49bcedd3-1273-4d7e-a445-da645e8ddb41 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-420-264/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00616-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.18.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,Sekretoriaujant V. G.,Dalyvaujant apeliantės (atsakovės) atstovams advokatei I.

K. ir vadovui Å . S., ieÅ¡kovės atstovui advokatui S. B.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės UAB „MEDIA INOVACIJOS“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-16600-924/2017 pagal ieÅ¡kovės UAB „Estravel Vilnius“ ieÅ¡kinį atsakovei „MEDIA INOVACIJOS“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės UAB „MEDIA INOVACIJOS“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB „Estravel Vilnius“ dėl sumokėto avanso, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės 5 132,82 Eur sumÄ , kuri sumokėta ieÅ¡kovės atsakovei kaip avansas pagal 2015 m. lapkričio 6 d. Å¡alių sudarytÄ Sutartį Nr. MED [20150715]; 6 928,60 Eur netesybų; 162,36 Eur palÅ«kanų; 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės 2015 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta sutartis, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo sukurti tinklalapio valdymo sistemÄ (toliau – TVS). Atsakovei tinkamai neįvykdžius sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir ieÅ¡kovei nutraukus sutartį, atsakovė privalo ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ , delspinigius, įstatymo nustatytas palÅ«kanas. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 8 444,41 Eur skolÄ ; 340 Eur palÅ«kanas; 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovė negalėjo tinkamai įvykdyti sutarties ir laiku paÅ¡alinti ieÅ¡kovės nurodomus trÅ«kumus dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių, t. y. ieÅ¡kovės bendradarbiavimo pareigos nevykdymo, todėl ieÅ¡kovė privalo sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ , atsižvelgiant į atliktų darbų apimtį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „MEDIA INOVACIJOS“ ieÅ¡kovės UAB „ESTRAVEL VILNIUS“ naudai 5 132,82 Eur skolÄ , 6 928,60 Eur delspinigių, 162,36 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (12 223,78 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 3 395,59 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Dėl atsakovės atliktų darbų rezultato perdavimo ieÅ¡kovei ir ieÅ¡kovės jo priėmimo.

Teismas pritarė ieÅ¡kovės pozicijai, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė turi pareigÄ programos kÅ«rimo metu testuoti bandomajame režime tarpinius TVS kÅ«rimo etapo rezultatus (atskirus modulius (funkcijas)) dar iki atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasiraÅ¡ymo. CK 6.658 straipsnio 1 dalyje, sutartyje nėra numatyta ieÅ¡kovės pareiga atlikti TVS testavimo funkcijas bandomajame režime TVS kÅ«rimo metu ir prieÅ¡ perduodant atliktus darbus ieÅ¡kovei.

Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė teisėtai ir pagrįstai nepasirašė 2017 m. gegužės 27 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto bei neapmokėjo atsakovei sutartyje nustatytos kainos, kadangi darbai nebuvo atlikti tinkamai (100 proc.). Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad atsakovei perdavus ieÅ¡kovei darbus, įkėlus TVS į atsakovei priklausančiÄ svetainę www.estravel.lt, ieÅ¡kovei buvo sudarytos visos sÄ lygos testuoti TVS bandomajame režime, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad:

TVS buvo sukurta iki galo (pilnai (100 proc.) paruoÅ¡ta naudojimui; ieÅ¡kovei buvo sudaryta galimybė testuoti iki galo sukurtÄ programos (TVS) kodÄ ; kad buvo suteikta instrukcija ieÅ¡kovei, kuria naudojantis galėtų bÅ«ti atliktas sukurtos TVS testavimas pagal CK 6.668 straipsnį, sutarties priedo Nr. 2 6 punktÄ . Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad TVS nei atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasiraÅ¡ymo metu (2017 m. gegužės 27 d.), nei Å¡iuo metu nėra sukurta pilnai (100 proc.).

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu neprašė pripažinti 2015 m. lapkričio 6 d. sutarties nutraukimo neteisėtu, taigi ji tokiu bÅ«du pripažino, kad, pirma, sutartis neįvykdyta, antra, dėl ieÅ¡kovės nurodytų priežasčių. Nors atsakovė teigė, jog ieÅ¡kovei atliktų ir sutartyje nustatyta tvarka perduotų darbų, sukurtos TVS sistemos baigtumas yra 96,02 proc., tačiau teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad atsakovė įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (sukÅ«rė tinkamai funkcionuojančiÄ TVS), kad įvykdė ir kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – paruošė, įdiegė TVS, parengė dokumentacijÄ , bandomÄ jÄ eksploatacijÄ ir pan.

Teismas sutiko su ieÅ¡kovės teiginiu, jog nesant iki galo sukurto programos kodo, programos testavimas, tokiu bÅ«du įgyvendinant CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kovės pareigÄ apžiÅ«rėti darbus atliktų darbų priėmimo - perdavimo metu, buvo objektyviai neįmanomas. Be to, teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad darbų atlikimo procento - 96,02 proc. – paskaičiavimas nėra pagrįstas, kadangi byloje nėra duomenų, kaip testavimas prieÅ¡ nustatant tokį baigtumÄ buvo atliktas.

Teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad iÅ¡ dalies veikiančios programos ieÅ¡kovė objektyviai negali panaudoti savo Å«kinėje - komercinėje veikloje, kadangi ieÅ¡kovės argumentÄ patvirtino byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: 2016 m. spalio 12 d. ieÅ¡kovės pateiktas trÅ«kumų sÄ raÅ¡as; ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimai; atsakovės pripažinimas, kad 48 funkcijos neveikia; liudytojo A. G. paaiÅ¡kinimai; atsakovės 2017 m. spalio 12 d. el. laiÅ¡kas ieÅ¡kovei. Teismas laikė nepagrįstu atsakovės teiginį, kad TVS sistema buvo perduota ieÅ¡kovei (užsakovei) 2016 m. gegužės 27 d. priėmimo – perdavimo aktu, todėl ieÅ¡kovė turėjo sumokėti likusiÄ sutarties kainÄ per 5 darbo dienas, t. y. iki 2016 m. birželio 3 d. (sutarties 4.4 punktas), kadangi ieÅ¡kovė 2016 m. gegužės 27 d. priėmimo – perdavimo akto nepasirašė (CK 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis).

Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų pakeistas sutarties priedo Nr. 1 2 punktas, nustatantis atsakovės darbų atlikimo terminÄ (120 kalendorinių dienų po avansinio mokėjimo gavimo dienos). Taip pat byloje nėra ir duomenų, kad atsakovė turėjo teisę vėluoti perduoti įvykdytų darbų rezultatÄ pagal sutarties 2.7 papunktį. Po 2016 m. kovo 16 d. ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai laukė, kol atsakovė atliks darbus, be to, ne kartÄ nustatė atsakovei protingÄ terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove nuolat bendradarbiavo, raštuose nurodydavo, kad TVS turi trūkumų, ragino atsakovę juos pašalinti įvairiais terminais, atsakovė turėjo galimybę konsultuotis su A. G. techniniais klausimais (2017 m. spalio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 44 min. 33 sek.), todėl teismui nebuvo pagrindo teigti, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad būtent atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte turėjo būti nurodyti nustatyti trūkumai, kadangi remiantis CK 6.662 straipsnio 2 dalimi, galima teigti, kad trūkumai gali būti nurodomi darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, kaip, nagrinėjamu atveju, el. laiškuose.

Be to, sutarties 2.4 papunktyje taip pat nenumatyta, kad trÅ«kumai turi bÅ«ti nurodyti bÅ«tent atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte.Atsakovei nei per ieÅ¡kovės nustatytÄ protingÄ , nei per 15 dienų terminÄ nepaÅ¡alinus TVS trÅ«kumų, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį remdamasi CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, sutarties 5.5.2 papunkčiu. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad atsakovė nuo įsipareigojimų įvykdymo termino pabaigos praėjus net daugiau, nei 200 dienų, prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, kai tuo tarpu sutarties įvykdymo terminas buvo gerokai trumpesnis.

Teismas sprendė, kad atsakovei buvo suteiktas protingas papildomas terminas įsipareigojimams įvykdyti, o tokių įsipareigojimų atsakovei neįvykdžius per tokį terminÄ , ieÅ¡kovė įgijo teisę nutraukti sudarytÄ sutartį CK 6.217 straipsnio 3 dalies pagrindu.Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad sutarties 1 priedo 1 punkte aiÅ¡kiai nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja ne tik sukurti TVS, bet ir jos eksploatavimo metu teikti garantijÄ , taisant nustatytas TVS klaidas; ieÅ¡kovei priėmus darbus, jos teisė reikÅ¡ti pretenzijas ir reikalauti paÅ¡alinti eksploatacijos metu nustatytus TVS trÅ«kumus nėra apribota ar kitaip suvaržyta.

Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė priėmė atliktus darbus pagal 2016 m. gegužės 27 d. darbų perdavimo – priėmimo aktÄ ir, kad apmokėjo atsakovės 2016 m. birželio 22 d. pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Taigi teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad garantinis terminas buvo pradėtas skaičiuoti. Teismas laikė, kad prievolė neįvykdyta dėl neatsargumo, nes atsakovė pasiraÅ¡ydama sutartį sutiko su jos sÄ lygomis, pakankamai neįvertinusi, ar sugebės jÄ tinkamai įvykdyti.

Iš ieškovės ir atsakovės tarpusavio susirašinėjimo teismas nustatė, kad sutartis negalės būti įgyvendinta ateityje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl sutarties nutraukimo patirtų labai didelių nuostolių. Atsakovė nesukūrė tinkamai veikiančios TVS, tai sudarė CK 6.217 straipsnio 1 dalyje, 5 dalyje numatytus pagrindus ieškovei nutraukti sutartį vienašališkai. Dėl delspinigių dydžio. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės. Teismas nenustatė, kad ieškovė pažeidė sutartį.

Teismui nebuvo pagrindo teigti, kad praÅ¡omas priteisti 0,5 proc. delspinigių dydis yra per didelis. Nurodė, kad ieÅ¡kovei dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo tokį didelį laikotarpį, Å¡iltuoju metų sezonu, negalint vystyti verslo, ieÅ¡kovei turi bÅ«ti sumokėti adekvataus dydžio delspinigiai. Atsakovė nenurodė, koks delspinigių dydis, jos vertinimu, yra laikytinas protingu. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad 0,5 proc. dydžio delspinigiai nelaikytini neproporcingai dideliais, nepažeidžia atsakovės interesų ir atitinka gero verslo praktikÄ .

Dėl palÅ«kanų priteisimo. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos yra nuostoliai, kuriuos apima sutartimi nustatytos netesybos. Pažymėjo, kad termino praleidimas grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ , sumokėtus delspinigius CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip nuostoliai. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2017 m. lapkričio 9 d.

Kauno apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ bei kitas procesines teisės normas. Netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymÄ , nesivadovavo CK. 1.5 str. įtvirtintais sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo principais.

Dėl Å¡ių pažeidimų buvo neteisingai iÅ¡spręsta byla ir priimtas iÅ¡ esmės neteisingas sprendimas. Neteisingai iÅ¡sprendęs bylÄ , teismas nepasiekė civilinio proceso kodekso 2 str. įtvirtintų tikslų - tinkamai taikyti įstatymus, apginti pažeistas asmenų teises, aiÅ¡kinti ir plėtoti teisę. Teismas netinkamai vertino sutarties 5.5.2 p. nuostatÄ dėl sutarties nutraukimo joje numatytais atvejais, kadangi akivaizdu, kad vos per kelias dienas atsakovei nebuvo įmanoma iÅ¡taisyti TVS trÅ«kumų, kuriuos galiausiai atsiuntė ieÅ¡kovė, t.y. tik po įspėjimo dėl sutarties nutraukimo.

Teismas neįvertino nesÄ Å¾iningo ieÅ¡kovės elgesio, kadangi ir įspėjimas, ir sutarties nutraukimas nebuvo savalaikiai. Sutartis ieÅ¡kovės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta nesant atsakovės kaltės. Teismas neįvertino, kad sutarties įvykdymo terminas praleistas dėl ieÅ¡kovės veiksmų - bendradarbiavimo pareigos nevykdymo, kad atsakovė niekada neatsisakė užbaigti darbų, kad sutarties vykdymo apsunkinimÄ ir trukdymÄ lėmė tai, kad ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ nepateikė jokios informacijos, reikalingos užbaigti tinklapio valdymo sistemos įgyvendinimo darbus, nors bÅ«tent jai teko pareiga tÄ informacijÄ pateikti.

Ä® bylÄ pateikti įrodymai (elektroninis susiraÅ¡inėjimas, 2016 m. birželio 22 d. atsakymas, 2016 m. rugsėjo 29 d. atsakymas) patvirtina, kad bÅ«tent atsakovė nuolat ragino ieÅ¡kovę vykdyti savo, kaip užsakovės pareigas, tačiau teismas nepagrįstai bendradarbiavimu laikė tik ieÅ¡kovės atsakovei siųstus įspėjimus, kadangi juose apskritai nebuvo nurodyta kokie bÅ«tent tinklapio valdymo sistemos įgyvendinimo darbai ieÅ¡kovei nepriimtini ir kas turi bÅ«ti koreguojama. Todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad atsakovė yra pažeidusi sutarties įvykdymo terminus.

Teismas, nesureikÅ¡mindamas ieÅ¡kovės bendradarbiavimo pareigos nevykdymo, neįvertindamas to, kad bÅ«tent ieÅ¡kovės nebendradarbiavimas su atsakove nulėmė atsakovės galimybes pasiekti pilnÄ (100 %) TVS baigtumÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų. Ä® bylÄ pateikta ieÅ¡kovės ir atsakovės susiraÅ¡inėjimo medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tinkamÄ sutarties vykdymÄ apsunkino bÅ«tent ieÅ¡kovės iki pat 2016 m. spalio 12 d. nepateiktas TVS atskirų modulių (funkcijų) trÅ«kumų sÄ raÅ¡as, be kurių tinkamas ir savalaikis turinio valdymo sistemos įgyvendinimas buvo neįmanomas.

Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį nutraukė 2016 m. spalio 17 d. t.y. vos po penkių dienų, kai atsakovė gavo detalų TVS atskirų modulių (funkcijų) ieÅ¡kovės parengtÄ trÅ«kumų sÄ raÅ¡Ä , kurio atsakovė laukė daug mėnesių ir be kurio nebuvo įmanoma užbaigti likusių 3,98 proc. darbų. Taip pat teismas dėl liudytojo J. B. parodymų sprendime apskritai nepasisakė, ir nenurodė kaip juos vertina. Teismas ieÅ¡kovės formalius ir deklaratyvius raÅ¡tus nepagristai vertino kaip tinkamÄ bendradarbiavimo pareigos vykdymÄ , praktiÅ¡kai bendradarbiavimo pareigos naÅ¡tÄ perkeldamas tik atsakovei.

Teismas netinkamai įvertino sutarties tikslÄ - sukurti veikiančiÄ TVS, kuria ieÅ¡kovė galėtų naudotis, o ne akcentuoti techninius sprendimus kaip tai bus padaryta. Kadangi ieÅ¡kovė ignoravo atsakovės siÅ«lomus smulkius pakeitimus (alternatyvius sprendimus), dėl kurių nebÅ«tų nukentėjęs TVS veikimas, akivaizdu, kad pati ieÅ¡kovė nebuvo suinteresuota vykdyti sutartį ir negalima pripažinti, kad atsakovė padarė esminį sutarties pažeidimÄ . Teismas neįvertino, kad pagal sutarties priedo Nr. 4, 4-5 punktus Å¡alys susitarė, kad tik diskusijos, o ne reikalavimas daryti taip kaip užsakovas mano geriau, padės gauti geriausiÄ rezultatÄ .

Nors sutartyje nėra aiškiai išskirta dėl testavimo paslaugų atsisakymo, tačiau teismas neįvertino, kad pačios ieškovės iniciatyva tas buvo daroma (G. buvo aktyvus komandos narys), todėl pažeista CK 6.193 str. nuostata, kad būtina įvertinti šalių ketinimus ir šalių elgesį po sutarties sudarymo ir sutarties vykdymo metu. Teismas sprendime netinkamai įvertino aplinkybę, kad 2016 m. kovo 22 d. TVS sistema įkelta į serverį, prie kurio suteiktas prisijungimas ir atstovaujančiam projekto vadovui A.

G.. BÅ«tent Å¡iuo prisijungimu prie TVS sistemos, ieÅ¡kovę atstovaujančiam projekto vadovui A. G. buvo sudarytos sÄ lygos testuoti TVS sistemÄ , patikrinti jos atskirų modulių (funkcijų) sÄ veikÄ tarpusavyje ir jos funkcionalumo atitikimÄ ieÅ¡kovės keliamiems reikalavimas ir identifikuoti TVS sistemos trÅ«kumus, kuriuos turėtų paÅ¡alinti atsakovė. Nuo TVS įkėlimo į ieÅ¡kovės serverį iki pat sutarties nutraukimo 2016 m. rudenį, testavimo funkcijos dėl atsakovei nežinomų priežasčių ieÅ¡kovė (jos atstovas) nebeatliko, nors iki tol aktyviai dalyvavo TVS įgyvendinime ir teikė pastabas.

Manytina, kad būtent siekdama išvengti apmokėjimo už atliktus darbus ieškovė nustojo bendradarbiauti, kai buvo likusi atlikti itin maža dalis darbų, o ne anksčiau. Užsakovo sprendimu buvo nutarta naudoti nemokama atviro kodo „Wordpress” turinio valdymo sistema. Nei vienas iš įskiepių nebuvo kurtas atsakovės, kitaip tariant visi jie sukurti ir palaikomi skirtingų tiekėjų. Sutarties pasirašymo momentu atsakovei nebuvo įmanoma žinoti ir užtikrinti įskiepių kokybes, o tuo labiau žinoti kaip visi ieškovės (užsakovės) įskiepiai veiks, kai bus įdiegti kartu su daugybe kitų įskiepių.

Visi sudiegti įskiepiai kartu veikė nekorektiÅ¡kai, o sutartyje nebuvo numatyta, kas turėtų bÅ«ti atsakingas už ieÅ¡kovės pasirinktų įskiepių suderinimÄ . Atsakovė siekdama bÅ«ti geranoriÅ¡ka bei vykdydama bendradarbiavimo pareigÄ , visus ieÅ¡kovės pasirinktų įskiepių suderinimo kaÅ¡tus prisiėmė sau. Sutarties dokumentacijoje yra palikta didelė erdvė funkcinėms interpretacijoms, ko pasekoje dėl specifinio sutarties objekto buvo sunku numatyti visus tikslius programinės įrangos veikimo principus, todėl atsirado techninių reikalavimų, kurių „Wordpress” Sistemoje realizuoti nebuvo įmanoma, taip pat atsirado poreikis nukrypti nuo projekto dokumentacijos.Iki sutarties nutraukimo atsakovės atlikti darbai, kurių baigtumas 96,02 procentų, gali bÅ«ti faktiÅ¡kai naudojami ieÅ¡kovės. Teismas, pasisakydamas dėl ginčo sutarties objekto nedalumo, sprendime nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teisino 2010 m. kovo 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2010, kurios faktinės aplinkybės nevertintinos kaip tapačios.

Teismas priėjo nepagrįstos iÅ¡vados, kad TVS, kuriÄ sutartimi įsipareigojo sukurti atsakovė yra nedalus dalykas. Atsakovės darbų rezultatas gali bÅ«ti naudojamas, pritaikomas kito paslaugų teikėjo ir(ar) darbai tęsiami su kitu paslaugų teikėju, t.y. tie darbai yra dalÅ«s ir kiekvienÄ etapÄ galima vertinti atskirai. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kovo prievolės nedalumÄ , jÄ grindžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2010 iÅ¡aiÅ¡kinimais, nepagrįsta.Teismas nepagrįstai sprendė, kad darbai iÅ¡ viso neatlikti ir TVS nėra sukurta, todėl nepagrįstai paneigė atsakovės teisę į apmokėjimÄ už atliktus darbus.

Atsisakymas priimti darbus visiškai nepagristas ir turi būti laikoma, kad darbai priimti. Ieškovė teikė prieštaravimus dėl pačio akto turinio, o ne dėl pačių darbų tinkamumo. Taip pat ir 2017 m. birželio 21 d. pretenzija neatitinka sutartyje nustatytų terminų, per kuriuos teikiami prieštaravimai dėl atsisakymo priimti darbus (Sutarties 2.4 p.) ir nebuvo nurodyti jokie trūkumai, tik siūloma dėl jų aiškintis raštu ar telefonu. Teismas šių aplinkybių neįvertino. Taip pat nesutiktina su išvada, kad ieškovei nebuvo perduotas darbų rezultatas, kadangi TVS buvo perkelta į ieškovės serverį.Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė pripažįsta, kad sutartis neįvykdyta dėl ieškovės nurodytų priežasčių, nes atsakovė priešieškiniu neprašė pripažinti 2015 m. lapkričio 6 d. sutarties nutraukimo neteisėtu.

Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį aiÅ¡kiai nurodė, kad laiko sutarties nutraukimÄ nepagrįstu ir neteisėtu, ir nurodė iÅ¡samius argumentus dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo neteisėtumo. Teismas nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovės vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ teisėtu ir nepagrįstai taikė restitucijÄ .Nepagrįstai ieÅ¡kovei priteisti 6 928,60 Eur delspinigiai ir 162,36 Eur palÅ«kanos, kadangi ieÅ¡kovės teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai atsakovė prievolės neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai (CK 6.205 str.).

Be to, sutartimi Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti priteisti netesybų, virÅ¡ijančių sumokėto 5 132,70 Eur avanso sumÄ . Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė yra sutartį pažeidusi Å¡alis, todėl nebuvo pagrindo priteisti netesybas. IeÅ¡kovė sutartyje numatytÄ pareigÄ sumokėti sutarties kainÄ (Sutarties 1.1. p.) įvykdė tik iÅ¡ dalies, t. y. sumokėjo 5 132,70 eurų dydžio avansÄ (Sutarties priedas Nr. 1, 4 p.), todėl pagrįstai galima teigti, kad ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti priteisti netesybų, virÅ¡ijančių sumokėto avanso sumÄ , nes bÅ«tų pažeistas proporcingumo ir atsakovės teisėtų lÅ«kesčių principas.Sprendime neatsižvelgta, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės (6.73 str. 2 d.), neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus, jos gali bÅ«ti sumažintos iki protingos sumos.

Be to, ieškovei ir atsakovei nustatyti skirtingi delspinigių dydžiai, Ieškovei – 0,02 proc., atsakovei – 1 proc.Taip pat prašo skirti teismo ekspertizę, teismo ekspertui užduodant tokius klausimus:

1) ar programinė įranga ir vartotojo sÄ saja (dizainas) yra daloma;

2) ar TVS programinė įranga yra daloma;

3) ar buvo funkcionalumų, kurių techniškai įvertinti nebuvo įmanoma, jei taip, tai dėl kokių priežasčių;

4) koks yra TVS baigtumas.Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ ; netenkinti atsakovės praÅ¡ymo dėl ekspertizės skyrimo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomi Å¡ie argumentai: Su apeliantės sutarties nuostatų ir bendradarbiavimo pareigos aiÅ¡kinimu bei faktinių aplinkybių interpretavimu kategoriÅ¡kai negalima sutikti, kadangi jis yra nesuderinamas su rangos teisinių santykių esme bei teisių ir pareigų pasiskirstymu tarp užsakovo ir rangovo, o patys atsakovės teiginiai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįsti įrodymais.

Atsakovė skunde ydingai aiÅ¡kindama sutarties 3.2.1 ir 3.2.4 punktus iÅ¡ esmės siekia perkelti dalį savo kaip rangovo pareigų vykdymo užsakovui, tokiu bÅ«du nesÄ Å¾iningai bandant iÅ¡vengti sutartinės civilinės atsakomybės kilimo. Bendro pobÅ«džio pareigos, kurios yra įtvirtintos sutarties 3.2.1 ir 3.2.4 punktuose, negali bÅ«ti suprantamos (aiÅ¡kinamos) taip, kaip užsakovo (ieÅ¡kovės) pareiga atlikti tam tikrus darbus už rangovÄ (atsakovę). Tai, kad bÅ«tent atsakovė atlikdavo kuriamos TVS testavimo darbus, patvirtina atsakovės darbuotojo J.

B., atsakovės direktorius Å . S. bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai 2017 m. spalio 23 d. teismo posėdyje, atsakovės darbuotojo el. laiÅ¡kai. Tik atsakovei įvykdžius visus sutartimi prisiimtus savo įsipareigojimus, ieÅ¡kovei galėjo atsirasti pareiga atlikti perduodamos TVS testavimÄ , tačiau su sÄ lyga, kad bus parengta ir perduota instrukcija sistemos administratoriui, kuria naudojantis galėtų bÅ«ti atliktas sukurtos TVS testavimas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovė bÅ«tų atlikusi visus sutarties priede Nr. 2 numatytus darbus.

IeÅ¡kovei neturint pareigos dalyvauti programos kodo kÅ«rime (testuoti tarpinį programos kodÄ ), objektyviai nėra galima teigti, kad tokių veiksmų neatlikimas (t. y. veiksmų, kurių ieÅ¡kovė net neturėjo pareigos atlikti neatlikimas) galėjo nulemti sutarties neįvykdymÄ . Byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų tai, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pažeidusi bendradarbiavimo pareigÄ . Apeliantės teiginiai dėl įskiepių yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais (yra deklaratyvaus pobÅ«džio) (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis), bet ir neatitinka sudarytos sutarties nuostatų.

IeÅ¡kovė neįpareigojo atsakovės kuriant TVS naudoti konkrečius įskiepius. Sutartyje numatyti tik techniniai reikalavimai, kuriuos turėjo atitikti atsakovės savo nuožiÅ«ra atrinkti įskiepiai ir Å¡ių įskiepių bei sukurtos TVS veikimas. Atsakovei manant, kad ji nebus pajėgi įvykdyti sutarties, atsakovė turėjo neprisiimti tokių įsipareigojimų bei turėjo iÅ¡ anksto apie tai informuoti ieÅ¡kovę. Atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ ne tik sutarties sudarymo metu, bet ir sutarties vykdymo metu, patvirtina atsakovės siekis vienaÅ¡aliÅ¡kai nukrypti nuo sutarties priede Nr. 6 numatytų TVS keliamų reikalavimų, kurie turėjo esminę reikÅ¡mę ieÅ¡kovei funkcionalumo prasme.

Atsakovės direktoriaus Å . S. bylos nagrinėjimo metu duoti paaiÅ¡kinimai patvirtina tai, kad nukrypimas nuo TVS keliamų reikalavimų leido viskÄ atlikti greičiau, taigi, leido ir sutaupyti lėšų. Galimai tai ir buvo priežastis, kodėl atsakovė nukrypo nuo sutarties reikalavimų bei neinformavusi ieÅ¡kovės ėmė kurti TVS, kuri net neatitiko sutartyje numatytų reikalavimų. Nepagrįsti bei deklaratyvaus pobÅ«džio apeliantės argumentai, kad ieÅ¡kovei nebendradarbiaujant, techniÅ¡kai buvo neįmanoma įvykdyti sutartį pasiekiant 100 procentų baigtumÄ .

IÅ¡ atsakovės pateikto skundo nėra aiÅ¡ku, apie kokius specifikacijoje numatytus TVS funkcionalumus eina kalba ir kokius konkrečiai sistemos architektÅ«rinius principus toks funkcionalumas tariamai pažeidžia). Be to, Å¡iuo konkrečiu atveju iÅ¡ viso nėra jokio pagrindo teigti, kad tokie neatitikimai galėjo egzistuoti (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis), kadangi atsakovė į bylÄ nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų tokį teiginį. Atsakovė, bandydama iÅ¡vengti civilinės atsakomybės kilimo, nepagrįstai aiÅ¡kina sutarties priedo Nr. 6 18.10 punktÄ , tvirtindama, kad specifikacijos 18.10 punkte yra nurodyti „Wordpress“ sistemos įskiepiai (moduliai), kuriuos ieÅ¡kovė (Užsakovas) reikalavo naudoti.

Toks 18.10 punkto aiÅ¡kinimas akivaizdžiai neatitinka nuostatos formuluotės. Sutarties priedo 18.11 punktas nustato tik kriterijus, į kuriuos atsakovė turėtų atsižvelgti, savo nuožiÅ«ra parinkdama įskiepius ir turinio valdymo sistemÄ . Taigi, ieÅ¡kovė neįpareigojo atsakovės kuriant TVS naudoti konkrečius įskiepius. IeÅ¡kovė neįpareigojo atsakovės kuriant TVS naudoti bÅ«tinai WordPress (Sutarties Priedo Nr. 6 18.10 punkto lentelėje nurodyti „SiÅ«lomi komponentai“). Pabrėžtina, kad Å¡alių sudarytoje sutartyje numatyti tik techniniai reikalavimai, kuriuos turėjo atitikti atsakovės savo nuožiÅ«ra atrinkti įskiepiai, turinio valdymo sistema bei Å¡ių įskiepių ir sukurtos TVS veikimas.

Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad iki sutarties nutraukimo atsakovės atlikti darbai, kurių baigtumas 96,02 procentų, gali bÅ«ti faktiÅ¡kai naudojami ieÅ¡kovės. Atsakovė skaičiuodama TVS baigtumo procentÄ visiÅ¡kai neatsižvelgia į tai, kad nė vienas sutarties priede Nr. 1 numatytas etapas nėra užbaigtas iki galo. Be to, TVS sistemos baigtumo skaičiavimas atliktas remiantis tik ieÅ¡kovės nurodytais pavieniais trÅ«kumais, kurie buvo pastebėti neatlikus viso TVS testavimo. Kadangi viso TVS testavimo objektyviai nebuvo galimybės atlikti atsakovei nebaigus darbų, nebuvo galima net nuspėti, kiek ir kokių trÅ«kumų bÅ«tų paaiÅ¡kėję ateityje testuojant baigtÄ kurti TVS ir atskirų TVS modulių / fragmentų sÄ veikÄ .

Byloje nebuvo pateikta nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad bent vienas iÅ¡ sutartyje numatytų etapų atsakovės buvo baigtas vykdyti. Tai patvirtino ir liudytojas A. G.. Skunde pateikiamas aiÅ¡kinimas dėl kompiuterinės programos tariamo dalumo taipogi neturi jokio teisinio pagrindo. Atskirų TVS keliamų funkcijų tariamas veikimas, neveikiant visai TVS (dėl TVS neveikimo nėra ginčo), ieÅ¡kovei kaip užsakovui nesukuria jokios pridėtinės vertės, nes ieÅ¡kovė tokio programos kodo negali panaudoti Å«kinėje-komercinėje veikloje, t. y. tam tikslui, kuriam programÄ norėjo įsigyti.

Be to, atsakovės teiginiai, kad ieÅ¡kovė tariamai galės panaudoti dalį programos kodo, kuriant naujÄ TVS, ne tik yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir deklaratyvÅ«s, bet ir yra nesuderinami su rangos teisinių santykių esme. IeÅ¡kovė su atsakove sudarė sutartį ne dėl tam tikrų įskiepių ar programos kodo atskirų elementų sukÅ«rimo, bet dėl visos programos kaip nedalomo vieneto sukÅ«rimo. Tai yra visiÅ¡kai skirtingi dalykai (sutarties objektai) ir dėl to atsakovės skunde pateiktas aiÅ¡kinimas neturi jokio teisinio pagrindo.

Skunde minima LAT 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra galima vadovautis, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo nurodytos bylos faktinių aplinkybių. Teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pagrįstai rėmėsi LAT 2010 m. kovo 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2010. AnalogiÅ¡kos pozicijos dėl programos nedalumo laikosi ir Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-1997-657/2014, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2247-345/2014.Atsakovė ydingai aiÅ¡kina sutarties nuostatas bei deklaratyviai nurodo, kad ieÅ¡kovei priteista delspinigių suma tariamai yra neprotingai didelė, be to, delspinigių dydis tariamai prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo principui, o palÅ«kanos papildomai iÅ¡ viso neturėjo bÅ«ti priteistos.

Tai, kad Å¡alys susitarė ne tik dėl mokėtinų netesybų dydžio už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , bet ir dėl maksimalaus netesybų dydžio, leidžia teigti, kad buvo iÅ¡laikyta Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyra, o Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Atsakovės mokėtinos netesybos susidarė iÅ¡imtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir nuolatinio ieÅ¡kovės klaidinimo, kad atsakovė įvykdys sutartimi prisiimtus savo įsipareigojimus.

Netesybos buvo skaičiuojamos tik iki sutarties nutraukimo dienos. Be to, priteistų netesybų suma 70,70 Eur/d. nėra laikytina aiÅ¡kiai per didele ar neprotinga suma atsižvelgiant į ieÅ¡kovės patirtus nuostolius. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingas ieÅ¡kovės ir atsakovės pagal sutartį mokėtinų netesybų dydis (žr. Sutarties 4.5–4.6 punktai) nėra nesÄ Å¾iningo netesybų nustatymo įrodymas (tokį įspÅ«dį bando sudaryti atsakovė), bet kaip tik atspindi tai, kad Å¡alys sudarydamos sutartį nustatė netesybas, atsižvelgdamos į savo prisiimtus įsipareigojimus, jų esmę ir netesybų paskirtį. 162,36 Eur priteista palÅ«kanų suma buvo priteista už kitÄ laikotarpį nei 6 928,60 Eur netesybų suma bei už kitokio pobÅ«džio pažeidimÄ .

Netesybos buvo skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo (nuo 2016 m. liepos 11 d. iki 2016 m. spalio 16 d.) ir dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo (pagal sutarties 4.6 punktÄ ), o palÅ«kanos buvo skaičiuojamos po sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismÄ dienos (nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2017 m. sausio 11 d.) ir dėl atsakovės piniginės prievolės netinkamo įvykdymo (t. y. avanso sumos negrÄ Å¾inimo ir netesybų nesumokėjimo) (pagal CK 6.210 str. 2 dalį).PraÅ¡ymas skirti ekspertizę yra ne tik iÅ¡dėstytas netinkama procesine forma (nėra pateikta informacija, kÄ yra siÅ«loma skirti ekspertu, nėra pateikta nė vieno eksperto sutikimo su nurodytomis esminėmis ekspertizės atlikimo sÄ lygomis ir pan.), bet ir yra nepagrįstas.

PraÅ¡ymas dėl ekspertizės skyrimo atsakovės galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme ir dėl to ekspertizės iÅ¡vada nėra laikytina nauju įrodymu, kuris galėtų bÅ«ti pateiktas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu svarstė teikti praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo, bet vėliau nusprendė tokio praÅ¡ymo nebeteikti. Teismas nėra atsisakęs skirti ekspertizės, bet pati atsakovė tokio praÅ¡ymo nėra pareiÅ¡kusi. PraÅ¡ymo dėl ekspertizės skyrimo svarstymas apeliacinės instancijos teisme (tokio praÅ¡ymo prieÅ¡ tai atsakovei atsisakius pirmosios instancijos teisme) sudarytų prielaidas vilkinti bylos nagrinėjimÄ ir skatintų Å¡alis praÅ¡ymus dėl ekspertizės skyrimo reikÅ¡ti tik tuo atveju, jeigu yra pralaimima byla pirmosios instancijos teisme, o ne rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , kai kyla ekspertizės poreikis.

Be to, nagrinėjamoje byloje nekilo poreikio skirti ekspertizės, kadangi nebuvo ginčo dėl to, ar sutartimi prisiimti įsipareigojimai buvo tinkamai įvykdyti (abi ginčo šalys pripažįsta, kad TVS nėra sukurta iki galo), o kompiuterinės programos sukūrimas ir įdiegimas yra nedalus dalykas.Eksperto išvada teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis) ir dėl to ekspertizės skyrimas, užduodant skunde nurodytus 1.1–1.2 klausimus, neturėtų prasmės, kadangi tai teisiniai klausimai, bet ne techninio pobūdžio klausimai.

Skunde nurodyti 1.3–1.4 klausimai yra susiję iÅ¡imtinai su atsakovės įrodinėjimo pareiga bei atsakovės bylos nagrinėjimo metu įrodinėtomis aplinkybėmis, bet ne specialių žinių poreikiu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje kilo ginčas dėl Å¡alių 2015 m. lapkričio 6 d. sudarytos Sutarties Nr. MED [20150715] vykdymo. Dėl įrodymų vertinimo. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos sprendimu, nurodo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ bei kitas procesines teisės normas. Su apeliantės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai įvertintų įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

Ä®vertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetÄ , kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas iÅ¡vadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiÅ¡kai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankÅ«s vienai iÅ¡ Å¡alių, ar kad priėmė vienai iÅ¡ Å¡alių nepalankų sprendimÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas.

Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo.Teismas sutartinius Å¡alių santykius kvalifikuoja pagal Å¡alių ketinimus, kuriuos Å¡alys atskleidė sutartyje ar jos prieduose. Pagal sutarties 1.1 p. paslaugų teikėjas UAB „Media inovacijos“ įsipareigojo pagal užsakovo UAB „Estrel Vilnius“ užsakymÄ suteikti Å¡ios sutarties priede Nr. 1 nurodytas ir priede Nr. 2 detalizuotas paslaugas ir atlikti nurodytus darbus, o užsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti Sutarties priede Nr. 1 nustatytÄ kainÄ .Tai reiÅ¡kia, jog Å¡alys susitarė dėl konkretaus materialaus rezultato sukÅ«rimo – kompiuterinės programos sukÅ«rimo.

Ä®vertinusi Å¡alių ketinimus, faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo Å¡alių santykius pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį – kaip rangos teisinius santykius, nes Å¡ios sutarties dalykas buvo materialaus pobÅ«džio, susijęs su materialaus objekto sukÅ«rimu (kompiuterinės programos sukÅ«rimu). Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Å¡alių 2015 m. lapkričio 6 d. sudarytÄ Sutartį Nr. MED [20150715] bei sutarties Priedo Nr. 1 1 punktÄ atsakovė įsipareigojo įgyvendinti interneto tinklapio valdymo sistemÄ ir teikti garantijÄ , taisant pastebėtas klaidas.

Pagal sutarties priedo Nr. 1 7 punktÄ paslaugų suteikimas suskirstytas į tris paslaugų suteikimo etapus: puslapio dizaino kÅ«rimo darbai, programavimo darbai, bandomoji eksploatacija ir dokumentavimas. Pagal sutarties priedo Nr. 1 3 punktÄ bendra užsakymo sÄ mata (su PVM) 17 109,40 Eur. Pagal sutarties priedo Nr. 1 2 punktÄ atsakovė įsipareigojo per 120 kalendorinių dienų nuo avansinio apmokėjimo gavimo dienos suteikti paslaugas. 2015 m. lapkričio 17 d. ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovei sutarties priedo Nr. 1 4 punkte numatytÄ avansÄ (30 proc. nuo bendros sÄ matos sumos su PVM) (5 132,82 Eur).

Taigi TVS sistema turėjo bÅ«ti sukurta iki 2016 m. kovo 16 d., tačiau sutarties nustatytu terminu atsakovė neįvykdė, ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį dėl atsakovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė teisėtai ir pagrįstai nepasirašė 2017 m. gegužės 27 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto bei neapmokėjo atsakovei sutartyje nustatytos kainos, kadangi darbai nebuvo atlikti tinkamai (t.y. 100 proc.), kad programa paruoÅ¡ta naudojimui (sudaryta galimybė testuoti iki galo sukurtÄ programos (TVS) kodÄ ); kad buvo suteikta instrukcija ieÅ¡kovei, kuria naudojantis galėtų bÅ«ti atliktas sukurtos TVS testavimas pagal CK 6.668 straipsnį, sutarties priedo Nr. 2 6 punktÄ .

Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo Å¡ių nustatytų aplinkybių, tik teigia, kad nėra kalta dėl sutarties nutraukimo.Nagrinėjamu atveju, tarp Å¡alių 2015 m. lapkričio 6 d. sudaryta Sutartis Nr. MED [20150715] yra nutraukta 2016 m. spalio 17 d., dėl to byloje ginčo nėra. Å i sutartis nutraukta užsakovei (ieÅ¡kovei) pasinaudojus minimos sutarties 5.5.2 punkte įtvirtinta teise nutraukti sutartį, kitai Å¡aliai nevykdant savo įsipareigojimų.Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad Sutartis ieÅ¡kovės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta nesant atsakovės kaltės, dėl ieÅ¡kovės nebendradarbiavimo, kad elektroninis susiraÅ¡inėjimas, 2016 m. birželio 22 d. atsakymas, 2016 m. rugsėjo 29 d. atsakymas patvirtina, kad bÅ«tent atsakovė nuolat ragino ieÅ¡kovę vykdyti savo, kaip užsakovės pareigas.Å aliai priimant sprendimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį iÅ¡ esmės turėtų bÅ«ti vertinama, ar kitos Å¡alies padarytas pažeidimas turėjo esminės reikÅ¡mės tolesniam prievolės vykdymui.

Tokiu atveju spręstina tai, ar nukentėjusi Å¡alis negavo didžiÄ ja dalimi to, ko pagal sutartį per visÄ jos terminÄ pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios Å¡alies teisėti, pagrįsti lÅ«kesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai Å¡aliai, paprastai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios Å¡alies rėmimasis tokia aplinkybe vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant sutartį reiÅ¡kia bandymÄ Ä¯rodyti tariamÄ ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindÄ (žr.pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio mėn. 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo metu tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ praktikÄ , taip pat į sutartį pažeidusios Å¡alies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sÄ moningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje esančius duomenis, t.y.

Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus, pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymus, ieÅ¡kovės ir atsakovės susiraÅ¡inėjimus, konstatuoja, kad atsakovė nesukÅ«rė kompiuterio programos, jos neperdavė užsakovei (ieÅ¡kovei) ir tai sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovė prievolę įvykdė netinkamai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentas, jog ji neįvykdė sutarties dėl ieÅ¡kovės bendradarbiavimo pareigos nevykdymo, yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi pagal byloje esančius duomenis negalima konstatuoti, jog atsakovė prašė ieÅ¡kovės suteikti konkrečiÄ pagalbÄ atliekant darbus ir ieÅ¡kovė jos atsakovei nesuteikė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartimi atsakovė įsipareigojo ne tik sukurti kompiuterio programÄ , bet jÄ sėkmingai įdiegti bei parengti ir perduoti instrukcijÄ sistemos administratoriui, kuria naudojantis galėtų bÅ«ti atliktas sukurtos TVS testavimas, tačiau pagal byloje esančius duomenis konstatuotina, jog atsakovė ieÅ¡kovės užsakymu materialaus rezultato nesukÅ«rė. Å alys prievoles turi vykdyti sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė bÅ«tų grÄ Å¾inusi ieÅ¡kovei avansÄ - 5 132,82 Eur sumÄ , sumokėtÄ pagal 2015 m. lapkričio 6 d.

Å¡alių sudarytÄ Sutartį Nr. MED [20150715, ieÅ¡kovei vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovė laikoma pažeidusi prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai, 6.652 straipsnis, 6.658 straipsnis, 6.662 straipsnis).Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų pakeistas sutarties priedo Nr. 1 2 punktas, nustatantis atsakovės darbų atlikimo terminÄ (120 kalendorinių dienų po avansinio mokėjimo gavimo dienos).

Taip pat byloje nėra ir duomenų, kad atsakovė turėjo teisę vėluoti perduoti įvykdytų darbų rezultatÄ pagal sutarties 2.7 papunktį. IÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo matyti, kad po 2016 m. kovo 16 d. sutarties įvykdymo termino pasibaigimo, ieÅ¡kovė ne kartÄ nustatė atsakovei protingÄ terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, nes kaip matyti iÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo dar 2016 m. gegužės 23 d., 2016 m. gegužės 30 d. el. laiÅ¡kuose, 2016 m. birželio 21 d. pretenzijoje, 2016 m. birželio 28 d. raÅ¡te, 2016 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡te ieÅ¡kovės direktorė Ž.

G. nurodė, kad TVS turi konkrečių trÅ«kumų, ragino atsakovę juos paÅ¡alinti nurodytais terminais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestinais apeliantės argumentai, kad atsakovei nebuvo sudaryta galimybė paÅ¡alinti ieÅ¡kovės parengtame TVS atskirų modulių (funkcijų) trÅ«kumų sÄ raÅ¡e nurodytų trÅ«kumų per protingÄ terminÄ , nors jį ir gavo prieÅ¡ 5 dienas iki sutarties nutraukimo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad atsakovė bÅ«tų atlikusi visus sutarties priede Nr. 2 numatytus darbus.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo aplinkybių, susijusių su atsakovės pareiga programos kÅ«rimo metu testuoti bandomajame režime tarpinius TVS kÅ«rimo etapo rezultatus (atskirus modulius (funkcijas)) dar iki atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasiraÅ¡ymo, vertinimu. Kaip matyti iÅ¡ sutarties priedo Nr. 2 1 punkto sÄ lygų bÅ«tent atsakovė įsipareigojo atlikti visus reikalingus darbus tam, kad užsakovo nurodytame serveryje, kuris atitiks TVS keliamus reikalavimus, įdiegti veikiančiÄ tinklalapio valdymo sistemÄ .

Å iuo atveju, bendro pobÅ«džio ieÅ¡kovės pareigos, įtvirtintos sutarties 3.2.1 (bendradarbiauti, sudaryti sÄ lygas paslaugoms teikti) ir 3.2.4 (pateikti informacijÄ , duomenis ir dokumentus per 8 darbo valandas nuo praÅ¡ymo gavimo) punktuose, negali bÅ«ti suprantamos (aiÅ¡kinamos) kaip užsakovės (ieÅ¡kovės) pareiga atlikti tam tikrus darbus už rangovę (atsakovę). Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad tai, jog ieÅ¡kovė ar jos pasitelkti asmenys jungėsi prie atsakovės projektų valdymo sistemos, teikė atsakovei tam tikras pastabas, pasiÅ«lymus dėl kuriamos TVS, atlikdavo kai kuriuos TVS sistemos programavimo darbus, negali paÅ¡alinti atsakovės kaip rangovės pareigos tinkamai atlikti tam tikrus darbus savo rizika.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai nepasirašė 2017 m. gegužės 27 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto bei neapmokėjo atsakovei sutartyje nustatytos kainos, kadangi darbai nebuvo atlikti tinkamai (100 proc.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei pavestos užduotys turėjo būti atliktos vadovaujantis sutarties prieduose Nr. 2, 6 išdėstytais reikalavimais. Tai numato sutarties 3.1.1, 1.1 punktai, sutarties 6 priedas.

Pagal sutarties priedo Nr. 2 2, 3 punktus „Po įdiegimo TVS turi bÅ«ti pilnai paruoÅ¡ta naudojimui <...> turi atitikti visus reikalavimus iÅ¡dėstytus „Estravel Vilnius. Interneto tinklalapio turinio valdymo sistema. Reikalavimai sistemai.“ Dokumente“. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovei perdavus ieÅ¡kovei darbus, 2016-03-22 įkėlus TVS į atsakovei priklausančiÄ svetainę www.estravel.lt, ieÅ¡kovei buvo sudarytos visos sÄ lygos testuoti TVS bandomajame režime. Atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad TVS buvo sukurta pilnai ir paruoÅ¡ta naudojimui.

Nors ir atsakovė teigia, jog ieÅ¡kovei atliktų ir sutartyje nustatyta tvarka perduotų darbų, sukurtos TVS sistemos baigtumas yra 96,02 proc., tačiau pagal byloje esančius duomenis teisėjų kolegijos vertinimu, negalima konstatuoti, kad atsakovė įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (sukÅ«rė tinkamai funkcionuojančiÄ TVS), įvykdė ir kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – paruošė, įdiegė TVS, parengė dokumentacijÄ , bandomÄ jÄ eksploatacijÄ , todėl teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad pagal sutarties 2.4 punktÄ ieÅ¡kovei 2017 m. gegužės 27 d. negalėjo kilti pareiga atlikti perduodamos TVS testavimÄ ir pasiraÅ¡yti atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl įskiepių yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, nes pagal sutarties sÄ lygas nenustatyta, kad ieÅ¡kovė įpareigojo atsakovę kuriant TVS, naudoti konkrečius įskiepius. Nors apeliantė teigia, kad Sutarties dokumentacijoje yra palikta didelė erdvė funkcinėms interpretacijoms, ko pasekoje dėl specifinio sutarties objekto buvo sunku numatyti visus tikslius programinės įrangos veikimo principus, todėl atsirado techninių reikalavimų, kurių „Wordpress” Sistemoje realizuoti nebuvo įmanoma, taip pat atsirado poreikis nukrypti nuo projekto dokumentacijos, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė bÅ«dama Å¡ios srities profesionale, pasiraÅ¡ydama sutartį joje nurodytomis sÄ lygomis, pati prisiėmė galimÄ neigiamų pasekmių rizikÄ .Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad iki sutarties nutraukimo atsakovės atlikti darbai, kurių baigtumas 96,02 procentų, gali bÅ«ti faktiÅ¡kai naudojami ieÅ¡kovės. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties objektas - yra santykinai nedalus.

Nors sutarties objektÄ galima iÅ¡skaidyti į atskirus etapus objektyviai (materialiai) (puslapio dizaino kÅ«rimo darbai, programavimo darbai, bandomoji eksploatacija ir dokumentavimas), tačiau teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės pareiga yra nedaloma pagal savo pobÅ«dį, nes ji privalo sukurti ir įdiegti ieÅ¡kovei tinklapio valdymo sistemÄ . Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pagal 2016 m. spalio 12 d. ieÅ¡kovės pateiktÄ trÅ«kumų sÄ raÅ¡Ä dalis TVS funkcijų neveikia (pvz.: dėl 9.1.3, 9.1.7.2, 9.1.7.12 papunkčiuose nurodytų trÅ«kumų), kad 48 funkcijos neveikia pripažino ir atsakovė pirmosios instancijos teisme (2017 m. spalio 23 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 14 min. 20 sek.

– 14 min. 21 sek., 36 min. 54 sek., 40 min. 37 sek.). Ieškovės atstovas paminėjo, kad mobiliajai aplikacijai niekas nebuvo sukurta (2017 m. spalio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 06 sek. – 36 min. 30 sek.). Liudytojas A. G. teismo posėdyje patvirtino, kad nebuvo sukurta TVS, kuri atitiko visus sutarties 6 priede nurodytus reikalavimus, TVS neveikia pagal paskirtį vienareikšmiškai, nes funkcijos, susijusios su rolių ir teisių valdymu, neveikia, mobiliaisiais telefonais, planšetėmis negalima naudotis puslapiu (2017 m. spalio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 50 min. 35 sek. - 1 val. 52 min. 10 sek.).

Be to, atsakovės 2017 m. spalio 12 d. el. laiške ieškovei nurodyta, kad atsakovė negali atlikti šių darbų: Trūkstamos kodo dalys parinktoje TVS turi būti realizuotos kaip įskiepiai (MI nevykdo šio reikalavimo, nes didelė dalis funkcionalumo realizuota wordpress temos kode), visi įskiepiai turi turėti galimybę eksportuoti ir importuoti savo reikmėms naudojamus duomenis ir konfigūracijas (turimi omenyje 18.6 minimi įskiepiai). Liudytojas A. G. patvirtino, kad dėl įskiepių nebuvimo TVS negalėjo veikti tinkamai (2017 m. spalio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 55 min. 05 sek.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė per papildomai nustatytÄ terminÄ darbų trÅ«kumų neiÅ¡taisė. Pažymėtina, kad Sutarties objekto įvertinimas kaip nedalaus yra svarbus dėl tos priežasties, kad neperdavus visos kompiuterinės programos užsakovei (ieÅ¡kovei), Å¡iai neatlikus jos pilno testavimo, programos kÅ«rėjui neiÅ¡taisius testavimo metu konstatuotų programos trÅ«kumų, jos neįdiegus ir neįsitikinus, kad atsakovės sukurta sistema atitinka visus jai iÅ¡keltus reikalavimus, negalima konstatuoti, kad prievolė įvykdyta tinkamai.

Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad remdamasi sutarties 5.5.1 punktu bei CK 6.217 straipsnio 3 ir 5 dalimis, ieÅ¡kovė turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sudarytÄ sutartįTeisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2010, nes, pasak apeliantės nagrinėjama byla ir cituojama LAT iÅ¡nagrinėtos bylos nutartis racio decidenti skirtingos.

Pažymėtina, kad byloje Nr. 3K-3-61/2010 buvo įvertinta nemažai faktinių duomenų, inter alia duomenų, patvirtinančių, jog:

a) tinkamo sutarties objekto toje byloje atsakovas negavo;

b) ieškovas įsipareigojimų toje byloje įvykdyti negali, nes pareiškė, kad neturi sukurtos programos kopijos;

c) ieÅ¡kovas toje byloje neįvykdė sutarties, nes nebuvo atlikti visi sutartyje numatyti darbai: nepateikti įrodymai apie programos sukÅ«rimÄ ;

d) ieškovas toje byloje neperdavė atsakovui visų programos tekstinių bei pagalbinių failų (duomenų laikmenų);

e) ieÅ¡kovas nedėjo reikiamų pastangų programai įdiegti ir kt. Minėtoje byloje kaip ir nagrinėjamoje byloje, faktinės aplinkybės yra tapačios, nes viena Å¡alių turėjo sukurti ne tik autorių teisių objektÄ , t.y. sukurti programinę įrangÄ , jÄ Ä¯diegti ir suteikti atlygintinas paslaugas. Kadangi iÅ¡ esmės abiejų bylų ginčo esmė yra ta pati, ir kaip jau buvo minėta, pagal susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kompiuterinės programos sukÅ«rimas ir įdiegimas yra nedalus dalykas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ pagrįstai ir teisingai rėmėsi teismų precedentais ir vadovavosi suformuota praktika.Apeliaciniame skunde atsakovė teikė praÅ¡ymÄ dėl teismo ekspertizės skyrimo, nurodė ekspertui užduodamus klausimus:

1) ar programinė įranga ir vartotojo sÄ saja (dizainas) yra daloma;

2) ar TVS programinė įranga yra daloma;

3) ar buvo funkcionalumų, kurių techniškai įvertinti nebuvo įmanoma, jei taip, tai dėl kokių priežasčių;

4) koks yra TVS baigtumas.IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad Eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis) ir dėl to ekspertizės skyrimas, užduodant skunde nurodytus 1.1–1.2 klausimus, neturėtų prasmės, kadangi tai teisiniai klausimai, bet ne techninio pobÅ«džio klausimai. Skunde nurodyti 1.3–1.4 klausimai yra susiję iÅ¡imtinai su atsakovės įrodinėjimo pareiga bei atsakovės bylos nagrinėjimo metu įrodinėtomis aplinkybėmis, bet ne specialių žinių poreikiu.

Teisėjų kolegija 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi atidėjo civilinės bylos nagrinėjimÄ ir paskyrė bylÄ nagrinėti 2018 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, sudarydama galimybę apeliantei patikslinti praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo, kadangi apeliantė praÅ¡yme nenurodė ekspertizės rÅ«Å¡ies, eksperto ir pan. 2018 m. balandžio 26 d. teismo posėdis atidėtas apeliantės atstovo praÅ¡ymu. 2018 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje apeliantės atstovai pateikė praÅ¡ymÄ Â dėl informacinių technologijų (informacinės sistemos diegimo) ekspertizės skyrimo, pavedant jÄ atlikti R.

V., dirbančiam UAB „Informacinės konsultacijos, praÅ¡yme nurodė 3 užduotinus klausimus ekspertui. IeÅ¡kovės atstovas nesutiko su ekspertizės skyrimu, teigė, kad apeliantė tokiu bÅ«du siekia tik vilkinti bylos procesÄ , pateikė duomenis apie jos didėjančius įsiskolinimus Sodrai.Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, apeliantei buvo sudaryta galimybė sukonkretinti savo praÅ¡ymÄ dėl teismo ekspertizės skyrimo, tačiau ji Å¡ia teise nepasinaudojo tinkamai.

Kaip matyti iÅ¡ praÅ¡ymo, apeliantės nurodytas siÅ«lomas kandidatas ekspertizei atlikti R. V. nėra įtrauktas į Teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , praÅ¡yme nenurodytas ekspertizės atlikimo terminas, ekspertizės kaina, iÅ¡ apeliantės praÅ¡yme suformuluotų klausimų ekspertui turinio galima konstatuoti, jog jie susiję su atsakovės įrodinėtinų aplinkybių nustatymu, o ne su specialių žinių poreikiu. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės iÅ¡vada keliamu klausimu, nebÅ«tų laikoma iÅ¡imtiniu ir vienareikÅ¡miu įrodymu, todėl jos skyrimas tik užvilkintų bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme praÅ¡ymas dėl ekspertizės skyrimo pateiktas nebuvo, atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka yra atstovaujama advokato, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad apeliantės teisės į teisminę gynybÄ buvo apsunkintos ar nelygiavertės su ieÅ¡kove. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija apeliantės praÅ¡ymo dėl ekspertizės skyrimo netenkino. Dėl delspinigių dydžio.

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 0,5 proc. delspinigių už kiekvienÄ pradelstÄ galutinio paslaugų atlikimo termino dienÄ , apskaičiuotų nuo visos sÄ matos sumos (be PVM) priteisimo ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė 6 928,60 Eur delspinigius (70,70 Eur x 98 dienos).Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės (CK 6.73 str. 2 d.), neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus, jos gali bÅ«ti sumažintos iki protingos sumos.

Be to, ieškovei ir atsakovei nustatyti skirtingi delspinigių dydžiai, Ieškovei – 0,02 proc., atsakovei – 1 proc. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo netesybų sumažinimui iki 0, 02 proc.Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas.

Netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimÄ reglamentuoja CK 6.251 straipsnis, kuriame nustatyta, į kÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtis, Å¡alių turtinė padėtis, tarpusavio santykiai, ar visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobÅ«dį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminÄ , priskaičiuotÄ delspinigių (netesybų) sumÄ , Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ ir kitas aplinkybes.

Kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis ir negali bÅ«ti vertinama, kad suformuotoje praktikoje yra nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiÅ¡kia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Kilus sutarties Å¡alių ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o ginčo metu esanti situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-145/2012).Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes jÄ riboja susitarime dėl netesybų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Taigi mažindamas netesybas, teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumÄ tarp nuostolių ir praÅ¡omų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.Nagrinėjamu atveju netesybos atsirado iÅ¡ sutartinių santykių, Å¡alys yra privatÅ«s juridiniai asmenys (verslininkai). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų leidžiančių konstatuoti, jog sudarant sutartį atsakovės patirtis verslo ir derybų srityje buvo mažesnė nei ieÅ¡kovės, todėl atsakovės vadovas, sudarydamas sutartį galėjo ir turėjo suprasti ir numatyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo pasekmes.Å alių sudaryta sutartis nebuvo sudaryta prisijungimo bÅ«du, atsakovė turėjo galimybių tartis dėl sutarties sÄ lygų, taip pat ir dėl delspinigių dydžio.

Pagal sutarties 4.6 papunktį Å¡alys susitarė laisva valia, kad paslaugų teikėjas, laiku neatlikęs 1 priede iÅ¡vardintų darbų, privalo sumokėti užsakovui 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ galutinio paslaugų atlikimo termino dienÄ , skaičiuojant nuo visos sÄ matos sumos (be PVM). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė priteisti tik 0, 5 proc. dydžio delspinigius už mažesnį nei 6 mėnesių terminÄ . Todėl atsakovės mokėtinų netesybų dydį sumažinant nuo 0,5 procento iki 0,02 procento, t.y. sutartines netesybas sumažinant daugiau negu dvideÅ¡imt kartų ir nustatant jas minimalaus dydžio, iÅ¡ esmės bÅ«tų paneigta Å¡alių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ , sutarties nuostatas koreguojant labiau, nei to reikėtų pagal protingus sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis).Dėl palÅ«kanų.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neturėjo pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovės 162,36 Eur palÅ«kanų, kadangi ieÅ¡kovės teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai atsakovė prievolės neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Tačiau nagrinėju atveju lieka nepaneigta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bÅ«tent atsakovė neįvykdė prievolės, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 162, 36 Eur palÅ«kanų, priskaičiuotų už laikotarpį po sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismÄ dienos (nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2017 m. sausio 11 d.) dėl atsakovės piniginės prievolės netinkamo įvykdymo (t. y. avanso sumos negrÄ Å¾inimo ir netesybų nesumokėjimo) (pagal CK 6.210 str. 2 dalį) pagrįstai.Dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ .

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).Dėl bylos baigties.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ( pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir juos įvertinusi (CPK 185 str.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ji neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

IeÅ¡kovės atstovas pateikė 2018-02-02 ir 2018-05-04 praÅ¡ymus dėl 2 069, 10 Eur atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo bei Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus (3 vnt. PVM sÄ skaitų faktÅ«rų NJORD 2017-11-30 - Nr.17-1005, 2017-12-29-Nr.17-1093, 2018-04-17-Nr.18-0294, ataskaitų bei apmokėjimÄ patvirtinančių banko dokumentų kopijas).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovės atstovas parengė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teisme pateikė 2 praÅ¡ymus, dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė ~2 val.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punktÄ maksimalus užmokestis už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ gali bÅ«ti 1090, 31 Eur (1, 3 x 838, 70 Eur), 8.16 punktÄ maksimalus užmokestis už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti 340, 32 Eur (0,4 x 850, 80 Eur), 8.19 punktÄ maksimalus užmokestis už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ gali bÅ«ti 85,08 Eur (0,1 x 850,80 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2017K2 – 838, 70 Eur, o 2017K3 – 850, 80 Eur).

Atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumÄ , teiktų teisinių paslaugų apimtį bei rekomendacijose nustatytus maksimalius iÅ¡laidų dydžius, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstomis ir kompensuotinomis iÅ¡laidomis laikytina 1 942 Eur suma (už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ -1091 Eur, už 2 praÅ¡ymus-681 Eur, už 2 val. dalyvavimo teismo posėdžiuose - 170 Eur), Å¡i suma priteistina iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovei. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai. Kadangi apeliacinės instancijos teismo turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 1 Eur, todėl atmetus apeliantės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jos į valstybės biudžetÄ nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „MEDIA INOVACIJOS“ (j.a.k. 301721547) 1 942 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme uždarosios akcinės bendrovės „ESTRAVEL VILNIUS“ (j.a.k.110781452) naudai. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 AuÅ¡ra Baubienė                                                                               Raimondas Buzelis                                                                                                            Arvydas Žibas