Legislator Case Law & Legislation
49cf0dca-4d03-4ac2-b4d9-c43abb1aa37e AI generated

49cf0dca-4d03-4ac2-b4d9-c43abb1aa37e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 49cf0dca-4d03-4ac2-b4d9-c43abb1aa37e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski, kolegijos teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės ir Romualdos Janovičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų G. Ž., teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų G. Ž., A. Ž. ir V. A. pareiÅ¡kimÄ

Legislator headnote

AI generated

49cf0dca-4d03-4ac2-b4d9-c43abb1aa37e · Vilniaus apygardos teismas: yra įregistruotos po O. A. mirties jos sutuoktinio V. A. vardu, todėl butas yra asmeninė V. A. nuosavybė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Dalia Višinskienė

Civilinė byla Nr.2S-1283-611/2010

                              Procesinio sprendimo kategorija: 72.; 122.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski, kolegijos teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės ir Romualdos Janovičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų G. Ž.,

A. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės

teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų G. Ž., A. Ž. ir V. A. pareiÅ¡kimÄ

dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

pareiÅ¡kėjai G. Ž., A. Ž. ir V. A. kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė

patvirtinti jų 2010-03-15 sudarytÄ taikos sutartį. Nurodė, jog 2008-08-25 O. A. jai nuosavybės teise priklausantį visÄ kilnojamÄ jį ir

nekilnojamÄ jį turtÄ paliko lygiomis dalimis pareiÅ¡kėjoms G. Ž. ir A. Ž.. PareiÅ¡kėjoms paveldėjimo teisės liudijimas dalyje dėl buto, esančio Kalvarijų g.132-7, Vilniuje, nebuvo iÅ¡duotas, kadangi notaras atsisakė į paveldimÄ turtÄ Ä¯traukti mirusiajai O. A. priklausiusį minėtÄ butÄ . Notaras atsisakymÄ motyvavo tuo, jog nuosavybės teisės į minėtÄ butÄ

yra įregistruotos po O. A. mirties jos sutuoktinio V. A. vardu, todėl butas yra asmeninė V. A. nuosavybė.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio

6 d. nutartimi taikos sutartį atsisakė tvirtinti. Teismas nustatė, kad taikos sutartimi Å¡alys siekė nustatyti nekilnojamojo turto – buto, bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusÄ bei paveldėjimo faktÄ . Pažymėjo, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas įstatymo nustatyta tvarka gali bÅ«ti nustatytas teismo, paduodant pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Pabrėžė, kad Å¡alys supaprastinto proceso tvarka negali kreiptis į teismÄ bei praÅ¡yti patvirtinti taikos sutartį, kadangi juridinių faktų patvirtinimui įstatymas numato imperatyvias procedÅ«ras .

PareiÅ¡kėjai atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Pažymėjo, jog taikos sutartimi nesiekiama nustatyti paveldėjimo fakto, kadangi bylos Å¡alys laiku kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir pareiÅ¡kėjų vardu yra užvesta paveldėjimo byla. Nurodo, kad taikos sutartimi apeliantai siekia iÅ¡spręsti turto dalies priklausomybės bendrosios jungtinės nuosavybės teise mirusiajai klausimÄ , kadangi vieÅ¡ajame registre santuokoje įgytas turtas buvo registruotas mirusios O.

A. sutuoktinio V. A. vardu. Mano, jog svarbu atsižvelgti į tai, kad nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo momentu vienas iÅ¡ sutuoktinių buvo miręs, todėl pareiÅ¡kėjai neturėjo galimybės LR Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka registruoti turtÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pabrėžė, jog tarp įpėdinių ginčo dėl buto priklausomybės ir teisinio statuso nėra, todėl nesutinka su teismo argumentu, jog pareiÅ¡kėjai turi kreiptis į teismÄ ypatingosios teisenos tvarka. Taip pat byloje nėra visų sÄ lygų, bÅ«tinų juridinio fakto nustatymui.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje esančiÄ medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes,  dėl ko neteisingai taikė taikos sutarties ypatumus ir paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas (LR CK 6.983 str., 5.50 str.),  taip pat LR CPK V dalies XXVI skyriaus XXXIX skyriaus normas, todėl teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, dėl ko ji naikintina.

Kolegija pažymi, kad pagal LR CK 6.983 str. 1 d. taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis gali iÅ¡spręsti teisminį ginÄÄ , užkirsti keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje. T.y. Å¡alys taikos sutartimi gali iÅ¡spręsti ne kilusį ir jau teisme nagrinėjamÄ jų ginÄÄ , bet ir kilusį ginÄÄ , dėl kurio iÅ¡sprendimo dar nėra kreiptasi į teismÄ . Dėl tokios tarp Å¡alių sudarytos taikos sutarties, kuria siekiama iÅ¡vengti ateityje tarp Å¡alių

galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo Å¡alys su praÅ¡ymu gali kreiptis į teismÄ LR CPK V dalies XXXIX skyriuje (LR CPK

579-582 str.) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių suderinta valia, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties Å¡alių dėl Å¡ios sutarties sÄ lygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Pažymėtina, kad teismas neturi jokio pagrindo atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, jeigu Å¡alių teisės nevaržomos ir tokia sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normos ar vieÅ¡ajam interesui bei nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (CPK 140 str. 2 d.).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjos G. Ž. ir A. Ž., nepraleisdamos įstatymo nustatyto 3 mėn. termino, kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, jų vardu yra užvesta paveldėjimo byla (b.l. 18, 21). Kadangi pagal LR CK 5.50 str.

1 d. neleidžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar su iÅ¡lygomis, todėl priėmus bent dalį turtÄ , laikoma, kad įpėdinis priėmė visÄ palikėjo turtÄ . Todėl pripažinus, kad taikos sutartyje minimas butas priklausė palikėjai, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto dėl Å¡io buto, kaip palikimo, priėmimo kreiptis į teismÄ nereikia. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Å¡alys siekė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ apie paveldėjimÄ . PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka pagal LR CPK V dalies XXXIX skyriuje įtvirtintas taisykles (LR CPK 579-582 str.), iÅ¡ byloje esančios 2010-03-15 Å¡alių sudarytos taikos sutarties matyti, kad Å¡alys taikiai susitarė iÅ¡spręsti teisės klausimÄ dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės (b.l. 3). Toks klausimas taikos sutartimi gali bÅ«ti sprendžiamas ir teismas turi svarstyti jos tvirtinimo klausimÄ , kadangi apeliantai turi teisę taikos sutartimi iÅ¡spręsti klausimÄ dėl turto teisinio režimo, Å¡iÄ taikos sutartį pateikti tvirtinti teismui, nes aptariamoje Å¡alių pasiraÅ¡ytoje taikos sutartyje buvo aiÅ¡ki visų sutarties Å¡alių valia.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė taikos sutarties sudarymÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas, taip pat proceso teisės normas, dėl ko nepagrįstai atsisakė tvirtinti apeliantų pateiktÄ taikos sutartį. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o taikos sutarties tvirtinimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (LR CPK

329 str. 1 d., 330 str., 338 str., 337 str. 3 p.). Taikos sutarties tvirtinimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantų pareiÅ¡kimÄ , nevertino taikos sutarties atitikimÄ imperatyvioms įstatymo normoms ir vieÅ¡ajam interesui, nevertino jos turinio, Å¡alių pateiktų įrodymų. Dėl Å¡ios priežasties, panaikinus pirmos instancijos teismo skundžiamÄ nutartį, byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui (LR CPK 337 str. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p., 339 str., teisėjų kolegija nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kolegijos pirmininkas                                                                        Andžej Maciejevski

Kolegijos teisėjos                                                                               Rasa

Gudžiūnienė

                                                                                                           Romualda

Janovičienė