49c3440f-e5b3-4a38-bc75-6a0a9b18c15d · Vilniaus apygardos teismas

?Apeliacinė byla Nr. 1A-532-873/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-041784-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Bartkaus, Aivos Survilienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei, gynėjui advokatui Valentinui GiriÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

Å . (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2021 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta Å¡eÅ¡ių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visÄ tÄ laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu; A. Å . pripažintas kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, jam paskirta Å¡eÅ¡ių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visÄ tÄ laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – devynių (9) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visÄ tÄ laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu. IÅ¡ A. Å . priteistas civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys – 37,60 Eur skola ir 5 procentai metinių palÅ«kanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko jo įvykdymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. A. Å . pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų: 2020 m. spalio 18 d., apie 16.30 val., S. P. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia suėmė kambaryje ant lovos sėdinčiam nukentėjusiajam K. L. už kairės rankos rodomojo pirÅ¡to ir suko jį ir tokiu bÅ«du nukentėjusiajam K. L. padarė kairės plaÅ¡takos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių patinimu, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Be to, A. Š. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad siekė paveikti nukentėjusįjį, jog ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus: jis, 2020 m. lapkričio 11 d., laikotarpyje nuo 13 iki 14 val., adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai kalbėdamasis su nukentėjusiuoju K. L., siūlė jam 100 eurų už tai, kad šis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-41784-20 duotų melagingus parodymus apie tai, kad jį sužalojo ne A. Š., o jis (K. L.) susižalojo pats, taip siekė paveikti nukentėjusįjį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2021 m. liepos 15 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – A. Å . dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisinti, baudžiamÄ jį procesÄ nutraukiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nepaÅ¡alino visų prieÅ¡taravimų, buvusių baudžiamosios bylos medžiagoje, juos aiÅ¡kino apelianto nenaudai. Pasak nuteistojo, teismas rėmėsi tik Å¡alutiniais įrodymais, prielaidomis, prieÅ¡taringais parodymais, kas sukliudė iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ byloje, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas. 3.2. Pasak nuteistojo A. Å ., pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nusikaltimo sudėties buvimo ir jo kaltės klausimÄ , visiÅ¡kai nevertino jo parodymų, kitų ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų, nukentėjusiojo prieÅ¡taringų parodymų, nukentėjusiojo asmenybės, jo, kitų liudytojų girtumo. 3.3.

Akcentuoja, kad teismo nuosprendis priimtas remiantis tiktai nukentėjusiojo K. L. liudijimais, kuriuos, apelianto įsitikinimu, reikia vertinti kritiÅ¡kai, bei liudytojų parodymais, kurie tiesiogiai įvykio, kada galimai buvo sužalotas K. L. pirÅ¡tas, nematė. 3.4. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis K. L. paaiÅ¡kino, jog A. Å . pačiupo už jo rankos pirÅ¡to ir pasuko, ikiteisminio tyrimo metu per akistatÄ K. L. irgi nurodė, kad A. Å . jo kairės rankos antrÄ jį pirÅ¡tÄ sugriebė ir pasuko.

Nuteistasis atkreipia dėmesį į specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, jog K. L. buvo padarytas kairės plaÅ¡takos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu. Apelianto teigimu, Å¡is prieÅ¡taravimas teisminio bylos nagrinėjimo metu paÅ¡alintas nebuvo. 3.5. Pažymi, kad nenustatyta kitų, tiesiogiai mačiusių konfliktÄ , asmenų, nors tÄ dienÄ buvo daugiau girtaujančių. 3.6. Pasak nuteistojo A. Å ., pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad praeityje apeliantas buvo policijos pareigÅ«nas, dauguma T. miestelio gyventojų tai žino, vadino jį „s.“. 3.7.

Apelianto teigimu, netinkamai buvo vertintos įvykio aplinkybės. Nurodo, jog byloje yra duomenų, kad iki ateinant pas S. P. apeliantui A. Å ., tarp sugėrovų buvo „laužiamos rankos“, vyko varžytuvės. Tai patvirtina nukentėjusiojo K. L., liudytojo A. P. parodymai. Apeliantui apie rankų laužimÄ yra pasakęs ir K. L.. Pasak nuteistojo A. Å ., Å¡ios svarbios aplinkybės pirmosios instancijos teismas netyrė ir nuosprendyje dėl to nepasisakė. Pažymi ir tai, kad apeliantas pas pažįstamÄ S. P. užėjo tartis dėl malkų, jo kvietimu, buvo blaivus, pas S. P. alaus negėrė, alkoholinių gėrimų neatsinešė. 3.8.

Apeliantui kelia abejones, ar jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad dėl Å¡io kaltinimo davė nuoseklius parodymus, pažymi, kad pagrindinis Å¡io epizodo įrodymas yra telefoninio pokalbio įraÅ¡as, kurį galimai savo iniciatyva padarė pats K. L.. 3.9. Nuteistasis A. Å . akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ viso nepasisakė, ar nukentėjusiojo K. L. asmenine iniciatyva padarytas slaptas pokalbio garso įraÅ¡as yra gautas ir padarytas įstatymo nustatyta tvarka, ir (ar) teismas jį pripažino įrodymu.

Pasak nuteistojo, teismas apkaltinamajame nuosprendyje apsiribojo tik konstatuodamas, kad apžiūrėtas K. L. 2020 m. lapkričio 12 d. pateiktas garso įrašas, garso įraše girdimi trys vyriški balsai, kaip suprantama, pakalbis vyksta tarp asmenų, kurių vardai minimi garso įraše (K. ir A.), ir trečio asmens, kurio vardas nėra paminimas. 3.10. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje iš viso nepasisakė dėl šio daiktinio įrodymo likimo, tai yra, ar garso įrašas bus saugomas prie bylos, koks telefono SIM kortelės, mobilaus telefono likimas ir t. t. 3.11.

Apeliantui kyla abejonių, ar teismas pilnai įsigilino ir į kitas bylos aplinkybes. Pažymi, kad kaltinimÄ palaikęs prokuroras prašė teismo A. Å . nuteisti viešųjų darbų bausme, kas, prokuroro nuomone, galimai atitiko visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tačiau teismas neaiÅ¡kiais motyvais apeliantui skyrė laisvės apribojimo bausmę.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistasis nesutinka su jam priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir iÅ¡vadomis dėl jo kaltės, taip pat teigia, jog skundžiamu nuosprendžiu netinkamai motyvuotas bausmės skyrimo klausimas, neiÅ¡spręstas daiktinių įrodymų likimas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamÄ nuosprendį apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6. Apeliantas ginčija savo kaltę, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nuteistojo A. Å . manymu, teismas visiÅ¡kai nevertino jo parodymų, rėmėsi tiktai nukentėjusiojo K. L. liudijimais, kuriuos, apelianto įsitikinimu, reikia vertinti kritiÅ¡kai, bei liudytojų parodymais, kurie tiesiogiai įvykio, kada galimai buvo sužalotas K.

L. pirÅ¡tas, nematė, netinkamai vertino įvykio aplinkybes bei jo asmenybę – praeityje apeliantas buvo policijos pareigÅ«nas, neatsižvelgė į jo blaivumÄ Ä¯vykio metu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo iÅ¡vadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais bÅ«dais, patikrinti ir iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A.

Å . kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

7. Nuteistasis A. Å . nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino. Apklaustas įtariamuoju 2020 m. spalio 21 d. jis teigė, jog atėjęs pas S. P. sutiko V. G. ir L. K., jie gėrė alų, jis negėrė. K. L. pasakojo, kad jie visi lenkė rankas – „laužė rankomis“, nukentėjusysis siÅ«lė ir jam, kiÅ¡o savo deÅ¡inę rankÄ . Apeliantas kairės rankos alkÅ«nės dalimi atstÅ«mė nukentėjusiojo deÅ¡inę rankÄ , prie jo kairės rankos net neprisilietė, kaip jÄ susižalojo, nežino.

PaaiÅ¡kino ir tai, jog grįžus namo, apytiksliai po poros valandų, jam paskambino nukentėjusysis ir pasakė, kad jam – „s.“, „padarys“ (t. 1, b. l. 131-134). Akistatos su nukentėjusiuoju metu nuteistasis nesutiko su Å¡io parodymais, jog atėjęs pas S. (S. P.) jis gėrė alų, teigė, jog tik atstÅ«mė savo kairės rankos alkÅ«nės dalimi deÅ¡inę nukentėjusiojo rankÄ , tvirtino, jog nesuėmė nukentėjusiajam nei už deÅ¡inės, nei už kairės rankos ar kurio nors pirÅ¡to, jo nesuko, pirÅ¡to nesužalojo (t. 1, b. l. 54-57).

Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme apeliantas aiÅ¡kino, jog nukentėjusysis jam kiÅ¡o deÅ¡inę rankÄ , kad jÄ lenktų („laužtų“), o jis per jÄ smarkiai trenkė kaire ranka, kad atstotų, savo ranka nukentėjusiojo rankÄ nustÅ«mė. KitÄ dienÄ pamatė K. L., jo kairė ranka buvo subintuota elastiniu bintu, jis sakė, kad tai – iÅ¡suko pirÅ¡tÄ â€“ jam padarė apeliantas (t. 1, b. l. 215).

8. Nukentėjusysis, prieÅ¡ingai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, jog pirÅ¡tÄ jam sužalojo bÅ«tent apeliantas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, K. L. dėl padaryto sužalojimo į policijÄ kreipėsi 2020 m. spalio 18 d., apie 23.46 val. (t. 1, b. l. 12). 2020 m. spalio 19 d. protokolo-pareiÅ¡kimo duomenimis, nurodė, jog A. Å ., iÅ¡gėręs porÄ stiklinių alaus, pradėjo prikaiÅ¡ioti jam senÄ skolÄ dėl alaus, suėmęs stipriai už kairės rankos, jÄ užsuko, dėl ko nukentėjusiajam skaudėjo, jam pradėjo tinti ranka, ligoninėje buvo nustatytas kairės rankos rieÅ¡o ir plaÅ¡takos sumuÅ¡imas (t. 1, b. l. 1-2).

AnalogiÅ¡kos aplinkybės nurodytos K. L. 2020 m. spalio 19 d. apklausos liudytoju protokole (t. 1, b. l. 26-29). 2020 m. spalio 20 d. apklausos metu nukentėjusysis patikslino, jog A. Å . jam suėmė ne už kairės rankos, o už kairės rankos antro pirÅ¡to, tai yra to, kuriuo į kÄ nors rodo, pirÅ¡tÄ stipriai pasuko, net trekÅ¡telėjo. Nukentėjusiajam labai suskaudo, pirÅ¡tas kuo toliau, tuo stipriau skaudėjo ir tino (t. 1, b. l. 30-32). Å iuos parodymus nukentėjusysis patvirtino akistatos su A. Å . metu, nurodė, kad Å¡is tikrai suėmė jam už kairės rankos pirÅ¡to ir jį pasuko, taip sužalojo pirÅ¡tÄ (t. 1, b. l. 54-57).

Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis paaiÅ¡kino, jog A. Å . paklausė, kur alus, jam atsakius, kad iÅ¡gėrė, bet atiduos, pačiupo nukentėjusiajam už pirÅ¡to ir pasuko už tai, kad iÅ¡gėrė alų. PirÅ¡tas pradėjo tinti, vis daugiau skaudėti, iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Priėmimo skyriuje perÅ¡vietė pirÅ¡tÄ , lūžio nebuvo, tik sumuÅ¡imas (t. 1, b. l. 216).

9. Nuteistasis A. Å . akcentuoja nukentėjusiojo parodymų prieÅ¡taringumÄ , bando sumenkinti jų įrodomÄ jÄ vertę, tačiau teisėjų kolegija abejoti nukentėjusiojo parodymais ir vertinti juos kaip nepatikimus pagrindo neturi. Teisėjų kolegija vertina, jog nukentėjusysis nedelsdamas kreipėsi dėl įvykio, nurodė jam sužalojimÄ padariusį asmenį, nuosekliai aiÅ¡kino sužalojimo padarymo aplinkybes, o aplinkybė, jog detalizavo sužalojimo padarymo vietÄ , patikslino, kad buvo sužalota ne ranka, o pirÅ¡tas, nukentėjusiojo parodymų patikimumo nemažina. Akcentuotina, nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kuriÄ nustatė pirmosios instancijos teismas, patvirtina ne vien nukentėjusiojo parodymai, o bylos įrodymų visuma.

10. Visų pirma, nukentėjusiojo parodymus, priešingai nei teigiama skunde, patvirtina jo apžiūros faktas, užfiksuotas gydytojo įrašais, bei nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas (specialisto išvados duomenys). VšĮ Ukmergės ligoninės gydytojo 2020 m. spalio 19 d., 0.25 val., įrašo duomenimis, K. L. skausminga, patinusi kairė plaštaka, skausmingi, riboti judesiai (t. 1, b. l. 65). Specialisto išvados kitų objektų (medicininių dokumentų) apžiūros protokole duomenimis, K. L. padarytas kairės plaštakos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 67-68).

11. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. Š. kaltę patvirtina ir liudytojų V. G., A. P., S. P. parodymai. Su tokia išvada apygardos teismas sutinka.

12. Liudytojo V. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duomenimis, A. Å . atėjo pas S. P., kur jau buvo liudytojas su K. L.. Liudytojui atrodo, A. Å . jau buvo pavartojęs alkoholio, jis prisėdo iÅ¡gerti alaus. Liudytojas buvo išėjęs iÅ¡ kambario į tualetÄ , o kai grįžo, K. L. pasakė, jog A. Å . jam suko rankÄ , skauda deÅ¡inės rankos pirÅ¡tÄ . Liudytojas matė, kad nukentėjusiojo ranka iÅ¡tinusi. Jam grįžus konfliktas tarp K. ir A. jau buvo įvykęs, po to jie keturiese dar gėrė alų.

Vėliau K. pradėjo dar labiau tinti ir skaudėti ranka, todėl jis pats iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ pagalbÄ (t. 1, b. l. 101-104). Liudytojas V. G. teisme paaiÅ¡kino analogiÅ¡kai, kad jam bÅ«nant pas S. P., sugrįžus į kambarį, K. L. pasakė, jog apeliantas iÅ¡suko pirÅ¡tÄ . Liudytojas neatsimena, kuris pirÅ¡tas buvo iÅ¡suktas, lyg kairės rankos. Paties įvykio jis nematė. Alų tÄ dienÄ gėrė visi (t. 1, b. l. 223). Liudytojas A. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tuo metu, kai buvo pas S. P. namuose, A.

Å . nebuvo atėjęs. Bendrabutyje susitikus su kaimynu K. L. Å¡is jam parodė savo rankÄ , kuriÄ â€“ neatsimena, ji buvo iÅ¡tinusi, pasakė, jog A. Å . jam iÅ¡suko pirÅ¡tÄ (t. 1, b. l. 107-110). Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. P. taip pat parodė, jog įvykio metu jo nebuvo, konflikto nematė, kitÄ dienÄ jam K. L. pasakė, kad A. Å . iÅ¡suko pirÅ¡tÄ , rodė patinusiÄ rankÄ (t. 1, b. l. 223). Vertintina, jog Å¡ie liudytojai, nors patys sužalojimo aplinkybių nematė, patvirtino, jog nukentėjusysis iÅ¡ karto po įvykio jiems papasakojo jo aplinkybes ir nurodė, kas šį sužalojimÄ padarė.

13. Liudytojo S. P. parodymai aptartini atskirai, vertinant ir Å¡io liudytojo parodymų keitimÄ . Liudytojas S. P. 2020 m. spalio 20 d. apklausos metu nurodė, jog į jo namus 2020 m. spalio 18 d. buvo atėję draugai – K. L. ir V. G., visi trys gėrė alų, vėliau atėjo A. Å ., alų gėrė visi. Tarp A. Å . ir K. L. kažkas įvyko, kažkuo nepasidalino, pamatė, kaip A. Å . pakilo nuo kėdės, nuėjo prie K. L., kuris sėdėjo ant lovos, jam sugriebė už deÅ¡inės rankos pirÅ¡to (kurio – nematė) ir pradėjo jį sukti, sukdamas kažkÄ sakė.

Po to A. Å . išėjo, K. L. pradėjo tinti ranka, pirÅ¡tas, todėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ (t. 1, b. l. 86-89). 2020 m. lapkričio 9 d. akistatos tarp liudytojo S. P. ir įtariamojo A. Å . metu liudytojas teigė, jog nematė, kad bÅ«tų įvykęs kažkoks fizinis kontaktas tarp K. L. ir A. Å ., bÅ«damas virtuvėje girdėjo, kad jie, likę kambaryje, dėl kažko ginčijasi. Liudytojui grįžus į kambarį apeliantas tiesiog pasakė, kad iÅ¡eina namo ir išėjo. Liudytojas teigė ir tai, jog atėjęs į jo namus A.

Å . buvo blaivus, jo namuose alkoholio nevartojo. Nurodė, jog vakare K. L. pradėjo sakyti, kad jam skauda pirÅ¡tÄ , sakė, kad pirÅ¡tÄ sužalojo A. Å ., griebė už pirÅ¡to ir suko (t. 1, b. l. 142-144). Papildomos apklausos 2020 m. lapkričio 9 d. duomenimis, liudytojas S. P. nurodė, jog nematė, kas ir kaip sužalojo K. L. pirÅ¡tÄ , pirmos apklausos metu melavo, nes taip sakyti prašė K. L., jis pažadėjo nupirkti alkoholio, nupirko du butelius alaus (t. 1, b. l. 95-98). Suvestas į akistatÄ su K.

L. liudytojas nurodė prieÅ¡ingai, kad nukentėjusysis neprašė pasakoti kitaip, nei buvo, parodymus pakeisti jo prašė A. Å .. IÅ¡ tikrųjų viskas buvo taip, kaip liudytojas nurodė pirmoje apklausoje – apeliantas tyčia paėmė už rankos pirÅ¡to nukentėjusiajam ir jį suko. Akistatos su įtariamuoju metu liudytojas melavo (t. 1, b. l. 58-61). Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme liudytojas aiÅ¡kino, jog negali pasakyti, ar matė, kaip K. L. iÅ¡suko pirÅ¡tÄ , bet jis sakė, kad pirÅ¡tÄ iÅ¡suko nuteistasis.

Liudytojas matė tik tai, kad jie ginčijosi, po to K. L. parodė iÅ¡suktÄ pirÅ¡tÄ ir pradėjo verkti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas iÅ¡sigalvojo, kad nukentėjusysis jo prašė meluoti, norėjo pakeisti parodymus nuteistojo naudai. Policijoje liudytojas vienÄ kartÄ Å¡iek tiek pakeitė parodymus, kai jo paprašė nuteistasis (t. 1, b. l. 232). Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ne kartÄ apklausto liudytojo S. P. parodymų turinį, atsižvelgdama ir į nurodomÄ parodymų keitimo priežastį – siekį padėti nuteistajam, kuris yra liudytojo draugas, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡io liudytojo parodymai neabejotinai patvirtina iÅ¡ esmės tÄ pačiÄ aplinkybę, kaip ir kitų liudytojų – nukentėjusysis nurodė, kad jam pirÅ¡tÄ sužalojo nuteistasis, nukentėjusiajam skaudėjo pirÅ¡tÄ , buvo kviesta greitoji pagalba.

14. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog įvykio aplinkybės ginčijamame nuosprendyje buvo įvertintos netinkamai. Apeliantas akcentuoja nurodytÄ dienÄ vykusį rankų „laužimÄ â€œ (lenkimÄ ), liudytojų ir nukentėjusiojo girtumÄ , savo buvusias pareigas ir, kaip teigiama, blaivumÄ Ä¯vykio metu. Teisėjų kolegija sutinka, jog skundžiamo nuosprendžio motyvai iÅ¡ tiesų lakoniÅ¡ki, tačiau, pakartotinai įvertinusi pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, jog nėra pagrindo nustatyti, kad apylinkės teismo iÅ¡vados dėl apelianto kaltės neatitinka bylos aplinkybių.

15. Kaip buvo aptarta, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai (iÅ¡ nukentėjusiojo žodžių) patvirtino sužalojimo padarymo aplinkybes. Pažymėtina, nė vienas iÅ¡ apklaustų asmenų nenurodė, kad nukentėjusysis bÅ«tų sužalotas rankų lenkimo metu, to tiesiogiai neteigia ir pats apeliantas, iÅ¡keldamas tik alternatyviÄ galimybę. Minėta versija bylos duomenimis nepatvirtinta, vertintina kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, apelianto kaltės nepaneigia. Atitinkamai, nors apklaustas nukentėjusysis ir liudytojas neneigė įvykio dienÄ vartoję alkoholio, vien dėl Å¡ios aplinkybės nėra pagrindo visiÅ¡kai netikėti jų parodymais ir jų atmesti, o kaip minėta, nukentėjusiajam padarytas sužalojimas patvirtintas ir objektyviais duomenimis – specialisto iÅ¡vada (dėl garso įraÅ¡o bus pasisakoma papildomai).

Apeliantas dėsto argumentus, dėl kurių, kaip teigiama, būtent jo parodymai yra patikimi – buvusios pareigos, blaivumas įvykio metu. Teisėjų kolegija vertina, kad dėl nurodytų argumentų nuteistojo parodymai neįgauna aukštesnės įrodinėjimo galios, juos, kaip buvo aptarta, paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apelianto blaivumas įvykio metu objektyviai nebuvo patikrintas – atvykus policijos pareigūnams A. Š. buvo pasišalinęs, patekti į jo namus nebuvo galima, kadangi laiptinė yra rakinama (policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenys, t. 1, b. l. 12), taip pat apklausti nukentėjusysis ir liudytojai V.

G. bei S. P. nurodė prieÅ¡ingas aplinkybes, nei teigia apeliantas – įvykio dienÄ ir pats nuteistasis kartu su visais vartojo alkoholį. Visgi nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be kita ko, aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte (veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), skundžiamame nuosprendyje nebuvo nustatyta, skundas paduotas nuteistojo, todėl jo padėtis dėl paties paduoto apeliacinio skundo negali bÅ«ti sunkinama.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl jo blaivumo įvykio metu analizuojami tik parodymų patikimumo kontekste. SkundÄ nagrinėjantis teismas neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės nei padarė pirmosios instancijos teismas. Dėl nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį 16. Apeliantas nesutinka ir su nuteisimu dėl poveikio nukentėjusiajam, akcentuoja įrodymų trÅ«kumÄ , kelia abejones dėl vieno iÅ¡ jų – garso įraÅ¡o – leistinumo. Teisėjų kolegija, patikrinusi Å¡iÄ skundžiamo nuosprendžio dalį, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, darė nepagrįstas ar neteisėtas iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės.

17. Nukentėjusysis, apklaustas 2020 m. spalio 20 d., teigė, jog neatmeta tokios galimybės, kad atleis apeliantui, jeigu Å¡is jo atsipraÅ¡ys (t. 1, b. l. 30), 2020 m. lapkričio 12 d. apklausos metu pateikė garso įraÅ¡Ä , darytÄ dienÄ prieÅ¡ tai, kuriame girdisi, kaip A. Å . praÅ¡o jo pakeisti parodymus (t. 1, b. l. 33-35). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad įraÅ¡Ä jis padarė, kad turėtų įrodymÄ , diktofonÄ Ä¯jungė prie S. (S. P.), jį įsidėjo į kiÅ¡enę, įrašė visÄ pokalbį.

Jam nuteistasis sakė teigti, jog slydo ir griuvo, sakė, kad duos, kiek reikės, o jis nurodė, jog gal dovanotų, jei duos 100 eurų, patvirtino, jog dovanotų, jei jam duotų 100 eurų (t. 1, b. l. 216). Apeliantas apklausos ikiteisminio tyrimo metu teigė prieÅ¡ingai, jog nukentėjusysis jam pasiÅ«lė pakeisti parodymus už 100 eurų. Nurodė, jog K. L. jam paskambinęs pakvietė ateiti pasikalbėti į namus pas S. (P.), su jais susitiko prie parduotuvės. Kartu eidamas nukentėjusysis jo paklausė, ar duos jam 100 eurų už tai, kad pakeis parodymus, sakys, kad pats ėjo ir griuvo, susižalojo pirÅ¡tÄ , S. P. nukentėjusiajam davė patarimÄ , kÄ konkrečiai sakyti.

Apeliantas nurodė, jog sutiko duoti 100 eurų už tai, kad nukentėjusysis nuo jo atstotų, bet tvirtino, jog keisti parodymų pats nesiÅ«lė ir neprašė (t. 1, b. l. 138-140). Teisiamajame posėdyje nuteistasis taip pat tvirtino, jog jį parduotuvėje nusiviliojo nukentėjusysis su S. P. ir klausė, ar jis duos 100 eurų, jis atsakė, kad duos, tik tegu nuo jo atstoja (t. 1, b. l. 215). Liudytojas S. P. teisme parodė, jog nukentėjusysis K. L. jo namuose įraÅ¡inėjo pokalbį. Nuteistasis atėjęs į jo namus prašė pakeisti parodymus, kad nieko nematė, sakyti, jog nukentėjusysis pats pargriuvo, kai ėjo į tualetÄ lauke (t. 1, b. l. 332).

Garso įrašo apžiūros 2020 m. lapkričio 18 d. protokolo duomenimis, garso įraše girdimi trys vyriški balsai. Kaip suprantama, pokalbis vyksta tarp asmenų, kurių vardai minimi garso įraše (K. ir A.), ir trečio asmens, kurio vardas nėra paminimas. Pokalbis vyksta apie piršto sužalojimo aplinkybes, girdimos asmens, į kurį kreipiamasis A., sakomos frazės: „K., nu sumokėsiu aš tau pinigų, pasakyk, kad girtas buvau, griuvau, neatsimenu“, „Pamokėsiu pinigų tau“, „Reikia tau parodymai keist“, „Gal ir griuvau, gal paslydau, taip reikia sakyt“, „Duosiu 100 eurų“.

„Sakyk, girtas buvau, neatsimenu, gal ir ne jo kaltė buvo“ (t. 1, b. l. 39-41). Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo parodymai dėl nukentėjusiojo siÅ«lymo apeliantui pakeisti parodymus paneigti paties nukentėjusiojo parodymais, juos patvirtinančiais liudytojo parodymais ir garso įraÅ¡o duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas nenustato, jog įrodymai baudžiamojoje byloje bÅ«tų gauti neleistinais bÅ«dais, aptarti duomenys tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų visumÄ ir patvirtina skundžiamu nuosprendžiu pripažintas nustatytomis aplinkybes dėl A.

Å . padarytos nusikalstamos veikos.

18. BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog įrodymais baudžiamajame procese gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Nukentėjusiojo bei kitų proceso dalyvių teisę pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, numato BPK 98 straipsnis. IÅ¡ bylos matyti, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo institucijai pateikė garso įraÅ¡Ä , darytÄ savo telefonu, kuris buvo perkeltas į tyrėjo kompiuterį (t. 1, b. l. 36), Å¡iame įraÅ¡e buvo užfiksuotas jo ir nuteistojo pokalbis.

Å is garso įraÅ¡as, laikantis BPK 92, 179, 207 straipsniuose numatytų reikalavimų, buvo apžiÅ«rėtas, pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos bei pateiktas pirmosios instancijos teismui. Kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, nagrinėjimo teisme dalyviai nurodė, kad įraÅ¡Ä yra iÅ¡klausę, jo iÅ¡klausyti nepageidavo (t. 1, b. l. 232). Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje iÅ¡dėstęs kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuotÄ garso įraÅ¡o turinį, Å¡iuo įrodymu rėmėsi, konstatuodamas nuteistojo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog nukentėjusiojo pateiktas garso įrašas, gautas įstatyme neuždraustu būdu, negalėjo būti pripažintas įrodymu. Pirmosios instancijos teismas, nors detaliai nevertinęs šio įrodymo gavimo teisėtumo, pagrįstai juo rėmėsi darydamas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Be to, nuteistojo kaltė grindžiama ne tik garso įrašu bet ir nukentėjusiojo ir liudytojo sutampančiais bei atitinkančiais garso įraše užfiksuoto pokalbio turinį parodymais, kurie patvirtina, jog A.

Å ., kalbėdamasis su nukentėjusiuoju K. L., siekė paveikti nukentėjusįjį, siÅ«lė jam 100 eurų už tai, kad Å¡is ikiteisminiame tyrime duotų melagingus parodymus. Baudžiamasis įstatymas A. Å . pritaikytas tinkamai – jo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, esminių BPK pažeidimų nepadaryta. Dėl paskirtos bausmės 19. Apeliantas iÅ¡ esmės neginčija jam paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies, jos dydžio, tačiau kelia klausimÄ , ar pagrįsti teismo nuosprendžio motyvai dėl apeliantui skirtinų pareigų, kurios apeliantÄ drausmins ir kontroliuos, įpareigos užsiimti naudinga veikla (nenurodyta – kokia konkrečiai), padės pakeisti jo gyvenimo bÅ«dÄ .

Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo aspektu patikrina pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės individualizavimo teisingumÄ .

20. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino, jog apeliantas padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, atsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis – yra pensininkas, anksčiau teistas (t. 1, b. l. 151-153), teistumas neiÅ¡nykęs, turi galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ (t. 1, b. l. 163), nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, darė iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai jam bus pasiekti skiriant ne prokuroro siÅ«lomas viešųjų darbų, o laisvės apribojimo bausmes, mažesnes nei sankcijos vidurkis.

Skundžiamu nuosprendžiu A. Å . pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 233 straipsnio 1 dalį skirtos Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant visÄ laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu, jas subendrinus taikant dalinį sudėjimÄ skirta galutinė devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visÄ laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

21. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 233 straipsnio 1 dalies sankcija numato vieÅ¡uosius darbus arba baudÄ arba laisvės apribojimÄ arba areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsniu, reglamentuojančiu bausmės paskirtį, BK 54, 61 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

22. Kaip minėta, apeliaciniame skunde, pacitavus skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadÄ , jog A. Å . paskirtinos pareigos, kurios jį drausmins ir kontroliuos, įpareigos užsiimti naudinga veikla, padės pakeisti jo gyvenimo bÅ«dÄ , sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, abejojama skundžiamo nuosprendžio motyvų pagrįstumu. SkundÄ nagrinėjantis teismas su tokiais argumentais iÅ¡ dalies sutinka. Neabejotina, jog ginčijamu nuosprendžiu A. Å . paskirta tik viena pareiga – įpareigojimas bÅ«ti namuose teismo nustatytu laiku, todėl nuosprendžio nuoroda į „pareigas“ nėra tiksli, taip pat tame pačiame nuosprendyje pažymėta, kad apeliantas yra pensininkas, nėra aiÅ¡ku, kuo remdamasis teismas darė iÅ¡vadÄ , kad įpareigojimas nakties metu bÅ«ti namuose galėtų įpareigoti apeliantÄ užsiimti naudinga veikla.

Visgi, nepaisant perteklinės ir ne visiÅ¡kai tikslios argumentacijos skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė (ir įpareigojimas) yra teisinga, pagrindo jos keisti apeliacinės instancijos teismas nenustato. Dėl kitų nuosprendžio klausimų 23. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys ir į tai, jog skundžiamame nuosprendyje nėra pasisakyta dėl daiktinio įrodymo likimo, tai yra, ar garso įraÅ¡as bus saugomas prie bylos, koks telefono SIM kortelės, mobilaus telefono likimas. IÅ¡ tiesų, pirmosios instancijos teismui su baudžiamÄ ja byla perduota laikmena – CD su garso įraÅ¡u voke (t. 1, b. l. 179).

Sprendimo dėl minėtos laikmenos skundžiamame nuosprendyje nėra.

24. BPK 307 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, turi bÅ«ti nurodomi sprendimai dėl daiktinių įrodymų likimo. Priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesÄ ir priimant nuosprendį, reglamentuotos BPK 94 straipsnyje. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje su byla pateikto daiktinio įrodymo – laikmenos su garso įraÅ¡u likimo neiÅ¡sprendė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitų apeliaciniame skunde minimų daiktų – telefono SIM kortelės, mobilaus telefono pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta, bylos duomenimis, jie nebuvo paimti, todėl skundo argumentai dėl tokių daiktų yra nepagrįsti. Visgi, nustatytas nuosprendžio trÅ«kumas nėra esminis, jis iÅ¡taisomas apeliacinės instancijos teisme, nustatant, jog laikmena su garso įraÅ¡u saugotina su bylos medžiaga.

25. Apeliacinės instancijos kolegija pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenustato. Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Atmesti nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ . LaikmenÄ su garso įraÅ¡u voke saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjai ArÅ«nas Bartkus Aiva Survilienė Nijolė Žimkienė