2022-09-14 Nr. AB-23430-4-13-3-00145-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3797-442/2022

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00145-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant užsieniečiui D. K., jo atstovui advokatui K. R.,

vertėjai I. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio D. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo asmeniui, prisistatančiam (duomenys neskelbtini)piliečiu, D. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Medininkų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam D. K. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 1 d., bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras teikime nurodė, kad:

2.1. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje 2021 m. liepos 2 d. buvo sulaikyta asmenų grupė, kurioje buvo (duomenys neskelbtini) piliečiu D. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistatęs užsienietis (Migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) užsienietis įvestas ILTU kodu (duomenys neskelbtini)), kuris su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų.

2.2. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 21 d. asmens prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjo skubos tvarka ir priėmė sprendimą nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Šį sprendimą Užsienietis skundė, tačiau skundas dviejų instancijų teismų buvo atmestas, nutartis įsiteisėjusi.

2.3. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, apgyvendinti asmenį laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesiams nuo šio sprendimo priėmimo, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d.

2.4. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarčiai, kuri yra galutinė ir neskundžiama, pasikeitė Užsieniečio teisinis statusas Lietuvoje, jis nėra prieglobsčio prašytojas, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečiui buvo pasiūlyta pasinaudoti galimybe savanoriškai išvykti į kilmės šalį ir gauti vienkartinę piniginę išmoką, nes kitu atveju bus pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, tačiau Užsienietis nėra suinteresuotas ar motyvuotas savanoriškai sugrįžti į savo kilmės šalį. Jis nebendradarbiauja su VSAT pareigūnais, atsisako teikti papildomus duomenis ir detales apie savo asmens tapatybę ir pilietybę. Be to, jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kertant valstybės sieną, prieglobsčio prašymą pateikė tik jį sulaikius. Taip pat užsienietis neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Neskyrus užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jo judėjimo teisės, kiltų reali rizika nepasiekti tikslų – įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, o asmeniui neturint kelionės dokumento, asmens išsiuntimas į kilmės valstybę yra ilga ir sudėtinga procedūra, yra reali grėsmė, kad minėtas užsienietis gali pasislėpti, siekiant išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl Centras prašė teikimą tenkinti.

3. Užsienietis teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti, neriboti jam judėjimo laisvės. Teismo posėdžio metu pateikė savo gimimo liudijimo kopiją, paaiškindamas, kad jį sulaikius buvo paimtas jo telefonas, kuriame jis turėjo nusifotografavęs gimimo liudijimą. Užsieniečio atstovas advokatas A. S. nesutiko su teikimo dalimi, kuria prašoma, jog užsieniečiui būtų apribota judėjimo laisvė ir prašė šioje dalyje teikimo netenkinti.

II. 4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu VSAT Centro teikimą tenkino, taikė (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 1 d., tačiau ne ilgiau, negu bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

5. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantis D. K. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturėdamas teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, dėl jo prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir priimtas sprendimas jį grąžinti į užsienio valstybę. Šis užsienietis sulaikymo metu neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, gimimo liudijimą pateikė tik teismo posėdžio metu, nagrinėjant šį teikimą, nebendradarbiauja, atsisako suteikti bet kokią informaciją, kuri padėtų jį identifikuoti. Jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje paprašė tik po jo sulaikymo, kas leido daryti išvadą, jog prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas. Byloje surinkti faktiniai duomenys vienareikšmiai rodė, jog užsienietis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl teismui buvo pagrindas manyti, jog nepaskiriant prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės, užsienietis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, tuo sutrukdydamas įvykdyti galutinį sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir kartu sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybėse narėse.

6. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog D. K. keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, be to, jis nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Duomenų, kad užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos gali būti užtikrintas netaikant judėjimo laisvės suvaržymų, nėra. Teismo vertinimu, Įstatyme numatytų tikslų – įvykdyti Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos – negalima pasiekti kitomis priemonėmis, todėl teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo tenkintas. Minėtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas proporcingas siekiamam tikslui – įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), yra tinkama ir būtina priemonė minėtam tikslui pasiekti.

III. 7. Užsienietis D. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsienietis nurodo, kad šiuo metu jam taikomas apgyvendinimo režimas prilygsta de facto sulaikymui. Užsienietis yra apgyvendintas Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Kybartų Centras). Šis centras yra įrengtas buvusios pataisos įstaigos patalpose. Prieš šiose patalpose įsteigiant Kybartų Centrą, jos nebuvo iš esmės renovuotos atsižvelgiant į užsieniečių laikino apgyvendinimo vietų įrengimo specifiką. Patalpų infrastruktūra savo esme nesiskiria nuo laisvės atėmimo vietoms būdingos infrastruktūros. Nors Užsienietis teismo sprendimu nėra sulaikytas, tačiau jo apgyvendinimo režimas yra griežčiausia įmanoma apgyvendinimo priemonė šiuo metu Lietuvoje taikoma užsieniečiams. Be to, nors Užsieniečiui taikomas apgyvendinimo režimas vadinamas alternatyvia sulaikymui priemone (apgyvendinimas nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje), jos faktinis įgyvendinimas prilygsta sulaikymui.

9. Užsienietis teigia kad judėjimo ribojimai neatitinka naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią, ilgai sulaikytiems užsieniečiams, praradusiems prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, yra skiriamos švelnesnės judėjimo ribojimo priemonės (netaikant judėjimo ribojimų).

10. Užsienietis 2022 m. rugpjūčio 19 d. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad įvertinus tai, kad jis negali laisvai judėti, negali laisvai susitikti ir būti su savo šeima, negali laisvai naudotis telefonu, internetu, pasirinkti maisto, išeiti apsipirkti, neturi jokios teisės į privatumą, yra izoliuotas ir atribotas nuo viso pasaulio, jam taikoma priemonė de facto yra lygi sulaikymui. Pažymi, kad sąlygos, kuriomis laikomas Užsienietis, yra labai prastos. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Užsienietis keltų grėsmę Lietuvos valstybės interesams ar viešajai tvarkai. Nėra jokio pagrindo teigti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su Lietuvos institucijomis. Yra nustatyta Užsieniečio tapatybė (žinomas vardas, pavardė, žinoma pilietybė). Užsienietis apklausų metu paaiškino atvykimo į Lietuvą priežastis. Teismui pateikti dokumentai neginčijamai įrodo Užsieniečio tapatybę. Taigi, Užsienietis atitinka Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes. Šiuo metu Užsieniečio statusas nėra prieglobsčio prašytojas. Užsienietis nėra bandęs išvykti iš Lietuvos Respublikos, laikėsi apgyvendinimo tvarkos, savo veiksmais neparodė nei ketinimų, nei atliko veiksmus, kurie rodytų grėsmę, kad jis gali pabėgti. Todėl teismas neturėjo jokių objektyvių motyvų išvadai dėl taikomos priemonės pratęsimo.

11. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose neprieštarauja, jog Užsieniečio atžvilgiu būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Kybartų Centras nurodo, kad Užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio bei neturėdamas dokumento suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvoje. Jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl šiuo metu egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešąjai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų būdamas apgyvendintas Centre nedarė pažeidimų, yra sulaikytas jau ilgą laiką, Užsieniečio atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 1 d., tačiau ne ilgiau, negu bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog judėjimo laisvės ribojimo taikymas proporcingas siekiamam tikslui – įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), bei yra tinkama ir būtina priemonė minėtam tikslui pasiekti.

15. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog judėjimo laisvės ribojimai yra nepagrįsti ir jis laikomas de facto (faktinio) sulaikymo sąlygomis.

16. Vertindama Užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 21S51090 nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis šį sprendimą apskundė. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 22 d. išnagrinėję Užsieniečio skundą priėmė sprendimą D. K. skundą tenkinti iš dalies – pakeisti Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 21S51090 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstyti taip: „Uždrausti D. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi D. K. 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; likusią Užsieniečio skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2586-662/2022, atmetė D. K. apeliacinį skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą nepakeistą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą, Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

18. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

19. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde Užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vertins judėjimo laisvės ribojimų pagrįstumą.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantis D. K. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturėdamas teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Šis užsienietis sulaikymo metu neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, gimimo liudijimą pateikė tik teismo posėdžio metu, nagrinėjant teikimą, nebendradarbiavo, atsisakė suteikti bet kokią informaciją, kuri padėtų jį identifikuoti. Jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje paprašė tik po jo sulaikymo, kas leido daryti išvadą, jog prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas. Byloje surinkti faktiniai duomenys vienareikšmiai rodė, jog užsienietis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl teismui buvo pagrindas manyti, jog nepaskiriant prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės, užsienietis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, tuo sutrukdydamas įvykdyti galutinį sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir kartu sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybėse narėse.

21. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant konstatuoti užsieniečio nebendradarbiavimą nustatant asmens tapatybę, būtina konstatuoti kumuliatyvias sąlygas, pagal kurias vertinama, ar 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir 2) nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Dėl to būtina nustatyti abiejų sąlygų, suponuojančių normos taikymą, egzistavimą – asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022, 32 p.).

22. Taip pat primintina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, „nebendradarbiavimas“ paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022).

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsienietis 2021 m. liepos 2 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir nuo atvykimo momento, t. y. daugiau nei vienus metus jo judėjimo laisvė buvo ribojama. Byloje nesurinkta duomenų, jog per šį laikotarpį Užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką, nesilaikęs nustatytų taisyklių ar nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais, atsisakęs teikti informaciją pareigūnams. Aplinkybės, susijusios su jo asmens dokumento pateikimu ir tapatybės nustatymu, negali būti vertinamos kaip akivaizdus nebendradarbiavimas ar valstybės institucijų klaidinimas.

24. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

25. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad judėjimo laisvės ribojimai yra būtini, kad Užsienietis nebandytų pasislėpti ir / arba pasišalinti iš apgyvendinimo vietos. Byloje nenustačius išskirtinių aplinkybių ir konstatavus, jog Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama daugiau nei vienerius metus, manytina, jog nurodomas tikslas – galutinio sprendimo prieglobsčio byloje įvykdymas – gali būti pasiektas taikant ne griežčiausią ir labiausiai Užsieniečio teises ribojančią priemonę.

26. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje ir šiuo atveju proporcinga priemonė būtų Užsieniečio apgyvendinimas netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p., 14019 str. 1 d. 2 d.).

27. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Užsieniečio D. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą pakeisti.

Taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. vasario 1 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys