49d12efc-b3de-4846-af91-9d342ddc4d75 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-60-300/2015                                                    Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00320-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.10.1; 1.1.8.1.2; 1.2.23.1; 1.2.23.2; 2.4.6.2.2; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 26 d.Šiauliai            Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,  teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,gynėjams advokatams Nerijui Strazdui, Vitalijui Metelicai,nuteistiesiems K.

C., M. G.,           teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro Sauliaus Kulikausko ir nuteistojo K. C. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:            K. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, nurodant jÄ sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

 Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į K. C. skirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013-07-25 iki 2013-08-01 (septynios paros), vertinant, kad 14 MGL (1820 Lt) dydžio bauda yra sumokėta.   M. G. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistas 65 MGL (8450 Lt) dydžio bauda, nurodant jÄ sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.   Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į M.

G. skirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013-07-25 iki 2013-08-13 (devyniolika parų), vertinant, kad 38 MGL (4940 Lt) dydžio bauda sumokėta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendžiu K. C. buvo nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 25 d., apie 8.30 val., UAB ,,A.“, esančios (duomenys neskelbtini) k., teritorijoje, nupirkdamas už 75 Lt neteisėtai įgijo iÅ¡ M. G. tris paketus su narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), kurių bendra masė 2,139 g, narkotines medžiagas ketino nugabenti į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir jas neteisėtai su savimi automobilyje „Audi A6“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno iki (duomenys neskelbtini) k., ten apie 9.00 val. automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kelmės r.

PK pareigÅ«nai ir radę paėmė neteisėtai gabentas ir laikytas narkotines medžiagas – 2,139 g kanapių (ir jų dalių). M. G. nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 24 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvusios „N.“ gamyklos teritorijoje, turėdamas tikslÄ platinti, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai už 100 Lt įgijo keturis paketus su narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), kurių bendra masė tiksliai nenustatyta, bet ne mažesnė kaip 2,139 g, tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯gytas narkotines medžiagas, turėdamas tikslÄ platinti, automobiliu neteisėtai nugabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), ten nenustatytÄ dalį narkotinių medžiagų suvartojo, likusius tris paketus su narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), kurių bendra masė 2,139 g, turėdamas tikslÄ platinti, neteisėtai laikė automobilyje iki 2013 m. liepos 25 d. ryto, tiksliau nenustatyto laiko, tada jas, 2013 m. liepos 25 d., automobiliu, turėdamas tikslÄ platinti, neteisėtai nugabeno į UAB ,,A.“, esančiÄ (duomenys neskelbtini) k., teritorijÄ , ir ten apie 8.30 val. neteisėtai pardavė K.

C. už 75 Lt. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras Saulius Kulikauskas apeliaciniu skundu praÅ¡o Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. G. taikytos 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį M. G. paskirti laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį M. G. atžvilgiu ir taikydamas jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, netinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir dėl to netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ BK 54 straipsnio 3 dalį, ir paskyrė neteisingÄ bausmę.

Nurodo, kad už BK 260 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas numatė atsakomybę už sunkų nusikaltimÄ â€“ narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimÄ , o įstatymų leidėjo pozicijÄ , kad nusikaltimas labai pavojingas, patvirtina už nusikaltimÄ nustatyta minimali asmeniui skirtina bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Prokuroro teigimu, apylinkės teismo iÅ¡vados, kad narkotinių medžiagų kiekis nebuvo didelis, duomenų, kad kaltinamasis bÅ«tų užsiėmęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu paÅ¡aliniams asmenims, byloje nėra, narkotines medžiagas perdavė pažįstamam asmeniui, todėl kaltinamojo veika yra mažiau pavojinga nei tipinis narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimas siekiant pasipelnyti, yra neteisingos.

Pasak apelianto, bylos duomenys patvirtina, jog M. G. pardavė K. C. ne vienÄ , o tris paketus su narkotinėmis medžiagomis, o toks narkotinių medžiagų kiekis, prokuroro įsitikinimu, yra ne tik pakankamas asmenims svaigintis, tačiau tai yra ne viena Å¡ių narkotinių medžiagų dozė (iÅ¡ teismų praktikos žinoma, kad asmenys, vartojantys tokias narkotines medžiagas, paprastai perka, tai įpraÅ¡o pardavėjų 0,5 g ar 1 g kanapių dalių). Taigi nurodo manantis, kad parduotų narkotinių medžiagų kiekis nėra iÅ¡skirtinis, prieÅ¡ingai, kiekis yra pakankamas svaigintis keliems asmenims ar kelis kartus ir tuo veika yra pavojingesnė.

Taip pat nurodo, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad M. G. ir K. C. palaikė artimus ryšius – iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos matyti, jog K. C. M. G. naudojamo mobiliojo ryšio abonento nežinojo, jį gavo iš kito asmens, taip pat M. G. nežinojo, kur K. C. dirba ir tai išsiaiškino pokalbių su K. C. metu. Teisiamojo posėdžio metu M. G. nurodė, kad jis K. C. yra ir anksčiau vaišinęs narkotinėmis medžiagomis, o iš šių duomenų, pasak prokuroro, išplaukia, kad tai ne pirmas kartas, kai M.

G. disponavo narkotinėmis medžiagomis ir jas platino. Mano, kad apylinkės teismas nevertino užfiksuotos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos ir Specialiųjų tyrimo tarnybos protokole fiksuotų duomenų. Nurodo, kad iÅ¡Â K. C. ir M. G. pokalbių nėra galimybės suprasti, kad jų susitikimo tikslas yra narkotinių medžiagų pirkimas-pardavimas, jie pokalbių metu tariasi tik dėl susitikimo vietų. IÅ¡ Å¡ių duomenų apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad K. C. ir M. G. kitų priežasčių susitikti, iÅ¡skyrus narkotinių medžiagų pirkimÄ -pardavimÄ , nebuvo.

Taip pat nurodo, jog iÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad Specialiųjų tyrimo tarnybos pareigÅ«nai turėjo informacijos apie M. G. vykdomÄ neteisėtÄ veikÄ â€“ prekybÄ narkotinėmis medžiagomis, tai patvirtina ir kriminalinės žvalgybos protokole užfiksuoti duomenys, kad K. C. kreipėsi į asmenį, kuris galbÅ«t platina narkotines medžiagas, protokole fiksuota žinoma M. G. pravardė. Anot prokuroro, svarbi aplinkybė, į kuriÄ apylinkės teismas neatsižvelgė, yra ta, kad narkotinės medžiagos buvo parduotos valstybės tarnautojui (tai M.

G. tapo žinoma pokalbių su K. C. metu), t. y. asmeniui, kuris dirba laisvės atėmimo vietoje (M. G. negalėjo kontroliuoti, kur narkotinės medžiagos bus panaudotos po jų perdavimo), o už narkotines medžiagas M. G. gavo ir pinigines lėšas. Taigi teigia, kad M. G. nusikalstami veiksmai, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo vietÄ (narkotinės medžiagos buvo gabenamos siekiant jas parduoti ir parduotos M. G. darbo vietoje), bÅ«dÄ (konspiracinį susitarimÄ , atlygintinumÄ ), nusikaltimo baigtumÄ , duomenis apie M.

G. ankstesnius veiksmus su narkotinėmis medžiagomis, kitas nusikaltimo padarymo aplinkybes, yra labai pavojingi ir nelaikytini mažiau pavojingais nei rÅ«Å¡inis nusikalstamos veikos pavojingumas, o įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybės (kiekviena aplinkybė atskirai ir jų visuma) savo pobÅ«džiu negali bÅ«ti laikomos iÅ¡imtinėmis. Grįsdamas savo apeliacinio skundo reikalavimÄ nurodo ir tai, kad M. G. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl pripažintina, kad jo asmenybė yra susiformavusi ir jis turi pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, o aplinkybė – jo amžius – nevertintina kaip rodanti mažesnį asmens pavojingumÄ .

Taip pat nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu apklausta M. G. vaiko motina nurodė, kad ji jokių paÅ¡alpų, lėšų negaunanti, dėl to, prokuroro įsitikinimu, jos parodymai, manytina, nėra nuoÅ¡irdÅ«s. Tačiau, apelianto teigimu, M. G. vis tiek privalo iÅ¡laikyti savo vaikÄ , o vaikams, negaunantiems iÅ¡laikymo, lėšos yra mokamos iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo. Be to, nurodo ir tai, kad M. G. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl kai kurių aplinkybių kito, o M. G. neigiamai charakterizuoja jo neteisėti veiksmai, o jį teigiamai charakterizuojantys duomenys nėra iÅ¡imtiniai.

Dėl to prokuroras sprendžia, kad siekiant paveikti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir kitus asmenis, kad jie nenusikalstų, užkardyti disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis, M. G. turėjo bÅ«ti paskirta įstatyme už tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ nustatyta bausmė, o tokios pat bausmės rÅ«Å¡ies paskyrimas asmeniui, kuris platino narkotines medžiagas, ir asmeniui, kuris jų įgijo, apelianto manymu, Å¡ių tikslų pasiekti neleidžia. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. C. gynėjas advokatas Nerijus Strazdas praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. (turėtų bÅ«tų 2014 m. spalio 27 d.) nuosprendžio dalį, kuria K.

C. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir priimti naujÄ â€“ K. C. praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, tenkinti.Skunde nurodo, kad Kelmės rajono apylinkės teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , todėl nepagrįstai neatleido K. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Grįsdamas savo apeliacinio skundo reikalavimÄ nuteistojo gynėjas nurodo, kad visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiÅ¡kinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi Å¡ios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus.

GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau Å¡i sÄ lyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimÄ , visiÅ¡kai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010).

Taigi teigia, kad kaltininkas turi pripažinti teismo nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, o ne besÄ lygiÅ¡kai sutikti su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis (kasacinė nutartis Nr. 2K-133/2013). Nurodo, kad iÅ¡ Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad K. C. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi ir parodė aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos padarymu, o teismo posėdžio metu duoti K. C. parodymai sutampa su kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei aplinkybėmis, todėl, atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo, advokatas konstatuoja, kad teismo posėdžio metu kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, davė parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Pažymi, kad Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendis neatleisti K. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ grindžiamas jo veiksmais ikiteisminio tyrimo stadijoje, nurodant, kad K. C. davė neiÅ¡samius, nenuoÅ¡irdžius parodymus, kurie iÅ¡ dalies nesutapo su M. G. parodymais. Tačiau, pasak advokato, kasacinio teismo praktikoje visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiÅ¡kinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi Å¡ios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-133/2013).

Nagrinėjamu atveju, pasak nuteistojo gynėjo, konstatuotina, kad K. C. davė nuoširdžius parodymus, dėl jų gailėjosi, o aplinkybė, kad jo duoti parodymai apie tai, kad nedavė 75 Lt kitam kaltinamajam M. G., nesudaro pagrindo spręsti, kad K. C. nuslėpė tam tikras aplinkybes ar buvo nenuoširdus, kadangi kitais bylos duomenimis nėra nustatyta ir patvirtinta, kad M. G. gavo iš kaltinamojo K. C. 75 Lt. Gynėjo nuomone, vieno kaltinamojo parodymai neturėtų būti vertinami aukščiau už kito, kai byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių vieno iš kaltinamųjų duotus parodymus.

Be to, nurodo ir tai, kad pirmiau nurodytos aplinkybės rodo, kad K. C. iÅ¡ esmės atskleidė visas aplinkybes, kurios sutampa su teismo nustatytomis, todėl pagal kasacinio teismo BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiÅ¡kinimÄ , jis laikytinas visiÅ¡kai kaltę pripažinusiu asmeniu, todėl jo atžvilgiu turėtų bÅ«ti taikomos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo K. C. gynėjo advokato N. Strazdo apeliacinį skundÄ palikti nenagrinėtu, nuteistasis K.

C. ir jo gynėjas prašė jų skundÄ tenkinti, nuteistasis M. G. ir jo gynėjas prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti. ProkuratÅ«ros apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, nuteistojo K. C. gynėjo advokato N. Strazdo apeliacinis skundas tenkintinas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis K. C. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje, o nuteistasis M. G. – nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje. Dėl to ginčo byloje ir nėra. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su ta skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria nuteistajam M.

G. taikytos 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirta Å¡velnesnė nei jo padaryto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is. Pagal baudžiamajame įstatyme nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus teismas skiria bausmę, numatytÄ BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ (BK 54 str. 1 d.). Tačiau parenkant bausmę už konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ konkrečiam asmeniui galima situacija, kai yra pagrindas paskirti Å¡velnesnę bausmę.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad skirti Å¡velnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę teismas gali nustatęs iÅ¡imtines bylos aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡taraus teisingumo principui.

Tai, kad galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas atsiranda tada, kai teismas nustato išskirtines aplinkybes, rodančias, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, pažymėta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2014 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė M. G. švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę.

Tokį sprendimÄ Å¡is teismas motyvavo tuo, kad M. G. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas jauno amžiaus, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, charakterizuojamas teigiamai, padeda iÅ¡laikyti savo mažametį vaikÄ , nors su vaiko motina santuokoje negyvena, jog nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kad perduotos narkotinės medžiagos kiekis nebuvo didelis, duomenų, kad kaltinamasis bÅ«tų užsiėmęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu paÅ¡aliniams asmenims byloje nėra, narkotines medžiagas perdavė pažįstamam asmeniui (3 t., 62 b. l.), todėl jo veika yra mažiau pavojinga nei tipinis narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimas siekiant pasipelnyti, ir dėl to padarė iÅ¡vadÄ , kad nors M.

G. veika formaliai atitinka narkotinių medžiagų platinimÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, atsižvelgiant į padarytos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ bei kaltininko asmenybę aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Vis dėlto teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad iÅ¡imtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡taraus teisingumo principui, kurių pagrindu taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, Å¡ioje byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas M.

G. aptariamo straipsnio nuostatas, ir skirdamas jam Å¡velnesnę bausmės rūšį nei jo padaryto nusikaltimo sankcijoje numatytoji, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė neteisingÄ bausmę.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog M. G. dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tačiau Å¡i aplinkybė įvertinama parenkant ir individualizuojant bausmę ir jos dydį sankcijos už padarytÄ nusikaltimÄ ribose.

AnalogiÅ¡kai teismų praktikoje vertinamos ir kitos pirmosios instancijos teisme sprendime nurodytos aplinkybės, t. y. kaltininko asmenybė ir jo Å¡eiminės aplinkybės, kurios pagal teismų praktikÄ savaime nesudaro pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas paprastai susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, jo pastangas paÅ¡alinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius, bei kitų aplinkybių visumos vertinimu.

Taigi teismas turi argumentuotai nurodyti, kokios yra išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodo, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra daug mažesnis, negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-355/2012 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad M. G. perduotos narkotinės medžiagos kiekis nebuvo didelis, duomenų, kad kaltinamasis būtų užsiėmęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu pašaliniams asmenims, byloje nėra, narkotines medžiagas perdavė pažįstamam asmeniui, dėl ko sprendė, kad jo veika yra mažiau pavojinga nei tipinis narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimas siekiant pasipelnyti, tačiau tokių apylinkės teismo sprendime nurodytų aplinkybių nepatvirtina byloje esantys duomenys.

PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ paties nuteistojo M. G. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimui teisėjui (1 t., 158–159 b. l.), tiek apylinkės teismo posėdžio metu (3 t. 37–38 b. l.), jis narkotines medžiagas K. C. neperdavė, kaip nurodė apylinkės teismas, o pardavė už 75 Lt. Maža to, pats M. G. pripažino, kad anksčiau keletÄ kartų yra rÅ«kęs „žolę“ kartu su K. C., – įsigydavo sau, o K. C. duodavo neatlygintinai. Vadinasi, tai nebe pirmas kartas, kai M.

G. disponavo narkotinėmis medžiagomis ir jas, K. C. duodamas neatlygintinai, platino. Ir nors nuteistasis K. C. kategoriÅ¡kai neigė mokėjęs M. G. pinigus už narkotines medžiagas ir teigė narkotinių medžiagų anksčiau su M. G. nevartojęs (3 t., 36–37 b. l.), tačiau kolegija tiki ir remiasi M. G. parodymais, kadangi jam save apkalbėti nebÅ«tų jokio pagrindo bei logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, tuo labiau, kai jo nurodytos aplinkybės, susijusios su narkotinių medžiagų pardavimu K. C., nuoseklios ir logiÅ¡kos, atitinkančios jo duotų parodymų turinį, kad jis iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 100 Lt įgijęs keturis paketus su narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), (vadinasi, vieno paketėlio kaina – 25 Lt), vienÄ paketėlį suvartojęs pats, likusius tris paketus su narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis) už 75 Lt pardavė K.

C.. Taigi nustačius, kad M. G. atlygintinai, t. y. už 75 Lt, pardavė K. C. ne vienÄ , o tris paketus su narkotinėmis medžiagomis (bendros 2,139 g masės), o toks narkotinių medžiagų kiekis, pagal teismų praktikÄ , yra pakankamas svaigintis kelis kartus ar netgi keliems asmenims, iÅ¡vada, kad M. G. padaryto nusikaltimo pavojingumas yra daug mažesnis, negu rÅ«Å¡inis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, yra negalima. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių, kurios BK 54 straipsnio 3 dalies prasme galėtų bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡imtinės, nėra, todėl nuteistajam M.

G. BK 54 straipsnio 3 dalis pritaikyta netinkamai ir nepagrįstai, t. y. nenustačius jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių, paskyrus BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę, bÅ«tų pažeistas teisingumo principas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Dėl to skundžiamas Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 54 straipsnio 3 dalies ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.) Apeliacinės instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam M.

G. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, kad jis praeityje nebuvo teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, charakterizuojamas teigiamai, padeda iÅ¡laikyti savo mažametį vaikÄ , nors su vaiko motina kartu negyvena, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat įvertina ir jo padaryto nusikaltimo sunkumÄ ir pavojingumÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai gali bÅ«ti pasiekti nuteistajam skyrus minimaliÄ jo padaryto nusikaltimo sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ioje byloje nustatytas ir anksčiau iÅ¡analizuotas aplinkybes, susijusias su M. G. padaryto nusikaltimo aplinkybėmis, jo asmenį teigiamai apibÅ«dinančiomis aplinkybėmis, kurios leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad M.

G. visiÅ¡kai suvokė savo veiksmų pavojingumÄ ir neteisėtumÄ , tinkamai įvertino Å¡iuos veiksmus, dėl jų gailisi, į 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusiÄ naujÄ BK 75 straipsnio redakcijÄ (Nr. XII-1554, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-23), kuri leidžia asmeniui nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų, sprendžia, kad Å¡iuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Å iame kontekste pažymima tai, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, – ne vien nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Todėl teismo pareiga paskirti teisingÄ bausmę, kuria bÅ«tų kuo mažesnėmis žmogiÅ¡kosiomis sÄ naudomis pasiekti jos tikslai, ir bÅ«tų realizuota valstybės baudžiamoji politika.

Teismo vertinimu, bausmės tikslai, ypač tada, kai nusikalstamÄ veikÄ padaro jaunas žmogus dėl savo nepakankamos brandos ir nesugebėjimo įvertinti savo poelgio neigiamų padarinių ir teisės pažeidimo laipsnio, gali bÅ«ti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neiÅ¡vengiamumu. Atsižvelgdama į paminėtų aplinkybių visetÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skiriant dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau maksimaliam laikotarpiui atidedant jos vykdymÄ , ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , bei 75 straipsnio 2 dalies 4, 10 punkte numatytas pareigas – auklėti ir prižiÅ«rėti savo nepilnametį vaikÄ , rÅ«pintis jo sveikata, iÅ¡laikyti jį, bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Taip pat su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka ir nuteistojo K. C. gynėjas advokatas N. Strazdas, kuris teigia, kad Kelmės rajono apylinkės teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , todėl nepagrįstai neatleido K. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismų praktikoje konstatuota, jog tam, kad asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma ir tik visų Å¡ių sÄ lygų buvimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011 ).

