49a78ca5-b1f2-4872-b8b4-7fa674e1c4d8 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedieÅ¡kinį atsakovui ADB âGjensidigeâ dÄl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, treÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusÄje â V. M.. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas J. M. (toliau â ir ieÅ¡kovas) kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu (1 t., e. b. l. 6-7; 2 t., e. b. l. 1-7) praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovo ADB âGjensidigeâ (toliau â ir atsakovas) draudimo iÅ¡mokÄ â 56 444,58 Eur, netesybas (delspinigius) â 2 032 Eur, ekspertui sumokÄtÄ užmokestį â 1 210 Eur, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Legislator headnote
AI generated49a78ca5-b1f2-4872-b8b4-7fa674e1c4d8 · Lietuvos apeliacinis teismas: c) CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 14 punktas: verslininkui (draudikui) suteikiama iÅ¡imtinÄ teisÄ aiÅ¡kinti sutartį (iÅ¡ Taisyklių 135.9 punkto nuostatų galima sprÄsti, kad draudÄjas privalo įrodyti draudikui, kad atstatys draudžiamojo įvykio metu sunaikintus pastatus, o draudikas turi iÅ¡imtinÄ teisÄ nusprÄsti, ar Å¡ių įrodymų pakanka). Atsižvelgdamas į Å¡ias nuostatas bei į CK 6.2284 straipsnio 9 dalį pagal kuriÄ teismas turi pareigÄ vartojimo sutarÄių sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu vertinti ex officio (savo iniciatyva), teismas minÄtÄ Taisyklių 135.9 punkto sÄ lygÄ pripažino negaliojanÄia nuo sutarties sudarymo momento.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-99-1120/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01255-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.39.2.5.1.3; 2.8.2.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Rasos GudžiÅ«nienÄs, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienÄs ir AgnÄs TikniÅ«tÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovo ADB âGjensidigeâ apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužÄs 25 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo J.
M. ieÅ¡kinį atsakovui ADB âGjensidigeâ dÄl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, treÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusÄje â V. M.. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas J. M. (toliau â ir ieÅ¡kovas) kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu (1 t., e. b. l. 6-7; 2 t., e. b. l. 1-7) praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovo ADB âGjensidigeâ (toliau â ir atsakovas) draudimo iÅ¡mokÄ â 56 444,58 Eur, netesybas (delspinigius) â 2 032 Eur, ekspertui sumokÄtÄ užmokestį â 1 210 Eur, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2017 m. rugsÄjo 16 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas ADB âGjensidigeâ sudarÄ gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GJELT 2536230 (liudijimo ID 1533324077; toliau â ir turto draudimo sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas apdraudÄ jam ir jo sutuoktinei V. M. nuosavybÄs teise priklausanÄius pastatus: gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinÄ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinÄ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandÄlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandÄlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄius PlÄniÅ¡kÄs k., Ignalinos rajone.
Visi pastatai, iÅ¡skyrus gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausti nauja verte. Turtas buvo apdraustas nuo ugnies ir kitų gamtinių jÄgų, vandens, vagystÄs, treÄiųjų asmenų veiksmų, elektros prietaisų gedimo ir kitų rizikų. 3. 2018 m. gegužÄs 15 d. įvyko gaisras, kurio metu visiÅ¡kai sudegÄ 6 (Å¡eÅ¡i) pastatai. 2018 m. rugsÄjo 28 d. raÅ¡tu Nr. S04-778385 atsakovas informavo, kad atlikÄs tyrimÄ ir nuostolio dydžio įvertinimÄ , apskaiÄiavo 80 769 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už 6 sudegusius pastatus.
IeÅ¡kovas vertino, kad draudimo iÅ¡moka yra per maža, apskaiÄiuota netiksliai. 2018 m. lapkriÄio 21 d. ieÅ¡kovas pareikalavo iÅ¡mokÄti neginÄijamÄ draudimo sumÄ ir kartu pateikÄ pasiÅ«lymÄ pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 060 (toliau â ir TaisyklÄs) 132 punkto nuostatas abiejų Å¡alių sutarimu paskirti nepriklausomÄ ekspertÄ turto atstatymo iÅ¡laidoms nustatyti.
4. Bendru Å¡alių sutarimu buvo pasirinktas ekspertas D. K., su kuriuo 2019 m. sausio 31 d. buvo sudaryta sutartis ir jam pavesta atsakyti į Å¡alių užduotus klausimus dÄl turto atstatymo iÅ¡laidų dydžio. Å alys susitarÄ, kad pusÄ eksperto paslaugų kainos tuo atveju, jei iÅ¡vados nebus palankios atsakovui, apmokÄs atsakovas. Pagal nepriklausomo eksperto atliktus skaiÄiavimus visų sudegusių pastatų atstatymo kaÅ¡tai be PVM ir kitų iÅ¡laidų sudaro 137 213,58 Eur sumÄ , o draudimo kompanijos iÅ¡mokÄta suma yra 80 769 Eur, taigi skirtumas yra 56 444,58 Eur.
IeÅ¡kovas praÅ¡Ä priteisti šį skirtumÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužÄs 25 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dÄl draudimo iÅ¡mokos, delspinigių, dalies užmokesÄio ekspertui, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkino visiÅ¡kai; ex officio pripažino atsakovo ADB âGjensidigeâ Gyventojų turto draudimo taisyklių 135.9 punktÄ nesÄ Å¾ininga sutarties sÄ lyga ir negaliojanÄia nuo ieÅ¡kovo ir atsakovo 2017 m. rugsÄjo 16 d. gyventojų turto draudimo sutarties Nr. GJELT 2536230 sudarymo.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo 2017 m. rugsÄjo 19 d. sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis Nr. GJELT 2536230 priskirtina vartojimo sutartims, kadangi ieÅ¡kovas jÄ sudarÄ, apdrausdamas savo poreikiams naudojamÄ asmeninį turtÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.2281 straipsnis).
7. Teismas pažymÄjo, kad atsakovas, siekdamas sumažinti ieÅ¡kovui mokÄtinos draudimo iÅ¡mokos dydį, remiasi Taisyklių 135.9 punkto nuostata pagal kuriÄ , jeigu draudÄjas neatstato (nors tai įmanoma) ir/ar neįrodo, kad atstatys sunaikintus, sugadintus butus, pastatus, pagalbinius pastatus, kiemo statinius, bendro naudojimo patalpas / pastatų dalis, kai Å¡is turtas buvo apdraustas nauja verte, draudimo iÅ¡moka apskaiÄiuojama ir iÅ¡mokama likutine verte. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡i Taisyklių nuostata pagal CK 6.2284 straipsnio nuostatas pripažintina nesÄ Å¾ininga ir negaliojanÄia, kadangi iÅ¡ vartotojo reikalaujama įrodyti aplinkybÄ, kuri įvyks ateityje. Pateikti įrodymus, kad ateityje tikrai įvyks tam tikras įvykis, yra sunku, o kai kuriais atvejais ir neįmanoma: ateities įvykiai priklauso nuo daugelio vertinimo metu nežinomų aplinkybių.
8. Papildomai, teismo nuomone, Taisyklių 135.9 punkto sÄ lyga atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje pateikto nesÄ Å¾iningų vartojimo sutarÄių sÄ lygų sÄ raÅ¡o nesÄ Å¾iningumo kriterijus:
a) CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 3 punktas: numatoma, kad vartotojas (draudÄjas) privalo vykdyti sutarties sÄ lygas (dar negavÄs draudimo iÅ¡mokos, atkurti sunaikintÄ turtÄ , arba įrodyti, kad šį turtÄ atkurs ateityje), o verslininko (draudiko) pareiga vykdyti Å¡iÄ sutartį priklauso tik nuo verslininko valios (jei draudikas nusprÄs, kad draudÄjas įrodÄ, jog ateityje atkurs sunaikintÄ turtÄ );
b) CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 11 punktas: verslininkui (draudikui) suteikiama teisÄ be pakankamo pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai (nusprendus, kad pagal Taisyklių 135.9 punkto nuostatas pateiktinų įrodymų nepakanka) pakeisti bet kokias prekių ar paslaugų savybes (vietoj draudimo iÅ¡mokos, apskaiÄiuotos pagal sunaikinto turto naujÄ vertÄ, mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ , apskaiÄiuotÄ pagal sunaikinto turto likutinÄ vertÄ);
c) CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 14 punktas: verslininkui (draudikui) suteikiama iÅ¡imtinÄ teisÄ aiÅ¡kinti sutartį (iÅ¡ Taisyklių 135.9 punkto nuostatų galima sprÄsti, kad draudÄjas privalo įrodyti draudikui, kad atstatys draudžiamojo įvykio metu sunaikintus pastatus, o draudikas turi iÅ¡imtinÄ teisÄ nusprÄsti, ar Å¡ių įrodymų pakanka). Atsižvelgdamas į Å¡ias nuostatas bei į CK 6.2284 straipsnio 9 dalį pagal kuriÄ teismas turi pareigÄ vartojimo sutarÄių sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu vertinti ex officio (savo iniciatyva), teismas minÄtÄ Taisyklių 135.9 punkto sÄ lygÄ pripažino negaliojanÄia nuo sutarties sudarymo momento.
9. Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytos priteistinos draudimo atlyginimo sumos už kiekvienÄ draudžiamojo įvykio metu sunaikintÄ pastatÄ atitinka eksperto apskaiÄiuotas atstatymo iÅ¡laidas (nauja verte apdrausto turto) ir pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atstatymo iÅ¡laidas, atmetus likutinÄ vertÄ, nusidÄvÄjimÄ (Å¡is pastatas buvo apdraustas likutine verte). Atsakovas, atsiliepime į ieÅ¡kinį tvirtindamas, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje pateikti reikalaujamos priteisti draudimo iÅ¡mokos dalies skaiÄiavimai netikslÅ«s ar neteisingi, Å¡ių aplinkybių neįrodÄ, teisingų, atsakovo vertinimu, skaiÄiavimų nepateikÄ.
Be to, ieÅ¡kovas, apskaiÄiuodamas reikalaujamos priteisti draudimo iÅ¡mokos dydį, rÄmÄsi eksperto, dÄl kurio kandidatÅ«ros sutarÄ abi Å¡alys, vertinimo akto duomenimis. NustatÄs Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendimÄ dÄl draudimo iÅ¡mokos dydžio priÄmÄ atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje pateiktus skaiÄiavimus.
10. Teismas taip pat pažymÄjo, kad pagal Taisyklių 135.6 punkto nuostatas draudikas įsipareigojo mokÄti draudÄjui 0,02 proc. neiÅ¡mokÄtos draudimo sumos dydžio delspinigius už kiekvienÄ neiÅ¡mokÄjimo dienÄ . Draudimo iÅ¡mokos dydis turÄjo paaiÅ¡kÄti gavus eksperto D. K. ataskaitÄ â 2019 m. rugpjÅ«Äio 6 d. IeÅ¡kovo reikalaujama draudimo iÅ¡mokos dalis jam nÄra sumokÄta ir teismo sprendimo priÄmimo metu. DÄl to ieÅ¡kovas turi teisÄ gauti ieÅ¡kinyje reikalaujamus delspinigius â 2 032 Eur, kurių dydį jis teisingai apskaiÄiavo patikslintame ieÅ¡kinyje (2 t., e. b. l. 5, 6) ir pats apribojo CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu sutrumpintu 6 mÄnesių (180 dienų) ieÅ¡kinio senaties terminu.
11. Be to, Å¡alys, susiraÅ¡inÄdamos elektroniniais laiÅ¡kais, buvo sutarusios, kad jei ekspertas nepatvirtins atsakovo apskaiÄiuotos draudimo iÅ¡mokos dydžio, atsakovas sumokÄs dalį užmokesÄio ekspertui (1 t., e. b. l. 44). Kadangi ekspertas patvirtino, jog draudimo iÅ¡moka turÄtų bÅ«ti didesnÄ, negu buvo sutikÄs sumokÄti atsakovas, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam iÅ¡ atsakovo ½ dalį ekspertui D. Kalibatui sumokÄto užmokesÄio â 1 210 Eur (žr. 1 t., e. b. l. 46), yra pagrįstas.
12. Teismas taip pat sprendÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ â 59 686,58 Eur nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos (2019 m. rugpjÅ«Äio 29 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Apeliaciniame skunde atsakovas ADB âGjesidigeâ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužÄs 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Taisyklių 135.9 punkto nuostatÄ nesÄ Å¾ininga ir negaliojanÄia. Taisyklių 135.9 punkto paskirtis â atstatyti draudÄjÄ Ä¯ padÄtį buvusiÄ iki draudiminio įvykio. Jeigu nÄra jokių įrodymų apie tai, kad draudÄjas ketintų sunaikintÄ turtÄ atkurti į padÄtį, buvusiÄ iki įvykio â tai draudÄjo praradimai lygÅ«s iki įvykio buvusiai (likutinei) sunaikinto turto vertei. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad draudÄjas nepagrįstai praturtÄtų draudimo iÅ¡mokos sÄ skaita, atsidurtų geresnÄje padÄtyje, negu buvo iki įvykio. 13.2.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rÄmÄsi 6.2284 straipsnio 2 dalies 3 punkto kriterijumi ir neįvertino, kad ieÅ¡kovui jau buvo iÅ¡mokÄta 80 769 Eur dydžio draudimo iÅ¡moka. Vartotojas turÄjo visas galimybes pradÄti atstatinÄti sunaikintÄ turtÄ , jei tokių ketinimų turÄjo. Be to, pažymÄtina, kad Taisyklių 135.9 punkte nÄra numatyta draudiko teisÄ per se (savaime) nemokÄti draudimo iÅ¡mokos, kadangi jos mokÄjimas ar nemokÄjimas yra siejamas su draudikui pateiktų įrodymų faktu ir jų pakankamumu. 13.3.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikÄ 6.2284 straipsnio 2 dalies 11 punkto kriterijų. Gyventojų turto draudimo produktas nebuvo keiÄiamas â jau sudarant ginÄo draudimo sutartį su ieÅ¡kovu buvo susitarta dÄl draudimo apsaugos apimties ir draudimo iÅ¡mokų apskaiÄiavimo taisyklių, vÄliau Å¡ios draudimo produkto savybÄs nebuvo keiÄiamos. 13.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodÄ, kad Taisyklių 135.9 punktas atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 14 punkto kriterijų.
Taisyklių 135.9 punkte nÄra nuostatų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų sprÄsti, kad atsakovui suteikiama iÅ¡imtinÄ teisÄ aiÅ¡kinti draudimo sutartį. 13.5. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas draudimo iÅ¡mokÄ nauja verte sudarÄ prielaidas ieÅ¡kovo nepagrįstam praturtÄjimui. SkaiÄiuojant draudimo iÅ¡mokÄ bet kuriuo TaisyklÄse numatytu bÅ«du, draudÄjas, kurio turtas buvo senas/prastos bÅ«klÄs, gauna daugiau naudos, nei faktiÅ¡kai patyrÄ Å¾alos. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas sudegusį turtÄ Ä¯sigijo už ~30 000 Eur, jis buvo nusidÄvÄjÄs, įvykio metu nebetiekta elektra; prieÅ¡ įvykį ieÅ¡kovas pardavinÄjo turtÄ už ženkliai mažesnÄ nei įsigijimo kainÄ (17 000 Eur), o rinkoje už 30 000 Eur buvo galima įsigyti kur kas geresnÄs bÅ«klÄs, patrauklesnÄje vietoje esantį turtÄ .
Nepaisant to, kad draudimo iÅ¡mokos buvo skaiÄiuotos ir mokÄtos likutine verte, iÅ¡mokÄta ~80 000 Eur suma daugiau nei dvigubai virÅ¡ija sudegusio turto rinkos kainÄ , taigi visiÅ¡kai kompensuoja ieÅ¡kovo nuostolius. 13.6. Atsakovas triplike nurodÄ, kad už gautÄ 80 769,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovas gali įsigyti net kelias akivaizdžiai geresnÄs bÅ«klÄs ir greta vandens telkinių esanÄias sodybas, tad iÅ¡mokÄta iÅ¡moka visiÅ¡kai padengia ieÅ¡kovo nuostolius. DÄl Å¡ių atsakovo argumentų pirmosios instancijos teismas nepasisakÄ ir jų nevertino. 13.7.
Teismas nesivadovavo Taisyklių nuostatomis, draudimo iÅ¡mokÄ priteisÄ su papildomais mokesÄiais ir pridÄtinÄmis iÅ¡laidomis taip nukrypdamas nuo Taisyklių 135.15 punkto. Be to, specialistas D. K. nusidÄvÄjimÄ apskaiÄiavo ne pagal draudimo sutarties nuostatas, o remdamasis Registrų centro duomenimis ir Statinių ir jų dalių gyvavimo skaiÄiuojamosios trukmÄs įvertinimo rekomendacijomis R 27-01. Eksperto D. K. vertinimo akto 43 psl. nurodytas trumpas namų ir Å«kinių pastatų apraÅ¡ymas yra sudarytas tik iÅ¡ ieÅ¡kovo (ar jo sutuoktinÄs) žodžių, kurie nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas J. M. praÅ¡o skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužÄs 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 14.1. GinÄijama Taisyklių 135.9 punkto sÄ lyga nÄra suderinama su tų paÄių Taisyklių 132.2 punkto sÄ lyga, t. y. Taisyklių 135.9 punkto sÄ lyga suteikia teisÄ verslininkui â draudimo bendrovei, mažinti pagal Taisyklių 133.2 punktÄ apskaiÄiuotÄ nuostolio sumÄ , vartotojui nepateikus įrodymų, kad jis sunaikintÄ turtÄ atstatys, taip pat suteikia teisÄ draudikui vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprÄsti dÄl turto atstatymo galimumo ir pateiktų įrodymų tinkamumo.
TaisyklÄse nÄra aiÅ¡kiai apibrÄžta, kÄ reiÅ¡kia įrodyti, kad bus atstatyti sunaikinti pastatai, kaip tai reikÄtų įrodyti, todÄl tokia sÄ lyga suteikia galimybÄ jÄ aiÅ¡kinti tik verslininkui, tik jam nusprÄsti, ar turtÄ Ä¯manoma atstatyti, ir kokie įrodymai laikytini pagrindžianÄiais, kad sunaikintas turtas bus atstatytas. 14.2. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino CK 6.2284 2 dalies 11 punkto kriterijų. Nors pastatai (iÅ¡skyrus vienÄ ) buvo apdrausti nauja verte (kas yra daugiau, negu likutinÄ vertÄ), taÄiau vartotojui neįrodžius, kad jis atstatys turtÄ , draudikas gali iÅ¡mokÄti draudimo sumÄ lygiÄ likutinei vertei, t. y. mažesnÄs vertÄs sumÄ .
Tai iÅ¡ esmÄs reiÅ¡kia draudimo apimties pakeitimÄ , dÄl ko nukenÄia vartotojas â ieÅ¡kovas. 14.3. Visi su tariamu nepagrįstu ieÅ¡kovo praturtÄjimu susijÄ atsakovo argumentai yra paremti tik prielaidomis, samprotavimais apie kitų analogiÅ¡kų sodybų kainas. Nepagrįstas praturtÄjimas â tai be pagrindo gautos lÄÅ¡os. Å iuo atveju, ieÅ¡kovo reikalavimai yra kildinami iÅ¡ draudimo sutarties sÄ lygų, nevirÅ¡ija sutarto masto, todÄl nÄra jokio pagrindo ieÅ¡kovo reikalavimÄ vertinti kaip nepagrįstÄ praturtÄjimÄ .
Maksimali draudimo suma, kuriÄ ieÅ¡kovas galÄjo gauti pagal sutartį (draudimo liudijimÄ ), buvo 183 000 Eur, o atÄmus besÄ lygines iÅ¡skaitas â 182 600 Eur. IeÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo yra gavÄs 80 769 Eur sumÄ , pareiÅ¡kÄs reikalavimÄ dÄl papildomos 56 444,58 Eur sumos priteisimo, kas sudaro 137 213,58 Eur sumÄ . Taigi jokio praturtÄjimo nÄra. 14.4. Jei turtas sunaikintas, jo atstatyti neįmanoma, nauja verte apdraustų pastatų draudimo iÅ¡moka paskaiÄiuojama pagal naujÄ vertÄ, o ne pagal likutinÄ (Taisyklių 133.2 punktas).
Atsakovas 135.9 punkto sÄ lygÄ aiÅ¡kina atskirai nuo kitų Taisyklių sÄ lygų (133.2 punkto), vartotojo nenaudai. 14.5. PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas jokių papildomų iÅ¡laidų ir PVM mokesÄio priteisti nereikalavo. IeÅ¡kovo reikalavimas buvo grindžiamas pagal eksperto D. K. 2019 m. rugpjÅ«Äio 6 d. vertinimo akte pateiktus skaiÄiavimus. Skirtumas tarp atsakovo ir eksperto pateiktų skaiÄiavimų didžiÄ jÄ dalimi ir susidarÄ dÄl to, kad atsakovas visiems pastatams pritaikÄ nusidÄvÄjimÄ , skaiÄiavo likutinÄ jų vertÄ.
Be to, palyginus eksperto ir atsakovo lokalinÄse sÄ matose pateiktas pozicijas, matosi, kad atsakovas į savo skaiÄiavimus nebuvo įtraukÄs tam tikrų darbų, kuriuos bÅ«tinais laiko ekspertas, arba nurodÄs per mažus jų kiekius. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, nagrinÄdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatÄ absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dÄl kurių turÄtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs 16. Nustatyta, kad 2017 m. rugsÄjo 16 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarÄ turto draudimo sutartį, kuria buvo apdrausti ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei nuosavybÄs teise priklausantys pastatai (1 t., b. l. 10-11).
Turtas buvo apdraustas nuo įvairių rizikų, įskaitant ugnies rizikÄ . Turto draudimo liudijime nustatyta, kad visi pastatai yra draudžiami nauja verte, iÅ¡skyrus pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas likutine verte.
17. Turto draudimo liudijime taip pat buvo nurodyta, kad draudimo sutartį be kita ko sudaro ir Gyventojų turto draudimo taisyklÄs Nr. 060 (patvirtintos 2017 m. kovo 15 d. valdybos posÄdyje, įsigaliojo nuo 2017 m. kovo 21 d.) bei Bendrosios draudimo sÄ lygos (patvirtintos 2016 m. vasario 18 d. valdybos posÄdyje, įsigaliojo nuo 2016 m. kovo 1 d.).
18. TaisyklÄse nustatyta draudimo iÅ¡mokos, įvykus draudžiamajam įvykiui, apskaiÄiavimo ir iÅ¡mokÄjimo tvarka. 19. 2018 m. gegužÄs 15 d. įvyko draudžiamasis įvykis (gaisras), kurio metu buvo sunaikinti 6 turto draudimo sutartimi apdrausti pastatai. Kaip minÄta, visi sudegÄ pastatai, iÅ¡skyrus vienÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausti nauja verte. 2018 m. gruodžio 4 d. ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokÄta neginÄijama draudimo iÅ¡mokos dalis â 80 769 Eur.
20. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas draudžiamojo įvykio metu sunaikintÄ turtÄ buvo įgijÄs už apytikslÄ 30 000 Eur kainÄ . PrieÅ¡ įvykstant draudžiamajam įvykiui, ieÅ¡kovas šį turtÄ pardavinÄjo už 17 000 Eur (1 t., b. l. 170). Fakto, kad ketina sunaikintÄ turtÄ atkurti, ieÅ¡kovas neįrodinÄja, duomenų apie pradÄtus turto atstatymo darbus byloje nÄra.
21. Taisyklių 133.2 punktas nustatÄ, kad kai pastatai, butai, namų turtas apdraustas nauja verte ir dÄl draudžiamojo įvykio sunaikinti ar prarasti, nuostoliu laikoma analogiÅ¡ko turto įsigijimo, pagaminimo, pastatymo toje vietovÄje kaina, įtraukiant projektavimo, montavimo, statymo iÅ¡laidas nuostolio skaiÄiavimo dienÄ . Turtas laikomas sunaikintu, jeigu jo remontas negalimas dÄl techninių priežasÄių arba ekonominiu požiÅ«riu nÄra tikslingas. Turtas laikomas prarastu, jei po draudžiamojo įvykio nÄra iÅ¡likÄ turto liekanų.
22. Taisyklių 135.1 punktas nustatÄ, kad draudimo iÅ¡moka yra nuostolio, apskaiÄiuoto Å¡iose taisyklÄse ar draudimo liudijime nurodyta tvarka, suma, atsižvelgiant į bet kokį dvigubÄ draudimÄ , draudimÄ didesnÄmis sumomis ir/ar nevisiÅ¡kÄ draudimÄ bei kitus draudimo iÅ¡mokos mažinimo pagrindus, nustatytus Å¡iose taisyklÄse ir (ar) draudimo liudijime, bei atÄmus iÅ¡skaitÄ .
23. TaisyklÄse taip pat numatyta, kad pastatams, butams, pagalbiniams pastatams, kiemo statiniams, bendro naudojimo patalpoms / pastatų dalims pirmiausiai, nepriklausomai nuo to ar turtas bus atstatomas / remontuojamas ar ne, yra iÅ¡mokama draudimo iÅ¡moka, apskaiÄiuota vadovaujantis turto likutine arba rinkos verte, taikant mažesniÄ jÄ iÅ¡ verÄių (Taisyklių 135.7 punktas). Skirtumas tarp apskaiÄiuotos iÅ¡mokos sumos ir sumos, apskaiÄiuotos ir iÅ¡mokÄtos vadovaujantis turto likutine arba rinkos verte (pagal 135.7 punktÄ ) yra mokamas tik tuo atveju, jeigu trijų metų laikotarpyje:
a) tos paÄios rūšies, paskirties ir savybių pastatas, butas, pagalbinis pastatas, kiemo statiniai, bendro naudojimo patalpos / pastatų dalys yra atstatomas arba suremontuojamas toje paÄioje vietoje, o jeigu tai yra neįmanoma, atstatomas arba įsigyjamas kitoje vietoje Lietuvos teritorijoje;
b) draudikui raÅ¡tu pritarus, įsigyjamas kitos rūšies ar kokybÄs turtas vietoj sugadinto ar sunaikinto;
c) teisÄ Ä¯ skirtumÄ turi tik draudÄjas arba naudos gavÄjas. Perduoti Å¡iÄ teisÄ kitiems asmenims negalima (Taisyklių 135.8 punktas).
24. Be kita ko, Taisyklių 135.9 punkte nustatyta, kad jei draudÄjas neatstato (nors tai įmanoma) ir / ar neįrodo, kad atstatys sunaikintus, sugadintus butus pastatus, pagalbinius pastatus, kiemo statinius, bendro naudojimo patalpas / pastatų dalis, kai Å¡is turtas apdraustas nauja verte, draudimo iÅ¡moka apskaiÄiuojama ir iÅ¡mokama likutine verte.
25. Papildomai Taisyklių 135.12 punktas numatÄ, kad draudÄjas ar naudos gavÄjas privalo suderinti su draudiku, kokia įmonÄ ar organizacija vykdys sunaikinto, sugadinto, prarasto turto, už kurį bus mokama iÅ¡moka, projektavimo, statybos, remonto, gaminimo darbus arba suderinti projektavimo bei turto atstatymo darbų sÄ matas. Draudikas turi teisÄ nemokÄti tos iÅ¡mokos dalies, kuria padidÄja nuostolis dÄl Å¡ios sÄ lygos nesilaikymo. Pagal Taisyklių 135.13 punktÄ draudÄjo pageidavimu draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti mokama tiesiogiai raÅ¡tu sutartai apdrausto ir dÄl draudžiamojo įvykio sugadinto ar sunaikinto turto remonto darbus ar statybos darbus atliekanÄiai įmonei pagal tos įmonÄs pateiktas pagrįstas sÄ skaitas.
PrieÅ¡ apmokÄdamas sÄ skaitas draudikas turi teisÄ Ä¯sitikinti, kad darbai yra atlikti ir sÄ skaitos yra pagrįstos. DÄl turto draudimo sutarÄių aiÅ¡kinimo, kai turto draudimo sutartis yra sudaroma su vartotoju 26. NagrinÄjamoje byloje kilo ginÄas, ar galioja draudimo sutarties sÄ lyga, nustatanti, kad draudÄjas (vartotojas) gali reikalauti atlyginti apdrausto turto kainÄ atstatomÄ ja verte tik tuo atveju, kai įrodo, jog atkurs sunaikintÄ turtÄ .
27. CK 6.987 straipsnis nustato, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokÄti kitai Å¡aliai (draudÄjui) arba treÄiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaiÄiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
28. Pagal Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo (toliau â Draudimo įstatymas) 91 straipsnio 2 dalį atsižvelgiant į draudimo iÅ¡mokos pobÅ«dį, draudimo sutartys yra dviejų rūšių â nuostolių draudimo ir sumų draudimo sutartys. Sumų draudimo sutartys yra gyvybÄs draudimo sutartys, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ , lygiÄ draudimo sumai ar jos daliai (3 dalis). Nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinÄs atsakomybÄs draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ , lygiÄ patirtiems nuostoliams (4 dalis).
29. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 85 dalyje nurodyta, kad turto draudimas priskirtinas nuostolių draudimui â tai yra asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo iÅ¡mokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turÄtų kitų iÅ¡laidų dydžio, taÄiau nevirÅ¡ija draudimo sumos. Taigi iÅ¡ esmÄs apsidraudÄs turto draudimu draudÄjas įgyja lÅ«kestį, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, draudÄjui draudimo iÅ¡mokos forma bus atlyginami dÄl draudžiamojo įvykio patirti nuostoliai. AnalogiÅ¡kÄ vertinimÄ yra pateikÄs ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, nurodÄs, kad turto draudimo sutartis savo prigimtimi yra kompensacinio pobÅ«džio â už vienÄ draudimo įvykį draudÄjas negali gauti didesnÄs draudimo iÅ¡mokos negu faktiÅ¡kai jo patirti nuostoliai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-229/2014).
30. Be kita ko, draudimo sutartis paprastai yra sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių pagrindu prisijungimo bÅ«du, tad draudikas privalo užtikrinti draudimo sutarties sÄ lygų teisinį apibrÄžtumÄ ir jų suderinamumÄ , taisyklÄse pateiktos sÄ vokos turi bÅ«ti kiek įmanoma aiÅ¡kiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytÄ draudimo sutartį, jos tampa sudÄtine sutarties dalimi. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudÄjas gali susitarti dÄl kitokios, nei nustatyta draudimo taisyklÄse, draudimo apsaugos apimties, Å¡ias sÄ lygas individualizuojant draudimo polise.
DÄl to sprendžiant klausimÄ dÄl draudimo iÅ¡mokos mokÄjimo ar nemokÄjimo, turi bÅ«ti įvertinama, dÄl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinÄse, ar individualiai aptartose sutarties sÄ lygose. Jeigu sutarties sÄ lygos suformuluojamos nepakankamai aiÅ¡kiai, teismas, sprÄsdamas Å¡alių ginÄÄ dÄl sutarties sÄ lygų vykdymo, jas aiÅ¡kina, vadovaudamasis sutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklÄmis (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. gegužÄs 21 d nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-279/2014).
31. Be to, kaip vienas iÅ¡ esminių draudimo teisinių santykių ypatumų iÅ¡skirtinas Å¡alių bendradarbiavimo draudimo teisiniuose santykiuose principas. PažymÄtina, kad Å¡io principo laikymasis svarbus ne tik draudimo ikisutartinių santykių stadijoje, taÄiau ir draudimo sutarties galiojimo metu. Pavyzdžiui, draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudÄjui gali bÅ«ti nustatyta pareiga laikytis tam tikrų atsargumo priemonių, praneÅ¡ti draudikui apie aplinkybes, kurios gali lemti draudimo rizikos padidÄjimÄ , taip pat draudÄjas privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informacijÄ apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, bÅ«tinus nustatant draudimo iÅ¡mokos dydį (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 1 dalis). Remdamasis draudÄjo pateiktais duomenimis, iÅ¡tyrÄs įvykio aplinkybes draudikas apskaiÄiuoja draudimo iÅ¡mokÄ (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis).
32. PažymÄtina, kad turto draudimo sutartys, jei sudaromos su vartotoju, yra pripažįstamos vartojimo sutartimis, todÄl sprendžiant ginÄus tarp vartotojo ir draudiko, taikomos ne tik draudimo sutartis reglamentuojanÄios nuostatos (CK 6.987 â CK 6.1018 straipsniai, Draudimo įstatymas), taÄiau taip pat ir nuostatos, reglamentuojanÄios vartojimo sutartis (CK 6.2281 â CK 6.22816 straipsniai). AiÅ¡kinant su vartotojais sudarytų turto draudimo sutarÄių nuostatas turi bÅ«ti siekiama teisinio rezultato, kai tokių sutarÄių aiÅ¡kinimas atitiktų tiek vartojimo sutartis reglamentuojanÄias nuostatas, jų tikslus bei uždavinius (CK 6.2281 â CK 6.22816 straipsniai), tiek draudimo sutartis reguliuojanÄias nuostatas, jų tikslus bei uždavinius (CK 6.987 â CK 6.1018 straipsniai, Draudimo įstatymas) (CK 1.9 straipsnis).
Taigi nors vartojimo sutarÄių nuostatomis yra siekiama apginti silpnesniosios sandorio Å¡alies â vartotojo interesus, taÄiau vartojimo sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsietai nuo draudimo teisinių santykių esmÄs bei paskirties.
33. NagrinÄjamu atveju ginÄo dÄl to, kad Å¡alių sudaryta turto draudimo sutartis priskirtina vartojimo sutarÄių kategorijai, nÄra. Pagal kasacinio teismo praktikÄ teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarÄių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolÄ pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dÄstytus kriterijus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužÄs 16 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).
34. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį galima tik tokių sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kontrolÄ, kurios nebuvo individualiai aptartos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). NagrinÄjamoje byloje ginÄo dÄl to, kad Taisykles bendram nevienkartiniam naudojimui iÅ¡ anksto parengÄ draudikas, nederindamas jų su vartotoju, nÄra, todÄl teismas, atsižvelgdamas į aukÅ¡Äiau pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, atlieka TaisyklÄse įtvirtintų nuostatų sÄ Å¾iningumo kontrolÄ.
DÄl Taisyklių vertinimo sÄ Å¾iningumo aspektu 35. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡skyrÄs du nesÄ Å¾iningų sutarÄių sÄ lygų arba sÄ Å¾iningumo kontrolÄs aspektus: procedÅ«rinį (t. y. sÄ lygų įtraukimo į sutartį kontrolÄ) ir materialinį (sutarties turinio kontrolÄ). ProcedÅ«rinis sÄ Å¾iningumo kontrolÄs aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3k-7-4-611/2020).
36. ProcedÅ«rinis nesÄ Å¾iningų sutarties sÄ lygų kontrolÄs kriterijus įtvirtintas CK 6.2284 straipsnio 4 dalyje, kuri nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties raÅ¡ytinÄ sÄ lyga turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir suprantamai. Skaidrumo reikalavimas turi bÅ«ti suprantamas plaÄiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieÅ¡ sudarant sutartį jam bÅ«tų pateikta informacija dÄl įsipareigojimo sÄ lygų, bet ir aiÅ¡kiai bei suprantamai iÅ¡dÄstytos sutarties sÄ lygos tam, kad vartotojas remdamasis aiÅ¡kiais ir suprantamais kriterijais galÄtų įvertinti dÄl to jam kylanÄius ekonominius padarinius ir nusprÄsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iÅ¡ anksto jo suformuluotas sÄ lygas.
KlausimÄ , ar vartotojas galÄjo suprasti sutarties sÄ lygÄ , teismas turi sprÄsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikÄtis iÅ¡ vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimas byloje Nr. C-143/13 Bogdan Matei, Ioana Ofelia Matei prieÅ¡ SC Volksbank Romania SA; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Nr. C-96/14 Jean-Claude Van Hove prieÅ¡ CNP Assurances SA; Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
37. Materialinis sÄ Å¾iningumo kriterijus apima sutarties sÄ lygos vertinimÄ pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ preziumuojamų nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sÄ raÅ¡Ä . Å is sÄ raÅ¡as nÄra baigtinio pobÅ«džio, jame esanÄios preziumuojamos nesÄ Å¾iningos sutarÄių sÄ lygos nebÅ«tinai teismo bus pripažintos nesÄ Å¾iningomis ir atvirkÅ¡Äiai â sÄ lyga, kurios nÄra Å¡iame sÄ raÅ¡e, gali bÅ«ti pripažinta nesÄ Å¾ininga. Tuo atveju, jei sutarties sÄ lyga neatitinka nÄ vieno iÅ¡ Å¡iame sÄ raÅ¡e nurodytų kriterijų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sÄ lygas pagal bendrÄ jį sÄ Å¾iningumo kriterijų, nustatytÄ CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis).
38. SutarÄių sÄ lygos pagal bendrÄ jį sÄ Å¾iningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sutarties sÄ lyga iÅ¡ esmÄs pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo nenaudai. Siekiant nustatyti, ar dÄl sÄ lygos atsiranda âryÅ¡kusâ iÅ¡ sutarties kylanÄių Å¡alių teisių ir pareigų neatitikimas vartotojo nenaudai, reikia atsižvelgti į nacionalinÄs teisÄs nuostatas, taikytinas tuo atveju, jei nebÅ«tų susitarimo tarp Å¡alių. BÅ«tent atlikdamas tokiÄ lyginamÄ jÄ analizÄ teismas gali įvertinti, ar ir prireikus â kiek dÄl sutarties vartotojas atsiduria nepalankesnÄje teisinÄje situacijoje, palyginti su nustatytÄ ja galiojanÄioje teisÄje (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimas byloje Nr. C-415/11 Mohamed Aziz prieÅ¡ Caixa dâEstalvis de Catalunya, Tarragona i Manresa (Catalunyacaixa), Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
39. Pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turÄjusias įtakos aplinkybes.. Sutarties sÄ lyga gali bÅ«ti pripažinta nesÄ Å¾ininga tiek įvertinus patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad taip pat reikia atsižvelgti į sÄ lygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sÄ lyga, vertinama atskirai, gali bÅ«ti pripažinta sÄ Å¾ininga, taÄiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sÄ lygomis, ji gali bÅ«ti pripažinta nesÄ Å¾ininga, ir atvirkÅ¡Äiai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
40. Atsižvelgdamas į pacituotÄ teisinį reguliavimÄ bei kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, apeliacinÄs instancijos teismas, toliau vertina Taisyklių nuostatas procedÅ«riniu ir materialiniu sÄ Å¾iningumo aspektais, įvertindamas turto draudimo sutarties prigimtį bei visų sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį.
41. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, Taisyklių nuostatos, įtvirtinanÄios draudimo iÅ¡mokos apskaiÄiavimo ir iÅ¡mokÄjimo tvarkÄ yra suformuluotos pakankamai aiÅ¡kiai ir suprantamai (skaidriai), tad vidutiniam vartotojui pagal ginÄo Taisyklių nuostatas gali bÅ«ti suprantami sutartimi jam tenkantys ekonominiai padariniai. MinÄta, kad turto draudimo sutartimi turtas buvo apdraustas nauja verte. Taisyklių 135.7 punktas nustatÄ, kad nepriklausomai nuo to, ar sunaikintas / sugadintas turtas bus atstatomas, ar ne, visų pirma yra iÅ¡mokama draudimo iÅ¡mokos dalis, apskaiÄiuota turto likutine ar rinkos verte.
Taisyklių 135.8 punktas numatÄ, kad skirtumas tarp apskaiÄiuotos draudimo iÅ¡mokos ir iÅ¡mokos, iÅ¡mokÄtos vadovaujantis turto likutine ar rinkos verte, yra mokamas tik tuo atveju, jeigu 3 metų laikotarpyje tos paÄios rūšies, paskirties ir savybių pastatas yra atstatomas arba suremontuojamas. TeisÄjų kolegijos vertinimu, vidutiniÅ¡kai apdairus vartotojas, pagal jam pateiktas Taisyklių nuostatas, gali suprasti tokias sutarties sÄ lygas ir įvertinti, kad įvykus draudžiamajam įvykiui jis pirmiausia įgis teisÄ Ä¯ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaiÄiuotÄ pagal likutinÄ ar turto rinkos vertÄ, o į likusiÄ draudimo iÅ¡mokos dalį, apskaiÄiuotÄ nauja verte, â tik tada, kai sunaikintas turtas bus faktiÅ¡kai atstatytas ar pradÄtas atstatyti.
Taisyklių 135.9 punkte pakartota mintis, kad turto faktiÅ¡kai neatstaÄius draudimo iÅ¡moka yra apskaiÄiuojama ir iÅ¡mokama likutine verte. Pagal minÄtÄ punktÄ , draudÄjui yra paliekama teisÄ Ä¯rodinÄti, kad nors turtas faktiÅ¡kai dar nÄra atstatytas, taÄiau jis bus atstatomas ateityje ir gauti draudimo iÅ¡mokos sumÄ , apskaiÄiuotÄ nauja verte. ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad nors minÄtoje normoje ir nÄra nurodyti konkretÅ«s bÅ«dai ir kriterijai, kokiomis įrodinÄjimo priemonÄmis draudÄjas galÄtų įrodinÄti ateityje bÅ«simÄ turto atstatymÄ , taÄiau iÅ¡ esmÄs Å¡i nuostata yra aiÅ¡ki ir suprantama, kaip suteikianti teisÄ draudÄjui gauti visÄ draudimo iÅ¡mokÄ faktiÅ¡kai turto dar neatstaÄius, taÄiau įrodžius, kad atstatymas įvyks ateityje.
Be kita ko, Taisyklių 135.12 punkte ir 135.13 punkte nurodyta, kad draudÄjas privalo su draudiku suderinti turto atstatymo darbų sÄ matas, taip pat gali susitarti, kad draudimo iÅ¡moka bus mokama draudÄjo ir draudiko raÅ¡tu sutartai atstatymo darbus atliekanÄiai įmonei pagal jos pateiktas sÄ skaitas. Taigi iÅ¡ esmÄs, nors ir ne toje paÄioje Taisyklių nuostatoje (135.9 punkte), taÄiau kitose Taisyklių sÄ lygose yra įvardijami kriterijai, pagal kurios draudikas sprendžia, ar turtas ateityje bus atstatomas, t. y. tikrinama ir derinama darbų atstatymo sÄ mata, derinamas subjektas, atliksiantis turto atstatymo darbus, susitariama dÄl apmokÄjimo už atliekamus darbus tvarkos ir kt.
Be to, Taisyklių 135.13 punkte įtvirtinta galimybÄ susitarti, kad draudimo iÅ¡moka bus iÅ¡mokama tiesiogiai turto atstatymo darbus atliekanÄiai įmonei, leidžia draudÄjui turtÄ atstatyti net ir tais atvejais, kai draudÄjas neturi galimybÄs turto atstatymo darbus atlikti iÅ¡ savo lÄšų.
42. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija sprendžia, kad Taisyklių nuostatos, nustatanÄios draudimo iÅ¡mokos apskaiÄiavimo ir iÅ¡mokÄjimo tvarkÄ , procedÅ«riniu (skaidrumo) aspektu atitinka sÄ Å¾iningumo reikalavimus, yra aiÅ¡kios ir suprantamos vidutiniÅ¡kai apdairiam vartotojui.
43. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Taisyklių 135.9 punkto nuostata pažeidžia materialinį sutarties sÄ Å¾iningumo kriterijų ir pripažino minÄtÄ Taisyklių nuostatÄ negaliojanÄia nuo turto draudimo sutarties sudarymo momento. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡i Taisyklių nuostata atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 3, 11 ir 14 punktų kriterijus ir yra nesÄ Å¾ininga.
44. ApeliacinÄs instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotas taisykles dÄl materialinio sutarÄių sÄ lygų sÄ Å¾iningumo aspekto, visų pirma pasisako dÄl CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje pateiktų nesÄ Å¾iningų sutarÄių sÄ lygų prezumpcijų, o vÄliau įvertina Taisyklių nuostatas pagal bendrÄ jį sÄ Å¾iningumo kriterijų, nustatytÄ CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje. 45. 6.2284 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad sutarties sÄ lygos nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, kai numatoma, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties sÄ lygas, o verslininko pareiga vykdyti Å¡iÄ sutartį priklauso nuo kitų sÄ lygų, kurių įvykdymas priklauso tik nuo verslininko valios.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Taisyklių 135.9 punkto nuostata, numatanti, kad turto neatstaÄius ir (ar) neįrodžius, kad jis bus atstatomas, draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokama pagal likutinÄ vertÄ, reiÅ¡kia, kad draudÄjas turi vykdyti sutartį dar negavÄs draudimo iÅ¡mokos (atstatyti turtÄ ), o verslininko (draudiko) pareiga vykdyti sutartį priklauso iÅ¡imtinai nuo jo valios, t. y. jei draudikas nusprÄs, kad draudÄjas įrodÄ, jog ateityje atkurs sunaikintÄ turtÄ . Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutiktina.
46. Kaip minÄta, tiek pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, tiek pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ sutarties sÄ lygos sÄ Å¾iningumas negali bÅ«ti įvertintas atsietai nuo bylos faktinių aplinkybių bei kitų sutarties sÄ lygų, turto draudimo sutarties esmÄs, nes ta pati sÄ lyga, vertinama atskirai nuo sutarties turinio, gali bÅ«ti pripažįstama kaip nesÄ Å¾ininga, taÄiau atsižvelgiant į jos ryšį su kitomis sutarties sÄ lygomis â kaip sÄ Å¾ininga.
47. Atsižvelgiant į Taisyklių nuostatų tarpusavio ryšį, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad draudÄjas sutartį privalo vykdyti dar negavÄs draudimo iÅ¡mokos â kaip minÄta, draudÄjas, remdamasis Taisyklių 135.7 punktu, visais atvejais įvykus draudžiamajam įvykiui turi teisÄ gauti draudimo iÅ¡mokos dalį, lygiÄ turto likutinei ar rinkos vertei. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokÄta 80 769 Eur draudimo iÅ¡mokos dalis, tad draudÄjas objektyviai galÄjo pradÄti turto atstatymo darbus ir įrodyti, kad turtas bus atstatinÄjamas.
Be to, remdamasis Taisyklių 135.13 punktu draudÄjas gali negavÄs draudimo iÅ¡mokos susitarti dÄl turto atstatymo darbų atlikimo ir reikalauti, kad draudimo iÅ¡moka bÅ«tų mokama tiesiogiai turto atstatymo darbus atliekanÄiai įmonei. Kitaip tariant, draudÄjui suteikiama galimybÄ turtÄ atstatyti net ir neturint tam lÄšų, taÄiau sutarus, kad apmokÄjimÄ už atliktus darbus atlieka draudikas. ApeliacinÄs instancijos teismas taip pat nesutinka, kad pagal Taisyklių 135.9 punktÄ verslininko pareiga vykdyti sutartį priklauso iÅ¡imtinai nuo jo valios.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, Taisyklių 135.7 punktas numato, kad draudikas, įvykus draudžiamajam įvykiui, bet kokiu atveju turi iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokos dalį, lygiÄ likutinei ar turto rinkos vertei, t. y. Å¡ios draudiko pareigos vykdymas priklauso nuo objektyvių aplinkybių â įvykusio draudžiamojo įvykio. Taisyklių 135.12 punktas nustatantis, kad turto atstatymo darbų sÄ mata privalo bÅ«ti derinama su draudiku, Taisyklių 135.13 punktas numatantis, kad draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti mokama tiesiogiai turto atstatymo darbus atliekanÄiai įmonei patvirtina, kad draudiko pareiga vykdyti sutartį priklauso ne iÅ¡imtinai nuo jo valios, o nuo jam pateiktų objektyvių duomenų â draudÄjui pateikus ir su draudiku suderinus turto atstatymo sÄ matÄ , nurodžius subjektÄ , atliksiantį turto atstatymo darbus, draudikas neturi teisÄs atsisakyti iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ , apskaiÄiuotÄ nauja verte.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, minÄtos Taisyklių nuostatos iÅ¡reiÅ¡kia Å¡alių bendradarbiavimo draudimo teisiniuose santykiuose principÄ â visų pirma draudikas privalo iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokos dalį, lygiÄ turto likutinei ar rinkos vertei, o draudÄjui įgyvendinant savo teisÄ atstatyti turtÄ , suderinus Å¡ios teisÄs įgyvendinimo sÄ lygas su draudiku, draudikas privalo iÅ¡mokÄti likusiÄ draudimo iÅ¡mokos dalį, apskaiÄiuotÄ nauja verte. 48. 6.2284 straipsnio 2 dalies 11 punktas nustato, kad sutarties sÄ lygos nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, kai verslininkui suteikiama teisÄ be pakankamo pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti bet kokias prekių ar paslaugų savybes.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, draudikas pagal Taisyklių 135.9 punktÄ , įvertinÄs, kad draudÄjas neįrodÄ, jog sunaikintas turtas bus atstatomas, gali vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti draudimo produktÄ â mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ likutine, o ne nauja verte. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliacinÄs instancijos teismas nesutinka.
49. Visų pirma, atkreiptinas dÄmesys į turto draudimo paskirtį ir tikslus (nutarties 26-30 pastraipos) â kaip minÄta, turto draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutartis, kurios tikslas â kompensuoti draudÄjo dÄl draudžiamojo įvykio patirtus nuostolius ar jų dalį. Atitinkamai, abiejų sutarties Å¡alių pagrįstas lÅ«kestis dÄl sutarties vykdymo įvykus draudžiamajam įvykiui yra susietas su nuostolių atlyginimu, t. y. draudÄjas turi pagrįstÄ lÅ«kestį, kad dÄl draudžiamojo įvykio patirtas nuostolis bus atlygintas, taÄiau negali tikÄtis, kad draudimo iÅ¡moka ženkliai virÅ¡ys patirtÄ nuostolio sumÄ ir (ar) sudarys prielaidas atsidurti geresnÄje padÄtyje negu draudÄjas buvo iki draudžiamojo įvykio; draudikas, kita vertus, turi pagrįstÄ lÅ«kestį, kad mokÄtina draudimo iÅ¡moka atitiks draudÄjo realiai patirtÄ nuostolio sumÄ ir Å¡ios ženkliai nevirÅ¡ys.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, turto draudimo sutartimi buvo susitarta bÅ«tent dÄl tokios draudimo apsaugos.
50. Nors draudimo liudijime ir nurodyta, kad turtas draudžiamas nauja verte, taÄiau, atsižvelgiant į turto draudimo sutarties kaip nuostolių, o ne sumų draudimo, esmÄ, negalimas toks aiÅ¡kinimas, jog visais atvejais, nepriklausomai nuo realiai patirto nuostolio, draudÄjas įgyja teisÄ Ä¯ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaiÄiuotÄ nauja verte. TeisÄjų kolegijos vertinimu, Taisyklių nuostatos pakankamai aiÅ¡kiai ir suprantamai nustatÄ tai, kad draudimo iÅ¡moka, apskaiÄiuota nauja verte, draudÄjui mokama tik tada, kai toks nuostolis yra realiai patirtas â pastatai yra faktiÅ¡kai atstatomi ar įrodoma, kad bus atstatinÄjami.
Kitais atvejais draudÄjui yra mokama draudimo iÅ¡moka lygi turto likutinei vertei, nes bÅ«tent Å¡i suma atitinka realiai draudÄjo patirtÄ nuostolį. Kitaip tariant, pagrindas mokÄti nauja verte apskaiÄiuotÄ draudimo iÅ¡mokÄ yra nulemtas draudÄjo pasirinkimo â Å¡iam nesiekiant turto atkurti, draudÄjas gauna iÅ¡mokÄ , lygiÄ turto likutinei vertei, buvusiai draudžiamojo įvykio metu, ir yra laikoma, kad draudÄjo patirtas nuostolis buvo atlygintas draudimo iÅ¡mokos, apskaiÄiuotos likutine verte, forma.
Tai, kad draudikui paliekama teisÄ mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ , apskaiÄiuotÄ pagal turto likutinÄ vertÄ, kai turtas nÄra atstatinÄjamas, teisÄjų kolegijos vertinimu, nereiÅ¡kia draudiko teisÄs be pakankamo pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti draudimo sutarties sÄ lygas, o užtikrina nuostolių kompensavimo principo įgyvendinimÄ . 51. 6.2284 straipsnio 2 dalies 14 punktas nustato, kad sutarties sÄ lygos nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, kai verslininkui suteikiama iÅ¡imtinÄ teisÄ aiÅ¡kinti sutartį.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Taisyklių 135.9 punktas suteikia teisÄ draudikui nusprÄsti, ar draudÄjas įrodÄ, kad draudžiamojo įvykio metu sunaikintus pastatus atstatys, o tai reiÅ¡kia, kad sutarties aiÅ¡kinimo teisÄ suteikiama iÅ¡imtinai draudikui. ApeliacinÄs instancijos teismas nesutinka ir su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.
52. Kaip jau minÄta, Taisyklių nuostatos numato, kad norint gauti draudimo iÅ¡mokÄ , apskaiÄiuotÄ nauja verte, sunaikintÄ turtÄ reikia faktiÅ¡kai atstatyti arba pateikti įrodymus, kad tai bus daroma ateityje. TurtÄ faktiÅ¡kai atstaÄius, draudikui nepaliekama teisÄ turto atstatymo faktÄ aiÅ¡kinti kaip nepakankamÄ draudimo iÅ¡mokai, apskaiÄiuotai nauja verte, gauti. Taisyklių 135.9 punkto nuostata dÄl draudÄjo ketinimo ateityje atstatyti sunaikintÄ turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kartu su kitomis Taisyklių sÄ lygomis (Taisyklių 135.12 ir 135.13 punktai).
Atsižvelgiant į Å¡ių sÄ lygų tarpusavio ryšį, darytina iÅ¡vada, kad draudikas, vertindamas, ar turtas ateityje bus atstatomas, nÄra laisvas draudÄjo pateiktus įrodymus interpretuoti kaip nepakankamus draudimo iÅ¡mokai, apskaiÄiuotai nauja verte gauti, kai draudÄjas pateikia objektyvius duomenis apie planuojamÄ turto atstatymÄ , pavyzdžiui, draudikui pateikia ir suderina numatomų atstatymo darbų sÄ matÄ , sutartį su įmone, kuri atliks turto atstatymo darbus, realiai pradeda atstatymo darbus ir pan.
Be kita ko, jei draudikas be pagrindo atsisako pripažinti numatomų turto atstatymo darbų faktÄ ir mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ , apskaiÄiuotÄ nauja verte, draudÄjui paliekama teisÄ gauti visÄ draudimo iÅ¡mokÄ pastatus realiai atstaÄius arba ginÄyti tokias, draudÄjo vertinimu, nepagrįstas draudiko iÅ¡vadas teisme. Taigi, nors draudikui ir suteikiama teisÄ Ä¯vertinti, ar turtas yra atstatytas ir (ar) jis bus atstatomas ateityje, taÄiau toks vertinimas atliekamas ne vienasmeniÅ¡kai draudiko, be jokių kriterijų, taÄiau pagal objektyvius TaisyklÄse įvardintus duomenis, pateiktus draudÄjo.
53. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dÄl Taisyklių 135.9 punkto atitikimo CK 6.2284 straipsnio 2 dalies sÄ raÅ¡e pateiktiems sutarÄių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kriterijams, yra nepagrįsta. ApeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ, kad Taisyklių nuostatos atitiktų CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje pateiktus nesÄ Å¾iningų sutarÄių sÄ lygų pavyzdinius kriterijus, todÄl toliau atlieka Taisyklių vertinimÄ pagal bendrÄ jį sÄ Å¾iningumo kriterijų.
54. Kaip minÄta, vertinant sutarÄių sÄ lygas pagal bendrÄ jį sÄ Å¾iningumo kriterijų, visų pirma turi bÅ«ti nustatyta, ar sutarties sÄ lygos iÅ¡ esmÄs pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo nenaudai, palyginant sutartyje nustatytas sÄ lygas su įstatyme nustatyta padÄtimi. Jeigu sutartyje nustatytomis sÄ lygomis iÅ¡ esmÄs nukrypstama nuo įstatymo nustatytų sÄ lygų, atsiranda pagrindas konstatuoti esminį Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimÄ vartotojo nenaudai. Tai konstatavus, bÅ«tina patikrinti, ar verslininkas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galÄjo pagrįstai tikÄtis, jog vartotojas bÅ«tų sutikÄs su tokia sÄ lyga, jei dÄl jos bÅ«tų buvÄ atskirai derÄtasi. Jeigu nÄra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad vartotojas bÅ«tų su tokia sÄ lyga sutikÄs, konstatuojamas sÄ lygos nesÄ Å¾iningumas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
55. Kaip jau ne kartÄ minÄta, kad turto draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutartis, kurios tikslas â kompensuoti draudÄjo dÄl draudžiamojo įvykio patirtus nuostolius, kas reiÅ¡kia, kad už draudimo įvykį draudÄjas negali gauti didesnÄs draudimo iÅ¡mokos negu faktiÅ¡kai jo patirti nuostoliai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-229/2014). Ä®statymas nustato, kad draudÄjas, nepriklausomai nuo to, ar jis yra vartotojas, ar ne, gali tikÄtis, jog dÄl draudžiamojo įvykio patirtas nuostolis jam bus kompensuotas draudimo iÅ¡mokos forma, taÄiau negali tikÄtis atsidurti ženkliai geresnÄje padÄtyje negu buvo prieÅ¡ įvykstant draudžiamajam įvykiui.
Nutartyje taip pat ne kartÄ minÄta, kad TaisyklÄs nustatÄ, jog draudimo iÅ¡moka, apskaiÄiuota nauja verte, mokama tik tada, kai turtas yra realiai atstatomas ir (ar) įrodoma, kad bus atstatomas ateityje, t. y. draudÄjas patiria realias turto atkÅ«rimo iÅ¡laidas arba įrodoma, kad jos bus patiriamos ateityje (Taisyklių 135.13 punktas). Lygindama įstatyminį reguliavimÄ ir Taisyklių nuostatas teisÄjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad TaisyklÄmis yra iÅ¡kreipiama Å¡alių teisių ir interesų pusiausvyra vartotojo nenaudai, kadangi tiek TaisyklÄs, tiek įstatymas numato draudÄjo teisÄ gauti draudimo iÅ¡mokÄ , kompensuojanÄiÄ draudÄjo realiai patirtÄ nuostolį.
DÄl iÅ¡vardintų priežasÄių, teisÄjų kolegija sprendžia, kad Taisyklių nuostatos atitinka ir bendrÄ jį sÄ Å¾iningumo kriterijų.
56. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarÄ nepagrįstas iÅ¡vadas dÄl Taisyklių 135.9 punkto nesÄ Å¾iningumo, atitinkamai, nepagrįstai pripažino Å¡iÄ sÄ lygÄ negaliojanÄia. Byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs bei teisÄjų kolegijos pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, pagrindžia, kad ieÅ¡kovas neįgijo teisÄs į draudimo iÅ¡mokos, apskaiÄiuotos nauja verte, iÅ¡mokÄjimÄ . Kita vertus, pagal Taisyklių 135.9 punktÄ draudÄjas turi teisÄ Ä¯ draudimo iÅ¡mokos, apskaiÄiuotos turto likutine verte, iÅ¡mokÄjimÄ .
DÄl draudimo iÅ¡mokos dydžio 57. TeisÄjų kolegija, nustaÄiusi, kad ieÅ¡kovas turi teisÄ Ä¯ draudimo iÅ¡mokos, apskaiÄiuotos likutine verte, iÅ¡mokÄjimÄ , atsižvelgdama į tai, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, reikÅ¡mingas ne tik paÄiam vartotojui, bet ir didelei visuomenÄs daliai, papildomai patikrina byloje esanÄius duomenis dÄl draudimo iÅ¡mokos dydžio, apskaiÄiuoto likutine verte, pagrįstumo.
58. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad pagal Å¡alių paskirto eksperto skaiÄiavimus pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris buvo apdraustas likutine verte), atstatymas Å«kio bÅ«du į buvusiÄ padÄtį (atsižvelgiant į jo likutinÄ vertÄ, nusidÄvÄjimÄ ), neskaiÄiuojant pridÄtinių iÅ¡laidų ir mokesÄių, kainuotų 18 652,29 Eur, o atsakovo pateiktoje sÄ matoje buvo apskaiÄiuota mažesnÄ suma â 15 749,15 Eur, taigi skirtumÄ sudaro 2 903,14 Eur, kurį ieÅ¡kovas praÅ¡Ä priteisti.
AnalogiÅ¡ku bÅ«du, palygindama draudiko ir nepriklausomo eksperto pateiktas lokalines sÄ matas, teisÄjų kolegija patikrina visų pastatų atstatymo likutine verte Å«kio bÅ«du kainÄ (įvertinus nusidÄvÄjimÄ ), siekiant nustatyti, ar draudiko iÅ¡mokÄta iÅ¡moka nepažeidžia vartotojo teisių ir yra pakankama. LentelÄje pateikiami duomenys apibendrina atliktos analizÄs rezultatus: Pastatas, unikalus Nr. Draudiko apskaiÄiuota turto atstatymo kaina (1 t., b. l. 29-36) Eksperto D. K. apskaiÄiuota turto atstatymo kaina (2 t., b. l. 38-48) Nr. (duomenys neskelbtini) 15 749,15 Eur (1 t., b. l. 29-30) 18 652,29 Eur (2 t., b. l. 42-44) Nr. (duomenys neskelbtini) 11 471,22 Eur (1 t., b. l. 31) 9 170,40 Eur (2 t., b. l. 38-39) Nr. (duomenys neskelbtini) 6 384,62 Eur (1 t., b. l. 32) 8 187,67 Eur (2 t., b. l. 45-46) Nr. (duomenys neskelbtini) 5 794,14 Eur (1 t., b. l. 33) 5 209,08 Eur (2 t., b. l. 47-48) Nr. (duomenys neskelbtini) 36 856,56 Eur (1 t., b. l. 34-35) 21 484,13 Eur (2 t., b. l. 35-37) Nr. (duomenys neskelbtini) 4 573,34 Eur (1 t., b. l. 36) 3 966,40 Eur (2 t., b. l. 40-41) IÅ¡ viso: 80 829,03 Eur 66 669,97 Eur 59.
Taigi matyti, kad nors ieÅ¡kovas ir nurodo, jog vieno pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likutinÄ vertÄ pagal eksperto skaiÄiavimus yra didesnÄ nei draudiko apskaiÄiuota ir iÅ¡mokÄta draudimo iÅ¡mokos dalis, taÄiau, šį neatitikimÄ kompensuoja draudimo iÅ¡mokos dalys, iÅ¡mokÄtos už kitus pastatus. PastebÄtina, kad pagal Å¡alių paskirto nepriklausomo eksperto vertinimÄ bendra visų pastatų likutinÄ vertÄ, neskaiÄiuojant PVM ir kitų papildomų iÅ¡laidų darbams atlikti, yra lygi 66 669,97 Eur.
Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokÄta 80 769 Eur draudimo iÅ¡moka. NustaÄiusi Å¡ias aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad draudÄjas pagal Taisyklių 135.9 punktÄ Ä¯gijo teisÄ Ä¯ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaiÄiuotÄ likutine verte, teisÄjų kolegija neturi pagrindo priteisti draudÄjui papildomÄ draudimo iÅ¡mokos dalį. Konstatuotina, kad draudiko iÅ¡mokÄta 80 769 Eur dalis, atitinka turto likutinÄ vertÄ ir visiÅ¡kai kompensuoja draudÄjo dÄl draudžiamojo įvykio patirtÄ nuostolį.
DÄl procesinÄs bylos baigties 60. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija keiÄia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dÄl draudimo iÅ¡mokos ir delspinigių ieÅ¡kovui priteisimo. Konstatuotina, kad ieÅ¡kovas neįgijo teisÄs į didesnÄ draudimo iÅ¡mokos dalį negu ieÅ¡kovui iÅ¡mokÄta. Atitinkamai, ieÅ¡kovo reikalavimas dÄl 56 444,58 Eur draudimo iÅ¡mokos ir 2 032 Eur delspinigių priteisimo yra atmetamas.
61. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dÄl užmokesÄio ekspertui priteisimo atsakovo nebuvo skundžiama, ji paliekama nepakeista. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo 62. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ . Pagal minÄto straipsnio 5 dalį, kai apeliacinÄs instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinÄti, pakeiÄia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeiÄia bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .
63. TeisÄjų kolegijai konstatavus, kad ieÅ¡kovas neįgijo teisÄs į didesnÄ draudimo iÅ¡mokos dalį, nei jam iÅ¡mokÄtoji, ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ieÅ¡kovo nenaudai, perskirstomos Å¡alių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos.
64. PažymÄtina, kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas reiÅ¡kÄ reikalavimÄ dÄl 56 444,58 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokos priteisimo, papildomai praÅ¡Ä priteisti 2 032 Eur delspinigius ir Å¡alių pasirinktam nepriklausomam ekspertui sumokÄtÄ 1 210 Eur atlyginimÄ . ApeliacinÄs instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ liko patenkinta ieÅ¡kovo reikalavimų dalis, sudaranti 2 proc. nuo ieÅ¡kinio sumos (1 210 Eur), todÄl ieÅ¡kovui priteisiama 2 proc. proporcijÄ atitinkanti bylinÄjimosi iÅ¡laidų dalis.
65. Už patikslintÄ ieÅ¡kinį mokÄtinas žyminis mokestis sudarÄ 1 120 Eur, todÄl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiama 22,40 Eur žyminio mokesÄio dalis. Taip pat ieÅ¡kovui grÄ Å¾intina 250 Eur žyminio mokesÄio permoka, susidariusi ieÅ¡kovui patikslintu ieÅ¡kiniu sumažinus ieÅ¡kinio sumÄ . IeÅ¡kovas taip pat pateikÄ Ä¯rodymus apie patirtas 2 420 Eur iÅ¡laidas už advokato teisinÄ pagalbÄ pirmosios instancijos teisme. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.
įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalaus dydžio ribų, todÄl yra nemažinamos ir ieÅ¡kovui priteisiama 48,40 Eur iÅ¡laidų, patirtų advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokÄti. IÅ¡ viso ieÅ¡kovui priteisiama 70,80 Eur suma.
66. Atsakovas duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas nepateikÄ, todÄl Å¡ios jam nÄra priteisiamos. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinÄs instancijos teisme, atlyginimo 67. BylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinÄjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis).
68. Atsakovo apeliacinį skundÄ tenkinus visiÅ¡kai, atsakovas įgyja teisÄ Ä¯ bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinÄs instancijos teisme atlyginimÄ . Už apeliacinį skundÄ atsakovas sumokÄjo 1 120 Eur. Å i suma priteistina atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo. Duomenų apie kitas apeliacinÄs instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas atsakovas nepateikÄ, todÄl jos nÄra priteisiamos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužÄs 25 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinÄ dalį iÅ¡dÄstyti taip: âIeÅ¡kovo J. M. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo ADB âGjensidigeâ, juridinio asmens kodas 110057869, dalį ekspertui sumokÄto užmokesÄio â 1 210 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų). Priteisti ieÅ¡kovui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo ADB âGjensidigeâ, juridinio asmens kodas 110057869, 70,80 Eur (septyniasdeÅ¡imties eurų 80 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .
GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 2019 m. rugpjÅ«Äio 28 d. mokÄjimo nurodymu Nr. 78 sumokÄtÄ 250 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų) žyminio mokesÄio dalį. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina ValstybinÄ mokesÄių inspekcija.â Priteisti atsakovui ADB âGjensidigeâ, juridinio asmens kodas 110057869, iÅ¡ ieÅ¡kovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 120 Eur (tÅ«kstanÄio Å¡imto dvideÅ¡imt eurų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinÄs instancijos teisme, atlyginimÄ .
TeisÄjos Rasa GudžiÅ«nienÄ Egidija TamoÅ¡iÅ«nienÄ AgnÄ TikniÅ«tÄ