2021-09-01 Nr. AB-17404-3-61-3-03903-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2595-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03903-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 30.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcines bendrovės „Dainavos elektra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcines bendrovės „Dainavos elektra“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dainavos elektra“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (toliau – ir skundas), prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2019 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. O3E-528 (pastaba: pareiškėjo skunde klaidingai nurodytas 2019 m. spalio 17 d. nutarimo numeris) bei 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. O5E-624, įpareigoti Tarybą iš naujo įvertinti UAB „Dainavos elektra“ argumentus dėl licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės pripažinimo bei atsižvelgiant į apskaitytą UAB „Dainavos elektra“ licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertę, iš naujo nustatyti skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos viršutines kainų ribas (nekoreguojant viršutinių kainų ribų dedamųjų, dėl kurių nėra ginčo) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Taryba, įvertinusi Bendrovės pateiktus dokumentus, 2019 m. spalio 16 d. surašė pažymą Nr. 05E-528 (toliau – ir 2019 m. spalio 16 d. pažyma) ir priėmė 2019 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. O3E-528 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra” skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2020–2024 metams nustatymo“ (toliau – ir 2019 m. spalio 17 d. nutarimas). Po Bendrovės pateiktų pastabų Taryba 2019 m. lapkričio 7 d. surašė pažymą ir priėmė Nutarimą Nr. 05E-624 dėl aritmetinių klaidų (toliau – ir 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimas), kurios buvo padarytos 2019 m. spalio 16 d. pažymoje ir 2019 m. spalio 17 d. nutarime, ištaisymo.

2.2. Pareiškėjas pateikė Tarybai duomenis, jog Bendrovės licencijuojamoje veikloje naudojamo turto ekonomiškai pagrįsta vertė skirstymo veiklai yra 3 385 855 Eur atitinkamai iš jų 1 670 132 Eur (vidutinei įtampai) ir 1 715 723 Eur (žemai įtampai). Tačiau Taryba tokios licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nepripažino ir nevertino. Pareiškėjas įrodinėjo, jog Bendrovė niekuomet nėra atlikusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03E-468 „Dėl Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 13.4.6 punkte apibrėžiamo turto perkainojimo bei išdėstė argumentus dėl neigiamų ekonominių pasekmių Bendrovei, kurios atsirastų, jei Taryba vertintų, jog Bendrovė yra atlikusi turto perkainojimą. Pareiškėjas ne kartą yra išsakęs atsakovui argumentus dėl Tarybos ydingo požiūrio aiškinant Aprašo 13.4.6 punkte įtvirtintą normą. Tačiau atsakovo darbuotoja 2019 m. spalio 3 d. kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti patikslintus duomenis kainų viršutinei ribai nustatyti, nevertinant atlikto turto perkainojimo. Taigi, Taryba laikėsi pozicijos, jog Bendrovė neva yra atlikusi turto perkainojimą pagal Tarptautinių apskaitos standartų (toliau – ir TAS) arba Verslo apskaitos standartų (toliau – ir VAS) reikalavimus.

2.3. Bendrovės direktorius 2019 m. spalio 11 d. elektroniniu laišku Tarybą dar kartą informavo, kad Bendrovė perkainojimo nėra atlikusi, todėl patikslinti duomenys nebus teikiami. Bendrovei nesutikus tikslinti duomenų pagal nepagrįstą Tarybos prašymą, Taryba nusprendė, jog Bendrovės nurodyta reguliuojamoje veikloje naudojamo turto verte (3 385 855 Eur) negali būti remiamasi nustatant skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainų viršutines ribas 2020–2024 m. (toliau – ir viršutinės kainų ribos). Taryba turto vertę pakoregavo savo nuožiūra ir į Bendrovės leidžiamas pajamas įtraukė planuojamas 2020 metų nusidėvėjimo sąnaudas nuo 634 488 Eur sumos, atitinkamai iš jų 180 354 Eur (vidutinei įtampai) ir 454 134 Eur (žemai įtampai). Tokiu būdu Taryba nepagrįstai konstatavo, jog likutinė reguliuojamos veiklos ilgalaikio turto vertė 2019 m. sausio 1 d., sudarė 95 105 Eur. Šio turto vertę (įvertinus įgyjamo turto vertę, nusidėvėjimą ir investicijas) Taryba privalėjo pripažinti 3 385 855 Eur verte, o ne 95 105 Eur, tačiau Taryba laikėsi požiūrio, jog Bendrovė neva perkainojo jai priklausantį turtą.

2.4. Išvadą apie neva atliktą licencijuojamoje veikloje naudojamo turto perkainojimą Taryba padarė todėl, kad nusprendus didinti Bendrovės įstatinį kapitalą, naujai išleistos Bendrovės akcijos buvo apmokėtos nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, prieš tai atlikus turto vertinimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ir ABĮ). Turto vertinimo pareigą numatė imperatyvi ABĮ 45 straipsnio 5 dalis, todėl jos įvykdymas (apmokant akcijas) negali būti prilyginamas visiškai kitą teisinę prigimtį turinčiai ir kitų teisės aktų reglamentuojamai procedūrai – turto perkainojimui. Turto vertinimą atliko ne pati Bendrovė, o jos naujai išleidžiamas akcijas įsigyjantis kitas juridinis asmuo – UAB „Dirbtinis pluoštas“.

2.5. Turtas, kuriuo buvo apmokėtos naujai išleistos Bendrovės akcijos, iki akcijų apmokėjimo niekuomet nebuvo Bendrovės nuosavybe ir nebuvo įtrauktas į Bendrovės apskaitą – Bendrovė turtą įgijo 2018 m. sausio 19 d. akcijų pasirašymo sutarties (toliau – ir 2018 m. sausio 19 d. sutartis) pagrindu ir įgijo būtent ta verte, kuri nurodyta šioje sutartyje (3 000 000 Eur). Taryba neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, jog Bendrovė perkainojo licencijuojamoje veikloje naudojamą turtą (juk Bendrovė niekaip negalėjo perkainoti turto, kurio apskaitoje neturėjo iki gaudama šį turtą už naujai išleistas akcijas). Bendrovė už 2018 m. sausio 19 d. sutartyje numatytos vertės turtą suteikė atitinkamą skaičių Bendrovės akcijų. Pareiškėjas turėjo pagrindą manyti, jog atitinkamą skaičių savo akcijų suteikia už būtent 2018 m. sausio 19 d. sutartyje nurodytos vertės turtą (3 000 000 Eur). Bendrovė, neatlikusi turto perkainojimo, turėjo pagrindą manyti, jog Bendrovės įstatinio kapitalo didinimo metu įgytas turtas nebus laikomas perkainotu, Bendrovė turėjo pagrindą, remdamasi turto verte, planuoti gautiną grąžą už perleistas akcijas, o taip pat ir planuoti savo veiklą, pajamas, lėšų kaupimą investicijoms ir pan. Tai suponuoja teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir kiti kertiniai teisinės valstybės principai. Bendrovė galėjo pagrįstai manyti, jog įgyto turto vertė nebus iškraipyta dėl Tarybos nepagrįstai plečiamai aiškinamo ir taikomo Aprašo 13.4.6 punkto.

2.6. Bendrovė nėra atlikusi licencijuojamoje veikloje naudojamo turto perkainojimo, todėl Taryba neturėjo pagrindo pareiškėjui taikyti Aprašo 13.4.6 punkto ir 2018 m. sausio 19 d. sutarties negalėjo interpretuoti kaip turto perkainojimo. Bendrovė, neatlikusi turto perkainojimo pagal TAS arba VAS ar kitus reikalavimus, galėjo pagrįstai tikėtis, jog Bendrovės licencijuojamoje veikloje naudojamas turtas bus pripažintas įgijimo verte ir Bendrovei nustatant viršutines kainų ribas bus pripažinta būtent tokia vertė. Taryba, neturėdama jokių duomenų, jog Bendrovė pagal TAS arba VAS nuostatas būtų atlikusi turto perkainojimą, neturėjo pagrindo daryti išvados, jog toks perkainojimas buvo atliktas.

2.7. Jei Taryba būtų pripažinusi Bendrovės reguliuojamoje veikloje naudojamą turtą 3 385 855 Eur verte (apskaičiuota įvertinus 2018 m. nusidėvėjimą ir investicijas), tai turėtų reikšmingos įtakos viršutinėms kainų riboms (tuo pačiu ir Bendrovės gaunamoms pajamoms), o konkrečiai: skirstymo paslaugos kainos viršutinė riba vidutinės įtampos tinklais – vietoje nustatytų 1,067 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), turėtų būti 1,628 ct/kWh be PVM (arba – 53 procentais didesnė); skirstymo paslaugos kainos viršutinė riba žemos įtampos tinklais – vietoje nustatytų 2,531 ct/kWh be PVM, turėtų būti 4,128 ct/kWh be PVM (arba – 63 procentais didesnė); visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba vietoje nustatytų 0,297 ct/kWh be PVM, turėtų būti 0,811 ct/kWh be PVM (arba – 173 procentais didesnė).

2.8. Taryba privalo imperatyviai laikytis suformuluotų kainų nustatymo kriterijų, kurių taikymas yra būtinas, atsižvelgiant į valstybės saugomus energijos vartotojų interesus bei derinant šiuos interesus su energetikos įmonių interesais. Tačiau esamu atveju buvo atsižvelgta tik į vartotojų interesus, nors toks Tarybos požiūris galiausiai gali tapti nenaudingu ir patiems vartotojams, bei reiškia Bendrovės interesų visišką ignoravimą.

2.9. Jei pareiškėjui nebūtų leista priskirti ilgalaikio turto jo įgijimo verte, kuri įtraukta į Bendrovės apskaitą, Bendrovė negalėtų iš veiklos sugeneruoti pakankamai lėšų infrastruktūrai modernizuoti, pasiekti pakankamai gerų veiklos rezultatų ir rinkos kainomis skolintis iš kredito įstaigų infrastruktūrai atnaujinti. Galiausiai tai gali neigiamai paveikti vartotojų interesus, nes iš Bendrovės veiklos negalint sukaupti lėšų ilgalaikiam turtui modernizuoti, gali nukentėti ir Bendrovės teikiamos paslaugos kokybė vartotojui. Jei pareiškėjui nebūtų leista priskirti ilgalaikio turto jo įgijimo verte, Bendrovė atsidurtų aklavietėje, nes už prekes, paslaugas, darbo jėgą, infrastruktūros modernizavimą turėtų mokėti rinkos sąlygomis, tačiau už teikiamas paslaugas neturėtų galimybės gauti rinkos sąlygas atitinkančių pajamų (dėl nepagrįstai mažos viršutinių kainų ribos). Toks ribojimas nulemtų statinę situaciją, kai Bendrovė būtų priversta balansuoti ant išgyvenimo ribos ir neturėtų jokių galimybių investuoti į konkurencingų paslaugų teikimą.

2.10. Kadangi panaikinus 2019 m. spalio 17 d. nutarimą ir įpareigojus Tarybą iš naujo nustatyti skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą, keisis viršutinės kainų ribos, nustatytos ir Tarybos 2019 m. lapkričio 7 d. pažymoje bei 2019 m. lapkričio 7 d. nutarime, todėl, panaikinus skundžiamą 2019 m. spalio 17 d. nutarimą, atitinkamai turi būti naikinamas ir 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimas.

2.11. Bendrovė ginčija Tarybos nustatytas viršutines kainų ribas tik tiek, kiek jas nustatant Taryba netinkamai pripažino Bendrovės reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertę. Panaikinus 2019 m. spalio 17 d. nutarimą ir 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimą (toliau abu kartu – ir Nutarimai), Taryba įpareigotina iš naujo įvertinti pareiškėjo argumentus dėl licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės pripažinimo, bei, atsižvelgiant į pareiškėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertę, iš naujo nustatyti viršutines kainų ribas, nekoreguojant viršutinių kainų ribų dedamųjų dalių, dėl kurių nėra ginčo.

3. Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog:

3.1. Pareiškėjas klaidingai įvardina skundžiamus dokumentus, minimi dokumentai (pagal numeraciją) yra ne nutarimai, o pažymos, kitaip tariant minimi dokumentai savo esme pagal skunde nurodytą numeraciją atitinka 2019 m. spalio 16 d. pažymos Nr. O5E-528 „Dėl UAB „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio teikimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2020–2024 metais nustatymo“ bei 2019 m. lapkričio 7 d. pažymos Nr. O5E-624 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3E-568 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2020–2024 metais nustatymo“ klaidos ištaisymo“. Tai reiškia, kad pareiškėjas teikia skundą ir siekia panaikinti Tarybos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus specialistų parengtas pažymas, kurios kaip savarankiškas dokumentas nesukuria jokių teisinių pasekmių, todėl toks pareiškėjo skundo reikalavimas negali būti vertinamas ir ši bylos dalis turi būti nutraukta.

3.2. Taryba 2019 m. spalio 3 d. elektroniniu laišku kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti patikslintus duomenis kainų viršutinės ribos nustatymui, nevertinant atlikto turto perkainojimo. Pareiškėjas 2019 m. spalio 11 d. elektroniniu laišku informavo, jog kartu su pareiškėjo akcininkais yra priimtas sprendimas duomenų nekoreguoti. Pažymoje Tarybos Dujų ir elektros departamento Elektros skyrius (toliau – ir Skyrius), nurodytos turto vertės, t. y. 3 385 855 Eur nevertino. Skyrius turto vertę pakoregavo prie 2018 m. gruodžio 31 d. neperkainotos vertės pridedant naujai per 2019 m. į eksploataciją įvestas investicijas, kurios suderintos su Taryba bei atimant 2019 m. pareiškėjo turto nusidėvėjimą. Atitinkamai, pareiškėjui į leidžiamas pajamas įtraukiamos planuojamos 2020 m. nusidėvėjimo sąnaudos, kurios skaičiuojamos nuo 634 488 Eur, atitinkamai iš jų 180 354 Eur vidutinės įtampos ir 454 134 Eur žemos įtampos.

3.3. Pareiškėjas pradėjo vykdyti licencijuojamą elektros energijos skirstymo ir visuomeninio teikimo veiklą nuo 2018 m. birželio 1 d. Pareiškėjas (ankščiau buvo UAB „Mažasis energijos skirstymo operatorius” perėmė reguliuojamas veiklas iš UAB „Dirbtinis pluoštas“ pagal 2018 m. sausio 15 d. susitarimą Nr. 18/01/15 „Dėl elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veiklų perėmimo“, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas įsipareigoja iki 2018 m. vasario 12 d. pateikti prašymą Tarybai (tuometinei VKEKK) dėl elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo licencijų galiojimo išdavimo; iki 2018 m. sausio 20 d. sudaryti sutartį su UAB „Dirbtinis pluoštas“ dėl elektros energijos skirstymo veikloje naudojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo / perėmimo; iki 2018 m. vasario 8 d. sudaryti su UAB „Dirbtinis pluoštas“ ilgalaikę elektros skirstomojo tinklo (elektros tinklo) sutartį bei prisiimti kitus svarbius įsipareigojimus.

3.4. Pareiškėjo įstatinis kapitalas Tarybos 2018 m. kovo 23 d. duomenimis buvo lygus 5 000 Eur, UAB „Dirbtinis pluoštas“ padidino pareiškėjo įstatinį kapitalą 3 000 000 Eur, už akcijas įnešdamas nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, t. y. dalį UAB „Dirbtinis pluoštas“ priklausiusių įrenginių (tuo tarpu perduotas turtas pareiškėjui UAB „Dirbtinis pluoštas“ reguliacinėje apskaitoje sudarė 95 000 Eur, o kartu su neperduotu turtu 390 000 Eur). Taryba 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. R2-(E)-1803 (toliau – ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštas) nurodė, kad Skyrius 2017 m. spalio 13 d. pažymoje Nr. O5E-265 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dirbtinis pluoštas“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2018 metams perskaičiavimo“, UAB „Dirbtinis pluoštas“ reguliuojamo turto vertė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 389,39 tūkst. Eur. Taryba pakartotinai 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R2-(E)-2079 prašė pateikti įrenginių įvedimo į eksploataciją datą bei istorinę įsigijimo vertę, t. y. neperkainotą vertę. Pareiškėjas 2018 m. spalio 3 d. raštu Nr. 19/08-44 (reg. Nr. R1-8685), kuriuo buvo tikslinamas skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų projektas pagal Tarybos pastabas, nurodė, kad reguliuojamo turto vertė yra 95 164,81 Eur, nes ne visas UAB „Dirbtinis pluoštas“ turtas perduotas pareiškėjui.

3.5. Bendrovei pateikus elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų projektą 2019 metams (pareiškėjo 2018 m. birželio 1 d. raštas Nr. 06-01 (toliau – ir Projektas 2019 metams)), Taryba 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu kreipėsi į pareiškėją su prašymu koreguoti Projektą 2019 metams. 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu pareiškėjui Taryba nurodė, jog Skyrius 2017 m. spalio 13 d. pažymoje Nr. O5E-265 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dirbtinis pluoštas“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2018 metams perskaičiavimo“, UAB „Dirbtinis pluoštas“ reguliuojamo turto vertė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 389 390 Eur. Vadovaudamasis 2018 m. sausio 19 d. sutartimi pareiškėjas suteikė UAB „Dirbtinis pluoštas“ 3 000 000 vnt. Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų, o UAB „Dirbtinis pluoštas“ už šias akcijas į pareiškėjo turtą įnešė kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Minėtos pažymos grafoje „(F)“ nurodyta, jog nepriklausomas turto vertintojas UAB „Verslavita“ atliko pareiškėjo Turto dalies vertinimą pagal ABĮ. Vadovaujantis Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo, patvirtinto Komisijos 2014 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. O3-112 „Dėl Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas 2) 15.3.6 punktu, pareiškėjui, vykdančiam ilgalaikio turto paskirstymą reguliuojamiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), draudžiama priskirti ilgalaikio turto (bet kurios kategorijos) vertės pokytį, dėl turto perkainojimo, atlikto pagal Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (toliau – ir TFAS) arba VAS reikalavimus po 2001 m. gruodžio 31 d. Todėl, turto vertė turėtų būti pakoreguota prie 2017 m. gruodžio 31 d. neperkainotos vertės pridedant naujai per 2018 m. į eksploataciją įvestas investicijas, kurios suderintos su Taryba (derinimo metu buvo Komisija) bei eliminuojant 2018 m. nusidėvėjimą.

3.6. Vadovaujantis Komisijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. O3-3 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 20.1 punktu, skaičiuojant kainų viršutines ribas kiekvienais metais yra įvertinamas nusidėvėjimo kaštų dydis, kas reiškia, kad ankstesniais laikotarpiais į UAB „Dirbtinis pluoštas“ kainas buvo įtraukiama licencijuojamoje teritorijoje esančio ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) vertė. Pareiškėjui perėmus veiklą pagal 2018 m. sausio 15 d. susitarimą Nr. 18/01/15 „Dėl elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veiklų perėmimo“, ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) vertės skaičiavimas nepakito ir tęsiamas toliau pagal reguliacinę vertę.

3.7. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 17 d. pateikė pakoreguotą kainų projektą dėl 2019 m. viršutinių kainų ribų nustatymo, neatsižvelgęs į Tarybos pastabas, susijusias su licencijuojamoje veikloje naudojamo turto ekonomiškai pagrįsta verte elektros energijos skirstymo ir visuomeninio elektros energijos tiekimo veikloms, nurodytą 2018 m. rugpjūčio 10 d. rašte. Taryba pakartotinai šias ir kitas pastabas dėl kainodaros pareiškėjui teikė 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R2-(E)-2079 (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 25 d. raštas). Taryba pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, kad viršutinių kainų ribų Projektą 2019 metams pakoreguotų dėl reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto (RAB) vertės. 2018 m. rugsėjo 25 d. rašte pakartotinai akcentuota, jog vadovaujantis Aprašo 2 15.3.6. punktu, pareiškėjui, vykdančiam ilgalaikio turto paskirstymą reguliuojamiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), draudžiama priskirti ilgalaikio turto (bet kurios kategorijos) vertės pokytį, dėl turto perkainojimo, atlikto pagal TFAS arba VAS reikalavimus po 2001 m. gruodžio 31 d. Taryba 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu dar kartą atkreipė pareiškėjo dėmesį, jog turto vertės, kurią pareiškėjas nurodė kainų Projekte 2019 metams, t. y. 2 927 976 Eur, Taryba nevertino, nustatydama skirstymo ir visuomeninio tiekimo kainų viršutines ribas 2019 m. Taryba 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pareiškėjo turto vertė turi būti pakoreguota prie 2017 m. gruodžio 31 d. neperkainotos vertės pridedant naujai per 2018 m. į eksploataciją įvestas investicijas, kurios suderintos su Taryba (derinimo metu buvo Komisija) bei eliminuojant 2018 m. pareiškėjo turto nusidėvėjimą.

3.8. Analogiška situacija susiklostė ir Tarybai skaičiuojant bei nustatant pareiškėjui skirstymo ir visuomeninio tiekimo kainų viršutines ribas 2020 m. Atsakingas Tarybos darbuotojas 2019 m. spalio 3 d. elektroniniu laišku nurodė pareiškėjui nevertinant atlikto turto perkainojimo pateikti pakoreguotus duomenis kainų viršutinių ribų nustatymui dėl: 1) prognozuojamos RAB vertės 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. įvertinus 2019 m. sausio 1 d. faktinę RAB vertę (95 105 Eur), nusidėvėjimą per 2019 m. bei faktiškai įgyvendintas investicijas 2018 m. ir 2019 m., kurios pateiktos per bendrai derinamų investicijų sąrašą, eliminuojant lizingu pirktus automobilius; 2) prognozuojamas nusidėvėjimo sąnaudas 2020 m.; 3) atitinkamai pakoreguoti prognozes 2020–2024 m. Taryba minėtu elektroniniu laišku priminė, kad vis dar laukia pareiškėjo pakoreguotų elektros energijos skirstymo veiklos ataskaitų už 2018 m. I pusmetį, 2018 m. II pusmetį bei 2019 m. I pusmetį. Pareiškėjo atsakingas darbuotojas 2019 m. spalio 10 d. elektroniniu paštu informavo Tarybą, kad po pokalbio su pareiškėjo akcininkais, Bendrovės pozicija dėl turto vertės išlieka nepakitusi ir yra priimtas sprendimas duomenų nekoreguoti.

3.9. Išaiškinimas dėl RAB vertės buvo teiktas pareiškėjui ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. elektroniniame laiške, kuriame nurodyta, jog sąnaudos turi būti pagrįstos ir Taryba vertina RAB reguliacine verte, o ne finansine – Taryba vadovaujasi principu, kad pagal Aprašo 13.4.6 punktą bei 30.18 punktą, elektros energetikos įmonei, vykdančiai ilgalaikio turto paskirstymą reguliuojamiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), draudžiama priskirti ilgalaikio turto (bet kurios kategorijos) vertės pokytį, susijusį su ilgalaikio turto perkainojimu, taip pat draudžiama reguliuojamų kainų paslaugoms (produktams) ir atitinkamiems verslo vienetams, priskirti nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo ilgalaikio turto vienetų vertės pokyčio, dėl turto perkainojimo. Tokiai kategorijai priskiriamas ir ilgalaikis turtas, kuriuo didinamas įstatinis kapitalas (pareiškėjo atveju padidintas nuo 5 000 Eur ir 3 000 000 Eur) ir kurio vertė nustatyta turto vertintojų. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad elektros energijos skirstymo paslaugos kainos viršutinė riba turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su skirstymo veikla, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Tai reikštų, kad į paslaugų kainą gali būti traukiamos tik tos sąnaudos, kurios buvo būtinos reguliuojamai veiklai vykdyti. Vertės pokytis dėl ilgalaikio turto perkainojimo ir su šiuo vertės pokyčiu susijusios sąnaudos nėra būtinosios pareiškėjo sąnaudos, kurias pareiškėjas turėtų susigrąžinti vartotojų sąskaita. Taigi, tuo atveju, kai perduotas ilgalaikis turtas buvo naudojamas reguliuojamoje veikloje ir jo sąnaudos buvo traukiamos į valstybės reguliuojamas kainas, tokio ilgalaikio turto nusidėvimoji vertė yra lygi perdavusio ilgalaikį turtą asmens reguliuojamo turto likutinei vertei perdavimo datai.

3.10. Taryba reguliuoja pareiškėjui elektros energijos viršutinių kainų ribas vadovaudamasi nepriklausomomis audito ataskaitomis, o vadovaujantis pareiškėjo pateikta nepriklausomo auditoriaus UAB „Nexia JK“ (toliau – ir Auditorius) išvada dėl 2018 m. gruodžio 31 d. elektros energijos reguliuojamos veiklos ataskaitų, kurioje RAB, susijęs su reguliuojama pareiškėjo elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veikla, taip pat yra lygi 95 045 Eur, o ne 3 000 000 Eur.

3.11. Taryba, siekdama tinkamai vykdyti įstatyme deleguotas funkcijas, tinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius elektros energetikos sektoriaus kainų reguliavimą. Todėl nustatydama viršutines kainų ribas energetikos įmonėms, įtraukia tik tas sąnaudas, kurios yra būtinos atitinkamai veiklai vykdyti, kad būtų užtikrinamas elektros energijos skirstymo paslaugos tiekimas vartotojams pagrįsta kaina. Pareiškėjas pripažįsta, kad nustatant elektros energijos skirstymo kainos viršutines ribas, turi būti įtraukiamos tik tos sąnaudos, kurios yra būtinos atitinkamai veiklai vykdyti, kad būtų užtikrinamas elektros energijos skirstymo paslaugos teikimas vartotojams mažiausia kaina. Atsakovas atsižvelgė ne tik išimtinai į pareiškėjo interesus, tačiau ir į vartotojų teises bei teisėtus interesus ir pastarųjų derinimą su pareiškėjo interesais. Taigi Nutarimai (bei su jais susijusios pažymos (2019 m. spalio 16 d. pažyma ir 2019 m. lapkričio 7 d. pažyma) (toliau abi kartu – ir Pažymos) yra teisėti ir pagrįsti.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Dainavos elektra“ skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šiais bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas (ankstesnis pavadinimas buvo UAB „Mažasis energijos skirstymo operatorius”), 2018 m. kovo 30 d. raštu Nr. 03/30 informavo Tarybą, jog akcininkų sprendimu UAB „Mažasis energijos skirstymo operatorius“ pavadinimas keičiamas į UAB „Dainavos elektra“ (Bendrovės adresas, juridinis statusas, juridinio asmens kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys bei PVM mokėtojo kodas nesikeitė), kuri perėmė reguliuojamas veiklas iš UAB „Dirbtinis pluoštas“ pagal 2018 m. sausio 15 d. susitarimą Nr. 18/01/15 „Dėl elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veiklų perėmimo“, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas įsipareigoja iki 2018 m. vasario 12 d. pateikti prašymą Tarybai dėl elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo licencijų galiojimo išdavimo; iki 2018 m. sausio 20 d. sudaryti sutartį su UAB „Dirbtinis pluoštas“ dėl elektros energijos skirstymo veikloje naudojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo / perėmimo; iki 2018 m. vasario 8 d. sudaryti su UAB „Dirbtinis pluoštas“ ilgalaikę elektros skirstomojo tinklo (elektros tinklo) sutartį bei prisiimti kitus svarbius įsipareigojimus.

5.2. Tarybai buvo pateikta pareiškėjo ir UAB „Dirbtinis pluoštas“ 2018 m. sausio 19 d. akcijų pasirašymo sutartis. Tarybos duomenimis, 2018 m. kovo 23 d. pareiškėjo įstatinis kapitalas buvo lygus 5 000 Eur. UAB „Dirbtinis pluoštas“ padidino pareiškėjo įstatinį kapitalą 3 000 000 Eur. Vadovaujantis Tarybos 2018 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. O3E-142 „Dėl energetikos veiklų licencijų UAB „Dainavos elektra“ išdavimo“, pareiškėjas pradėjo vykdyti licencijuojamą elektros energijos skirstymo ir visuomeninio teikimo veiklą nuo 2018 m. birželio 1 d.

5.3. Taryba 2019 m. spalio 17 d. nutarimu nustatė pareiškėjui teikiamų paslaugų kainų viršutines ribas 2020–2024 m.: skirstymo paslaugos kainos viršutinę ribą: vidutinės įtampos tinklais – 1,102 ct/kWh be PVM (1.1 p.) bei žemos įtampos tinklais – 1,150 ct/kWh be PVM (1.2 p). Taip pat buvo nustatyta visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba – 0,323 ct/kWh be PVM.

5.4. Taryba 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu ištaisė 2019 m. spalio 17 d. nutarimo 1 punktą ir jį išdėstė taip: skirstymo paslaugos kainos viršutinę ribą: vidutinės įtampos tinklais – 1,067 ct/kWh be PVM (1.1 p.) bei žemos įtampos tinklais – 2,531 ct/kWh be PVM (1.2 p.). Taip pat buvo ištaisytas 2 punktas ir nustatyta visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba – 0,297 ct/kWh be PVM.

6. Teismas dėl atsakovo prašymo dėl bylos dalies nutraukimo pažymėjo, kad pareiškėjas, atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį patikslino skundo reikalavimus dėl Nutarimų panaikinimo, tačiau Pažymų pagrįstumo ir teisėtumo nebeginčijo.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, nurodė, kad jis neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Tarybai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Tarybai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Tarybos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją Taryba nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Teismas taip pat turėtų įvertinti, ar priimant skundžiamą Tarybos sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas.

8. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo paskirtį, 19 straipsnio 1–2 dalis, Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 69 straipsnio 1 dalį, Metodikos 19–21 punktus, Aprašo 13.4.6 punktą ir nurodė, kad Apraše įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog draudžiama nustatant Tarybai viršutines elektros skirstymo ir tiekimo kainų ribas į paslaugų kainas įskaičiuoti perkainotą ilgalaikį turtą.

9. Teismas iš 2018 m. sausio 19 d. sutarties su UAB „Dirbtinis pluoštas“, kaip ir Taryba (2018 m. kovo 23 d. duomenimis) nustatė, jog pareiškėjo įstatinis kapitalas buvo lygus 5 000 Eur, UAB „Dirbtinis pluoštas“ padidino pareiškėjo įstatinį kapitalą 3 000 000 Eur, už akcijas įnešdamas nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, t. y. dalį UAB „Dirbtinis pluoštas“ priklausiusių įrenginių. Pareiškėjas nepaneigė faktinės aplinkybės, jog perduotas turtas pareiškėjui UAB „Dirbtinis pluoštas“ reguliacinėje apskaitoje sudarė 95 000 Eur, o kartu su neperduotu turtu 390 000 Eur. Teismas pažymėjo, jog Taryba 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. R2-(E)-1803 nurodė, kad Skyrius 2017 m. spalio 13 d. pažymoje Nr. O5E-265 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dirbtinis pluoštas“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2018 metams perskaičiavimo“, UAB „Dirbtinis pluoštas“ reguliuojamo turto vertė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 389,39 tūkst. Eur. Iš į bylą pateiktų pareiškėjo ir atsakovo susirašinėjimų teismas nustatė, jog Taryba 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu prašė pateikti įrenginių įvedimo į eksploataciją datą bei istorinę įsigijimo vertę, t. y. neperkainotą vertę. Pareiškėjas 2018 m. spalio 3 d. raštu Nr. 19/08-44 (reg. Nr. R1-8685), kuriuo buvo tikslinamas skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų projektas pagal Tarybos pastabas, nurodė, kad reguliuojamo turto vertė yra 95 164,81 Eur, nes ne visas UAB „Dirbtinis pluoštas“ turtas perduotas pareiškėjui.

10. Teismas nurodė, kad Taryba ne kartą išaiškinimą dėl RAB vertės teikė pareiškėjui (2019 m. rugpjūčio 21 d. Tarybos elektroninis laiškas ir kt.), kuriuose nurodė, jog sąnaudos turi būti pagrįstos ir Taryba vertina RAB reguliacine verte, o ne finansine, kas reiškia, jog tuo atveju, kai perduotas ilgalaikis turtas buvo naudojamas reguliuojamoje veikloje ir jo sąnaudos buvo traukiamos į valstybės reguliuojamas kainas, tokio ilgalaikio turto nudėvimoji vertė yra lygi perdavusio ilgalaikį turtą asmens reguliuojamo turto likutinei vertei perdavimo datai.

11. Teismas, vadovavosi Metodikoje (nustatant kainas Taryba vertina praėjusių metų faktinius duomenis), Energetikos įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje, 161 straipsnio, Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 12 dalies 2 punkte, 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir konstatavo, jog Taryba reguliuoja pareiškėjo elektros energijos viršutinių kainų ribas, vadovaudamasi nepriklausomomis audito ataskaitomis. Teismas pažymėjo, jog Taryba visiškai teisingai atkreipė dėmesį tai, jog vadovaujantis pareiškėjo pateikta Auditoriaus išvada dėl 2018 m. gruodžio 31 d. elektros energijos reguliuojamos veiklos ataskaitų, kurioje RAB, susijęs su reguliuojama pareiškėjo elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veikla, taip pat yra lygi 95 045 Eur, o ne 3 000 000 Eur. Teismas sutiko su Tarybos pozicija, jog pareiškėjo ilgalaikio turto vertė 2019 m. sausio 1 d. sudarė 95 105 Eur, o ne 3 385 855 Eur.

12. Teismas, atsižvelgęs į Tarybos paaiškinimus, jog nustatydama viršutines kainų ribas energetikos įmonėms, ji įtraukia tik tas sąnaudas, kurios yra būtinos atitinkamai veiklai vykdyti, kad būtų užtikrinamas elektros energijos skirstymo paslaugos tiekimas vartotojams pagrįsta kaina, ir įvertinęs Nutarimus, sprendė, jog Taryba tinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius elektros energetikos sektoriaus kainų reguliavimą.

13. Dėl pareiškėjo argumento, jog buvo atsižvelgiama tik į vartotojų interesus, teismas aptarė Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, Elektros energetikos įstatymo 4 straipsnio, 68 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 69 straipsnio 1 dalį, nurodė, jog šios įstatymuose įtvirtintos nuostatos detalizuojamos Metodikoje ir pritarė Tarybos pozicijai, jog ji priimdama Nutarimus atsižvelgė tiek į pareiškėjo, tiek ir į vartotojų teises ir interesus. Teismas pažymėjo, jog energetikos įmonės interesai negali nusverti viešojo intereso.

14. Teismas priėjo prie išvados, kad Taryba iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl jos priimti Nutarimai yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas nurodė, jog jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Dainavos elektra“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas, aiškindamas Aprašo 13.4.6 punkte įtvirtintą tesės normą, sprendime nurodė, jog Apraše yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog Tarybai draudžiama nustatant viršutines elektros skirstymo ir tiekimo kainų ribas į paslaugų kainas įskaičiuoti perkainotą ilgalaikį turtą, taigi teismas tokiais motyvais netinkamai interpretavo šią teisės normą, kadangi ji draudžia ne įskaičiuoti visą perkainotą ilgalaikį turtą, o būtent vertės pokytį, atsiradusį dėl turto perkainojimo. Iš teisės normos turinio akivaizdu, kad draudimas priskirti turto vertės pokytį galioja tik tuo atveju, jeigu įmonė atliko turto perkainojimą. Kitais atvejais šioje teisės normoje įtvirtintas draudimas negali būti taikomas. Taryba, taikydama minėtą draudimą, privalo nustatyti mažiausiai 2 būtinąsias sąlygas, t. y.: ar atitinkamo konkrečios įmonės reguliuojamoje veikloje naudojamo turto vertė pakito lyginant su ankstesniais laikotarpiais; ar šis pokytis įvyko būtent dėl atlikto turto perkainojimo. Tik nustačius abi šias sąlygas būtų galimas Aprašo 13.4.6 punkte įtvirtinto draudimo taikymas. Nustatant viršutines kainų ribas, Aprašo 13.4.6 punktas draudžia priskirti reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės pokytį tik vienu atveju, t. y. jeigu šis pokytis atsirado dėl turto perkainojimo (Aprašo 13.4.6 p. konkrečiai numato, kad turto perkainojimas turi būti atliktas pagal TAS arba VAS reikalavimus po 2001 m. gruodžio 31 d.).

16.2. Teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, jog Taryba neva teisingai sprendė dėl pareiškėjo reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės, nepagrįstai priskyrė Bendrovei pareigą įrodinėti kitos įmonės, t. y. UAB „Dirbtinis pluoštas“ reguliuojamoje veikloje naudoto ilgalaikio turto vertę (pagal UAB „Dirbtinis pluoštas“ reguliacinę apskaitą, kurios pareiškėjas niekaip nekontroliuoja). Bendrovė byloje pateikė pakankamai duomenų apie jos apskaitoje esančio turto vertę, tačiau teismas juos ignoravo, o priimdamas skundžiamą sprendimą selektyviai rėmėsi formaliais atsakovo argumentais, kuriais buvo teigiama, kad UAB „Dirbtinis pluoštas“ reguliacinėje apskaitoje turto vertė sudarė 95 000 Eur ir, kad pareiškėjas tokių duomenų nepaneigė. 2018 m. sausio 19 d. sutarties 1.4 punkte esančioje lentelėje, turto vertė yra nustatyta pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. KN-17-084. Taigi ši turto vertė neturėtų kelti jokių abejonių. Turto vertinimo ataskaita Nr. KN-17-084 niekuomet nebuvo ginčijama ar kitaip kvestionuojama. Bendrovės ir jos dalyvių (akcininkų) turtas yra atskiras ir sudaro savarankišką turto masę. UAB „Dirbtinis pluoštas“ apskaitoje (ar dar senesnių jo savininkų apskaitoje) anksčiau buvęs turtas neturi būti imamas už pagrindą sprendžiant dėl Aprašo 13.4.6 punkte įtvirtintos teisės normos taikymo. Ar buvo atlikta turto perkainojimo procedūra, ar ne turi būti sprendžiama ne pagal ankstesnio turto savininko apskaitos duomenis, o būtent pagal pareiškėjo apskaitos dokumentus ir turto įgijimo vertę. Pareiškėjo akcijos buvo apmokėtos būtent 3 000 000 Eur vertės turtu, tai patvirtina 2018 m. sausio 19 d. sutartis. Pareiškėjas turtą įgijo ne anksčiau kaip akcijų apmokėjimo dieną, taigi Bendrovė niekaip negalėjo atlikti turto perkainojimo prieš jį įgydama, o ir vėliau jokio turto perkainojimo Bendrovė neatliko.

16.3. Tuo atveju, jei teismas manė, kad UAB „Dirbtinis pluoštas“ ir Bendrovės turto apskaitų duomenys turi būti kažkaip siejami (su kuo nesutiktina), tai neabejotinai UAB „Dirbtinis pluoštas“ privalėjo būti į bylą įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir šiai įmonei turėjo būti sudaryta galimybė pasisakyti dėl jos apskaitoje buvusio ilgalaikio turto vertės, turto įgijimo aplinkybių, apskaitos ir turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodikos, investicijų į turtą apskaitymo ir kitų su byla susijusių aplinkybių bei klausimų. Šios įmonės neįtraukimas į bylą reiškia, jog egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

16.4. Teismas nepagrįstai ignoravo pareiškėjo argumentus, jog akcijų apmokėjimas turtu ir turto perkainojimas negali būti tapatinami, neatsakė į esminius pareiškėjo skundo argumentus, taigi priėmė nemotyvuotą sprendimą, kas sudaro absoliutų pagrindą teismo sprendimą panaikinti (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.). Teismas nesurado motyvų, kuriais galėtų paneigti išsamius, detalius ir logiškus pareiškėjo argumentus, jog akcijų emisiją turtu apmokančio subjekto atliktas vertinimas prieš akcijų apmokėjimą negali būti laikomas Bendrovės reguliuojamoje veikloje naudojamo turto perkainojimu pagal TFAS arba VAS, ar netgi kokius nors kitus reikalavimus. Vienas iš esminių pareiškėjo skundo argumentų ir keliamų klausimų buvo dėl ABĮ 45 straipsnio 5 dalyje ir Aprašo 13.4.6 punkte įtvirtintų teisės normų santykio. ABĮ 45 straipsnyje įtvirtinta turto vertinimo pareiga (akcijų emisiją apmokančiam asmeniui), negali būti prilyginta VAS ir Tarptautiniuose verslo apskaitos standartuose įtvirtintam turto perkainavimo procesui (atliekamam akcijų emisiją išleidžiančiam asmeniui), Aprašo 13.4.6 punktas nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas, tačiau šie pareiškėjo iškelti teisės klausimai, kurie yra susiję su teisės taikymu ir reikšmingi visos valstybės mastu, liko nepaaiškinti.

16.5. Byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjas visuomet laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis niekuomet neatliko reguliuojamoje veikloje naudojamo turto perkainojimo, todėl nustatant viršutines kainų ribas turi būti remiamasi Bendrovės turto įgijimo dokumente (2018 m. sausio 19 d. sutartyje) numatytomis vertėmis, atsižvelgiant į nusidėvėjimą. Šią nuoseklią pareiškėjo poziciją patvirtina atsakovo motyvacija pateikta pažymoje (I t., b. l. 39). Visiškai nepagrįstas teismo sprendimo motyvas, jog neva iš pačio pareiškėjo dokumentų (audito išvados) galima suprasti, kad Bendrovė pripažino reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertę 95 045 Eur suma. Tokius teismo motyvus paneigia byloje pateikti įrodymai (I t., b. l. 28, 11, 21, 22, 39). Teismas ignoravo bylose esmę ir byloje surinktų įrodymų visumą, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

16.6. Teismas visiškai nepagrįstai motyvavo, kad Taryba, priimdama sprendimą dėl viršutinių kainų ribų, vadovaujasi vien audito išvadomis. Taryba vadovaujasi jai pateiktų dokumentų visuma, o ne formaliai remiasi vien pateiktomis audito išvadomis. Atsižvelgiant į Tarybos argumentus, susijusius su UAB „Nexia JK“ audito ataskaita, pareiškėjas į bylą yra pateikęs papildomus įrodymus ir rašytinius argumentus, kuriais paaiškinta, jog vykstant ginčui tarp Tarybos ir pareiškėjo, reguliuojamoje veikloje naudojamo turto vertė audito ataskaitose buvo išskaidyta nurodant (i) Tarybos pripažintąją vertę ir (ii) likusią vertės dalį dėl kurios vyksta ginčas. Atitinkamai buvo išskaidytos ir sąnaudos bei nusidėvėjimas. Vykstant teisminiam ginčui dėl turto vertės traktavimo, kol nėra panaikinti Tarybos Nutarimai, Bendrovė neturi ir neturėjo kitos išeities kaip tik reguliuojamos veiklos ataskaitose išskirti tą turto dalį, nuo kurios Taryba faktiškai skaičiuoja viršutines kainų ribas. Akivaizdu, jog kitu atveju, atsirastų reikšmingi neatitikimai apskaitoje. Toks audito ataskaitos turinys nereiškia ir niekaip negali reikšti pareiškėjo nuoseklios pozicijos pakeitimo, atsisakymo ar Tarybos pozicijos pripažinimo. Aplinkybę, jog Bendrovė ieškojo sprendimų kaip tinkamai išskaidyti turto vertę, sąnaudas, nusidėvėjimą iki kol bus išspręstas ginčas su Taryba, be kita ko, patvirtina į bylą kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktas pareiškėjo vadovo susirašinėjimas su audito įmone.

16.7. Vilniaus apygardos administracinis teismas yra priėmęs pareiškėjo skundą dėl Tarybos priimtų sprendimų, susijusių su viršutinių kainų ribų nustatymu 2021 m. Pagal pareiškėjo skundą yra iškelta administracinė byla Nr. eI4-1226-872/2021, kurią tiek Taryba, tiek ir pareiškėjas yra prašę sustabdyti iki bus išnagrinėta administracinė byla (Nr. eI4-1402-809/2020), kurioje yra teikiamas šis apeliacinis skundas. Jei LVAT panaikins skundžiamą teismo sprendimą, tai pareiškėjo susiję reikalavimai keliami bylose Nr. eI4-1226-872/2021 ir Nr. eI4-1402-809/2020 galėtų būti sujungti į vieną bylą ir išnagrinėti kartu.

17. Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Taryba, vykdydama įstatymais nustatytas funkcijas, yra įpareigota vadovautis ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijais, į reguliuojamos veiklos sąnaudas (atitinkamai, ir į kainas vartotojams) įtraukdama tik tas sąnaudas, kurios yra būtinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti.

17.2. Taryba elektros energijos skirstymo paslaugų teikėjams nustato įpareigojimus teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Aprašas reglamentuoja energetikos įmonių apskaitos atskyrimą, sąnaudų paskirstymą bei su apskaitos atskyrimu ir sąnaudų paskirstymu susijusius reikalavimus. Aprašo 13.4.6 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią pareiškėjui, vykdančiam ilgalaikio turto paskirstymą reguliuojamiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), draudžiama priskirti infrastruktūrinių įmonių ir didelę įtaką rinkoje turinčių įmonių ilgalaikio turto (bet kurios kategorijos) vertės pokytį dėl turto perkainojimo atlikto pagal TAS arba VAS reikalavimus po 2001 m. gruodžio 31 d.

17.3. Teismas teisingai ir argumentuotai pasisakė, jog į bylą pateikta pareiškėjo 2018 m. sausio 19 d. sutartis su UAB „Dirbtinis pluoštas“, iš kurios matyti, jog pareiškėjo įstatinis kapitalas buvo lygus 5 000 Eur, UAB „Dirbtinis pluoštas“ padidino pareiškėjo įstatinį kapitalą 3 000 000 Eur, už akcijas įnešdamas nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, t. y. dalį UAB „Dirbtinis pluoštas“ priklausiusių įrenginių. Pareiškėjas nepaneigė faktinės aplinkybės, jog perduotas turtas pareiškėjui UAB „Dirbtinis pluoštas“ reguliacinėje apskaitoje sudarė 95 000 Eur, o kartu su neperduotu turtu 390 000 Eur. Teismas skundžiamame sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai pažymėjo, kad į bylą pateikti pareiškėjo ir atsakovo susirašinėjimai patvirtina, jog Taryba 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu prašė pateikti įrenginių įvedimo į eksploataciją datą bei istorinę įsigijimo vertę, t. y. neperkainotą vertę. Pareiškėjas 2018 m. spalio 3 d. raštu Nr. 19/08-44 (reg. Nr. R1-8685), kuriuo buvo tikslinamas skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų projektas pagal Tarybos pastabas, nurodė, kad reguliuojamo turto vertė yra 95 164,81 Eur, nes ne visas UAB „Dirbtinis pluoštas“ turtas perduotas pareiškėjui.

17.4. Taryba, nustatydama viršutines kainų ribas energetikos įmonėms, įtraukia tik tas sąnaudas, kurios yra būtinos atitinkamai veiklai vykdyti, kad būtų užtikrinamas elektros energijos skirstymo paslaugos tiekimas vartotojams pagrįsta kaina. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad Taryba neva nepagrįstai ėmėsi plėsti Aprašo 13.4.6 punkte įtvirtintos teisės normos taikymo ribas ir nepagrįstai akcijų apmokėjimą trečiojo asmens turtu prilygino atliktam turto perkainojimui, turėtų būti atmesti.

17.5. Teismas teisingai pasisakė, jog Auditoriaus išvada dėl 2018 m. gruodžio 31 d. elektros energijos reguliuojamos veiklos ataskaitų, kurioje RAB, susijęs su reguliuojama pareiškėjo elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veikla, taip pat yra lygi 95 045 Eur, o ne 3 000 000 Eur. Akcentuotina, kad pagal Metodiką, nustatant kainas Taryba vertina praėjusių metų faktinius duomenis.

17.6. Taryba Nutarimais bei Pažymomis, kurios yra neatsiejamos Nutarimų dalys, atsižvelgė ne tik išimtinai į pareiškėjo interesus, tačiau ir į vartotojų teises bei teisėtus interesus ir pastarųjų derinimą su pareiškėjo interesais. LVAT 2014 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-317/2014 yra akcentavęs, kad energetikos įmonės interesai negali nusverti viešojo intereso.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimais UAB „Dainavos elektra“ nustatytų skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2020–2024 metams (toliau – ir ginčo viršutinės kainų ribos). Bendrovė nesutinka su Tarybos atliktu ekonomiškai pagrįstos ilgalaikio turto vertės (RAB) apskaičiavimu ir siekia, kad Taryba iš naujo perskaičiuotų ginčo viršutines kainų ribas.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Taryba iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl Nutarimai yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir, be kita ko, teigia, kad teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, jog Taryba neva teisingai sprendė dėl pareiškėjo reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės.

20. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

21. Iš šios administracinės bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžiančio pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio matyti, kad, jo nuomone, Taryba Nutarimais nustatydama ginčo viršutines kainų ribas, netinkamai apskaičiavo ekonomiškai pagrįstus (būtinus) kapitalo kaštus, nes nevertino Bendrovės pateiktų ir, jos nuomone, ekonomiškai pagrįstų reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės paskaičiavimų (tokia vertė pareiškėjo vertinimu lygi 3 385 855 Eur). Vadinasi, apeliacine tvarka tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai būtina nustatyti, ar teismas pagrįstai konstatavo, kad Nutarimuose ginčo viršutinės kainų ribos nustatytos tinkamai įvertinus Bendrovės reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertę.

22. Tarybos Dujų ir elektros departamento elektros skyriaus 2019 m. spalio 16 d. pažymos, kurioje išdėstyti 2019 m. spalio 17 d. nutarimo motyvai, turinys patvirtina, kad Taryba (jos Skyrius), vertino ir nustatinėjo ginčo viršutinėms kainų riboms nustatyti reikšmingus Bendrovės kapitalo kaštus (žr. 2019 m. spalio 16 d. pažymos III skyriaus „Pradinio pajamų lygio nustatymas 2020–2024 metams“ 1 skirsnį „Kapitalo kaštų nustatymas“), tačiau atsisakė vertinti Bendrovės pateiktų ir, jos nuomone, ekonomiškai pagrįstų reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės paskaičiavimų (t. y. 3 385 855 Eur) pagrįstumą. Tokį atsisakymą Taryba pagrindė tik tuo, kad, jos nuomone, Bendrovės pateikti paskaičiavimai atlikti pažeidus Komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03E-468 patvirtinto Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo 13.4.6 punkte įtvirtintą draudimą elektros energetikos įmonei, vykdančiai ilgalaikio turto paskirstymą reguliuojamiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), priskirti infrastruktūrinių įmonių ir didelę įtaką rinkoje turinčių įmonių ilgalaikio turto (bet kurios kategorijos) vertės pokytį dėl turto perkainojimo atlikto pagal TAS arba VAS reikalavimus po 2001 m. gruodžio 31 d. Tai konstatavusi Taryba (jos Skyrius) nebevertino Bendrovės pateiktų reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės paskaičiavimų pagrįstumo, t. y. neteikė su tuo susijusių motyvų, kurie būtų grindžiami pareiškėjo pateiktų įrodymų ir argumentų vertinimu.

23. Šiame kontekste primintina, kad Taryba yra viešojo administravimo subjektas ir privalo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens bei tarptautiniuose dokumentuose), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šiuo aspektu primintina, kad LVAT savo praktikoje, aiškindamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

24. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Tarybos atsisakymas vertinti Bendrovės pateiktų ir, jos nuomone, ekonomiškai pagrįstų reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės paskaičiavimų (t. y. 3 385 855 Eur) pagrįstumą, turi tiesioginę įtaką Nutarimuose nustatyto ginčo viršutinių kainų ribų dydžiui. Tai, be kita ko, patvirtina ir Metodikoje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį: „<...> reguliuojamos paslaugos kaštams priskiriami ekonomiškai pagrįsti kaštai, būtini Įmonės reguliuojamai veiklai vykdyti. Būtini kaštai, suprantami kaip kaštai, kurių nepatyrusi Įmonė negalėtų saugiai ir efektyviai vykdyti reguliuojamos veiklos bei su ja susijusių teisės aktų įpareigojimų. <...>“ (19 p.); „ekonomiškai pagrįsti (būtini) metiniai Kapitalo kaštai apskaičiuojami kiekvieniems metams atsižvelgiant į: <...> 20.2. paslaugai ir (ar) produktui priskirtino reguliuojamo turto vertę (RAB)“ (20, 20.2 p.).

25. Vadinasi, siekiant įvertinti, ar Nutarimuose ginčo viršutinės kainų ribos yra teisėtos ir pagrįstos, būtina nustatyti, ar Taryba (jos Skyrius) teisėtai ir pagrįstai atsisakė vertinti Bendrovės pateiktų ir, jos nuomone, ekonomiškai pagrįstų reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės paskaičiavimų (t. y. 3 385 855 Eur) pagrįstumą, t. y. ar Taryba (jos Skyrius) turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą išvadai, kad Bendrovės pateikti reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės paskaičiavimai atlikti pažeidus Aprašo 13.4.6 punkte įtvirtintą draudimą.

26. Aprašo 13, 13.4 ir 13.4.6 punktuose nustatyta: „13. Elektros energetikos įmonė ilgalaikio turto vertę verslo vienetams turi paskirstyti tokia tvarka: <...> 13.4. elektros energetikos įmonei, vykdančiai ilgalaikio turto paskirstymą reguliuojamiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), draudžiama priskirti: <...> 13.4.6. infrastruktūrinių įmonių ir didelę įtaką rinkoje turinčių įmonių ilgalaikio turto (bet kurios kategorijos) vertės pokytį dėl turto perkainojimo atlikto pagal Tarptautinių apskaitos standartų arba Verslo apskaitos standartų reikalavimus po 2001 m. gruodžio 31 d.“. „Apskaitos atskyrimas – elektros energetikos įmonės pajamų, sąnaudų ir ilgalaikio turto apskaitos tvarkymas atskirai pagal atitinkamus verslo vienetus, tarsi verslo vienetai veiktų kaip savarankiški subjektai reguliuojamoje elektros energetikos įmonėje“ (Aprašo 3.1 p.). „Elektros energetikos infrastruktūrinė įmonė – elektros energetikos įmonė, kuri vykdo bent vieną iš perdavimo, skirstymo ir elektros energijos gamybos veiklų ir kurios teikiamų paslaugų (produktų) kainos yra reguliuojamos“ (Aprašo 3.4 p.). „Verslo vienetas – elektros energetikos įmonės veiklos dalis, skirta tam tikros grupės paslaugoms ir (ar) produktams tiekti. Verslo vienetą sudaro visi elektros energetikos įmonės ištekliai, tų išteklių transformavimo veiklos ir (ar) procesai, susiję su šios grupės paslaugų ir (ar) produktų vertės kūrimu ir tokių paslaugų ir (ar) produktų teikimu galutinių paslaugų gavėjams“ (Aprašo 3.15 p.).

27. Paminėtą teisinį reguliavimą įvertinusi nagrinėjamos bylos kontekste, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Aprašo 13.4.6 punkte reglamentuojama viena iš elektros energetikos įmonės apskaitos atskyrimo taisyklių, pagal kurią tokiai įmonei yra draudžiama paskirstyti ilgalaikio turto (bet kurios kategorijos) vertės pokytį dėl turto perkainojimo atlikto pagal TAS arba VAS reikalavimus po 2001 m. gruodžio 31 d. Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad (1) paminėtas draudimas taikomas specialiam subjektui – elektros energetikos infrastruktūrinei įmonei, (2) šis draudimas yra taikomas tik vykdant ilgalaikio turto paskirstymą reguliuojamiems „verslo vienetams ir paslaugoms (produktams)“. Vadinasi, šis draudimas negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertė negali būti apskritai perkainojama pagal TAS arba VAS reikalavimus.

28. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, jog Bendrovė ginčo viršutinių kainų ribų derinimo proceso metu Tarybai (jos Skyriui) pateikė pakankamai argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad: 1) Bendrovė niekada nevykdė reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto perkainojimo Aprašo 13.4.6 punkte nurodytu būdu; 2) šio turto didžiosios dalies vertė nustatyta, įgyvendinant ABĮ 45 straipsnio 5 dalies (2006 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. X-750 redakcija) imperatyvų reikalavimą („Jei didinant bendrovės įstatinį kapitalą akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu, įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka“) ir šią prievolę įgyvendino ne pareiškėjas, o UAB „Dirbtinis pluoštas“ prieš pasirašant 2018 m. sausio 19 d. akcijų pasirašymo sutartį, kurios pagrindu UAB „Dirbtinis pluoštas“ perkainuotu reguliuojamoje veikloje naudojamu ilgalaikiu turtu apmokėjo Bendrovė išleistas 3 000 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominalioji vertė lygi 1 Eur; 3) iš 2018 m. sausio 19 d. sutarties turinio matyti, kad šio turto didžiosios dalies vertė, kuria Bendrovė iš esmės grindė savo poziciją dėl Tarybai pateiktų, jos nuomone, ekonomiškai pagrįstų reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės paskaičiavimų pagrįstumo, nustatyta, remiantis 2017 m. rugpjūčio 4 d. Turto vertinimo ataskaita Nr. KN-17-084.

29. Taigi iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju UAB „Dirbtinis pluoštas“ užsakymu atliktam reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto didžiosios dalies perkainavimui negali būti taikomas Aprašo 13.4.6 punkte įtvirtintas draudimas, nes, esant tokioms aplinkybėms, kurios susiklostė nagrinėjamu atveju, UAB „Dirbtinis pluoštas“ nelaikytinas specialiuoju subjektu Aprašo 13.4.6 punkto prasme, o šio turto vertės nustatymas ABĮ 45 straipsnio 5 dalies pagrindu, nelaikytinas Aprašo 13.4.6 punkte įtvirtintu ilgalaikio turto paskirstymu reguliuojamiems „verslo vienetams ir paslaugoms (produktams)“.

30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Taryba 2019 m. spalio 16 d. pažymoje nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovės pateikti reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės paskaičiavimai buvo atlikti pažeidžiant Aprašo 13.4.6 punkte įtvirtintą draudimą, ir kad tai yra pakankamas pagrindas šių paskaičiavimų nevertinti. Vadinasi, Taryba Nutarimus priėmė nepateikusi pakankamų motyvų, dėl ko, jos nuomone, Bendrovės pateikti reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės paskaičiavimai (t. y. 3 385 855 Eur) yra nepagrįsti. Pabrėžtina, kad nei Nutarimuose, nei Pažymose, nei Tarybos procesiniuose dokumentuose nėra kitų teisinių ir faktinių pagrindų, kuriais remiantis būtų galima pateisinti Tarybos poziciją apskritai atsisakyti vertinti Bendrovės pateiktų ilgalaikio turto vertės skirstymo veiklai paskaičiavimų pagrįstumą. Todėl Nutarimai, kuriuose nustatytos ginčo viršutinės kainų ribos, negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais.

31. Taryba procesiniuose dokumentuose teisingai ir pagrįstai akcentuoja tai, kad ji, vykdydama įstatymais nustatytas funkcijas, yra įpareigota užtikrinti vartotojų teises bei teisėtus interesus, vadovautis ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijais, į reguliuojamos veiklos sąnaudas (atitinkamai, ir į kainas vartotojams) įtraukdama tik tas sąnaudas, kurios yra būtinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti. Šie imperatyvai kyla inter alia (be kita ko) iš Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje („nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos <..> energijos <...> skirstymo, <...> numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, <...>“.), Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 1 punkte („Taryba <...> elektros energijos <...> skirstymo paslaugų teikėjams ir (ar) visuomeniniam tiekėjui: 1) nustato įpareigojimus teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą“), 69 straipsnio 1 dalyje („<...> Taryba, nustatydama perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas, atsižvelgia į šių paslaugų teikimo sąnaudas“) įtvirtinto teisinio reglamentavimo.

32. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad Nutarties 31 punkte paminėti imperatyvai neatleidžia Tarybos nuo pareigos, tinkamai motyvuoti, kodėl ji nesutinka su reguliuojamo subjekto (šiuo atveju Bendrovės) argumentuota ir aiškiais įrodymais pagrįsta pozicija dėl jai pateiktų ilgalaikio turto vertės skirstymo veiklai paskaičiavimų pagrįstumo (pvz., kodėl, Tarybos nuomone, konkrečiai 2017 m. rugpjūčio 4 d. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. KN-17-084 nurodytos ir atitinkamai pagrįstos reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės nagrinėjamu atveju pažeidžia vartotojų teises bei teisėtus interesus ir (arba) neatitinka protingumo kriterijų ar pan.). Kartu pabrėžtina ir tai, kad nepaisant to, jog nagrinėjamu atveju didžiosios dalies Bendrovės reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertė nustatyta civilinio teisinio sandorio, kuriuo šis turtas įgytas, pagrindu (t. y. 2018 m. sausio 19 d. akcijų pasirašymo sutartimi), Tarybai iš įstatymų kylančių vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos imperatyvų kyla pareiga pakartotinai įvertinti paminėto turto vertės pagrįstumą ir jos įtaką ginčo viršutinėms kainų riboms.

33. Konstatavus, kad Taryba Nutarimus priėmė apskritai nevertinusi Bendrovės nurodytos reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės, kurios didžioji dalis nustatyta 2017 m. rugpjūčio 4 d. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. KN-17-084, pagrįstumo, konstatuotina ir tai, kad nėra pagrindo vertinti Tarybos procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, kuriais siekiama tokį vertinimą pateikti. Šiame kontekste primintina, kad pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

34. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Nutarimai yra pagrįsti ir teisėti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Nutarimus, įpareigoti Tarybą klausimą dėl UAB „Dainavos elektra“ teikiamų paslaugų kainų viršutinių ribų 2020–2024 metams nustatymo išnagrinėti iš naujo. Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skundą tenkinti, panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. O3E-568 ir 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. O5E-624, įpareigoti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybą klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ teikiamų paslaugų kainų viršutinių ribų 2020–2024 metams nustatymo išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė