2020-02-12 Nr. AB-3277-3-62-3-00734-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-101-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00734-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.9; 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno teritorinės muitinės, ir Kauno teritorinei muitinei (tretieji suinteresuoti asmenys – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė A. K.) dėl rašto panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2017 m. balandžio 4 d. atsakymą–sprendimą Nr.(11.84/9)-1 B-3439 (toliau – ir Raštas), priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno teritorinės muitinės, 872,79 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. balandžio 5 d. buvo gautas Raštas. Pareiškėjas 2017 m. kovo 10 d. prašymu prašė Kauno teritorinę muitinę grąžinti jam 842,79 Eur, kurie išieškoti vykdomojoje byloje Nr.0133/15/02001. Rašte nurodyta, kad, pasibaigus mokestiniams ginčams ir Kauno teritorinei muitinei priėmus naują sprendimą Nr.7KMl9/42-0019S, antstolei A. K. (toliau – ir Antstolė) buvo pateiktas raštas dėl išieškojimo atsisakymo. Šiuo pagrindu Antstolė priėmė patvarkymą Nr.S-17-133-1369 dėl vykdomosios bylos nutraukimo (toliau – ir Patvarkymas).

3. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė savo priimtą sprendimą negrąžinti 872,79 Eur išieškotų vykdymo išlaidų motyvuoja Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija) 74 punktu. Pareiškėjas pažymėjo, kad su Raštu nesutinka, nes, jo nuomone, Raštas yra nepagrįstas, neteisėtas, neatitinka teisės aktui keliamų reikalavimų, nes jame nenurodyta tiksli teisės į apeliaciją realizavimo tvarka, t. y. nenurodyta kokiu terminu ir kam gali būti skundžiamas priimtas sprendimas.

Rašte nurodomi Kauno teritorinės muitinės veiksmai pripažįstant pareiškėją skolininku, tačiau nepateikiami teismų ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) priimti sprendimai, kurių pagrindu buvo naikinama visa eilė Kauno teritorinės muitinės priimtų sprendimų ir kitų aktų. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 1 d. gavo Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 5KM19/42-0636S „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ (toliau – ir 2015 m. liepos 23 d.

Sprendimas), kuriuo pareiškėjui ir kitam asmeniui buvo įregistruota 114 237 Eur mokestinė prievolė. Šis sprendimas 2015 m. rugpjūčio 19 d. buvo skundžiamas Muitinės departamentui per Kauno teritorinę muitinę, po to skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nesibaigus 2015 m. liepos 23 d. Sprendimo apskundimo terminui, 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr.(11.8/9)-1B-12984 Kauno teritorinė muitinė 114 237 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą perdavė vykdyti Antstolės kontorai. Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 10000320085 pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla Nr.0133/15/02001.

Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr.6721 „Dėl Kauno teritorinės muitinės 2015-07-23 sprendimu Nr.5KM19/42-0636S įregistruotos mokestinės prievolės“ buvo sustabdytas 110 033 Eur mokestinės prievolės priverstinis išieškojimas iki bus išspręstas mokestinis ginčas, tačiau tęsiamas 4 204 Eur muito (A00) priverstinis išieškojimas. Sprendimą kreiptis į Antstolę, nesibaigus apskundimo laikui, dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo priėmė Kauno teritorinė muitinė, neįvertindama galimų teisinių pasekmių.

Šiuo atveju Kauno teritorinė muitinė – išieškotojas – be pakankamo pagrindo kreipėsi į Antstolės kontorą dėl 114 237 Eur išieškojimo. Muitinės departamento, Kauno teritorinės muitinės ir teismo procesiniais sprendimais nustatyta, kad pareiškėjas nepagrįstai pripažintas skolininku, taigi neturėjo mokestinės prievolės. 2016 m. rugsėjo 12 d. Muitinės departamentas sprendimu Nr. 1A-323 nusprendė panaikinti 2015 m. liepos 23 d. Sprendimą. 2016 m. lapkričio 15 d. Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1761-505/2016 priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 6444, Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 13 d. turto arešto aktą Nr. 39, Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 13 d. turto arešto aktą Nr. 40, Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 6721 „Dėl Kauno teritorinės muitinės 2015-07-23 sprendimu Nr.5KM 19/42- 0636S įregistruotos mokestinės prievolės“.

Kauno teritorinė muitinė 2016 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 3372 „Dėl sprendimų ir turto arešto akto panaikinimo“, kuriuo panaikino Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 6721 „Dėl Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr.5KM19/42-0636S įregistruotos mokestinės prievolės“ ir panaikino Kauno teritorinės muitinės 2015-08-13 sprendimą Nr.6444 „Areštuoti turtą (lėšas)“, panaikino turto arešto aktą Nr.40/2015036878. Kauno teritorinė muitinė 2017 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 7KM 19/42-0019S „Dėl pakartotinio sprendimo atlikimo“ ir nusprendė nelaikyti pareiškėjo ir kito asmens skolininkais muitinei.

Kauno teritorinė muitinė 2017 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 10000364875 „Dėl sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo pripažino netekusiu galios 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 10000320085 išieškoti 114 237 € mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto. Faktas, kad Antstolė už atliekamus vykdymo veiksmus priskaičiavo vykdymo išlaidas ir atlygį Antstolei ir šias pinigines lėšas 842,79 Eur išieškojo iš pareiškėjo, nepanaikina pagrindo pripažinti šią sumą pareiškėjui padaryta turtine žala ir ją priteisti pareiškėjui, nes pinigai neturėjo būti išieškoti ir nebūtų buvę išieškoti, jei Kauno teritorinė muitinė nebūtų nepagrįstai kreipusi dėl priverstinio išieškojimo į Antstolę.

4. Pareiškėjo nuomone, Rašte nurodoma Sprendimų vykdymo instrukcija ir jos 74 punktas nėra ir negali būti teisėtu pagrindu negrąžinti pareiškėjui 872,79 Eur. Sprendimų vykdymo instrukcija nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) VI dalies normų taikymo tvarką, vykdant įstatymų numatytus vykdomuosius dokumentus, vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo, išieškojimo ir atleidimo nuo jų tvarką. Šioje teisės normoje pasisakoma dėl civilinių teisinių santykių vykdymo procese, kai vykdomoji byla nutraukiama įvairiais pagrindais. Antstolis negrąžina išieškotų vykdymo išlaidų dėl to, kad buvo panaikinti vykdomieji dokumentai, užbaigta vykdomoji byla. Vykdomąjį dokumentą šiuo atveju priėmė išieškotojas – Kauno teritorinė muitinė, kuri atsakinga už vykdomojo dokumento pagrįstumą ir teisėtumą. Antstolis turi pareigą vykdyti jam pateiktą ir priimtą vykdomąjį dokumentą, kai nėra įstatyme numatytų kliūčių tokį vykdomąjį dokumentą priimti. Teisės aktais nepripažinta pagrįsta pareiškėjo mokestinė prievolė muitinei, todėl neatsiranda ir negali atsirasti prievolė patirti vykdymo išlaidas.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad iš nepagrįsto, neteisėto akto (Rašto) negali kilti teisėtas reikalavimas patirti išlaidų, turėti nuostolių. Kauno teritorinės muitinės neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, jog 2015 m. liepos 23 d. sprendimas Nr.5KM 19/42-0636S pradėtas realizuoti, taikant priverstinį piniginių lėšų išieškojimą, nesibaigus apskundimo laikui. Priežastinis ryšys tarp Kauno teritorinės muitinės atliktų veiksmų ir priimtų teisės aktų ir pareiškėjui padarytos žalos yra akivaizdus. Kauno teritorinė muitinė savo sprendimą pripažinti pareiškėją skolininku ir įregistruoti 114 237 Eur mokestinę prievolę perdavė vykdyti Antstolės kontorai. Priverstinis išieškojimas pradėtas nesibaigus teisės į apeliaciją realizavimo terminui. Pareiškėjui padarytą turtinę žalą sudaro iš pareiškėjo išieškotos vykdymo išlaidos – 872,79 Eur. Pareiškėjas neturi prievolės apmokėti vykdymo išlaidų, kurios buvo apskaičiuotos ir iš pareiškėjo išieškotos, vykdant Kauno teritorinės muitinės vykdomuosius dokumentus.

6. Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Kauno teritorinė muitinė nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas N: 10000320085 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto buvo priimtas vadovaujantis Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus pateikta informacija apie įtariamą nusikaltimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 52-1-01068-13, kurioje pareiškėjui ir kitam asmeniui buvo pareikšti įtarimai, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 str. 1 d.

Atsakovas priėmė 2015 m. liepos 23 d. Sprendimą, kuriuo minėtiems asmenims įregistravo 114 237 Eur (4 204 Eur muito, 58 098 Eur akcizo, 14 616 pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 11 381 Eur akcizo delspinigių, 2 863 PVM delspinigių, 23 075 Eur baudos) mokestinę prievolę. Per Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 patvirtintų Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatytą terminą mokesčiai pareiškėjo nebuvo sumokėti, todėl, remiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2713/92 (1992 m. spalio 12 d.), nustatančio Europos Bendrijos muitinės kodekso (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 232 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 105 straipsnio nuostatomis, 2015 m. rugpjūčio 12 d.

Kauno teritorinė muitinė įgijo teisę priverstinai išieškoti mokestine nepriemoką. Vėliau pareiškėjas, nesutikdamas su 2015 m. liepos 23 d. Sprendimu, 2015 m. rugpjūčio 21 d. šį sprendimą apskundė Muitinės departamentui. MAĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymą minėtosioms skoloms padengti, tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje.

MAĮ 14 straipsnio 6 dalyje pažymėta, kad muitai pagal šį įstatymą administruojami tiek, kiek šio įstatymo nuostatos neprieštarauja Bendrijos muitų teisės aktams. Europos Bendrijos muitinės kodekso, reglamentuojančio muito mokesčių administravimą, 244 straipsnis nustato, kad skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo įgyvendinime. Jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti importo muitai, tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas tik turint garantiją arba ją pateikus. Pareiškėjas nepateikė garantijos, užtikrinančios mokestinės prievolės įvykdymą ar dokumentų, įrodančių, kad 4 204 Eur muito sumokėjimas jam padarytų neatitaisomą žalą, todėl Kauno teritorinė muitinė, remdamasi minėtų teisės aktų nuostatomis, priėmė 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 6721 „Dėl Kauno teritorinės muitinės 2015-07-23 sprendimu Nr. 5KM19/42- 0636S įregistruotos mokestinės prievolės“, kuriuo nusprendė sustabdyti 110033 Eur mokestinės prievolės išieškojimą ir tęsti 4204 Eur muito priverstinį išieškojimą.

Dėl šio išieškojimo vykdymo ir susidarė ginčijamos vykdymo išlaidos. Pasibaigus mokestiniams ginčams ir Kauno teritorinei muitinei priėmus 2017 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 7KM19/42-0019S, kuriuo nuspręsta nelaikyti pareiškėjo ir kito asmens skolininkais muitinei, bei vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 232 straipsnio 1 dalimi, MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2017 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 10000364875 buvo pripažintas 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas Nr. 10000320085 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ netekusiu galios.

Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, Antstolė 2017 m. sausio 25 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir 2017 m. sausio 27 d. vykdomąjį dokumentą grąžino muitinei. Pareiškėjas neginčijo, kad jis neįvykdė Antstolės reikalavimo per nustatytą terminą. Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 74 punktu pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl 842,79 Eur vykdymo išlaidų grąžinimo. Pareiškėjo patirtos vykdymo išlaidos vykdymo procese, kurios priklausė nuo paties pareiškėjo valios ar atliekamų geranoriškų veiksmų, ar antstolio veiksmų užginčijimo vykdymo procese, negali būti traktuojamos kaip turtinė žala pagal CK 6.271 str. nuostatas dėl muitinės veiksmų ar neveikimo.

Kauno teritorinė muitinė atliko privalomus muitų ir mokesčių išieškojimo veiksmus, kai pareiškėjas per nustatytą terminą nesumokėjo muitų ir mokesčių sumos, vykdant 2015 m. liepos 23 Sprendimą, iki kol nebuvo priimti sprendimai, kuriais nuspręsta pareiškėjo nelaikyti skolininku muitinei. Joks teisės aktas neįpareigoja grąžinti išieškotojui antstolio vykdymo išlaidų, kai vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad yra panaikinti vykdomieji dokumentai. Pareiškėjo nurodytos vykdymo išlaidos susidarė dėl to, kad pareiškėjas geruoju nesumokėjo muitų ir mokesčių sumų ir antstolis pradėjo priverstinį vykdymo procesą.

Žala tiesiogiai susidarė dėl paties pareiškėjo neveikimo ir Antstolės vykdymo veiksmų vykdymo byloje.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Antstolė atsiliepime nurodė, jog dėl skundo pagrįstumo palieka spręsti teismui.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo R. B. skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės žalos, kildinamos iš Kauno teritorinės muitinės neteisėtų veiksmų, taikant priverstines mokestinės prievolės išieškojimo priemones, atlyginimo.

12. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė:

12.1. 2017 m. kovo 14 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno teritorinės muitinės viršininką, prašydamas grąžinti jam neteisėtai išieškotą 842,79 Eur sumą, dėl to, kad Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas Nr. 10000320085, kurio pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/15/02001 dėl 114 237 Eur išieškojimo, yra panaikintas.

12.2. Kauno teritorinė muitinė Raštu pareiškėjo prašymą buvo atsisakė tenkinti.

12.3. Kauno teritorinė muitinė, 2015 m. liepos 9 d. gavusi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) 2015 m. liepos 2 d. raštą Nr. 52-S-35207, kuriame buvo pateikta informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 52-1-01068-13 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje, 2015 m. liepos 23 d. priėmė sprendimą Nr. 5KM19/42-0636S, kuriuo pripažino pareiškėją ir kitą asmenį solidariais skolininkais muitinei dėl gabentų Bendrijos muitų teritorijoje ir konfiskuotų cigarečių (duomenys neskelbtini) (40 000 pakelių), įregistravo pareiškėjui ir kitam asmeniui muitinėje 114 237 Eur mokestinę prievolę dėl 4 204 Eur muito, 58 098 Eur akcizo, 14 616 Eur PVM, 11 381 Eur akcizo delspinigių, 2 863 Eur PVM delspinigių ir 23 075 Eur baudos, įpareigojo pareiškėją ir kitą asmenį teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti minėtas mokestinės prievolės sumas.

12.4. Raštas grindžiamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 52-1-01068-13 metu nustatyta, jog pareiškėjas, veikdamas bendrais veiksmais su kitu asmeniu, kuris jį lydėjo lengvuoju automobiliu, 2013 m. spalio 8 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, automobiliu, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo ir importo mokesčių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, Alytaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., vietinės reikšmės žvyruotu keliu (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 40 000 pakelių cigarečių (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) banderolėmis, kol buvo sulaikyti policijos pareigūnų, tokiais veiksmais jie įtariami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad didelį kiekį cigarečių su (duomenys neskelbtini) banderolėmis gabeno grupė asmenų (pareiškėjas ir kitas asmuo), veikdami organizuotoje grupėje, ir vien tai, kad cigaretės nebuvo paženklintos nacionalinėmis banderolėmis, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad minėti asmenys turėjo suprasti, kad jos apyvartoje yra neteisėtai.

12.5. Iš 2015 m. liepos 23 d. Sprendimo matyti, jog jame buvo nurodyta, kad sprendimas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti apskųstas Muitinės departamentui, skundą pateikiant per Kauno teritorinę muitinę.

12.6. Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, pasinaudojęs nurodyta apskundimo tvarka, minėtą sprendimą 2015 m. rugpjūčio 19 d. skundu apskundė Muitinės departamentui. Skundas Kauno teritorinėje muitinėje buvo registruotas 2015 m. rugpjūčio 21 d.

12.7. 2015 m. liepos 23 d. Sprendimas nurodytu terminu nebuvo įvykdytas ir nebuvo gauta su jo vykdymu susijusių prašymų.

12.8. Kauno teritorinė muitinė 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 10000319587 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo bei pinigų išdavimo ir pervedimo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje nutraukimo“ nusprendė nurašyti iš pareiškėjo sąskaitos kredito įstaigoje mokestinę nepriemoką – 114 237 Eur ir nutraukti 114 237 Eur išdavimą ir pervedimą iš visų kitų šio sprendimo gavimo metu esančių pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigoje. Kauno teritorinė muitinė 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 10000319841 „Dėl sprendimo nurašyti mokestinę nepriemoką bei nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje pripažinimo netekusiu galios“, vadovaudamasi MAĮ 34 ir 106 straipsniais, 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 10000319587 pripažino netekusiu galios, kadangi nerasta mokesčių mokėtojo sąskaita.

12.9. Kauno teritorinė muitinė 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 6444 nusprendė areštuoti 16 016,67 Eur pinigines lėšas, priklausančias pareiškėjui ir O. B., saugomas Alytaus AVPK, bei keleivinį automobilį 2015 m. liepos 23 d. Sprendimu įregistruotos 114 237,00 Eur mokestinės prievolės išieškojimui užtikrinti.

12.10. Kauno teritorinė muitinė 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 10000320085 „Dėl mokestinės išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką 114 237 Eur iš mokesčio mokėtojo turto. Šis sprendimas kartu su dviem turto arešto aktais Nr. 39 (2015 m. rugpjūčio 13 d.) ir Nr. 40 (2015 m. rugpjūčio 13 d.) buvo pateiktas vykdyti Antstolės kontorai. Minėto sprendimo pagrindu Antstolės kontoroje 2015 m. rugpjūčio 25 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/15/02001. Tai patvirtina Antstolės kontoros 2017 m. vasario 10 d. pažyma ir vykdomosios bylos duomenys. Minėtoje vykdomojoje byloje iš pareiškėjo buvo išieškotos vykdymo išlaidos Antstolei, dėl kurių priteisimo šioje byloje keliamas ginčas.

12.11. 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 10000320085 pateikimą vykdymui patvirtina 2015 m. rugpjūčio 19 d. Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus lydraštis Nr. (11.8/9) -1B-12984. Ir nors minėtame lydraštyje nurodyta data yra 2015-08-19, tačiau antstolės kontoroje šis raštas buvo gautas 2015-08-24 (Nr. G-15006304). Tai įrodo antstolės kontoros spaudas ir įrašas vykdomojoje byloje Nr. 0133/15/02001.

12.12. Kauno teritorinė muitinė 2015-08-21 (penktadienį) gavusi pareiškėjo skundą dėl 2015 m. liepos 23 d. Sprendimo panaikinimo, operatyviai, t. y. kitą darbo dieną 2015 m. rugpjūčio 24 d. (pirmadienį), vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsniu, MAĮ 110 straipsnio 1 dalimi, priėmė sprendimą Nr. 6721, kuriuo nusprendė sustabdyti 2015 m. liepos 23 d. Sprendimu įregistruotos mokestinės prievolės priverstinio išieškojimo veiksmus, kol bus išspręstas mokestinis ginčas, tačiau tęsti pareiškėjui 4 204 Eur muito priverstinį išieškojimą.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog 2015 m. liepos 23 d. Sprendimas nurodytu terminu nebuvo įvykdytas ir nebuvo gauta su jo vykdymu susijusių prašymų, taip pat vadovaudamasis MAĮ nuostatomis (105 str. 1 d. 3 p.), konstatavo, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius (Kauno teritorinė muitinė) turėjo teisėtą pagrindą imtis priverstinai išieškoti pareiškėjo mokestinę nepriemoką, taikydama MAĮ 106 straipsnyje nurodytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus.

14. Teismas pažymėjo, kad MAĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymą minėtosioms skoloms padengti, tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje. MAĮ 14 straipsnio 6 dalyje pažymėta, kad muitai pagal šį įstatymą administruojami tiek, kiek šio įstatymo nuostatos neprieštarauja Bendrijos muitų teisės aktams. Bendrijos muitinės kodekso, reglamentuojančio muito mokesčių administravimą, 244 straipsnis nustato, kad skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo įgyvendinimo. Tačiau muitinė visai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo įgyvendinimą, jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti importo muitai, tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas tik turint garantiją arba ją pateikus. Tačiau tokios garantijos neturi būti reikalaujama, jeigu toks reikalavimas, atsižvelgiant į skolininko nurodytas aplinkybes, galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas pateikė Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje numatytos garantiją, užtikrinančią mokestinės prievolės įvykdymą bei dokumentus, įrodančius, kad muito sumokėjimas padarytų neatitaisomą žalą. Be to, nebuvo pateikta ir jokių įrodymų, kad toks garantijos pateikimas jam galėtų sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų, todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su atsakovo pozicija, jog konkrečiu atveju, sustabdžius skundžiamų sprendimų vykdymą nesant Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje numatytos garantijos, nei jokių kitų įrodymų, kad tuo atveju, jei ginčui pasibaigus, ginčijami sprendimai nebus panaikinti, pareiškėjas galės įvykdyti mokestinę prievolę muitinei, būtų neišlaikomas proceso šalių interesų balansas, pažeidžiamas proporcingumo principas. Tokios nuostatos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje.

15. Teismas vertino, kad nėra jokių duomenų, jog Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas Nr. 10000320085, kurio pagrindu Antstolės kontoroje buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu ir iš jo išieškota 842,79 Eur vykdymo išlaidų antstolei, taip pat 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 6721, kuriuo buvo nuspręsta nestabdyti pareiškėjui 4 204 Eur muito priverstinio išieškojimo, jų priėmimo metu neatitiko MAĮ, muitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, reikalavimų. Ginčui aktualu, jog teisės aktuose (Bendrijos muitinės kodekso 236 str., Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) 952/2013 116 str., MAĮ 111 str.) įtvirtinta, jog panaikinus atitinkamus muitinės institucijų sprendimus, pripažinus, kad atitinkamos sumos iš pareiškėjo buvo išieškotos nepagrįstai, tokios sumos iš biudžeto įstatymo nustatyta tvarka grąžinamos.

16. Teismas nurodė, kad nustatyta, jog Kauno teritorinė muitinė priėmė 2015 m. liepos 23 d. Sprendimą po to, kai 2015 m. liepos 9 d. gavo iš Alytaus AVPK 2015 m. liepos 2 d. raštą Nr. 52-S-35207 dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 52-1-01068-13 pareiškėjui pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, sulaikius pareiškėją, gabenant automobiliu akcizais apmokestinamas prekes – 40 000 pakelių cigarečių (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) banderolėmis, todėl pagal minėtus duomenis, teismo nuomone, atsakovas turėjo teisėtą pagrindą priimti sprendimą dėl mokestinės prievolės įregistravimo.

17. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nustatyta, jog sprendimo priėmimo metu mokesčių administratoriui buvo žinoma, jog ginčui aktualaus Nr.52-1-01068-13 ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas 2014 m. liepos 22 d. buvo sulaikytas Alytaus AVPK pareigūnų, kai jis savo automobiliu gabeno 4500 pakelių cigarečių (duomenys neskelbtini) ir 500 pakelių cigarečių (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) banderolėmis, dėl to Kauno apygardos teismo 2015m. sausio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-136-594/2015 pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 1992 str. 1 d. jam paskirta 200 MGL (7 530 Eur) bauda. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl padarytos veikos pareiškėjas prisipažino. Nuosprendis nebuvo apskųstas, perduotas vykdyti Antstolės kontorai.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atsakovo veiksmų neteisėtumą siejo su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.1-1761-505/2016. Minėtu teismo sprendimu buvo panaikintas Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 6721 bei panaikinti ankstesni atsakovo priimti administraciniai aktai (2013 m. rugpjūčio 13 d.) dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo, susiję su turto areštu. Teismas pažymėjo, kad iš nurodytame sprendime nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog minėti administraciniai aktai buvo panaikinti dėl ikiteisminio tyrimo Nr.52-1-01068-13, kurio pagrindu buvo pradėta mokestinės prievolės procedūra pareiškėjui, nutraukimo, dėl to Muitinės departamento 2016 m. rugsėjo d. sprendimu buvo panaikintas ir Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. 5KM19/42-0636S „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo". Šios aplinkybės sudarė pagrindą teismui konstatuoti, jog pareiškėjas nėra skolininkas muitinei Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos taikymo prasme ir jam nustatytas solidaraus skolininko (mokestinės prievolės) muitinei statusas buvo panaikintas.

19. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiam ginčui aktualu tai, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr.1-1761-505/2016, nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų, priimant Kauno teritorinei muitinei 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 10000320085 ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 0000320628, kurių pagrindu ir buvo vykdomi antstolio išieškojimo veiksmai pagal ginčo vykdomąjį dokumentą, nenustatė mokestinės procedūros pažeidimų, nekvestionavo atsakovo kompetencijos ir pagrindo atlikti išieškojimo veiksmus, o administracinius aktus panaikino iš esmės vien dėl to, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl įrodymų nepakankamumo, nebeliko pagrindo mokestinės prievolės sąlygų egzistavimui, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas be pagrindo vykdymo išlaidų išieškojimą grindžia atsakovo neteisėtais veiksmais ir sieja juos priežastiniu ryšiu, kuris nepatvirtintas byloje surinktais įrodymais. Kitų Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės departamento sprendimų, kuriais po pakartotinio patikrinimo buvo nuspręsta pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalį nelaikyti pareiškėjo ir kito asmens skolininkais muitinei, taip pat, ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 10000320085, kurio pagrindu buvo vykdomas priverstinis išieškojimas ir atsirado vykdymo išlaidos, priėmimą taip pat iš esmės lėmė ikiteisminio tyrimo nutraukimas ir jo pagrįstumo konstatavimas 2016 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi „Dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 52-I-01068-13“, tačiau minėtais sprendimais nebuvo konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai.

20. Teismas pabrėžė, kad ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje Nr. I-4468-790/2016, nagrinėdamas pareiškėjo skundą mokestinio ginčo tvarka, 2016 m. vasario 22 d. sprendime nurodė, jog centrinis mokesčių administratorius turėjo pavesti teritorinei muitinei surinkti papildomų įrodymų dėl pareiškėjo veikos, o ne remtis vien tik Alytaus AVPK pateiktais duomenimis arba sustabdyti mokestinį ginčą, kol pareiškėjo kaltė pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį bus patvirtinta, ir dėl to panaikino Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 1A-426 „Dėl R. B. skundo“ ir įpareigojo Muitinės departamentą pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo, nesudaro pagrindo atsakovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti, nes pagal byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog pradinėje mokestinės prievolės stadijoje atsakovui užteko duomenų jai įregistruoti ir pradėti priverstinio pobūdžio išieškojimo veiksmus, pareiškėjui nustatytu terminu nereaguojant į muitinės pranešimą, nepateikiant garantijos mokestinei prievolei užtikrinti ir duomenų, susijusių su garantijos nepateikimu, o tai iš esmės, teismo nuomone, ir lėmė vykdymo išlaidų atsiradimą.

21. Teismas konstatavo, kad konkrečiu atveju nenustatyta, jog žala (iš pareiškėjo Antstolės išieškotos vykdymo išlaidos) atsirado dėl Kauno teritorinės muitinės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus, kad mokesčių administratoriaus pareigas vykdė netinkamai, aplaidžiai, kad pažeidė teisės aktais įtvirtintą kompetenciją. Kauno teritorinės muitinė 2017 m. balandžio 4 d. raštu Nr.(11.84/9)-1 B-3439 iš esmės pagrįstai netenkino pareiškėjo 2017 m. kovo 10 d. prašymo dėl vykdymo išlaidų grąžinimo, išdėstydamas mokestinės prievolės susidarymo ir panaikinimo faktines aplinkybes ginčo kontekste ir mokesčių administratoriaus pareigas, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos.

III. 22. Pareiškėjas R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas pakartoja savo argumentus, nurodytus patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui.

24. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4468-790/2016 nurodė: „Muitinės departamentas, patvirtindamas teritorinės muitinės sprendimą, analogiškai kaip ir teritorinė muitinė, rėmėsi pranešimuose apie įtarimus nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas gabeno prekes. Tačiau tokia pozicija nėra pagrįsta. Iš Baudžiamojo proceso kodekso 187 straipsnio matyti, kad pranešimas apie įtarimą yra dokumentas, kuris įteikiamas įtariamajam prieš pirmąją apklausą. Pranešime apie įtarimus nurodytos aplinkybės baudžiamojo proceso tvarka dar turi būti patvirtintos (įrodytos) ir konstatuotos įsiteisėjusius teismo nuosprendžiu, todėl jos savaime negali būti laikomos neįrodinėtinomis aplinkybėmis administraciniame procese. Tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalis). Centrinis mokesčių administratorius yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, jos paskirtis (tikslas) yra objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismo manymu, centrinis mokesčių administratorius (Muitinės departamentas) šiuo atveju patvirtindamas teritorinės muitinės sprendimą ir, analogiškai kaip teritorinė muitinė, jį grįsdamas pranešimuose dėl įtarimų padarius nusikalstamas veikas nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjo skundo objektyviai neišnagrinėjo ir priėmė nepagrįstą sprendimą patvirtinti teritorinės muitinės sprendimą.“

25. Pareiškėjas akcentuoja, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio akivaizdu, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, pažeisdami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalį, paneigė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendime nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad Kauno teritorinė muitinė, 2015 m. liepos 9 d. gavusi Alytaus AVPK 2015 m. liepos 2 d. raštą Nr.52-S-35207, priėmė 2015 m. liepos 23 d.

Sprendimą, nurodyta, jog pareiškėjas, pasinaudodamas apskundimo tvarka, 2015 m. rugpjūčio 19 d. skundu priimtą sprendimą apskundė Muitinės departamentui, taip pat nurodoma, jog pareiškėjas 2015 m. liepos 23 d. Sprendime nurodytus mokėtinus mokesčius privalėjo sumokėti į muitinės įstaigos sąskaitą per 10 dienų nuo minėto muitinės sprendimo įteikimo dienos, be to, teigiama, jog ta aplinkybė, kad nurodytu terminu sprendimas nebuvo įvykdytas ir nebuvo gauta su vykdymu susijusių prašymų, mokesčių administratorius įgijo teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką.

Pareiškėjas su šia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir nurodo, kad, kaip pasisakė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendime, nebuvo pagrindo priimti 2015 m. liepos 23 d. Sprendimą dėl pareiškėjo pripažinimo solidariu skolininku ir mokestinės prievolės įregistravimo. Be to, pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu pasireiškė aktyviais veiksmais – sprendimo apskundimu, todėl neprotinga iš manęs reikalauti įvykdyti sprendimą, su kuriuo aš nesutinku, ir sumokėti 114 237 Eur arba teikti prašymus, susijusius su vykdymu, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nuomonė, kad pareiškėjui per Kauno teritorinės muitinės nustatytą terminą nesumokėjus nurodytų mokesčių, Kauno teritorinė muitinė esą turėjo teisėtą pagrindą imtis priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką.

Visiškai nepagrįsti teiginiai apie garantijos nepateikimą: garantijos teikimas siejamas su atidėtu sprendimu įvykdymu arba jo vykdymu dalimis. Pareiškėjas akcentuoja, kad ginčija patį sprendimą dėl mokestinės nepriemokos įregistravimo. Kauno teritorinė muitinė, veikianti kaip valstybės institucija, ir pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, nėra lygiaverčiai proceso dalyviai. Pareiškėjas nurodo, kad jo turtinė padėtis nebuvo gera, šį faktą nustatė pati Kauno teritorinė muitinė. Pareiškėjo įsitikinimu, visiškai nepagrįstas 2015 m. liepos 23 d.

Sprendimo teiginys, kad būtų neišlaikomas proceso šalių interesų balansas ir pažeidžiamas proporcingumo principas, jeigu būtų sustabdomas sprendimų vykdymas be pateiktos garantijos. Iš bylos dokumentų matyti, jog pareiškėjui 2015 m. rugpjūčio 19 d. pateikus skundą dėl 2015 m. liepos 23 d. Sprendimo, buvo tęsiamas priverstinis išieškojimas tik dėl 4 204 Eur muito mokesčio. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas nurodo, kad skundo pateikimas buvo pakankamas pagrindas sustabdyti mokestinės prievolės išieškojimo veiksmus. Pareiškėjas pažymi, kad 2016 m. lapkričio 15 d.

Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr.I-1761-505/2016 priėmė sprendimą, kuriuo 4 204 Eur muito priverstinį išieškojimą pripažino nepagrįstu.

26. Pareiškėjas akcentuoja, kad iš neteisėto veiksmo (2015 m. liepos 23 d. Sprendimo) negali atsirasti teisėtas veiksmas – priverstinis neteisėto sprendimo vykdymas. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad nėra pagrindo konstatuoti Kauno teritorinės muitinės neteisėtus veiksmus, priimant sprendimus, sukėlusius pareiškėjui nepagrįstas išlaidas. Pareiškėjas pabrėžia, jog ne teismų procesiniai sprendimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo pagrindu nelaikyti pareiškėjo skolininku muitinei, bet įsiteisėjusio teismo sprendimo, pagrindžiančio pareiškėjo kaltus veiksmus, nebuvimas. Pareiškėjas teigia, kad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad muitinės ir teismų sprendimais nebuvo konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai. Be pagrindo priimtas 2015 m. liepos 23 d. Sprendimas, pareiškėjo teigimu, turi būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas. tik esant pagrindui. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2015 m. liepos 23 d. jam nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, patvirtinantis pareiškėjo kaltę pagal BK 1992 straipsnį, iš kurio galėtų būti kildinama mokestinė prievolė, taigi nebuvo teisinio pagrindo priimti 2015 m. liepos 23 d. Sprendimą su iš šio sprendimo išplaukiančiomis pasekmėmis.

27. Pareiškėjas nurodo, kad Kauno teritorinės muitinės neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, jog 2015 m. liepos 23 d. sprendimas Nr.5KM19/42-0636S pradėtas realizuoti, taikant priverstinį piniginių lėšų išieškojimą, nesibaigus apskundimo laikui, t. y., neįsiteisėjus. Apskundus sprendimą įstatymų nustatyta tvarka, skundo nagrinėjimo procese 2015 m. liepos 23 d. Sprendimas buvo panaikintas, o tai, pareiškėjo nuomone, patvirtina sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.

28. Pareiškėjas, vadovaudamasis CPK nuostatomis (610 str. 1 d., 611 str.), nurodo, kad Antstolė už atliekamus vykdymo veiksmus priskaičiavo vykdymo išlaidas ir atlygį antstolei ir šias pinigines lėšas (872,79 Eur) išieškojo iš pareiškėjo. Pareiškėjo realiai patirtos išlaidos, kurias patyrė nesant teisėto pagrindo, yra pagrįsta vada pripažinti šią sumą pareiškėjui padaryta turtine žala ir ją priteisti pareiškėjui, nes pinigai neturėjo būti iš pareiškėjo išieškoti ir nebūtų buvę išieškoti, jei Kauno teritorinė muitinė nebūtų nepagrįstai kreipusis dėl priverstinio išieškojimo į Antstolę. Pareiškėjas nurodo, kad jam padarytą turtinę žalą sieja su iš jo išieškotomis vykdymo išlaidomis — 872,79 Eur. Pareiškėjas pažymi, kad neturi prievolės apmokėti vykdymo išlaidų, kurios buvo apskaičiuotos ir iš pareiškėjo išieškotos, vykdant Kauno teritorinės muitinės vykdomuosius dokumentus. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis nėra solidarus skolininkas, jis neturi mokestinės prievolės muitinei, todėl negali atsirasti bet kokie jo teisių, tame tarpe ir turtinių, suvaržymai.

29. Pareiškėjas pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu.

30. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo bylos faktines aplinkybes ir pažymi, kad apeliaciniame skunde kyla ginčas dėl Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 5KM19/42-0636S teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės žalos, kildinamos iš Kauno teritorinės muitinės neteisėtų veiksmų, taikant priverstines mokestinės prievolės išieškojimo priemones, atlyginimo.

32. Kauno teritorinė muitinė, pasisakydama dėl 2015 m. liepos 23 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad, visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe laikomas faktas, jog Lietuvos Respublikos rinkoje greta teisėtai į laisvą apyvartą išleistų tam tikru mastu cirkuliuoja ir neteisėtai išleisti (įvežti) apdoroto tabako gaminiai, o ženklinimas specialiais ženklais – banderolėmis – yra vienas iš būdų atskirti šias prekes. jog visų aplinkybių kontekste aktualu tai, kad aukščiau minėtas ikiteisminis tyrimas nebaigtas dėl procesinių klausimų, bet nenutraukus tyrimo dėl įrodymų trūkumų. Aplinkybės, jog cigaretės buvo paženklintos tik (duomenys neskelbtini) specialiaisiais ženklais ir buvo pastarosios valstybės kilmės bei, kad buvo gabenta ypač didelis kiekis Lietuvos Respublikos specialiais ženklais (banderolėmis) nepaženklintų cigarečių — net 40 000 pakelių, leido daryti pagrįstą išvadą, jog šios prekės į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos iš trečiosios šalies, t. y., kad šios prekės buvo importuotos. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino aplinkybę, kad atsakovas turėjo teisėtą pagrindą priimti 2015 m. liepos 23 d. Sprendimą.

33. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Kauno teritorinės muitinės negalėjimo atlikti išieškojimo veiksmų, nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog Kauno teritorinė muitinė negalėjo atlikti išieškojimo veiksmų, apskundus jos 2015 m. liepos 23 d. Sprendimą, t. y. neįsiteisėjus šiam sprendimui, yra nepagrįsti.

34. Atsakovas nurodo, kad Kauno teritorinė muitinė, gavusi pareiškėjo skundą dėl 2015 m. liepos 23 d. Sprendimo, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsniu, MAĮ 110 straipsniu, 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 6721 nusprendė sustabdyti 2015 m. liepos 23 d. sprendimu įregistruotos mokestinės prievolės priverstinį išieškojimą kol bus išspręstas mokestinis ginčas (akcizo – 58 098 Eur sumos, PVM –14 616 Eur sumos, akcizo delspinigių – 11 381 Eur sumos, PVM delspinigių – 2 863 Eur sumos, baudos – 23 075 Eur sumos (iš viso – 110 033 Eur sumos), tęsti pareiškėjui 4 204 Eur muito priverstinį išieškojimą.

35. Atsakovas, vadovaudamasis MAĮ nuostatomis (14 str. 6 d., 110 str. 1 d.) ir Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsniu, nurodo, kad pareiškėjas nepateikė Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje numatytos garantijos, užtikrinančios mokestinės prievolės įvykdymą bei dokumentų įrodančių, kad muito sumokėjimas padarytų neatitaisoma žalą. Be to, nebuvo pateikta ir jokių įrodymų, kad toks garantijos pateikimas jam galėtų sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų. Dėl panašaus pobūdžio pažeidimų, solidarios skolininkų atsakomybės ne kartą yra pasisakęs ESTT ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Nagrinėjamu atveju, sustabdžius skundžiamų sprendimų vykdymą nesant Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje numatytos garantijos, nei jokių kitų įrodymų, kad tuo atveju jei ginčui pasibaigus ginčijami sprendimai nebus panaikinti, pareiškėjas galės įvykdyti mokestinę prievolę muitinei, būtų neišlaikomas proceso šalių interesų balansas, pažeidžiamas proporcingumo principas.

36. Atsakovas pažymi, kad jis, kaip teritorinis mokesčių administratorius (mokesčių išieškotojas), atliko privalomus mokestinės nepriemokos mokesčių išieškojimo administravimo veiksmus, kuriuos įpareigoja atlikti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1B-374 patvirtintų Mokestinių nepriemokų ir mokesčių bei su jais susijusių sumų permokų administravimo organizavimo Lietuvos Respublikos muitinėje taisyklių 4 punktas bei kiti mokesčių išieškojimą reglamentuojantys teisės aktai. Taigi, atsakovas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad Kauno teritorinės muitinės priimtas šiam ginčui aktualus sprendimas neatitinka muitų teisės aktų ir gali būti nepagrįstas, todėl ir sustabdyti tokio sprendimo įgyvendinimą pagrindo nebuvo.

37. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl Kauno teritorinės muitinės prievolės atlyginti pareiškėjui susidariusią turtinę žalą ir išlaidas, vykdymo, atsakovas, vadovaudamasis CK nuostatomis (6.271 str., 6.273 str.) pažymi, kad Kauno teritorinė muitinė, kaip teritorinis mokesčių administratorius, atliko privalomus mokestinės nepriemokos mokesčių išieškojimo administravimo veiksmus, kuriuos įpareigoja atlikti mokesčių išieškojimą reglamentuojantys teisės aktai, t. y. nustatyta, jog atsakovo vykdyti išieškojimo veiksmai buvo objektyvūs ir pagrįsti. Pareiškėjo nurodyta žala turėtų būti siejama ne su atsakovo nepagrįstai ir neteisėtai išieškotomis muito ar mokesčių sumomis, kurias jeigu jos buvo išieškotos nepagrįstai, toks nepagrįstai priverstinai išieškotų sumų grąžinimas reglamentuotas teisės aktais, o pačio pareiškėjo valios ar geranoriškų veiksmų trūkumu. Šiuo atveju pareiškėjo įvardinama žala susidarė dėl to, kad pareiškėjas laiku nesumokėjo muitų ir Antstolė pradėjo priverstinį vykdymo procesą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių ir neįvykdęs sprendimo gera valia, jis be kita ko, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Atsakovas taip pat pažymi, kad joks teisės aktas neįpareigoja išieškotojui grąžinti antstolio vykdymo išlaidų, kai vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad yra panaikinti vykdomieji dokumentai.

38. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nei Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-4468-790/2016, nei Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-1761-505/2016 sprendimuose nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pvz. išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymą. Pareiškėjas pats negynė savo interesų šiomis įstatyme nustatytomis priemonėmis, nuo pat proceso pradžios manydamas, kad vykdomasis dokumentas nepagrįstas ar neteisėtas, ar nepagrįsti ir neteisėti antstolio veiksmai. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, pareiškėjo įvardinama antstolio išlaidų suma (apeliaciniame skunde įvardinama kaip žala) tiesiogiai susidarė dėl paties pareiškėjo neveikimo ir antstolės vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

40. Muitinės departamento nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai bei reikalavimas priteisti 872,79 Eur turtinę žalą atmestini.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad apeliacinis skundas paremtas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui. Muitinės departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino šiuos įrodymus bei ginčo aplinkybes ir priėjo prie teisingos išvados.

42. Muitinės departamentas pažymi, kad pagal Taisyklių 10 punktą, pareiškėjas 2015 m. liepos 23 d. Sprendime nurodytus mokėtinus mokesčius privalėjo sumokėti į muitinės įstaigos sąskaitą per 10 dienų nuo minėto muitinės sprendimo įteikimo dienos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 m. liepos 23 d. Sprendimas nurodytu terminu nebuvo įvykdytas ir nebuvo gauta su jo vykdymu susijusių prašymų. MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. Kadangi pareiškėjas per teisės aktuose nustatytą terminą nesumokėjo 2015 m. liepos 23 d. Sprendime nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų, todėl mokesčių administratorius (Kauno teritorinė muitinė) turėjo teisėtą pagrindą imtis priverstinai išieškoti pareiškėjo mokestinę nepriemoką, taikydama MAĮ 106 straipsnyje nurodytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, todėl pareiškėjo argumentai, kad atsakovas negalėjo imtis sprendimu įregistruotos mokestinės prievolės priverstinio išieškojimo priemonių, nepasibaigus jo apskundimo terminui, nepagrįsti.

43. Muitinės departamentas pažymi, kad administracinės bylos duomenys patvirtina, jog Kauno teritorinė muitinė 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 10000319587 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo bei pinigų išdavimo ir pervedimo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigos nutraukimo“ nusprendė nurašyti iš pareiškėjo sąskaitos kredito įstaigoje mokestinę nepriemoką 114 237 Eur ir nutraukti 114 23 Eur išdavimą ir pervedimą iš visų kitų šio sprendimo gavimo metu, esančių pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigoje. Kauno teritorinė muitinė 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 10000319841 „Dėl sprendimo nurašyti mokestinę nepriemoką bei nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje pripažinimo netekusiu galios“, vadovaudamasi MAĮ 34 ir 106 straipsniais, 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 10000319587 pripažino netekusiu galios, kadangi nerasta mokesčių mokėtojo sąskaita.

44. Teismas administracinėje byloje nustatė, kad Kauno teritorinė muitinė 2015-08-13 sprendimu Nr. 6444 nusprendė areštuoti 16016,67 Eur pinigines lėšas, priklausančias pareiškėjui ir O. B., saugomas Alytaus AVPK bei keleivinį automobilį 2015 m. liepos 23 d. Sprendimu įregistruotos 114 237 Eur mokestinės prievolės išieškojimui užtikrinti.

45. Kauno teritorinė muitinė 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 10000320085 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką 114 237Eur iš mokesčių mokėtojo turto. Šis sprendimas kartu su dviem muitinės turto arešto aktais Nr. 39 (2015-08-13)ir Nr. 40 (2015-08-13) buvo pateiktas vykdyti antstolės A. K. kontorai. Minėto sprendimo pagrindu antstolės kontoroje 2015-08-25 buvo užvesta vykdomoji bylaNr. 0133/15/02001. Tai patvirtina Antstolės kontoros 2017 m. vasario 10 d. pažyma ir vykdomosios bylos duomenys. Minėtoje vykdomojoje byloje iš pareiškėjo buvo išieškotos vykdymo išlaidos antstoliui, dėl kurių priteisimo šioje byloje keliamas ginčas.

46. Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 10000320085 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ pateikimą vykdymui patvirtina Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus lydraštis Nr. (11.8/9)-1 B-12984. Nors minėtame lydraštyje nurodyta data yra 2015 m. rugpjūčio 19 d., tačiau antstolės kontoroje šis raštas buvo gautas 2015 m. rugpjūčio 24 d. (Nr. G-l5006304). Tai įrodo antstolės kontoros spaudas ir įrašas vykdomojoje byloje Nr. 0133/15/02001. Pareiškėjas 2015 m. liepos 23 d. Sprendimą Muitinės departamentui apskundė 2015 m. rugpjūčio 19 d., o jo 2015 m. rugpjūčio 19 d. skundas Kauno teritorinėje muitinėje buvo užregistruotas 2015 m. rugpjūčio 21 d. Kauno teritorinė muitinė 2015 m. rugpjūčio 21 d. (penktadienį) gavusi pareiškėjo skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 5KM19/42-0636S panaikinimo, operatyviai, t. y. kitą darbo dieną – 2015 m. rugpjūčio 24 d. (pirmadienį), vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsniu, MAĮ 110 straipsnio 1 dalimi, priėmė sprendimą Nr. 6721, kuriuo sustabdė Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 5KM19/42-0636S įregistruotos mokestinės prievolės priverstinio išieškojimo veiksmus, kol bus išspręstas mokestinis ginčas, tačiau tęsti pareiškėjui 4 204 Eur muito priverstinį išieškojimą.

47. Muitinės departamentas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas pateikė Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje numatytą garantiją, užtikrinančią mokestinės prievolės įvykdymą bei dokumentus, įrodančius, kad muito sumokėjimas padarytų neatitaisomą žalą. Be to, nebuvo pateikta ir jokių įrodymų, kad toks garantijos pateikimas pareiškėjui galėtų sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sutiko su Kauno teritorinės muitinės, pozicija, kad konkrečiu atveju, sustabdžius skundžiamų sprendimų vykdymą nesant Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje numatytos garantijos, nei jokių kitų įrodymų, kad tuo atveju, jei ginčui pasibaigus, ginčijami sprendimai nebus panaikinti, pareiškėjas galės įvykdyti mokestinę prievolę muitinei, būtų neišlaikomas proceso šalių interesų balansas, pažeidžiamas proporcingumo principas. Muitinės departamentas akcentuoja, kad tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje.

48. Muitinės departamentas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus, kad mokesčių administratoriaus pareigas vykdė netinkamai, aplaidžiai, kad pažeidė teisės aktais įtvirtintą kompetenciją. Kauno teritorinė muitinė Raštu iš esmės pagrįstai netenkino pareiškėjo 2017 m. kovo 10 d. prašymo dėl vykdymo išlaidų grąžinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 49. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, padarytos vykdant skolos muitinei išieškojimą, atlyginimo.

50. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nėra šalių ginčijamos, todėl apeliacinės instancijos teismas remiasi nustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas pagrindo jas tirti iš naujo.

51. Byloje nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 5KM19/42-0636S pripažino pareiškėją ir kitą asmenį solidariais skolininkais muitinei dėl gabentų Bendrijos muitų teritorijoje ir konfiskuotų cigarečių (duomenys neskelbtini) (40 000 pakelių). Buvo įregistruota pareiškėjui ir kitam asmeniui 114 237 Eur mokestinė prievolė dėl 4 204 Eur muito, 58 098 Eur akcizo, 14 616 Eur PVM, 11 381 Eur akcizo delspinigių, 2 863 Eur PVM delspinigių ir 23 075 Eur baudos.

52. Kauno teritorinė muitinė 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 10000320085 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką 114 237 Eur iš mokesčio mokėtojo turto ir 2015 m. rugpjūčio 25 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/15/02001.

53. Kauno teritorinė muitinė 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 6721 „Dėl Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 5KM19/42- 0636S įregistruotos mokestinės prievolės“, sustabdė 110 033 Eur mokestinės prievolės išieškojimą, tačiau tęsė 4204 Eur muito priverstinį išieškojimą.

54. Antstolė 2017 m. sausio 25 d. potvarkiu vykdomąją bylą nutraukė, kadangi Kauno teritorinė muitinė 2017 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 7KM19/42-0019S nusprendė nelaikyti pareiškėjo skolininku, bei 2017 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 10000364875 pripažino 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 10000320085 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ netekusiu galios.

55. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 842,79 Eur žalą yra pareiškėjo pinigines lėšos, kurias antstolė išieškojo vykdomojoje byloje Nr.0133/15/02001 kaip vykdymo išlaidų atlyginimą. Žalą pareiškėjas prašo priteisti iš Valstybės remiantis LR CK 6.271 straipsniu.

56. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-661/2014).

57. Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 5KM19/42-0636S turinys patvirtina, kad skola muitinei buvo nustatyta remiantis ikiteisminio tyrimo pateiktais duomenimis, o Kauno teritorinės muitinės 2017 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 7KM19/42-0019S patvirtina, kad atlikus pakartotinį tikrinimą buvo pripažinta, kad nėra teisino pagrindo pareiškėją pripažinti skolininkų muitinei.

58. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui mokestinė prievolė buvo nustatyta nepagrįstai remiantis tik ikiteisminio tyrimo institucijos duomenimis, nes kitų duomenų papildomo patikrinimo metu nebuvo nustatyta.

59. Pagal MAĮ 30 straipsnio nuostatas mokesčių administratorius, atlikdamas savo funkcijas, bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, taip pat užsienio valstybių institucijomis, atlieka bendrus patikrinimus, kitas kontrolės funkcijas ir užtikrina keitimąsi informacija. Pagal MAĮ 72 str. 1 dalies nuostatas mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio įstatymo nustatyta tvarka. Mokesčiai 1 dalyje numatytu būdu gali būti apskaičiuojami tais atvejais, kai minėtoje dalyje nurodytos institucijos pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atlieka asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau nėra įgaliotos šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mokesčių administravimo veiksmų (2 dalis).Tais atvejais, kai iškyla abejonių dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų apskaičiavimų pagrįstumo ir teisingumo, mokesčių administratorius turi teisę pats šio Įstatymo nustatyta tvarka patikrinti, ar mokestis apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas teisingai (3 dalis). Apskaičiavęs mokestį šio straipsnio nustatyta tvarka, mokesčių administratorius prisiima visą atsakomybę dėl mokesčio apskaičiavimo teisingumo (4 dalis). MAĮ 110 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras.

60. Minėtu teisniu reguliavimu nustatyta mokesčių apskaičiavimo bei priverstinio išieškojimo procedūra garantuoja teisingą mokesčių apskaičiavimą bei išieškojimą, taip pat sudaro galimybę bet kuriame procedūros etape išvengti klaidų, savalaikiai jas pašalinti, nesukeliant savo veiksmais neigiamų pasekmių asmeniui dėl kurio buvo pradėtas mokestinis patikrinimas. Todėl šio ginčo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad valdžios institucija, Kauno teritorinė muitinė, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, tinkamai neįvykdė teisės aktais jai priskirtų funkcijų ir todėl priimtų neteisėtų aktų pagrindu pareiškėjui buvo padaryta žalą.

61. Esant šioms aplinkybėms Lietuvos valstybė pagal CK 6.271 straipsnį yra atsakinga už padarytą žalą ir privalo ją atlyginti.

62. Antstolės A. K. 2017 m. vasario 22 d. pažyma Nr.0133/15/02001 patvirtina, kad iš pareiškėjo buvo išieškota 842,79 Eur vykdymo išlaidų (b. l.13), todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti 872,79 Eur žalos, vertinamas kaip rašytinis apsirikimas ir skundo tenkinimo apimčiai klaida įtakos neturi, dėl ko pareiškėjo skundas tenkintinas pilnai, priteisiant iš Lietuvos valstybės 842,79 Eur žalos atlyginimą.

63. Pripažinus pareiškėjo teisę į 842,79 Eur žalos atlyginimą, tenkintinas jo reikalavimas panaikinti kaip neteisėtą Kauno teritorinės muitinės 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr.(11.84/9)-1 B-3439, kuriuo atsisakyta grąžinti pareiškėjui 842,79 Eur vykdymo išlaidų (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

64. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjo skundą neteisingai taikė bei aiškino materialinės teisės normas ir tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą (ABTĮ 147 str.).

65. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.).

66. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.), įvertinusi į bylą pateiktą medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (b. l. 158), kitų dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas nepateikė, todėl, atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 15 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

67. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir šias išlaidas patvirtinantį kvitą (b. l. 128–129). Pareiškėjas prašė priteisti 340 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba, taip pat žyminį mokestį (30 Eur). Pagal galutinį teismo sprendimą vertintina, kad teismo sprendimas, priimamas pareiškėjo naudai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, darytina išvada, kad pareiškėjo prašoma atlyginti pirmosios instancijos teisme patirta bendra bylinėjimosi išlaidų suma atitinka paminėtose rekomendacijose nustatytus protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį (b. l. 19 ir 24), todėl prašymas dėl teismo išlaidų tenkinamas ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 370 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 3 dalimi ir 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo R. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr.(11.84/9)-1 B-3439.

Priteisti R. B. iš Lietuvos valstybės 842,79 (aštuonis šimtus keturiasdešimt du Eur ir septyniasdešimt devynis centus) Eur žalos atlyginimą.

Priteisti pareiškėjui R. B. iš Kauno teritorinės muitinės 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti pareiškėjui R. B. iš Kauno teritorinės muitinės 370 Eur (trys šimtai septyniasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė