49cb1e95-3e87-4777-a3e2-eaec2e5e9fe3 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-759-348/2019 Proceso Nr. 1-01-1-30830-2015-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. R. ir jo gynėjo advokato Vygaudo Molio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas buvo patenkintas ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu V. R. paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu. Teismas n u s t a t ė :

1. V. R. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Įpareigojimo dėl neatlygintinų darbų trukmė iki 2019 m. liepos 19 d., laisvės apribojimo bausmės pabaiga - 2019 m. rugsėjo 21 d.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi patenkinus Probacijos tarnybos teikimą, V. R. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme, ją atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo V. R. faktinio atvykimo atlikti bausmę arba jo faktinio sulaikymo dienos.

3. Skunde apygardos teismui nuteistasis V. R. ir jo gynėjas advokatas Vygaudas Molis prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir skirti baudą, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, jauną amžių, šeimyninę padėtį, nedidelį teisinį bei profesinį pasirengimo lygį. 3.1. Skunde nurodoma, kad laisvės apribojimo bausmės, nustatytos V. R. apkaltinamuoju nuosprendžiu, pakeitimas į areštą, nuteistajam dėl objektyvių priežasčių tik iš dalies neįvykdžius numatytų įpareigojimų, yra pernelyg griežta bausmė, atsižvelgiant, jog skiriama bausmė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir daryti nuteistajam teigiamą poveikį (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Todėl nuteistasis nesutinka su skundžiama pirmos instancijos teismo nutartimi dėl arešto paskyrimo, nesant jokių objektyvių duomenų dėl nuteistojo sąmoningo vengimo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, o jam tik dėl darbo užimtumo dalinai nevykdant įpareigojimų, todėl šios aplinkybės, apelianto teigimu, nesudaro pagrindo visu griežtumu taikyti valstybinę prievartą ir atimti asmeniui laisvę, skiriant areštą, tuo pačiu nutraukiant jo socialinius bei darbinius ryšius ir tuo pačiu prieštaraujant bausmių bei įpareigojimų skyrimo tikslui daryti teigiamą poveikį nuteistajam. 3.2.

Skunde apeliantas prašo teismo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį bei skirti teisingą baudą, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį bei jauną amžių, nes tai padėtų neprarasti darbo vietos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei socializuotis visuomenėje. Prašymas grindžiamas ir aplinkybe, jog nuteistojo V. R. gyvenimo draugė S. S., su kuria jis planuoja kurti savo gyvenimą ateityje kartu kaip šeima, šiuo metu yra nėščia, nėštumas yra problemiškas ir tai sukelia tiek draugei, tiek jam, kaip būsimajam tėvui, didelių psichologinių ir emocinių išgyvenimų.

Todėl paskirtos arešto bausmės vykdymas, šią sudėtingą situaciją dar labiau apsunkintų ir gali lemti kūdikio praradimą, dėl padidėjusios įtampos bei draugės patirto psichologinio šoko, kai jai taps žinoma paskirta nuteistajam bausmė, susijusi su areštu. 3.3. Skunde nurodoma, jog tiek probacijos tarnyba, tiek pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisingai ir nepagrįstai vertina dalies apribojimų ir įpareigojimų neįvykdymą, kaip vengimą juos vykdyti. Atvirkščiai, įstatymo leidėjas BK 74 straipsnio 1 dalyje nustato, jog bet kokia teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

Skundžiamoje nutartyje konstatuota, jog nuteistasis V. R. atliko pusę jam skirtų nemokamų darbų, t. y. iš skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 60 valandų išdirbti nemokamai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, jis išdirbo 31 valandą (duomenys neskelbtini). Nutartyje taip pat konstatuota, jog nuteistasis probacijos tarnybai yra nurodęs, kad visų darbo valandų nemokamai neišdirbo dėl užimtumo savo tiesioginiame darbe. Taigi, nors nuteistasis ir neįvykdė tinkamai šio įpareigojimo, jis apie tai informavo probacijos tarnybą ir teismui, priimant skundžiamą nutartį, šios aplinkybės buvo žinomos.

