49c062b4-62e3-4edc-bc2d-db9de96be2c9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-714/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4.; 126.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4014-450/2012, kuria patvirtintas akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė :Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas AB „Kauno dujotiekio statyba“ kreipėsi su pareiÅ¡kimu dėl 108 200 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje. Nurodė, kad 2009 m. birželio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ atlygintinai perleido AB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo teisę į UAB „Egvilta“ pagal 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį, sudarytÄ tarp UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ ir UAB „Egvilta“.BUAB „Egvilta“ bankroto administratorius UAB „Avere“ prašė netvirtinti AB „Kauno dujotiekio statyba“ 108 200 Lt finansinio reikalavimo.

Nurodė, kad UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ atsisakė savo reikalavimo teisės UAB „Egvilta“ atžvilgiu dar iki 2009 m. birželio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, todėl pradinis kreditorius negalėjo perleisti AB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo. Reikalavimo perleidimo sutartis yra neteisėta ir niekinė. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtino pareiÅ¡kėjo AB „Kauno dujotiekio statyba“ 108 200 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ ir AB „Kauno dujotiekio statyba“ įtraukė į BUAB „Egvilta“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 108 200 Lt finansiniu reikalavimu.

Teismas nustatė, jog UAB „Egvilta“ ir UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ 2007 m. sausio 16 d. sudarė Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį, kuria UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ įsipareigojo sutartyje numatytomis sÄ lygomis ir tvarka sudaryti sÄ lygas UAB „Egvilta“ prijungti numatomus statyti naujus statinius valstybinės žemės sklype, esančiame Žvalgų g. 7, Vilniuje, prie vandentiekio, nuotekų kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų, kuriuos įrengė UAB „BÅ«sto industrijos grupė“, statydama statinius žemės sklype, esančiame Žvalgų g. 9, Vilniuje, o UAB „Egvilta“ įsipareigojo iki 2007 m. gegužės 1 d. už tai sumokėti 108 200 Lt mokestį. 2007 m. kovo 2 d.

UAB „BÅ«sto industrijos grupė“, atstovaujama direktoriaus P. D., raÅ¡ytiniu sutikimu pareiÅ¡kė, kad sutinka, jog numatomi statyti nauji statiniai valstybinės žemės sklype, esančiame Žvalgų g. 7, Vilniuje, kurį iÅ¡ valstybės nuomojasi UAB „Egvilta“, bÅ«tų neatlygintinai prijungti prie vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, kuriuos įrengė UAB „BÅ«sto industrijos grupė“, statydama statinius žemės sklype, esančiame Žvalgų g. 9, Vilniuje. 2009 m. birželio 2 d. tarp UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ ir AB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ atlygintinai perleido naujajam kreditoriui AB „Kauno dujotiekio statyba“ 108 200 Lt dydžio reikalavimÄ Ä¯ UAB „Egvilta“ pagal 2007 m. sausio 16 d.

Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį ir apie tai informavo UAB „Egvilta“. Teismas nurodė, jog Reikalavimo teisių perleidimo sutartis bei iš jos kylančios AB „Kauno dujotiekio statyba“ teisės BUAB „Egvilta“ atžvilgiu nėra nuginčytos ir ginčo dėl šios dalies byloje nėra, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar pradinio kreditoriaus UAB „Būsto industrijos grupė“ rašytinis sutikimas „Dėl prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų“ laikytinas kreditoriaus atsisakymu nuo prievolės įvykdymo CK 6.129 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teismas, vertindamas 2007 m. kovo 2 d. rašytinio sutikimo turinį bei jo sudarymo aplinkybes, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pradinio kreditoriaus UAB „Būsto industrijos grupė“ direktoriaus P. D. vardu surašytas sutikimas, leidžiantis neatlygintinai prisijungti prie inžinerinių tinklų, yra kreditoriaus atsisakymas nuo prievolės pagal 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį įvykdymo, nes rašytiniame sutikime net nebuvo aiškiai nurodyta, kad UAB ,,Egvilta“ atleidžiama nuo prievolės, kilusios iš 2007 m. sausio 16 d.

Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutarties, įvykdymo. Sutikime nėra nuorodos į 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį, sutikimas adresuojamas „suinteresuotiems asmenims“, o ne konkrečiam paslaugos gavėjui UAB „Egvilta“. UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ atstovė (direktorė) V. Å . paaiÅ¡kino, kad bendrovės akcininkams nebuvo žinoma, dėl kokių priežasčių ir kokiomis aplinkybėmis buvęs vadovas pasirašė tokį sutikimÄ , toks sutikimas nebuvo suderintas su bendrovės akcininkais.

Nesant bendrovės akcininkų sutikimo atsisakyti prievolės vykdymo pagal galiojančios sutarties nuostatas dėl UAB „Egvilta“ teisės prisijungti prie inžinerinių tinklų už sutartÄ kainÄ , teismo nuomone, įmonės direktoriaus vienasmeniÅ¡kas sutikimas leisti UAB „Egvilta“ neatlygintinai prisijungti prie inžinerinių tinklų prieÅ¡taravo įmonės interesams (CK 2.87 str.). Teismas pripažino, kad bendrovės direktoriaus P. D. raÅ¡ytinis susitikimas neiÅ¡reiÅ¡kė UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ valios atsisakyti savo reikalavimo teisių, kylančių iÅ¡ 2007 m. sausio 16 d.

Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutarties, UAB „Egvilta“ atžvilgiu. Teismas taip pat pažymėjo, jog raÅ¡ytinio sutikimo vertinimas negali bÅ«ti atsietas nuo Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties aiÅ¡kinimo, kad negali bÅ«ti ignoruojami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai. UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ vardu pasiraÅ¡ytas sutikimas, leidžiantis UAB „Egvilta“ neatlygintinai prisijungti prie inžinerinių tinklų, yra sutarties nuostatų dėl sutarties kainos bei jos apmokėjimo pakeitimas, tačiau toks sutikimas nebuvo pasiraÅ¡ytas abiejų sutarties Å¡alių, kaip tÄ numato sutarties 5.7 punktas, todėl toks sutarties pakeitimas negali bÅ«ti laikomas galiojančiu.

Teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovo BUAB „Egvilta“ administratoriaus atstovės argumentÄ , kad UAB „Egvilta“ neprisijungė prie UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ nutiestų inžinerinių tinklų, nes į bylÄ pateikti atliktų darbų aktai patvirtina, o ir Å¡alys neginčijo, kad UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ tinkamai atliko sutartinius įsipareigojimus, sudarė visas sÄ lygas paslaugos gavėjui prisijungti prie inžinerinių tinklų, todėl faktas, jog BUAB „Egvilta“ neapsinaudojo Å¡ia teise ir neprisijungė prie inžinerinių tinklų, neatėmė iÅ¡ UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ teisės reikalauti už sutartinių įsipareigojimÄ Ä¯vykdymÄ sutartyje sulygtÄ paslaugų kainÄ .

Dėl Å¡ių aplinkybių teismas sprendė, jog UAB „Egvilta“ neįrodė, kad pradinis kreditorius UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ atsisakė reikalavimo, kylančio iÅ¡ 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutarties, įvykdymo, o pagal pastarÄ jÄ sutartį pradinio kreditoriaus UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ reikalavimas 108 200 Lt sumai buvo perleistas naujam kreditoriui AB „Kauno dujotiekio statyba“. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Apeliantas BUAB „Egvilta“ atskiruoju skundu praÅ¡o teismo nutartį panaikinti.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Nei AB „Kauno dujotiekio statyba“, nei UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ 2007 m. kovo 2 d. raÅ¡ytinį sutikimÄ negaliojančiu, priteisti iÅ¡ BUAB „Egvilta“ negautas pajamas, Å¡iai neprisijungus prie UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ įrengtų inžinerinių tinklų, todėl teismas nepagrįstai ex officio pripažino negaliojančiu UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ 2007 m. kovo 2 d. raÅ¡ytinį sutikimÄ , kuris nėra akivaizdžiai niekinis, bei konstatavęs, kad BUAB „Egvilta“ neprisijungė prie inžinerinių tinklų, priteisė mokėti prisijungimo mokestį (tai yra iÅ¡ esmės priteisė negautas pajamas).Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl to, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir iÅ¡ jos kylančios AB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo teisės nėra nuginčytos, ginčo dėl AB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo teisiųesÄ nėra.

BUAB „Egvilta“ turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus AB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui UAB „Būsto industrijos grupė“ ir juos reiškia, todėl neprivalo atskirai ginčyti reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Neprijungus UAB „Egvilta“ statomų pastatų prie UAB „Būsto industrijos grupė“ įrengtų inžinerinių tinklų, UAB „Būsto industrijos grupė“ neturėjo reikalavimo teisės į UAB „Egvilta“ sumokėti 108 200 Lt prijungimo mokestį.

Pagal Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ nebuvo įsipareigojusi suteikti UAB „Egvilta“ kokiÄ nors savarankiÅ¡kÄ paslaugÄ , atlikti darbus, sumontuoti tinklus UAB „Egvilta“ reikmėms. Tinklai buvo įrengiami gyvenamųjų namų kvartalui, esančiam Žvalgų g. 9, Vilniuje, eksploatuoti, o ne UAB „Egvilta“ užsakymu. UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo nereikalavo iÅ¡ UAB „Egvilta“ atlikti mokėjimų pagal Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį, nepateikė PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl neatsiskaitymo.

Å ios aplinkybės patvirtina, jog UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ atsisakė savo reikalavimo į UAB „Egvilta“ bÅ«tent pagal 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį ir Å¡is sutikimas nėra akivaizdžiai niekinis. PareiÅ¡kėjas AB „Kauno dujotiekio statyba“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino, jog UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ direktoriaus P. D. 2007 m. kovo 2 d. pasiraÅ¡ytas sutikimas nėra pakankamas pagrindas teigti, jog UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ atsisakė nuo prievolės įvykdymo CK 6.129 straipsnio 1 dalies pagrindu pagal 2007 m. sausio 16 d.

Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį. Nagrinėjamu atveju Å¡alys sutarties 5.7 punkte susitarė, jog visi sutarties pakeitimai ir papildymai yra galiojantys, jei jie sudaryti raÅ¡tu ir pasiraÅ¡yti abiejų Å¡alių, o tai nebuvo padaryta. Teismas pagrįstai laikė sutikimÄ nepakankamu pagrindu kreditoriaus valios iÅ¡raiÅ¡kai. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartimi Å¡alys sutarė, kad UAB „Egvilta“ sumokės UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ 108 200 Lt mokestį už teisę prisijungti prie Å¡ių tinklų, o UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ įsipareigojo sudaryti sÄ lygas Å¡iam prisijungimui.

Savo įsipareigojimus UAB „Būsto industrijos grupė“ įvykdė, tinklai yra veikiantys, funkcionuojantys. UAB „Egvilta“ savo lėšomis turėjo organizuoti pačius prijungimo prie minėtų tinklų darbus, o faktas, kad savo ketinimų neįgyvendino dėl bankroto bylos iškėlimo, neatima iš UAB „Būsto industrijos grupė“ teisės į mokestį. AB „Kauno dujotiekio statyba“ neprivalėjo teisminiu keliu nuginčyti sutikimo ar būtinai prašyti priteisti negautas pajamas, kaip nepagrįstai teigiama atskirajame skunde, nes pats sutikimas nebuvo pakankamas pagrindas kreditoriaus valios išraiškai.

Negautos 108 200 Lt pajamos bÅ«tent ir sudaro kreditorinio reikalavimo pagrindimÄ , Å¡is reikalavimas kaip teisėtas ir pagrįstas dar iki UAB „Egvilta“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos buvo perleistas AB „Kauno dujotiekio statyba“, todėl pareiÅ¡kėjas teisėtai ir pagrįstai pareiÅ¡kė kreditorinį reikalavimÄ UAB „Egvilta“ bankroto byloje. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas bankrutavusios įmonės kreditoriaus reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedÅ«rų vykdymÄ užtikrinti, kad bÅ«tų visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai.

Kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiÅ¡kia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, iÅ¡dėstęs teismui argumentuotÄ nuomonę dėl pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba praÅ¡o teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , jeigu iÅ¡ byloje esančių duomenų gali padaryti iÅ¡vadÄ , kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.

Byloje nustatyta, kad UAB „Egvilta“ ir UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ 2007 m. sausio 16 d. sudarė Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį, kuria UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ įsipareigojo sutartyje numatytomis sÄ lygomis ir tvarka sudaryti sÄ lygas UAB „Egvilta“ prijungti prie vandentiekio, nuotekų kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų, kuriuos įrengė UAB „BÅ«sto industrijos grupė“, statydama statinius žemės sklype, esančiame Žvalgų g. 9, Vilniuje, numatomus statyti naujus statinius valstybinės žemės sklype, esančiame Žvalgų g. 7, Vilniuje, o UAB „Egvilta“ įsipareigojo iki 2007 m. gegužės 1 d. už tai sumokėti 108 200 Lt mokestį (1 t., 9-10 b. l.). 2007 m. kovo 2 d.

UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ direktoriaus P. D. raÅ¡ytiniu sutikimu UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ pareiÅ¡kė, kad sutinka, jog numatomi statyti nauji statiniai valstybinės žemės sklype, esančiame Žvalgų g. 7, Vilniuje, kurį iÅ¡ valstybės nuomojasi UAB „Egvilta“, bÅ«tų neatlygintinai prijungti prie vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, kuriuos įrengė UAB „BÅ«sto industrijos grupė“, statydama statinius žemės sklype, esančiame Žvalgų g. 9, Vilniuje (1 t., 14 b. l.). 2009 m. birželio 2 d. tarp UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ ir AB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ atlygintinai perleido naujajam kreditoriui AB „Kauno dujotiekio statyba“ 108 200 Lt dydžio reikalavimÄ Ä¯ UAB „Egvilta“ pagal 2007 m. sausio 16 d.

Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį (1 t., 7-8 b. l.). TÄ pačiÄ dienÄ UAB „Egvilta“ buvo iÅ¡siųstas raÅ¡tas, informuojantis apie reikalavimo perleidimÄ (b.l. 1 t., 5-6 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2007 m. kovo 2 d. raÅ¡ytinio sutikimo turinį bei jo sudarymo aplinkybes, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pradinio kreditoriaus UAB „BÅ«sto industrijos grupė“, atstovaujamo direktoriaus P. D., vardu suraÅ¡ytas sutikimas, leidžiantis neatlygintinai prisijungti prie inžinerinių tinklų, yra kreditoriaus atsisakymas nuo prievolės pagal 2007 m. sausio 16 d.

Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį įvykdymo, nes rašytiniame sutikime nebuvo aiškiai nurodyta, kad UAB ,,Egvilta“ atleidžiama nuo prievolės, kilusios iš 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutarties, įvykdymo. Sutikime nėra nuorodos į 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartį, sutikimas nėra adresuotas konkrečiai UAB „Egvilta“. Teismas taip pat nurodė, jog UAB „Būsto industrijos grupė“ atstovė (direktorė) V.

Å . paaiÅ¡kino, kad bendrovės akcininkams nebuvo žinoma, dėl kokių priežasčių ir kokiomis aplinkybėmis buvęs vadovas pasirašė tokį sutikimÄ , toks sutikimas nebuvo suderintas su bendrovės akcininkais. Nesant bendrovės akcininkų sutikimo atsisakyti prievolės vykdymo pagal galiojančios sutarties nuostatas dėl UAB „Egvilta“ teisės prisijungti prie inžinerinių tinklų už sutartÄ kainÄ , pirmosios instancijos teismo nuomone, įmonės direktoriaus vienasmeniÅ¡kas sutikimas leisti UAB „Egvilta“ neatlygintinai prisijungti prie inžinerinių tinklų prieÅ¡taravo įmonės interesams (CK 2.87 str.).

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad bendrovės direktoriaus P. D. raÅ¡ytinis susitikimas neiÅ¡reiÅ¡kė UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ valios atsisakyti savo reikalavimo teisių, kylančių iÅ¡ 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutarties, UAB „Egvilta“ atžvilgiu.Atskirasis skundas visų pirma grindžiamas tuo, jog nei AB „Kauno dujotiekio statyba“, nei UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ 2007 m. kovo 2 d. raÅ¡ytinį sutikimÄ negaliojančiu, todėl šį sutikimÄ teismas esÄ be pagrindo pripažino negaliojančiu ex officio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su skunde iÅ¡dėstytais teiginiais apie tai, kad bylos nagrinėjimo teisme, įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo ribas lemia ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, todėl tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl sandorio negaliojimo aplinkybių bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu. Å iuo atveju teismas, vertindamas 2007 m. kovo 2 d.

UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ raÅ¡ytinį sutikimÄ , sprendė, ar sutikimas yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad tuo sutikimu UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ atleido BUAB „Egvilta“ nuo prievolės įvykdymo. IÅ¡ skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad įmonės direktoriaus vienasmeniÅ¡kas sutikimas leisti UAB „Egvilta“ neatlygintinai prisijungti prie inžinerinių tinklų, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo akcininkų sutikimo atsisakyti prievolės vykdymo pagal galiojančios sutarties nuostatas dėl UAB „Egvilta“ teisės prisijungti prie inžinerinių tinklų už sutartÄ kainÄ , teismo nuomone, prieÅ¡taravo įmonės interesams, tačiau teismas minėto sutikimo negaliojančiu nepripažino.

Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti apie teismo veiklÄ ex officio. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylų pobÅ«dis lemia teismo pareigÄ pasisakyti ir spręsti dėl visų nagrinėjamam klausimui svarbių aplinkybių. Bankroto proceso metu siekiama maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007), taip pat apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesus.

VieÅ¡asis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga bÅ«ti aktyviu, egzistuoja visÄ bankroto proceso laikotarpį, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus egzistuoja teismo pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumÄ . Todėl nepaisant to, kad byloje nebuvo keliami reikalavimai dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau atsižvelgiant į byloje egzistuojantį vieÅ¡Ä jį interesÄ bei teismo pareigÄ bÅ«ti aktyviu Å¡ios kategorijos bylose, teismas pagrįstai vertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes klausimui dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje teisingai iÅ¡spręsti.

Dėl to nepripažintini pagrįstais skundo argumentai, kad teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas, sprendė dėl nepareikÅ¡tų reikalavimų bei tyrė su tuo susijusius įrodymus, pažeidė civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principus. Be to, nors teismas ir pasisakė dėl direktoriaus vienasmeniÅ¡kai pasiraÅ¡yto sutikimo galimo prieÅ¡taravimo CK 2.87 straipsniui, tačiau sutikimo nepripažino negaliojančiu, bet sprendė, kad toks sutikimas nėra iÅ¡reiÅ¡kiantis UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ valiÄ atsisakyti savo reikalavimo teisių, kylančių iÅ¡ 2007 m. sausio 16 d.

Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutarties, UAB „Egvilta“ atžvilgiu. BÅ«tent 2007 m. kovo 2 d. sutikimu, kaip atsikirtimu į AB „Kauno dujotiekio statyba“ kreditorinį reikalavimÄ , BUAB „Egvilta“ bankroto administratorius ir rėmėsi. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolininko teisių apsauga cesijos atveju užtikrinama ne tik bendrÄ ja CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog reikalavimo perleidimas negali pažeisti skolininko teisių, bet ir konkrečiomis kitų teisės normų nuostatomis: skolininkas naujojo kreditoriaus reikalavimams turi teisę reikÅ¡ti atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui, kai gavo praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ (CK 6.107 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo BUAB „Egvilta“ argumentu, jog jis turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus AB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui UAB „Būsto industrijos grupė“. Tokius atsikirtimus atsakovas ir reiškė, o teismas, įvertinęs šiuos atsikirtimus, jų nepripažino paneigiančiais BUAB „Egvilta“ prievolę pradiniam kreditoriui UAB „Būsto industrijos grupė“.

Aplinkybė, jog teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pateikta reikalavimo teisių perleidimo sutartis bei iÅ¡ jos kylančios AB „Kauno dujotiekio statyba“ teisės BUAB „Egvilta“ atžvilgiu nėra nuginčytos ir ginčo dėl Å¡ios dalies byloje nėra, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas pažeidė pirmiau minėtas įstatymo nuostatas, numatančias, kad skolininkas turi teisę reikÅ¡ti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ .

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl 2007 m. kovo 2 d. sutikimo įtakos Å¡alių teisėms ir pareigoms, tai yra kad tokiu sutikimu BUAB „Egvilta“ nebuvo atleista nuo prievolės, kilusios iÅ¡ 2007 m. sausio 16 d. sutarties, vykdymo, kad sutikimas negali bÅ«ti laikomas galiojančiu tos sutarties nuostatų dėl sutarties kainos bei jos apmokėjimo pakeitimu, tad dėl Å¡ių aplinkybių plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliantas taip pat nurodo, jog neprijungus UAB „Egvilta“ statytų pastatų prie UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ įrengtų inžinerinių tinklų, UAB „BÅ«to industrijos grupė“ neturėjo reikalavimo teisės į UAB „Egvilta“, tai yra neturi teisės reikalauti sumokėti 108 200 Lt prisijungimo mokestį. 2007 m. sausio 16 d.

Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartimi UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ įsipareigojo neprieÅ¡tarauti, leisti ir sudaryti sÄ lygas UAB „Egvilta“ prisijungti prie vandentiekio, nuotekų kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų, kuriuos įrengė UAB „BÅ«sto industrijos grupė“, statydama statinius žemės sklype Žvalgų g. 9, Vilniuje, o UAB „Egvilta“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka sumokėti prisijungimo paslaugos prie vandentiekio, nuotekų kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų mokestį (sutarties 2.1.1; 2.2.1 p.).

Paslaugų gavėjo prisijungimo prie vandentiekio, nuotekų kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų mokestis yra 91 694,91 Lt, 18 procentų PVM ? 16 505,09 Lt. Bendra sutarties kaina ? 108 200 Lt (sutarties 3.1 p.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad inžinerinius tinklus žemės sklype UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ įrengė, o Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutartimi UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ įsipareigojo suteikti UAB „Egvilta“ prisijungimo prie vandentiekio, nuotekų kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų paslaugÄ .

Ä® bylÄ nepateikta duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ prieÅ¡taravo, neleido ir/ar nesudarė sÄ lygų UAB „Egvilta“ prisijungti prie vandentiekio, nuotekų kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų, kuriuos įrengė UAB „BÅ«sto industrijos grupė“. Aplinkybės, jog BUAB „Egvilta“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir nebuvo baigta BUAB „Egvilta“ statytų pastatų, kurie turėjo bÅ«ti prijungti prie inžinerinių tinklų, statyba, kad iki Å¡iol naujai statyti statiniai nėra prijungti prie inžinerinių tinklų, nepaneigia BUAB „Egvilta“ pareigos vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai yra sumokėti 108 200 Lt mokestį.

Kadangi byloje nebuvo paneigta, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu UAB „Egvilta“ neturėjo prievolės mokėti prisijungimo prie vandentiekio, nuotekų kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų mokestį UAB „BÅ«sto industrijos grupė“, reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ turėjo reikalavimo teisę į UAB „Egvilta“, todėl galėjo jÄ perleisti AB „Kauno dujotiekio statyba“. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai įtraukė AB „Kauno dujotiekio statyba“ į BUAB „Egvilta“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 108 200 Lt finansiniu reikalavimu.

Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                   Alė Bukavinienė                                                                                   Konstantinas Gurinas                  Gintaras Pečiulis