49d17608-736c-40e0-9bdb-8b4e73db1d76 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-521-450/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00682-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3; 2.1.2.4.2.1; 2.1.2.6; 2.1.5.1.2.2; 2.1.5.2; 2.6.1.6.2; 2.1.2.4.2.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU 2019 m. lapkričio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio KailiÅ«no ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. B. ieÅ¡kinį atsakovams M. B., uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinis verslo centras“, T. V., E. V., uždarajai akcinei bendrovei „Energijos sektorius“, tretieji asmenys Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, akcinė bendrovė SEB bankas, P. A., L. A., dėl sandorių, akcininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1.1. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2011 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 1497, kurios pagrindu uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Energijos sektorius“ E. V. ir T. V. pardavė butÄ / patalpÄ â€“butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); taikyti restitucijÄ natÅ«ra – grÄ Å¾inti butÄ UAB „Energijos sektorius“ nuosavybėn; 1.2. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, reg.

Nr. MS-4812, kurios pagrindu butas / patalpa–patalpos nuo 3–4 iki 3–10, 3–13, 3–14 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), buvo perleistos UAB „Jungtinis verslo centras“; taikyti restitucijÄ pinigais – grÄ Å¾inant UAB „Energijos sektorius“ 20 400 Eur sumÄ ; 1.3. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. MS-4812, kurios pagrindu pastatas–sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 35/100 dalys pastato–gamybos pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas–sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas–transformatorinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), buvo perleisti UAB „Jungtinis verslo centras“; taikyti restitucijÄ natÅ«ra – grÄ Å¾inti pastatus UAB „Energijos sektorius“ nuosavybėn; 1.4. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, reg.

Nr. MS-4812, kurios pagrindu butas / patalpa–butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), buvo perleistas UAB „Jungtinis verslo centras“; taikyti restitucijÄ natÅ«ra – grÄ Å¾inti butÄ UAB „Energijos sektorius“ nuosavybėn; 1.5. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. MS-4812, kurios pagrindu 4268/91791 dalys pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/17 dalys vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/17 dalys nuotekų Å¡alinimo tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/17 dalys nuotekų Å¡alinimo tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), buvo perleisti UAB „Jungtinis verslo centras“; taikyti restitucijÄ natÅ«ra – grÄ Å¾inti pastatų dalis UAB „Energijos sektorius“ nuosavybėn; 1.6. pripažinti negaliojančiais UAB „Energijos sektorius“ 2011 m. balandžio 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimÄ parduoti butÄ / patalpÄ â€“butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir 2015 m. spalio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo (protokolo Nr. 151026/1) sprendimÄ parduoti butÄ / patalpÄ â€“patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“sandėlį, 35/100 dalis pastato–gamybos pastato, pastatÄ â€“sandėlį, pastatÄ â€“transformatorinę, esančius (duomenys neskelbtini), butÄ / patalpÄ â€“butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 4268/91791 dalis pastato, 1/17 dalis vandentiekio tinklų, 1/17 dalis nuotekų Å¡alinimo tinklų, 1/17 dalis nuotekų Å¡alinimo tinklų, esančių (duomenys neskelbtini); 1.7. priteisti iÅ¡ atsakovo M.

B. ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu M. B. susituokė 1999 m. kovo 12 d. 2003 m. liepos 15 d. įkurta UAB „Energijos sektorius“, kurios generaliniu direktoriumi paskirtas atsakovas, buvęs vieninteliu įmonės akcininku (200 vnt. paprastųjų vardinių akcijų savininkas). Nuo 2004 m. vasario 23 d. iki 2008 m. balandžio 8 d. bendrovės generaline direktore buvo ieÅ¡kovė. 2008 m. balandžio 8 d. atsakovui tapus direktoriumi be ieÅ¡kovės žinios buvo priimtas fiktyvus sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalÄ , tokiu bÅ«du 49 proc. bendrovės akcijų savininke tapo atsakovo duktė E. V..

Didinant bendrovės įstatinį kapitalÄ E. V. (mergautinė pavardė – B.) buvo nepagrįstai suteikta 49 proc. bendrovės akcijų, nes jokių investicijų ji neatliko. Ä®statinis bendrovės kapitalas buvo padidintas sutuoktinių lėšomis (Å¡is sandoris yra ginčijamas santuokos nutraukimo byloje). Atsakovui perėmus bendrovės valdymÄ , prasidėjo ne tik tyčinis ieÅ¡kovės akcijų dalies bendrovėje mažinimas, bet ir tyčinis turto perleidinėjimas susijusiems asmenims, siekiant padaryti įmonę formaliai neturinčia turto ir dėl to dalinant sutuoktiniams priklausančias akcijas santuokos nutraukimo byloje sumažinant bendrovės vertę.

3. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog 2011 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi butas (vertė – 33 900 Eur) parduotas atsakovo dukrai E. V. ir jos sutuoktiniui T. V. (Å¡i turtÄ UAB „Energijos sektorius“ įgijo iki 2008 m. balandžio 8 d. (2007 m. balandžio 26 d.)). Be to, 2015 m. gruodžio 1 d. sutarčių pagrindu perleistos ir kitos patalpos, pastatai ar jų dalys UAB „Jungtinis verslo centras“, kurios vienintelė akcininkė ir direktorė yra atsakovo duktė E. V.. Visi Å¡ie sandoriai naikintini kaip tariami sandoriai ir taikytina restitucija natÅ«ra (iÅ¡skyrus dėl buto / patalpos–patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių atžvilgiu taikytina restitucija pinigais, nes šį turtÄ UAB „Jungtinis verslo centras“ jau perleido, o dėl trečiųjų asmenų sÄ Å¾iningumo / nesÄ Å¾iningumo duomenų nėra.

4. IeÅ¡kovė teigimu, UAB „Energijos sektorius“ už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ negavo jokių lėšų, kadangi turto perleidimas buvo fiktyvus. Be to, net ir po turto perleidimo atsakovas elgėsi lyg bÅ«tų turto savininkas. Tuo tarpu už butÄ , parduotÄ atsakovo dukrai grynaisiais pinigais, gautos įmokos buvo ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio santuokoje įgytos lėšos, nes E. V. tokių pinigų sumų negalėjo turėti. Dalis perkamų daiktų kainos buvo sumokėta bankiniais pavedimais, dalis – grynaisiais pinigais, o dalis (apie 20 000 Eur) užskaityta kaip prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai, kilę iÅ¡ UAB „Energijos sektorius“ pareigos mokėti nuomos mokestį už patalpų nuomÄ .

Atsakovai pateikė 2015 m. gruodžio 1 d. nuomos sutartį, kurioje nurodyta, jog UAB „Energijos sektorius“ pardavęs patalpas jomis toliau naudosis nuomos pagrindu iki 2018 m. gruodžio 1 d. kas mėnesį mokėdamas po 2 450 Eur, t. y. per trejus metus patalpų pirkėjai sumokės 88 200 Eur sumÄ â€“ beveik tokiÄ pačiÄ sumÄ , už kuriÄ minėtos patalpos buvo parduotos. Tokia turto pardavimo, iÅ¡kart sutariant dėl jo nuomos, schema yra visiÅ¡kai nuostolinga ir neatitinka bendrovės veiklos tikslų.

Minėti sandoriai galėtų būti panaikinami ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes sudaryti akivaizdžiai prieštaraujant juridinio asmens tikslui gauti pajamų.

5. Pripažinus nurodytus sandorius negaliojančiais ir taikius restitucijÄ tiek natÅ«ra, tiek pinigais, UAB „Energijos sektoriaus“ kapitalas padidėja 238 831,65 Eur apimtimi. Å is aspektas itin svarbus ieÅ¡kovei, kaip bendrovės akcininkei, turinčiai turtinę teisę į bendrovės pelno dalį (dividendų forma). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, priteisė E. V. ir T. V. iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 236 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 349,50 Eur žyminį mokestį ir 54,98 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, panaikino taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, 2018 m. spalio 5 d. papildomu sprendimu priteisė Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, iÅ¡ ieÅ¡kovės 363 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad ji yra UAB „Energijos sektorius“ akcininkė ar kreditorė, todėl sprendė, kad ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tam teisės neturintis asmuo. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių skundžiamų nutarimų negaliojimÄ , neįvardijo faktinio ir teisinio pagrindo, kuriais bÅ«tų grindžiamas pareikÅ¡tas reikalavimas pripažinti akcininkų susirinkimų nutarimus negaliojančiais, ir ieÅ¡kinį pateikė praleidusi trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

8. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė nepagrindė turinti subjektinę teisę pareikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį UAB „Energijos sektorius“ vardu ir Å¡ios bendrovės naudai, t. y. neįrodė, kad yra Å¡ios įmonės kreditorė, turinti neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę į UAB „Energijos sektorius“.

9. Ä®vertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nustatytos faktinės aplinkybės paneigia ieÅ¡kovės argumentus, jog UAB „Energijos sektorius“, UAB „Jungtinis verslo centras“ ir T. V. bei E. V. sudarytos sutartys yra tariamos, sudarytos nesiekiant sukurti realių teisinių pasekmių, kad pagal sutartis nebuvo su pardavėja atsiskaityta ir kad sutartys pažeidė juridinio asmens (pardavėjos) steigimo ir veiklos tikslus.

10. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, jog ieÅ¡kovė praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ pateikti reikalavimui dėl UAB „Energijos sektorius“ akcininkų susirinkimo nutarimų, neįrodė, kad skundžiami akcininkų susirinkimo nutarimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ar yra priimti pažeidžiant įstatymo nustatytas privalomas procedÅ«ras; neįrodė, kad turi subjektinę teisę reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį UAB „Energijos sektorius“ vardu; nepagrindė įstatymo leistinais įrodymais teiginių, kad ginčijami byloje turto perleidimo sandoriai yra tariamieji, prieÅ¡tarauja juridinio asmens steigimo ir veiklos tikslams, todėl ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 11. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė A. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai konstatavo faktines bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo principus, pirmenybę teikdamas įrodymams, kurie patvirtina atsakovų pozicijÄ .

Teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę, nustatant UAB „Energijos sektorius“ ir UAB „Jungtinis verslo centras“ veiklos pobÅ«dį, pradinio kapitalo buvimÄ , gaunamas pajamas iÅ¡ bendrovės veiklos, bÅ«tinų iÅ¡laidų ataskaitas, bankinius iÅ¡raÅ¡us, kasos orderius, sutartis ir kt.; neapklausė atsakovų M. B. ir E. V., nors ieÅ¡kovė prašė Å¡ių asmenų dalyvavimÄ pripažinti bÅ«tinu. 11.2. Teismas neįvertino esminės aplinkybės byloje, kad apeliantė ir atsakovas M.

B. nuo 1999 m. kovo 12 d. yra sutuoktiniai, UAB „Energijos sektorius“ įkurta bendromis sutuoktinių lėšomis. Akcininkai, kurių turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, akcijas įgiję po santuokos sudarymo, valdo jas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Visi ginčijamomis sutartimis įgyti nekilnojamo turto objektai tapo įmonės turtu apeliantei ir M. B. esant santuokoje, t. y. bendroji jungtinė nuosavybė. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad įmonei turėti šį nekilnojamÄ jį turtÄ buvo naudinga, nes nuomojant patalpas verslo įmonėms buvo gaunamos pajamos ir tai nešė naudÄ .

UAB „Energijos sektorius“ įkurta santuokoje, jos akcijos ir turtas, ginčo objektai įgyti santuokos metu, todėl santuokos metu įgytam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendro turto prezumpcija, pagal kuriÄ apeliantei priklauso ½ atsakovo M. B. įmonės akcijų ir turto. Todėl mano, kad ji turi reikalavimo teisę į M. B. perleistÄ turtÄ . 11.3. Teismas nepagrįstai suabsoliutino sutarties Å¡alių laisvės principÄ , be to, netinkamai vertino atsiskaitymo tarp Å¡alių patvirtinančių įrodymų pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

Teismas nevertino visumos įrodymų, tame tarpe ir atsakovų veiksmų, kuriuos jie atliko po ginčijamų sandorių sudarymo (atsakovo M. B. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo ir ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo; UAB „Energijos sektorius“ naudojimosi UAB „Jungtinis verslo centras“ parduotomis patalpomis nuomos tikslu),kurie sudaro pagrindÄ abejoti ginčijamų sandorių Å¡alių sÄ Å¾iningumu. 11.4. Teismas nevertino: aplinkybės, jog faktiÅ¡kai turtas buvo perleistas atsakovo M.

B. dukrai iÅ¡ pirmos santuokos už mažesnę negu rinkos kainÄ ; trečiųjų asmenų P. A. ir L. A. pateiktos sutartinės hipotekos dėl realios buto vertės; buhalterinės apskaitos dokumentų atitikimo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimams; taip pat turto verčių ir pardavimo sandorio kainos analizės, patvirtinančios, jog tiek UAB „Energijos sektorius“, tiek apeliantei padaryta turtinė žala siekia 527 821 Eur. Teismas neįvertino atsakovų turimų lėšų sudaryti sandorį gavimo laikotarpio ir kad Å¡iomis lėšomis atsiskaityta pagal 2011 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį, o ne pagal 2015 m. gruodžio 1 d. sutartį.

UAB „Jungtinis verslo centras“ įkurta 2015 m. kovo 20 d. ir jau 2015 m. gruodžio 1 d. įgijo turto už 709 321 Eur. Be to, ginčo butas, perleistas atsakovo dukrai ir jos sutuoktiniui, UAB „Energijos sektorius“ įsigijimo metu buvo nebaigtas statyti ir į jį investuota 98 319 Lt (28 475 Eur), todėl UAB „Energijos sektorius“ šios patalpos kainavo 409 661 Lt (118 646 Eur). Atkreipia dėmesį į tai, kad akcijų dalis buvo perleista atsakovo M. B. dukrai iš pirmos santuokos, vėliau du akcininkai M.

B. ir E. V. priėmė sprendimÄ dėl turto pardavimo ir jį pardavė vienai akcininkei E. V., kuri yra abiejų įmonių akcininkė – Å¡ių aplinkybių teismas taip pat nevertino. 11.5. Teismas nepagrįstai netenkino praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti, kadangi pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina svarbų pagrindÄ terminui atnaujinti.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas M. B. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 12.1. Jis nėra tinkamas atsakovas byloje, nes jam nėra pareikÅ¡ti jokie reikalavimai, byloje priimtas teismo sprendimas nesukelia jokių teisinių padarinių. GinčijamÄ 2011 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį sudarė ir civilines teises bei pareigas pagal jÄ Ä¯gijo (priėmė) UAB „Energijos sektorius“, o jis veikė tik kaip jos atstovas; ginčijamÄ 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį sudarė UAB „Energijos sektorius“, kurį atstovavo tuometinis generalinis direktorius A.

Z.. Reikalavimai dėl juridinių asmenų sprendimų pripažinimo negaliojančiais taip pat turi būti reiškiami juridiniam asmeniui. 12.2. Ieškovė UAB „Energijos sektorius“ sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis ginčija ne tik nagrinėjamoje, bet ir santuokos nutraukimo byloje.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Jungtinis verslo centras“ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 13.1. Teismas padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepagrindė turinti subjektinę teisę pareikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį UAB „Energijos sektorius“ vardu ir Å¡ios bendrovės naudai, t. y. neįrodė, kad ji yra Å¡ios įmonės kreditorė, turinti neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę.

Apeliantė nepagrįstai UAB „Energijos sektorius“ turtÄ tapatina su turtu, esančiu bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su M. B.. UAB „Energijos sektorius“ turtas nuosavybės teise priklauso bendrovei, o ne ieÅ¡kovei, todėl ji neturi ir jokios reikalavimo teisės į pagal ginčijamus sandorius perleistÄ bendrovės turtÄ . 13.2. IeÅ¡kovė apie ginčijamus UAB „Energijos sektorius“ akcininkų susirinkimo nutarimus vėliausiai galėjo sužinoti 2017 m. vasario 15 d., kai gavo iÅ¡raÅ¡Ä ir valstybinės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centras; pradinį ieÅ¡kinį teisme pateikė 2017 m. birželio 2 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo kopijos gavimo, o patikslintÄ ieÅ¡kinį – tik 2018 m. gegužės 30 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams ir trims mėnesiams nuo ginčijamų dokumentų gavimo. 13.3.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad ji yra UAB „Energijos sektorius“ akcininkė ar kreditorė, todėl neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl UAB „Energijos sektorius“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, taip pat ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių skundžiamų nutarimų negaliojimÄ , neįvardijo faktinio ir teisinio pagrindų, kuriais bÅ«tų grindžiamas pareikÅ¡tas reikalavimas pripažinti akcininkų susirinkimų nutarimus negaliojančiais. 13.4.

Turto verčių ir pardavimo sandorio kainos analizę ieÅ¡kovė atliko neteisingai ir nesavalaikiai – tik apeliaciniame skunde nurodė klaidingus verčių paskaičiavimus, nes byloje nėra duomenų apie turto vidutinę rinkos vertę 2015 m. gruodžio 1 d., kai buvo sudaryta sutartis, todėl ieÅ¡kovės atlikta analizė negali bÅ«ti laikoma tikslia ir patikima. Kita vertus, sutarties Å¡alys dėl turto kainos susitarė, atsižvelgdamos į jo realiÄ bÅ«klę ir savybes. 13.5. Atsakovė yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi už įsigytÄ turtÄ , įmonių veikloje sandoriai su susijusiais asmenimis yra įprastas reiÅ¡kinys.

Taigi vien ta aplinkybė, kad asmenys yra susiję (jeigu tokia būtų nustatyta), per se (savaime) negali būti vertinama neigiamai.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai T. V. ir E. V. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime palaiko atsakovės UAB „Jungtinis verslo centras“ pozicijÄ ir jį iÅ¡ esmės grindžia tais pačiais pagrindiniais atsikirtimais, kuriuos nurodė UAB „Jungtinis verslo centras“ savo atsiliepime.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Energijos sektorius“ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime palaiko atsakovų pozicijÄ ir iÅ¡ esmės grindžia tais pačiais pagrindiniais atsikirtimais, kuriuos nurodo kiti atsakovai. Papildomai paaiÅ¡kino, kad vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovei su M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso dalis UAB „Energijos sektorius“ akcijų, nepagrindžia jos teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinius bendrovės vardu, ginčijant bendrovės sudarytus sandorius.

16. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepime į apeliacinį skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 16.1. Byloje nekilo ginčo, jog tretieji asmenys P. A. ir L. A. ginčo butÄ Ä¯sigijo notarinio atlygintinio sandorio pagrindu, o buto įsigijimÄ finansavo bankas, kurio naudai butas buvo įkeistas įstatymų nustatyta tvarka sudarius hipotekos sandorį; jog tretieji asmenys pilnai atsiskaitė su pardavėja UAB „Jungtinis verslo centras“; butu naudojasi, jį valdo ir disponuoja.

Taigi byloje nustatyta, jog tretieji asmenys yra sÄ Å¾iningi buto įgijėjai, o bankas – įkaito turėtojas (hipotekos kreditorius). Apeliantė neginčijo 2016 m. liepos 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties, o ginčydama 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, neprašė restitucijos natÅ«ra taikymo, kas patvirtina, jog pati apeliantė trečiuosius asmenis laiko sÄ Å¾iningais įgijėjais. 16.2. Nors apeliantė teigė, jog visi ginčijami nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriai yra tariami, tame tarpe 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. 16.3.

Nors apeliantė ginčijo 2011 m. balandžio 11 d. bei 2015 m. spalio 26 d. UAB „Energijos sektorius“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtus sprendimus, tačiau tai darė be svarbių priežasčių praleidusi trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo 18. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau.

19. IeÅ¡kovė A. B. 2019 m. spalio 21 d. pateikė teismui naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ VÄ® Registrų centras 2019 m. liepos 12 d. PraneÅ¡imÄ apie turto padalijimo fakto įregistravimÄ vedybų sutarčių registre. Apeliacinės instancijos teismas pateikto įrodymo priėmimo klausimo nesprendžia, nes vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat iÅ¡ kitų informacinių sistemų ir registrų. Dėl reikalavimo teisės reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį 20.

Kreipdamasi į teismÄ ieÅ¡kovė nurodė, jog yra reiÅ¡kiamas netiesioginis ieÅ¡kinys. Atsakovai ginčijo ieÅ¡kovės teisę reikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį ir nurodė, jog Å¡iuo atveju neegzistuoja pagrindai netiesioginiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti ir vien jau dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovų argumentais ir sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė esanti UAB „Energijos sektorius “ kreditore, turinčia neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę, todėl ieÅ¡kinį dalyje dėl UAB „Energijos sektorius“ sudarytų pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais atmetė tuo teisiniu pagrindu, jog pirkimo–pardavimo sutartis ginčija neįgaliotas ir tam teisės neturintis asmuo.

Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad CK 6.68 straipsnis negali bÅ«ti taikomas, nesant jo taikymo sÄ lygų.

21. Netiesioginį ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti galima tik esant visoms bÅ«tinosioms įstatymo nustatytoms sÄ lygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi bÅ«ti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali bÅ«ti ginčijama netiesioginio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu ir turi bÅ«ti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrÄ turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako jÄ Ä¯gyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti Å¡iÄ savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiÅ¡kai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo bÅ«dus ir pan.

Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi bÅ«ti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigÄ vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui bÅ«tina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iÅ¡kelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos Å¡ių sÄ lygų, netiesioginis ieÅ¡kinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015).

22. Taigi viena iÅ¡ sÄ lygų reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį yra kreditoriaus neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas. Nagrinėjamu atveju Å¡ios pagrindinės reikalavimo teisės nėra. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir likusių sÄ lygų, bÅ«tinų netiesioginiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, todėl pirmosios instancijos teismas padarė tinkamÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, remdamasi CK 6.68 straipsniu, neturi teisinio pagrindo ginčyti atsakovų sudarytų sandorių.

23. Nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad ieÅ¡kovas neprivalo nurodyti teisinio ieÅ¡kinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimÄ vykdo teismas. Teismo nesaisto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi bÅ«ti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikÅ¡tų reikalavimų, o kitoks, nei ieÅ¡kovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimu (ieÅ¡kinio ribų peržengimu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-624-690/2015).

24. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos teisės normos (šiuo atveju aplinkybė, jog reiškiamas netiesioginis ieškinys) teismo nesaisto ir ieškinio netenkinimas vienu iš nurodytų teisinių pagrindų nesukelia pagrindo ieškinį atmesti. Nurodytina, kad apeliantė su atsakovu M. B. UAB „Energijos sektorius“ akcijas valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), nes UAB „Energijos sektorius“ įkurta 2003 m. liepos 21 d. apeliantei esant su atsakovu M.

B. santuokoje. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl apeliantė kaip akcininkė, UAB „Energijos sektorius“ akcijas įgijusi po santuokos sudarymo, valdanti jas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, turėjo reikalavimo teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį į bendrovės perleistÄ turtÄ . Pažymėtina, kad iÅ¡ teismų sistemos Liteko duomenimis, įsiteisėjus Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 2 d. teismo sprendimo daliai civilinėje byloje Nr. e2-473-944/2019 (dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir kita), apeliantė asmeninės nuosavybės teise valdo 102 vnt.

UAB „Energijos sektorius“ akcijų. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu 25. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį, tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alių sudaryta sutartis, kurios iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės:

1) teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas;

2) teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Ä®vykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamuoju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016 ir joje nurodytÄ teismo praktikÄ ).

27. Taigi tariamas sandoris pasižymi tuo, kad jis dažniausiai nėra faktiÅ¡kai vykdomas. Sudarydamos tokį sandorį, Å¡alys nesiekia sukurti sau jokių teisių ar prisiimti įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju neginčijamai byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad tiek 2011 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo, tiek ir 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartys buvo iÅ¡ tikrųjų įvykdytos. Pirkėjai E. V. ir T. V. įgijo ginčo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už jį atsiskaitė, sumokėdami 2011 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytÄ kainÄ , o pardavėja gavo sutartyje nurodytÄ pinigų sumÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai buvo finansiÅ¡kai pajėgÅ«s atsiskaityti už ginčo butÄ , nes pateikė duomenis, jog dirbo Norvegijoje ir disponavo 232 483,40 Lt pinigų suma, gauta iÅ¡ darbo santykių. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovai, įgiję ginčo butÄ , pradėjo juo disponuoti (remontavo, apstatė baldais, mokėjo mokesčius, įkeitė bankui). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė UAB „Jungtinis verslo centras“, įgijusi nekilnojamÄ turtÄ pagal 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, už jį atsiskaitė bei pradėjo juo disponuoti (sudarė susitarimÄ dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, patalpų nuomos sutartį, sutartis dėl komunalinių ir kitų paslaugų teikimo, moka mokesčius).

Pažymėtina, kad apeliantė iÅ¡ esmės neginčija pinigų pervedimų pagal UAB „Jungtinis verslo centras“ iÅ¡raÅ¡ytus kasos iÅ¡laidų orderius. Aplinkybės jog Å¡ie dokumentai galimai iÅ¡raÅ¡yti ne visiÅ¡kai atitinkant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme numatytus reikalavimus ir / ar jų numeracija nuo pirmo, apeliantės vertinimu, įrodo, kad bendrovėje nebuvo įprasta praktika atsiskaityti grynais pinigais, Å¡iuo atveju nevertinamos kaip paneigiančios atsiskaitymo pagal sandorį faktÄ .

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ginčo sandoriai buvo realiai įvykdyti, todėl jie negali būti laikomi tariamais, sudarytais tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu 28. Ieškovė pirkimo–pardavimo sandorius taip pat ginčijo ir kaip prieštaraujančius juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnis).

29. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

30. Kasacinis teismas CK 1.82 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo aspektu yra nurodęs, jog Å¡iuolaikinei civilinei teisei plėtojantis civilinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, sutarties iÅ¡saugojimo (lot. favor contractus) principų linkme, galiojantys įstatymai trečiųjų sÄ Å¾iningų asmenų interesų apsaugos naudai riboja galimybę nuginčyti juridinio asmens sandorius, sudarytus pažeidžiant jų teisnumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-421/2018).

Tačiau kitaip yra su trečiųjų nesÄ Å¾iningų asmenų interesais, jie neturėtų tapti kliÅ«timi nuginčyti juridinio asmens sandorius, sudarytus pažeidžiant jų teisnumÄ . Todėl siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jo valdymo organų kompetencijÄ ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, bÅ«tina nustatyti Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi bÅ«ti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieÅ¡taravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi bÅ«ti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesÄ Å¾iningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-375-611/2017).

31. CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių. Sandoris prieÅ¡tarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir tai sudaro pagrindÄ jį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio Å¡alis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siÅ«lomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainÄ , o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019).

32. Sandoris gali bÅ«ti pripažintas prieÅ¡taraujančiu juridinio asmens tikslams, kai 1) jis akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas įmonei ir 2) apie Å¡iÄ Å¾alÄ buvo žinoma sandorio Å¡alims, kurios sudarydamos sandorį veikė nesÄ Å¾iningai. Nenaudingumas ir žala juridiniam asmeniui atsispindi vertinant ne tik konkretaus sandorio rezultatus, bet ir juridinio asmens turtinę padėtį, juridinio asmens vykdomÄ veiklÄ , kitus su ginčijamu sandoriu susijusius sandorius ir juridinio asmens veiksmus, galinčius atskleisti ginčijamo sandorio sudarymo tikslus ir aplinkybes.

Sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ atspindi objektyvÅ«s veiksniai, tokie, kaip, pavyzdžiui, sandorio Å¡alių giminystės ryÅ¡iai, juridinio asmens valdymas ir (ar) kontrolė, bendra veikla ir vykdomi bendri projektai, ir subjektyvÅ«s veiksniai, tokie kaip asmens žinios apie sandorio nenaudingumÄ juridiniam asmeniui ir siekis pasinaudoti turima informacija ir (ar) padėtimi savo asmeninei naudai gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019). Tai, ar sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas, žalingas privačiam juridiniam asmeniui, ar tokio sandorio palikimas galioti reiÅ¡kia aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių, vertina teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-439-421/2018).

33. Å iuo atveju nėra abejonių, kad ginčijamus sandorius sudarė privatus juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė. Nutarties 28 punkte nustatyta, kad pirkėjai E. V. ir T. V. įgijo ginčo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už jį atsiskaitė, sumokėdami 2011 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytÄ kainÄ , o pardavėja gavo sutartyje nurodytÄ pinigų sumÄ . Taip pat nustatyta, kad atsakovai buvo finansiÅ¡kai pajėgÅ«s atsiskaityti už ginčo butÄ , nes pateikė duomenis, jog dirbo Norvegijoje ir disponavo 232 483,40 Lt pinigų suma, gauta iÅ¡ darbo santykių.

Teisėjų kolegija abejoti atsakovų pateiktais įrodymais neturi pagrindo. Svarbia aplinkybe nagrinėjamu atveju laikytina tai, kad nekilnojamo turto objektas, perleistas 2011 m. balandžio 21 d. Sutartimi, buvo parduotas už ženkliai didesnę nei vidutinę rinkos vertę, t. y. Å¡alys sutarė, kad parduodamo buto kaina yra 216 000 Lt, kai tuo tarpu vidutinė rinkos vertė buvo 99 700 Lt. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo 2011 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties negaliojančia, kaip prieÅ¡taraujančia juridinio asmens tikslams, nes akivaizdu, kad turtas buvo parduotas pelningai, o gautÄ pinigų sumÄ atsakovė UAB „Energijos sektorius“ galėjo panaudoti savo veikloje.

34. Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių ir jos vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios ir trečiosios sÄ lygų – ginčijamų sandorių prieÅ¡taravimo UAB „Energijos sektorius“ veiklos tikslams, sprendė, kad atsakovės, įgyvendindamos sutarties laisvės principÄ iÅ¡kart (vienu sandoriu) perleidžiant deÅ¡imt nekilnojamojo turto objektų, turėjo teisę sudaryti tokiÄ sutartį, kuria UAB „Energijos sektorius“ siekė turtÄ perleisti, kad neturėti kaÅ¡tų jį prižiÅ«rėti ir remontuoti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas sandoris neprieÅ¡taravo UAB „Energijos sektorius“ veiklos tikslams ir, kad kita sandorio Å¡alis (atsakovė UAB „Jungtinis verslo centras“) veikė sÄ Å¾iningai, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai suabsoliutino sutarties laisvės principÄ , todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ .

35. Bet kokio privataus juridinio asmens veiklos tikslas yra racionaliai naudoti iÅ¡teklius ir siekti pelno (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016). Juridinio asmens tikslas siekti gauti pelnÄ reiÅ¡kia, kad jis, nusprendęs parduoti turimÄ turtÄ , paprastai turėtų siekti iÅ¡ turto pardavimo sandorio gauti kuo didesnę finansinę naudÄ . Nagrinėjamu atveju UAB „Energijos sektorius“ ir UAB „Jungtinis verslo centras“ 2015 m. gruodžio 1 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Energijos sektorius“ pardavė, o UAB „Jungtinis verslo centras“ nuosavybės teise įsigijo 10 nekilnojamojo turto objektų: 2 butus, dalį gamybos pastato, 2 sandėlius, transformatorinę, dalį administracinio pastato, dalį vandentiekio tinklų ir dalis nuotekų Å¡alinimo tinklų.

Sutartyje nurodyta bendra daiktų kaina – 181 500 Eur. Sutartyje taip pat buvo aptarta atsiskaitymo tvarka, nurodant, kad pirkėja 6 000 Eur yra sumokėjusi, o likusiÄ sumÄ â€“ 175 500 Eur įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d., t. y. numatytas vienerių metų kainos sumokėjimo atidėjimas (Sutarties 3.4. punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi aptariamÄ sÄ lygÄ , sprendžia, kad ji neatitinka UAB „Energijos sektorius“ interesų ir tikslų, nes beveik visos pinigų sumos (96,69 proc.) pardavėja už daiktus nei iki Sutarties sudarymo, nei iÅ¡ karto po jos sudarymo, negavo ir nesitarė gauti.

Tai, kad dalį kainos atsakovė UAB „Jungtinis verslo centras“ sumokėjo dalimis iki 2016 m. rugpjūčio mėn., aplinkybių vertinimo nekeičia, nes įprastai įmonės siekį gauti pelnÄ atitinka kuo greitesnis visos pinigų sumos už parduotÄ turtÄ gavimas, nes tokiu atveju įmonė gautus pinigus gali naudoti savo veikloje, arba, jeigu tam nėra poreikio, įmonė turėtų siekti gauti bent kokiÄ naudÄ už tai, kad kitas subjektas ilgÄ laikÄ naudojasi jos pinigais. Å iuo atveju, kaip jau nurodyta, po sandorio sudarymo įmonė gavo tik labai nedidelę kainos dalį, o Sutartyje buvo nustatytas 175 500 Eur kainos sumokėjimo termino atidėjimas daugiau kaip metams, už kurį atsakovė UAB „Energijos sektorius“ negavo jokios naudos.

Kas reiÅ¡kia, kad tokia Sutarties sÄ lyga iÅ¡ esmės buvo naudinga tik UAB „Jungtinis verslo centras“ ir atitinkamai žalinga (niekaip neatitinkanti siekio gauti pelnÄ ) UAB „Energijos sektorius“.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad įgijusi ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , UAB „Jungtinis verslo centras“ tÄ pačiÄ dienÄ (2015 m. gruodžio 1 d.) su UAB „Energijos sektorius“ sudarė Patalpų nuomos sutartį, kuria UAB „Energijos sektorius“ iÅ¡sinuomojo jai nuosavybės teise priklausiusias 180 m2 bendro ploto administracines patalpas (kaina po 3,5 Eur už 1 m2) ir 910 m2 sandėliavimo patalpas (kaina po 2 Eur už 1 m2), esančias (duomenys neskelbtini), t. y. tÄ patį turtÄ , kurį perleido UAB „Jungtinis verslo centras“.

Nustatytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad dalis perleistų patalpų buvo bÅ«tinos UAB „Energijos sektorius“ veiklai vykdyti, kas sudaro teisėtÄ pagrindÄ abejoti turto sandorio perleidimo atitikimu atsakovės UAB „Energijos sektorius“ veiklos tikslams ir interesams. Bendra nuomos mokesčio suma su PVM buvo numatyta – 2 964,50 Eur per mėnesį (Patalpų nuomos sutarties 2.1. punktas). Atsakovei UAB „Jungtinis verslo centras“ likus nesumokėtai 20 198,93 Eur sumai pagal 2015 m. gruodžio 1 d.

Pirkimo–pardavimo sutartį, Å¡alys susitarė, kad Å¡i suma bus padengta UAB „Energijos sektorius“ mokėtinu atsakovei už 2016 m. vasario–rugpjūčio mėn. nuomos mokesčiu. Kas reiÅ¡kia, kad UAB „Energijos sektorius“ realiai dalies pajamų už perleistÄ turtÄ negavo, o toks užskaitymas iÅ¡ esmės buvo naudingas tik UAB „Jungtinis verslo centras“, o ne UAB „Energijos sektorius“.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, ginčydama sandorių atitiktį UAB „Energijos sektorius“ veiklos tikslams, pagrįstai akcentuoja aplinkybę, susijusiÄ su perleisto turto verte, tačiau nepagrįstai, apskaičiuodama padarytÄ Å¾alÄ atsakovei UAB „Energijos sektorius“, vertina visÄ gamybinio ir administracinio pastatų vidutinę rinkos vertę, nes kaip teisingai nurodė atsakovė, buvo parduotos tik aptariamų pastatų dalys, o ne visi pastatai.

Kita vertus, beveik visi nekilnojamojo turto objektai, perleisti 2015 m. gruodžio 1 d. Sutartimi, buvo parduoti už mažesnę nei vidutinę rinkos vertę. Nors perleisto turto kaina ir neženkliai skiriasi nuo masiniu būdu nustatytos vidutinės rinkos vertės, tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, apskaičiuojama ne vertinant konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes, todėl įprastai reali turto vertė būna ženkliai didesnė nei nustatyta masinio vertinimo metu.

Nagrinėjamu atveju apeliantė, nagrinėjant civilinę bylÄ pirmosios instancijos teisme, reiÅ¡kė praÅ¡ymus skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymus atmetė, jų nemotyvuodamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas individualus vertinimas, taip pat tai, kad beveik visi nekilnojamojo turto objektai perleisti net už mažesnę kainÄ nei vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, sprendžia, kad nustatytos aplinkybės patvirtina apeliantės pozicijÄ , jog UAB „Energijos sektorius“ jai priklausantį turtÄ perleido už mažesnę negu jo tikroji rinkos vertė kainÄ .

Teisėjų kolegija svarbia aplinkybe, pagrindžiančia turto perleidimÄ už mažesnę nei rinkos kainÄ , laiko ir tai, kad atsakovė vienÄ iÅ¡ ginčo 2015 m. gruodžio 1 d. Sutartimi įgytų nekilnojamojo turto objektÄ (butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)) praėjus beveik aÅ¡tuoniems mėnesiams perleido tretiesiems asmenims už beveik dvigubai didesnę kainÄ , t. y. butas buvo įgytas už 19 360 Eur sumÄ , o perleistas už 39 300 Eur. Nurodytos turto perleidimo kainos atitikimÄ rinkos vertei pagrindžia aplinkybė, kad tretieji asmenys P. A. ir L.

A. įgytÄ turtÄ Ä¯keitė bankui, nurodant jo vertę – 48 000 Eur.

38. Apeliantė skundo argumentÄ dėl atsakovių nesÄ Å¾iningumo įrodinėja aplinkybe, jog Å¡alių valdymo organai, bÅ«dami tarpusavyje susiję giminystės ryÅ¡iais, siekė sumažinti UAB „Energijos sektorius“ turimo turto masę, į kurio dalį apeliantė pretenduoja santuokos nutraukimo byloje.

39. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (CPK 177, 178, 185 straipsniai). CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu netaikoma. Pažymėtina, kad CK 6.67 straipsnyje nustatytos aplinkybės negali tapti iÅ¡ankstiniu teisiniu vertinimu, lemiančiu įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ , kai sprendžiamas klausimas dėl sandorio prieÅ¡taravimo juridinio asmens teisnumui, tačiau jos gali bÅ«ti taikomos kaip sÄ Å¾iningumo vertinimo matas, įrodinėjant kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumÄ (taikant sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012).

SÄ Å¾iningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015). Teismas, spręsdamas dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumui patvirtinti teikiamų įrodymų pakankamumo ir jais patvirtintų aplinkybių įrodinėjimo, turi atsižvelgti į tai, kad gali bÅ«ti sunku arba apskritai neįmanoma gauti ir pateikti teismui tiesioginių sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo įrodymų, todėl netiesioginių įrodymų pateikimas turi bÅ«ti pripažįstamas tinkamu įrodinėjimo pareigos vykdymu, o pateikti įrodymai vertinami atsižvelgiant į įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais ypatumus, laikantis CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-219/2018).

40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamÄ sandorį su UAB „Jungtinis verslo centras“ sudarė atsakovė UAB „Energijos sektorius“, atstovaujama vadovo M. B.. Tuo tarpu UAB „Jungtinis verslo centras“ vadovė yra atsakovė E. V., kuri yra atsakovo M. B. dukra bei UAB „Energijos sektorius“ akcininkė. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių faktinių aplinkybių visiÅ¡kai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog atsakovai yra įmones valdant tiesiogiai dalyvaujantys asmenys ir artimai tarpusavyje susiję giminystės ryÅ¡iais, padidina jų nesÄ Å¾iningumo vertinimÄ .

Sprendžiant dėl sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo, turi bÅ«ti vertinami ne tik giminystės ryÅ¡iai, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčijamas sandoris sudarytas tarp atsakovių, kurias valdant tiesiogiai dalyvauja atsakovai M. B. ir E. V. bei kuriuos sieja itin artima giminystė (tėvas ir dukra), taip pat nustačius, jog ginčijamas sandoris buvo akivaizdžiai žalingas UAB „Energijos sektorius“, konstatuoja, kad sandorių Å¡alių sÄ Å¾iningumas yra paneigtas.

Pažymėtina, kad artima sandorio Å¡alių giminystė sudaro sÄ lygas tarpusavio pasitikėjimui, sukuria prielaidas keistis nevieÅ¡intina informacija apie esamas problemas, sudaromo sandorio tikslus ir kitas įprastomis sandorių sudarymo sÄ lygomis prieÅ¡ingai sandorio Å¡aliai neatskleistinomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė E. V. neabejotinai žinojo apie ketinimÄ inicijuoti santuokos, sudarytos tarp jos tėvo M. B. ir ieÅ¡kovės A. B., nutraukimÄ , todėl atsakovams neabejotinai buvo žinoma apie sudaromo sandorio akivaizdžiÄ nenaudÄ ir žalingumÄ UAB „Energijos sektorius“ veiklos tikslams.

Atsakovę UAB „Jungtinis verslo centras“ atstovaujama E. V., bÅ«dama verslininke ir sudarydama didelės vertės sandorį, turėjo domėtis bendra nekilnojamojo turto padėtimi rinkoje ir įsigyjamo nekilnojamojo turto rinkos verte, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių UAB „Energijos sektorius“, atstovaujama atsakovo M. B., nekilnojamÄ jį turtÄ parduoda už mažesnę nei vidutinė rinkos vertė kainÄ .

41. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas sandoris, prieÅ¡ingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja UAB „Energijos sektorius“ veiklos tikslams ir yra akivaizdžiai nenaudingas UAB „Energijos sektorius“, nes įmonė perleido turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ jai akivaizdžiai nenaudingomis sÄ lygomis bei už kainÄ , kuri neatitinka realios turto rinkos vertės. Taigi ginčijamas 2015 m. gruodžio 1 d. sandoris, kuriuo perleista deÅ¡imt nekilnojamojo turto objektų, prieÅ¡tarauja UAB „Energijos sektorius“ veiklos tikslui siekti gauti pelnÄ .

Tokios apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados suponuoja pagrindÄ panaikinti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, pripažįstant ginčo 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl restitucijos taikymo 42. Nagrinėjamu atveju apeliantė praÅ¡o nekilnojamojo turto objektus, perleistus 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, iÅ¡skyrus patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), gražinti atsakovei UAB „Energijos sektorius“; dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), praÅ¡o taikyti restitucijÄ pinigais, nes minėtos patalpos yra perleistos tretiesiems asmenims P. A. ir L.

A., kurių (ne)sÄ Å¾iningumo apeliantė nekvestionuoja.

43. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.82 straipsnio 4 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

44. Pagal CK 6.146 straipsnį įprastas restitucijos taikymo bÅ«das – natÅ«ra. Tuo atveju, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims, restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

45. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas restitucijÄ reglamentuojančias teisės normas, yra nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniÅ¡kai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-422-687/2016, 30 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017, 64 punktas).

46. Taikius restitucijÄ , asmuo negali gauti mažiau, negu iÅ¡ jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006). Taigi, taikant restitucijÄ asmuo grÄ Å¾inamas į ankstesnę padėtį, buvusiÄ iki jo teisės pažeidimo. Å iuo atveju, pripažinus negaliojančia 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. konstatavus, kad sudaryta sutartis prieÅ¡tarauja UAB „Energijos sektorius“ veiklos tikslams, Å¡alys turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamos į tÄ padėtį, kokia bÅ«tų iki nurodytos sutarties sudarymo.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sprendžia esant pagrindui taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ , įpareigojant atsakovę UAB „Jungtinis verslo centras“ grÄ Å¾inti pastatÄ â€“sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 35/100 dalis pastato–gamybos pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“transformatorinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); butÄ / patalpÄ â€“butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 4268/91791 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/17 dalis vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/17 dalis nuotekų Å¡alinimo tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/17 dalis nuotekų Å¡alinimo tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); atitinkamai UAB „Energijos sektorius“ įpareigotina grÄ Å¾inti atsakovei UAB „Jungtinis verslo centras“ už aptariamus nekilnojamojo turto objektus sumokėtas sumas pagal 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

47. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl restitucijos bÅ«do dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pažymi, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ jį sÄ Å¾iningai įgijusio trečiojo asmens, iÅ¡skyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus (CK 1.82 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo, kad tretieji asmenys P. A. ir L. A. yra sÄ Å¾iningi įgijėjai, nėra, todėl ir prielaidų minėto turto iÅ¡ jų iÅ¡reikalavimui, taikant restitucijos institutÄ , taip pat nėra. Be to, ir pati ieÅ¡kovė Å¡ioje ginčo dalyje praÅ¡o restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo.

48. Teisėjų kolegija, nustatydama piniginio ekvivalento už patalpas (butÄ ) (duomenys neskelbtini), sumÄ , atsižvelgia į restitucijos taikymo tikslus bei į Å¡io ginčo objektu tapusio turto rinkos vertę. 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, kuriÄ sudariusios abi Å¡alys (atsakovės) yra pripažintos nesÄ Å¾iningomis, ginčo patalpų pardavimo kaina nurodoma 19 360 Eur, o UAB „Jungtinis verslo centras“ šį turtÄ 2016 m. liepos 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė tretiesiems asmenims P. A. ir L. A. jau už gerokai didesnę – 39 300 Eur kainÄ . Todėl vertintina, kad bÅ«tent Å¡i suma ir yra labiausiai atitinkanti ginčo objekto rinkos vertę.

49. Restitucija yra civilinių teisių gynybos bÅ«das, kai iÅ¡ nepagrįstai įgijusios Å¡alies iÅ¡ieÅ¡koma visa tai, kÄ Å¡i nepagrįstai yra gavusi. Nustačius, kad ginčo sandoris pažeidžia ieÅ¡kovės interesus, prioritetas, sprendžiant restitucijos taikymo klausimÄ , turi bÅ«ti teikiamas pažeistų jos, kaip UAB „Energijos sektorius“ akcininkės, teisių gynimui, grÄ Å¾inant Å¡iai bendrovei neteisėtai perleisto turto, kurio iÅ¡reikalauti negalima, rinkos vertę atitinkantį piniginį ekvivalentÄ .

Taigi iÅ¡ atsakovės UAB „Jungtinis verslo centras“ atsakovei UAB „Energijos sektorius“ priteistinas skirtumas tarp pastarosios jau gautos pagal ginčo 2015 m. gruodžio 1 d. sutartį sumos ir tos sumos, kuriÄ gavo atsakovė UAB „Jungtinis verslo centras“, ginčo turtÄ pardavusi tretiesiems asmenims 2016 m. liepos 21 d. sutartimi, t. y. 19 940 Eur (39 300 Eur –19 360 Eur). Tokiu atveju atsakovei UAB „Jungtinis verslo centras“ lieka iÅ¡ sandorio su trečiaisiais asmenimis gautos sumos dalis (19 360 Eur), kuriÄ ji buvo sumokėjusi atsakovei UAB „Energijos sektorius“ pagal negaliojančia pripažintÄ 2015 m. gruodžio 1 d. sutartį.

Dėl UAB „Energijos sektorius“ akcininkų susirinkimo nutarimų panaikinimo 50. IeÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti negaliojančiais UAB „Energijos sektorius“ 2011 m. balandžio 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimÄ parduoti butÄ / patalpÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir 2015 m. spalio 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimÄ parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris buvo perleistas 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad ji yra UAB „Energijos sektorius“ akcininkė ar kreditorė, todėl ieÅ¡kinį atmetė, plačiau dėl ieÅ¡kovės reikalavimų nepasisakė.

51. Kaip jau nurodyta nutarties 24 punkte, ieškovė UAB „Energijos sektorius“ akcijas valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o dabar Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 2 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-473-944/2019 nustatyta, kad ieškovei priklauso 102 vnt. UAB „Energijos sektorius“ akcijų, todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus dėl UAB „Energijos sektorius“ akcininkų susirinkimo nutarimų panaikinimo.

52. Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarkÄ reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis, kurioje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali bÅ«ti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams. Taigi Å¡ioje teisės normoje įtvirtinti trys juridinių asmenų organų sprendimų peržiÅ«rėjimo pagrindai: prieÅ¡taravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams.

53. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ši įstatymo nuostata įtvirtina savarankiškus juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindus ir tiesiogiai nesieja jų su sandorių negaliojimo pagrindais, o tai reiškia, kad tais atvejais, kai yra ginčijami juridinių asmenų organų sprendimai, nepriskirtini prie sandorių, taikytina CK 2.82 straipsnio 4 dalis ir joje įtvirtinti sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017).

54. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ pripažinti negaliojančiais atsakovės UAB „Energijos sektorius“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus dėl turto pardavimo, jų negaliojimo pagrindo (-ų) ir jį (juos) pagrindžiančių aplinkybių nenurodė. Tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės procesinių dokumentų, tiek ir iÅ¡ teismo posėdžiuose ieÅ¡kovės ir jos atstovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovė visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų negaliojimo pagrindus tapatina su ginčijamų pirkimo–pardavimo sutarčių galiojimo pagrindais, nors jie jokios įtakos sprendimų galiojimui neturi.

Aplinkybių, kurios sudarytų CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus skundžiamų sprendimų negaliojimo pagrindus (ar bent vienÄ iÅ¡ jų), teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino ginčyti juridinio asmens organų sprendimus 55. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalis numato, kad CK 2.84 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieÅ¡kinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikÅ¡ti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kuriÄ ieÅ¡kovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamÄ sprendimÄ .

Taigi Å¡i norma yra speciali ir taikytinas 30 dienų (nuo sužinojimo) ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl neteisingai pirmosios instancijos teismas taikė sutrumpintÄ trijų mėnesių terminÄ (CK 2.82 straipsnio 4 dalį).

56. Byloje ginčo, kad ieÅ¡kovė praleido 30 dienų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nėra, tačiau apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino ieÅ¡kinio senaties termino. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantei apie ginčijamus UAB „Energijos sektorius“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus tapo žinoma vėliausiai 2017 m. vasario 15 d., gavus nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ VÄ® Registrų centro. Atitinkamai ieÅ¡kovė pradinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2017 m. birželio 2 d., o patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame suformulavo reikalavimus pripažinti negaliojančiais UAB „Energijos sektorius“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, pateikė 2018 m. gegužės 30 d., t. y. praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

57. KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017 37 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

Kaip svarbias aplinkybes, lėmusias senaties termino praleidimÄ , apeliantė nurodo savo mamos sveikatos bÅ«klę, jos slaugÄ ir mirtį, tačiau teisėjų kolegija ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių nelaiko svarbiomis. Visų pirma, pažymėtina, kad ieÅ¡kovę bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atstovavo jos atstovė advokatė, kuri jos vardu pateikė tiek pradinį ieÅ¡kinį, tiek ir patikslintÄ ieÅ¡kinį bei atstovavo jos interesus. Antra, kaip pagrįstai nurodo atsakovė UAB „Energijos sektorius“, pati ieÅ¡kovė aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, atvykdavo į teismo posėdžius, teikdavo dokumentus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog reikalavimai dėl UAB „Energijos sektorius“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų panaikinimo yra pareikÅ¡ti praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , yra teisėta, o nenustačius svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių, Å¡i iÅ¡vada sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme 58.

IÅ¡ dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos, Å¡alių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme ieÅ¡kovė patyrė 2 729,50 Eur (1 499,50 Eur žyminio mokesčio (1 349,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi buvo atidėtas) ir 1 230 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų) bylinėjimosi iÅ¡laidų; atsakovė UAB „Jungtinis verslo centras“ – 3 300 Eur, atsakovai E. V. ir T.

V. – 1 236 Eur, trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių – 363 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė keturis materialinius reikalavimus (du turtinius ir du neturtinius), iš kurių patenkintas vienas turtinis reikalavimas dėl 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia kaip prieštaraujančia UAB „Energijos sektorius“ veiklos tikslams, ieškovei A.

B. iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 682 Eur ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės priteistina atsakovei UAB „Jungtinis verslo centas“ 2 475 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; iš ieškovės atsakovų E. V. ir T. V. naudai priteistina 927 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai iš ieškovės priteistina 272,25 Eur patirtų išlaidų, o iš atsakovų lygiomis dalimis – 90,75 Eur 59.

Pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 54,98 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atsižvelgiant į bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , 41,25 Eur Å¡ių iÅ¡laidų priteisina iÅ¡ ieÅ¡kovės, o 13,75 Eur – iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis.

60. Minėta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1 349,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės valstybei priteistina 1 012,13 Eur nesumokėto žyminio mokesčio, o iš atsakovų lygiomis dalimis – 337,37 Eur nesumokėto ieškovės žyminio mokesčio. Viso valstybės naudai iš ieškovės priteistina 1 053,38 Eur išlaidų, o iš atsakovų lygiomis dalimis – 351,12 Eur.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 61. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi apeliantei A. B. buvo atidėtas 50 proc. dydžio žyminio mokesčio (1 424,50 Eur) sumokėjimas iki sprendimo (nutarties) byloje priėmimo; apeliantė viso sumokėjo 1 833,50 Eur žyminio mokesčio; liko nesumokėta 1 015,50 Eur žyminio mokesčio. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka atsakovė UAB „Jungtinis verslo centras“ patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; atsakovai E. V. ir T.

V. – 1 000 Eur, trečiais asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių – 363 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsižvelgus į bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatÄ , apeliantei iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistina 458 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme; atsakovei UAB „Jungtinis verslo centras“ iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 900 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; atsakovams E. V. ir T. V. iÅ¡ apeliantės priteistina 750 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atitinkamai trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai iš ieškovės priteistina 272,25 Eur patirtų išlaidų, o iš atsakovų lygiomis dalimis – 90,75 Eur. Likusi valstybei nesumokėta apeliantės žyminio mokesčio suma yra 1 015,50 Eur, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 761,62 Eur nesumokėto žyminio mokesčio, o iš atsakovų lygiomis dalimis – 253,88 Eur nesumokėto ieškovės žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo 62. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymu taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo padarė įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl:

1) buto / patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio E. V. ir T. V., nuosavybės teisės perleidimo tretiesiems asmenims draudimo;

2) pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35/100 dalių pastato–gamybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–transformatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „Jungtinis verslo centras“ nuosavybės teisės perleidimo tretiesiems asmenims draudimo;

3) buto / patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „Jungtinis verslo centras“, nuosavybės teisės perleidimo tretiesiems asmenims draudimo; 4) 4268/91791 dalių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/17 dalių vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/17 dalių nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/17 dalių nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „Jungtinis verslo centras“, nuosavybės teisės perleidimo tretiesiems asmenims draudimo.

63. IÅ¡ dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , keistina Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis – laikinosios apsaugos priemonės, taikytos buto / patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio E. V. ir T. V., atžvilgiu panaikinamos, o kitoje dalyje laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės A. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, teismo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „Pripažinti negaliojančia 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp uždarosios akcinės bendrovės „Energijos sektorius“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslo centras“ dėl buto / patalpos–patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), buto / patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 35/100 dalių pastato–gamybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato–transformatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4268/91791 dalių pastato–administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/17 dalių vandentiekio tinklų–vandentiekio įvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/17 dalių nuotekų Å¡alinimo tinklų–buitinių nuotekų iÅ¡vado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/17 dalių nuotekų Å¡alinimo tinklų–lietaus nuotekų iÅ¡vado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo (notarinio registro Nr. MS-4812).

Taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energijos sektorius“ nuosavybėn 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleistus butÄ / patalpÄ â€“butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 35/100 dalis pastato–gamybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 4268/91791 dalis pastato–administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1/17 dalis vandentiekio tinklų–vandentiekio įvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1/17 dalis nuotekų Å¡alinimo tinklų–buitinių nuotekų iÅ¡vado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/17 dalis nuotekų Å¡alinimo tinklų–lietaus nuotekų iÅ¡vado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); grÄ Å¾inti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinis verslo centras“ pagal 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtÄ 162 140 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt dviejų tÅ«kstančių vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imties eurų) sumÄ .

Taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslo centras“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energijos sektorius“ 19 940 Eur (devyniolikos tÅ«kstančių devynių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imties eurų) sumÄ , piniginį ekvivalentÄ už butÄ / patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovės A. B. naudai iÅ¡ atsakovų M. B., uždarosios akcinės bendrovės „Energijos sektorius“, E. V., T.

V., uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslo centras“ iÅ¡ kiekvieno po 136,40 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 40 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo. Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslo centras“ naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės A. B. 2 475 Eur (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo. Priteisti atsakovų E. V. ir T.

V. naudai iš ieškovės A. B. 927 Eur (devynis šimtus dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo. Priteisti trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai iš ieškovės A. B. 272,25 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo. Priteisti trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai iš atsakovų M.

B., uždarosios akcinės bendrovės „Energijos sektorius“, E. V., T. V., uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslo centras“ iÅ¡ kiekvieno po 18,15 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų 15 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo. Priteisti valstybės naudai iÅ¡ A. B. 1 053,38 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkiasdeÅ¡imt tris eurus 38 centus) ir iÅ¡ atsakovų M. B., uždarosios akcinės bendrovės „Energijos sektorius“, E. V., T. V., uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslo centras“ iÅ¡ kiekvieno po 70,22 Eur (septyniasdeÅ¡imt eurų 22 centus) žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“ Priteisti ieÅ¡kovės A.

B. naudai iÅ¡ atsakovų M. B., uždarosios akcinės bendrovės „Energijos sektorius“, E. V., T. V., uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslo centras“ iÅ¡ kiekvieno po 91,60 Eur (devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 60 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslo centras“ naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės A. B. 900 Eur (devynis Å¡imtus eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovų E. V. ir T. V. naudai iš ieškovės A. B. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Priteisti trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai iš ieškovės A. B. 272,25 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Priteisti trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai iš atsakovų M.

B., uždarosios akcinės bendrovės „Energijos sektorius“, E. V., T. V., uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslo centras“ iÅ¡ kiekvieno po 18,15 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų 15 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Priteisti valstybės naudai iÅ¡ A. B. 761,62 Eur (septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 62 centus) ir iÅ¡ atsakovų M. B., uždarosios akcinės bendrovės „Energijos sektorius“, E. V., T. V., uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslo centras“ iÅ¡ kiekvieno po 50,77 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų 77 centus) žyminio mokesčio.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – panaikinti vieÅ¡ame registre padarytÄ Ä¯raÅ¡Ä butui / patalpai–butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) draudžiantį nuosavybės teisės perleidimÄ tretiesiems asmenims; likusioje dalyje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Teisėjai Dalia Kačinskienė Kazys Kailiūnas Asta Radzevičienė