Taigi tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas BK 40 straipsnio nuostatų taikymÄ , nurodė, kad taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti K.

C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nėra pagrindo, kadangi nėra vienos bÅ«tinos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sÄ lygos. TokiÄ savo iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme K. C. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, kad ne visi nuteistojo duoti parodymai sutapo su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, ir todėl sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, kad jis visiÅ¡kai pripažino kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir sprendžia kitaip.

BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sÄ lyga byloje konstatuojama tada, kai nustatoma, kad asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi Å¡ios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau Å¡i sÄ lyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimÄ , visiÅ¡kai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t.

VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiÅ¡ki. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015).

Konkrečiu atveju, nuteistasis K. C. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kaltu prisipažįsta, nurodė jam inkriminuotos veikos bruožus, padarymo aplinkybes ir pripažino esminius faktus, o bÅ«tent tai, kad jis iÅ¡ M. G. įgijo narkotinių medžiagų – 2,139 g kanapių (ir jų dalių) (3 t., 36–37 b. l.). Taigi jis savanoriÅ¡kai pripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviÄ sias aplinkybes, papasakojo nusikalstamos veikos aplinkybes, tokį savo elgesį vertino kritiÅ¡kai, gailėjosi taip padaręs. Tai, kad K.

C. ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo sprendžiamas kardomosios priemonės suėmimo skyrimo klausimas, savo kaltės nepripažino (1 t., 88 b. l.), atsižvelgiant į tai, kad tuo metu jam buvo pareikÅ¡tas įtarimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (1 t., 75 b. l.), nelaikytina kaltės nepripažinimu, nes Å¡is klausimas yra susijęs su teisiniu veikos vertinimu, tai pagrindžia ir ta aplinkybė, kad po to, K. C. pareiÅ¡kus įtarimÄ pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, jis savo kaltę pripažino iÅ¡kart ir nurodė labai besigailintis (1 t., 82-83 b. l.).

Ir nors byloje esantys duomenys iÅ¡ tiesų tvirtina, kad K. C. kategoriÅ¡kai neigė mokėjęs M. G. pinigus už narkotines medžiagas (3 t., 37 b. l.), tačiau anksčiau jau aptartais ir kolegijos pripažintais objektyviais kito nuteistojo M. G. parodymais nustatyta, kad K. C. už narkotines medžiagas M. G. vis dėlto sumokėjo 75 Lt, tačiau Å¡i aplinkybė, kolegijos vertinimu, taip pat nelaikytina kaltės nepripažinimu, nes įstatymas nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visa kaltinimo apimtimi, nes jis turi teisę į gynybÄ , turi teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu.

Ä®vertinusi Å¡ias paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad K. C. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Taip pat byloje yra nustatyta, kad K. C. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , taigi, Å¡iuo atveju BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga yra. Antroji bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Jau aptarta, kad              K. C. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , todėl plačiau Å¡i sÄ lyga nebeaptarinėjama ir konstatuojama, kad yra ir antroji BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sÄ lyga. Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Å iuo atveju žalos padaryta nebuvo, taigi nagrinėjama situacija atitinka ir Å¡iÄ sÄ lygÄ .Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – egzistuojantis pagrindas manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kadangi žalos klausimas jau aptartas anksčiau, plačiau jis nebeaptarinėjamas. K. C. neteistas, vedęs, turi Å¡eimÄ , mažametį vaikÄ , dirba, nebaustas administracine tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant paminėtoms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas manyti, kad K. C. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sÄ lygų visumÄ , bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse įtvirtintÄ reikalavimÄ , susijusį su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. Antai pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis laiduotoju gali bÅ«ti tik teismo pasitikėjimo verti asmenys, pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį turintys galimybę daryti teigimÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

Pagal teismų praktikÄ iÅ¡vadas apie laiduotojo tinkamumÄ teismas gali daryti įvertinęs laiduotojÄ apibÅ«dinančių savybių visumÄ : jo asmenines savybes, veiklos pobÅ«dį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, kad Å¡is ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011, 2K–86-895/2015).

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu buvo apklausta pretendentė į laiduotojus nuteistojo K. C. žmona I. S. (C.), kuri prašė atleisti jos vyrÄ K. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad prisiima įsipareigojimus ir atsakomybę už tai, kad tai daugiau nebepasikartotų, jog stengsis, kad jos vyras daugiau nenusikalstų, jog tai buvo žiauri pamoka jiems visiems, kad jos vyras jai pažadėjo, jog ateityje to nebebus, ji dėl to garantuoja, ir ji labai stengsis dėl jo.

Taip pat iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad I. S. (C.) neteista (1 t., 143 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 144 b. l.), dirba (1 t., 145 b. l.), darbovietės charakterizuojama teigimai (1 t., 138 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs I. S. (C.) pateiktus duomenis, jos norÄ ir pasiryžimÄ kontroliuoti ir daryti poveikį savo vyro K. C. elgesiui, jos teigiamas asmenines ir socialines savybes, sprendžia, kad I. S. (C.) BK 40 straipsnio prasme yra tinkamas, teismo pasitikėjimo vertas laiduotojas, turintis realias galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ K.

C.. Esant BK 40 straipsnyje numatytų sÄ lygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, bei atsižvelgusi į K. C. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį (padarė vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ), veikos padarymo aplinkybes, asmenybę (jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , dirba, charakterizuojamas teigiamai), kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad                     K. C. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl ir yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato.

Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymima, kad asmuo, kuriam taikomas BK 40 straipsnis, įgauna tam tikrÄ juridinį statusÄ , verčiantį elgtis apdairiau, palyginus su kitais asmenimis, bei visiÅ¡kai tinkamai moralės ir ypač teisės požiÅ«riu, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. PrieÅ¡ingu atveju laiduotojas gali atsisakyti duoto laidavimo; naujo baudžiamojo nusižengimo ar neatsargaus nusikaltimo padarymo atveju teismas gali, panaikinęs sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o tyčinio nusikaltimo padarymo atveju besÄ lygiÅ¡kai privalo spręsti klausimÄ dėl atitinkamo asmens baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Taigi, nepaisant to, kad teisinė priemonė BK 40 straipsnyje yra įvardyta kaip atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tam tikra dalimi Å¡i atsakomybė vis dėlto yra įgyvendinama. Remiantis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria                K. C. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 25 MGL (3250 Lt) dydžių bauda, naikintina, ir K. C. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina, ir, atsižvelgus į jo padarytos nusikalstamos veikos specifikÄ , vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, K.

C. skirtina 10 MGL (376 EUR) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendį pakeisti:panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. G. taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirta 65 MGL (8450 Lt) dydžio bauda, ir M.

G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , skirti laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 10 punktais, M. G. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį auklėti ir prižiÅ«rėti savo nepilnametį vaikÄ , rÅ«pintis jo sveikata, iÅ¡laikyti jį, bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M.

G. paskirti 25 MGL (941 Eur) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant įmokÄ sumokėti per 3 (tris) mėnesius.Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į M. G. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2013 m. liepos 25 d. iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. (devyniolika parų). Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria K. C. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 25 MGL dydžių bauda, panaikinti.

K. C., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis) ir bylÄ jam nutraukti.K. C. perduoti laiduotojos I. C. atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ . Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, K. C. paskirti 10 MGL (376 EUR) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant įmokÄ sumokėti per 3 (tris) mėnesius.Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į K.

C. skirtÄ bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. liepos 25 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., laikant, kad 14 MGL ( 1820 Lt) dydžio bauda yra sumokėta, panaikinti.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                     Vidmantas Mylė                                                                                           Teisėjai                                                                                  Raimundas Jurgaitis                                                                                   Zigmas Kavaliauskas