2023-01-18 Nr. AB-1574-3-61-3-00764-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. S. skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, Telšių rajono savivaldybės administracija, Z. J.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2023-01-18 Nr. AB-1574-3-61-3-00764-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja Ž. S. (toliau – ir pareiškėja) skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) prašė panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. R2-(KLT)-5805 (toliau – ir Tarybos sprendimas); 2) pripažinti akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir Operatorius) veiksmus dėl 0,4 kW elektros oro linijos L-200 iš transformatorinės TR-428 (toliau – ir Oro linija) išmontavimo neteisėtais, įpareigojant atstatyti elektros tiekimą į objektą.
Full text
Administracinė byla Nr. A-63-415/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00764-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 30.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. S. skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, Telšių rajono savivaldybės administracija, Z. J.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėja Ž. S. (toliau – ir pareiškėja) skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) prašė panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. R2-(KLT)-5805 (toliau – ir Tarybos sprendimas); 2) pripažinti akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir Operatorius) veiksmus dėl 0,4 kW elektros oro linijos L-200 iš transformatorinės TR-428 (toliau – ir Oro linija) išmontavimo neteisėtais, įpareigojant atstatyti elektros tiekimą į objektą.
2. Pareiškėja paaiškino, kad 2019 m. sausio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nekilnojamojo turto objektus: gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, kitus kiemo statinius, esančius 0,2371 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas). Objektas buvo parduodamas kaip elektrifikuotas, tačiau jį įsigijus paaiškėjo, kad elektros linija į Objektą demontuota. Pareiškėja kreipėsi į Tarybą su prašymu nustatyti elektros linijos išmontavimo teisėtumą ir įpareigoti akcinę bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ atstatyti elektros tiekimą. Taryba sprendimu informavo, kad Oro linija buvo išmontuota Operatoriaus iniciatyva 2018 m. balandžio mėnesį planinio remonto metu teisėtai, todėl neįžvelgė teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl įpareigojimo atstatyti elektros tiekimą.
3. Komisija 2021 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 21R-S*-(AG-915/02-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas) pareiškėjos skundo dalį dėl Tarybos sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Kitoje dalyje bylą nutraukė.
4. Pareiškėja skunde teismui prašė: 1) panaikinti Komisijos sprendimą; 2) panaikinti Tarybos sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti Operatoriaus veiksmus dėl 0,4 kW elektros oro linijos L-200 iš transformatorinės TR-428 išmontavimo neteisėtais, įpareigojant Operatorių atstatyti išmontuotą elektros liniją.
5. Pareiškėja nurodė, kad:
5.1. Teisiškai nėra teisinga, kad elektros linija buvo išmontuota neinformavus Objekto savininko ir ne dėl Objekto savininko veiksmų, o dėl trečiojo suinteresuoto asmens – nuomininko veiksmų taip nepagrįstai sukuriant pareiškėjai neigiamas pasekmes – Objekto turto vertės, likvidumo ženklų sumažėjimą. Nei Taryba, nei Komisija realiai ir objektyviai nenustatinėjo ir netyrė, ar Operatorius, nutraukdamas elektros energijos tiekimą ir išmontuodamas Oro liniją, tinkamai įvykdė Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose Elektros energetikos ministro 2020 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau – ir Taisyklės) įtvirtintą imperatyvų reikalavimą – tinkamai informuoti vartotoją/savininką. Institucijos tik apsiribojo išvada, kad Objekto savininkas šiuo atveju nelaikytinas vartotoju, o vartotoja Z. J. buvo Operatoriaus tinkamai informuota. Vartotoju nepagrįstai buvo laikomas tik fizinis asmuo Z. J., kuri nuomojo gyvenamąjį namą ir buvo sudariusi elektros tiekimo sutartį. Toks situacijos vertinimas nėra teisingas, nes elektros tiekimas į Objektą neprasidėjo nuo Z. J. sutarties dėl elektros tiekimo momento. Elektra į Objektą buvo tiekiama ir iki minėtos sutarties sudarymo. Objektas prie elektros tinklų buvo prijungtas daug anksčiau, kas Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio prasme Objekto savininką leidžia laikyti vartotoju. Be to, byloje nėra duomenų, kad Operatorius apie elektros energijos tiekimo nutraukimą būtų tinkamai informavęs vartotoją, laikydamasis Taisyklių 40 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Operatorius tik formaliai nurodė, kad 2014 m. ir 2017 m. siuntė vartotojai Z. J. pranešimus paskutiniu jam žinomu adresu, t. y. į nuomojamą Objektą, tačiau byloje nustatyta, kad Operatorius elektros tiekimą nutraukė jau 2012 m. nustatęs, kad niekas Objekte nebegyvena. Tokiu būdu Operatorius, žinodamas, kad vartotojo jam žinomu adresu nėra ir jis negaus pranešimo, elektros tiekimą nutraukęs dar 2012 m., 2014 m. ir 2017 m. siuntė jam pranešimus apie elektros nutraukimą ir Oro linijos išmontavimą, laikydamas, kad taip tinkamai yra įvykdęs Taisyklių 40 punkto nuostatą.
5.2. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo-pardavimo sutartys“ (CK 6.383-6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taikomos ir sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis). Energijos tiekimo įmonės teisė nutraukti, sustabdyti ar apriboti energijos tiekimą griežtai reglamentuota. Apie energijos tiekimo nutraukimą, sustabdymą ar apribojimą energijos tiekimo įmonė privalo iš anksto pranešti abonentui (CK 6.390 straipsnio 3 dalis); energijos tiekimą nutraukti, sustabdyti ar apriboti be suderinimo su abonentu ar be jo išankstinio įspėjimo leidžiama tik tais atvejais, kai tai būtina siekiant išvengti avarijos ar likviduoti energijos tiekimo tinklų avariją. Tačiau ir šiais atvejais abonentui privalo būti nedelsiant pranešta apie energijos tiekimo nutraukimą, sustabdymą ar apribojimą (CK 6.390 straipsnio 4 dalis).
5.3. Bylos nutraukimo teisėtumas Komisijos nurodytais pagrindais turi būti įvertintas teismo atsižvelgiant į aplinkybę, kad reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pareiškėja reiškė atsakovui ir atsakovas jį sprendė, nurodydamas, kad nepripažinus neteisėto elektros linijos išmontavimo nėra pagrindo įpareigoti liniją atstatyti.
5.4. Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-687/2018.
6. Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Taryba nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. gavo pareiškėjos skundą dėl išmontuotos 0,4 kV elektros oro linijos L-200 iš transformatorinės TR-428 į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) Taryba kreipėsi į Operatorių, prašydama pateikti informaciją, reikalingą pareiškėjos skundui nagrinėti. Operatorius informavo atsakovą, jog elektros energijos tiekimas Objektui buvo vykdomas pagal 1999 m. birželio 3 d. sudarytą sutartį su vartotoju. Elektros energijos tiekimas Objektui dėl vartotojo (Z. J.) įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją 2012 m. spalio 22 d. buvo nutrauktas. Vykdant periodines elektros tinklų apžiūras buvo pastebėta, kad Objekte niekas negyveno, kadangi Objektas buvo visiškai apleistas ir nebetinkamas gyvenimui. Operatorius, įvertinęs situaciją ir siekdamas užtikrinti efektyvų bei saugų įmonei priklausančių skirstomųjų elektros įrenginių eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą, teisės aktų nustatyta tvarka 2018 m. balandžio mėn. planinio remonto metu Oro liniją, kuri buvo nutiesta iki Objekto, demontavo vadovaudamasis Taisyklių 37 bei 39 punktuose nustatyta tvarka. Operatorius taip pat informavo, kad 2014 m. balandžio 22 d. ir 2017 m. spalio 26 d. paštu siuntė pranešimus vartotojui dėl vienašališko sutarties nutraukimo žinomu Objekto adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakymai gauti nebuvo. Faktiškai nuo elektros energijos atjungimo iki elektros linijos išmontavimo praėjo 6 metai. Per visą nurodytą laikotarpį nei Objekto savininkas (Telšių rajono savivaldybė) nei kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė į Operatorių dėl elektros energijos tiekimo atkūrimo Objekte.
8. Taryba tvirtino, kad pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu neturėjo jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad Operatorius, 2018 m. išmontuodamas jam nuosavybės teise priklausančią elektros liniją, būtų pažeidęs vartotojo (elektros energijos tiekimo-vartojimo (pirkimo-pardavimo) sutarties šalies) teises ir (ar) teisėtus interesus. Taryba atkreipė dėmesį, kad Taisyklėse numatyta Operatoriaus pareiga informuoti vartotoją, elektros energijos tiekimo-vartojimo (pirkimo-pardavimo) sutarties šalį apie elektros energijos nutraukimą kyla iš tiekimo-vartojimo (pirkimo-pardavimo) sutarties, todėl apie elektros energijos tiekimo sutarties nutraukimą turi būti informuojamas sutartį sudaręs asmuo, o ne Objekto savininkas. Norminiai teisės aktai nenustato pareigos Operatoriui informuoti Objekto savininko ir (ar) su juo suderinti dėl jam nuosavybės teise priklausančių elektros įrenginių išmontavimo. Operatorius jam nuosavybės teise priklausančią elektros liniją išmontavo teisėtai, nepažeisdamas Taisyklių reikalavimų.
9. Taryba pažymėjo, kad pareiškėja nėra sudariusi elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su elektros energijos tiekimo įmone (Operatoriumi), Objektas pareiškėjos skundo nagrinėjimo Taryboje metu nebuvo prijungtas prie Operatoriaus skirstomųjų tinklų, todėl pareiškėja atsižvelgiant į Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 3 punkto turinio prasmę, negali būti laikoma elektros energijos vartotoja. Pareiškėja įsigijo Objektą su atjungta nuo elektros tiekimo ir demontuota linija, t. y. neelektrifikuota, todėl šiuo atveju pareiškėja nėra elektros energijos vartotoja Energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo prasme. Tarybos sprendimas nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kadangi pareiškėja savo reikalavimą įpareigoti Operatorių atlikti veiksmus jos naudai grindžia tariamu Telšių r. savivaldybės (o ne jos) teisės į informavimą pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja elektros linijos atjungimo momentu nebuvo vartotoja ir jos su Operatoriumi nesiejo jokie teisiniai santykiai, jai nepriklauso reikalavimo teisė ir atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo vertinti pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Operatorių atlikti pareiškėjos naudai atitinkamus veiksmus.
10. Pareiškėjos argumentus, kad buvo pažeista buvusio savininko teisė į informavimą, atsakovas taip pat vertino kaip nereikšmingus, kadangi šiuo atveju reikalavimo teisė priklausytų Telšių rajono savivaldybės administracijai, o ne pareiškėjai.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.
12. Administracija nurodė, kad Operatorius neišnaudojo visų jam teisės aktais suteiktų galimybių identifikuoti Objekto savininką ir pranešti apie demontavimo darbus. Administracijos nuomone, Operatorius, nutraukęs sutartį su Z. J. dėl jos įsiskolinimo už sunaudotą elektros energiją, neturėjo teisės neinformavęs Objekto savininko demontuoti Oro liniją, išsivežti stulpo su atrama, kadangi ji buvo nutiesta ne sutarties su Z. J. pagrindu. Administracija, nežinojusi aplinkybių dėl demontavimo darbų, suklaidino pareiškėją dėl Objekto elektrifikavimo fakto. Administracijos teigimu, demontuoti elektros apskaitos prietaisus ir elektros atvadą būtų galima tik tuo atveju, jeigu būtent sutarties su Z. J. pagrindu šie įrenginiai būtų buvę įrengti. Kadangi Objekte elektra buvo naudota dar iki sudarant nuomos sutartį su Z. J., todėl Operatoriui nutraukus vartojimo sutartį su vartotoja klausimas dėl elektros įrenginių demontavimo turėjo būti sprendžiamas su tuometiniu objekto savininku – Telšių rajono savivaldybe (elektros vartotoja).
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
14. Operatorius nurodė, kad 1999 m. birželio 3 d. tarp tuo metu buvusio AB „Lietuvos energija“ filialo Klaipėdos elektros tinklų ir Z. J. buvo sudaryta Elektros energijos tiekimo – vartojimo (pirkimo – pardavimo) sutartis Nr. 1856188 (toliau – ir Sutartis) dėl elektros energijos tiekimo į gyvenamąjį namą, adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo įprasta pasirašyti sutartis su besikreipiančiais asmenimis, o duomenų apie tai, kokiu teisiniu pagrindu Z. J. naudojosi Objektu, Operatorius neturėjo. Elektros energija į Objektą buvo tiekiama 0,4 kV elektros oro linija L-200 iš transformatorinės TR-428. Z. J. nemokant už suvartotą elektros energiją dėl susidariusio įsiskolinimo 2012 m. spalio 22 d. buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas į Objektą, vadovaujantis tuo metu galiojančios Taisyklių redakcijos 134.5 punktu (šiuo metu galiojačios Taisyklių redakcijos 1432.2 punktas). Operatorius patikrino duomenis informacinėse sistemose ir nustatė, kad Z. J. nebevartoja elektros energijos nuo 2012 metų, bet Sutarties nėra nutraukusi. Dėl šios priežasties Operatorius inicijavo Sutarties nutraukimą, išsiųsdamas vartotojai Z. J. paskutiniu jam žinomu adresu (t. y. Objekto adresu) 2014 m. balandžio 22 d. ir 2017 m. spalio 26 d. įspėjimus dėl vienašališko Sutarties nutraukimo. Pranešimais buvo informuojama apie tai, kad energijos tiekimas buvo nutrauktas ir nėra atnaujintas daugiau nei 6 mėn., todėl vartotojai per 6 mėn. nepašalinus priežasčių, dėl kurių buvo nutrauktas ir nėra atnaujintas elektros energijos tiekimas Objekte, bei nepradėjus vartoti elektros energijos, Sutartis bus nutraukta, o Operatorius turės teisę bet kada vėliau išmontuoti Objekte esančius elektros apskaitos prietaisus ir elektros atvadą, priklausantį Operatoriui. Nesulaukus atsakymo į siųstus įspėjimus, 2018 m. balandžio mėn. planinio remonto metu Oro linija, kuri buvo nutiesta iki Objekto, buvo demontuota vadovaujantis Taisyklių 37 bei 39 punktuose nustatyta tvarka.
15. Operatorius laikėsi pozicijos, kad pareiškėja nėra laikoma į Objektą tiekiamos elektros energijos vartotoja, nes pareiškėjos su Operatoriumi nesiejo jokie teisiniai santykiai. Todėl vien šiuo pagrindu pareiškėjos skundas turėtų būti atmestas.
16. Objekto nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2013 m. liepos 30 d., tačiau Administracija nuo šios datos iki pat Objekto pardavimo Objektu nesirūpino ir nesidomėjo, ar yra nutraukta Sutartis, sudaryta su nuomininke, taip pat nesikreipė į Operatorių, vėliau į uždarąją akcinę bendrovę „Ignitis“ dėl Sutarties nutraukimo Objekto savininko iniciatyva ir/ar naujos elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, todėl Operatoriaus vertinimu, pati Administracija, kaip Objekto savininkas, netinkamai prižiūrėjo savo turtą, todėl vėliau kilo neigiamos pasekmės.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. J. atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.
18. Z. J. nurodė, kad jai gyvenant Objekte sąskaitos buvo išrašomos savininko (savivaldybės) vardu. 2013 m. susidarius nežymiai skolai elektra buvo atjungta. Vėliau pavyko skolą padengti, tačiau elektros tiekimas nebuvo atstatytas. Jokių pranešimų iš elektros tiekėjo nebuvo gavusi.
II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjos Ž. S. skundą.
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Taryba sprendimu atsakė į pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 3 d. skundą, kuriuo pareiškėja Tarybos prašė įvertinti Operatoriaus veiksmų teisėtumą demontuojant Oro liniją iš transformatorinės, iš kurios buvo tiekiama elektros energija Objektui, bei prašė įpareigoti Operatorių atstatyti elektros tiekimą Objektui. Taryba su 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R2-(KLT)-5199 kreipėsi į Operatorių, prašydama pateikti informaciją, reikalingą pareiškėjos skundui nagrinėti. Operatorius Tarybai atsakė 2020 m. spalio 9 d. raštu Nr. 20KR-SD-12909, nurodydamas, kad elektros tiekimas į Objektą buvo nutrauktas dar 2012 m. spalio 22 d. dėl susidariusio įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją. Vėliau, vykdant periodines elektros tinklų apžiūras ir pastebėjus, kad Objektas yra apleistas ir negyvenamas, siekiant užtikrinti elektros įrenginių saugų eksploatavimą, 2018 metais Oro linija, kuri buvo nutiesta iki Objekto, buvo demontuota. Operatorius nurodė, kad Oro linija buvo demontuota vadovaujantis Taisyklių 37 bei 39 punktuose nustatyta tvarka. Operatorius informavo, jog 2014 m. balandžio 22 d. ir 2017 m. spalio 26 d. paštu siuntė vartotojui Z. J., su kuria 1999 m. birželio 3 d. buvo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, pranešimus dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Atsakymai nebuvo gauti. Taryba, išnagrinėjusi surinktą medžiagą, priėmė sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo. Pareiškėja Tarybos 2020 m. spalio 29 sprendimą Nr. R2-(KTL)-5805 apskundė Komisijai, kuri 2021 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 21R-87(AG-915/02-2020) pareiškėjos skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Tarybos sprendimą, atmetė kaip nepagrįstą. Kitoje dalyje bylą nutraukė.
21. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių (redakcijos, galiojusios Oro linijos demontavimo metu) 6 punktu, 37 punktu, 39 punktu, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis darė išvadą, kad Operatorius elektros oro linijos demontavimo procedūrą atliko teisės aktuose nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad elektros tiekimas 2012 m. Objekte buvo nutrauktas dėl vartotojo (šiuo atveju Z. J. kaltės; elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis); elektros energija nebuvo tiekiama daugiau nei 6 mėnesius; apie vienašališką elektros pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą vartotoja buvo informuota 2014 m. balandžio 22 d. ir 2017 m. spalio 26 d. pranešimais; su vartotoja sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta Taisyklių 37 punkte įtvirtintais pagrindais, todėl Operatorius turėjo teisinį pagrindą, vadovaudamasis Taisyklių 39 punktu, atjungti vartotojo elektros įrenginius nuo Operatoriaus elektros tinklų, demontuoti elektros apskaitos prietaisus ir elektros atvadą. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 6 punktu, darė išvadą, kad apie išankstinį pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą informuojamas būtent elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį pasirašęs vartotojas, o ne objekto savininkas, kaip teigia pareiškėja. Teismas pažymėjo, kad Operatorius, prieš oro linijos demontavimą, apie šia aplinkybę informavo vartotoją (Z. J.) išsiųsdamas pranešimus, todėl vertino, jog Operatorius informavimo apie elektros energijos Objekte nutraukimą ir elektros įrenginių demontavimo tvarkos, įtvirtintos Taisyklėse, nepažeidė (informuotas tinkamas subjektas, informavimo terminai nepažeisti).
22. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų įgaliota ginti savivaldybės teises, todėl pareiškėjos argumentus dėl savivaldybės neinformavimo teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingus.
23. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 6 punkte nustatyta, jog vartoti elektros energiją galima tik Taisyklių nustatyta tvarka sudarius atitinkamas sutartis. Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti atitinkamas sutartis. Byloje nustačius, kad pareiškėja Objektą iš savivaldybės įsigijo 2019 m., kai elektros energijos tiekimas į Objektą jau buvo nutrauktas, o įranga demontuota. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nebuvo ir šiuo metu nėra (tokių duomenų byloje nėra) su Operatoriumi sudariusi elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, sprendė, kad pareiškėja neturi teisinio pagrindo reikalauti įpareigoti Operatorių atstatyti elektros tiekimą į Objektą (nėra išpildytos Taisyklių 6, 17 punkte įtvirtintos sąlygos).
24. Apibendrindamas tai kas išdėstyta teismas darė išvadą, kad Komisijos sprendimas ir Tarybos sprendimas yra tinkamai pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis bei aktualiomis teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Pripažinus skundžiamus sprendimus teisėtais, atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinius reikalavimus dėl Operatoriaus veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo Operatorių atstatyti išmontuotą elektros liniją.
III. 25. Pareiškėja Ž. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
26. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais:
26.1. Teismas visiškai nevertino pareiškėjos skundo ir kitų bylos dalyvių atsiliepimų motyvų dėl Operatoriaus veiksmų išmontuojant elektros liniją teisėtumo bei Komisijos ir Tarybos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas identiškais Komisijos ir Tarybos sprendimų motyvais Operatoriaus veiksmus dėl elektros linijos išmontavimo laikė teisėtais, o Komisijos ir Tarybos sprendimus teisėtais ir pagrįstais. Nei viena teismo skundžiamo sprendimo išvada neatitinka bylos medžiagos, o tik deklaratyviai atkartoja Komisijos ir Tarybos sprendimuose nurodytas aplinkybes, neatitinkančias realybės ir bylos medžiagos. Tokiomis išvadomis grindžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi akivaizdžiai prasilenkia su procesinės teisės nuostatomis, reglamentuojančiomis teismo pareigą pilnai ir objektyviai nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir joms tinkamai pritaikyti materialinės teisės normas.
26.2. Byloje nėra jokio objektyvaus įrodymo, kad elektros tiekimas į Objektą buvo pradėtas tik 1999 m. sudarius su Z. J. sutartį. Tokia aplinkybė neatitinka tikrovės, kadangi Operatorius nei į bylą, nei Komisijai ar Tarybai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kada realiai Objektas buvo elektrifikuotas, o teismas pareiškėjos nurodyta aplinkybe, kad elektros tiekimas į Objektą buvo atliekamas daug anksčiau, nei atsirado nuomos santykiai su Z. J. nesivadovavo ir realiai šios reikšmingos bylai aplinkybės nenustatinėjo. Teismas nepasisakė dėl Telšių savivaldybės atsiliepimo argumentų, kad nutraukus su nuomininke Z. J. sutartį Operatorius turėjo pareigą klausimą dėl elektros linijos demontavimo spręsti su Objekto savininku.
26.3. Byloje nėra jokio įrodymo, kada ir kokio dydžio buvo susidaręs įsiskolinimas už elektrą, dėl kurio buvo nutraukta Sutartis. Atsiliepime Z. J. nurodė, kad jokios skolos už elektrą nebuvo, kadangi ji visą skolą padengė. Byloje nėra jokio objektyvaus įrodymo, kad Operatorius būtų tinkamai įvykdęs savo pareigą informuoti vartotoją/savininką. Priešingai, Z. J. atsiliepime ir Administracijos atsiliepime nurodoma, kad jokių pranešimų nei Z. J. nei Administracija negavo.
26.4. Pripažinus Operatoriaus veiksmus neteisėtais, elektros linija turi būti atstatyta, kaip neteisėtų veiksmų likvidavimo pasekmė, nepriklausomai nuo pareiškėjos sutartinių santykių. Operatoriaus veiksmų teisėtumo įvertinimas negali priklausyti nuo pareiškėjos vartotojo statuso.
27. Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.
28. Atsakovas paaiškino, kad prieš Ž. S. kreipimąsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą su 2020 m. rugsėjo 11 d. skundu, Telšių rajono savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 12 d. su skundu Nr. R7-940 kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), prašydama įvertinti akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ veiksmų teisėtumą dėl 0,4 kV elektros Oro linijos L-200 iš transformatorinės TR-428 į išmontavimo metu (2018 m. balandžio mėn.) Telšių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). (t. y. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kurie nurodyti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 11 d. skunde Tarybai). Inspekcija, išnagrinėjusi Administracijos skundą, 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 2R-1440 „Dėl AB ESO demontuotos elektros linijos“, informavo, kad Operatorius turėjo teisę demontuoti elektros apskaitos prietaisus ir elektros atvadą. Administracija 2019 m. birželio 10 d. su skundu „Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo“, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Inspekcijos sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti Operatoriaus veiksmus dėl Oro linijos išmontavimo, neteisėtais. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutarė neatnaujinti pareiškėjui Administracijai termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą. Ši nutartis yra įsiteisėjusi (žr. LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-710-629/2019).
29. Taryba pažymi, kad nurodytu atveju net konstatavus Operatoriaus padarytą Administracijos teisių, įtvirtintų Taisyklėse ir CK pažeidimą ir Oro linijos demontavimą pripažinus neteisėtu (kas neatitinka tikrovės ir prieštarauja Tarybos, Komisijos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimams), reikalavimo teisė dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos priklausytų būtent Administracijai (o ne pareiškėjai), o kaip matyti iš bylos aplinkybių Administracija savo teisę kreiptis į teismą dėl nurodytos Oro linijos išmontavimo jau įgyvendino, taigi nagrinėjamu atveju nėra jokios netgi teorinės galimybės, kad pareiškėjos reikalavimas Operatoriui atstatyti Oro liniją į jos nuosavybėn perėjusį neelektrifikuotą Objektą dėl Oro linijos išmontavimo įvykusio iki nuosavybės teisės į Objektą įgijimo gali būti patenkintas, taigi visas procesas yra beprasmis.
30. Taryba nurodo, kad pareiškėja savo reikalavimą grindžia tariamu kitų asmenų (Z. J. ir Administracijos) teisių pažeidimu, įvykusiu dar iki neelektrifikuoto Objekto perėjimo pareiškėjos nuosavybėn, ir daro nelogišką išvadą, kad Operatorius jos naudai turi atlikti veiksmus – atstatyti Oro liniją į Objektą (t. y. dėl to, kad neva buvo pažeisti kitų asmenų teisės, skunde naudos gavėju nurodo save).
31. Tarybos vertinimu, pareiškėja savo apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno teisiškai reikšmingo argumento, kodėl teismo spendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
33. Administracija nurodo, kad teisės aktai nenumato pareigos atjungti vartojo elektros įrenginius nuo Operatoriaus tinklų ir demontuoti elektros apskaitos prietaisus ir elektros atvadą. Taikyti Taisyklių 39 punktą dėl Operatoriaus teisės atjungti vartotojo elektros įrenginius nuo Operatoriaus elektros tinklų ir demontuoti elektros apskaitos prietaisus ir elektros atvadą būtų galima tik tuo atveju, jeigu būtent sutartimi su Z. J. šie įrenginiai būtų buvę įrengti. Kadangi Objekte elektra naudota dar iki Telšių rajono savivaldybei sudarant nuomos sutartį su Z. J. (savivaldybė Objektą iki 2013 m. liepos 30 d. nuomos sutartimi Nr. 358 nuomojo Z. J., kaip nurodyta Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. vasario 27 d. išraše, registro Nr. (duomenys neskelbtini).), tai Operatoriui nutraukus vartojimo sutartį su vartotoja klausimas dėl elektros įrenginių demontavimo turėjo būti sprendžiamas su tuometiniu Objekto savininku Administracija. Operatorius turėjo galimybę patikrinti, kokiu teisiniu pagrindu Z. J. naudojosi Objektu ir Operatoriui 2012 metais nutraukus elektros energijos tiekimą Z. J., patikrinti, kas yra šio Objekto savininkas ir jam pranešti apie susidariusią situaciją. Operatorius neišnaudojo visų jam teisės aktais suteiktų galimybių identifikuoti Objekto savininko ir pranešti apie būsimus demontavimo darbus. Operatoriui buvo žinoma, jog niekas negyvena Objekte, todėl turėjo būti žinoma ir tai, kad Operatoriaus siųsti pranešimai adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkės negalėjo pasiekti.
34. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2020 m. spalio 29 d. sprendime Nr. R2- (KLT)-5805 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pateikiama informacija, kad Operatorius 1999 m. birželio 3 d. su vartotoja Z. J. sudarė sutartį, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių kad būtent šios sutarties su vartotoja Z. J. pagrindu iki Objekto buvo nutiesta 0,4 kV elektros oro linija L-200 iš transformatorinės TR-428 pastatytas stulpas su atrama.
35. Administracijos teigimu, elektra į Objektą buvo tiekiama iki Z. J. pagal sutartį tapus buitine elektros energijos vartotoja, 1990 m. Asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techniniame pase yra padaryti įrašai apie buvusius Objekto savininkus, pastatų ir statinių charakteristiką, padaryti įrašai apie Objekte esančią elektrą. Savivaldybė Objektą viešame aukcione pardavinėjo kaip elektrifikuotą, prieš parduodant Objektą, buvo atliktas jo vertės nustatymas ir 2018 m. kovo mėnesį surašyta Objekto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18/03-04. Atskaitoje nurodytas elektros linijų apsaugos zonos, plotas 0,0054 ha. įregistravimo pagrindas: 2017 m. lapkričio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 37SK-1209-(14.37.110.).
36. Savivaldybei viešo aukciono metu pardavus Objektą ir gavus iš pareiškėjos pretenziją dėl parduoto Objekto neatitikimo sutartyje nurodytoms sąlygoms, paaiškėjo, kad nėra elektros stulpo su atrama ir 0.4 W elektros linijos įtampos, nors 2017 metais darytame žemės sklypo plane nurodyta, kad sklype yra stulpas su atrama ir 0,4 W elektros linijos įtampa. Taip pat Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. sausio 4 d. išraše (9. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, įrašas galioja nuo 2017 m. gruodžio 20 d.), nurodyta, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). yra elektros linijų apsaugos zonos. Tokie Operatoriaus veiksmai iš esmės turėjo neigiamų pasekmių tiek Administracijai, tiek pareiškėjai. Savivaldybė buvo suinteresuota Objektą parduoti kaip elektrifikuotą, tačiau negavusi jokios informacijos iš Operatoriaus, negalėjo imtis veiksmų, kad elektros linijos demontavimo būtų išvengta.
37. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
38. Operatorius laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos, kad pareiškėja neturi teisinio pagrindo reikalauti įpareigoti Operatorių atstatyti elektros tiekimą į Objektą (nėra išpildytos Taisyklių 6, 17 punkte įtvirtintos sąlygos).
39. Operatorius pažymi, kad pareiškėja ir Administracija turėjo teisę ir net pareigą apžiūrėti Objektą iki pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo dienos. Oro linija ir atramos yra vizualiai matomos, todėl savivaldybei atliekant Objekto apžiūrą jo vertei nustatyti, o pareiškėjai atliekant Objekto apžiūrą prieš sudarant Objekto pirkimo-pardavimo sutartį buvo galima nesudėtingai nustatyti, kad Oro linija yra demontuota. Be to, duomenys apie esančius elektros tinklus yra viešai skelbiami internetiniame tinklapyje regia.lt, iš kurių matyti, kad Operatoriui priklausančių elektros tinklų, nutiestų iki Objekto, nėra. Po Objekto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjus pareiškėjos skunde nurodomoms aplinkybėms, kad Objektas yra neelektrifikuotas, pareiškėja klausimą dėl savo patirtos žalos (Objekto turto vertės sumažėjimo) turi spręsti su Objekto pardavėju – savivaldybe, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.327 straipsnio, 6.334 straipsnio ir kt. nuostatomis.
40. Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. J. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas arba pakeistas apeliacinio skundo motyvų pagrindu.
41. Z. J. nurodo, kad elektra į ginčo Objektą buvo tiekiama dar iki jos apsigyvenimo jame. Tai reiškia, kad Taisyklių prasme elektros vartojimas prasidėjo ir vyko name ne nuo Sutarties pasirašymo momento, o dar gerokai iki tol. Todėl teismas turėjo pareigą atskleisti byloje esmines aplinkybes, ar namo savininkas buvo vartotojas, kokiu pagrindu atsirado su juo vartojimo santykiai ir/ar pasibaigė šie santykiai.
42. Z. J. teigimu, teismas nepagrįstai taikė Taisyklių nuostatas į praeitį, kadangi nuomos santykiai prasidėjo 1999 m., elektros tiekimas buvo nutrauktas 2012 m., o elektros linija buvo išmontuota 2018 m.
43. Z. J. vertinimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vartotojas buvo tinkamai informuotas apie elektros tiekimo nutraukimą.
44. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Operatorius nepažeidė Taisyklių 37 punkte įtvirtintos pareigos ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, raštu informuoti vartotoją, kadangi elektros tiekimas buvo nutrauktas 2012 m., o pranešimai nuomininkei buvo išsiųsti po trejų ar penkerių metų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 45. Byloje nustatyta, kad Operatorius, dėl elektros tiekimo į Objektą, 1999 m. birželio 3 d. sudarė elektros energijos tiekimo-vartojimo (pirkimo-pardavimo) sutartį su Z. J.. Elektros tiekimas į ginčo Objektą buvo nutrauktas 2012 m. spalio 22 d. dėl susidariusio įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją. Apie elektros energijos tiekimo-vartojimo (pirkimo-pardavimo) sutarties vienašališką nutraukimą sutarties šalis buvo informuota 2014 m. balandžio 22 d. ir 2017 m. spalio 26 d. pranešimais, kurie buvo išsiųsti Operatoriui žinomu Objekto adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau, Operatoriui vykdant periodines elektros tinklų apžiūras ir nustačius, kad Objektas nenaudojamas pagal paskirtį, 2018 m. elektros oro linija, kuri buvo nutiesta iki Objekto, buvo demontuota.
46. Vadovaujantis Taisyklių (redakcija, galiojusi oro linijos demontavimo metu) 37 punktu, tiekėjas ir operatorius turi teisę vienašališkai, apie tai ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis (tuo atveju, jei vartotojo buvimo vieta nežinoma, turi būti paskelbiama viešai tiekėjo ar operatoriaus interneto svetainėje), įspėjęs vartotoją, paskutiniu tiekėjui ar operatoriui žinomu adresu, nutraukti su vartotoju sudarytą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir (ar) elektros energijos persiuntimo sutartį, jeigu elektros energijos tiekimas ir (ar) elektros energijos persiuntimas buvo nutrauktas dėl šio vartotojo kaltės ir neatstatytas ilgiau nei 6 mėnesius arba jei vartotojas padaro kitokį esminį sutarties pažeidimą. Šių taisyklių 39 punkte nustatyta, kad nutraukus su vartotoju sudarytas sutartis Taisyklių 37, 38 ir 40 punktuose nustatytais atvejais, operatorius turi teisę atjungti vartotojo elektros įrenginius nuo operatoriaus elektros tinklų ir demontuoti elektros apskaitos prietaisus ir elektros atvadą. Vartotojas, vadovaujantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, yra elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis. Aiškinant šios Nutarties 46 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą šios bylos kontekste, darytina išvada, kad teisiniai padariniai - atjungimas elektros įrenginių nuo operatoriaus elektros tinklų bei apskaitos prietaisų ir elektros atvado demontavimas kyla dėl abonento (vartotojo) prievolių, susiformavusių sutarties pagrindu, nevykdymo.
47. Nutarties 45 punkte nurodytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad Operatorius, vadovaujantis šios Nutarties 46 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, turėjo pagrindą atjungti abonento (vartotojo) elektros įrenginius nuo operatoriaus elektros tinklų ir demontuoti elektros apskaitos prietaisus ir elektros atvadą.
48. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, pareiškėja į ginčo objektą nuosavybės teisę įgijo 2019 m. sausio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties su Telšių rajono savivaldybe pagrindu.
49. Taigi, byloje nustatyta, kad Objekto pirkimo-pardavimo metu jis buvo atjungtas nuo elektros tinklų ir demontuoti elektros apskaitos prietaisai bei elektros atvadas.
50. Byloje nėra įrodymų, kad Telšių rajono savivaldybę ir elektros tiekėją savivaldybei priklausančio turto perleidimo pareiškėjai metu siejo kokie nors prievoliniai teisiniai santykiai. Telšių rajono savivaldybei, iki 2019 m. sausio 10 d. buvusiai ginčo Objekto savininke, tenka neigiami teisiniai padariniai, kilę iš abonento (vartotojo) veiksmų (neveikimo), kai dėl vartotojo kaltės savivaldybės nuosavybės teise valdomas objektas buvo atjungtas nuo elektros tinklų ir demontuoti elektros apskaitos prietaisai bei elektros atvadas.
51. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Z. J. nebuvo įsiskolinusi už elektrą, kad šias aplinkybes, vertinant Operatoriaus veiksmų teisėtumą, būtina byloje tirti, taip pat, kad nenustatyta, jog ji buvo informuota apie sutarties nutraukimą, teisėjų kolegija pažymi, jog Z. J. ir Operatoriaus sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis nutraukta, ginčo dėl jos nutraukimo tarp sutarties šalių nėra. Pareiškėja siekia, kad šioje byloje būtų patikrintos bei įvertintos prievolinių teisinių santykių, kurių šalimi pareiškėja nebuvo, nutraukimo aplinkybės. Tačiau teisinis pareiškėjos suinteresuotumas šio ginčo kontekste nesuponuoja teisės kvestionuoti prievolinių sutartinių teisinių santykių, kurių šalimi ji nebuvo, nutraukimo pagrindų, kai ginčo dėl tų santykių nutraukimo tarp šalių nėra, ir nagrinėjamoje byloje juos vertinti kitaip, nei Operatoriaus nurodomi tų teisinių santykių nutraukimo pagrindai. Todėl šių teisinių vertinimų dalis peržengia pareiškėjos reikalavimo teisių ribas (ABTĮ 5 str. 1 d.).
52. Apeliacinio skundo argumentai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu neištirtos kitos, šioje Nutartyje teisėjų kolegijos neaptartos, aplinkybės, neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, nes, kaip jau minėta, būtent paskutinio abonento (vartotojo) neveikimo pagrindu Operatorius teisėtai objektą atjungė nuo elektros tinklų ir demontavo elektros apskaitos prietaisus bei elektros atvadą.
53. Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisėjų kolegijos pateikiamas jų teisinis vertinimas leidžia konstatuoti, kad atsakovas neturėjo teisinių pagrindų tenkinti pareiškėjos skundą, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos Ž. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis