2021-08-05 Nr. AB-15528-4-45-3-00226-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3674-575/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00226-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui Y. L. H., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio Y. L. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio Y. L. H. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) kreipėsi į teismą ir prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį Y. L. H. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 18 d.

2. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad 2021 m. balandžio 1 d. Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai sulaikė 15 asmenų grupę, tarp kurių buvo asmuo, pasivadinęs (duomenys neskelbtini) piliečiu Y. L. H. Užsienietis buvo sulaikytas, nes neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, Migracijos departamentas priėmė sprendimą apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre, tačiau 2021 m. balandžio 23 d. užsienietis išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, t. y. neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos.

3. Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-63 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“. Užsienietis pagal Dublino III Reglamentą 2021 m. birželio 16 d. buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) pareigūnų sulaikytas iki 48 val. Užsieniečiui buvo išaiškinta, kad prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo metu negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, bet užsienietis, pasinaudodamas suteikta teise laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro, išvyko iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjo atstovas pabrėžė, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, todėl prašė teikimą patenkinti visiškai.

4. Užsienietis paaiškino, kad bijodamas, jog jo atžvilgiu bus priimtas neigiamas sprendimas prieglobsčio byloje ir jis bus išsiustas į (duomenys neskelbtini), pabėgo iš Lietuvos. Užsienietis nenori būti grąžintas į (duomenys neskelbtini). Užsienietis taip pat teigė, kad buvo sulaikytas Lenkijoje ir 2 mėnesius praleido kalėjime, todėl nesutinka su sulaikymu.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo teikimą patenkino ir sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį Y. L. H. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 16 d.

6. Teismas nustatė, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis prašymas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo asmenybė nėra nustatyta. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes, kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: „<...> tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kaip nurodo užsieniečio atstovė, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti <..>.“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019).

7. Taigi, teismas konstatavo, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

8. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punktą užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką, taip pat prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 5 d. 11 p.), o tai vertintina kaip pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti. Užsienietis, pažeisdamas nustatytą tvarką, buvo išvykęs iš Užsieniečių registracijos centro bei iš Lietuvos Respublikos, o tai teismas įvertino kaip piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūra. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575-1291/2012). Nagrinėjamu atveju Y. L. H., pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, turėdamas laisvo judėjimo teisę pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro, išvyko iš Lietuvos Respublikos nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo, buvo grąžintas pagal Dublino III Reglamentą iš kitų Europos Sąjungos valstybių. Taigi, teismas padarė išvadą, kad esant tokioms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

III. 9. Užsienietis pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimą ir pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

10. Užsieniečio nuomone, teismo sprendimo tikslas – apelianto buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje užtikrinimas iki bus išnagrinėtas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo. Apeliantas teigia, kad sulaikymas jo atžvilgiu yra per griežta ir neproporcinga priemonė, todėl turi būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė. Užsienietis teigia, kad pasiekti teismo norimo tikslo – apelianto buvimo Lietuvos Respublikoje, galima pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę.

11. Užsieniečio teigimu, pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, būtų užtikrintas tiek apelianto buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek sudarytos sąlygos minimaliai judėti bei nepagrįstai per daug nesuvaržyti apelianto laisvės.

12. Užsieniečių registracijos centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13. Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad apeliantas, neteisėtai kirsdamas Lietuvos sieną, slėpėsi negyvenamajame name, jo prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas išnagrinėjo skubos tvarka. Be to, apeliantas išvyko iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis, todėl nekyla abejonių dėl to, jog jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis.

14. Užsieniečių registracijos centras tvirtina, kad šiuo atveju apelianto elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nes jam buvo paaiškintos jo teisės ir pareigos bei išaiškinta, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas apelianto prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, privalo būti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio sulaikymo pagal Užsieniečių registracijos centro teikimą teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą ir sulaikė užsienieti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkto pagrindais iki 2021 m. rugsėjo 16 d. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

17. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (Įstatymo 113 str. 5 d. 7 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 5 d. 11 p.).

18. Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-63 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nuspręsta nesuteikti užsieniečiui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau galutinis sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas. Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, kadangi galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo neatima iš prieglobsčio prašytojo teisės pateikti naujus įrodymus ar aplinkybes, atsiradusias jau po apklausos ar sprendimo priėmimo. Taigi, teismas vertina, kad užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, nebuvo galutinai išsiaiškinti. Taigi, egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas.

19. Įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 ir 11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Byloje nustatyta, kad užsienietis 2021 m. balandžio 23 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir praėjus nustatytam laikui negrįžo. 2021 m. birželio 15 d. iš Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Augustavo užkardos gautas raštas, kuriame informuojama, jog Lietuvos pusė sutiko, vadovaujantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, Lietuvos teritorijoje priimti 3 (duomenys neskelbtini) piliečius. Nurodyta perduoti užsienietį Kalvarijų pasienio užkardai. Taigi, užsienietis jau kartą pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir ketino neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, kertant Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos valstybės sieną. Į bylą pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad užsienietis yra nurodęs, jog norėtų išvykti į Šveicariją, o jeigu kito varianto nėra – tuomet likti Lietuvoje (Centro byla, 9 psl.).

20. Be to, užsienietis nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkto sulaikymo pagrindas – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti prieglobsčio prašytojo tapatybę ir (arba) pilietybę.

21. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad pakankama ir proporcinga priemonė yra jo apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nes yra pagrindas manyti, jog užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti. Nagrinėjamu atveju užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.

22. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(Duomenys neskelbtini) piliečio Y. L. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Ričardas Piličiauskas Dalia Višinskienė