2013-03-14 Nr. AB-541-3-61-3-03074-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-166/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03074-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. gruodžio 1 d. paštu išsiuntė skundą teismui, kuriame prašė: 1) panaikinti pagal pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 8 d. skundo aplinkybes atliktą tarnybinį patikrinimą Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-oje rinktinėje; 2) panaikinti Konstitucijos nuostatoms prieštaraujantį Krašto apsaugos ministerijos sprendimą neleisti A. B. domėtis ir susipažinti su tarnybiniu patikrinimu, atliktu pagal jo skundus; 3) prijungti Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. 1-3376-426/2012 prie skundo.

Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 8 d. skundu Krašto apsaugos ministerijai kreipėsi dėl galimo atsargos kmdr. ltn. R. R. karių drausmės pažeidimo ištyrimo. Pagal pareiškėjo skunde nurodytą informaciją buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Apie šio patikrinimo rezultatus pareiškėjas informuotas Krašto apsaugos ministerijos 2012 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 12-01-1695. Pareiškėjas su tarnybinio patikrinimo rezultatais nesutinka ir prašo juos panaikinti, taigi jis iš esmės kelia tarnybinį ginčą. Tačiau teismas pažymėjo, jog tarnybinis ginčas – tai valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, ginčai su administracija, susiję su tarnautojo statuso įgijimu, pakeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemonių taikymu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 str. 19 d.). Pagal šią įstatymo nuostatą, tarnybinio ginčo šalys yra administracija ir tarnautojas (pareigūnas). Kitų asmenų teisių ar pareigų šis tarnybinis ginčas neliečia, todėl kreiptis į teismą gynybos turi teisę tik asmuo, kurio atžvilgiu priimami tarnybiniai sprendimai. Kadangi pareiškėjas nėra tarnybinio teisinio santykio dalyvis, todėl informacija apie tarnybinio patikrinimo rezultatus nesukėlė ir negalėjo sukelti jam jokių teisinių pasekmių, susijusių su pareiškėjo interesais ir teisėmis. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį teisinės gynybos į administracinį teismą gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas subjektas, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kadangi pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams informacija apie tarnybinio ginčo nagrinėjimą bei jo rezultatus neturi įtakos, šis reikalavimas nenagrinėtinas teismų, todėl jį atsisakyta priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-204/2011).

Nustatyta, kad antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti Krašto apsaugos ministerijos sprendimą neleisti A. B. susipažinti su tarnybiniu patikrinimo, atlikto pagal jo skundus, medžiaga. Nors pareiškėjas šį reikalavimą išskiria kaip atskirą, tačiau apie negalimumą susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga pareiškėjas buvo informuotas tuo pačiu Krašto apsaugos ministerijos 2012 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 12-01-1695.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnį skundai nagrinėjami taikant administracinę procedūrą ir laikantis Viešojo administravimo įstatymo 19–36 straipsnių tvarkos, o prašymai – pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai ir įstatymų pagrindu priimti kiti teisės aktai (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 2 d.). Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 buvo patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41 punktas papildomai išskiria skirtingas prašymų grupes ir išaiškina, kokį sprendimą dėl prašymo reikia priimti, priklausomai nuo prašymo turinio: 41.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 41.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 41.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 41.4. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu.

Pareiškėjo Krašto apsaugos ministerijai pateiktas raštas vertintas kaip prašymas, į kurį, remiantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41.4 punktu, turi būti atsakyta laisvos formos raštu. Laisvos formos raštas nėra administracinių teismų nagrinėjimo dalykas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 8 d. raštas, įvardytas skundu, bei 2012 m. lapkričio 5 d. prašymas teismo laikyti laisvos formos raštais, nes juose neprašoma pateikti informacijos ar priimti administracinį sprendimą, o atkreipiamas dėmesys į kario drausmės pažeidimus bei prašoma leisti susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga. Atsakovo atsakymu į šiuos prašymus pareiškėjui nebuvo sukuriamos jokios teisės ar pareigos, todėl byla dėl šio rašto negali būti nagrinėjama administraciniuose teismuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-3035/2011, 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1603/2012). Taigi, šį pareiškėjo reikalavimą taip pat atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

II. Pareiškėjas A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį ir jo skundą priimti.

Skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus pareiškėjo reikalavimus. Skundo reikalavimai yra trys: 1) panaikinti pagal pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 8 d. skundo aplinkybes atliktą tarnybinį patikrinimą Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-oje rinktinėje; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms prieštaraujantį Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos sprendimą neleisti pareiškėjui domėtis ir susipažinti su tarnybiniu patikrinimu, atliktu pagal jo skundus; 3) prijungti Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. 1-3376-426/2012 prie skundo. Tačiau skundžiama 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi teismas pasisakė tik dėl pirmų dviejų skundo reikalavimų, dėl trečio reikalavimo – nepasisakė, todėl nutartis naikintina ABTĮ 141 straipsnio l dalies 3 punkto pagrindu.

Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą ir 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

Tiek atsakovo raštas Nr. 12-01-1695, tiek skundžiama teismo nutartis pažeidė pareiškėjo teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą.

Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjo skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi paties atsakovo 2012 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 12-01-1695 nurodyta: „jeigu nesutinkate su šiuo atsakymu ir manote, kad yra pažeistos Jūsų teisės, šį atsakymą galite skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui“.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė ir nagrinėjo teisme skundus dėl Krašto apsaugos ministerijos analogiškų sprendimų panaikinimo (skundo priedas Nr. 2 ir Nr. 3).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, motyvuojant tuo, jog skundas nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Remiantis ABTĮ 1, 2 straipsniais, 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsniu, administraciniai teismai nagrinėja skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-890/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-204/2011).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl minėtų ABTĮ nuostatų, sprendė, kad pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams informacija apie tarnybinio ginčo nagrinėjimą bei jo rezultatus neturi įtakos. Pareiškėjo Krašto apsaugos ministerijai pateikti raštai (2012 m. rugsėjo 8 d. skundas ir 2012 m. lapkričio 5 d. prašymas) vertinti kaip prašymai (juose atkreipiamas dėmesys į kario drausmės pažeidimus bei prašoma leisti susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga), į kuriuos, remiantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41.4 punktu, buvo atsakyta laisvos formos raštu (Krašto apsaugos ministerijos 2012 m. lapkričio 20 d. raštas Nr. 12-01-1695, kuriuo nebuvo sukuriamos jokios teisės ar pareigos pareiškėjui), ir kuris nėra administracinių teismų nagrinėjimo dalykas (ABTĮ 15 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo A. B. skundą dėl Krašto apsaugos ministerijos 2012 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. 12-01-1695 panaikinimo, pagal pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 8 d. skundo aplinkybes atlikto tarnybinio patikrinimo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-oje rinktinėje panaikinimo, Krašto apsaugos ministerijos sprendimo neleisti A. B. domėtis ir susipažinti su tarnybiniu patikrinimu, atliktu pagal jo skundus, panaikinimo.

Taip pat pažymėtina, jog, nors Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl trečiojo pareiškėjo reikalavimo prijungti Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. 1-3376-426/2012 prie jo skundo nagrinėjimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba ją nagrinėjantis teismas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nutartimi gali sujungti į vieną bylą kelis skundus, tik nustatęs, kad tame pačiame teisme yra du ar daugiau skundų (prašymų) patikrinti to paties administracinio norminio akto teisėtumą arba skundas (prašymas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties akto ar veiksmo (neveikimo) (ABTĮ 69 str. 1 d.). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracinė byla Nr. I-3376-426/2012 pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Krašto apsaugos ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pirmosios instancijos teismo yra išnagrinėta ir 2012 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundas netenkintas. 2012 m. spalio 30 d. pareiškėjas minėtoje byloje pateikė apeliacinį skundą, tačiau apeliacinis skundas dar neišnagrinėtas. Taigi, priimant skundžiamą 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, pareiškėjo kitas skundas administracinėje byloje Nr. I-3376-426/2012 pirmosios instancijos teismo jau buvo išnagrinėtas, todėl objektyviai šių skundų sujungti į vieną bylą nebuvo galimybės. Be to, pagal administracinės bylos Nr. I-3376-426/2012 duomenis, pareiškėjo skundas buvo priimtas tik dėl reikalavimo įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją atsakyti į pareiškėjo 2012 m. kovo 23 d. prašymo, 2012 m. kovo 29 d. skundo, 2012 m. balandžio 13 d. skundo esmes, o 2012 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu šis reikalavimas buvo atmestas. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjui Krašto apsaugos ministerijos 2012 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 12-01-1695 atsakyta į jo 2012 m. rugsėjo 8 d. skundą ir 2012 m. lapkričio 5 d. prašymą, pagrindo priimti pareiškėjo skundą dėl Krašto apsaugos ministerijos 2012 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. 12-01-1695 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus nebuvo, todėl, remiantis anksčiau minėtais argumentais, pareiškėjo skundas nagrinėjamoje byloje pagrįstai nebuvo priimtas jau pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykius reguliuojančias procesinės teisės normas bei rėmėsi suformuota administracinių teismų praktika panašiose bylose, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. B. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas