49bbcb4c-ecf0-456f-aede-a46e8293f624 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-669-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01292-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo M. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo M.

P. praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo civilinėje byloje Nr. e2-526-260/2019 pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovui M. P. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – A. P., S. P. ir G. M. Å ., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 10 d. daliniu sprendimu ir 2019 m. gegužės 30 d. galutiniu sprendimu iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį ir priteisė jam iÅ¡ atsakovo M. P. 82 971,57 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. dalinio sprendimo ir pagal ieÅ¡kovo A. P. bei atsakovo M. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. galutinio sprendimo, 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. dalinį sprendimÄ , sumažindamas iÅ¡ atsakovo M. P. ieÅ¡kovui A. P. priteistÄ skolÄ iki 67 531,93 Eur, taip pat pakeitė Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. galutinio sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

3. Atsakovas M. P. pateikė praÅ¡ymus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi pakeisto Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. dalinio sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. galutinio sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo. Atsakovas prašė iÅ¡skaityti iÅ¡ teismo priteistos 68 032,93 Eur skolos 111 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios priteistos jam iÅ¡ ieÅ¡kovo A. P., ir 67 921,93 Eur skolos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡dėstyti penkeriems metams, t. y. 60 mėnesių, mokant po 1 132,03 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad jis yra Å«kininkas, jo pajamos yra labai mažos, turtinė padėtis sunki, nes turi finansinių įsipareigojimų, jam priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipotekos sutartimis. Gaunamos pajamos yra Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinis, kurios skiriamos maisto pirkimui, komunaliniams mokesčiams, paskolai, kuro iÅ¡laidoms. Jis vienintelis iÅ¡laiko Å¡eimÄ .

4. IeÅ¡kovas A. P. nesutiko su atsakovo praÅ¡ymu. Nurodė, kad atsakovas buvo žadėjęs grÄ Å¾inti pinigus, kai grįš gyventi į LietuvÄ , aiÅ¡kino, kad jam sunkumų grÄ Å¾inti pinigus nebus. IeÅ¡kovui pinigai reikalingi peties sÄ nario pakartotinei operacijai, be to, yra paėmęs paskolÄ , moka palÅ«kanas, nelieka pinigų pragyvenimui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi atsakovo M. P. praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ netenkino. Teismas įskaitė tarpusavyje ieÅ¡kovui A. P. iÅ¡ atsakovo M. P. priteistus 501 Eur ir atsakovui M. P. iÅ¡ ieÅ¡kovo A. P. priteistus 111 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 390 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo M. P. iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kovui A. P., Å¡iÄ nutarties dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymo leido vykdyti skubiai.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo aplinkybes, kad jam yra sunku iÅ¡kart sumokėti visÄ priteistÄ pinigų sumÄ , nes jis yra Å«kininkas, daug turto įkeitęs, bei nustatęs, kad teismui nepateikti duomenys apie gaunamas pajamas, sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡dėstyti 67 531,93 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ 60 mėnesių.

7. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad ieÅ¡kovas yra 80 metų amžiaus atsakovo tėvas, kuris ilgus metus dirbo užsienyje ir, atsakovo praÅ¡ymu, siuntė jam į LietuvÄ pinigus. Atsakovas laiÅ¡kuose žadėjo tėvui pinigus grÄ Å¾inti, kai jis grįš gyventi į LietuvÄ , tačiau Å¡io pažado nuo 2014 metų neiÅ¡tesėjo. Teismas konstatavo, kad jis neturi pagrindo netikėti ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimu, kad jam Å¡iuo metu reikalingi pinigai, todėl pripažino, kad sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas prieÅ¡tarautų ne tik ieÅ¡kovo interesams, bet ir protingumo principui.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo argumentai, jog grÄ Å¾inant skolÄ jo siÅ«loma mokėti kas mėnesį 1 132,03 Eur suma pilnai pakankama ieÅ¡kovo poreikiams ir pragyvenimui, nėra reikÅ¡mingi svarstant atsakovo praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti skolos mokėjimÄ . IeÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad jam priteista skola bÅ«tų sumokėta visa iÅ¡ karto, o ne pagal jo pragyvenimui reikalingas lėšas.

9. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovo praÅ¡ymas įskaityti tarpusavyje ieÅ¡kovui ir atsakovui priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas gali bÅ«ti patenkintas, nes Å¡ios sumos yra vienarūšės ir jų įskaitymas galimas. III. Atskirojo skundo argumentai 10. Atsakovas M. P. atskirajame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir atsakovo praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo tenkinti: iÅ¡dėstyti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi, kuria pakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. dalinis sprendimas, iÅ¡ M.

P. ieÅ¡kovui A. P. priteistÄ 67 531,93 Eur skolÄ 5 metų, t. y. 60 mėnesių laikotarpiui, mokant po 1 125,53 Eur kas mėnesį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo praÅ¡ymo, nevertino kartu su praÅ¡ymu pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo sunkiÄ finansinę padėtį ir turinčiÄ reikÅ¡mės Å¡io praÅ¡ymo nagrinėjimui. Nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas, nes vertino iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovo pateiktas aplinkybes, visiÅ¡kai nevertindamas apelianto pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų. 10.2.

Teismas visiÅ¡kai nevertino, kad apeliantas iÅ¡laiko mažametį sÅ«nų, jo žmona niekur nedirba, iÅ¡ Å«kininko Å«kio gauna tik vienkartines pajamas, kurios yra sunaudojamos Å«kio iÅ¡laidoms ir kreditiniams įsiskolinimams dengti. Visas turimas turtas yra įkeistas, todėl nėra nei lėšų, nei turto, iÅ¡ kurių apeliantas turėtų realiÄ galimybę vykdyti teismo sprendimÄ . 10.3. Jokių kasmėnesinių pajamų apeliantas neturi, todėl jų negalėjo ir negali pateikti. RaÅ¡ytinius dokumentus, patvirtinančius Å¡ias aplinkybes, pateikė kartu su praÅ¡ymu pirmosios instancijos teismui. 10.4.

Tokiu neteisėtu, nepagrįstu ir nemotyvuotu teismo sprendimu bus sužlugdytas apelianto Å«kis, jis bus priverstas paskelbti asmens bankrotÄ ir ieÅ¡kovui nebus galimybės iÅ¡ieÅ¡koti jam priteistos piniginės sumos. 10.5. IeÅ¡kovas nenurodė argumentų, kodėl skola jam negalėtų bÅ«ti iÅ¡mokama dalimis, taip pat įrodymais nepagrindė bÅ«tinybės kuo greičiau gauti priteistÄ skolÄ . Teismas visiÅ¡kai nevertino fakto, kad apeliantas praÅ¡o, jog sprendimas bÅ«tų iÅ¡dėstytas, mokant per mėnesį ieÅ¡kovui 1 125,53 Eur.

Tokios sumos ieÅ¡kovui užtektų kas mėnesį savo poreikiams tenkinti, tuo labiau, kad jis gauna ir senatvės pensijÄ . PraÅ¡ymo patenkinimas nepažeistų ieÅ¡kovo teisėtų lÅ«kesčių. 10.6. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovo materialinė padėtis Å¡iuo metu yra komplikuota. Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad atsakovas stengiasi geruoju įvykdyti sprendimÄ ir atlygino ieÅ¡kovui A. P. bylinėjimosi iÅ¡laidas.

11. Apeliantas 2020 m. balandžio 17 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad dėl Å¡alyje paskelbto karantino dėl koronaviruso COVID-19 grėsmės jo materialinė padėtis pasidarė labai sunki, nes jokių pajamų apeliantas negauna, valstybės parama Å«kininkams nėra teikiama, todėl sumokėti ieÅ¡kovui priteistÄ 67 531,93 Eur sumÄ iÅ¡ karto apeliantas neturi jokių realių galimybių. Atsižvelgiant į prioritetus, M. P. privalo skirti bent jau minimalų iÅ¡laikymÄ mažamečiui sÅ«nui A.

P., kuris Å¡iai dienai bÅ«tų mažiausiai 300 Eur. PraÅ¡o teismo atsižvelgti į susiklosčiusiÄ ypatingai sunkiÄ materialinę apelianto situacijÄ ir ekstremaliÄ padėtį ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali bÅ«ti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

15. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principas, kuris reiÅ¡kia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiÅ¡kiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar iÅ¡dėstymo), visuomet turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į šį principÄ , kad per nepagrįstai ilgÄ sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebÅ«tų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

16. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.

Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų Å¡alių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranaÅ¡umo skolininkui, o iÅ¡ieÅ¡kotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti iÅ¡laikyti iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrÄ , vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

17. Taigi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiÅ¡kia nukrypimÄ nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti atidedamas ar iÅ¡dėstomas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visÄ sprendimÄ iÅ¡ karto arba paaiÅ¡kėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo praÅ¡ymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo, nepaisant to, kokia yra ieÅ¡kovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

18. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad jo materialinė padėtis yra komplikuota, neturi nei turto, nei lėšų, iÅ¡ kurių turėtų realiÄ galimybę įvykdyti teismo sprendimÄ . PraÅ¡ydamas iÅ¡dėstyti iÅ¡ jo priteistos skolos vykdymÄ , pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kurie, apelianto teigimu, įrodo, kad jo finansinė padėtis yra sunki, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažymÄ už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., kad jo sutuoktinė S. P. jokių pajamų negauna, taip pat sutartinės hipotekos lakÅ¡tus bei skirtingais laikotarpiais su įvairiais kreditoriais sudarytas paskolos sutartis, patvirtinančias, kad apeliantas ir (ar) jo sutuoktinė S. P. yra pasiėmę paskolas, o jų įvykdymui užtikrinti yra įkeitę bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypus.

Teismui taip pat pateikti 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie patvirtina, kad apeliantas per 2019 m. gavo 115 785 Eur grynojo pelno, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 368 740 Eur (iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 130 329 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 238 411 Eur). Be to, nurodė, kad išlaiko mažametį sūnų ir, kadangi yra ūkininkas, kasmėnesinių pajamų negauna.

19. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu, Å¡ie apelianto į bylÄ pateikti duomenys nėra pakankami, kad patvirtintų iÅ¡ tiesų sunkiÄ jo finansinę padėtį. Nors, kaip minėta, pateikti hipotekos lakÅ¡tai bei paskolos sutartys įrodo, kad apeliantas turi nemažai įsiskolinimų, o prievolių įvykdymo užtikrinimui yra įkeitęs žemės sklypus, tačiau teismas neturi jokių duomenų, ar apeliantas pateikė duomenis apie visÄ savo turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , ar tik tÄ , kuris yra apsunkintas.

Pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į atsakovo M. P. praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo, ieÅ¡kovas A. P. buvo nurodęs, kad atsakovas turi gyvenamÄ jį namÄ , sodybÄ , miÅ¡kÄ , kelis sunkvežimius, tačiau duomenų nei apie šį apelianto turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nei apie turimÄ Å¾emės Å«kio ir kitÄ technikÄ teismui pateikta nebuvo. Nors, apelianto teigimu, bÅ«damas Å«kininkas jis negauna kasmėnesinių pajamų, o tik vienkartines iÅ¡mokas, todėl negalėjo ir neteikia teismui duomenų apie gaunamas lėšas, tačiau pažymėtina, kad teismui iÅ¡vis nebuvo pateikti jokie duomenys apie apelianto turimas lėšas (santaupas) bankų sÄ skaitose.

20. Minėta, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ sprendžiant klausimus dėl teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo, jeigu atsakovas nėra pajėgus įvykdyti teismo sprendimÄ , tuomet sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymas aplamai nėra galimas. Taigi apeliantas, praÅ¡ydamas iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ , turi pateikti teismui ne tik iÅ¡samius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės. Å iuo atveju apelianto į bylÄ pateikti duomenys nėra pakankami ir iÅ¡samÅ«s tiek, kad galima bÅ«tų neabejotinai spręsti apie iÅ¡ tiesų sunkiÄ materialinę padėtį, dėl ko atsakovas Å¡iuo metu nėra pajėgus įvykdyti teismo sprendimÄ . Be to, apeliantas neįrodinėjo ir savo turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų (CPK 178 straipsnis).

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais iÅ¡ atsakovo buvo priteistas 67 531,93 Eur įsiskolinimas, nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. P. nuo 1999 metų iki 2014 metų dirbo užsienyje ir ten uždirbtus pinigus skolino savo sÅ«nui atsakovui M. P.. Byla teisme dėl skolos priteisimo buvo nagrinėjama nuo 2017 m. (ieÅ¡kinys gautas 2017 m. lapkričio 24 d.). Nors, apelianto teigimu, jis stengiasi įvykdyti teismo sprendimÄ ir atlygino ieÅ¡kovui priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau įvertinus laikotarpį, nuo kurio apeliantas yra skolingas ieÅ¡kovui, taip pat tai, kad atlyginta tik labai maža dalis skolos (390 Eur) lyginant su visu likusiu įsiskolinimu (67 531,93 Eur), kurį praÅ¡o iÅ¡dėstyti, spręstina, kad nagrinėjamu atveju tenkinus apelianto skundÄ ir priteistÄ skolÄ iÅ¡dėsčius dar 5 metams, bÅ«tų ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir pažeisti ieÅ¡kovo interesai ir lÅ«kesčiai kuo greičiau atgauti skolÄ , tuo tarpu atsakovui bÅ«tų suteiktas nepagrįstas pranaÅ¡umas.

Taigi Å¡iuo atveju tenkinus apelianto skundÄ nebÅ«tų iÅ¡laikyta Å¡alių interesų pusiausvyra, bÅ«tų pažeisti sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principai (CK 1.5 straipsnis).

22. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad mokant ieÅ¡kovui per mėnesį visus 5 metus po 1 125,53 Eur ir dar jam gaunant senatvės pensijÄ bÅ«tų visiÅ¡kai užtikrinti ieÅ¡kovo poreikiai, nėra reikÅ¡mingos svarstant praÅ¡ymÄ dėl skolos mokėjimo iÅ¡dėstymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas yra 80 metų amžiaus, dukros vardu yra paėmęs 35 000 Eur paskolÄ ir moka kas mėnesį iÅ¡ gaunamos pensijos. Taip pat pateikė VÄ® Registrų centro raÅ¡tÄ kartu su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u, patvirtinančius, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra gyvenamoji patalpa – garažas, kurio vidutinė rinkos vertė 3 410 Eur.

Šie duomenys patvirtina, kad ir paties ieškovo materialinė padėtis nėra gera, todėl, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas turi teisę reikalauti, kad jam priteista skola būtų sumokėta visa iš karto, o ne pagal jo pragyvenimui reikalingas lėšas.

23. Ä®vertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo pateikti į bylÄ duomenys nėra iÅ¡samÅ«s ir pakankami spręsti, kad jo materialinė padėtis Å¡iuo metu iÅ¡ tiesų yra labai prasta, be to, apeliantas neteikė ir jokių duomenų apie jo finansinės (turtinės) padėties pagerėjimo perspektyvas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovo praÅ¡ymo ir atsisakęs iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas, nes vertino iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovo pateiktas aplinkybes, visiÅ¡kai nevertindamas apelianto pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų. Pirmiau aptartos faktinės aplinkybės, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, neabejotinai teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad teismas iÅ¡tyrė ir įvertino abiejų Å¡alių į bylÄ teiktus paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, jų visumÄ , o tai, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė kiekvieno atsakovo pateikto raÅ¡ytinio įrodymo (dokumento) atskirai, nereiÅ¡kia, jog teismas jų aplamai nevertino.

Vien nepalankaus apeliantui procesinio sprendimo priėmimas savaime nepagrindžia teismo Å¡aliÅ¡kumo, todėl Å¡ie apelianto teiginiai vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir visiÅ¡kai nepagrįsti. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . . Teisėja Rasa GudžiÅ«nienė