2015-12-01 Nr. AB-23281-3-61-3-04621-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1644-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04621-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-5), prašydamas:

1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 96-1900;

2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2014 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 2S-5117 dalį dėl maitinimo;

3) panaikinti Kalėjimų departamento 2014 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 2S-5205;

4) įpareigoti Lukiškių TI-K išduoti pareiškėjui priklausančią, Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) paskirtą ir rekomenduotą mitybą;

5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Paaiškino, jog pareiškėjui po apžiūros LAVL buvo skirta speciali mityba. Lukiškių TI-K neskyrė tokios mitybos, kuri atitiktų pareiškėjo poreikius, todėl jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, kuri jo prašymo netenkino. Lukiškių TI-K nepagrįstai siaurinamai interpretuoja teisės aktuose nustatytus atvejus, kada taikoma dietinė mityba. Pareiškėjo nuomone, Lukiškių TI-K nevykdo jai teisės aktuose nustatytų pareigų, pažeidžia humanizmo principą, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnį ir kitus įstatymų reikalavimus.

Pareiškėjas Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą) apskundė Kalėjimų departamentui, kuris taip pat skundo nepatenkino. Lukiškių TI-K pareiškėjui nėra užtikrinama racionali mityba, kurią rekomendavo taikyti LAVL. Dėl netinkamos mitybos pareiškėjas patyrė pažeminimą, dvasinę skriaudą, nepatogumus, todėl prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 29-31) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis nustatytais teisės aktais, pagal valgiaraščius, kuriuos parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras ir patvirtino Kalėjimų departamento direktorius. Pareiškėjo minimoje epikrizėje jam rekomenduota racionali mityba, t. y. atitinkanti bendruosius reikalavimus, tačiau ne dietinė mityba. Skundžiamu Lukiškių TI-K raštu į pareiškėjo kreipimąsi buvo atsakyta tinkamai, jis yra teisėtas bei pagrįstas. Valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, tačiau šiuo atveju atsakovo veiksmai buvo teisėti. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinų CK nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 46-49) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji yra maitinami pagal nustatyta teisės aktų tvarka patvirtintus valgiaraščius, kurie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjui taikyti išskirtinį maitinimą. Skundžiamais Kalėjimų departamento sprendimais pareiškėjo kreipimaisi buvo išnagrinėti tinkamai, šie sprendimai priimti nepažeidus teisės aktų reikalavimų, juose nurodyta apskundimo tvarka, jie yra motyvuoti ir pagrįsti. Skunde pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, jis neįrodė realaus žalos atsiradimo, kitų atsakomybės sąlygų. Pareiškėjas nedetalizuoja, nepagrindžia priežastinio ryšio, kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu (b. l. 84-88) pareiškėjo V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui Lukiškių TI-K skiriamo maitinimo, kai pareiškėjas siekia, kad jam būtų paskirtas specialus maitinimas. 2014 m. liepos 10 d. – 2014 m. liepos 11 d. pareiškėjas buvo gydomas LAVL. Ligos epikrizėje pareiškėjui buvo rekomenduota racionali mityba. LAVL 2014 m. rugpjūčio 12 d. rašte pareiškėjui Nr. 7-997 į jo paklausimą išaiškino, kad jam buvo paskirta bendra dieta. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba 2014 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. 24-5564 nurodė, kad pareiškėjui išskirtinis maitinimas nerekomenduojamas, taip pat Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba 2014 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. 24-6472 išaiškino, kad pareiškėjas neserga jokia lėtine liga, kuriai gydyti būtų reikalinga skirti dietinį maitinimą. LAVL epikrizėje pareiškėjui rekomenduota racionali mityba, t. y. tokia, kada su maistu gaunamas reikalingas kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų bei vandens. Nuteistasis yra normasteninio kūno sudėjimo, jo kūno masės indeksas yra 25.1 (svoris – 86 kg, ūgis – 185 cm) ir paskirtas maitinimas pagal nedirbančių vyrų valgiaraštį atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas. Lukiškių TI-K 2014 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 96-1900, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 22 d. prašymą skirti dietinę mitybą, jį informavo, kad pagal BVK 173 straipsnio 4 dalį nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, pagal dietinio maitinimo normas. Pareiškėjas dėl jam skiriamo maitinimo taip pat kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2014 m. spalio 1 d. pateikė atsakymą Nr. 2S-5117 ir 2014 m. spalio 7 d. pateikė atsakymą Nr. 2S-5205, kuriais pareiškėjui buvo nurodyti jam skiriamo maitinimo teisiniai pagrindai.

Vertindamas administracinėje byloje kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog BVK XVI skyriuje (173-175 straipsniai), kuris reglamentuoja arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį, buitinį aprūpinimą ir sveikatos priežiūrą, nustatyta, kaip turi būti organizuotas nuteistųjų maitinimas. Šio kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 5 dalyje nurodytos nuteistųjų grupės, kurioms, atsižvelgiant į atitinkamas organizmo būkles (neįgalieji, ligoniai ir kt.) nustatomos didesnės mitybos normos. Įstatymų leidėjas BVK 173 straipsnio 8 dalyje nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr.

14) patvirtino atitinkamas fiziologines mitybos normas, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose asmenims pagal jų maitinimo grupes: t. y. dirbantiems ir nedirbantiems vyrams, dirbančioms ir nedirbančioms moterims, nepilnamečiams. Fiziologinėse mitybos normose nurodytos pagrindinės maisto medžiagos (riebalai, baltymai, angliavandeniai), vitaminai, mineralinės medžiagos ir jų kiekiai vienam asmeniui per parą atitinkamais vienetais (kcal, g, mg, µg). Vyriausybės nutarimo Nr. 14 2 punkte nustatyta, kad kitų asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose (ligonių ir kt.) maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis.

Šiuo nutarimu Vyriausybė įgaliojo Teisingumo ministeriją tvirtinti suderintą su Sveikatos apsaugos ministerija skiriamų maisto produktų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo kamerose ir laisvės atėmimo vietose, vidutinį paros kiekį. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, vykdydamas šį Vyriausybės pavedimą, 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253, suderintu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Finansų ministerija, patvirtino skiriamų maisto produktų vidutinius paros kiekius ir paros išlaidų maitinimo normas vienam nuteistajam pagal maitinimo grupes: vienam dirbančiam ir vienam nedirbančiam vyrui; vienai dirbančiai ir vienai nedirbančiai moteriai; vienam nepilnamečiui; vienai nėščiai moteriai; vienai krūtimi maitinančiai motinai; vienam asmeniui, vežamam iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos (nuo 2006 m. gegužės 1 d. galioja 2006 m. balandžio 26 d.

įsakymo Nr. 1R-144 redakcija). Prie šio įsakymo pridėti skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai vienam asmeniui (pagal kiekvieną maitinimo grupę) yra išvardytos konkrečios valgomo produkto dalys (tarp jų: pienas ir jo gaminiai; mėsa ir jos gaminiai; žuvis ir jos gaminiai; cukrus; daržovės; vaisiai) ir kiekvieno iš jų neto svoris (g) ne mažesnis nei nurodyta įsakyme. Teisingumo ministras šiuo įsakymu pavedė Kalėjimų departamentui patvirtinti asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisykles.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 9 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės). Maitinimo organizavimo taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Maitinimo organizavimo taisyklėse detaliai aptarta tvarka ir reikalavimai, kurių laikantis sudaromi ir gali būt koreguojami valgiaraščiai atitinkamoms nuteistųjų maitinimo grupėms (ligoniams, neįgaliesiems ir kt.). Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams (atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes) maistą subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Valgiaraščius koreguoja kalinimo įstaigos direktoriaus paskirtas asmuo ir Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas. Koreguotus valgiaraščius tvirtina kalinimo įstaigos direktorius. Ligoniai, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų išvadas yra paskirtas dietinis maitinimas, maitinami pagal Dietinio maitinimo valgiaraštį.

Teismas pažymėjo, jog iš aptartų nuteistųjų maitinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjui LAVL ir Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba rekomendavo bendruosius reikalavimus atitinkantį maitinimą. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės ypatumus, dėl kurių būtų poreikis jam skirti specialią dietą pagal medicinines indikacijas. Teismas sprendė, jog pareiškėjui skiriamas maitinimas atitinka teisės aktų reikalavimus, šie reikalavimai parengti tinkamai suderinus su kompetentingomis institucijomis. 2014 m. liepos 10 d. – 2014 m. liepos 11 d. apžiūros metu LAVL epikrizėje nurodyta pareiškėjui rekomenduotina racionali mityba atitinka Lukiškių TI-K paskirtą mitybą pagal fiziologines mitybos normas. Pagal byloje surinktus duomenis teismas sprendė, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K maitinamas laikantis bendrųjų teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Lukiškių TI-K išduoti pareiškėjui priklausančią, LAVL paskirtą ir rekomenduotą mitybą.

Atitinkamai, teismas sprendė, jog skundžiamais Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento aktais buvo pagrįstai netenkinti pareiškėjo reikalavimai dėl specialaus maitinimo skyrimo. Teismo vertinimu, skundžiami aktai priimti tinkamai taikant materialinės teisės normas, laikantis jų priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamų Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento aktų.

Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas skunde nurodo, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl to, kad jam paskirtas netinkamas maitinimas, tačiau pareiškėjui paskirtas maitinimas atitinka teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo skundžiami Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento aktai taip pat yra teisėti ir pagrįsti. Pagal CK 6.246 ir 6.271 straipsnius neteisėtumas yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Nustačius, kad valstybės pareigūnų veiksmai buvo teisėti, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, taip pat byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajuto emocinę depresiją ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, pareiškėjas neįrodė, kad būtų patyręs neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnyje.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 95-99) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, įvardintos skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog pareiškėjas turėjo būti maitinamas pagal dietinio maitinimo bendrąjį valgiaraštį ir pareiškėjas turi nusiskundimų sveikatos būkle. Pažymi, jog Kalėjimų departamento skundžiamą aktą rengęs asmuo dirba Infrastruktūros ir turto valdymo skyriuje, o ne sveikatos priežiūros skyriuje, todėl jis tinkamai atsakymo pareiškėjui parengti negalėjo ir tai atliko neturėdamas reikalingų žinių. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nagrinėjo formaliai ir pažeidė jam taikytinas procesines nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. 96-1900, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 2S-5117 dalies dėl maitinimo teisėtumo ir pagrįstumo, neturtinės žalos, kuri kildinama iš netinkamo maitinimo pareiškėjui būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, atlyginimo ir įpareigojimo Lukiškių TI-K išduoti pareiškėjui priklausančią, pareiškėjo teigimu, Laisvės atėmimo vietų ligoninės paskirtą ir rekomenduotą mitybą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės nenustatęs teisinio pagrindo tenkinti administracinėje byloje pateiktus pareiškėjo reikalavimus.

Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, teigdamas, kad teismas netinkamai sprendė jo inicijuotą ginčą, administracinėje byloje pateiktus reikalavimus.

Teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo, pabrėžia, jog pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti jo dalyvavimą posėdyje, tačiau teisėjų kolegija tokio būtinumo nenustatė. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą bei pareiškėjo pateiktą prašymą, tai, kad pareiškėjas pateikto prašymo nepagrindė, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose, be to, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinio proceso metu jos turėjo visas galimybes pasinaudoti turimomis procesinėmis teisėmis (teikti paaiškinimus, įrodymus ir kt.) (ABTĮ 51, 53 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes administracinė byla apeliacinėje instancijoje nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, aktualų teisinį reguliavimą, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentams nepritaria.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, kad pareiškėjas nesutinka su tuo, jog jis negauna specialaus, t. y. dietinio maitinimo, su tuo yra susiję visi pareiškėjo reikalavimai.

Kiek tai susiję su nurodytam ginčui spręsti aktualiu teisiniu reguliavimu, pabrėžtina, kad asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis bei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 44 straipsnio 5 dalis. BVK 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 5 dalyje nurodytos nuteistųjų grupės, kurioms, atsižvelgiant į atitinkamas organizmo būkles (neįgalieji, ligoniai ir kt.) nustatomos didesnės mitybos normos. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji taip pat aprūpinami nemokamai. Įstatymų leidėjas Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalyje nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr.14 patvirtino atitinkamas fiziologines mitybos normas, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose asmenims pagal jų maitinimo grupes: t. y. dirbantiems ir nedirbantiems vyrams, dirbančioms ir nedirbančioms moterims, nepilnamečiams. Fiziologinėse mitybos normose nurodytos pagrindinės maisto medžiagos (riebalai, baltymai, angliavandeniai) taip pat vitaminai, mineralinės medžiagos ir jų kiekiai vienam asmeniui per parą atitinkamais vienetais (kcal, g, mg, µg). Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr.14 2 punkte nustatyta, kad kitų asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose (ligonių ir kt.) maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis. Šiuo nutarimu Vyriausybė įgaliojo Teisingumo ministeriją tvirtinti suderintą su Sveikatos apsaugos ministerija skiriamų maisto produktų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo kamerose ir laisvės atėmimo vietose, vidutinį paros kiekį. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, vykdydamas šį Vyriausybės pavedimą, 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr.253, suderintu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Finansų ministerija, patvirtino skiriamų maisto produktų vidutinius paros kiekius ir paros išlaidų maitinimo normas vienam nuteistajam pagal maitinimo grupes: vienam dirbančiam ir vienam nedirbančiam vyrui; vienai dirbančiai ir vienai nedirbančiai moteriai; vienam nepilnamečiui; vienai nėščiai moteriai; vienai krūtimi maitinančiai motinai; vienam asmeniui, vežamam iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos (nuo 2006 m. gegužės 1 d. galioja 2006 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr.1R-144 redakcija). Prie šio įsakymo pridėti skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai vienam asmeniui (pagal kiekvieną maitinimo grupę) yra išvardytos konkrečios valgomo produkto dalys (tarp jų: pienas ir jo gaminiai; mėsa ir jos gaminiai; žuvis ir jos gaminiai; cukrus; daržovės; vaisiai) ir kiekvieno iš jų neto svoris (g) ne mažesnis nei nurodyta įsakyme. Teisingumo ministras šiuo įsakymu pavedė Kalėjimų departamentui patvirtinti asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisykles.

Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), kurios parengtos vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu, Fiziologinėmis mitybos normomis, patvirtintomis Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr.14, taip pat Teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr.1R-144 nuostatomis. Maitinimo organizavimo taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiose Taisyklėse detaliai aptarta tvarka ir reikalavimai, kurių laikantis sudaromi ir gali būt koreguojami valgiaraščiai atitinkamoms nuteistųjų maitinimo grupėms (ligoniams, neįgaliesiems ir kt.).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 9 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus.

Minėtas teisinis reguliavimas užtikrina nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, aprūpinimą maistu nemokamai pagal fiziologines mitybos normas. Pažymėtina, kad pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktą, ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) (atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes) maistą subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Valgiaraščius koreguoja kalinimo įstaigos direktoriaus paskirtas asmuo ir Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas. Koreguotus valgiaraščius tvirtina kalinimo įstaigos direktorius. Ligoniai, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų išvadas yra paskirtas dietinis maitinimas, maitinami pagal Dietinio maitinimo valgiaraštį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nurodytos nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad Sveikatos priežiūros tarnyba būtų rekomendavusi ar skyrusi specialų maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas, atvirkščiai, byloje esančios Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Sveikatos priežiūros tarnybos 2014 m. rugsėjo 19 d. ir 2014 m. lapkričio 4 d. pažymos Nr. 24-5564 ir Nr. 24-6472 (b. l. 32, 68) patvirtina, kad pareiškėjui dėl esamos sveikatos būklės išskirtinis maitinimas nebuvo rekomenduotas. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2014 m. liepos 10 d. – 2014 m. liepos 11 d. pareiškėjas buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Ligos epikrizėje (b. l. 34-37) pareiškėjui buvo rekomenduota racionali mityba. Taigi pareiškėjui specialus valgiaraštis ar kitoks specialus maitinimas nebuvo rekomenduotas. Todėl, nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos skirti kitokį nei racionalų, t. y. tinkamą maitinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija nepažeidė teisės aktų reikalavimų, dėl ko pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nebuvo. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių priežasčių, indikacijų, kodėl jam turėtų būti skirtas specialusis maitinimas ir koks jis konkrečiai turėtų būti.

Dėl įvardintų priežasčių nėra pagrindo vertinti atsakovų atsisakymų tiekti dietinį maitinimą kaip neteisėtų, nepagrįstų ir šiuo pagrindu naikinti skundžiamus aktus, įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimą išduoti pareiškėjui priklausančią, Laisvės atėmimo vietų ligoninės paskirtą ir rekomenduotą mitybą.

Kiek tai susiję su pareiškėjo prašoma priteisti 800 Eur neturtine žala, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą siejo su jam nepagrįstai nesuteiktu dietiniu maitimu.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad byloje nėra nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, neteisėtas atsisakymas pareiškėjui teikti specialią, t.y. dietinę mitybą kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, todėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nemato pagrįsto pagrindo iš esmės vertinti ir pasisakyti dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos kaip vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų. Dėl įvardintų priežasčių, nesant nustatytų visų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstai buvo atmesta kaip nepagrįsta (CK 6.271 str.).

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, todėl priimtas teismo sprendimas yra vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str.). Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas