Remiantis Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. pažyma Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“, teismas nustatė, kad 2017 m. vasario mėn. atliktas remontas kameroje Nr. 39, 2017 m. kovo – gegužės mėn. – kameroje Nr. 96, 2017 m. gegužės mėn. – kameroje Nr. 106, 2017 m. rugpjūčio mėn. – kameroje Nr. 94, 2017 m. spalio mėn. – kameroje Nr. 12, 2017 m. gruodžio mėn. – kameroje Nr. 100. Į kameras Nr. 12, Nr. 39 pareiškėjas buvo patalpintas iki remonto atlikimo, į kameras Nr. 96, Nr. 106, Nr. 94, Nr. 100 – po remonto atlikimo.

20. Iš byloje pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad Šiaulių TI buvo vykdomi higienos – dezinfekcijos planai. Remiantis Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210, teismas nustatė, kad asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems skalbiami nemokamai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Šiaulių TI direktoriaus 2015 m. lapkričio 02 d. įsakymu Nr. 1/01-243 nustatytą tvarkos papildymą, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami, suimtajam neturint pinigų, ir nemokamai.

21. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir NVSC) atlikti patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams pareiškėjo buvimo kamerose patikrinimo aktai patvirtina, kad kamerose Nr. 12, Nr. 39, Nr. 61, Nr. 63, Nr. 104 pelėsio nėra, kamerose Nr. 39, Nr. 61, Nr. 63, Nr. 104 santykinė oro drėgmė, oro temperatūra atitinka reikalavimus, kamerose Nr. 12, Nr. 39, Nr. 61, Nr. 63, Nr. 104 dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, visas kameras vėdinti per langą galima, kameroje Nr. 23 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, kameroje Nr. 63 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, kamerose Nr. 23 ir Nr. 58 dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 23 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kamerose pelėsio nėra, sąlygos skalbti apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos, kameroje Nr. 27 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, kamerą vėdinti per langą galima, valymo priemonės yra, kamerose Nr. 39, Nr. 91, Nr. 5 santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kamerose Nr. 39 ir Nr. 91 dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 5 per maža, kamerose Nr. 5, Nr. 91 oro temperatūra atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 39 per žema, kameroje Nr. 106 oro temperatūra, dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, galimybė vėdinti per langą yra, valymo inventorius yra, kameroje Nr. 66 oro temperatūra atitinka reikalavimus, dirbtinė apšvieta per maža, pelėsio nėra, asmenys valymo priemonėmis aprūpinami, valikliai išduodami, esant poreikiui, kameroje Nr. 48 dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus, kamerose Nr. 20, Nr. 39, Nr. 52, Nr. 96, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kamerose Nr. 20, Nr. 39, Nr. 96 oro temperatūra atitinka reikalavimus, galimybė vėdinti kameras per langus yra, pelėsio nėra, asmenys valymo priemonėmis aprūpinami, valikliai išduodami esant poreikiui, kameroje Nr. 100 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra.

22. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas pas gydytojus kreipėsi dėl odontologijos paslaugų, rėmens, skrandžio skausmų, temperatūros, galvos skausmo, cukrinio diabeto, blauzdų tinimo. Pareiškėjas nenurodė, jog susirgimai būtų susiję su sąlygomis kameroje.

23. Teismas vertino, kad visą buvimo Šiaulių TI laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. birželio 6 d. (viso 598 dienas) pareiškėjui teko didesnis, nei nustatyta teisės normomis kameros plotas, tačiau kai kuriose kamerose yra nustatytas baldų perteklius, todėl 7 dienas pareiškėjui teko mažesnis gyvenamosios kameros plotas.

24. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skundo teiginiai dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms, iš dalies paneigti, nustačius, kad dalyje kamerų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nebuvo. Atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas skundus dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje teikė tik 2018 m. kovo mėn., skundai išspręsti, atsakymai į juos neapskųsti.

25. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad kai kuriose kamerose buvo nustatytai pažeidimai, o kamerose Nr. 12, Nr. 39 remontas buvo daromas po pareiškėjo iškėlimo į kitą kamerą. Vertindamas tualetų įrengimą, teismas pažymėjo, jog tualetai kamerose įrengti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teismui pateiktoje Šiaulių TI san. mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad žemiausia sanitarinio mazgo sienelė buvo 1 m 80 cm aukščio (kameroje Nr. 52), todėl privatumo pažeidimas dėl sienelės aukščio nenustatytas. Tačiau atsižvelgdamas į tai, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodomą aplinkybę – jog iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas, teismas vertino kaip pagrįstą.

26. Teismas vertino, jog nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis Šiaulių TI nustatyta rūbų skalbimo tvarka, ar kad būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją. Taip pat nėra įrodymų dėl netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo. Teismas nenustatė teisės normų pažeidimo dėl pareiškėjo vedimo į dušą vieną kartą per savaitę, taip pat, atsižvelgdamas į patikrinimo aktų duomenis, vertino, kad valymo priemonės ir valikliai buvo suteikiami, nepakankamas natūralus apšvietimas buvo kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą.

27. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“ (toliau – ir Įrengimo taisyklės), 14.4 punkte numatyta, jog kamerose privalo būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas), tačiau Įrengimo taisyklių 2 punkte numatyta, jog šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Įrengimo taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi.

28. Teismas vertino, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

29. Taip pat, teismas atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

30. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija išskyrė pareiškėją iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Šiaulių TI būtent netinkamos kalinimo sąlygos (prastos higienos sąlygos kamerose, privatumo stoka ir kt.) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai, buvimo Šiaulių TI aptariamu laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi pas gydytojus, bet nenurodė, jog simptomai būtų susiję su netinkamomis sąlygomis), įvertino tai, kad pareiškėjui visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, bet mažiausia 7 dienas dėl perteklinių baldų buvimo jo judėjimo laisvė galėjo būti apribota daugiau, nei būtina, kitos sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriaus šioje gyvenamojoje kameroje tik dalinai buvo užtikrintos (blogas kvapas iš sanitarinio mazgo, remonto atlikimas po to, kai ten buvo pareiškėjas leidžia manyti, kad galėjo būti pelėsis kameroje).

31. Teismas konstatavo, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui ir nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), tačiau įvertinus ir judėjimo apribojimus bei atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015, Nr. A-2183-662/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015), pareiškėjui priteistinas 350 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

III. 32. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą – priteisti 5 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

32.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę, todėl ne visa apimtimi išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, neišreikalavo iš atsakovo reikalingų ginčui įrodymų. Teismas suabejojo atsakovo teiktais duomenimis, kritiškai vertindamas atsakovo pažymoje nurodytą dienos pradžioje ir pabaigoje laikomų asmenų skaičių, tačiau abejonių dėl šių aplinkybių nepašalino. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nepakankamai aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime ir nenustatė visų svarbių bylai aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė (ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis).

32.2. Teismas nepateikė pagrįstos išvados dėl gyvenamojo ploto dydžio nustatymo / apskaičiavimo, nepagrindė, kas lėmė tokį apskaičiavimą, todėl vertina, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus išnagrinėti skunde keliamą ginčą dėl gyvenamojo ploto apskaičiavimo.

32.3. Teismas neteisingai skaičiavo kalinamųjų asmenų skaičių. Pareiškėjas sutinka su nustatytais duomenimis – kalinamųjų asmenų skaičiumi konkrečiu apibrėžtu laiku 7:30 iki 19:30, tačiau neaišku kiek kalinamųjų asmenų buvo kitu, tarp šių konkrečių laikotarpių, metu. Pažymi, jog rytinio ir vakarinio patikrinimo duomenys neparodo minėtos dienos kameroje buvusių asmenų skaičiaus, nes nėra fiksuojama kalinamų asmenų rotacija visos dienos metu, kadangi vieni asmenys yra iškeliami, kiti – įkeliami. Pareiškėjo vertinimu, vienintelis tikslus kalinamų asmenų skaičiavimo būdas yra miegamųjų vietų skaičius kameroje.

32.4. Teismas netaikė tarptautinių taisyklių ir nepasisakė dėl Asmenų apsaugos nuo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo deklaracijos. Jungtinių Tautų Kongreso priimtose „Tipinės minimaliosios elgesio su kaliniais taisyklėse“ įtvirtintas minimalus grindų, o ne gyvenamojo ploto apibrėžimas. Remiantis tarptautine teise, nustatant gyvenamąjį plotą, turi būti vertinamas laisvas grindų plotas, eliminuojant buitinio aprūpinimo, perteklinio inventoriaus bei kitų daiktų užimamus plotus iš bendro patalpos ploto.

32.5. Gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui nustatyta skirtingais reglamentuotais teisės aktų reikalavimais toms pačioms uždaro tipo kamerinėms patalpoms, kuriose laikomi vienodą statusą turintys asmenys. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkte ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. balandžio 3 įsakymu Nr. 1V-247 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 58 punkte nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau 5 kv. m gyvenamojo ploto. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punkte nustatyta, jog tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m plotas. Esant prieštaravimui, visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai ir taikoma 5 kv. m norma.

32.6. Atsakovas galimai pateikė netikslius sanitarinio mazgo užimamus plotų duomenis, nepateikė duomenų kaip yra išmatuotas sanitarinis mazgas, todėl teismas turėjo išreikalauti iš atsakovo papildomus paaiškinimus, kokiais konkrečiais matavimo kriterijais yra apskaičiuojamas sanitarinio mazgo plotas. Taip pat teismas nevertino, ar pareiškėjas turėjo galimybę normaliai judėti gyvenamojoje patalpoje, neperžengti kito asmens asmeninės erdvės.

32.7. Teismas netinkamai vertino pareiškėjui suteiktą teisę vieną kartą pasinaudoti dušu per savaitę, kaip nepažeistą teisę. Šiaulių TI savo veikloje turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, bet ir ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, 19.4 punkte nustatyta, kad kalinys galėtų maudytis, jei galima, kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę ar dažniau.

32.8. Nesutinka su teismo išvadomis ir priteista neturtinės žalos dydžio kompensacija.

33. Atsakovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

34. Atsakovas nurodo, jog teisinis reglamentavimas nenumato ploto, tenkančio vienam asmeniui, apskaičiavimo taisyklių, nėra įtvirtinta, kad iš bendro ploto turėtų būti išskaičiuojamas san. mazgas ar baldų plotas, todėl pareiškėjo argumentai dėl neteisingos skaičiavimo metodologijos atmestini. Be to, net ir išskaičiavus san. mazgo plotą, asmeniui teko daugiau nei 3 kv. m, o tai pagal EŽTT praktiką nelaikoma pažeidimu. Pareiškėjo argumentai, kad jam priklauso ne mažiau kaip 5 kv. m ploto, atmestini, kadangi jis remiasi negaliojančiais teisės aktais.

35. Nurodo, jog pareiškėjas nepateikia jokių konkrečių argumentų, kad kamerose buvo kitoks skaičius asmenų (daugiau), nei atsakovui fiksuojant šiuos duomenis ryte ir vakare. Nesutinka, kad skaičiuojant vienam asmeniui tekantį plotą, turi būti atsižvelgiama į miegamųjų vietų (gultų) skaičių. Pažymi, jog kamerose gultai yra dviejų aukštų, todėl papildomai neužima grindų ploto, be to, antrojo aukšto laisvus gultus, kalintys asmenys naudoja asmeniniams daiktams susidėti.

36. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo nurodyti tarptautinės teisės aktai yra valstybėms narėms skirtos rekomendacijos, dėl minimalių standartų, taikytinų laisvės atėmimo vietose. Šie dokumentai yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra teisiškai privalomi. Pareiškėjo pretenzijos, jog teismas tiesiogiai netaikė tam tikrų tarptautinių teisės aktų, yra nepagrįstos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su netinkamomis kalinimo sąlygomis Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. birželio 6 d., atlyginimo.

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nustatė, kad mažiausia 7 dienas dėl perteklinių baldų buvimo jo judėjimo laisvė galėjo būti apribota daugiau, nei būtina. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodomą aplinkybę dėl blogo kvapo, vertino kaip pagrįstą. Pripažino, kad kai kuriose kamerose buvo nustatyti pažeidimai (dirbtinė apšvieta per maža, oro temperatūra per žema, pelėsis), o kamerose Nr. 12, Nr. 39 remontas buvo daromas po pareiškėjo iškėlimo į kitą kamerą, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą. Kitus skundo reikalavimus atmetė.

39. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

40. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

42. Nagrinėdama ir vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad neva pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliacinio skundo deklaratyvūs argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, netinkamai įvertino ginčo šalių pateiktus dokumentus, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

43. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalimi, tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Kita vertus, Konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisės negali būti realizuotos tiesiogiai netaikant vidaus teisės aktų. Pripažinus tik tiesioginį Konvencijos taikymą, minimos teisės negali būti garantuotos, nes pačioje Konvencijoje nėra nustatyta nei šių teisių realizavimo būdų ją ratifikavusiose valstybėse, nei pažeidėjų teisinės atsakomybės, nei reikiamų procedūrų ir valstybių teisinių institucijų specialios jurisdikcijos. Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicija yra ta, jog teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiškiančiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1968 m. liepos 23 d. sprendimą byloje Belgian Linguistic prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 1474/62 ir kt.). Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka Susitariančioms Šalims vertinimo nuožiūros laisvę ir ji yra suteikta ne tik nacionaliniam įstatymų leidėjui, bet ir nacionalinės teisės interpretavimo ir taikymo institucijoms (tarp jų ir teismams). Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei kitų su tuo susijusių klausimų (pvz., ieškinio senaties, konkrečių ploto normų kamerų tipo (ar palatos) patalpoms ar kitų konkrečių reikalavimų kamerų įrengimui, ginčų dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose nagrinėjimo tvarkos ir pan.), o pats Europos Žmogaus Teisių Teismas suteikia nacionalinėms valstybėms nuožiūros laisvę nustatyti, kokių priemonių ketinama imtis norint užtikrinti efektyvų naudojimąsi konkrečia teise ar laisve ir tai lemia inter alia nacionalinės teisės vertinimą ir taikymą.

44. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad šiuo atveju būtina vadovautis ne Lietuvos Respublikos teisės aktais, kurie, anot pareiškėjo, prieštarauja EŽTT praktikai, o Konvencija, EŽTT praktika, tarptautinės teisės normomis. Taip pat teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentams, kad pareiškėjo nurodyti tarptautinės teisės aktai yra valstybėms narėms skirtos rekomendacijos, dėl minimalių standartų, taikytinų laisvės atėmimo vietose.

45. Pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, vienam asmeniui tenkantį minimalų plotą reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužes 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kuriame nustatyta, kad jis negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad gyvenamojo ploto normą Šiaulių TI reglamentavo skirtingi teisės aktai, taip pat, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo skaičiuoti vienam asmeniui tenkantį 5 kv. m plotą.

46. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad teismas nepateikė pagrįstos išvados dėl gyvenamojo ploto dydžio nustatymo / apskaičiavimo pareiškėjui, teismas neišreikalavo iš atsakovo papildomų įrodymų, susijusių su kalinamų asmenų skaičiaus nustatymu kameroje konkrečią dieną bei nevertino kameroje buvusių miegamųjų vietų (gultų).

47. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausią praktiką (žr., pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis EŽTT sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją, pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma tardymo izoliatoriuje – 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

48. Įvertinus atsakovo teismui pateiktus duomenis (2018 m. birželio 27 d. pažyma Nr. 60/09-23168 „Dėl V. S.“) galima spręsti, kad pareiškėjas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. birželio 6 d. (viso 598 dienas) periodiškai buvo laikomas kamerose Nr. 12, Nr. 63, Nr. 27, Nr. 23, Nr. 104, Nr. 39, Nr. 21, Nr. 61, Nr. 8, Nr. 91, Nr. 58, Nr. 106, Nr. 5, Nr. 81, Nr. 96, Nr. 66, Nr. 48, Nr. 39, Nr. 100, Nr. 94, Nr. 20, Nr. 52, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,68 kv. m iki 22,93 kv. m kameros ploto, taigi, pareiškėjo teisės į vienam asmeniui tenkantį minimalų plotą (3,6 kv. m), pažeistos nebuvo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo pateiktoje pažymoje detaliai nurodytas kalinamųjų asmenų skaičius, todėl remdamasis šiais duomenimis, buvo paskaičiuota vienam kalinamam asmeniui tenkanti kameros ploto norma. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė gyvenamojo ploto apskaičiavimo pareiškėjui bei, kad kalinamųjų asmenų skaičius turėjo būti skaičiuojamas pagal kameroje buvusias miegamąsias vietas (gultus).

49. Be to, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismo praktiką (nutarties 47 punktas), t. y. tais atvejais kai nėra konstatuojamas teisės aktuose įtvirtintas minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, kameroje esantis sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamas plotas nėra išskaičiuojamas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo normalaus judėjimo gyvenamojoje patalpoje pažeidimą (7 dienas).

50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas neteisingai interpretavo pirmosios instancijos teismo vertinimą, teigdamas, kad teismas suabejojo atsakovo pateiktais duomenimis – pažyma, kurioje nurodyti dienos pradžioje ir pabaigoje laikomų asmenų skaičius. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo sprendime aiškiai nurodoma, kad vadovaujamasi būtent atsakovo pateikta 2017 m. rugsėjo 6 d. pažyma Nr. 62/08-265, o ne pareiškėjo pateiktu 2017 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 4/01-6766, kadangi pažymoje buvo detalizuotas kalinamų asmenų skaičius.

51. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad atsakovas galimai pateikė netikslius sanitarinio mazgo plotus, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje pateikta Šiaulių TI san. mazgų zonų kamerose lentelė su nurodytais konkrečiais sanitarinio mazgo dydžiais (ilgiu, plotu, konstrukcija) (I t., b. l. 185–186), patvirtina sanitarinių mazgų įrengimą ir dydžius, bei nesant įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis, pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo papildomų paaiškinimų dėl sanitarinio mazgo dydžio, laikytini nepagrįstais.

52. Teisėjų kolegija pažymi, jog naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Vis dėlto, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl asmens laikymo sąlygų privaloma atsižvelgti į asmens sveikatos būklę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiškėjui galimybę dažniau naudotis dušu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017). Byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartą per savaitę), taip pat pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartą per savaitę nusiprausti duše, sprendžiama, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu nepažeistos (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018).

53. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio, pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę, tai, kad kamerose nebuvo įrengta tinkamo tualeto, t. y. dėl tinkamos vėdinimo sistemos nebuvimo kameroje tvyrojo nemalonus kvapas (visą kalinimo laikotarpį), taip pat dėl higienos normų pažeidimo (tinkamo apšvietimo stokos, žemos temperatūros, pelėsio), pareiškėjas galėjo jausti nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, taip pat įvertinusi, kad pareiškėjui kalint Šiaulių TI nebuvo pažeista vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, nebuvo pažeistas asmens privatumas, atsižvelgusi į tai, jog byloje nėra nustatyta, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, nenustatyta, kad netinkamos kalinimo sąlygos iš esmės būtų pakenkusios pareiškėjo sveikatai, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą EŽTT bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma (350 Eur) yra visiškai adekvati ir proporcinga pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti, o pareiškėjo nurodytos sumos (5 500 Eur) nėra jokio pagrindo priteisti, nes pareiškėjas nepagrindė ir bylos duomenys neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjo patirta žala turi būti įvertinta būtent tokia suma.

55. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė