2022-05-25 Nr. AB-13589-3-61-3-00376-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2552-654/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00376-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Aleno Piesliako (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. N. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. N. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas C. N. N. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Atsakovas) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 21S45122 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 6K-136 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. (duomenys neskelbtini).

2.2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

2.3. Pareiškėjas mano, kad nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą, pateikė realius duomenis ir nurodė konkrečias individualias politinio persekiojimo aplinkybes, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje. Atsakovas neįvertino individualios pareiškėjo ekonominės būklės ir jo padėties kilmės valstybėje, neatliko atskyrimo nuo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

2.4. Pareiškėjo nuomone, prieglobstis jam nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti jo prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos.

2.5. Pareiškėjas nesutiko su išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Jis nurodė konkrečius faktus, tačiau jie nebuvo visapusiškai ir teisingai įvertinti. Atsakovo vykdyto tyrimo metu buvo nurodęs faktinių duomenų visumą, kuri pagrindė prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjo nuomone jis pateikė pakankamai informacijos bei objektyvių duomenų, kurie įrodė, kad persekiojimas yra individualaus pobūdžio.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti šiais motyvais:

3.1. Pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pagal pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtino, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjas galėtų būti persekiojamas vien dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau informacijos apie tai, kad šalies vyriausybė persekiotų (duomenys neskelbtini), nerasta. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jis nepriklauso (duomenys neskelbtini), jis neužsiima politika, nėra politinės partijos narys, nekritikuoja valdžios socialiniuose tinkluose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini), nelaikytina visiškai pagrįsta.

3.2. Pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pasižymėjo esminiais trūkumais – nenuoseklumu, abstraktumu, neatitikimu kilmės valstybės informacijai. Be to, pareiškėjas nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų jo pasakojimą ir įrodytų, kad (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo pasakojimo neįmanoma nustatyti nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu, įvertinus surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta, kad „centrinė valdžia“, t. y. pareiškėjo įvardinti persekiotojai, persekiotų (duomenys neskelbtini) už tai, kad jie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo (duomenys neskelbtini), tačiau jis nebuvo nei sulaikytas, nei prieš jį buvo naudojami kiti persekiojimo veiksmai.

3.3. Buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija bei nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Kaip nurodė pats pareiškėjas, (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, įvertinęs šiuos skaičius, konstatuoja, jog beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Migracijos departamentas įvertinęs pareiškėjui gresiantį pavojų „slankiojančio skalės“ testo kontekste, nenustatė individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio, todėl mano, kad 2021 m. gruodžio 1 d. sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo C. N. N. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 21S45122 rezoliucinės dalies 3 punktą – sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 3 metų. Atitinkamai buvo pakeistas ir Komisijos sprendimas. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

5. Pagal pareiškėjo pasakojimą teismas nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė teismų praktiką ir teisės aktų nuostatas, kuriomis grindė savo sprendimą. Teismas rėmėsi bylai aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Konvencija, Įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Teismas įvertino atsakovo pateiktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas įvertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtino, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) galėtų būti persekiojamas vien dėl to, jog jis yra (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento tyrimo metu surinkta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), tačiau Migracijos departamentas nerado informacijos apie tai, kad šalies vyriausybė persekiotų (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas nurodė, kad jis nepriklauso (duomenys neskelbtini), jis neužsiima politika, nėra politinės partijos narys, nekritikuoja valdžios socialiniuose tinkluose. Dėl šios priežasties pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini), nelaikytina visiškai pagrįsta.

8. Teismas sprendė, kad atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino pareiškėjo teiginių, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas tyrimo metu nerado informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini). Jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, pareiškėjas nepateikė. Nustatyta, kad pareiškėjas nepriklauso nė vienai asmenų grupei, kurias gali persekioti (duomenys neskelbtini): jis nėra (duomenys neskelbtini).

9. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovas neįvertino individualios pareiškėjo ekonominės būklės ir jo padėties kilmės valstybėje, neatliko atskyrimo nuo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Be to, pareiškėjas nei apklausų, nei teismo posėdžio metu, nei skunde negrindė savo prieglobsčio prašymo motyvu, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymo negrindė (duomenys neskelbtini), nenurodė, jog dėl to būtų susidūręs su persekiojimu ar kilmės valstybėje patyręs kitų grėsmių. Be to, nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja atsakovo rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o vertinama pareiškėjo individuali situacija jo nurodytų prieglobsčio prašymo motyvų kontekste.

11. Konstatuota, kad atsakovas įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimą, taip pat atsižvelgė į surinktą kilmės valstybės informaciją ir pagrįstai nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Be to, pareiškėjas savo pareiškimą dėl jam kylančios individualios grėsmės kilmės valstybėje grindė tik subjektyvia nuomone, nei teismui, nei Migracijos departamentui objektyvių įrodymų dėl pagrįstos baimės patirti persekiojimą ar didelę žalą, nepateikė.

12. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą, t. y. penkerius metus. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios lemtų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Remiantis šiais argumentais minėtas terminas sutrumpintas iki 3 metų.

III. 13. Pareiškėjas C. N. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti šiais motyvais:

14. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktus. Jis nurodė konkrečiais ir objektyvias aplinkybes, kurios pagrindžia jam kylančią grėsmę kilmės valstybėje.

15. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Ši valstybės kilmės informacija sutampa su jo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais bei patvirtina jam kylančią individualią grėsmę dėl šalyje vykstančio karinio konflikto.

16. Jo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių: kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą (pvz., prekybos teisių atėmimas arba diskriminacinis ar per didelis tam tikros etninės ar religinės grupės apmokestinimas), aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, išvykdamos iš šalies gali tapti pabėgėliais. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.

17. Atsakovo surinkta informacija buvo neišsami, todėl jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėtas netinkamai.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime akcentuoja, kad tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėjas nenurodė, kokios realios grėsmės jam gresia kilmės valstybėje. Atsakovas laikosi pozicijos, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių nenurodė.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė kokių nors aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V. 22. Byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, pripažinęs, kad Migracijos departamento atliktas tyrimas yra išsamus, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų pabėgėlių statusui gauti, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę nėra visiškai pagrįsta, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos taikymo kriterijų, tačiau konstatavęs, jog 5 metų draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nėra proporcinga ir adekvati priemonė pareiškėjo padarytam pažeidimui, iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir sumažino terminą iki 3 metų, atitinkamai pakeitęs Migracijos departamento ir Komisijos sprendimus, o kitą skundo dalį atmetė.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

25. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją terminą, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas netikrinamas.

26. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

27. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

28. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas.

32. Apeliaciniame skunde pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, o ypač tai, kad (duomenys neskelbtini), susiduria su kitu pavojumi. Pareiškėjas proceso metu buvo nurodęs savo asmeninę neigiamą patirtį, kuri byloje liko neįvertinta.

33. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą bei tikrinant jo pasakojimo aplinkybes buvo įvertinta turima informacija apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas galėtų būti persekiojamas (duomenys neskelbtini). Atsakovo tyrimo metu surinkta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino pareiškėjo teiginių, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas tyrimo metu nerado informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini).

34. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pasakojimas viso proceso metu nebuvo visiškai nuoseklus. Tiek teismo posėdžio metu, tiek apklausos metu, pareiškėjo pasakojimas nebuvo išsamus ir motyvuojantis aplinkybes ar veiksmus, o teismo posėdžio metu jis vengė aiškiai ir konkrečiai atsakinėti į klausimus. Atsakovas tiek apklausos metu, tiek teismas posėdžio metu suteikė pareiškėjui galimybes papasakoti apie visas aplinkybes, lėmusias jo išvykimą iš kilmės valstybės, tačiau pareiškėjas apie šias aplinkybes pasakojo neišsamiai bei nekonkrečiai. Pareiškėjas nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų jo pasakojimą ir įrodytų, kad buvo paskelbta jo paieška. Departamento atlikto tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino, kad „centrinė valdžia“, t. y. pareiškėjo įvardinti persekiotojai, persekiotų (duomenys neskelbtini) už tai, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pirminės apklausos metu pažymėjo, kad nėra ieškomas policijos, be to, p(duomenys neskelbtini), tačiau jis nebuvo nei sulaikytas, nei prieš jį buvo naudojami kiti persekiojimo veiksmai. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad buvo persekiojamas, nes (duomenys neskelbtini), nelaikytinas nuoširdžiu bei nevertintinas kaip patikimas įrodymas.

35. Be kita ko, pareiškėjas nepriklauso nė vienai asmenų grupei, kurią gali persekioti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jis nepriklauso (duomenys neskelbtini) ir nedalyvavo priešiškuose prieš šalies vyriausybę veiksmuose, jis neužsiima politika, nėra politinės partijos narys, nekritikuoja valdžios socialiniuose tinkluose. Dėl šios priežasties pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje dėl to, kad jis yra anglakalbis, nelaikytina visiškai pagrįsta.

36. Pareiškėjas nenurodė, kad asmeniškai būtų patyręs grėsmę kilmės valstybėje, o jam kylančio pavojaus tikimybę grindžia bendra situacija kilmės valstybėje. Pareiškėjo teiginiai, kad (duomenys neskelbtini), tokios grėsmės nepatvirtina. Byloje nėra duomenų, kad šios pareiškėjo nurodytos mirtys gali būti siejamos su (duomenys neskelbtini), tačiau net ir tokiu atveju tai nereiškia, kad pareiškėjui kyla grėsmė, nes, kaip minėta, su persekiojimu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, kaip minėta, aiškiai nurodė, kad nėra (duomenys neskelbtini).

37. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimą, atsižvelgė į surinktą kilmės valstybės informaciją ir pagrįstai nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįsta (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis). Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija pripažįsta, kad nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors tam, jog tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti visais pareiškėjo norimais aspektais. Nors šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų surinktą informaciją. Kaip minėta, ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas turi surinkti ne tik bendrą informaciją apie kilmės valstybę, bet ir informaciją, pagrindžiančią individualias aplinkybes, yra nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

39. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo negrindė ekonominio pobūdžio aplinkybėmis, todėl jų vertinimas, sprendžiant dėl prieglobsčio prašymo pagrįstumo, nėra reikšmingas, nors tokio pobūdžio argumentai ir nurodyti apeliaciniame skunde.

40. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tiek Migracijos departamento, tiek Komisijos ginčijami sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo C. N. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė