2025-09-03 Nr. AB-16083-3-61-3-03776-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-971-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03776-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 25S148596 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą, uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir priimtas galutinis sprendimas dėl tarptautinės apsaugos jai suteikimo Lietuvos Respublikoje.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, teikdama prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės siekia, kad nebūtų vykdoma tik Sprendimo dalis, susijusi su jos išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą grįsdama kilsiančia didele neatitaisoma žala, kadangi kilmės valstybėje jai gresia pavojus jos gyvybei ir sveikatai, be to, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, ji būtų atskirta nuo savo šeimos (sutuoktinio ir nepilnametės dukros).

Teismas nenustatė, kad pareiškėja yra realiai išsiunčiama iš Lietuvos Respublikos, vykdant ginčijamą atsakovo Sprendimą. Teismas pareiškėjos prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir skunde nurodyti argumentai vertino kaip susijusius su tikėtinais atsakovo veiksmais, todėl sprendė, kad tai nesudaro pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje konstatuoti, jog pareiškėja patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepagrindė, jog, nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. nepateikė įrodymų, kad kilmės valstybėje jos gyvybei ar sveikatai kyla grėsmė. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nedetalizavo galinčių atsirasti pasekmių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai, jog ji bus išsiunčiama iš Lietuvos Respublikos, todėl patirs didelę žalą – nukentėtų tiek jos, tiek ir jos šeimos narių interesai (sutuoktinio ir nepilnametės dukros), atsižvelgiant į suvaržymų ir praradimų pobūdį, savaime nereiškia, kad pareiškėjai bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai dėl žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėja, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjos teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, nes pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėja, kuriai tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

III. Pareiškėja pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės: taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir Migracijos departamento 2025 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 25S148596 vykdymą sustabdyti laikinai, uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir priimtas galutinis sprendimas dėl tarptautinės apsaugos jai suteikimo Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie realų pareiškėjos išsiuntimą ir nurodo, kad Migracijos departamentas pareiškėjos prieglobsčio prašymą išnagrinėjo skubos tvarka, todėl šio sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 139 str. 1 d. 3 p.), ir pareiškėja gali būti bet kuriuo metu išsiųsta, net ir nesulaukus prieglobsčio bylos išnagrinėjimo teisme.

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodęs, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad kilmės valstybėje jos gyvybei ar sveikatai kyla grėsmė, ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, neatsižvelgė į aplinkybes, jog pareiškėja skundžia Sprendimą, kuriuo jai nesuteiktas prieglobstis. Pareiškėja pateikė prieglobsčio prašymą dėl kilmės valstybėje jai gresiančio persekiojimo, dėl kurio jos sveikatai, laisvei ir gyvybei kyla pavojus, taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad, nesuteikus tarptautinės apsaugos ir grąžinus pareiškėją į kilmės valstybę, ji būtų persekiojama, kankinama, įkalinama, jos gyvybei, sveikatai grėstų pavojus, t. y. pareiškėja patirtų žalą.

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai analogiško pobūdžio bylose.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėja, kaip prieglobsčio prašytoja, naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių ir išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, būtų ribojama galimybė realizuoti procesines teises, nes, pareiškėjai nesant Lietuvos Respublikoje, jai nebūtų teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Pareiškėja pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra visi pagrindai pritaikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones: neatitaisoma žala pasireiškia tuo, kad pareiškėja dar prieš išanalizuojant jos situaciją dėl jai kylančios grėsmės kilmės valstybėje būtų išsiųsta į kilmės valstybę, kur susidurtų su grėsme savo gyvybei ir sveikatai, be to, ji būtų išskirta su savo šeimos nariais (sutuoktiniu ir nepilnamete dukra). Pareiškėjos teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas nesukurtų neproporcingos naštos valstybei.

Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, kad yra pradėta pareiškėjos išsiuntimo į kilmės šalį procedūra, o tai, kad pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėja neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai byloje atstovauja advokatas, kuris teismui pateikė skundą, atskirąjį skundą bei kitus procesinius dokumentus, byla vedama elektronine forma, todėl pareiškėja galėtų dalyvauti procese ne tik per savo atstovą, bet ir tiesiogiai, asmeniškai prisijungusi prie elektroninių paslaugų portalo, teikti prašymą dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tokia pareiškėjos teisė ribojama, ar, kad, pateikus teismui prašymus, prisijungimo duomenys pareiškėjai nebūtų suteikti. Atsakovo teigimu, pareiškėjos teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus jos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėja, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika ir pažymi, kad jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus jos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėja, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėja yra pripažinta kaip kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl prioritetas teiktinas viešajam interesui, t. y. nacionalinio saugumo interesui. Atsakovas pažymi, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai, o šią aplinkybę patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl pareiškėjos nurodoma aplinkybė (šeimos nariai), negali būti labiau prioritetinė, ir jos asmeniniai ar šeimos interesai, kurie nepaneigia jos keliamos grėsmės, negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

Anot atsakovo, nagrinėjamu atveju pareiškėja savo prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės bando pakeisti esamą faktinę padėtį materialiuosiuose teisiniuose santykiuose, t. y. išspręsti ginčą iš esmės, be to, pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė ne neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didele žala, kylančia dėl ginčijamo sprendimo priėmimo, o ją siejo su aiškiai neapibrėžtais, abstrakčiais ir įrodymais nepatvirtintais neigiamais padariniais, kurie galbūt gali kilti vykdant sprendimą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad yra pradėta pareiškėjos išsiuntimo į kilmės šalį procedūra.

Atsakovas nurodo kad ginčijamame Sprendime yra pasisakyta dėl pareiškėjos nurodomų motyvų (kilsiantis persekiojimas kilmės valstybėje) ir nenustatyta, kad pareiškėja patirtų persekiojimą dėl prieglobsčio prašyme nurodytų motyvų. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja neįrodė, jog jos prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma šioje byloje, ir kad egzistuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygas šiai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti.

Trečiasis suiteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) pateiktame atsiliepime nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. VSD nurodo, kad pareiškėjos tvirtinimas, jog ji bus išsiųsta iš Lietuvos Respublikos, yra hipotetinio pobūdžio. Teismas šiuo aspektu pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėja yra realiai išsiunčiama iš Lietuvos Respublikos.

VSD pažymi, kad pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kad šioje byloje skundžiamų sprendimų vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas ar neįmanomas. Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pareiškėja grindė savo šeimos interesais (nukentėtų jos, sutuoktinio ir nepilnametės dukros interesai), taip pat nurodė, kad, ją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), ji ten, tikėtina, būtų sulaikyta ir į teismo posėdį prisijungti negalėtų. VSD pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjai gresia sulaikymas vos tik grįžus į kilmės valstybę – jai nėra pradėtos baudžiamosios bylos, anksčiau pareiškėja periodiškai vykdavo į (duomenys neskelbtini), ten keitė savo ir dukros asmens dokumentus, todėl jos pozicija, kad ji negalėtų dalyvauti byloje nuotoliniu būdu iš (duomenys neskelbtini), nėra pagrįsta.

VSD nurodo, kad pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nenusveria nacionalinio saugumo intereso, o prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, jog galbūt pažeistos pareiškėjos teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Pabrėžtina ir tai, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti jo interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas, o šio straipsnio 275 dalis nustato, kad teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje – užsieniečiui suteikiama teisė laikinai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol pagal šį Įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, pagal Įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atvykę į Lietuvos Respubliką užsieniečiai, kurie yra prieglobsčio prašytojai, įgyja teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o, pagal šio straipsnio 3 dalį, teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais.

Teisė likti teritorijoje prieglobsčio procedūros metu yra bendroji taisyklė, numatyta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos. Kaip nurodyta ESTT praktikoje, tokiomis aplinkybėmis valstybės narės privalo užtikrinti, kad egzistuotų visiška veiksminga galimybė apskųsti sprendimą, kuriuo atmetamas tarptautinės apsaugos prašymas, laikantis šalių procesinio lygiateisiškumo principo, pagal kurį, be kita ko, reikalaujama, kad būtų sustabdytas bet koks sprendimo grąžinti poveikis laikotarpiu, kuris nustatytas tokiam skundui pateikti, o jeigu toks skundas jau paduotas, tol, kol jis bus išnagrinėtas (žr. ESTT didžiosios kolegijos 2018 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Gnandi, C-181/16, EU:C:2018:465).

Įstatymo 127 straipsnio 2 dalis nustato, jog sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas. Pagal Įstatymo 128 straipsnio 2 dalį, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu Regionų administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, išnykus priežastims, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant.

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, jeigu skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas buvo priimtas, išnagrinėjus pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės skubos tvarka, taigi nagrinėjamu atveju Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Pareiškėja grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šiais argumentais: 1) kilmės valstybėje pareiškėjai gresia pavojus laisvei, gyvybei ir sveikatai ir dėl to gali kilti neatitaisoma žala; 2) išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja negalėtų pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, tokiu būdu pažeidžiant jos teisę būti išklausytai ir kitas susijusias teises; 3) išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji būtų išskirta su savo šeimos nariais (sutuoktiniu ir nepilnamete dukra).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. gegužės 2 d. pateikė prieglobsčio prašymą, šis prašymas buvo nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Atsakovas skundžiamu 2025 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 25S148596 nusprendė: 1) nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 15 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu I. S. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 4) įtraukti į SIS perspėjimą dėl I. S. draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 15 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu I. S. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 5) Pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti I. S. išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Sprendime taip pat nurodoma, kad supažindinus I. S. su šiuo sprendimu ir, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punktu, I. S. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas nėra stabdomas dėl jos keliamos grėsmės valstybės saugumui.

Teisėjų kolegija, vertindama, ar nagrinėjamu atveju, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pažymi, kad pareiškėja siejo jai galinčią kilti žalą su aplinkybėmis, kad kilmės valstybėje jai gresia pavojus laisvai, gyvybei ir sveikatai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad sprendimas dėl pareiškėjos prieglobsčio prašymo dar nėra įsiteisėjęs, motyvai, kuriais pareiškėja grindė prieglobsčio prašymą, dar nėra įvertinti teismo, konstatuoja, kad, neišnagrinėjus pareiškėjos skundo dėl Sprendimo panaikinimo iš esmės, nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjos teiginiai, kad, jei Sprendimas būtų įvykdytas, kilmės valstybėje ji patirtų persekiojimą, būtų pažeistos jos teisės ir laisvės, yra nepagrįsti. Šioje byloje yra pateikti duomenys, kuriais grindžiama prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė, šių duomenų pagrindu išlieka tikimybė vertinti, kad, nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su užsieniečio sulaikymu arba alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimu ar pratęsimu ir skundžiant pirmosios instancijos teismui sprendimus, susijusius su prašymu suteikti prieglobstį (Įstatymo 71 str. 1 d. 4 p.; 2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija, įsigaliojusi 2025 m. sausio 1 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-939 patvirtinto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo užsieniečiams tvarkos aprašo (įsigaliojo 2025 m. sausio 1 d.) 13 punktu, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama tik užsieniečiui esant Lietuvos Respublikoje, įskaitant pasienio kontrolės punktus ir tranzito zonas, ir jam (užsieniečiui) asmeniškai dalyvaujant, išskyrus, kai antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama įvykdžius sprendimą išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę. Taigi, pagal nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reguliavimą, nagrinėjamu atveju pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtina sąlyga, jai siekiant įgyvendinti teisę nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo panaikinti Sprendimą nagrinėjimu teisme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjai sukeliamus teisinius padarinius, t. y. kad pareiškėja, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, gali būti išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, dėl to nukentėtų pareiškėjos interesai (būtų ribojama galimybė realizuoti procesines teises, taip pat pareiškėja būtų išskirta su šeimos nariais (sutuoktiniu ir nepilnamete dukra)), taip pat atsižvelgusi į tai, jog administracinėje byloje dėl ginčo esmės teismo sprendimas dar nėra priimtas, nesant duomenų, kad pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, į pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjos prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytų aplinkybių, todėl nepagrįstai netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024; kt.).

Nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti Sprendimo dalies dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje – taikymas atitinka proporcingumo principą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo dalies dėl pareiškėjos išsiuntimo galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį, kuria netenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 25S148596 dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Egidijus Šileikis

Skirgailė Žalimienė