49a94de7-325f-4013-8aa4-df95bb1e6095 · Pakruojo rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.1-12-287/2016 m.Teisminio proceso Nr.1-01-1-43845-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7; 1.1.8.7.9; 1.1.13; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.5; 2; 2.1; 2.1.14; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.1; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6. (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 17 d.Pakruojis            Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,            sekretoriaujant Janinai Juozaitienei ir Linai Pikšrienei,           dalyvaujant prokurorėms Aistei Adomaitytei-Koroliovai ir Almai Mikalauskienei,           nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M.

U.,           nukentėjusiojo atstovui advokatui RamÅ«nui Dobrovolskiui,           vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje           D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, teistas 2011-11-18 Å iaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 161 straipsnio 2 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, teistas 2014-03-13 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, kuri 2015-03-04 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista 18 valandų vieÅ¡aisiais darbais, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs,           kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

           Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė:            Kaltinamasis D. P. 2015 m. rugpjūčio 5 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), namuose, iÅ¡gertuvių metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė ne mažiau 15 smÅ«gių kumščiu į galvos sritį, krÅ«tinę, pilvÄ nukentėjusiajam M. U., ir padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės I ir II danties iÅ¡nirimÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ ir kraujosruvÄ apatinėje lÅ«poje, nubrozdinimus virÅ¡utinėje lÅ«poje ir deÅ¡inėje alkÅ«nėje, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

           Kaltinamasis D. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. su G. Ž., su kuria tuo metu draugavo, atvažiavo į Å . kaimÄ pas jos tėvus, nes buvo suplanavę pasisėdėjimÄ . Pasisėdėjime, kuris vyko lauke, dalyvavo jis, G. Ž., D. Ž., M. U. ir mama Ž. TÄ dienÄ M. U. jis pamatė pirmÄ kartÄ , Ž. ir jų motinÄ jau pažinojo. Lauke kepė Å¡aÅ¡lykus, vartojo alkoholį (gėrė brendį).

Atvažiavo dienos metu, o užsisėdėjo, kol sutemo. Vakarojant M. U. visÄ laikÄ kibo prie jo, norėjo eiti ristynių, nes buvęs regbistas. Alkoholį jie vartojo visi, visi gėrė tÄ patį brendį. Vakare G. Ž. jis nuvedė į namÄ miegoti, nes ji padaugino alkoholio, o pats grįžo atgal į laukÄ . Gal už valandos M. U. taip pat nuėjo į namÄ . IÅ¡ namo atbėgo D. Ž. ir pasakė, kad M. U. lindo prie G. Ž. M yra D. draugas (vyras). Jis tada nuėjo į kambarį ir rado M. gulintį jo draugės G. lovoje, kad M. kÄ nors bÅ«tų daręs G., nematė, tačiau iÅ¡tempė M. už kojos iÅ¡ lovos.

M. ant jo puolė ir jis sudavė tris ar penkis smÅ«gius su kumščiu M. į veido sritį, po kurių M. nugriuvo. IÅ¡eidamas iÅ¡ kambario, pamatė, jog M. iÅ¡ lÅ«pos bėga kraujas. Išėjęs į laukÄ dar vartojo alkoholį. Po kurio laiko jis dar kartÄ nuėjo į kambarį ir M. U. vėl gulėjo toje pačioje lovoje, kurioje miegojo jo draugė G. Jis vėl iÅ¡traukė M. iÅ¡ lovos, kuris bandė jį apsikabinti, vėl sudavė M. tris ar penkis smÅ«gius į veido sritį, po kurių M. nugriuvo.

Ryte U. jis nematė, kadangi U. sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Žino, kokie sužalojimai buvo padaryti U., tačiau nei į pilvÄ , nei į krÅ«tinę smÅ«gių nesudavė, tik į galvos sritį. Jis buvo girtas, kadangi jie visi iÅ¡gėrė tris ar keturis butelius brendžio, U. irgi buvo girtas, todėl ir nuėjo miegoti. Pripažįsta visus sužalojimus, nepripažįsta, kad sudavė į krÅ«tinę ir pilvÄ . Ar girtumas turėjo įtakos jo elgesiui? Taip nutiko pirmÄ kartÄ , nežino, kaip bÅ«tų pasielgęs blaivus, jeigu lenda prie jo žmogaus.

Po įvykio su M. buvo susitikę policijoje, neatsiprašė. Sutinka atlyginti turtinę žalÄ , o su neturtine nesutinka, kadangi praÅ¡o per daug. Sutiks atlyginti tiek, kiek priteis teismas. Savo elgesį vertina blogai. AtsidÅ«ręs tokioje situacijoje, stengtųsi su tokiu žmogumi nebendrauti. Ä®vykio dienÄ jis buvo gerokai iÅ¡gėręs, tačiau visÄ Ä¯vykį prisimena gerai ir yra garantuotas, jog smÅ«gių į krÅ«tinę ir pilvÄ nesudavė. Å iuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Užsidirba užsienyje.

Civilinį ieÅ¡kinį gali atlyginti. Nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo, nėra karÅ¡takoÅ¡is, konflikto pagrindas buvo tas, kad nukentėjęs lindo prie jo moters, gal sukilo pavydas, pyktis. AntrÄ kartÄ nubėgęs į kambarį iÅ¡traukė nukentėjusįjį iÅ¡ lovos ir sudavė smÅ«gius, gal buvo tas pats pyktis, negali paaiÅ¡kinti, kodėl bėgo antrÄ kartÄ ir sudavė smÅ«gius. Turtinę žalÄ atlygins, bet tik kai priteis teismas. Kai jis mušė U., buvo D. Ž., G.ir jų mama, o matė D.

Ž. ir D. mama. Namuose buvo ne viena lova, kiekviename kambaryje buvo po lovÄ . M. negalėjo sumaiÅ¡yti G. su D., nes jos visiÅ¡kai nepanaÅ¡ios. Policijos komisariate nukentėjusiojo neatsiprašė, gal dėl principo neatsiprašė. Nukentėjusysis nebendrauja su juo, po įvykio jam skambino, tačiau neatsiliepė telefonu. Policijoje bendraujant su nukentėjusiuoju, nematė, kad jam bÅ«tų iÅ¡muÅ¡ti priekiniai dantys. Policijos pareigÅ«nai jam pasakė, kad nukentėjusiajam jis iÅ¡mušė dantis.

Sutinka su turtine žala, tačiau sumokės, kai teismas priteis. Pats nenori atlyginti žalos, niekas netrukdo atlyginti, bet nenori.             Į r o d y m a i            Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M. U. parodė, kad bÅ«damas Å . kaime pas buvusios draugės tėvus, namuose, buvo užpultas ir sužalotas D., kuris jį gulintį lovoje iÅ¡sitempė iÅ¡ lovos, kumščiais smÅ«giavo į krÅ«tinę, veidÄ , sužalojo nosį, bėgo kraujas. Juos iÅ¡skirti į kambarį atbėgo Ž., Ž., buvusios draugės sesuo, kurie iÅ¡skyrė, aptvarkė žaizdas ir jis nuėjo miegoti.

Jam bemiegant į kambarį atėjo D. ir vėl pradėjo jį talžyti, užgulęs daužė į veido sritį, jis prarado sÄ monę, atgavęs sÄ monę pajuto netekęs dantų. Jis patyrė didžiulius skausmus, dar nėra visai sugijęs, nes daktarai iÅ¡ karto negalėjo sutvarkyti dantų, nes tai užtrunka pusę metų, viskas vyksta pagal gydymo planÄ , etapais, dabar pagal planÄ yra įdėti implantai, penktadienį vėl bus atliekama operacija. PraÅ¡o priteisti už dantis 1600 eurų ir moralinę žalÄ 3000 eurų.

Gydymas dar nesibaigė, žalos neatlygino, neatsiprašė, norėtų, kad atsipraÅ¡ytų, kad atlygintų padarytÄ Å¾alÄ . Kaltinamasis žalos neatlygino nė kiek. Netekęs dantų, patyrė nepatogumus, negalėjo valgyti, buvo iÅ¡tinusios lÅ«pos, didžiuliai skausmai, kurie tęsėsi daugiau nei mėnesį, gydymo procedÅ«ros labai skausmingos. Su kumščiais į veido sritį, krÅ«tinę buvo suduota daug smÅ«gių, po ko buvo sužalota ranka, nosis, lÅ«pa, iÅ¡muÅ¡ti du priekiniai dantys.

Buvo muÅ¡amas du kartus, tarp pirmo ir antro muÅ¡imo galėjo bÅ«ti valandos laiko tarpas, gal nepraėjo tiek laiko, nes po pirmo sumuÅ¡imo nuėjo miegoti, į laikrodį nepasižiÅ«rėjo, kiek buvo valandų. Pirmo muÅ¡imo metu buvo svetainėje, buvo atsigulęs Å¡alia buvusios draugės sesers, Å¡nekučiavosi, o antrÄ kartÄ kai mušė, buvo miegamajame. MuÅ¡damas nieko nesakė. Kai iÅ¡tempė iÅ¡ lovos, nesiprieÅ¡ino, o kai pradėjo pulti iÅ¡ rimtųjų, tada pradėjo prieÅ¡intis, dėl ko jį puolė, jis nežino.

Kas vyko iki to įvykio? TÄ dienÄ (dienos metu) jis su savo buvusia drauge D. Ž. ir vaiku buvo atvažiavę pas D. tėvus pasisvečiuoti, o G. Ž. buvo atvažiavusi su D. (tÄ kartÄ jį matė pirmÄ kartÄ ). Dienos metu sėdėjo lauke prie stalo, Å¡nekučiavosi, kepė mėsytę, vartojo Å¡iek tiek alkoholio, buvo iÅ¡gėręs, bet nebuvo tiek iÅ¡gėręs, kad neprisimintų, kas vyko, nebuvo visiÅ¡kai girtas. Besibaigiant vakarui kartu su drauge nuėjo į kambarį miegoti, D. pasikvietė savo seserį G.

Ž. pasiÅ¡nekučiuoti, Å¡nekučiavosi. D. nebuvo patenkinta, kad jis Å¡nekučiavosi su G., nieko blogo su G. jis nedarė. Jam buvo sužalota krÅ«tinė, nubrozdinimai, sužalota deÅ¡inės rankos alkÅ«nė, sužalotas pilvas, sužalota nosis, dabar matosi deformacija, buvo kaip ir nosies lūžis, iÅ¡muÅ¡ti du priekiniai dantys. Pagal gydymo planÄ po pirmos procedÅ«ros papildomai pirkosi vaistus. Pagal gydymo planÄ yra atliktos pirma ir antra procedÅ«ros, o kitos dar neatliktos. Dėl nosies gydymo jokios procedÅ«ros nebuvo atliktos, gydėsi namų sÄ lygomis.

Po įvykio iÅ¡ karto kreipėsi į gydytojus, nes iÅ¡ to kaimo iÅ¡vyko kitos dienos rytÄ ir važiavo į Å iaulius, į priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje nustatė, kad neteko dviejų priekinių dantų, kad sužalota nosis, darė tyrimus, Å¡vietė galvÄ , nustatė silpnÄ galvos sutrenkimÄ , o po to nuvežė į policijos komisariatÄ kur parašė pareiÅ¡kimÄ . Ligoninėje negulėjo, nedarbingumo neturėjo, nes buvo kÄ tik grįžę iÅ¡ užsienio. Dėl dantų gydymo kreipėsi gal po mėnesio, užsiregistravo, buvo apžiÅ«rėtas, paskyrė datÄ , kada atvykti, nes iÅ¡ karto negalėjo jų implantuoti, reikėjo laukti kokius 3 mėnesius, kad bÅ«tų sugijęs kaulas.

Ä®vykis įvyko 2015 m. rugpjūčio 5 dienÄ .            Liudytoja L. Ž. parodė, kad dukros sugalvojo pavakaroti, atvažiavo, sėdėjo lauke, „baliavojo“, o ji žiÅ«rėjo vaikÄ . Dukra G.nuėjo miegoti, kita dukra D. nuvedė miegoti M. Netrukus atėjusi dukra pasakė, kad M. prigulė prie G., atseit pasikalbėti, nors G. miegojo. Apie tai iÅ¡girdo D., nuėjęs iÅ¡ lovos prikėlė M. ir jam sudavė kelis kartus. Tada ji D. iÅ¡vadino į laukÄ . Netrukus D. vėl nuėjo į namo antrÄ aukÅ¡tÄ , o ji jam iÅ¡ paskos ir vėl D. sumušė M.

D. ji iÅ¡vedė į laukÄ . Dienos metu pas juos į namus atvažiavo dukra G. su D. Gal po kokios valandos atvažiavo kita dukra D. su M. M. yra D. sugyventinis, nes turi vaikÄ , kartu gyvena. G. su D. buvo tik pradėję draugauti. D. pas juos namuose jau buvo buvęs. Daugiau jie visi sėdėjo lauke (pavėsinėje), kepė Å¡aÅ¡lykus, gėrė alkoholį (brendį), iÅ¡gėrė kokius 4 butelius brendžio, gėrė visi, ji žiÅ«rėjo vaikÄ , ateidavo ir vėl nueidavo. Pavakaryje, jau buvo prietema, pirmiausia miegoti nuėjo G., D. jÄ nuvedė ir paguldė kambaryje į lovÄ , o pats grįžo atgal.

D., D. ir M. liko lauke, Å¡ventė toliau. Po kurio laiko (M. jau buvo visiÅ¡kai girtas), gal už valandos, D. M. nuvedė miegoti ir paguldė kitame kambaryje į lovÄ . D. atėjusi jai pasakė, kad paguldė M., tačiau jis dar sugalvojo pasiÅ¡nekėti su G. ir atsigulė į lovÄ Å¡alia G., tačiau ji paėmė M. ir nuvedusi į kitÄ kambarį paguldė į lovÄ . G. miegojo, todėl M. pokalbis su G. neįvyko, D. paėmusi M. nuvedė miegoti į kitÄ kambarį. D. iÅ¡girdęs, kad M. buvo nuėjęs prie G., gal pavydėjo (D. buvo iÅ¡gėręs, bet mažiau nei M.), nuėjo į kambarį, o ji jam iÅ¡ paskos ir pamatė M. prie lovos ant žemės, ne prie G., o kitame kambaryje.

D. su kumščiu trenkė M. į veidÄ , pasipylė kraujas. Ji pasakė D., kad iÅ¡eitų lauk, atnešė rankÅ¡luosčių, M. atsigulė į lovÄ . Ji išėjo į laukÄ , visi kiti sėdėjo prie stalo. Gal už 15 minučių D. atsistojo ir vėl nuėjo į kambarį, o ji jam iÅ¡ paskos. Atbėgusi pamatė, kad M. iÅ¡trauktas iÅ¡ lovos ant žemės ir D. vėl jį mušė į veidÄ , atbėgo D., jos bandė M. ginti nuo D., liepė D. eiti lauk. D. nesakė dėl ko mušė M., matomai užteko iÅ¡girsti, kad M. atsigulė Å¡alia G.

Po antro sumuÅ¡imo M. iÅ¡tino lÅ«pos, ji nepastebėjo, kad bÅ«tų iÅ¡muÅ¡ti dantys, M. nieko nesakė, jos klausė, gal kviesti policijÄ , tačiau M. kategoriÅ¡kai nesutiko. Išėjusi į laukÄ ji D. pasakė, kad kambaryje nemiegos, D. daugiau nė karto nebuvo įėjęs į kambarį. Ji matė, kaip D. sudavė smÅ«gius M. su kumščiu į veido sritį, matė, kad bėgo kraujas, o iÅ¡ kurios vietos nematė, buvo sudaužytos lÅ«pos. RytÄ M. buvo iÅ¡tinęs veidas, pasakė, kad iÅ¡muÅ¡ti du dantys, parodė vienÄ dantį, o antro neparodė.

D. su M. gyvena Å iauliuose. Netrukus M. iÅ¡važiavo į namus. Žino, kad M. kreipėsi pas gydytojus, o kÄ gydėsi nežino. Tuo metu M. buvo grįžęs iÅ¡ užsienio. RytÄ Â M. su D. nesikalbėjo dėl to kas įvyko. RytÄ kai M. parodė iÅ¡muÅ¡tus dantis, ji pasakė, kad pasikalbėtų su D., tačiau jis atsisakė, pasakė, kad važiuos namo ir iÅ¡važiavo. D. miegojo kitame kambaryje, buvo uždarytas. Dabar dukra su M. yra iÅ¡siskyrusi, nebendrauja, todėl apie jį nieko nežino.

Kita dukra G. su D. taip pat nebebendrauja ir yra iÅ¡važiavusi į užsienį. PrieÅ¡ sumuÅ¡ant M., D. nieko nesakė, atsistojo ir nuėjo į kambarį, o dėl antro karto gal kÄ nors sakė, bet ji neužfiksavo, tik pamačiusi, kad D. eina į namo antrÄ aukÅ¡tÄ , nuėjo jam iÅ¡ paskos. Nežino, gal ir galėjo suduoti smÅ«gius ne vien į veidÄ , nematė. Baisiausiai atrodė M. veidas. Dukra su M.nebegyvena nuo praeitų metų rugpjūčio mėnesio, nes beveik po to įvykio dukra atsikėlė gyventi pas jÄ .

Dukra G. yra iÅ¡vykusi į LondonÄ , dirba, iÅ¡vyko praeitų metų rugsėjo mėnesį, nebuvo grįžusi, kada planuoja grįžti nežino. Dukros elektroninio paÅ¡to ji neturi, dukra artimiausiu laiku nežadėjo grįžti, nebent vasarÄ .           Liudytoja D. Ž. parodė, kad praeitų metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, grįžę iÅ¡ užsienio, sutarė susitikti tėvų namuose. Ji su savo draugu M. U. atvažiavo vakare, o sesuo G. su draugu D. jau buvo atvažiavę.

Namuose, kieme visi gėrė alkoholinius gėrimus, kepė Å¡aÅ¡lykus. Vakare sesuo G. nuėjo miegoti, už kokios valandos ji nuvedė miegoti savo draugÄ M. į kitÄ kambarį. Jai trumpam nuėjus į tualetÄ , grįžusi savo draugÄ M. rado savo sesers lovoje ir jis jai teisinosi, kad norėjo tik pasikalbėti, tarp jų nieko neįvyko. Ji iÅ¡kėlė skandalÄ ir nuvedė M. į kitÄ kambarį miegoti, o pati išėjo į laukÄ . Mama pastebėjusi, jog kažkas negerai, paklausė kas įvyko, ji pasakė, kad matė, jog M. gulėjo sesers lovoje.

Matė, kaip D. ir jos mama nuėjo į kambarį, kas ten vyko, nematė. D. ir mama grįžo atgal, nieko nesakė, pabuvo ir D. vėl nubėgo į kambarį, o mama jam iÅ¡ paskos. Ji suprato, jog kažkas yra negerai, todėl nubėgo ir ji. Pamatė, kad D. muÅ¡a M. kumščiais į veidÄ . Jos su mama juos iÅ¡skyrė, mama su D. išėjo į kitÄ kambarį. Kai vyko muÅ¡tynės, M. gulėjo lovoje, jo kojos buvo ant žemės, o D. buvo užsilipęs ant jo ir trenkė kumščiu į veidÄ , ji matė smÅ«gius tik į veidÄ .

Nepastebėjo, kad M. bÅ«tų iÅ¡trauktas iÅ¡ lovos. Viskas vyko atskirame kambaryje, ne tame kur miegojo sesuo. K. M. buvo nuėjęs pas G. į lovÄ , G. miegojo, bet jis jÄ pažadino, nes kai ji grįžo iÅ¡ tualeto, jie abu palindę po „kaldra“, Å¡nekėjosi. Po konflikto ji nenakvojo tėvų namuose, vakare pasiėmusi vaikÄ iÅ¡važiavo į Å iaulius, kadangi draugė jÄ parvežė. M. pamatė tik kitos dienos rytÄ , kai jis grįžo į Å iaulius. M. buvo patinęs veidas, iÅ¡muÅ¡ti du priekiniai dantys. Kodėl tÄ vakarÄ nekvietė policijos, nežino, iÅ¡sigando, griebė vaikÄ ir iÅ¡važiavo į Å iaulius, nes bijojo, kad kas nors nenutiktų vaikui, kad nebÅ«tų dar didesnių konfliktų.

M. sakė, kad reikėjo iÅ¡ karto kviesti policijÄ , tačiau jis jai nieko neatsakė, o vėliau pats nusprendė, kad reikia kreiptis. Pas gydytojus kreipėsi tÄ pačiÄ dienÄ , kai grįžo į Å iaulius, grįžęs iÅ¡ gydytojų sakė, kad Å¡vietė galvÄ , darė nuotraukÄ , o kokio gydymo reikės nieko nesakė, Å¡nekėjo, kad reikės susidėti dantis. Ä®vykio vakarÄ , prie stalo M. kabinėjosi prie D., tačiau kabinėjosi juokais, nebeatsimena, dėl ko. Po to įvykio M. su D. nebendravo.

Su M. kartu ji nebegyvena, kartais bendrauja tik dėl vaiko, o kur M. yra Å¡iuo metu, nežino. Sesuo G. iÅ¡važiavusi į užsienį, dirba. Daugiau jokiais kitais sužalojimais M. nesiskundė, nesakė, kad jam bÅ«tų suduota į kitas kÅ«no vietas, tik į veidÄ , sakė, kad svaigsta galva. Po to įvykio su M. kurį laikÄ dar gyveno kartu. M. sužalojimai ant veido matėsi gal porÄ savaičių, matėsi patinimas, pamėlę lÅ«pos, vengdavo rodytis vieÅ¡ai, iÅ¡eiti. Tai ne pirmas kartas, kai M. elgiasi ne taip, todėl ji sureagavo audringai.

IÅ¡siliejusi ant M., tik tada išėjo į laukÄ ir mamai tyliai pasakė, kad M. atsigulė į G. lovÄ , matomai D. iÅ¡girdo, kuris taip pat sureagavo audringai. Ji nesuprato, kas įvyko tÄ pirmÄ kartÄ . Dėl antro karto pamatė, kad D. agresyviai staiga nubėgo, pamatė jam iÅ¡ paskos nubėgančiÄ mamÄ , ir suprato, kad kažkas negerai, todėl nubėgo ir ji. Konfliktas užtruko gal porÄ minučių. Po įvykio M. sakė, kad nieko neatsimena, kad ėjo, kad atsigulė į sesers lovÄ . Po to įvykio nesimatė, kad M. bÅ«tų sulaužyta nosis, matėsi tik iÅ¡tinęs veidas, lÅ«pos, iÅ¡muÅ¡ti du dantys.

Be priekinių dantų M. iÅ¡buvo gal pusę metų, veido iÅ¡vaizda nebuvo pasikeitusi. Po sužalojimo pirmomis dienomis negalėjo valgyti, skaudėjo žandikaulį, skaudėjo visÄ veido sritį, nesiskundė, kad bÅ«tų sumuÅ¡ta krÅ«tinė, pilvas, skundėsi tik dėl galvos. M. iÅ¡ karto negalėjo susidėti dantų, kadangi turėjo sugyti žaizdos. M. turėjo darbÄ Å iauliuose, į užsienį jie buvo iÅ¡vykę sezoniniam darbui, grįžo ir M. vėl grįžo į savo darbÄ prie statybų.          IÅ¡ nukentėjusiojo M.

U. protokolo-pareiÅ¡kimo (1 t., 4 b. l.) matyti, kad jis 2015 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į Å iaulių apskrities VPK Å iaulių miesto ir rajono PK KPS bei pranešė, jog 2015 m. rugpjūčio 5 d., apie 20:30 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), iÅ¡gertuvių metu sugėrovas vardu D. jam sudavė nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į galvos sritį, po ko jis kreipėsi į Å iaulių ligoninę, kur jam buvo nustatytas nosies kaulo lūžis, galvos sumuÅ¡imas ir dviejų dantų iÅ¡muÅ¡imas.

           IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 1179/15(04) (1 t., 17 b. l.) matyti, kad nukentėjusiajam M. U. padaryti kÅ«no sužalojimai: nosies kaulų lūžis, virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės I ir II danties iÅ¡nirimas, muÅ¡tinė žaizda ir kraujosruva apatinėje lÅ«poje, nubrozdinimai virÅ¡utinėje lÅ«poje ir deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kurie atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smÅ«ginių poveikių bukais kietais daiktais, rasti kÅ«no sužalojimai nėra bÅ«dingi griuviminei ar kritiminei traumai, padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatÄ ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.           IÅ¡ akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo M.

U. ir įtariamojo D. P. (1 t., 70-71 b. l.) matyti, kad įtariamasis D. P. iÅ¡ dalies sutiko su nukentėjusiojo M. U. parodymais dėl jo sumuÅ¡imo.           IÅ¡ nukentėjusiojo M. U. atstovo advokato pateikto civilinio ieÅ¡kinio su priedais (1 t., 113-119 b. l.) matyti, kad nukentėjusysis praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo D. P. 1600,00 eurų turtinę žalÄ , susidedančiÄ iÅ¡ patirtų iÅ¡laidų už gydymÄ , 3000,00 eurų neturtinę žalÄ už patirtÄ Å¡okÄ , iÅ¡gÄ stį, atsiradusius nepatogumus, sumažėjusias bendravimo galimybes bei priteisti advokato atstovavimo iÅ¡laidas.

Ä® r o d y m ų  v e r t i n i m a s  i r  v e i k o s  k v a l i f i k a v i m a s           Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo D. P. kaltė dėl nesunkaus žmogaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis bÅ«damas savo draugės tėvų namuose, suduodamas smÅ«gius kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį, krÅ«tinę ir pilvÄ , padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

           Šios nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Kaltinamojo D. P. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Kaltinamojo D. P. smÅ«gių sudavimas nukentėjusiojo M. U. atžvilgiu, sukėlęs nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , jų abiejų draugių tėvų namuose, matant M. U. draugei ir jos motinai, yra susijęs su akivaizdžiu žmogaus negerbimu, moralės ir elgesio normų niekinimu bei dorovės nepaisymu.

Kaltinamasis, veikdamas dėl mažareikÅ¡mės dingsties, sukilus pavydui ir pykčiui, suduodamas smÅ«gius kumščiu nukentėjusiajam, veikė tiesiogine tyčia.            Kaltinamojo D. P. parodymai, kad jis nukentėjusiajam nesudavė smÅ«gių nei į pilvÄ , nei į krÅ«tinę, vertintini kritiÅ¡kai, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, kad iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kadangi tokie jo parodymai yra paneigti visumos kitų byloje esančių įrodymų.

Visų pirma, tokius jo parodymus paneigia nuoseklÅ«s nukentėjusiojo M. U. parodymai, kuriuose jis patvirtino, jog jam smÅ«giai buvo suduoti į krÅ«tinę, pilvÄ , sužalotas pilvas, alkÅ«nės, padaryti įvairÅ«s nubrozdinimai. Tokius nukentėjusiojo parodymus iÅ¡ dalies patvirtino liudytoja L. Ž., nurodydama, kad konkrečių smÅ«gių nematė, bet galėjo D. M. suduoti ir į krÅ«tinę bei pilvÄ . Netikėti nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių jie galėtų apkalbėti kaltinamÄ jį, be to, jie davė parodymus, bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ bei prisiekę.

Nukentėjusiajam padarytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nurodant kokie kÅ«no sužalojimai padaryti, kelių smÅ«gių pasekmėje, Å¡io įvykio aplinkybėse nurodytu laiku patvirtina ir specialisto iÅ¡vada. B a u s m ė s  s k y r i m a s            Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.).           Kaltinamajam D. P. iÅ¡ atsakomybę sunkinančių aplinkybių Å¡alintinas girtumas, kadangi jis nenurodė, kad taip pasielgė dėl girtumo, kad girtumas turėjo įtakos tokiam jo elgesiui nukentėjusiojo atžvilgiu, paaiÅ¡kindamas, kad jeigu lenda prie jo žmogaus, elgesys ir blaivaus neaiÅ¡ku koks bÅ«tų buvęs, be to, byloje nėra jokių konkrečių įrodymų, kad kaltinamasis įvykio metu buvo girtas, iÅ¡skyrus jo paties parodymus bei teisiamajame posėdyje apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, jog jie visi tÄ dienÄ ir vakarÄ pasisėdėdami lauke, prie Å¡aÅ¡lykų vartojo alkoholį (BK 60 str. 1 d. 9 p.).            Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 str.).            Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

           Kaltinamasis D. P. yra teisiamas trečiÄ kartÄ , nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, už ankstesnes veikas buvo baudžiamas piniginėmis baudomis, už analogiÅ¡kÄ veikÄ anksčiau neteistas (1 t., 42-47 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 38-41 b. l.), nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, neatsiprašė nukentėjusiojo ir neatlygino jam padarytos žalos, tačiau sutinka atlyginti žalÄ , kuriÄ priteis teismas, savo elgesį vertina neigiamai, supranta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ esmės kaltinimÄ pripažįsta, padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįraÅ¡ytas (1 t., 34 b. l.), gyvenamosios vietos seniÅ«nija jo charakteristikos nepateikė, tik nurodė, kad jo Å¡eimÄ sudaro mažametė dukra (1 t., 36, 37 b. l.), Å¡iuo metu nedirba (1 t., 52 b. l.), iÅ¡ jo žodžių registruotas darbo biržoje, todėl atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus (BK 41 str., 48 str., 54 str.).

         Ž a l o s  a t l y g i n i m a s            Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinio ieÅ¡kinio klausimas baudžiamojoje byloje iÅ¡sprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas gali civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba jį atmesti.            Nukentėjusiojo M. U. 1600,00 eurų civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir įrodytas raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl priteistinas iÅ¡ kaltinamojo, kadangi žala nukentėjusiajam buvo padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais (CK 6.249 str., 6.263 str., BPK 115 str.).

           Nukentėjusiojo M. U. 3000,00 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkinamas iš dalies, priteisiant jį iš kaltinamojo D. P., kadangi žala buvo padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Ä®statymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali bÅ«ti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata ir gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl iÅ¡gyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, yra ypač dideli.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui. Teisingumas, protingumas ir sÄ Å¾iningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). Teisingumas, protingumas ir sÄ Å¾iningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimÄ , nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto.

Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Byloje nustatyta, kad M. U. dėl kaltinamojo D. P. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ â€“ jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ligoninėje jis negulėjo, nedarbingumo neturėjo, gydėsi namų sÄ lygomis, jautė skausmÄ , iki Å¡iol jaučia nepatogumus dėl nesutvarkytų dantų, dėl kurių tęsiasi gydymas pagal planÄ . Taip pat byloje nustatyta, jog kaltinamasis D.

P. Å¡iuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, jokių pajamų ir turto neturi, turi mažametę dukrÄ . Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir įvertinęs visas reikÅ¡mingas, aukščiau aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į aukÅ¡tesnių teismų (apygardų teismų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) formuojamÄ praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, konstatuoja, kad nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis – 3000,00 eurų yra per didelis, todėl mažintinas iki 2000,00 eurų ir priteistinas nukentėjusiajam M.

U. iš kaltinamojo D. P., o likusi ieškinio dalis 1000,00 eurų atmestina (BPK 112 str., 113 str., 115 str.).            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo D. P. priteistinos 450,00 eurų nukentėjusiojo M. U. turėtos advokato atstovavimo išlaidos, kurios yra pagrįstos pinigų priėmimo kvitais (1 t., 116, 117 b. l.).            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas  nusprendžia:            D.

P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalies 2 ir 3 punktais, 7 dalimi, jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 1 mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje visÄ bausmės atlikimo laikÄ bei per 4 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ nukentėjusiajam.                      Priteisti iÅ¡ nuteistojo D.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Å iaulių mieste, Rėkyvos g. 8, 1600,00 (vieno tÅ«kstančio Å¡eÅ¡ių Å¡imtų) eurų civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti, 2000,00 (dviejų tÅ«kstančių) eurų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti ir 450,00 (keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) eurų advokato atstovavimo iÅ¡laidas nukentėjusiajam M. U.             Nukentėjusiojo M. U. civilinio ieÅ¡kinio dalį – 1000,00 (vienÄ tÅ«kstantį) eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.                       Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                      Rima Razumienė