2021-11-10 Nr. AB-23633-3-61-3-01554-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2684-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01554-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Camservis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Camservis“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Camservis“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir VSDFV) 2020 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. (1.45E) 1-2134 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užsienio išmokų tarnybos 2020 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. SPRE-895“ (toliau – ir VSDFV sprendimas); 2) panaikinti VSDFV Užsienio išmokų tarnybos (po reorganizacijos – Vilniaus skyrius) (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2020 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. SPRE-895 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus UAB „Camservis“ darbuotojams“ (toliau – ir Skyriaus sprendimas, kartu su VSDFV sprendimu – ir Sprendimai); 3) įpareigoti Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti Bendrovės prašymą dėl A1 Formos pažymėjimų išdavimo darbuotojams (toliau – ir Darbuotojai): E. R. laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; A. P. (A. P.) laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; R. B. laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 24 d.; D. L. laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 27 d.; A. V. laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; N. J. laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; R. Z. (R. Z.) laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; V. A. (V. A.) laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 27 d.; A. R. (A. R.) laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 22 d.; K. A. laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2. Bendrovė paaiškino, kad kreipėsi į Vilniaus skyrių dėl A1 formų išdavimo Darbuotojams. Vilniaus skyrius priėmė Skyriaus sprendimą, kuriuo neišdavė Darbuotojams A1 pažymėjimų. Bendrovė padavė skundą VSDFV, kuri priėmė VSDFV sprendimą, kuriuo nusprendė skundą atmesti. Prašymas 2019 m. vasario 11 d. dėl A1 pažymėjimų (toliau – ir Prašymas) išdavimo atitiko visus įstatymų ir poįstatyminių aktų keliamus reikalavimus. Todėl Skyriaus sprendimas ir jį patvirtinęs VSDFV sprendimas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAI) įtvirtintų individualaus administracinio akto reikalavimų. Skyrius ir VSDFV, vertindami, ar Bendrovė vykdo ekonominę veiklą, iškreipė ekonominės veiklos sąvokos esmę, nes rėmėsi tik pajamų gavimo (negavimo) faktu. Sprendimuose nenurodyti argumentai, kokių kriterijų Bendrovė neatitiko ir kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo nuspręsta, jog Bendrovė nevykdė ekonominės veiklos. Pajamų gavimas nėra privalomas kriterijus, siekiant nustatyti, ar ūkio subjektas vykdo veiklą, ar ne.

3. Bendrovė nurodė, kad tiek VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtintame Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas), tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad juridinio asmens veiklos vykdymu yra laikomi ir paruošiamieji darbai, tokie kaip marketingas, darbuotojų bei klientų paieška, darbuotojų paruošimas (apmokymas). Bendrovė ekonominę veiklą pradėjo vykdyti nuo pat jos įsteigimo, t. y. 2019 m. rugsėjo mėn. ir patyrė dėl to išlaidas (sąnaudas), atliko aktyvius marketingo ir potencialių klientų bei darbuotojų paieškos veiksmus. Šių aspektų Skyrius ir VSDFV visapusiškai neįvertino.

4. Bendrovė paaiškino, kad sutartis su užsakovu UAB „Autokausta“ sudaryta po to, kai Bendrovė surado ir pasamdė darbuotojus. Su šiuo partneriu buvo sutarta ir tai, jog darbai bus atliekami tik po to, kai Bendrovė įsigys reikiamus darbo įrankius bei taps pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtoja. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Bendrovės iš karto neįregistravo į PVM mokėtojų sąrašą, todėl Bendrovė negalėjo pradėti didelės apimties darbų. Dėl to buvo vykdomi paruošiamieji ir bandomieji darbai. Registracija dėl PVM mokėtojo statuso buvo baigta 2020 m. vasario mėn. Todėl suradus tinkamus darbuotojus ir siekiant jiems suteikti darbo bei turint užsakymą Nyderlanduose, buvo nuspręsta juos išsiųsti į komandiruotę. Prašymo pateikimo metu, dauguma iš Darbuotojų buvo komandiruoti į Nyderlandus tik laikinai, siekiant, kad dalis Darbuotojų įgytų įgūdžių ir patirties, reikalingų atlikti darbus Lietuvoje, nes Bendrovė ketino didžiąją dalį darbų atlikti būtent Lietuvoje. Todėl akivaizdu, kad VSDFV nurodytas teiginys, jog Darbuotojams turi būti taikomi Nyderlandų socialinio draudimo teisės aktų reikalavimai, pažeidė konstitucinį darbuotojų teisėtų lūkesčių principą. Be to, skundžiama Skyriaus ir VSDFV pozicija yra nuostolinga Lietuvos Respublikos biudžetui. Akivaizdu, kad atsisakymas Bendrovės Darbuotojams išduoti A1 pažymėjimus grindžiamas selektyviu aplinkybių vertinimu, atrenkant palankiausias aplinkybes, kurios patvirtina Skyriaus ir VSDFV poziciją, o kitų nevertinant.

5. Atsakovas Skyrius atsiliepime į Bendrovės skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Skyrius paaiškino, kad asmenų, migruojančių tarp Europos Sąjungos valstybių narių (nuo 2010 m. gegužės 1 d.), EEE valstybių (nuo 2012 m. birželio 1 d.), Šveicarijos konfederacijos (nuo 2012 m. gegužės 1 d.) socialinę apsaugą koordinuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 72) (toliau – ir Reglamentas 883), 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL 2009 L 284, p. 1) (toliau – ir Reglamentas 987), Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos 2009 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. A2 (toliau – ir Sprendimas A2) ir Tvarkos aprašas.

7. Skyrius nurodė, kad taikant Reglamento 883 12 straipsnio 1 dalį, žodžiai „kuris paprastai ten verčiasi savo veikla“ reiškia darbdavį, kuris valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs, paprastai vykdo didelę veiklos dalį, išskyrus vien tik vidaus valdymo veiklą, atsižvelgiant į visus kriterijus, apibūdinančius atitinkamos įmonės vykdomą veiklą. Tvarkos aprašo 5.5 punkte nustatyta, kad A1 pažymėjimas išduodamas asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje darbdaviui, paprastai vykdančiam savo veiklą Lietuvoje, ir kuris darbdavio siunčiamas į kitą valstybę narę dirbti tam darbdaviui (Reglamento 883 12 str. 1 d.), jeigu siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje. Nustatant, ar siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje, atsižvelgiama į Tvarkos aprašo 7 punktą ir jame nustatytus kriterijus bei Tvarkos aprašo 8 punktą, kuris nurodo, kada darbdavio veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele.

8. Skyrius teigė, kad, įvertinus turimus bei pateiktus duomenis, buvo nuspręsta neišduoti A1 pažymėjimų, nustačius, kad Bendrovės veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele, nes Bendrovė faktinės ekonominės veiklos Lietuvoje nevykdo, Darbuotojai išsiųsti dirbti į Nyderlandus. Todėl buvo pagrįstai pripažinta, kad Darbuotojams jų siuntimo laikotarpiais turi būti taikomi darbo vietos socialinio draudimo teisės aktai. Skyrius ir VSDFV priėmė motyvuotus ir argumentuotus Sprendimus, kurie yra teisingi ir pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir priimti vadovaujantis teisės aktų normomis. Todėl jų naikinti nėra pagrindo.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į Bendrovės skundą su juo nesutiko ir prašė teismo jį atmesti.

10. VSDFV, laikydamasi pozicijos, kad skundžiami Sprendimai, yra teisėti, nes priimti vadovaujantis teisės aktų normomis, pagrįsti faktinėmis aplinkybės, ir nėra pagrindų, kodėl jie turėtų būti panaikinti, nurodė, kad Bendrovė nepateikė dokumentų, įrodančių Bendrovės veiklą, nes sudarytos rangos sutartys patvirtino tik Bendrovės ketinimus vykdyti veiklą Lietuvoje. Aplinkybė, kad Darbuotojai buvo išsiųsti dirbti į Nyderlandus, patvirtino, kad Lietuvoje Bendrovė neatlieka didelės savo veiklos dalies. Atkreipė dėmesį, kad A1 pažymėjimas nėra leidimas dirbti, nes jis patvirtinta tik tai, kad jo turėtojui taikomi Lietuvos teisės aktai socialinės apsaugos srityje. A1 pažymėjimų neturėjimas nedraudžia Darbuotojams dirbti Nyderlanduose.

11. Rašytiniuose paaiškinimuose Bendrovė dar kartą pažymėjo, kad ekonominės veiklos vykdymui priskiriami paruošiamieji veiksmai, tokie kaip marketingas, darbuotojų ir užsakovų paieška, darbuotojų apmokymai, ką šiuo konkrečiu atveju Bendrovė ir atliko. Todėl Skyrius ir VSDFV nepagrįstai Bendrovės veiklos vykdymą ir mastą siejo tik su pajamų gavimo faktu.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Bendrovės skundą atmetė.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Bendrovė Vilniaus skyriui pateikė Prašymą išduoti pažymas apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą Darbuotojams, kurie išsiųsti dirbti į Nyderlandus. Vilniaus skyrius, įvertinęs turimus bei pateiktus įrodymus, priėmė Skyriaus sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti Darbuotojams A1 pažymėjimus, nes Darbuotojų siuntimas dirbti į Nyderlandus neatitinka Reglamento 883 12 straipsnio 1 dalies, Reglamento 987 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, Sprendimo Nr. A2 ir Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimų. Skyriaus sprendime konstatuota, kad Bendrovė faktinės ekonominės veiklos Lietuvoje nevykdo, visi darbuotojai išsiųsti dirbti į Nyderlandus ir jiems turi būti taikomi Nyderlandų socialinio draudimo teisės aktai. Bendrovė, nesutikdama su Skyriaus sprendimu, pateikė skundą VSDFV, prie kurio pridėjo ketinimų protokolo kopiją, dokumentus, patvirtinančius Darbuotojų mokymus ir atlyginimo priskaičiavimą už atliktą darbą Lietuvoje. VSDFV, išnagrinėjusi Bendrovės skundą, priėmė VSDFV sprendimą, kuriuo nusprendė skundą atmesti, nes Skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

14. Pirmosios instancijos teismas, sistemiškai išanalizavęs Reglamento 883 12 straipsnio 1 dalį, Reglamento 987 14 straipsnį, Sprendimą A2, Tvarkos aprašo 5, 7, 8 punktus, padarė išvadą, kad Vilniaus skyrius turėjo pareigą kompleksiškai įvertinti visas Tvarkos aprašo 7 punkte išvardintas aplinkybes, o, nustatęs bent vieną iš Tvarkos aprašo 8 punkte išdėstytų aplinkybių, privalėjo prašymą dėl A1 pažymėjimų išdavimo atmesti. Teismas nustatė, kad Vilniaus skyrius įvertino Bendrovės atitikimą Tvarkos 5 punktui, laikėsi Tvarkos apraše nustatytos tvarkos, nes įvertino Tvarkos aprašo 7 punkte išvardintas aplinkybes. Teismas sutiko su išvadomis, kurios buvo padarytos atlikus minėtą aplinkybių įvertinimą, kad Bendrovė faktinės ekonominės veiklos Lietuvoje nevykdo, nes visi Darbuotojai išsiųsti dirbti į Nyderlandus. Todėl teismas konstatavo, kad Vilniaus skyrius ir VSDFV priėmė teisėtus ir pagrįstus Sprendimus, kurie atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Aplinkybė, kad Sprendimuose nenurodytas konkretus Tvarkos aprašo 8 punktas, nesudarė pagrindo teismui pripažinti, kad tai yra esminis Sprendimų trūkumas, įvertinęs, kad Sprendimų turinys iš esmės suprantamas, o priėmimo motyvai – aiškūs. Teismas konstatavo, kad, padarius išvadą, jog Darbuotojai yra išsiųsti į Nyderlandus, po Darbuotojų išsiuntimo Bendrovė negalėjo tęsti ekonominės veiklos Lietuvoje, todėl tokiu atveju aktualus Tvarkos aprašo 8.2 punktas, pagal kurį A1 pažymėjimai neišduodami, jeigu darbdavio veiklos dalis Lietuvoje nėra didelė.

15. Teismas, įvertinęs Bendrovės argumentus dėl ekonominės veiklos sąvokos aiškinimo, nurodė, jog nei Tvarkos apraše, nei kituose teisės aktuose, kurie reglamentuoja A1 pažymėjimų išdavimą, nėra ekonominės veiklos apibrėžimo, o Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad ekonominė veikla – tai veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno), išskyrus:

1) darbo veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 7 dalyje;

2) valstybės ir savivaldybių veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 38 dalyje, net jeigu už tokią veiklą mokami mokesčiai ar rinkliavos. Pagal PVMĮ komentarą, ekonominei veiklai yra būdingas pasikartojamumas, tęstinumas, t. y. sandorius sudarantys asmenys turi turėti ketinimą veiklą vykdyti ir siekti iš jos gauti pajamų. Nagrinėjamu atveju Bendrovė Darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketą (toliau – ir Anketa) pateikė 2020 m. vasario 11 d. Anketos 6 punkte nurodė, kad jos pildymo metu visi įmonės darbuotojai išsiųsti dirbti į Nyderlandus ir ekonominę veiklą Lietuvoje įmonė planuoja pradėti 2020 m. kovo – balandžio mėn., sudarius konkrečius susitarimus su partneriu.

Bendrovė su UAB „Autokausta“ sudarė 2019 m. gruodžio 11 d. generalinę rangos sutartį, o 2020 m. sausio 5 d. sudarė kitą generalinę rangos sutartį su UAB „Eirigita“. Nustatęs, kad Bendrovė savo ketinimus vykdyti ekonominę veiklą ir ekonominės veiklos vykdymą įrodinėja sutarčių su užsakovais sudarymu, tam tikrų keleto darbo įrankių ir rūbų įsigijimu, ir įvertinęs pasirašytų sutarčių turinį (be kita ko, generalinės rangos sutarties 2.1 punktą), teismas padarė išvadą, kad sutarčių šalys pasirašytomis sutartimis nesitarė dėl jokių konkrečių rangos darbų atlikimo, jose nėra konkrečiai aptarta nei sutarties kaina, nei atliktini darbai ar darbų rezultatas, nei darbų atlikimo sąlygos bei atsiskaitymo už darbus tvarka.

Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktą Ketinimų protokolą, sudarytą 2019 m. lapkričio 11 d. tarp UAB „Eirigita“ ir Bendrovės, dėl ketinimo sudaryti rangos sutartį dėl izoliavimo darbų vykdymo objektuose Lietuvoje, padarė išvadą, kad iš Ketinimų protokolo matyti, jog užsakovas ir rangovas tik ketina sudaryti generalinę rangos sutartį dėl izoliavimo darbų vykdymo objektuose Lietuvoje, o užsakovas siekia patikrinti rangovo darbuotojų kvalifikaciją prieš sudarant sutartį. Nors rangovas ir ketina atlikti darbų bandymus, tačiau byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kokie darbuotojai, kokiu metu tuos darbus atliko.

Įvertinęs generalinės rangos sutarčių ir ketinimų protokolo turinį, teismas konstatavo, jog Bendrovės ketinimai vykdyti ekonominę veiklą pagrįsti tik sutartyse nurodytomis teorinio pobūdžio sąvokomis, o ne konkrečiais susitarimais dėl konkrečių atliktinų darbų ir jų rezultatų bei objektyviais įrodymais apie ekonominės veiklos vykdymą ar Bendrovės atliktus paruošiamuosius darbus komercinei veiklai vykdyti. Be to, Prašymo pateikimo metu visi Bendrovės Darbuotojai buvo išsiųsti dirbti į Nyderlandus ir pati Bendrovė nurodė, kad ekonominės veiklos Lietuvoje nevykdo.

16. Teismas, visa tai apibendrinęs, padarė išvadą, kad ginčijami Sprendimai pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, juose nurodytas teisinis pagrindas bei motyvai, jie atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ginčijami Sprendimai teisėti ir pagrįsti. Netenkinęs skundo reikalavimo panaikinti skundžiamus Sprendimus, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 17. Bendrovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti byla nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Bendrovė apeliaciniame skunde nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kurias išdėstė pirmosios instancijos teismui skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose. Atsiliepime Bendrovė nurodo, kad:

17.1. Teismas neatskleidė ginčo esmės, neatsižvelgė ir neįvertino į Bendrovės skundo argumentų. Teismas iš esmės ne tik kad pritarė skundžiamiems Sprendimams, tačiau savo sprendime atkartojo Vilniaus skyriaus ir VSDFV atsiliepimuose išdėstytus argumentus, dėl ko toks teismo sprendimas negali būti teisėtas ir pagrįstas.

17.2. Teismo išvada, kad ekonominės veiklos nustatymui užtenka remtis tik pajamų gavimo kriterijumi, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti verslo ekonominės veiklos sampratai. Bendrovė, vykdydama veiklą, patyrė išlaidų, kurios sudarė 1 472 Eur ir kurias VMI priskyrė prie Bendrovės išlaidų, kurios priskiriamos kaip sąnaudos, patirtos vykdant veiklą. Todėl nesuprantama, kaip kita valstybinė institucija – Vilniaus skyrius – galėjo padaryti išvadą, kad Bendrovė nevykdo ekonominės veiklos.

17.3. Teismo išaiškinta ekonominės veiklos samprata neatitinka ir įstatymų, kuriuose apibrėžtas ekonominės veiklos vykdymas. Lietuvos verslo terminų žodyne nurodoma, kad ekonominė veikla – veikla, kuri pagal PVMĮ yra laikoma ekonomine veikla. Pagal PVMĮ, ekonominė veiklos vykdymas yra bet kokia veikla, neatsižvelgiant į jos mastą, kuria siekiama gauti bet kokių pajamų. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1996 m. vasario 29 d. sprendimą byloje C-l 10/94) ekonominė veikla gali apimti ir parengiamuosius veiksmus. Akivaizdu, kad ekonominės veiklos vykdymas nėra siejamas tik su pajamų gavimu.

17.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad būtent Tvarkos aprašas yra tas teisės aktas, kuris detalizuoja Reglamento 883 ir Reglamento 987 taikymą. Tvarkos aprašo 5 punkte išdėstytos sąlygos, kurioms esant išduodami A1 pažymėjimai. Viena iš sąlygų – didelė veiklos dalis – aiškinama Tvarkos aprašo 7–9 punktuose. Įvertinus tai, kad Bendrovė įsteigta 2019 m. rugsėjo mėn., Bendrovei netaikomas kriterijus, kuris numato minimalų, iš veiklos Lietuvoje gaunamų pajamų procentą. Tai reiškia, kad Bendrovė turėjo atitikti tik likusius 3 kriterijus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Teismas nepagrįstai nusprendė vertinti tik tai, kad Darbuotojai buvo išsiųsti į komandiruotę. Visgi, konstatuodamas, kad Bendrovė nevykdė didelės dalies veiklos Lietuvoje, nepagrindė, kokiais teisės aktais vadovaudamasis remiasi ir kokių konkrečių kriterijų Bendrovė neatitiko.

17.5. Teismas netinkamai aiškino nustatytas faktines aplinkybes. Teismas klaidinai nurodė, jog Bendrovė tik planavo pradėti veiklą 2020 m. kovo mėn. Tuo metu buvo ketinama gauti pirmąsias pajamas iš vykdomos veiklos bei vykdyti darbus pagal pasirašytas rangos sutartis. Prašyme nurodyta aplinkybė „veiklą Lietuvoje planuoja pradėti vykdyti 2020 m. kovo – balandžio mėnesiais“ turint galvoje konkrečių darbų atlikimą pagal pasirašytas sutartis ir piniginių lėšų gavimą, o ne Bendrovės veiklos pradžią.

17.6. Teismo išvada, kad Darbuotojams turi būti taikomi Nyderlandų socialinio draudimo teisės aktai, pažeidžia Bendrovės ir jos darbuotojų teisėtus lūkesčius. Su darbuotojais sudarytos sutartys dėl darbo Lietuvoje, o į Nyderlandus Darbuotojai buvo komandiruoti tik laikinai.

18. Atsakovas Vilniaus skyrius atsiliepime į Bendrovės apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo teismo Bendrovės apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus skyrius atsiliepime į Bendrovės apeliacinį skundą dėsto tas pačias aplinkybes ir argumentus išdėstytus atsiliepime į Bendrovės skundą, papildomai nurodydamas, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į Bendrovės apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo teismo Bendrovės apeliacinį skundą atmesti. VSDFV atsiliepime į Bendrovės apeliacinį skundą dėsto tas pačias aplinkybes ir argumentus išdėstytus atsiliepime į Bendrovės skundą, papildomai nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog aplinkybė, kad ginčijamuose Sprendimuose nenurodytas konkretus Tvarkos aprašo 8 punktas, nėra esminis ginčijamų Sprendimų trūkumas, nustatęs, kad Sprendimų turinys iš esmės suprantamas, o priėmimo motyvai – aiškūs, o įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir padaręs išvadą, kad Bendrovės veiklos dalis Lietuvoje nėra didelė (pagal Tvarkos aprašo 8.2 punktą) ir ekonominės veiklos Bendrovė Lietuvoje nevykdo, atmetė Bendrovės skundą.

22. Bendrovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: (i) pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško tyrimo, neatskleidė bylos esmės, neišnagrinėjo esminių Bendrovės argumentų, išimtinai rėmėsi VSDFV ir Skyriaus argumentais ir pozicija; (ii) pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ekonominės veiklos nepagrįsta ir prieštarauja verslo ekonominės veiklos sampratai, teisės aktams (PVMĮ), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai; (iii) pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog VSDFV ir Skyrius netinkamai taikė Tvarkos aprašo, nepagrindė išvados, kad Bendrovė nevykdo didelės veiklos dalies Lietuvoje teisės aktais, nenurodė, kokių konkrečių kriterijų Bendrovė neatitiko; (iv) pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes dėl Bendrovės veiklos pradžios; (v) pirmosios instancijos teismo išvados ir galutinis sprendimas pažeidžia Bendrovės teisėtus lūkesčius.

23. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos Bendrovės apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas Bendrovės apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos Sąjungos valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, kad visiems Europos Sąjungoje laisvai judantiems asmenims socialinė apsauga būtų taikoma pagal tuos pačius bendruosius principus, koordinuojantys Reglamentas 883 ir Reglamentas 987, šių reglamentų nuostatas patikslinantis ir papildantis Tvarkos aprašas (2019 m. balandžio 3 d. redakcija), jį patvirtinęs VSDFV 2010 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. V-253, kuriuo, be kita ko, patvirtinta Prašymo išduoti pažymą(-as)/pažymėjimą(-us) apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui(-ims), siunčiamam(-iems) dirbti į užsienio valstybę, forma (1.3 p.).

25. Tvarkos aprašo III.1 dalyje nustatyta A1 pažymėjimų išdavimo tvarka. Tvarkos aprašo 25 punkte nustatyta, kad darbdavys, kreipdamasis dėl A1 pažymėjimo(-ų) apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui(-ims), siunčiamam(-iems) dirbti į užsienio valstybę, užpildo VSDFV direktoriaus nustatytos formos prašymą išduoti pažymą(-as)/pažymėjimą(-us) apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui(-ims), siunčiamam(-iems) dirbti į užsienio valstybę, užpildo VSDFV direktoriaus nustatytos formos prašymo išduoti pažymą(-as)/pažymėjimą(-us) apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui(-ims), siunčiamam(-iems) dirbti į užsienio valstybę, priedą dėl kiekvieno siunčiamo darbuotojo. Taip pat tame pačiame punkte išvardyti dokumentai, kurie pridedami su minėtu priedu (darbuotojo asmens dokumento patvirtintą kopiją (jei siunčiamas asmuo nėra Lietuvos Respublikos pilietis) (25.1 p.); darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketą, įmonė, nuolat (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) siunčianti darbuotojus dirbti į kitą valstybę narę, darbdavio užpildytą anketą pateikia kartą per metus arba paprašius (25.2 p.); dokumentus, įrodančius įmonės veiklą Lietuvoje ir užsienyje: bendradarbiavimo sutarties su priimančia įmone (kitu priimančiu asmeniu), darbo sutarčių su siunčiamais darbuotojais, sutarčių, sudarytų su fiziniais ar juridiniais asmenimis dėl veiklos vykdymo Lietuvoje ir užsienyje, patvirtintas kopijas, jei siunčianti įmonė nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja – dvylikos praėjusių mėnesių laikotarpio iki darbuotojų siuntimo išrašomų sąskaitų faktūrų registro patvirtintą išrašą (kopiją) (25.3 p.); kreipiantis dėl A1 pažymėjimo(-ų) apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą išdavimo trečiosios šalies piliečiui, atvykusiam ir gyvenančiam Lietuvos Respublikoje darbo tikslais su daugkartine nacionaline viza, be Tvarkos aprašo 25.1–25.3 papunkčiuose nurodytų duomenų ir dokumentų papildomai turi būti pateikta informacija apie šio asmens gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje Siunčiamo asmens anketos 1 skyriuje „Asmens duomenys“ skyrelyje „Kontaktiniai duomenys“, ir pridėta patvirtinta daugkartinės nacionalinės vizos kopija (25.4 p.)).

26. Tvarkos aprašo III.2 nustatyta sprendimų dėl A1 pažymėjimų išdavimo priėmimo tvarka. Nustatyta, kada priimamas sprendimas, kad pareiškėjui turi būti išsiunčiama užpildyta atitinkama forma arba neigiamas sprendimas, išskyrus atvejus, kai prašymą pateikęs asmuo pageidauja juos atsiimti asmeniškai (Tvarkos aprašo 30 p.). Tvarkos aprašo 31 punktas numato, kad, nustačius, kad trūksta duomenų, reikalingų taikytinos teisės nustatymui ir, be kita ko, Tvarkos aprašo 25 punkte išvardytų dokumentų, suteikta galimybė jų paprašyti papildomai. Nagrinėjant aptariamus prašymus vadovaujamasi Asmenų aptarnavimo taisyklėmis tiek, kiek to nereglamentuoja Tvarkos aprašas (Tvarkos aprašo 37 p.).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovės atžvilgiu Skyrius priėmė neigiamą sprendimą (Skyriaus sprendimą), atsisakydamas išduoti Bendrovės Darbuotojams A1 pažymėjimus. Išnagrinėjusi ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, VSDFV priėmė VSDFV sprendimą, kuriuo paliko galioti Skyriaus sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą dėl Sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėto Bendrovės Prašymą dėl A1 Formos pažymėjimų išdavimo Darbuotojams, Bendrovės skundą atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės sutikdamas su Sprendimuose išdėstytais motyvais.

28. ABTĮ 10 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad: prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (tiesiogiai), teismas nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų; teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus; teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas nustatytas ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

29. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir, įvertinus, kad teisės aktai nenustato pareigos viešojo administravimo subjektui be atskiro teismo reikalavimo pateikti visą medžiagą, kuria buvo remtasi priimant individualų administracinį aktą, būtent pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, kiekvienu atveju privalo išreikalauti viešojo administravimo subjekto visą medžiagą, kuria buvo remtasi priimant apskųstą individualų administracinį aktą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašioje situacijoje yra pasisakyta, jog priešingu atveju, t. y. neišreikalavus visos medžiagos, kuria buvo remtasi priimant byloje skundžiamą individualų administracinį aktą, teismas negalėtų priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo ir patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nevertinęs viešojo administravimo subjekto surinktų įrodymų ir duomenų, kuriais buvo remtasi priimant apskųstą individualų administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1510-602/2019; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį byloje Nr. eA-718-602/2015).

30. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad administracinėje byloje nėra: (i) Bedrovės užpildytų VSDFV direktoriaus nustatytos formos prašymų išduoti A1 pažymėjimus apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą Darbuotojams, siunčiamiems dirbti į užsienio valstybę (valstybę narę); (ii) Bendrovės užpildytų (i) punkte nurodytų prašymų priedų (iii) ir dėl kiekvieno Darbuotojų pridėtų dokumentų, nustatytų Tvarkos aprašo 25 punkte; (iv) Užsienio išmokų tarnybos (po reorganizacijos – Vilnius skyrius) 2020 m. sausio 20 d. rašto Nr. (1.13E) SDE-291 „Dėl papildomos informacijos apie UAB „Camservis“ vykdomą veiklą pateikimo“.

31. Dėl to, kad byloje nėra pateikta visa šios nutarties 25–30 punktuose apžvelgtos administracinės procedūros, kurios metu priimtas skundžiamas Skyriaus sprendimas, medžiaga, tarp kurios pagrindiniai aptariamos procedūros dokumentai, dėl kurių ir prasidėjo administracinė procedūra ir administracinis procesas dėl jos administraciniame teisme, t. y. Bendrovės prašymų išduoti A1 pažymėjimus apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą Darbuotojams, siunčiamiems dirbti į Nyderlandus, nėra aišku, kokie konkretūs dokumentai ir duomenys buvo vertinami ir išnagrinėti, prieš priimant Bendrovės atžvilgiu neigiamus Sprendimus.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

33. Nustačiusi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, bylai reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti neišsireikalavo daug naujų įrodymų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas taip pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p., 146 str. 1 d.). Todėl teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi šia teismo nutartimi nėra priimtas galutinis sprendimas dėl ginčo esmės, Bendrovės apeliacinio skundo argumentai, kitų proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nevertinami ir dėl jų atskirai nepasisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Camservis“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius