2019-04-10 Nr. AB-9193-3-61-3-02876-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-205-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02876-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 34.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laikalus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laikalus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Laikalus“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, UAB „Laikalus“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. ATK2-112/18 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimus paskirta ekonominė sankcija – 5 792 Eur bauda, o nesant pagrindo panaikinti Nutarimą, – sumažinti Nutarimu paskirtą baudą.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, jog Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatas (toliau – ir Policijos komisariatas) 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 50-S-16637(15.56) pateikė medžiagą apie tai, kad pareiškėjas jam priklausančiame alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir viešojo maitinimo vieta), laiko ir parduoda tabako gaminius neturėdamas licencijos verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba, laiko ir parduoda tabako gaminius be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT, pirmos instancijos teismas) 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas padarė išvadą, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies 1, 4, 6 punktų reikalavimus.

Teismas nurodė, kad pareiškėjui ekonominė sankcija paskirta vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio 3, 5 dalimis. Už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto pažeidimus juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo 868 Eur iki 1 448 Eur bauda (Įstatymo 26 straipsnio 3 dalis). Už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 punktų pažeidimus juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo 2 896 Eur iki 8 688 Eur bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas (Įstatymo 26 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjui paskirta artima sankcijos vidurkiui, tačiau jo neviršijanti bauda – 5 792 Eur.

Teismas akcentavo, jog ekonominės sankcijos dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį (padarytas sudėtinis teisės pažeidimas), jo pavojingumą (pareiškėjui priklausančiame bare rasta 50 vnt. cigarečių pakelių „Fest“ be ženklinimo banderolėmis). Pareiškėjui paskirtas baudos dydis yra proporcingas padarytiems Įstatymo pažeidimams ir yra teisingas. Jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti paskirtos baudos dydį, byloje nebuvo nenustatyta.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimo nesutiko ir kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. sausio 25 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus (pateikti teismui įrodymus apie žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas per nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, nepateikė įrodymų apie žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą.

III. Pareiškėjas UAB „Laikalus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį (toliau – ir Nutartis) administracinėje byloje, nustatyti naują terminą žyminiam mokesčiui sumokėti ir priimti apeliacinį skundą arba persiųsti skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir, Nutartį panaikinus, grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, jog UAB „Laikalus“ dalyvauja ne vienoje administracinėje byloje, kurias buvo priverstas pradėti dėl neteisėtų atsakovo nutarimų skirti bendrovei baudą. Rasti tabako gaminiai be banderolių priklausė ne pareiškėjui, o jo darbuotojams, kurie neleistinai į darbo vietą atsinešdavo asmeninių rūkalų. Nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas šiais gaminiais prekiavo. Dėl šių procesų pareiškėjo finansinė būklė yra labai bloga, todėl žyminio mokesčio per teismo nustatytą terminą pareiškėjas nesumokėjo.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjas savo atskirajame skunde iš esmės nenurodė svarbių priežasčių naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jų nepagrindė objektyviais įrodymais. Pareiškėjo teiginys, kad žyminis mokestis buvo nesumokėtas dėl sunkios finansinės padėties yra deklaratyvus. Esant objektyviai sunkiai finansinei padėčiai apeliantas turi teisę prašyti teismo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau to nedarė per nustatytą terminą apeliaciniam skundui pateikti. Atskirajame skunde pareiškėjas jau sutinka sumokėti žyminį mokestį ir prašo teismo atnaujinti terminą. Departamento nuomone, tokia faktinė situacija parodo, kad terminą pašalinti trūkumus pareiškėjas praleido dėl savo paties neapdairaus ir nerūpestingo elgesio – subjektyvių aplinkybių (priežasčių).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliacinis skundas laikomas nepaduotu.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliantas su apeliaciniu skundu nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, o pirmosios instancijos teismui nustačius terminą šiam trūkumui pašalinti, pareiškėjas trūkumų nepašalino ir minėtų įrodymų nepateikė.

Vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu. Taigi teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas pradinį apeliacinį skundą (2019 m. sausio 14 d. elektroninių ryšių priemonėmis) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą pateikė nepraleidęs minėto ABTĮ nustatyto apeliacinio skundo padavimo termino, tačiau jo apeliacinis skundas turėjo trūkumų, t. y. pareiškėjas už jį nebuvo sumokėjęs žyminio mokesčio ir / ar nepateikė teismui duomenų apie tai, kad už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestį (ABTĮ 35 str. 2 d., 134 str. 3 d.). Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai 2019 m. sausio 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą (iki 2019 m. sausio 25 d.) šiam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti. Pareiškėjui to nepadarius, t. y. nesumokėjus žyminio mokesčio (pareiškėjas teigė, kad įmonės finansinė būklė labai bloga, todėl pareiškėjas žyminio mokesčio per nustatytą terminą negalėjo sumokėti), vadovaudamasis minėtomis ABTĮ nuostatomis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi taip pat teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo apeliacinį skundą laikė nepaduotu.

Nagrinėjamu atveju teismas atsisakė priimti apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atvejai, kai apeliacinį skundą atsakoma priimti, eksplicitiškai išvardinti ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje. Šiuo atveju tokių aplinkybių teismas nenustatė, todėl apeliantui nepašalinus skundo trūkumų, apeliacinis skundas laikytinas nepaduotu (ABTĮ 138 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad nutartis apeliacinį skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pašalinus skundo trūkumus vėl kreiptis į teismą. Apelianto argumentas, kad pakartotinai teikiant skundą būtų praleisti procesinio sprendimo apskundimo terminai, nėra pagrindas situaciją vertinti kitaip, nes apeliantas turi teisę prašyti praleistą terminą atnaujinti.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją naikinti ar keisti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laikalus“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius