49ccaa30-8bbf-4e5c-ae9f-0bd705c19f74 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-339-464/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00142-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.4.; 3.2.4.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 19 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų S. Ž. ir T.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-315-262/2017 pagal ieÅ¡kovų S. Ž. ir T. R. ieÅ¡kinius atsakovui R. J. dėl skolos, palÅ«kanų, delspinigių priteisimo bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis, trečiasis asmuo restruktÅ«rizuojama uždaroji akcinė bendrovė ,,Molesta“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas T. R. 2015-01-20 kreipėsi į Vilniaus apygardos tesimÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 1-5), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo R.

J. 236 677,48 Eur skolÄ , 52 288,02 Eur palÅ«kanų, 2 556 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas (civilinė byla Nr. 2-3738-640/2015).  Atsakovas R. J. 2015-02-23 pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 25-29) ir prašė pripažinti nesudarytomis 2011-05-16 paskolos sutartis Nr. 2011-1 ir 2011-2, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas S. Ž. 2015-08-18 kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu (prijungtos bylos b. l. 2-6), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo R.

J. 130 097,31 Eur skolÄ , 33 254,42 Eur palÅ«kanų, 1 404 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (civilinė byla Nr. 2-666-755/2015).    Atsakovas R. J. 2015-09-17 pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį (prijungtos bylos b. l. 26-28), kuriame prašė pripažinti nesudarytomis 2011-05-16 paskolos sutartis Nr. 2011-3 ir 2011-4, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2015-09-25 nutartimi (t. 1, b. l. 134-135) minėtos civilinės bylos sujungtos – Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-666-755/2015 prijungta prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3738-640/2015, byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.  IeÅ¡kovas T.

R. ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2011-05-16 sudarytomis paskolos sutartimis Nr. 2011-1 ir 2011-2 jis iÅ¡ viso paskolino atsakovui 236 677,48 Eur. Dalis Å¡ios sumos buvo perduota grynaisiais pinigais, kita dalis pagal 2011-05-16 triÅ¡alį susitarimÄ Nr. 20110216-1 (toliau – ir triÅ¡alis susitarimas), sudarytÄ tarp T. R., R. J. ir RUAB „Molesta“. Teigia, kad nors paskolos grÄ Å¾inimo terminas jau suėjo, atsakovas jos nėra grÄ Å¾inęs, palÅ«kanų už naudojimÄ si paskola taip pat nemoka.IeÅ¡kovas S. Ž. savo ieÅ¡kinyje nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, kad 2011-05-16 paskolos sutartimis Nr. 2011-3 ir 2011-4 atsakovui paskolino 130 097,31 Eur.

Paskola buvo suteikta grynaisiais pinigais, atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir skolos iki numatyto termino negrÄ Å¾ino. Todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti Å¡iÄ skolÄ , sutartyse numatytas palÅ«kanas bei delspinigius. Atsakovas savo prieÅ¡ieÅ¡kiniuose nurodė, kad nors minėtos paskolos sutartys ir buvo pasiraÅ¡ytos, tačiau faktiÅ¡kai jose nurodytos sumos jam nebuvo perduotos. Dėl to paskolos sutartys pripažintinos nesudarytomis (CK 6.875 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017-06-30 sprendimu (t. 3, b. l. 97-100) ieÅ¡kovų S. Ž. ir T.

R. ieškinius atmetė, o atsakovo R. J. priešieškinius patenkino visiškai ir pripažino nesudarytomis 2011-05-16 paskolos sutartis Nr. 2011-1, 2011-2, 2011-3, 2011-4, priteisė atsakovui lygiomis dalimis iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas – iš kiekvieno jų po 1 343,50 Eur.   Teismas nurodė, kad ieškovas T. R. savo reikalavimus grindžia 2016-05-16 paskolos sutartimis Nr. 2011-1 ir 2011-2 ir trišaliu susitarimu Nr. 20110216-1, sudarytu jo paties, atsakovo R. J. bei RUAB „Molesta“, o ieškovas S. Ž.

– 2016-05-16 paskolos sutartimis Nr. 2011-3 ir 2011-4, visos Å¡ios paskolos sutartys, nors ir skirtingų ieÅ¡kovų sudarytos, buvo pasiraÅ¡ytos tÄ pačiÄ dienÄ , jų numeracija yra nuosekli, sÄ lygos identiÅ¡kos. Kaip nurodė Å¡alys, paskolos sutartys buvo sudarinėjamos siekiant pagerinti RUAB ,,Molesta“ finansinę situacijÄ (t. y. įmonės akcininkai skolino pinigus vieni kitiems ir pačiai bendrovei). Tai leido teismui pripažinti tarpusavyje derinamus veiksmus ir visas sutartis bei jų sudarymo aplinkybes iÅ¡ esmės vertinti vienodai.  Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo sutarčių 2 bei 5 punktų nuostatos, kad paskolos gavėjas pinigus gavo, Å¡iuo konkrečiu atveju neįrodo pinigų perdavimo ir gavimo fakto.

Tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovas yra didelę patirtį turintys verslininkai, kelių įmonių akcininkai, kuriems keliami didesni teisinio iÅ¡prusimo (įskaitant teisės normų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitÄ bei operacijas su grynaisiais pinigais, žinojimÄ ), atsakingumo bei rÅ«pestingumo reikalavimai. Todėl jie turėjo suprasti, kad atliekant operacijas su didelėmis pinigų sumomis yra bÅ«tina užtikrinti tai, kad tokios operacijos atsispindėtų tam tikruose buhalteriniuose dokumentuose (įskaitant įmonės apskaitÄ , kiek tai susiję su RUAB „Molesta“, tiek kituose, pvz. kvituose, iÅ¡raÅ¡uose iÅ¡ sÄ skaitų ir kt.).

Pažymėjo, kad byloje nėra kvitų, iÅ¡rašų iÅ¡ sÄ skaitų ir kitų dokumentų, iÅ¡ kurių matytųsi, jog ieÅ¡kovai iÅ¡ tiesų perdavė, o atsakovas gavo paskolos sutartyse nurodytas pinigų sumas. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovų iniciatyva apklaustas liudytojas V. U. nurodė, jog nematė, kokius veiksmus atliko T. R. ir R. J., t. y. negalėjo patvirtinti grynųjų pinigų perdavimo fakto. Liudytojo G. V. parodymus, kad jo akivaizdoje sutartyse nurodyti pinigai buvo perduoti atsakovui, teismas laikė nepatikimais, nes jis yra UAB „Inžinera“, kuri yra UAB „Molesta“ dukterinė bendrovė, akcininkas ir todėl gali turėti suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi.  Teismas pasisakė ir dėl triÅ¡alio susitarimo, sudarytas ieÅ¡kovo T.

R., atsakovo ir RUAB „Molesta“, reikÅ¡mės. Teismo vertinimu, minėtas susitarimas nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis pinigų perdavimo faktÄ , nes Vilniaus apygardos teismo 2017-02-15 sprendimu, priimtu byloje Nr. 2-552-653/2017, jis jau yra pripažintas negaliojančiu. Be to, aplinkybę, kad triÅ¡alis susitarimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių (pinigai nebuvo perduoti), patvirtino ir liudytoja apklausta RUAB ,,Molesta“ buhalterė O. P., kuri paaiÅ¡kino, jog Å¡is susitarimas nebuvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitÄ , o pinigai, remiantis juo, nebuvo pervesti.  Vertindamas ieÅ¡kovo S. Ž. pateiktas turto deklaracijas, kuriomis taip pat įrodinėjamas pinigų perdavimo faktas, teismas nustatė, kad deklaracija už 2010 m. nėra aktuali, nes ginčijami sandoriai įvyko 2011 m.

Taip pat nustatė, kad pirmÄ kartÄ paskolinta suma nurodyta deklaracijoje už 2014 m., kuri užpildyta 2015-04-29 ir įvardijama kaip pirminė. Daugiau nei po metų, t. y. 2016-06-01, ieÅ¡kovas papildė 2011 m. deklaracijÄ , įtraukdamas į jÄ duomenis apie atsakovui suteiktÄ paskolÄ . Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms nurodyti duomenys negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, juolab kad ieÅ¡kovas S. Ž., užimdamas svarbias pareigas (Molėtų rajono savivaldybės meras), negalėjo nežinoti, jog jis gautÄ ir paskolintÄ didelę pinigų sumÄ turėjo deklaruoti pildydamas deklaracijÄ už 2011 metus, t. y. 2012, o ne 2015 metais.   Pirmosios instancijos teismas aktualiomis, vertinant sutarčių sudarymo aplinkybes, pripažino ir paskolos sutarčių 9 punktų nuostatas, pagal atsakovas R.

J. sutiko įkeisti jam nuosavybės teise priklausančias UAB „Lietuvos melioracija“ akcijas. Å ios sÄ lygos nebuvo vykdomos, atsakovas akcijų neįkeitė, o ieÅ¡kovai to nereikalavo. Paskolos sutartyse yra nurodytos didelės pinigų sumos, todėl bet koks apdairiai ir rÅ«pestingai besielgdamas asmuo, teismo vertinimu, turėtų siekti, kad dideles pinigų pasiskolinantis asmuo pateiktų ir tam tikrus užtikrinimo bÅ«dus.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimus, paradė iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina ir pagrįsta yra atsakovo pozicija, kad jis pinigų negavo, nei ieÅ¡kovų pozicija, kad jie perdavė atsakovui pinigus.

Kadangi pinigai pagal paskolos sutartis labiau tikėtina nebuvo perduoti, todėl atsakovui ne tik nekyla pareiga jų grÄ Å¾inti, bet dėl Å¡ios priežasties tenkintinas ir jo reikalavimas pripažinti paskolos sutartis nesudarytomis (CK 6.875 str. 3 d.). Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovai S. Ž. ir T. R. apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 103-109) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-06-30 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:   Teismas nepateisinamai ilgai (daugiau nei 2 m.) nagrinėjo Å¡iÄ bylÄ . Byla nebuvo stabdoma dėl atliekamų ekspertizių ar panaÅ¡ių pateisinamų priežasčių, tačiau posėdžiai buvo skiriami ypač retai, pvz., pradėjus bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės ir 2016 m. gruodžio mėn. posėdyje iÅ¡klausius Å¡alis bei apklausus liudytojus, kitas posėdis (kurio metu per 10 min. apklausta viena liudytoja ir pasakytos advokatų baigiamosios kalbos) paskirtas beveik po pusės metų – 2017-05-17.

Sprendimas (4 lapai) raÅ¡ytas dar pusantro mėnesio. Tai, kad paskolos dalykas buvo perduotas atsakovui, patvirtina byloje esantys tiesioginiai įrodymai – ginčo paskolos sutartys ir jose įtvirtintos sÄ lygos (2 p., 5 p.). Sutartyse aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia, paskolos perdavimo bei priėmimo faktas. Kiekviename sutarties puslapyje yra atsakovo paraÅ¡as. Sutarties dalyko perdavimÄ patvirtina ir byloje esantys netiesioginiai įrodymai. IÅ¡ byloje esančios 2016-04-19 AB DNB banko pažymos Nr. 30.180-143/2006 matyti, kad ieÅ¡kovas T.

R. laikotarpiu nuo 2007-05-01 iki 2011-04-30 iÅ¡ savo sÄ skaitos Å¡iame banke išėmė 975 200 Lt. IeÅ¡kovas 2011 m. gegužės mėn. disponavo pakankama grynųjų pinigų suma, iÅ¡ kurios 2011-05-15 perdavė 449 200 Lt (grynaisiais pinigais) ieÅ¡kovui S. Ž., o 2011-05-16 – 189 620 Lt (grynaisiais pinigais) atsakovui. Be to, tai, kad ieÅ¡kovo T. R. dispozicijoje buvo pakankamai lėšų paskolai suteikti, patvirtina byloje esanti jo ir jo sutuoktinės pajamų deklaracija, iÅ¡ kurios matyti, jog vien per 2007 m. jie gavo daugiau nei 3 mln.

Lt pajamų. Ä® bylÄ pateikti ieÅ¡kovo T. R. raÅ¡tai (2013-09-12, 2014-12-10), kuriais jis nuosekliai reikalavo, kad atsakovas sumokėtų palÅ«kanas už gautas sumas, paneigia atsakovo teiginius dėl neva nereikalautų palÅ«kanų ir negauto paskolos dalyko.   IeÅ¡kovo S. Ž. į bylÄ pateikti netiesioginiai įrodymai – 2011-05-15 paskolos sutartis, kuria T. R. jam paskolino 449 200 Lt, Å¡eimos turto deklaracija patvirtina ginčo sandorių realumÄ . Be to, tai patvirtina ir byloje esantis 2011-05-31 susitarimas, pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovų ir atsakovo, kuria atitinkamomis proporcijomis įsipareigojama atlyginti nuostolius UAB „Firma Lietuvos melioracija“ dėl draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, laidavusiai už RUAB „Molesta“ pagal laidavimo sutartį.

Aplinkybė, kad atsakovas neturėjo pakankami lėšų RUAB ,,Molesta“ paskolai suteikti ir todėl reikalingÄ 800 000 Lt sumÄ skolino iÅ¡ ieÅ¡kovų, patvirtina byloje esantis 2011-05-09 raÅ¡tas, kuriama atsakovas nurodė, jog jis neturi reikiamos sumos.  Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų reikalavęs perduoti pinigus ar nutraukti sutartį. PrieÅ¡ieÅ¡kinis buvo pareikÅ¡tas praėjus daugiau nei 4 m. po sandorio sudarymo, t. y. tik tuomet, kai buvo kreiptasi į teismÄ dėl skolos priteisimo.

Todėl atsakovo nurodomos aplinkybės neatitinka realybės ir tėra jo gynybinė pozicija. Paskolos davėjai ir paskolos gavėjas yra fiziniai asmenys, kurie neveda buhalterinės apskaitos ir neturi jokių kvitų ar panaÅ¡ių buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, tokie įrodymų negali ir negalėjo bÅ«ti pateikti. IeÅ¡kovai turi absoliučiÄ teisę pasirinkti bet kurį legalų pinigų perdavimo bÅ«dÄ . Grynieji pinigai pas ieÅ¡kovÄ buvo saugomi labai trumpai, tik vienÄ dienÄ , todėl toks elgesys neprieÅ¡tarauja rÅ«pestingo ir apdairaus asmens standartui.

 TriÅ¡aliu 2011-05-16 susitarimu ieÅ¡kovas T. R. atleido RUAB „Molesta“ nuo prievolės dalies jam vykdymo, o naujasis skolininkas atsakovas R. J., tapęs 627 580 Lt savininku, įgijo prievolę Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti T. R. paskolos sutartyse nustatyta tvarka ir terminu. BÅ«tent Å¡ios sumos dalį RUAB „Molesta“ pervedė atsakovui bankiniais mokėjimais. Å ie faktai paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad aptariamas susitarimas neįrodo pinigų perdavimo.  Teismas padarė hipotetinę prielaidÄ , kad G.

V., kaip UAB „Inžinerius“ akcininkui, yra naudingas vienoks ar kitoks Å¡ios bylos rezultatas. Liudytojos O. P. parodymų interpretavimas ne tik neatitinka tikrovės, bet ir yra teisiÅ¡kai ydingas. Viena vertus, ne liudininkė, bet teismas sprendžia ar sandoris sukelia teisines pasekmes. Kita vertus Å¡i liudytoja kategoriÅ¡kai nurodė, jog bÅ«tent remiantis triÅ¡aliu 2011-05-16 susitarimu pervedė pinigus atsakovui. IeÅ¡kovo S. Ž. pateiktos deklaracijos yra tik iÅ¡vestinis įrodymas apie paskolų suteikimÄ .

Klaidų deklaracijose taisymas yra įstatymuose reglamentuotas, teisėtas veiksmas, todėl tokie veiksmai negali bÅ«ti vertinami atsakovo naudai. Atsakovas niekada nepranešė ieÅ¡kovams, kad neįformino akcijų įkeitimo, todėl ieÅ¡kovai pagrįstai tikėjosi, kad įkeitimo sandoris yra užbaigtas. Be to, paskolų grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas ne tik akcijų įkeitimu, bet ir netesybomis. Atsakovas R. J. atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ (t. 3, b. l. 121-128) praÅ¡o jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:      IeÅ¡kovai nepagrįstai teigia, kad paskolos sutartyse atsakovas patvirtino, kad gavo paskolos dalykÄ . Sutarčių 5 punktas tik patvirtina, kad paskolų davėjai perdavė paskolos dalykÄ paskolos gavėjo nuosavybėn, tačiau tai nėra paskolos gavėjo patvirtinimas, jog jis jį gavo. Nesant užfiksuoto paskolos dalyko gavimo nuosavybėn fakto, bÅ«tent ieÅ¡kovai turi įrodyti pinigų perdavimo faktÄ . Sutarčių 9 punktas nebuvo įgyvendintas (neįkeistas turtas), o ieÅ¡kovai per visÄ laikotarpį nuo sutarčių pasiraÅ¡ymo taip ir nepareiÅ¡kė pretenzijų dėl to.

Tokie ieškovų veiksmai leidžia manyti, kad paskolos dalykas atsakovui nebuvo perduotas.   Aplinkybė, kad nebuvo atliktas nė vienas mokėjimas, gali būti aiškinama tik taip, kad paskolos sutartys nebuvo sudarytos, nes paskolos dalykas taip ir nebuvo perduotas. Ieškovai teikia akivaizdžiai neteisingus byloje esančių įrodymų vertinimus, teigdami, kad atsakovas nė karto nenurodė, jog negavo paskolos dalyko. Priešingai, atsakovo 2013-02-30, 2015-01-16 atsakymai į ieškovo T. R. pretenzijas patvirtina, kad jis to niekada nepripažino.

Paskolos sutarties su ieÅ¡kovu S. Ž. terminas baigėsi 2013-11-16, tačiau jis per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį iki pat ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nėra pateikęs nė vienos pretenzijos ar reikalavimo. Reikalavimai grÄ Å¾inti skolÄ prasidėjo tik tuomet, kuomet kilo ginčai tarp RUAB „Molesta“ akcininkų. Paskolos sutartys buvo sudarytos siekiant iÅ¡saugoti RUAB ,,Molesta“ veiklÄ . Tuo metu baigėsi kredito sutartis su banku, o jos terminÄ bankas sutiko pratęsti tik su sÄ lyga, kad bendrovės akcininkai laiduos savo turtu.

IeÅ¡kovai nebuvo suinteresuoti iÅ¡saugoti bendrovės, siekė jos bankroto, todėl nenorėjo laiduoti. IeÅ¡kovai už savo laidavimÄ / teigiamÄ balsavimÄ valdyboje pareikalavo iÅ¡ atsakovo, kad jis pasiraÅ¡ytų paskolos sutartis, realiai jų nevykdant. Bet tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovai turės atsakyti už įmonės neįvykdytas prievoles bankui, tuomet jie pareikalaus iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti jam „paskolintus“ pinigus. Atsakovas, siekdamas iÅ¡saugoti įmonę, neturėjo kito pasirinkimo, todėl sutiko pasiraÅ¡yti Å¡ias sutartis, nors realiai paskolos dalykas jam nebuvo perduotas.Minėtos ginčo sutarčių sudarymo aplinkybės patvirtina, kad paskolos dalykas nebuvo perduotas.

Todėl visiÅ¡kai nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki ieÅ¡kovų teiginiai, kad atsakovas turėjo reikalauti, kad pinigai jam bÅ«tų perduoti arba reikalauti, kad sutartys bÅ«tų nutrauktos.   TriÅ¡aliu susitarimu buvo susitarta tik dėl paskolos dalyko pagal ieÅ¡kovo T. R. ir atsakovo pasiraÅ¡ytas sutartis perdavimo. Å iuo atveju buvo pasiraÅ¡ytos atskiros paskolos sutartys, neatleidžiant RUAB „Molesta“ nuo paskolos grÄ Å¾inimo. Ä®monė neįvykdė prievolės ieÅ¡kovui T. R. jo nurodytu bÅ«du, todėl įmonės prievolė nepasibaigė novacijos bÅ«du, o atsakovui nebuvo perduotas paskolos dalykas pagal sutartis, todėl jos pripažintinos nesudarytomis.

IeÅ¡kovų nurodomas RUAB „Molesta“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as nepatvirtina fakto, kad atsakovui buvo pervestas paskolos dalykas pagal triÅ¡alį susitarimÄ , nes mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad pinigai atsakovui pervedami pagal paskolos sutartį tarp RUAB „Molesta“ ir atsakovo. Aplinkybę, jog triÅ¡alis susitarimas niekada nebuvo apskaitomas įmonės buhalterinėje apskaitoje ir kad įmonė atsakovui 2012 m. pervedė pinigus visai kito sandorio pagrindu, patvirtino ir liudytoja O. P..  Tai, kad triÅ¡alis susitarimas nebuvo įvykdytas ir paskolos sutarčių dalykas atsakovui nebuvo perduotas nei ieÅ¡kovo T.

R., nei RUAB „Molesta“, patvirtina įmonės bankroto administratoriaus pozicija restruktÅ«rizavimo byloje, kurioje jis ginčija ieÅ¡kovo T. R. kreditorinį reikalavimÄ ir teikia buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie pagrindžia, kad įmonė jam negrÄ Å¾ino paskolos. Teismas pagrįstai nevertino liudytojo G. V. parodymų, argumentuodamas jo suinteresuotumu. Tarp atsakovo ir liudytojo G. V. yra kilęs ne vienas teisminis ginčas (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama c. b. Nr. e2-3481-656/2017). Be to, Å¡io liudytojo parodymai prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo S. Ž. nurodytoms paskolos dalyko perdavimo aplinkybėms, kad perdavimo metu daugiau nedalyvavo niekas, tik jis ir atsakovas.   Teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovo S. Ž. ir jo sutuoktinės deklaracijos už 2014 m. neįrodo pinigų perdavimo fakto, nes Å¡i paskola deklaruota tik 2015 m.DNB banko2016-04-19 pažyma, ieÅ¡kovo T.

R. ir jo sutuoktinės deklaracijos už 2007 m. taip pat niekaip neįrodo pinigų perdavimo fakto. Akivaizdu, kad išgryninti pinigai galėjo būti naudojami ir kitais tikslais, o ne siekiant juos kaupti 5 m. ir vėliau panaudojant paskolai suteikti. Ieškovas T. R. yra verslininkas, jis pinigus investuodavo. Ieškovų nurodomas 2011-05-31 šalių susitarimas niekaip nepatvirtina pinigų perdavimo atsakovui fakto. Šis susitarimas yra negaliojantis, nes nepasirašytas vienos iš šalių – T. R.. Teisėjų kolegija  k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų prijungimo Atsakovas R. J. 2015-05-22 pateikė praÅ¡ymÄ prijunti prie bylos papildomÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-40-180/2018. Nurodė, kad paminėta nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2017-02-15 sprendimÄ , kuriuo, be kita ko, pripažintas negaliojančių Å¡ios bylos Å¡alių sudarytas triÅ¡alis susitarimas, kuriuo vienas iÅ¡ apeliantų įrodinėja pinigų pagal ginčo paskolos sutartis perdavimo faktÄ .

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teisėjų kolegija atsakovo pateiktÄ dokumentÄ atsisako priimti tuo pagrindu, kad duomenys apie Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-40-180/2018 yra LITEKO duomenų bazėje, ir teismas, kilus poreikiui, gali Å¡ia duomenų baze pasinaudoti savarankiÅ¡kai ir susipažinti su kitų bylų procesiniais dokumentais (CPK 179 str. 3 d.).

Be to, procesiniai dokumentai ir nėra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 str.), todėl iÅ¡ Å¡iuo aspektu jų prijungimo prie bylos medžiagos kaip naujų įrodymų klausimas nėra aktualus. Dėl sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybių Apeliantai kvestionuoja tiek teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jų reikalavimas priteisti skolÄ , tiek dalį, kuria paskolos sutartys, iÅ¡ kurių buvo kildinamas minėtas reikalavimas, pripažintos nesudarytomis. Pirmiausiai įvertintinas teismo argumentų, kuriais ginčo sutartys pripažintos nesudarytomis, teisėtumas ir pagrįstumas, nes tik įvertinus paminėtas aplinkybes galės bÅ«ti sprendžiama, ar yra pagrindo iÅ¡vadai dėl atsakovo netinkamų sutartinių paskolinių prievolių vykdymo ir tokių prievolių nevykdymo pasekmių.

Paskolos sutarties sampratÄ reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.).

Teismai jau yra suformavę praktikÄ , kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Todėl nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Taigi, kaip teisingai nurodyta skundžiame teismo sprendime, sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo sudaryta bÅ«tent paskolos sutartis, turi bÅ«ti nustatomas pinigų (daiktų) perdavimo (neperdavimo) pagal sutartį faktas.

 Kasacinis teismas, koreguodamas ir plėtodamas paskolos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad paprastai paskolos sutartyje ar kitame skolos dokumente turėtų bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> Å¡i sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties Å¡alims iÅ¡vengti su tuo susijusių ginčų ateityje.

Tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali bÅ«ti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis byloje Nr. 3K-7-430/2013). Nagrinėjamu atveju į bylÄ pateiktos keturios 2011-05-16 pasiraÅ¡ytos sutartys, įvardijamos paskolos sutartimis:

Nr. 2011-1 (toliau – Sutartis Nr. 1), Nr. 2011-2 (toliau – Sutartis Nr. 2), Nr. 2011-3 (toliau – Sutartis Nr. 3), Nr. 2011-4 (toliau – Sutartis Nr. 4) (b. t. 1, b. l. 7-8; prijungtos b. l. 8-11). Visų Å¡ių sutarčių 2 punktuose nurodyta analogiÅ¡ka sÄ lyga, kad paskolos davėjas perdavė paskolos gavėjui Å¡ios sutarties 5 punkte numatytÄ pinigų sumÄ , o paskolos gavėjas jÄ gavo ir įsipareigoja, laikantis Å¡ios sutarties IV dalyje numatytų terminų, grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ .

Sutarčių 5 punkte nurodyta, kad Å¡ia sutartimi paskolos davėjas patvirtina, kad perdavė, o paskolos gavėjas gavo nuosavybėn, atitinkamai, pagal Sutartį Nr. 1 – 572 040 Lt paskolÄ , Sutartį Nr. 2 – 245 160 Lt, pagal Sutartį Nr. 3 – 134 760 Lt, pagal Sutartį Nr. 4 – 314 440 Lt. Sutarčių 6 punktuose numatyta, kad Sutarties Nr. 1 suteikimo terminas iki 2015-05-16, Sutarties Nr. 2 iki 2013-11-16, Sutarties Nr. 3 iki 2013-11-16, Sutarties Nr. 4 iki 2015-11-16. Be to, visų sutarčių 4.4. punkte yra aptarta atsakovo pareiga mokėti paskolos davėjui 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas, pervedant jas kas metus į paskolos davėjo sutartyje nurodytÄ sÄ skaitÄ .

Pagal 11 punktÄ tuo atveju, jei paskolos gavėjas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutarčių 6 punkte numatytas pareigas, jam skaičiuojami 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Vadinasi, ginčo sutartyse, kurias į bylÄ pateikė apeliantai, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovo negrÄ Å¾intas paskolas, yra aptartos esminės paskolos sutarties sÄ lygos: pinigų perdavimas ir įsipareigojimas juos nustatytu terminu grÄ Å¾inti, palÅ«kanų ir netesybų mokėjimas (CK 6.870 str. 1 d.), t .y. visos sutartys iÅ¡oriÅ¡kai atitinka paskolos sutarčių turiniui keliamus reikalavimus, taip pat yra įvardintos paskolos gavėjui perduotos pinigų sumos, o 5 punkte įraÅ¡ytas paskolos gavėjo patvirtinimas apie pinigų jam perdavimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esant tokiai situacijai, t. y. įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių, yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau įstatyme paskolos gavėjui taip pat suteikta teisė Å¡iÄ prezumpcijÄ nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-37/2014). Kai ginčas kyla dėl paskolos sutarties, kuri turi bÅ«ti sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma, ir ginčijama sutartis yra raÅ¡ytinė paskolos sutartis, tai, atsakovui teigiant, kad jis pinigų ar daiktų faktiÅ¡kai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, Å¡ios aplinkybės gali bÅ«ti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Tokiu atveju, remiantis kasacinio teismo suformuluotomis įrodinėjimo naÅ¡tos tokios kategorijos bylose paskirstymo taisyklėmis, bÅ«tent atsakovui, neigiančiam pinigų perdavimo pagal sutartis faktÄ , tenka pareiga įrodyti, kad pinigai jam nebuvo perduoti ir kad paskolos sutartys nesudarytos, nepaisant raÅ¡ytinės formos paskolos dokumento suraÅ¡ymo ir jo pasiraÅ¡ymo. Todėl nėra pagrindo sutikti su tokiais apeliantų skundo argumentais, kad vien sutarčių 2, 5 punktuose iÅ¡dėstytos sÄ lygos ir jų formuluotės nekvestionuotinai (neginčytinai) patvirtina pinigų perdavimo atsakovui faktÄ pagal kiekvienÄ iÅ¡ sutarčių.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad, prieÅ¡ingai nei sprendė bylÄ nagrinėjęs teismas, pinigų perdavimo atsakovui faktÄ patvirtina ir kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai – apeliantų banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, turto deklaracijos, Å¡alių susiraÅ¡inėjimai, liudytojų parodymai bei triÅ¡alis susitarimas, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai ir dėl to padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad paskolos dalykas nebuvo atsakovui perduotas. Tačiau teisėjų kolegija įrodinėjimo ir įrodymų vertinimų klaidų, sprendžiant dėl sandorių (ne)sudarymo, nenustatė ir su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

 IÅ¡ byloje esančių apelianto T. R. banko sÄ skaitų iÅ¡rašų (t. 2, b. l. 103-109) iÅ¡ tiesų galima spręsti, kad laikotarpiu nuo 2007-05-01 iki 2011-04-30 jis iÅ¡grynino 975 200 Lt. IÅ¡ apelianto Å¡eimos turto deklaracijos matyti, kad per 2007 m. gautos pajamos siekė 3 mln. Lt (t. 2, b. l. 85-99). Ir nors tokie duomenys iÅ¡ esmės liudytų apie apelianto T. R. finansinį pajėgumÄ suteikti paskolas tretiesiems asmenims, atitinkamai, ir apie galimybę suteikti atsakovui ginčo Sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytÄ 817 200 Lt paskolÄ , tačiau Å¡iame kontekste pažymėtina, kad apelianto finansinis pajėgimas suteikti atitinkamo dydžio paskolas byloje ir nebuvo ginčijamas.

Ginčas kilo dėl tokios aplinkybės, ar realiai jis tokiÄ pinigų sumÄ pagal atsakovo ginčijamas sutartis yra jam suteikęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pats apeliantas T. R. deklaruoja esÄ s verslininkas, kelių įmonių akcininkas, pripažinti mažai tikėtinais tokie jo argumentai, kad bankų sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenys apie piniginių lėšų iÅ¡gryninimÄ per daugiau nei ketverių metų laikotarpį savaime patvirtina Å¡ių pinigų panaudojimÄ ginčo paskoloms suteikti.

Mažai tikėtina, kad profesionalus verslininkas daugiau nei ketverius metus savo žinioje turėjo tokiÄ sumÄ grynųjų pinigų, kaupė ir niekur Å¡ių lėšų neinvestavo, negavo ekonominės naudos. TokiÄ teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ suponuoja ir paties apelianto T. R. deklaruojamas pajamų gavimo bÅ«das – iÅ¡ metinių pajamų deklaracijų (t. 2, b. l. 126,138) matyti, kad didžiÄ jÄ dalį jose nurodytų pajamų sudaro bÅ«tent gaunamos palÅ«kanos už vertybinius popierius, indelius, suteiktas paskolas.

Taigi, iÅ¡ aptartų duomenų matyti, kad nors ginčo sutarčių sudarymo metu apeliantas T. R. savo banko sÄ skaitose turėjo pakankamai lėšų paskolai suteikti, tačiau sutartyse nurodytos sumos iÅ¡gryninimas bÅ«tent Å¡ių sandorių sudarymo momentu nėra užfiksuotas, taip pat nėra atliktas ir bankinis pavedimas paskolos gavėjui, nors toks paskolos suteikimo bÅ«das neabejotinai bÅ«tų ne tik gerokai paprastesnis, saugesnis, bet ir ekonomiÅ¡kai naudingesnis, juolab kad iÅ¡gryninat didžiules pinigų sumas iÅ¡ banko sÄ skaitų patiriami papildomi finansiniai kaÅ¡tai už lėšų iÅ¡gryninimÄ .

IÅ¡ esmės panaÅ¡ios pozicijos sprendime laikėsi ir pirmosios instancijos teismas, tik apeliantai teismo sprendimo argumentus, Å¡iam panaudojus nepakankamai aiÅ¡kias lingvistines formuluotes, netinkamai interpretuoja kaip teismo nusprendimÄ jiems, fiziniams asmenims, vesti buhalterinę apskaitÄ ar iÅ¡duoti kvitus. Todėl Å¡ie skundo argumentai nėra pagrįsti, nes teismas bÅ«tent taip, kaip tvirtina apeliantai, susiklosčiusios situacijos neįvertino. Å iame kontekste pažymėtina, jog iÅ¡ tiesų byloje nėra įtikinamų argumentų, kodėl profesionalÅ«s verslininkai, neabejotinai turintys ne tik verslo, bet ir tokių sandorių sudarymo patirties, atliko ne bankinį pavedimÄ , kuris aiÅ¡kiai ir užtikrintai leistų identifikuoti tiek paskolos dalyko perdavimo momentÄ , tiek jo sumÄ bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, o pasirinko grynųjų pinigų perdavimÄ , kaip kad tvirtina savo procesiniuose dokumentuose.

Papildomų abejonių dėl paskolos dalyko perdavimo bÅ«tent tokia forma, kaip nurodo apeliantai, kelia ir jų nurodomo perdavimo bÅ«do (grynaisiais) neatitikimas kitoms sutarčių nuostatoms (sÄ lygoms), reguliuojančioms paskolos dalyko grÄ Å¾inimÄ , todėl ir Å¡ios abejones vertintinos atsakovo naudai. Ginčo sutarčių 8 punkte paskolos suma pripažįstama grÄ Å¾inta paskolos davėjui nuo jos įskaitymo į paskolos davėjo sÄ skaitÄ momento, t. y. atlikus bankinį pavedimÄ , bet ne jÄ grÄ Å¾inant grynaisiais pinigais.

Tokia sÄ lyga patvirtina atsakovo atsikirtimų pozicijÄ , kad Å¡alys visuomet prioritetÄ teikė bankiniams pavedimas, o ne grynųjų pinigų operacijoms. Tokiu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien pats faktas, jog apeliantas T. R. disponavo didelės vertės turtu bei iki ginčo sandorio per ketverius metus daugiau nei 485 bankinėmis operacijomis iÅ¡sigrynino atitinkamas pinigų sumas, savaime nelemia iÅ¡vados, jog minėti pinigai buvo kaupiami ir vėliau perduoti atsakovui pagal ginčo sutartis. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje esanti apeliantų 2011-05-11 sudaryta paskolos sutartis patvirtina 449 200 Lt paskolos suteikimo apeliantui S. Ž. faktÄ , o Å¡ios paskolos dalykÄ apeliantas S. Ž. perdavė atsakovui kaip pagal sutartis Nr. 3 ir Nr.

4. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie duomenys taip pat nėra pakankami teismo padarytai iÅ¡vadai, jog pinigai nebuvo atsakovui realiai perduoti, paneigti. Nors apeliantų sudaryta paskolos sutartis nėra nagrinėjamos bylos dalykas, ja remiamasi kaip įrodinėjimo priemone, todėl reikalinga įvertinti ir Å¡ios sutarties turinį bei reikÅ¡mę. Å ios apeliantų sutarties realaus įvykdymo aspektas, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat abejotinas. Byloje nesama duomenų, iÅ¡skyrusi patį sutarties tekstÄ , kad apeliantui S. Ž. realiai buvo perduota nurodyta toje sutartyje pinigų suma, atitinkamai, kad apeliantas galėjo tokiomis lėšomis disponuoti ir jas 2011-05-16 perskolinti atsakovui.

Abejonių dėl aptariamo sandorio realumo, o tuo pačiu ir ginčo dalyko perdavimo atsakovui, kyla taip pat ir dėl to, kad ir Å¡iÄ paskolos sutartį (kartu su nagrinėjamoje byloje analizuojamomis sutartimis) apeliantas S. Ž. iÅ¡vieÅ¡ino tik 2016-06-01, įtraukdamas jÄ Ä¯ savo turto deklaracijÄ už 2011 m. (t. 3, b. l. 5-6). Todėl net ir sutinkant su apeliantų pozicija, kad įstatymai nedraudžia tikslinti pateiktų deklaracijų, Å¡iuo konkrečiu atveju toks patikslinimas buvo atliktas tik pradėjus nagrinėti byloje kilusį Å¡alių ginÄÄ , tuo galimai siekiant rinkti/kurti naujus duomenis, patvirtinančius bÅ«tent paskolos teisinių santykių susiklostymÄ tarp Å¡alių.

Taip ir iÅ¡ Å¡iuo atveju nepateikta jokio įtikinamo paaiÅ¡kinimo, kodėl buvo reikalinga paskolÄ atsakovui suteikti iÅ¡ esmės apelianto T. R. piniginėmis lėšomis per tarpininkÄ , apeliantÄ S. Ž., pirmiausia paskolÄ suteikiant jam, o po kelių dienų ir atsakovui.    Teisėjų kolegija negali sutikti su ir su tokiais apeliantų skundo argumentais, kad pinigų perdavimo pagal ginčo sutartis faktas pagrindžiamas Å¡alių 2011-05-31 susitarimu (t. 2, b. l. 82). Pažymėtina, kad Å¡is susitarimas nėra pasiraÅ¡ytas vienos iÅ¡ jo Å¡alių – apelianto T.

R.. Be to, šis susitarimas, atsižvelgiant į jo turinį, yra susitarimas dėl šalims priklausančios bendrovės RUAB „Molesta“ valdymo ir bendro įsipareigojimo už šios bendrovės prievoles. Minėtas susitarimas įpareigoja asmenis, prisiėmusius konkrečias ir labai aiškiai apibrėžtas tame susitarime prievoles, jas vykdyti, tačiau niekaip negali patvirtinti paskolos dalyko perdavimo pagal visas keturias dar iki šio susitarimo sudarytas paskolos sutartis ir/ar paskolinių santykių susiklostymo tarp šalių.

Teisėjų kolegija taip pat įvertina Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ , vykusį po ginčo sandorių pasiraÅ¡ymo. Pirmiau nurodyta, kad visų sutarčių 4.4. punkte buvo nustatyta paskolos gavėjo (atsakovo) pareiga mokėsi paskolos davėjui (apeliantams) 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas, jas kasmet pervedant į paskolos davėjo sutartyje nurodytÄ sÄ skaitÄ . Apeliantų teigimu, aplinkybė, kad jie yra pasinaudoję minėtoje nuostatoje įtvirtinta teise, taip pat leidžia įsitikinti, kad faktiÅ¡kai Å¡alis siejo sutartiniai paskoliniai teisiniai santykiai.

Tačiau ir Å¡ie skundo argumentai stokoja pagrįstumo. IÅ¡ byloje esančių apelianto T. R. atsakovui 2013-09-12 bei 2014-12-10 siųstų praneÅ¡imų (t. 1, b. l. 30, 32) matyti, kad praėjus daugiau nei dvejiems metams po Sutarties Nr. 1 sudarymo apeliantas kreipėsi į atsakovÄ dėl palÅ«kanų pagal Å¡iÄ sutartį sumokėjimo, o 2014-12-10 praneÅ¡imu apeliantas informavo vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį nutraukiantis. Atsakovas savo 2013-11-30, 2015-01-16 atsakymuose (t. 1, b. l. 31, 33) nurodė, jog jam neaiÅ¡kus tokio reikalavimo mokėti palÅ«kanas pagrindas, praÅ¡ydamas pateikti įrodymus, patvirtinančius paskolinių santykių buvimÄ .

Visų pirma pažymėtina, kad nors sutartyse numatytas palÅ«kanų mokėjimas kas metus, jų pagal Sutartį Nr. 1 apeliantas T. R. pareikalavo tik praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo jų sudarymo, o įrodymų, susijusių su Sutartyje Nr. 2 numatytų analogiÅ¡kų teisių bei pareigų įgyvendinimu, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė. Byloje taip pat nėra duomenų kad tokius reikalavimus iki 2015-08-17, kuomet prieÅ¡ pateikiant ieÅ¡kinį iÅ¡siuntė atsakovui praneÅ¡imÄ apie Sutarties Nr. 4 nutraukimÄ bei skolos, palÅ«kanų grÄ Å¾inimo (prijungtos b. l. 12), bÅ«tų atsakovui reiÅ¡kęs apeliantas S. Ž., o analogiÅ¡kų reikalavimų, kildinamų iÅ¡ Sutarties Nr. 3, jis nėra reiÅ¡kęs. Tokioje situacijoje pritartina pirmosios instancijos teismui, kad apeliantų faktinis elgesys taip pat neliudija faktinių paskolinių teisinių santykių susiklostymo tarp Å¡alių.

Pagrįstų abejonių dėl paskolinių teisinių santykių tarp Å¡alių susiklostymo, kÄ skundžiamame sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kelia dar ir tokia aplinkybė, jog nebuvo siekiama realaus paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių, nurodytų sutarčių 9 punkte, įgyvendinimo, t. y. atsakovui nuosavybės teise priklausančių 22 181 vnt. UAB firma ,,Lietuvos melioracija“ akcijų įkeitimo. Mažai tikėtina, jog apeliantai, grynaisiais pinigais paskolindami atsakovui (fiziniam asmeniui) itin didelę pinigų sumÄ pagal visas keturias sutartis, nebÅ«tų kontroliavę paminėtos sutartinės prievolės įvykdymo ir ar nebÅ«tų užsitikrinę savo turtinių interesų apsaugos, sudarius tokį susitarimÄ .

Taigi vien teiginiai, kad apeliantai tikėjosi, jog Å¡i sÄ lyga yra įvykdyta, stokoja įtikinamumo ir pagrįstumo – byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantai bÅ«tų kreipęsi į atsakovÄ dėl Å¡ios nuostatos įgyvendinimo ar siekę susipažinti su aktualiais jiems UAB ,,Lietuvos melioracija“ dokumentais. Sutiktina su apeliantais, kad piniginių lėšų grÄ Å¾inimo užtikrinimo funkcijÄ paskoliniuose teisiniuose santykiuose iÅ¡ dalies gali atlikti ir netesybos, kurios skatina skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti piniginę prievolę, kita vertus, vien netesybos negali garantuoti, kad skolininkai prievolę tikrai įvykdys.

Dėl tokių įrodinėjimo priemonių, kaip liudytojų G. V. bei O. P. paaiÅ¡kinimai įrodomosios reikÅ¡mės, pažymėtina, jog teismas sprendė, kad G. V. liudijimas mačius pinigų perdavimÄ atsakovui nėra patikimas, nes Å¡is liudytojas yra trečiojo asmens RUAB ,,Molesta“ dukterinės UAB ,,Inžinera“ akcininkas bei vadovas ir todėl gali turėti suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliantais, kad tokia teismo iÅ¡vada yra nemotyvuota ir nėra aiÅ¡ku, kokia įtakÄ trečiojo asmens turtinėms teisėms galėtų turėti teismo sprendimas, juolab kad ginčijamos sutartys sudarytos fizinių asmenų ir nei apie vienos iÅ¡ nurodytų įmonių teises ar pareigas nėra pasisakyta.

Kita vertus, nėra aiÅ¡ku ir tai, kokiu pagrindu remiantis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad liudytojas G. V. patvirtino matęs pinigų perdavimÄ pagal ginčo sutartis. PrieÅ¡ingai, Å¡is liudytojas 2016-12-28 vykusiame teismo posėdyje, atsakydamas tiek į bylÄ nagrinėjusio teismo, tiek į atsakovo atstovės klausimus, nurodė, kad dalyvaudavo RUAB ,,Molesta“ akcininkų susirinkimuose, jam buvo žinoma, jog Å¡alys ketina sudaryti ginčo paskolos sutartis, tačiau Å¡ių sutarčių sÄ lygos bei detalės jam nėra žinomos (garso įraÅ¡as nuo 2:28:37), jis nematė, kada ir kokiu bÅ«du buvo perduoti pinigai pagal minėtas sutartis (garso įraÅ¡as nuo 2:34:32).

 Be to, savo apeliaciniame skunde apeliantai netinkamai interpretuoja 2017-05-17 teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos O. P., kuri ginčo sandorių metu buvo RUAB ,,Molesta“ vyr. buhaltere, paaiÅ¡kinimus ir nurodo informacijÄ , kurios byloje nėra. PrieÅ¡ingai nei tvirtinama skunde, liudytoja, susipažinusi su byloje esančiu triÅ¡aliu susitarimu, paaiÅ¡kino, kad Å¡io susitarimo nėra mačiusi, yra mačiusi tik ginčo paskolos sutartis (garso įraÅ¡as nuo 38:39). Taip pat Å¡i liudytoja nurodė, kad susitarimas nebuvo įtrauktas į įmonės apskaitÄ (39:12).

Todėl apeliantų skundo argumentai, susiję su netinkamu liudytojų paaiÅ¡kinimų tyrimu bei įvertinimu, atmetami. Apeliantas T. R. dalies pinigų perdavimo pagal Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 (t. y. 627 580 Lt sumos) faktÄ , be kita ko, byloje įrodinėjo ir minėtu 2011-05-16 triÅ¡aliu susitarimu, sudarytu tarp jo, atsakovo ir trečiojo asmens restruktÅ«rizuojamos UAB ,,Molesta“ (t. 1, b. l. 9). Å iame susitarime nurodyta, kad jo Å¡alys sutinka, jog 627 580 Lt, T. R. paskolinti RUAB ,,Molesta“, bÅ«tų perduoti R.

J. pagal sutartį Nr. 2011-1, sudarytÄ tarp R. J. ir T. R.; R. J. ir UAB „Molesta“ sutinka pasiraÅ¡yti paskolos sutartį. Apelianto teigimu, Å¡ia sutartimi jo skolininkė RAUB ,,Molesta“ pakeista nauju skolininku – atsakovu R. J..   Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Vilniaus apygardos teisme iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-552-653/2017 pagal ieÅ¡kovių RUAB „Molesta“ ir UAB „Vesa ir partneriai“ ieÅ¡kinius atsakovams T. R., R. J. dėl sandorių nuginčijimo, rezultatÄ .

Joje buvo sprendžiamas ir Å¡io triÅ¡alio susitarimo, kuriuo apeliantas įrodinėja dalies paskolos dalyko perdavimo atsakovui, galiojimo klausimas. Teismas nustatė, kad triÅ¡alis susitarimas negali bÅ«ti vertinamas kaip susitarimas dėl novacijos, nes atsakovas T. R. pagal šį susitarimÄ neatleido ieÅ¡kovės (RUAB ,,Molesta“) nuo prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo, susitarus tik dėl to, kad ji paskolÄ turi grÄ Å¾inti R. J.. Be to, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-552-653/2017 šį triÅ¡alį sandorį pripažino negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, o Lietuvos apeliacinis teismas minėtÄ teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ , sutikdamas su teismo iÅ¡vadomis ir pažymėdamas, kad susitarime nėra įvardijamas tikslas pakeisti pradinį skolininkÄ nauju, kai pradinis skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo, o tiesiog susitarta, kad ieÅ¡kovė RUAB „Molesta“ jai T.

R. paskolintus 627 580 Lt turės grÄ Å¾inti R. J. pagal 2011-05-16 sutartį Nr. 2011-1 (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-40-180/2018; LITEKO duomenys). IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) taip pat matyti, kad Lietuvos Aukščiausiame Teisme priimtas ir nagrinėjamas T. R. kasacinis skundas dėl teismo sprendimo dalies, kuria, be kita ko, ir minėtas susitarimas pripažintas negaliojančiu, sprendimÄ Å¡ioje byloje numatyta skelbti 2018-07-04 15 val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-273-611/2018).

Nors kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje bus vertinami ir aptarti teismų argumentai, tačiau net ir tuo atveju, jeigu įsiteisėjusio teismo sprendimo dalis bÅ«tų panaikinta ar kitaip modifikuota, tai savaime nelemtų vertinimo, jog triÅ¡alėje sutartyje nurodytÄ sumÄ RUAB ,,Molesta“ yra faktiÅ¡kai perdavusi atsakovui kaip dalį apelianto T. R. paskolos pagal Sutartį Nr. 1.TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija grindžia ir iÅ¡nagrinėtos bylos teismų sprendimuose įvardinta aplinkybe, kad, vykdant 2011-05-12 paskolos sutartį ir 2012-05-16 triÅ¡alį susitarimÄ , ieÅ¡kovė RUAB „Molesta“ 2012 m. spalio mėn. (vadinasi, aiÅ¡kiai ne Sutarties Nr. 1, kurioje teigiama apie visos 572 040 Lt sumos perdavimÄ paskolos gavėjui, pasiraÅ¡ymo 2011-05-16 momentu) pervedė R.

J. 509 920 Lt (147 683 Eur); 2012 m. rugpjūčio–spalio mėn. pervedė T. R. 875 035,41 Lt (253 427,77 Eur). Jeigu atitinkamos sumos iÅ¡ tiesų buvo pervestos pagal triÅ¡alį susitarimÄ (o toks klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas), neaiÅ¡ku, kodėl R. J. pervesta suma neatitinka triÅ¡alėje sutartyje nurodyto dydžio. Dar daugiau, iÅ¡ byloje esančio RUAB ,,Molesta“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad mokėjimai 509 920 Lt sumai atsakovui buvo atlikti kaip paskolos jam grÄ Å¾inimas pagal paskolos sutartį Nr. 110512/2 (t. 1, b. l. 148), t .y. pagal 2011-05-12 sutartį, kuria atsakovas trečiajam asmeniui RUAB ,,Molesta“ suteikė 627 580 Lt paskolÄ (t. 1, b. l. 122-123).   Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teikdami teismui paaiÅ¡kinimus apeliantai, siekdami pagrįsti paskolos sutarčių sudarymo su atsakovu poreikį, tvirtino kad ginčo sutarčių sudarymÄ Å¡iuo konkrečiu atveju lėmė sudėtinga trečiojo asmens RUAB ,,Molesta“ finansinė padėtis, o pagrindinis įmonės kreditorius AB DNB bankas sutiko pratęsti kredito linijÄ tik su sÄ lyga, jog įmonės akcininkai užtikrins 1 600 000 Lt lėšų įmonėje buvimÄ .

Nurodė, kad akcininkai sutarė, jog kiekvienas iÅ¡ jų paskolins įmonei pinigų sumÄ proporcingÄ jų valdomų akcijų kiekiui. Kadangi atsakovas reikiamos pinigų sumos neturėjo, apeliantai jas paskolino ginčo sutartimis. Tačiau ir tokie teiginiai savaime negali patvirtinti nei paskolos sutarčių dalyko perdavimo atsakovui, nei paskolos sandorių realumo, nes patys apeliantai neginčijo fakto, kad sutartyse įvardijamos sumos RUAB ,,Molesta“ nebuvo perduotos(2016-12-28 posėdžio garso įraÅ¡as nuo 53:31), taip pat neįrodinėjo, kad paskolintas lėšas atsakovas panaudojo kitiems tikslams ar reikmėms.

 Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas sutarčių sudarymo aplinkybės aiÅ¡kina kiek kitaip, ir tiek prieÅ¡ieÅ¡kiniuose, tiek teikdamas paaiÅ¡kinimus teismui tvirtino jog tarp jo ir akcininkų kilo nesutarimai, jie nebuvo suinteresuoti trečiojo asmens veiklos tęstinumu, todėl nesutiko laiduoti savo turtu už tinkamÄ prievolių įvykdymÄ AB DNB bankui mainais į kredito sutarties pratęsimÄ . Teigia, kad visgi kompromisas buvo pasiektas, apeliantai sutiko laiduoti, bet su sÄ lyga, jog bus pasiraÅ¡ytos ginčo sutartys kaip garantija, jog tuo atveju, jei įmonė nesugebės vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir iÅ¡ieÅ¡kojimas bus nukreiptas į apeliantų turtÄ , pastarieji tokiu atveju galės reikalauti iÅ¡ atsakovo minėtų sumų.

 IÅ¡ byloje esančių 2011-05-13 susitarimų Nr.1 ir Nr. 2 su AB DNB banku (t. 1, b. l. 124-126, t. 3, b. l. 24-26) matyti, kad Å¡alys įsipareigojo atidėti suteiktų ar bÅ«simų paskolų grÄ Å¾inimo terminus trečiajam asmeniui RUAB ,,Molesta“ ir nereikalauti iÅ¡ bendrovės jų grÄ Å¾inti bei mokėti palÅ«kanų iki visiÅ¡kai bus įvykdyti bendrovės įsipareigojimai bankui (1 p.). Be to, Å¡iuose susitarimuose nurodyta, kad jų pasiraÅ¡ymo metu T. R. įmonei yra suteikęs 972 420 Lt paskolÄ (c));

R. J. – 627 580 Lt (c)). Nagrinėjamoje situacijoje aktualu dar ir tai, kad Å¡ie susitarimai su banku sudaryti dar iki buvo pasiraÅ¡ytos Å¡ioje byloje vertinamos paskolos sutartys. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėję ginÄÄ dėl triÅ¡alio bei kitų trečiojo asmens ir Å¡ios bylos Å¡alių sudarytų sandorių teisėtumo teismai jau yra pasisakę, jog tiek minėtuose susitarimuose su banku nurodytos paskolų sutartys faktiÅ¡kai nebuvo sudarytos, t. y. neįrodytas pinigų perdavimo faktas, tiek pripažino negaliojančiais kitus mokėjimus, kuriais buvo neva grÄ Å¾inamos suteiktos paskolos.

Teismai taip pat konstatavo, kad tokiu bÅ«du Å¡alys siekė iÅ¡vengti įsipareigojimų bankui vykdymo, t. y. susigrÄ Å¾inti iÅ¡ įmonės galimai suteiktas paskolas. Todėl lygiai taip pat yra tikėtina, kad panaÅ¡iu metu sudarytomis ginčo sutartimis Å¡alys nesiekė įforminti neva juo siejančių paskolinių teisnių santykių, o galimai turėjo kitų, jų nedeklaruojamų tikslų. Atitinkamos schemos buvimas ne tik konstatuota minėtuose teismų sprendimuose, bet Å¡iÄ aplinkybę 2016-12-28 teismo posėdžio metu patvirtino ir pats atsakovas (garso įraÅ¡as nuo 1:09:00).

Taigi aptarti ir kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina nei apeliantų, nei atsakovų pozicijų dėl sutarčių sudarymo ar jų pasirašymo poreikio. Vienaip ar kitaip jų pasirašymas buvo nulemtas bendrų šalių verslo interesų, susiklosčiusių tuo momentu. Ir nors ginčo sutarčių, kaip paskolos sandorių, pasirašymo tikslai aiškiai neidentifikuojami, nes šalys savo ketinimų neatskleidžia arba juos nurodo skirtingai, pinigų perdavimo aplinkybės byloje nebuvo įrodytos, o tai reiškia, kad sandoriai, kaip paskolos sutartys, nebuvo sudaryti.

Paskolos dalykas atsakovui nebuvo perduotas, Å¡iÄ pinigų perdavimo jam prezumpcijÄ atsakovas paneigė, todėl sutartys dėl paskolos suteikimo pagrįstai teismo pripažintos nesudarytomis. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų  Apeliantai taip pat nurodo ir tokius skundo argumentus, kad Å¡i byla pirmosios instancijos teisme buvo vilkinama, jos nagrinėjamas užtruko nepagrįstai ilgai, t. y. daugiau nei dvejus metus.   Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus Å¡iuos apeliantų skundo argumentus, pažymi, kad konkrečios bylos nagrinėjimo trukmė priklauso ne tik nuo teismo, bet ir nuo bylos Å¡alių elgesio.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuo apeliantų ieÅ¡kinių priėmimo iki teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei dveji metai. Tačiau, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, tam įtakos turėjo ir bylos Å¡alių atlikti procesiniai veiksmai. Byloje buvo nagrinėjami ne tik du apeliantų ieÅ¡kiniai, bet ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniai. Å alys viso proceso metu itin aktyviai naudojosi joms suteiktomis procesinėmis teisėmis – teikė praÅ¡ymus stabdyti bylÄ (t. 2, b. l. 5-7), papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (t. 2, b. l. 30-32), praÅ¡ymus iÅ¡reikalauti naujus įrodymus (t. 2, b. l. 70-72), sujungti bylas (t. 2, b. l. 116-118).

Å ios aplinkybės neabejotinai turėjo įtakos bylos nagrinėjimo trukmei, kadangi teismas, vadovaudamasis CPK nuostatomis, ne tik turėjo iÅ¡spręsti nurodytų dokumentų priėmimo į bylÄ klausimus, suteikti Å¡alims laiko su jais susipažinti ir pateikti savo pozicijÄ , bet ir iÅ¡spręsti juos iÅ¡ esmės. Be to, bylos nagrinėjimo trukmei Å¡iuo konkrečiu atveju turėjo ir kitos objektyvios aplinkybės – pasikeitusi teismo, nagrinėjusio Å¡alių ginÄÄ , sudėtis (Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2015-11-23 nutartimi Å¡i byla paskirta nagrinėti kitai teisėjai).

 Tai, kad 2016-12-28 protokoline teismo nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2017-05-17 13 val., o teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas ilgesniam, nei CPK 269 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dėl proceso vilkinimo. 2016-12-28 vykusiame teismo posėdyje, sprendžiant klausimÄ dėl kitos posėdžio datos, bylÄ nagrinėjusi teisėja nurodė, kad posėdis negalėjo bÅ«ti skiriamas anksčiau dėl jos užimtumo kitose bylose (2016-12-28 teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 2:55:47).

Tuo tarpu teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas ilgesniam nei įstatyme numatytam terminui dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos iÅ¡ anksto suplanuotų kasmetinių atostogų, t. y. dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme Atmetus apeliantų apeliacinį skundÄ , jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, rengiant šį skundÄ , iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies nepriteisiamos (CPK 93 str.).  Atsakovas apeliacinės instancijos teismui 2018-05-22 pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apeliantų 975 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Kartu su praÅ¡ymu pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus. PraÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos atsakovui iÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis, t. y. iÅ¡ kiekvieno jų po 487,50 Eur (CPK 98 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių                           Vilniaus apygardos teismo 2015-01-28 nutartimi apelianto T. R. prašymu ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovui R. J. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o šio turto nepakankant, piniginės lėšos, kurių suma / vertė 291 521,50 Eur (t. 1, b. l. 13-14). Panevėžio apygardos teismo 2015-08-24 nutartimi apelianto S. Ž. prašymu ieškinio reikalavimams užtikrinti taip pat pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovui R.

J. priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant pakankamai, pinginės lėšos, kurių suma / vertė 164 755,73 Eur (prijungtos b. t. 17-18). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ atmesti ieÅ¡kinį, dėl Å¡ių priemonių galiojimo nepasisakė, nors tokioje situacijoje turėjo iÅ¡spręsti šį klausimÄ savo sprendimu (CPK 150 str. 2 d.).Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kinys, įsiteisėja, vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tampa neaktualus.

Tokiu atveju jos panaikintinos Å¡ia nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t. y. po 487,50 Eur (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus 50 centų) iÅ¡ kiekvieno, apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovui R.

J. (a. k. (duomenys neskelbtini) Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3738-640/2015 pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovui R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų areÅ¡tÄ už 291 521,50 Eur sumÄ .Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-666-755/2015 pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones –atsakovui R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant ar nesant pakankamai, piniginių lėšų, kurių vertė ar suma – 164 755,73 Eur, areÅ¡tÄ .

TeisėjaiArtūras Driukas Dalia Kačinskienė Gintaras Pečiulis