Todėl probacijos tarnyba minėtas aplinkybes galėjo vertinti kaip pateisinamas bei sudaryti naują planą baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti, nes jos neatitinka vengimo vykdyti sąvokos apimties nei teisine, nei logine prasme ir prieštarauja teisingumo principui. 3.4. Anot skundo autorių, šios aplinkybės taip pat nesuteikia pagrindo teigti, jog nuteistasis vengia vykdyti teismo įpareigojimus, ar tuo labiau taikyti jam pačią griežčiausią bausmę - areštą. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamos nutarties priėmimo dienai, tiek probacijos tarnybai, tiek teismui buvo žinoma, arba turėjo būti žinoma, jog nuteistasis 2019 m. rugpjūčio 20 d.

įsidarbino didelėje tarptautinėje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, kas patvirtina, jog jo individuali veikla nebuvo pelninga ir nuteistasis ėmėsi visų teisėtų būdų uždirbti pajamas iš samdomo darbo. Šios aplinkybės neginčijamai rodo jo siekį socializuotis visuomenėje ir daugiau nenusikalsti, todėl taip pat negali būti vertinama, kaip pagrindas taikyti griežčiausią bausmę - areštą, ar dalies įpareigojimų atidirbti nemokamus darbus pilnoje apimtyje neįvykdymą, vertinti kaip vengimą vykdyti, žinant, jog samdomas darbuotojas negali laisvai disponuoti savo darbo laiku ir tuo pačiu metu dirbti darbdaviui ir atlikti nemokamus darbus.

Skunde nurodoma, jog tai, kad nuteistasis netinkamai informavo probacijos tarnybą, savo kaltę nuteistasis pripažįsta visiškai, o taip pat ir tai, jog privalėjo tokiu atveju teikti prašymus probacijos tarnybai bei teismui dėl šio įpareigojimo vykdymo naujo plano sudarymo ar prašyti teismą šią baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti kita, tačiau skunde nurodoma, kad šios klaidos buvo padarytos dėl jauno amžiaus bei nedidelio teisinio išprusimo, o ne dėl vengimo vykdyti teismo įpareigojimus. 3.5. Nuteistasis V. R. neatliktos 1 mėnesio ir 20 dienų laisvės apribojimo bausmės pakeitimą į 25 dienų areštą, esant tik iš dalies neįvykdytiems apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtiems įpareigojimams, laiko pernelyg griežta bausme jo atžvilgiu, atsižvelgiant, jog jis realiai dirba samdomą darbą, siekia uždirbti pajamas apkaltinamuoju nuosprendžiu priteistai žalai atlyginti ir iki nustatyto laisvės apribojimo termino pabaigos, turi galimybę pabaigti tinkamai vykdyti ir kitus teismo paskirtus apribojimus, t. y. laisvadieniais išdirbti likusią pusę nemokamų darbų, bei nėra padaręs jokių naujų teisės pažeidimų.

Skunde teigiama, kad laisvės apribojimo bausmę pakeičiant į areštą, o nesirenkant alternatyvios bausmės - baudos, nebūtų pasiekti bausmių skyrimo tikslai.

4. Atsiliepimų į nuteistojo V. R. ir jo gynėjo advokato Vygaudo Molio skundą negauta.

5. Nuteistojo V. R. ir jo gynėjo advokato Vygaudo Molio skundas atmetamas.

6. Laisvės apribojimas yra viena iš vidutinio griežtumo bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis). 7.

Įstatymo nuostata dėl bausmės pakeitimo griežtesne – areštu, yra imperatyvi, tačiau prieš keisdamas bausmę teismas turi nustatyti, kad laisvės apribojimo bausmę atlikti nuteistasis vengia. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan.

Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

8. Nepažeisdamas aukščiau aptartų teisės nuostatų, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis V. R. vengia vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu jam skirtą vieną iš įpareigojimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, laikydamasis BK nustatytos tvarkos, V. R. skirtą ir neatliktą laisvės apribojimo bausmę pakeitė areštu. Šiam sprendimui, įvertinęs nuteistojo ir jo gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apygardos teismas.

9. Nuteistajam V. R. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė apima du įpareigojimus – per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vertinant šių įpareigojimų vykdymą, pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro visuma pareigų, numatytų BK 48 straipsnio 3 dalyje, todėl nevykdant tam tikrų šiai visumai priskiriamų pareigų, laikoma, kad nuteistajam įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirta laisvės apribojimo bausmė nevykdoma, o jos nevykdymas sudaro teisinį pagrindą šią bausmę keisti areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui akivaizdu, kad nuteistajam tinkamai vykdant vieną iš teismo paskirtų įpareigojimų – šiuo konkrečiu atveju įpareigojimą dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, tačiau netinkamai vykdant, ar visai nevykdant kito įpareigojimo, laisvės apribojimo bausmė vis tik gali būti pakeista areštu.

10. Analizuojant aukštesniajam teismui pateikto nuteistojo V. R. ir jo gynėjo advokato Vygaudo Molio skundo argumentus, jų kontekste vertinant skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos turinį, matyti, kad 2019 m. kovo 25 d. V. R. buvo išsamiai ir pasirašytinai supažindintas su jo atžvilgiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškintas bausmės atlikimo turinys, o dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą, draudimų nesilaikymą, ar teisės pažeidimų padarymą, jis buvo įspėtas tinkamai.

Nuteistasis V. R. priežiūros laikotarpiu dirbo – vykdė individualią veiklą ir atliko pusę skirto laiko nemokamų darbų. 2019 m. gegužės 20 d. nuteistajam V. R. pakartotinai buvo išaiškinta bausmės atlikimo tvarka, sąlygos, įpareigojimų nevykdymo pasekmės. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2019 m. liepos 19 d. nuteistasis turėjo įvykdyti teismo paskirtą įpareigojimą dėl nemokamų darbų, 2019 m. liepos 17 d. nuteistasis buvo įspėtas ir jam pakartotinai išaiškintos bausmės sąlygų nevykdymo pasekmės dėl neįvykdyto viso įpareigojimo išdirbti nustatytą laiką nemokamų darbų.

Nors, nepaisydamas šių aplinkybių, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis teigęs, jog nemokamų darbų įpareigojimo neatliko dėl užimtumo tiesioginiame darbe ir nurodė juos įvykdysiantis iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., tačiau 2019 m. rugpjūčio 1 d. nuteistasis į probacijos tarnybą neatvyko. 2019 m. rugpjūčio 5 d. gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas patvirtino, kad nuteistasis yra atlikęs 31 valandą nemokamų darbų ir nuo 2019 m. birželio 27 d. į (duomenys neskelbtini) atvykęs nebuvo.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, vengimas įvykdyti įpareigojimą negali būti pateisinamas, kaip nurodoma skunde, nuteistojo jaunu amžiumi, nedidelio teisinio išprusimo turėjimu bei tuo, jog nuteistasis pripažįsta, kad jis netinkamai informavo probacijos tarnybą apie negalėjimą įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą išdirbti nemokamus darbus, juolab, kad kelissyk nuteistajam buvo išaiškintos teisinės pasekmės dėl įpareigojimų nevykdymo. Dėl skundo teiginių, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek probacijos tarnyba, nepateikdama duomenų apie nuteistojo įsidarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė formalų teisingumą, pastebėtina, kad nuteistasis šioje įmonėje įsidarbino jau po to, kai buvo suėjęs neatlygintinų darbo atlikimo terminas, todėl konstatuojant, jog nuteistasis netinkamai vykdė jam paskirtus įpareigojimus, esminės reikšmės ši aplinkybė neturėjo.

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad, svarstant laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo, turi būti patikrinta, ar nuteistasis dėjo protingas, pagrįstas pastangas, kad įpareigojimai būtų įvykdyti. Tiek byloje esančiuose nuteistojo paaiškinimuose, tiek skunde aukštesnės instancijos teismui V. R. nurodė kaip teismo nuosprendžiu jam skirtų įpareigojimų nevykdymą pateisinančią priežastį - darbą, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl naujo plano jam sudarymo, o, be to, pažymėtina ir tai, kad įpareigojimo išdirbti nemokamus darbus laikotarpiu, nuteistasis vykdė individualią veiklą, todėl jis turėjo galimybę pats derinti darbo trukmę, tačiau to nepadarius ir nesiėmus veiksmų dėl naujo plano sudarymo bei realiai pilnai neįvykdžius įpareigojimo išdirbti nemokamus darbus, darytina išvada, kad nuteistasis į teismo jam parodytą pasitikėjimą skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei į paskirtus įpareigojimus žiūri aplaidžiai ir juos vykdyti vengia, dėl ko probacijos taikymas jam yra neefektyvus, o laisvės apribojimo bausmės įpareigojimų nevykdymas sudaro teisines prielaidas ją keisti areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis).

13. Nuteistasis V. R. neatliktos 1 mėnesio ir 20 dienų laisvės apribojimo bausmės pakeitimą į 25 parų areštą, esant tik iš dalies, neįvykdytiems apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtiems įpareigojimams laiko pernelyg griežta bausme, atsižvelgiant į tai, jog jis dirba ir siekia uždirbti pajamas apkaltinamuoju nuosprendžiu priteistai žalai atlyginti, protinga bausme laiko baudos jam paskyrimą, tačiau įvertinus BK 48 straipsnio 10 dalyje numatytą imperatyvų teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad jeigu asmuo vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę, tai ši bausmė jam yra keičiama tik areštu, todėl skundo argumentus dėl bausmės griežtumo ir baudos paskyrimo aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Taip pat laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą tikslingumo nepaneigia ir skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo draugės problematiško nėštumo ir, apygardos teismo vertinimu, tai tik dar labiau sustiprina manymą, jog nuteistasis atsainiai žiūrėjo į jam paskirtus įpareigojimus ir nesiėmė visų priemonių dėl įpareigojimų nevykdymo/netinkamo vykdymo, siekiant išvengti griežtų teisinių pasekmių, juolab, kad V. R. buvo pasirašytinai dėl to įspėtas. Toks V. R. elgesys, skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, rodo, jog į jam skirtą bausmę (laisvės apribojimą) ir tinkamą savo elgesio korekciją jis rimtai nežiūri, yra neigiamai nusistatęs teismo paskirtų įpareigojimų atžvilgiu, juos ignoruoja.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog apylinkės teismas visas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant klausimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, įvertinto tinkamai ir priėmę teisingą sprendimą Probacijos tarnybos teikimą tenkinti. Tačiau apylinkės teismas, nustatydamas arešto bausmės dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė netinkamai. Kauno apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad nustatant arešto bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis V. R. dalį jam paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, nors ir su pažeidimais, faktiškai yra atlikęs, todėl sprendė, kad į areštą keistina tik likusi neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis.

BK 48 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ji keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Baudžiamajame įstatyme nėra numatyta galimybė į areštą keisti tik likusią neatliktą laisvės apribojimo bausmės dalį. Be to, tik likusios laisvės apribojimo bausmės keitimas areštu iš esmės neatitinka pačios laisvės apribojimo bausmės esmės, kurios turinį, kaip minėta, sudaro tam tikrų įpareigojimų ir draudimų vykdymas, kurių nevykdymas ar netinkamas vykdymas pripažįstamas vengimu atlikti šią bausmę, o vengimas atlikti bausmę negali būti tapatinamas su bausmės atlikimu.

Nagrinėjamu atveju teismas privalėjo visą paskirtą ir neatliktą laisvės apribojimo bausmę – 6 mėnesius – keisti į areštą pagal BK 65 straipsnio taisykles ir skirti 90 parų arešto bausmę (BK 49 straipsnio 3 dalis). Tačiau nesant nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais paduoto skundo, apygardos teismas neturi galimybės ištaisyti šią pirmosios instancijos teismo padarytą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, nes toks ištaisymas reikštų nuteistojo V. R. teisinės padėties pabloginimą. Todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 25 paras arešto, paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo V. R. ir jo gynėjo advokato Vygaudo Molio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėja Svetlana Jurgaitienė