2016-09-28 Nr. AB-18432-3-63-3-00874-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1901-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00874-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.5, 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovams K. S. ir G. S. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 3–4) priteisti iš atsakovų K. S. ir G. S. 187,22 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d.

Prašymas grindžiamas tuo, jog atsakovai, būdami nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkai, už ginčo laikotarpį nėra sumokėję vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2–426 redakcija) patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) (su vėlesniais pakeitimais), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

Atsakovai K. S. ir G. S. atsiliepimo teismui nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje ir pranešimais.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu (b. l. 30–32) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkino iš dalies: iš atsakovų K. S. ir G. S. pareiškėjui priteisė 186,21 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d.; kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Nuostatus, kurių 6 punktas (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 5 punktas) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

LVAT, formuodamas vieningą teisminę praktiką, yra konstatavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2521/2011; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr. LVAT 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1807-575/5015). Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Nuostatų 3 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų, arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų (2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Taisyklių 2 punktas), o pagal 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-425 patvirtintų Nuostatų 13 punktą atliekų turėtojas suprantamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (Nuostatų 14 punktas). Tais atvejais, kai vietinės rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos už kalendorinius metus suma apskaičiuojama – metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 15.1 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (Nuostatų 17 punktas).

Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą (Nuostatų 23-29 punktai).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 7–9) patvirtina, jog atsakovams ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (G. S. – ½ dalis, K. S. – ½ buto dalis). Atsakovai pagal Nuostatų 3 punktą ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtojai ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. pažymos Nr. (8.2)-5R-1854 bei pakartotinio mokėjimo pranešimo (b. l. 6, 12) nustatyta, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. atsakovai nesumokėjo 187,62 Eur vietinės rinkliavos (vietinė rinkliava paskaičiuota pagal Nuostatų 15.1 punktą (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (64,130 x 3,44 Lt (1 Eur) (metinė rinkliava nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 1 priedo 2 punktas, 0,85 Eur (metinė rinkliava nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., 2012 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. T2-251 1 priedo 2 punktas). Teismas, įvertinęs pažymos duomenis, sprendė, jog vietinė rinkliava atsakovams apskaičiuot netinkamai, nes bendras buto plotas nurodytas 64,13 kv. m, kai Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis buto plotas yra 63,86 kv. m, atitinkamai vietinė rinkliava už ginčo laikotarpį mažintina 1,41 Eur (už 2010 m. – nesumokėta dalis yra 9,63 Eur, už 2011–2012 metus – po 63,86, už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. – 48,86 Eur) ir priteistina 186,21 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma. Duomenų, jog atsakovai ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje nėra.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovams draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovai už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. yra nesumokėję 186,21 Eur ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteistina pareiškėjui.

III. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu (b. l. 37–38) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo prašymas buvo tenkintas iš dalies, o kitą sprendimą dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra skaičiuojama nuolat (už 2010 metus – 2010 metais, už 2011 metus – 2011 metais ir t.t.) ir pagal tuos nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie yra tuo metu pateikiami Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra pateikiami nekilnojamojo turto objekto ploto duomenys buvę iki atliktų pakeitimų, tai yra iki 2015 m. vasario 19 d. (registro išraše nėra skelbiama „ploto istorija”). Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo aiškiai matyti, kad 2015 m. vasario 19 d. buvo atliktas turto objekto kadastrinių duomenų tikslinimas po kapitalinio remonto pagal 2014 m. gruodžio 4 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (išrašo 10.2 ir 10.3 punktai). Todėl akivaizdu, kad apmokestinto buto plotas ne visada buvo 63,86 kv. m.

Pareiškėjas kreipėsi dėl papildomos informacijos į valstybinę įmonę Registrų centrą ir nustatė, kad pagal pateiktą informaciją, buto (adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje) bendras plotas pakeistas 2015 m. vasario 19 d. įregistravus naujus kadastro duomenis po kapitalinio remonto darbų, o ginčo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. buto plotas buvo 64,13 kv. m. Registro duomenys laikytini teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl rinkliavos apskaičiavimo metu pareiškėjas vadovavosi teisingais registro duomenimis ir teisingai skaičiavo atsakovams mokėtiną rinkliavą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. už buto bendrą plotą, kuris tuo metu sudarė 64,13 kv. m. Pareiškėjas vietinę rinkliavą buvo apskaičiavęs pagal tuo metu buvusius nekilnojamojo daikto ploto duomenis, tai yra vietinė rinkliava buvo apskaičiuota teisėtai ir pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašė jo naudai iš atsakovų K. S. ir G. S. priteisti 187,22 Eur nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą, apskaičiuotos už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovų 186,21 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d.; kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka. Pažymėtina, kad byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d.

Prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), tiek ir LVAT savo praktikoje yra ne kartą akcentavęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Remdamasi minėta praktika, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems argumentams ir iš naujo jų nekartoja.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė tai, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas nepagrįstai sumažino jam priteistinos sumos dydį, kadangi ginčui aktualiu metu atsakovams priklausančio buto ((duomenys neskelbtini), Klaipėda) plotas buvo ne 63,86 kv. m, o 64,13 kv. m. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ginčui aktualiu metu buvusiais duomenimis apie atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto plotą.

Šiuo aspektu kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai tokių įrodymų nepakanka, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2078-146/2015). Šiuo atveju pareiškėjas, kartu su teismui pateiktu skundu, pateikė šiuos dokumentus, kuriais siekė pagrįsti savo reikalavimą: UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro pažymą apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1854 (b. l. 6), 2015 m. birželio 18 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje esantį nekilnojamąjį daiktą (b. l. 7–9) bei Išrašus iš gyventojų registro tarnybos (b. l. 10, 11).

Pareiškėjo teismui pateiktame 2015 m. birželio 18 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b. l. 7–9) nurodyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendras plotas yra 63,86 kv. m. Kolegijos vertinimu, šiais duomenimis pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teismui pateikto reikalavimo pagrįstumo, kadangi tokie duomenys nurodyti įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytame dokumente – Nekilnojamojo turto registro išraše. Be to, kitų duomenų ar argumentų, kuriais pažymėtų tai, jog ginčui aktualiu metu buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, plotas buvo kitoks nei nurodyta kartu su skundu teismui pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše, pareiškėjas pirmosios instancijos teismo proceso metu nenurodė (nepateikė).

UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras tik po apeliaciniu skundu skundžiamo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo priėmimo, t. y. 2015 m. spalio 6 d., kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu suteikti informaciją apie nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadastro duomenis iki 2014 m. gruodžio 4 d. (pareiškėjas VĮ Registrų centro prašė informacijos apie tai, koks buvo nurodytu adresu esančio buto plotas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. ir kokiu pagrindu jis buvo pakeistas; b. l. 37). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2015 m. spalio 7 d. rašte Nr. (4.4.2) KLS-1070 nurodė, jog ginčo buto plotas Nekilnojamojo turto registre pakeistas 2015 m. vasario 19 d. įregistravus naujus kadastro duomenis po kapitalinio remonto darbų (b. l. 38). Atsižvelgiant į tai, kad minėtą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą teismui pateikė pats pareiškėjas, kuriam, be kita ko, turėjo būti žinoma, kad jo teismui teikiamame dokumente yra nurodomas mažesnis ginčo buto plotas nei tas, kuriuo vadovaudamasis jis apskaičiavo atsakovams vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą, daroma išvada, kad pareiškėjui šie duomenys turėjo būti žinomi ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su skundu (pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2015 m. birželio 25 d., t. y. jau po minėtų duomenų pakeitimų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre).

Kadangi aptariamos aplinkybės pareiškėjas pirmosios instancijos teismo proceso metu nenurodė, t. y. ja, pagrįsdamas savo skundą, nesirėmė (nors, kaip minėta, tokią galimybę turėjo), apeliaciniame skunde šiuo aspektu išdėstyti apelianto argumentai atmetami.

Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi, priimdamas ginčijamą sprendimą, Klaipėdos apygardos administracinis teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus.

Atsižvelgdama į išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.

Pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė