49b478f1-e4cb-417d-b355-55f9ff233f85 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1300-553/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00068-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.11.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų, Mariaus Bajoro, Danutės GasiÅ«nienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ ieÅ¡kinį atsakovams InfrastruktÅ«ros plėtros departamentui prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Henrivita“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltik Sport“, dėl vieÅ¡ojo pirkimo ir jungtinės veiklos sutarčių pakeitimo ir lėšų priteisimo, bei atsakovo InfrastruktÅ«ros plėtros departamento prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos prieÅ¡ieÅ¡kinį restruktÅ«rizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Nodama“, uždarajai akcinei bendrovei „Henrivita“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltik Sport“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje sprendžiamas viešojo pirkimo ir jungtinės veikos sutarčių pakeitimo, įpareigojimo įvykdyti sutartines pareigas teisėtumo klausimas.

2. Ieškovė ieškiniu prašė:

1) pripažinti atsakovo InfrastruktÅ«ros plėtros departamento prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau – IPD) 40 554,65 Eur dydžio mokėjimų sulaikymus pagal ieÅ¡kovės pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras neteisėtais ir priteisti susidariusį įsiskolinimÄ ;

2) pakeisti 2016 m. gegužės 9 d. Jungtinės veiklos sutarties 5 punkte nurodytÄ vadovaujančiÄ partnerę iÅ¡ RUAB „Nodama“ į UAB „Baltik Sport“ arba UAB „Henrivita“;

3) pakeisti 2016 m. liepos 5 d. Statybos rangos sutarties specialiosios dalies 13.6 punkte nurodyto 6 sutarties priedo 5 punkte nustatytÄ vadovaujančiÄ partnerę iÅ¡ RUAB „Nodama“ į UAB „Baltik Sport“ arba UAB „Henrivita“;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Nurodė, kad atsakovas IPD (toliau – ir perkančioji organizacija) vykdė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , kuriuo siekė įsigyti sporto paskirties inžinerinio statinio, esančio J. KairiÅ«kščio g. 14, Vilnius, statybos darbus, pirkimo Nr. 274924 (toliau – ir Pirkimas). IeÅ¡kovė kartu su atsakovėmis UAB „Henrivita“ ir UAB „Baltik Sport”, veikdamos 2016 m. gegužės 9 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pateikė pasiÅ«lymÄ Pirkime ir jį laimėjo. IeÅ¡kovė, kaip pagrindinė jungtinės veiklos partnerė, atstovaujanti bei veikianti visų jungtinės veiklos partnerių vardu, ir atsakovas IPD 2016 m. liepos 5 d. sudarė Statybos rangos sutartį (toliau – ir Pirkimo sutartis).

Pagal Pirkimo sutartį statybos darbai buvo baigti – iÅ¡duotas statybos užbaigimo aktas. Atsakovas IPD 2018 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo – laidavimo draudimo raÅ¡to, pateikimo, tačiau ieÅ¡kovė jį informavo, kad nuo 2018 m. kovo 27 d. yra restruktÅ«rizuojama, dėl ko visos draudimo bendrovės atsisakė užtikrinti jos garantinių įsipareigojimų perkančiajai organizacijai įvykdymÄ , kad siÅ«lo kreiptis į kitas jungtinės veiklos partneres ir atitinkamai pakeisti Pirkimo bei Jungtinės veiklos sutartis.

4. IeÅ¡kovė teigė, kad nurodytų sutarčių pakeitimas yra bÅ«tinas tam, jog bÅ«tų užtikrinti ieÅ¡kovės ir vieÅ¡asis interesai perkančiajai organizacijai pareikalavus solidariosios jungtinės veiklos partnerių atsakomybės dėl garantinių ar kitų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pakeičiant sutartis bÅ«tų perskirstyta jungtinės veiklos parterių tarpusavio atsakomybė, taip numatant, kad partnerių tarpusavio atsakomybė už garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo pateikimÄ tektų ne ieÅ¡kovei, o kitai vadovaujančia partnere paskirtai jungtinės veiklos partnerei – UAB „Baltik Sport“ arba UAB „Henrivita“.

5. IeÅ¡kovės vertinimu, nurodytas sutarčių pakeitimas atitiktų vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes, nekeičiant solidariosios partnerių atsakomybės atsakovui, ieÅ¡kovei bÅ«tų suteikta reali galimybė įvykdyti restruktÅ«rizavimo planÄ , iÅ¡vengti nemokumo ir bankroto.

6. IeÅ¡kovė nurodė, kad dėl atsakovo sulaikytų mokėjimų jai yra apsunkintos galimybės pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimus užtikrinantį laidavimo draudimo raÅ¡tÄ . Mokėjimai sulaikyti nepagrįstai, nes Jungtinės veiklos sutarties priedu buvo susitarta dėl tiesioginio atsiskaitymo su partnerėmis. IeÅ¡kovė teigė, kad neįpareigojus perkančiosios organizacijos atlikti visus mokėjimus – bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas, neužtikrinant ieÅ¡kovės mokumo ir restruktÅ«rizavimo plano įvykdymo.

7. Atsakovas IPD priešieškiniu prašė:

1) ieškinį atmesti;

2) įpareigoti jungtinės veiklos partneres per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Pirkimo sutarties 10.2.1 papunktyje nustatytÄ prievolę ir pateikti draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ galiojantį laidavimo draudimo raÅ¡tÄ , kuris atitiktų sutarties 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, ir kuriuo bÅ«tų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu rangovas nevykdys garantinių įsipareigojimų;

3) neįvykdžius antrojo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo, skirti jungtinės veiklos partnerėms solidariai 75 Eur baudÄ už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ iki bus pateiktas draudimo bendrovės iÅ¡duotas galiojantis laidavimo draudimo raÅ¡tas, užtikrinantis rangovo garantinių įsipareigojimų įvykdymÄ .

8. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė siekia iÅ¡vengti Pirkimo sutarties 10.2.1 papunktyje nustatytos prievolės įvykdymo. Teigė, kad pagal sutarties 4.7 punktÄ , mokėjimų sulaikymas yra teisėtas. PrieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė, sulaikyti mokėjimai neapsunkina pastarosios galimybės pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimus užtikrinantį laidavimo draudimo raÅ¡tÄ , nes draudimo bendrovės apskritai atsisako ieÅ¡kovei iÅ¡duoti tokį dokumentÄ .

9. Pažymėjo, kad susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo buvo sudarytas tik tarp jungtinės veiklos partnerių, todėl jokios teisinės reikšmės atsakovui neturi.

10. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimas neatitiktų vieÅ¡ojo intereso, nes kiltų reali grėsmė, kad ieÅ¡kovės bankroto atveju užsakovas galimai patirtų papildomų iÅ¡laidų dėl statybos defektų Å¡alinimo arba defektų Å¡alinimas bÅ«tų apsunkintas pareikalavus partnerių įvykdyti garantinius įsipareigojimus. IeÅ¡kovė, inicijuodama restruktÅ«rizavimo procesÄ ir ruoÅ¡dama restruktÅ«rizavimo planÄ , iÅ¡ anksto turėjo numatyti ir sutartinės prievolės, kuriÄ Å¡ioje byloje siekia pakeisti, neįvykdymo pasekmes.

11. Atsakovė UAB „Henrivita“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies – nurodė sutinkanti pateikti draudimo bendrovės laidavimo draudimo raÅ¡tÄ , užtikrinantį UAB „Henrivita“ atliktų darbų garantinių įsipareigojimų įvykdymÄ Pirkimo sutartyje numatytam terminui bei 5 procentų visos Pirkimo sutarties sumos dydžiui per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo.

12. Nurodė, kad pagal Pirkimo sutartį vietoje sutartų 30 procentų visų statybos darbų atliko tik 9,08 procentus tokių darbų. Darbų atlikimo metu ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai priskyrė sau daugiau darbų, negu buvo susitarta, todėl gavo didžiausiÄ pelnÄ , o dabar sutarčių pakeitimu siekia nepagrįstos naudos ir pranaÅ¡umo, sukeldama jungtinės veiklos partnerėms neproporcingai didelių, neplanuotų įsipareigojimų.

13. Atsakovė UAB „Baltik Sport“ su ieškiniu ir priešieškiniu nesutiko, prašė juos atmesti.

14. Nurodė, kad esminis ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo tikslas yra pakeisti jungtinės veiklos partnerių įsipareigojimų apimtį, tokius įsipareigojimus neatlygintinai ir nesÄ Å¾iningai perkeliant kitoms partnerėms. Teigė, kad restruktÅ«rizuojamos įmonės statusas, kuris, pasak ieÅ¡kovės, suteikia jai teisę atsisakyti sutartimis prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir / ar yra pagrindas taikyti sutarties pakeitimo institutÄ , neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnyje nustatytų ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kintų Å¡io straipsnio taikymo pagrindų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 15. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino – įpareigojo ieÅ¡kovę ir atsakoves per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti atsakovui IPD draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ galiojantį laidavimo draudimo raÅ¡tÄ , kuris atitiktų 2016 m. liepos 5 d. Statybos rangos sutarties 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus ir kuriuo bÅ«tų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu rangovas nevykdys garantinių įsipareigojimų; ieÅ¡kovei ir atsakovėms neįvykdžius paminėto įpareigojimo, nurodė skirti joms solidariai 75 Eur baudÄ už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ iki bus pateiktas draudimo bendrovės iÅ¡duotas galiojantis laidavimo draudimo raÅ¡tas, užtikrinantis rangovo garantinių įsipareigojimų įvykdymÄ ; priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovių po 25 Eur žyminio mokesčio, atsakovei UAB „Baltik sport“ iÅ¡ ieÅ¡kovės – 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

16. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovės vadovas teismui pateikė 2018 m. sausio 3 d., pareiÅ¡kime nurodė, kad bendrovė su laikinais finansiniais sunkumais susiduria nuo 2016 metų. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, kurios nagrinėjimo metu buvo patvirtintas 4 metų trukmės bendrovės restruktÅ«rizavimo planas. 17. 2016 m. gegužės 9 d. ieÅ¡kovė su atsakovėmis sudarė Jungtinės veiklos sutartį, siekdamos pateikti pasiÅ«lymÄ Pirkime.

Sutartimi Å¡alys sulygo, kad pagal bendras prievoles atsakovui IPD atsakys solidariai, kad vadovaujanti partnerė – ieÅ¡kovė, įsipareigoja gauti visus draudimus, garantijas ir laidavimo raÅ¡tus (Jungtinės veiklos sutarties 5 punktas). Tuo tarpu Pirkimo sutarties 13 punkte nustatyta, kad Jungtinės veiklos sutartis yra Pirkimo sutarties priedas, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas, susijęs su Jungtinės veiklos sutarties sÄ lygų keitimu, pripažintinas reikalavimu ir dėl Pirkimo sutarties sÄ lygų pakeitimo.

Pagal Pirkimo sutarties 4.7 punktÄ užsakovas paskutinį mokėjimÄ , kurį sudaro ne mažesnė kaip 10 procentų sutarties kainos su PVM suma, rangovui už atliktus darbus atlieka tik tada, kai rangovas pateikia užsakovui garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ laidavimo raÅ¡tÄ ir kai teisės aktų nustatyta tvarka statyba laikoma užbaigta.

18. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad perkančioji organizacija turėjo pagrindÄ nemokėti ieÅ¡kovei 40 554,65 Eur pagal pastarosios pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti nurodytÄ sumÄ negali bÅ«ti tenkinamas, nes prievolė pateikti laidavimo draudimo raÅ¡tÄ iki Å¡iol nėra įvykdyta. Teismas pritarė atsakovo argumentui, kad jungtinės veiklos partnerių 2017 m. gruodžio 15 d. susitarimas dėl tiesioginio apmokėjimo iÅ¡ perkančiosios organizacijos už atliktus statybos rangos darbus, neturi įtakos pastarosios teisėms ir pareigoms, nes perkančioji organizacija nebuvo paminėto susitarimo Å¡alimi.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės argumentas dėl negalėjimo gauti laidavimo draudimo raÅ¡to esant sulaikytiems mokėjimams neturi teisinės reikÅ¡mės, nes nepanaikina perkančiosios organizacijos teisės nemokėti paskutinių mokėjimų rangovui, kol nebus pateiktas garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas. Pažymėjo ir tai, kad patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl lėšų priteisimo, bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas, nes tokiu bÅ«du už darbus bÅ«tų apmokėta, pažeidžiant Pirkimo sutarties sÄ lygas, taip pat neužtikrinant rangovo pareigos pateikti laidavimo draudimÄ Ä¯vykdymo (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnis).

19. Vertindamas ieÅ¡kovės reikalavimo pakeisti Pirkimo bei Jungtinės veiklos sutarčių sÄ lygas pagrįstumÄ , teismas pažymėjo, kad sutarties sÄ lygos Å¡alims yra privalomos ir gali bÅ«ti keičiamos tik esant sutartyje ar įstatyme numatytiems pagrindams (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

20. Teismas sprendė, kad restruktÅ«rizavimo procesas nesudaro pagrindo iÅ¡vengti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, keisti sudarytų sutarčių sÄ lygas bei neatleidžia ieÅ¡kovės nuo pareigos įrodyti CK 6.204 straipsnyje nustatytas aplinkybes, sprendžiant, ar iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyra. Teismas pažymėjo, kad pati ieÅ¡kovė inicijavo restruktÅ«rizavimo bylÄ , todėl prieÅ¡ tai turėjo įvertinti visas jai tenkančias įvykdyti prievoles, iÅ¡ anksto numatyti, kaip bendrovė įvykdys prievoles pagal pačios parengtus restruktÅ«rizavimo metmenis, o vėliau ir restruktÅ«rizavimo planÄ .

Nusprendus restruktÅ«rizuoti bendrovę, turi bÅ«ti įvertintos visos galimybės atkurti bendrovės mokumÄ , atsižvelgiant į visas prieÅ¡ tai prisiimtas prievoles. Ä®vertinęs tai, kad ieÅ¡kovė jau nuo 2016 metų susiduria su finansiniais sunkumais, teismas sprendė, kad prieÅ¡ prisiimdama prievoles, bendrovė turėjo įvertinti visas jų neįvykdymo rizikas, kad finansiniai sunkumai gali sutrikdyti prisiimtų įsipareigojimų įvykdymÄ .

21. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neginčijo, jog turi teisę gauti didesnę pelno dalį už Pirkimo sutarties įvykdymÄ nei jos partnerės, tačiau siekia neatlygintinai perkelti pastarosioms savo turtines prievoles. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės siekiamas sutarčių sÄ lygų pakeitimas bÅ«tų nepagrįstas, ne tik iÅ¡kreiptų Å¡alių valiÄ , bet ir neproporcingai suvaržytų kitų partnerių teises tam, kad bÅ«tų įvykdytas restruktÅ«rizavimo planas, už kurio objektyvumÄ ir pagrįstumÄ yra atsakinga pati ieÅ¡kovė.

22. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl pasikeitusio bendrovės teisinio statuso negali pateikti perkančiajai organizacijai garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog laidavimo draudimas ieškovei tapo brangesnis, laikytina jos prisiimtos verslo rizikos padariniais, kuriuos ieškovė galėjo ir turėjo numatyti.

23. Konstatavęs, kad jungtinės veiklos partnerės neįvykdė Pirkimo sutarties 10.2.1 papunktyje nustatytos prievolės, teismas pripažino perkančiosios organizacijos teisę reikalauti iš partnerių nurodytos prievolės įvykdymo.

24. Teismas pažymėjo, kad jungtinės veiklos partnerės neįrodė, jog visiškai neturi galimybės gauti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo, o tokio užtikrinimo gavimo kaina neatleidžia jų nuo savo rizika prisiimtos prievolės įvykdymo.

25. Atsižvelgęs į jungtinės veiklos partnerių pozicijÄ dėl sprendimo įvykdymo tvarkos, į faktinę situacijÄ dėl galimai padidėjusios laidavimo draudimo kainos bei į perkančiosios organizacijos sutikimÄ nustatyti sprendimo įvykdymo terminÄ , teismas nustatė pareigÄ partnerėms pirmiau nurodytÄ sutartinę prievolę įvykdyti per tris mėnesius. Teismas nurodė, kad partnerėms neįvykdžius sutartinio įsipareigojimo per nustatytÄ terminÄ , joms solidariai skirtina 75 Eur bauda už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ iki bus pateiktas draudimo bendrovės iÅ¡duotas galiojantis laidavimo draudimo raÅ¡tas, užtikrinantis rangovo garantinių įsipareigojimų įvykdymÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 26. IeÅ¡kovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti, atsakovo IPD prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 26.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinio patenkinimas suponuotų garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės nepateikimÄ perkančiajai organizacijai.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nereikalavo panaikinti jos prievolės perkančiajai organizacijai bei neprašė pakeisti solidariosios partnerių atsakomybės perkančiosios organizacijos atžvilgiu. IeÅ¡kinio reikalavimų patenkinimas reikÅ¡tų tai, kad pasikeistų jungtinės veiklos partnerių tarpusavio atsakomybė, vykdant prievolę perkančiajai organizacijai. 26.2. IeÅ¡kinio reikalavimo dėl 40 554,65 Eur priteisimo patenkinimas taip pat nereikÅ¡tų vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, nes Å¡ios sumos sumokėjimas sudarytų galimybę jungtinės veiklos partnerėms gauti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimÄ , kuriam gauti reikalingas depozitas, bei sudarytų galimybę ieÅ¡kovei įvykdyti mokėjimus pagal įsipareigojimus, taip iÅ¡saugant bendrovę ir tęsiant jos veiklÄ . 26.3.

Teismas neįvertino, kad draudimo bendrovės laidavimo draudimus suteikia pagal savo pačių pasitvirtintas vidaus taisykles, kurių priėmimui, tvirtinimui ir jų turiniui ieÅ¡kovė neturi ir negali turėti jokios įtakos, todėl nei restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo metu, nei Pirkimo sutarties vykdymo metu ieÅ¡kovė neturėjo ir negalėjo numatyti, kokias laidavimo draudimo sÄ lygas nustatys draudimo bendrovės ir kokiomis sÄ lygomis ieÅ¡kovei ar partnerėms bus suteikiamas laidavimo draudimas. IeÅ¡kovei laidavimo draudimo suteikimo sÄ lygos tapo žinomos tik po to, kai buvo kreiptasi į draudimo bendroves bei kai jungtinės veiklos partnerėms atsirado pareiga pateikti nurodytÄ prievolių įvykdymo užtikrinimÄ . 26.4.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjama partnerių gauta pelno dalis vykdant Pirkimo sutartį, todėl teismas, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovė neginčijo, jog turi teisę gauti didesnę pelno dalį už partneres, rėmėsi byloje nenustatytomis aplinkybėmis. Tai, kad pagal paminėtÄ sutartį ieÅ¡kovė atliko didesnę darbų dalį, kurių vertė yra didesnė nei darbų, kuriuos atliko partnerės, nereiÅ¡kia, kad ji gavo didesnę pelno dalį. Be to, tai, kad ieÅ¡kovė yra restruktÅ«rizuojama bendrovė ir turi finansinių sunkumų, tik patvirtina, kad ne visos jos sudarytos sutartys bei atlikti darbai buvo pelningi.

Pažymėtina ir tai, kad duomenys apie partnerių gautÄ pelnÄ vykdant Pirkimo sutartį iÅ¡ viso nėra susiję su ginčo dalyku. Nepaisant to, ieÅ¡kovė didelio pelno iÅ¡ Pirkimo sutarties negavo ir negalėjo gauti, nes vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros suponuoja konkurencingus pasiÅ«lymus ir minimalų galimÄ pelnÄ vykdant vieÅ¡ojo pirkimo sutartį. 26.5. Atsakovė UAB „Baltik Sport“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad turi galimybę gauti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimÄ bei pateikė susiraÅ¡inėjimÄ su draudimo bendrove, todėl akivaizdu, kad, patenkinus ieÅ¡kinį, teismo sprendimas galėtų bÅ«ti įvykdomas.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ duomenis, kad jai laidavimo draudimas bÅ«tų suteikiamas tik sumokėjus 100 procentų dydžio depozitÄ , kurio ieÅ¡kovė dėl finansinės padėties ir atsakovo sulaikytų mokėjimų neturi galimybės sumokėti. 26.6. Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovė, vykdydama Pirkimo sutartį, atliko žemės darbus, dėl kurių kokybės garantinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpiu ginčams kilti praktiÅ¡kai nėra rizikos, nes Å¡ių darbų trÅ«kumai pastebimi iÅ¡ karto arba labai greitai po jų atlikimo.

Rizika dėl atliktų darbų trÅ«kumų atsiradimo garantiniu laikotarpiu galima bÅ«tent dėl partnerių atliktų darbų. Atsakovės UAB „Baltik Sport“ atlikti darbai yra rizikingiausi, dažniausiai ir greičiausiai pastebimi Å¡ių darbų susidėvėjimo požymiai: dangų atsilupimai, dėl saulės kaitros dangos dažnai praranda savo savybes, keičia spalvÄ , iÅ¡trupa. 26.7. IeÅ¡kovė nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių ji negali pateikti laidavimo draudimo garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui, o atsakovas IPD turi visas galimybes Å¡ių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo reikalauti iÅ¡ kitų partnerių. 26.8.

Nors priešieškinyje atsakovas nurodė, kad ieškinio patenkinimo atveju būtų apsunkintas įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas, tačiau nenurodė, kaip toks apsunkinimas pasireikštų. Atsakovo argumentas dėl ieškovės siekio išvengti sutartinės pareigos įvykdymo yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovė neturi realių galimybių pateikti laidavimo draudimo rašto.

27. Atsakovas IPD atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 27.1. Mokėjimų sulaikymas yra nustatytas Pirkimo sutartyje ir toks sulaikymas yra teisėtas, kol nėra įvykdytos visos paminėtos sutarties 4.7 punkte nustatytos sÄ lygos, todėl skunde nepagrįstai teigiama, kad perkančiosios organizacijos sprendimas sulaikyti mokėjimus laikytinas galimybę pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimÄ apsunkinančia aplinkybe. 27.2.

Pirkimo sutarties sÄ lygos apeliantei buvo žinomos dar prieÅ¡ Pirkimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ , tuo tarpu, kaip teisingai sprendė teismas, apeliantė yra pelno siekianti įmonė, kuri veikia savo verslo rizika, todėl prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo rizika tenka jai. 27.3. Apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai savo reikalavimus grindžia jungtinės veiklos partnerių sudarytu susitarimu dėl tiesioginio atsiskaitymo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, perkančioji organizacija nebuvo Å¡io susitarimo Å¡alimi ir Å¡is susitarimas neturi visiÅ¡kai jokios įtakos Pirkimo sutarties vykdymui. 27.4.

Apeliantė nenurodo jokių argumentų, kaip ir kokiu bÅ«du sulaikytos mokėjimų sumos priteisimas sudarytų galimybę jungtinės veiklos partnerėms gauti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimÄ , įvertinant tai, kad apeliantė siekia visų su tuo susijusių sutartinių įsipareigojimų įvykdymÄ perkelti partnerėms. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog tuo atveju, jei mokėjimai nebÅ«tų sulaikyti, draudimo bendrovės ieÅ¡kovei suteiktų garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimÄ . 27.5.

Perkančiajai organizacijai nėra esminio skirtumo, kuri iÅ¡ jungtinės veiklos partnerių įvykdys sutartinę prievolę, nes jos atsako solidariai, tai yra partnerių tarpusavio susitarimo reikalas, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai patenkino prieÅ¡ieÅ¡kinį ir įpareigojo visas partneres įvykdyti sutartinę prievolę teismo sprendime nustatytomis sÄ lygomis.

28. Atsakovė UAB „Baltik Sport“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo reikalavimus dėl sulaikytos sumos priteisimo ir jungtinės veiklos sutarties pakeitimo atmesti ir toje dalyje palikti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 28.1. Mokėjimų sulaikymas yra pagrįstas Pirkimo sutarties nuostata, kurios apeliantė neginčijo, nekėlė jos teisėtumo klausimo. 28.2. Draudimo bendrovės, teikdamos laidavimo draudimo paslaugÄ , veikia kaip savarankiÅ¡ki privatÅ«s verslo subjektai, todėl jų įpareigoti sudaryti sutartį nėra jokių teisinių galimybių.

Ä®pareigojimas sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu, kuris net nėra bylos Å¡alis, iÅ¡ esmės pažeidžia sutarties laisvės principÄ . Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl įsipareigojimų garantinių laikotarpiu įvykdymo užtikrinimo, perkančiajai organizacijai svarbu laikytis Pirkimo sutarties 4.7 punkto dėl mokėjimų sulaikymo. 28.3. Apeliantė, nepaisant to, kad yra restruktÅ«rizuojama bendrovė, veiklÄ vykdo itin aktyviai, dalyvauja vieÅ¡uosiuose pirkimuose ir juos laimi, turi pakankamai lėšų.

Dar daugiau, laimėdama vieÅ¡uosius pirkimus prisiima analogiÅ¡kus įsipareigojimus užtikrinti garantinių įsipareigojimų įvykdymÄ , todėl reikalaudama pareigÄ dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo perkelti partnerėms ginčo Pirkimo atveju, elgiasi labai nesÄ Å¾iningai. 28.4. RestruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas negali bÅ«ti pripažįstama iÅ¡ esmės Å¡alių sutartinius santykius keičiančia aplinkybe, kurios apeliantė negalėjo numatyti bei kontroliuoti (CK 6.204 straipsnis).

Nors apeliantė nurodo, kad dėl restruktÅ«rizavimo neturi galimybės įvykdyti savo įsipareigojimų pagal Pirkimo sutartį, nepateikia jokių tokį savo argumentÄ pagrindžiančių įrodymų. 28.5. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad jos reikalavimas pakeisti Jungtinės veiklos sutartį dėl vadovaujančios partnerės bei įsipareigojimo pateikti prievolės įvykdymo užtikrinimÄ atitinka CK 6.204 straipsnyje nustatytas sÄ lygas. 28.6. Vien aplinkybė, kad apeliantė patirs daugiau iÅ¡laidų, vykdydama savo įsipareigojimus pagal Jungtinės veiklos sutartį, savaime nereiÅ¡kia, kad ji turi teisę į sutarties pakeitimÄ .

Apeliantė turi visas galimybes bendradarbiauti su partnerėmis bei inicijuoti įsipareigojimo perkančiajai organizacijai įvykdymÄ . 28.7. Pakeitus ginčo sutartis pagal apeliantės pageidavimÄ bÅ«tų iÅ¡kreipti bendrieji teisės principai bei iÅ¡ esmės pažeisti apeliantės partnerių interesai.

29. Atsakovė UAB „Henrivita“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

31. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų 32. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovėmis UAB „Baltik Sport“ ir UAB „Henrivita“, veikdamos Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, vykdė Pirkimo sutartį.

Perkančioji organizacija pareikalavo ieÅ¡kovės, kaip vadovaujančios partnerės ir Pirkimo sutartį pasiraÅ¡iusios rangovės, įvykdyti Pirkimo sutarties 10.2.1 papunktyje nustatytÄ pareigÄ â€“ garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui pateikti draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ laidavimo draudimo raÅ¡tÄ . IeÅ¡kovė Å¡ios pareigos neįvykdė, motyvuodama tuo, kad dėl restruktÅ«rizuojamos bendrovės statuso įgijimo draudimo bendrovės atsisako jai suteikti laidavimo draudimÄ , bei pasiÅ«lė dėl nurodytos pareigos įvykdymo kreiptis į kitas jungtinės veiklos partneres.

Dėl neįvykdytos pirmiau nurodytos Pirkimo sutarties nuostatos perkančioji organizacija sulaikė mokėjimus pagal ieÅ¡kovės pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už atliktus Pirkimo sutarties darbus. IeÅ¡kovė byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekė mokėjimų sulaikymus pripažinti neteisėtais ir priteisti jai sulaikytas lėšas, taip pat pakeisti Pirkimo bei Jungtinės veiklos sutarčių nuostatas, vadovaujančios partnerės pareigas nustatant UAB „Baltik Sport“ arba UAB „Henrivita“.

Perkančioji organizacija prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalavo įpareigoti jungtinės veiklos partneres įvykdyti Pirkimo sutarties nuostatÄ dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo, kurios neįvykdžius, prašė skirti partnerėms solidariai 75 Eur baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti nurodytÄ Ä¯sipareigojimÄ dienÄ .

33. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimus atmetė, perkančiosios organizacijos – iÅ¡ esmės patenkino. NesutikimÄ su skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovė grindžia netinkamu byloje nustatytų aplinkybių vertinimu (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo 34. Kasacinio teismo praktikoje plačiai pasisakyta apie ribojimus keisti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį jos vykdymo metu, kai sutartyje neįtvirtintos atitinkamos Å¡alių teisių ir pareigų apimties pasikeitimÄ leidžiančios sÄ lygos.

IÅ¡ esmės ribojimas keisti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį sietinas su vertinimu, ar Å¡is keitimas laikytinas esminiu sutarties keitimu ar ne. Draudžiami tik esminiai sutarties keitimai, reiÅ¡kiantys naujos sutarties sudarymÄ be atskiro tiekėjų varžymosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Galiojančios vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pakeitimas gali bÅ«ti laikomas esminiu, jei juo:

a) nustatomos sÄ lygos, kurios, jei bÅ«tų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedÅ«ros metu, bÅ«tų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiÅ«lymÄ ;

b) labai iÅ¡plečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytÄ pirkimo objektÄ ;

c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sÄ lygose;

d) pakeičiamas vieÅ¡ojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiÅ«lyme lėmė Å¡io pasiÅ«lymo pripažinimÄ laimėjusiu), su kuriuo iÅ¡ pradžių sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimas pressetext Nachrichtenagentur,C-454/06, Rink. 2008, p. I-4401; 2010 m. balandžio 13 d. Sprendimas Wall, C-91/08. Rink. 2010, p. I-2815).

35. Teismai, spręsdami kontrahentų ginčus, privalo įvertinti, ar siekiamu sutarties pakeitimu nebus pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo principai, kurių turinys atsiskleidžia vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pakeitimo kvalifikavimo esminiu ar neesminiu. Teismas privalo įvertinti ne tik tai, ar galima keisti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir pirmiau nurodytus jos keitimo ribojimus, tačiau įvertinęs tokį galimumÄ VPÄ® prasme, turi spręsti dėl galimybės keisti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį vienos Å¡alies reikalavimu, t. y. ne bendru kontrahentų sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013).

36. To VPĮ nereglamentuoja, taigi tokiu atveju taikytinos sutarčių teisės nuostatos, įtvirtintos civiliniame kodekse (CK 6.382 straipsnis). CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu:

1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį;

2) kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais. SpecialÅ«s sutarties pakeitimo atvejai nustatyti kituose CK straipsniuose (CK 6.204, 6.228 straipsniuose), taip pat gali bÅ«ti aptarti Å¡alių sudarytoje sutartyje. Pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai sutarties įvykdymas vienai Å¡aliai tampa sudėtingesnis, ji turi teisę kreiptis į kitÄ Å¡alį praÅ¡ydama sutartį pakeisti, o nepavykus susitarti – į teismÄ , kuris gali arba nutraukti sutartį, arba pakeisti sutarties sÄ lygas, kad bÅ«tų atkurta Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyra. Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iÅ¡ esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , t. y. arba iÅ¡ esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iÅ¡ esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu:

1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;

2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;

3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;

4) nukentėjusi Å¡alis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad turi bÅ«ti nustatytos visos Å¡ios sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013).

37. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantės argumentas dėl jos restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo nesudaro pagrindo pakeisti ginčo sutartis dėl pareigos pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimÄ perkėlimo jungtinės veiklos partnerėms, kad apeliantė neįrodė egzistuojant CK 6.204 straipsnyje nustatytas sÄ lygas.

38. Kvestionuodama pirmiau paminėtas iÅ¡vadas, apeliantė teigia, kad teismas neįvertino, jog draudimo bendrovės laidavimo draudimÄ suteikia pagal savo pačių pasitvirtintas vidaus taisykles, kurių priėmimui, tvirtinimui ir jų turiniui ji neturi ir negali turėti jokios įtakos, todėl nei Pirkimo sutarties sudarymo metu, nei restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo metu apeliantė negalėjo numatyti, kokiomis sÄ lygomis bus suteikiamas laidavimo draudimas.

39. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės samprotavimus kaip nepagrįstus.

40. Pirma, atsižvelgiant į beveik 24 metų veiklos bei 4 metų dalyvavimo vieÅ¡uosiuose pirkimuose patirtį (CPK 179 straipsnis 3 dalis), apeliantė, bÅ«dama vidutiniÅ¡kai protinga bei rÅ«pestinga sutarties Å¡alis ir prisiimdama sutartinius įsipareigojimus, privalėjo pasidomėti, ar bus pajėgi įvykdyti prisiimtas sutartines pareigas. Nagrinėjamu atveju apeliantė, prieÅ¡ sudarydama ginčo sutartis, galėjo kreiptis į draudimo bendroves, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡ios jai suteiktų garantinių įsipareigojimų pagal Pirkimo sutarties sÄ lygas įvykdymo užtikrinimÄ , kokiomis sÄ lygomis suteikiamas laidavimo draudimas ir pan. Po ginčo sutarčių sudarymo argumentai, kad apeliantė nežinojo apie draudimo bendrovių nustatytas laidavimo draudimo sÄ lygas, kad negali turėti įtakos tokioms sÄ lygoms, vertintini kaip siekis nepagrįstai iÅ¡vengti sutartinės prievolės įvykdymo.

41. Antra, restruktÅ«rizavimo byla keliama, jei įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau siekia iÅ¡saugoti ir plėtoti veiklÄ , sumokėti skolas ir iÅ¡vengti bankroto (Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo (toliau – Ä®RÄ®) 1 straipsnio 2 dalis). Dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo bendrovei draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo dienos, sustabdomas netesybų ir palÅ«kanų už daugumÄ bendrovės prievolių skaičiavimas, sustabdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymas (Ä®RÄ® 8 straipsnis).

Paminėti ir kiti teisiniai padariniai neabejotinai buvo žinomi restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo siekusiai apeliantei, kuri, atsižvelgiant į jau minėtÄ jos veiklos patirtį, turėjo numatyti, kad dėl restruktÅ«rizuojamos bendrovės statuso įgijimo prisiimtų sutartinių prievolių įvykdymas jai gali pasunkėti. RestruktÅ«rizuojamos bendrovės statusas neatleidžia apeliantės nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir nesudaro pagrindo sumažinti jos prisiimtų prievolių neįvykdymo rizikos apimtį arba Å¡iÄ rizikÄ perkelti kitam asmeniui.

42. Sutiktina su apeliante, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjama, kiek kuri partnerė, vykdydamos Pirkimo sutartį, gavo pelno. Kita vertus, kad apeliantė gavo didžiausiÄ pelno dalį, teismas galėjo nustatyti, nes pastaroji Å¡ios kitų partnerių nurodytos aplinkybės neginčijo. Be to, aptariamÄ aplinkybę patvirtina ir Jungtinės veiklos sutartis, iÅ¡ kurios matyti, kad apeliantė turėjo atlikti didžiausiÄ dalį – 40 procentų, Pirkimo objektÄ sudariusių darbų, tuo tarpu partnerės – po 30 procentų.

Bylos nagrinėjimo metu apeliantės partnerės nurodė, kad jų realiai atlikti darbai sudarė mažesnes procentines iÅ¡raiÅ¡kas, nei buvo numatyta Jungtinės veiklos sutartyje. Å ios aplinkybės apeliantė taip pat neginčijo. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, teismas pagrįstai rėmėsi aptariama aplinkybe bei suteikė jai teisinę reikÅ¡mę. Tai, kad apeliantė įvykdė didžiÄ jÄ dalį Pirkimo objektÄ sudariusių darbų ir dėl to turėjo gauti daugiau pelno, nei jos partnerės, leidžia spręsti, kad ji pagrįstai prisiėmė pareigÄ pateikti perkančiajai organizacijai visų partnerių įsipareigojimų, tame tarpe ir garantinių, įvykdymo užtikrinimÄ , kad tokios pareigos priverstinis nustatymas ne daugiau kaip 30 procentų Pirkimo objektÄ sudarančių darbų atlikusiai kitai partnerei neatitiktų sutartinių prievolių pusiausvyros ir suteiktų apeliantei nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ partneres.

Argumentai, kad apeliantė yra restruktÅ«rizuojama bendrovė, kad rangos darbai buvo atliekami pagal vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų pagrindu sudarytÄ Pirkimo sutartį, neįrodo, jog apeliantė negavo ir negalėjo gauti didelio pelno.

43. Skundo argumentas, kad jungtinės veiklos partnerė UAB „Baltik Sport“, turi galimybę gauti garantinių įsipareigojimų pagal Pirkimo sutartį įvykdymo užtikrinimÄ , savaime nelemia ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimo. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės UAB „Baltik Sport“ kartu su atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį pateikto draudimo bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialo raÅ¡to, norėdama gauti garantinių įsipareigojimų pagal Pirkimo sutartį laidavimo draudimÄ , partnerė turėtų sumokėti 60 procentų dydžio nuo Pirkimo sutarties kainos depozitÄ , kuris sudarytų 81 527,76 Eur, bei 8 500 Eur įmokÄ . Kolegijos vertinimu, įpareigojimas UAB „Baltik Sport“ pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimÄ nurodytomis laidavimo draudimo suteikimo sÄ lygomis, atsižvelgiant į tai, kad Å¡i partnerė atliko tik 26 procentus Pirkimo objektÄ sudarančių darbų, bÅ«tų neproporcingas ir nesÄ Å¾iningas pastarosios atžvilgiu.

44. Apeliuodama į vienos iÅ¡ partnerių galimybę pateikti perkančiajai organizacijai garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimÄ , apeliantė nurodo, kad jai tokio užtikrinimo pateikimui reiktų sumokėti 100 procentų dydžio Pirkimo sutarties kainos depozitÄ . Å is argumentas leidžia spręsti, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo draudimo bendrovės neatsisako suteikti jai garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimÄ .

Tuo tarpu sÄ lygos, kuriomis draudimo bendrovės sutinka suteikti apeliantei laidavimo draudimÄ , nelemia poreikio pakeisti ginčo sutartis. Juo labiau kad apeliantė atliko didžiÄ jÄ dalį Pirkimo objektÄ sudarančių darbų ir kad veikdama savo verslo rizika įsipareigojo pateikti visus įsipareigojimų pagal Pirkimo sutartį įvykdymo užtikrinimus (Jungtinės veiklos sutarties 5 punktas). Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog laidavimo draudimo suteikimo sÄ lygos apeliantei po Pirkimo sutarties sudarymo iÅ¡ esmės pasunkėjo (CPK 178 straipsnis).

45. Skundo argumentai dėl apeliantės ir partnerių atliktų darbų rizikos pobÅ«džio taip pat nelemia kitokio ieÅ¡kinio reikalavimų teisinio vertinimo. Atliktinų darbų pagal Pirkimo sutartį pobÅ«dis apeliantei turėjo bÅ«ti žinomas dar iki prisiimant sutartinę pareigÄ pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimÄ .

46. Apeliantės teigimu, ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimas, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, nereikÅ¡tų pareigos pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimÄ neįvykdymo, o lemtų tik partnerių tarpusavio atsakomybės vykdant prievolę perkančiajai organizacijai pasikeitimÄ .

47. Atmesdama paminėtÄ skundo argumentÄ , kolegija pažymi, kad ieÅ¡kiniu, be reikalavimo pakeisti ginčo sutartis, buvo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ perkančiosios organizacijos pastarosios sulaikytus mokėjimus už atliktus Pirkimo sutarties darbus. Nustatęs, kad pagal Pirkimo sutarties 4.7 punktÄ , užsakovas paskutinį mokėjimÄ rangovui atlieka tik tada, kai rangovas pateikia garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimÄ , teismas sprendė, kad apeliantė, neįvykdžiusi nurodytos pareigos, nepagrįstai reikalauja priteisti jai perkančiosios organizacijos sulaikytas lėšas, kad nurodytų lėšų sumokėjimas, nesant pateikto garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo, prieÅ¡tarautų ginčo Pirkimo sÄ lygoms, sutarčiai, taip pat pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Teismas įvertino ir tai, kad gavusi paskutinius mokėjimus už atliktus darbus, nei apeliantė, nei jos partnerės nebÅ«tų suinteresuotos įvykdyti pareigÄ pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimÄ . Tuo labiau kad visos partnerės apeliuoja į jų finansinės padėties neatitinkančias laidavimo draudimo suteikimo sÄ lygas. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo pagrįstos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimo atveju nebÅ«tų užtikrinta pareiga pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymÄ užtikrinantį dokumentÄ .

48. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė neįrodė, jog jos reikalavimas pakeisti ginčo sutartis dėl vadovaujančios partnerės bei pareigos pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimÄ atitinka CK 6.204 straipsnyje nustatytas sÄ lygas. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 49. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

50. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

51. Atsakovė UAB „Baltik Sport“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių nurodytas iÅ¡laidas, jų dydį, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Danutė GasiÅ«nienė Aldona Tilindienė