49a253b6-2f06-40fa-98ca-13b98d52bc84 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-3019-631/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01167-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Gitana Butrimaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. S. kreipėsi su skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo. PaaiÅ¡kina, kad nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. kovo 5 d. jam nebuvo suteikta galimybės apsilankyti Vilniaus PN koplyčioje, nors jis dėl to kreipėsi su praÅ¡ymais į atsakovės atstovÄ ; iÅ¡ jo buvo atimta teisė laisvai atlikti religines apeigas.

Pabrėžia, kad kiti, kartu su juo bausmę atliekantys asmenys, vos jam pradėjus melstis, tyčiojasi, juokiasi, Å¡meižia ir jį smerkia, kadangi patys iÅ¡pažįsta kitÄ tikėjimÄ . Dėl to pareiÅ¡kėjas patiria diskomfortÄ , dvasines kančias, nerimÄ , pablogėjo miegas ir psichologinė bÅ«sena. Kreipėsi į medikus ir jam paskirtas gydymas nuo depresijos ir miego sutrikimų. Taip pat kreipėsi psichologinės pagalbos į Vilniaus pataisos namus ir buvo įtrauktas į streso mažinimo programÄ (b. l. 1–3).

Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Vilniaus PN administracija yra įrengusi patalpÄ (koplyčiÄ ) Vilniaus PN pirmajame nuteistųjų gyvenamajame korpuse. Koplyčia skirta ne tik pirmajame gyvenamajame korpuse bausmę atliekantiems asmenims, tačiau visiems Vilniaus PN bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Pabrėžia, jog, atsižvelgiant į teisės aktus, reglamentuojančius karantino režimÄ visoje Å¡alyje, taip pat ir asmenų judėjimo erdvėje ribojimus, siekiant apsaugoti visų nuteistųjų sveikatÄ , užtikrinti nuteistųjų ir suimtųjų priežiÅ«rÄ ir saugumÄ , Å¡ie asmenys į Vilniaus PN pirmojo gyvenamojo korpuso patalpas, taip pat ir koplyčiÄ laikinai nevedami.

PaaiÅ¡kina, jog Å¡iuo metu Vilniaus PN dėl objektyvių priežasčių galiojantys resocializacijos priemonių, skirtų nuteistiesiems, apribojimai neatima iÅ¡ pareiÅ¡kėjo teisės atlikti religines apeigas (melstis) kameroje dienotvarkėje nustatytu nuteistųjų laisvalaikiui skirtu metu. Atsakovės atstovo manymu, religinių apeigų atlikimas neturėtų bÅ«ti suprantamas kaip tokių apeigų atlikimas vien tik koplyčioje. Nors ginčo laikotarpiu dėl karantino suvaržymų pareiÅ¡kėjui ir buvo laikinai apribota galimybė melstis koplyčioje, tačiau prigimtinė teisė iÅ¡pažinti religijÄ , melstis, nebuvo apribota.

Taip pat pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę skaityti religinio pobÅ«džio literatÅ«rÄ , atsižvelgiant į Vilniaus PN direktoriaus įsakymus „Dėl leidimo drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems naudotis asmeniniais televizoriais“, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę per Lietuvos radijÄ ir televizijos kanalÄ stebėti tiesiogiai transliuojamas religines apeigas arba patenkinti savo turimus dvasinius poreikius klausantis religinių apeigų per radijo taÅ¡kÄ , įrengtÄ jo kameroje. PareiÅ¡kėjas turėjo galimybę atlikti individualias religines apeigas dienotvarkėje nustatytu (laisvalaikiui skirtu) metu.

Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjo teisė atlikti religines apeigas nebuvo pažeista ar ribojama. Vilniaus PN administracija ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi galimybę nuteistiesiems bendrauti su dvasininku nuotoliniu bÅ«du. Tokio pobÅ«džio konsultacijos turėjo bÅ«ti iÅ¡ anksto derinamos su Vilniaus PN administracija. Nuteistiesiems, pateikusiems praÅ¡ymÄ Vilniaus PN administracijai dėl individualių religinio pobÅ«džio konsultacijų, buvo sudaromos sÄ lygos susitikti virtualiai. Nurodo, kad pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.

Mano, kad visos pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės yra pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Jis jokiais skaičiavimais, dokumentais ar teisės aktais nepagrindė neturtinės žalos dydžio, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. Taip pat pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo fizinei ar psichinei sveikatai. PareiÅ¡kėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas įrodo, kad jis į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės (b. l. 8–11).

Atsikirtime pareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameroje esantys nuteistieji neiÅ¡pažįsta tikėjimo, kurį iÅ¡pažįsta jis (b. l. 40). Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, dėl pareiÅ¡kėjo nurodomos pažeidžiamos jo teisės laisvai atlikti religines apeigas pataisos namuose pagrįstumas ir teisėtumas. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).

Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3693-502/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-232-822/2018, 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 5 000 Eur neturtinę žalÄ , kuriÄ nurodo patyręs dėl to, kad nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. kovo 5 d. jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos Vilniaus PN, t. y. nebuvo suteikta galimybė apsilankyti Vilniaus PN koplyčioje, todėl iÅ¡ jo atimama teisė į religinę laisvę, jis negali laisvai atlikti religinių apeigų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas.

BVK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui. Be to, BVK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali bÅ«ti pakviestas dvasininkas. Religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d.

įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Vidaus tvarkos taisyklių 113 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos administracija užtikrina nuteistųjų (suimtųjų) teisę tenkinti su religija susijusius poreikius Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, negali naudotis absoliučiomis teisėmis pagal savo norus ar religinius įsitikinimus.

Å ias teises riboja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek BVK, Vidaus tvarkos taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytos pareigos bei draudimai (LVAT 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-424-14). IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo ir atsakymų į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus matyti, kad Vilniaus PN yra užtikrinamas BVK 106 straipsnio nuostatų vykdymas. Vilniaus PN administracija religinėms apeigoms atlikti yra įrengusi atitinkamas patalpas (koplyčiÄ ). Ginčo laikotarpiu galimybė lankytis Vilniaus PN įrengtoje koplyčioje buvo apribota atsižvelgiant į Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) nuostatas, siekiant įgyvendinti laikinÄ sias prevencijos ir apsaugos nuo koronaviruso (COVID-19) plitimo priemones, kad bÅ«tų apsaugota nuteistųjų ir pataisos įstaigoje tarnybÄ atliekančių pareigÅ«nų bei kitų darbuotojų sveikata.

Nutarimo 2.2.1 papunktyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu bÅ«du, iÅ¡skyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas (darbÄ ) bÅ«tina atlikti darbo vietoje, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, bÅ«tinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprÅ«pinimo bÅ«tinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sÄ lygas.

Iš paminėtos nuostatos matyti, kad karantino laikotarpiu prioritetas teikiamas paslaugoms, teikiamoms būtent nuotoliniu būdu. Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Vyriausybė tvarko krašto reikalus, tuo tikslu gali leisti norminius teisės aktus. Žmogaus sveikata ir fizinis saugumas plačiai pripažįstamos fundamentaliomis teisėmis, todėl, valstybės teritorijoje ištikus ypatingai situacijai, Vyriausybė gali ir privalo imtis priemonių ir reguliuoti santykius taip, kad kilusi grėsmė būtų sumažinta.

Siekdama Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatytų tikslų, Vyriausybė nustatė specialų karantino režimÄ , apimantį ir atskirų asmenų teisių ribojimus karantino laikotarpiu, t. y. laikinai, kol bus suvaldytas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos plitimas ir įgyvendintos reikalingos COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo kontrolės priemonės. Å iuo atveju Vyriausybės pasirinktos ir nustatytos priemonės (prioritetinis paslaugų teikimas nuotoliniu bÅ«du ir kt.) yra pagrįstos ligos (COVID-19) užkrečiamumo ypatumais, surinkta iÅ¡samia informacija, pagrįsta moksliniais, medicininiais tyrimais, taip pat tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.

Kaip nustatyta iÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų ir atsakymų į juos, pareiÅ¡kėjui buvo ne vienÄ kartÄ iÅ¡samiai paaiÅ¡kinta apie pandemijos metu įvestus ribojimus lankytis koplyčioje bei alternatyvias galimybes iÅ¡pažinti religijÄ , melstis savo gyvenamojoje patalpoje, per televizijÄ stebėti transliuojamas religines apeigas, klausyti jų per radijo stotis, skaityti religinę literatÅ«rÄ ir pan, bei bendrauti su dvasininku nuotoliniu bÅ«du, iÅ¡ anksto suderinus su pataisos įstaigos administracija.

Atsižvelgęs į tai, teismas neturi pagrindo Vilniaus PN veiksmų – laikinai, karantino laikotarpiu, sustabdyti pozityvių užimtumo priemonių vykdymÄ , taip pat ir asmenų vedimÄ Ä¯ koplyčiÄ , siekiant iÅ¡vengti ligos atvejų įstaigoje – vertinti kaip neteisėtų. Prievolės atlyginti patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ kilimui yra bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas ir nenustačius bent vienos bÅ«tinų sÄ lygų, nekyla valstybei prievolė atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnį.

Toks reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). Taigi, nenustačius pataisos įstaigos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra bÅ«tinybės teismui papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , remiantis skunde iÅ¡dėstytais argumentais, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Gitana Butrimaitė