499d3ff2-e0d9-4cf1-b920-d59449ef643d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. I-282-764/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00989-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.5.3; 55.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams Linui Povilaičiui ir advokatui Rolandui Mištautui,

atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės UAB ,,Trukmė“ atstovams Audriui Grigoniui ir advokatei Aušrai Ragelienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,KPK“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Trukmė“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas

nustatė:

PareiÅ¡kėja UAB ,,KPK“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2015-08-07 sprendimÄ Nr. (04.7.2)-FR0682-531; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2015-11-09 sprendimÄ Nr. 69-136; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – Komisija) 2016-02-15 sprendimÄ Nr. S-35(7-296/2015).

Pagrįsdama savo reikalavimus pareiÅ¡kėja nurodė, kad ginčijamais sprendimais pareiÅ¡kėjai nepagrįstai apskaičiuota mokestinė prievolė – 594 010,34 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), 105 930,04 Eur PVM delspinigiai, 178 203 Eur PVM bauda, 8 245 Eur sumažintas pelno mokestis ir nuspręsta negrÄ Å¾inti 6 341,29 PVM skirtumo likučio. Mokestinis ginčas vyksta dėl Bendrovės teisės laikotarpiu nuo 2011 metų balandžio mėnesio iki 2014 metų vasario mėnesio į PVM atskaitÄ Ä¯traukti 587 887,80 Eur (2 029 859 Lt) pirkimo PVM pagal UAB ,,Trukmė“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, taip pat dėl teisės į 2011–2013 metų mokesčio bazę įtraukti 1 889 425,40 Eur (6 523 808 Lt) įformintų Å«kinių operacijų (OSB plokščių pardavimo Latvijos ir Lenkijos įmonėms) pardavimo pajamas, o į leidžiamus atskaitymus įtraukti 1 780 335,96 Eur (6 417 144 Lt) sÄ naudas pagal UAB ,,Trukmė“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

PareiÅ¡kėjos nuomone, Bendrovė nepagrįstai pripažinta pažeidusi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMÄ®) 3, 58 ir 64 str. nuostatas, kadangi prekės (OSB ir medžio drožlių plokÅ¡tės) buvo tiekiamos UAB ,,Trukmė“ už atlygį, prekių tiekimas vyko Å¡alies teritorijoje, įsigytos prekės buvo naudojamos PVM apmokestinamoje ekonominėje veikloje, t. y buvo parduotos Latvijos ir Lenkijos įmonėms. Taip pat Bendrovė nepažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. ir 13 str. 1 d., kadangi Å«kinės operacijos įvyko apskaitos dokumentuose nurodytomis sÄ lygomis.

Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMÄ®) 11 str. 4 d. nuostatos taip pat nebuvo pažeistos, kadangi jos patirtos iÅ¡laidos buvo pagrįstos juridinę galiÄ turinčiais dokumentais. Ginčijami sprendimai yra grindžiami ne objektyviais duomenimis, o prielaidomis, centrinis mokesčių administratorius ir Komisija visiÅ¡kai nevertino pareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių, o formaliai rėmėsi Kauno AVMI argumentais. PareiÅ¡kėjos nuomone, ji įgijo teisę į ginčo PVM atskaitÄ , kadangi įvykusios Å«kinės operacijos atitiko visus Direktyvoje Nr. 2003/112 įtvirtintus reikalavimus, t. y.

UAB ,,Trukmė“ PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos Å«kinės operacijos įvyko, prekėmis Bendrovė disponavo kaip savininkė, deklaravo ir sumokėjo pardavimo PVM. Ginčo laikotarpiu Bendrovė penkioms Lenkijos ir 11 Latvijos įmonių pardavė ginčo prekių už 2 867 963,81 Eur (9 902 505,46 Lt), taikė 0 procentų PVM tarifÄ ir įgijo teisę į 587 887,80 Eur (2 029 859 Lt) PVM atskaitÄ . Sukčiavimo faktÄ mokesčių administratorius nepagrįstai grindžia tuo, kad Bendrovės direktorius Linas Povilaitis anksčiau dirbo bendrovėje UAB ,,Trukmė“.

Tarp įmonių yra sudaryta neterminuota sutartis dėl žaliavų Bendrovei tiekimo, tarp jų vykdomi įprastiniai verslo sandoriai, UAB ,,Trukmė“ už importuotas prekes yra sumokėjusi visus privalomus mokesčius, pardavimai įforminti juridinę galiÄ turinčiais apskaitos dokumentais, pardavimo PVM deklaruotas, realizavimo pajamos apskaitytos. Bendrovė neneigia fakto, kad ginčo prekės nebuvo atgabentos į LietuvÄ , tokia situacija susiklostė dėl to, kad UAB ,,Trukmė“ neturėjo teisės Latvijoje įsigytų plokščių ten ir parduoti, todėl sudarė sutartį su Bendrove, kuriai toks apribojimas nebuvo taikomas.

Disponavimui pagal PVMĮ konstatuoti pakanka fakto, kad Bendrovė tapo įsigytų prekių savininke, t. y. ji neprivalėjo tų prekių valdyti fiziškai – iškrauti, perkrauti, sverti ir pan. Tvirtindamas, kad pirkimo ir pardavimo operacijos realiai nebuvo vykdomos, mokesčių administratorius nepagrįstai nevertina atliktų piniginių operacijų, ginčo prekių gabenimo fakto ir turimų tai patvirtinančių dokumentų. Inspekcija nenustatė, kad UAB ,,Trukmė“ už Bendrovei parduotas prekes nesumokėjo PVM.

Paneigdamas Bendrovės teisę į PVM atskaitÄ , mokesčių administratorius nepagrįstai teigia, kad ji elgėsi nesÄ Å¾iningai ir žinojo, kad yra įtraukta į sukčiavimo grandinę, t. y. žinojo, kad prekės nebus atgabentos į LietuvÄ , jomis realiai nedisponavo, nesidomėjo plokščių pirkėjais ir jų teise verstis tokia veikla. PareiÅ¡kėja nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Lenkijos ir Latvijos įmonės nepateiks deklaracijų, be to, mokesčių administratorius netyrė deklaracijų nepateikimo priežasčių.

Tiekiant ginčo prekes Latvijos ir Lenkijos įmonės buvo PVM mokėtojos, atsiskaitymai vykdavo laiku, todėl Bendrovė negali bÅ«ti atsakinga už tai, kad vėliau Å¡ios įmonės iÅ¡ PVM mokėtojų buvo iÅ¡registruotos. Inspekcijos nurodyti CMR važtaraščių trÅ«kumai yra formalÅ«s ir nepaneigia prekių iÅ¡vežimo iÅ¡ Lietuvos į LenkijÄ fakto. Inspekcija nepagrįstai konstatavo, kad į Bendrovės buhalterinę apskaitÄ buvo įtrauktos prekės, kuriomis ji realiai nedisponavo, nes nebuvo įrodyta, kad CMR važtaraščiai buvo suklastoti, o Bendrovė buvo nesÄ Å¾ininga.

PareiÅ¡kėjos nuomone, Bendrovės turimų CMR važtaraščių turinys atitinka Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos reikalavimus ir patvirtintÄ prekių iÅ¡vežimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos faktÄ . Be to, Å¡iuo atveju mokesčių administratorius turėjo vadovautis MAÄ® 10 str. įtvirtintu turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principu.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ patenkinti.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 115–128) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime pažymėjo, kad Bendrovės teisė laikotarpiu nuo 2011 metų balandžio mėnesio iki 2014 metų vasario mėnesio į PVM atskaitÄ Ä¯traukti 587 887,80 Eur (2 029 859 Lt) pirkimo PVM pagal UAB ,,Trukmė“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, taip pat į 2011–2013 metų mokesčio bazę įtraukti 1 889 425,40 Eur (6 523 808 Lt) įformintų Å«kinių operacijų (OSB plokščių pardavimo Latvijos ir Lenkijos įmonėms) pardavimo pajamas, o į leidžiamus atskaitymus įtraukti 1 780 335,96 Eur (6 417 144 Lt) sÄ naudas pagal UAB ,,Trukmė“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras buvo paneigta remiantis mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei vadovaujantis PVMÄ®, Pelno mokesčio įstatymo, Direktyvos Nr. 2006/112 nuostatomis bei Europos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-10–31 Bendrovė į buhalterinę apskaitÄ pagal UAB „Trukmė“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įtraukė prekių (OSB ir medžio drožlių plokščių) įsigijimus už 3 387 354,85 Eur (11 695 858,82 Lt), apmokestinamoji vertė – 2 799 466,81 Eur (9 665 999,00 Lt), PVM – 587 888,04 Eur (2 029 859,82 Lt) ir jų pardavimÄ Ä¯formino penkiems Lenkijos mokėtojams ir vienuolikai Latvijos mokėtojų, iÅ¡ viso už 2 867 963,81 Eur (9 902 505,46 Lt).

Sandorius Å¡ioms įmonėms Bendrovė įtraukė į apskaitÄ kaip tiekimus į Europos SÄ jungos Å¡alis, todėl, vadovaudamasi PVMÄ® 49 str. 1 d., juos apmokestino 0 procentų PVM tarifu. Ä®vertinus informacijÄ , gautÄ iÅ¡ Lenkijos ir Latvijos mokesčių administratorių, atrankos bÅ«du patikrinus Bendrovės pateiktus CMR važtaraščius bei surinkus informacijÄ iÅ¡ Lietuvos vežėjų – dėl Bendrovės pirkimo sandorių su UAB „Trukmė“ ir pardavimo sandorių su Latvijos įmonėmis SIA „Dante Alighieri“, SIA „Eleco“, SIA „EKOPRIM“, SIA „DILIMA“, SIA „HUREY“, SIA „Sugar Resources“, SIA „LILELLE“, SIA „ERLASM“, SIA „MEGATECH“, SIA „UNIVEX“, SIA „VINKOL“, su Lenkijos mokesčių mokėtojais A.

D., S. K., MKM Global Sp.z.o.o., ATD Global Trade Sp.z.o.o., J. C., buvo konstatuota, kad Bendrovė žinojo, jog dalyvauja sandoriuose, kurių vienintelis tikslas yra sukčiauti PVM sistemoje. Bendrovė nevykdė ginčo prekių tiekimų, nes faktiÅ¡kai nedisponavo prekėmis kaip savininkas, tačiau OSB plokščių įsigijimÄ iÅ¡ UAB „Trukmė“ įtraukė į apskaitÄ ir deklaravo 587 887,80 Eur (2 029 859 Lt) pirkimo PVM, taip padidindama iÅ¡ biudžeto grÄ Å¾intinÄ PVM sumÄ . Bendrovės sukčiavimÄ PVM srityje patvirtina tai, kad Å«kinės operacijos buvo sudarytos žinant sudaromų sandorių sÄ lygas ir pačiai Bendrovei dalyvaujant Å¡iuose sandoriuose, nes, prieÅ¡ingai, nei nurodyta įmonių paaiÅ¡kinimuose, OSB plokščių tiekimÄ organizavo ne Bendrovės vadovas Linas Povilaitis, o UAB „Trukmė“ vadybininkas, pateikdamas el. paÅ¡tu transporto paslaugų užsakymus, kuriuose buvo nurodytos OSB plokščių tiekimo ir transporto paslaugų apmokėjimo sÄ lygos bei įvardijami krovinio gabenimo adresai.

Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad Bendrovės vadovo pateiktuose užsakymuose prekes nurodoma nugabenti iÅ¡ vienos Latvijos įmonės tiesiogiai į kitÄ Latvijos įmonę. Visais atvejais Bendrovė žinojo, kad prekės nebus atgabentos į LietuvÄ , todėl realiai ginčo prekėmis ji nedisponavo, jų neperkrovė, nesvėrė, tačiau įtraukė pirkimo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras į buhalterinę apskaitÄ ir atskaitė pirkimo PVM. Bendrovė OSB plokščių tiekimui iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir pateikė CMR važtaraščius, kuriuose nurodyti duomenys neatitinka faktinių prekių gabenimo aplinkybių.

Bendrovė su UAB „Trukmė“ bendradarbiauja nuo 2004 m., kai Bendrovės vadovu buvo paskirtas Linas Povilaitis, kuris laikotarpiu nuo 1998-07-01 iki 2001-10-01 dirbo UAB „Trukmė“. UAB „Trukmė“ yra vienintelis Bendrovės didmeninis OSB plokščių tiekėjas visu veiklos vykdymo laikotarpiu ir pirkėjas, vykdant sandorius ne tik su ES, trečiomis šalimis, bet ir Lietuvoje. Šių bendrovių verslo ryšiai patvirtina, kad pareiškėja turėjo galimybę žinoti OSB plokščių pirkimo / pardavimo sandorių aplinkybes su ES įmonėmis.

Be to, OSB plokščių tiekimo sandoriai tęstinį laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2013-06-30 buvo vykdomi nuostolingai: prekių pardavimo pajamos iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose nuo vieno krovinio tiekimo už 12 537,52 Lt sudarė tik 0,63 Lt ar nuo 15 878,02 Lt – 3,48 Lt, per visÄ laikotarpį Bendrovė įformino 152 medienos plokščių pardavimo ir krovinių gabenimo sandorius, iÅ¡ kurių kiekvieno pelnas buvo 152 Lt, nors transporto paslaugos kainavo 150–180 Lt. Bendrovė tinkamai netikrino verslo partnerių patikimumo, nes apsiribojo pirkėjo PVM kodo galiojimo patikrinimu, tačiau nevertino jų vykdomos Å«kinės veiklos realumo bei mokestinių prievolių vykdymo.

Bendrovė turėjo realiÄ galimybę žinoti apie Latvijos įmonių iÅ¡registravimÄ iÅ¡ PVM mokėtojų, nes visoms įmonėms atstovavo tas pats asmuo, kadangi buvo nurodytas tas pats kontaktinis telefono numeris, be to, prekės buvo tiekiamos tais pačiais adresais. Bendrovės iÅ¡raÅ¡ytose OSB plokščių pardavimo sÄ skaitose Lenkijos įmonėms laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2014-10-31 iÅ¡gabenimui patvirtinti pateiktuose CMR važtaraščiuose krovinio gavimo vietoje nurodyti gavėjai skiriasi nuo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų pirkėjų, kad prekes priimdavo Bendrovės vadovas, nurodyti negalėjo.

Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė žinojo, kad įsigydama prekes dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, ir kad prekių PVM sÄ skaitose faktÅ«rose atvaizduojami menami tolesnio tiekimo sandoriai yra susiję su sukčiavimu PVM, todėl elgėsi nesÄ Å¾iningai ir neįgyja teisės į PVM atskaitÄ pagal UAB „Trukmė“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Kadangi Bendrovė nevykdė tiekimų Latvijos ir Lenkijos įmonėms, nes faktiÅ¡kai nedisponavo prekėmis kaip savininkė, kurių įsigijimÄ Ä¯traukė į apskaitÄ pagal UAB „Trukmė“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, todėl, pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d., mokesčių administratorius turėjo pagrindÄ sumažinti sÄ naudas taip pat OSB plokščių Latvijos ir Lenkijos įmonėms pardavimų pajamas, įtrauktas į leidžiamus atskaitymus.

Pagal Bendrovės deklaruotus duomenis 2014-09-01 už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2014-08-31 nesugretintas 6 341,29 Eur (21 895,21 Lt) PVM permokos likutis, kuris, vadovaujantis MAÄ® 87 str. 5 p. ir PVMÄ® 91 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, ir įvertinus patikrinimo metu padarytus pažeidimus bei už juos papildomai apskaičiuotÄ PVM sumÄ Bendrovei negalėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas. Bendrovei buvo paskirta vidutinė 30 proc. dydžio PVM bauda, nes buvo nustatytos tiek jos atsakomybę sunkinančios (pažeidimo pobÅ«dis, susijęs su dalyvavimu PVM sukčiavime, pažeidimo trukmė bei pažeidimo mastas), tiek lengvinančios aplinkybės (Bendrovė bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi).

Pagal MAÄ® 139 str. 2 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , tai, kad mokesčių mokėtojas nepripažįsta mokesčių įstatymų pažeidimo, yra svarbi aplinkybė skiriant baudÄ .

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Trukmė“ atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 154–158) praÅ¡o jį tenkinti.

Atsiliepime pažymi, kad mokesčių administratoriaus iÅ¡vados, jog Bendrovė nedisponavo ginčo prekėmis, yra visiÅ¡kai nepagrįstos. TikslÅ«s prekių užsakymo duomenys yra nurodyti PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, o prekių priėmimo ir perdavimo momentas užfiksuotas prekių gabenimo dokumentuose, kuriuos pasiraÅ¡ydavo abiejų įmonių atstovai. Tai, kad Bendrovė disponavo ginčo prekėmis, patvirtina važtaraščiai, kuriuose nurodytas prekių transportavimo faktas ir prekių savininkas. Už visas įsigytas prekes Bendrovė su UAB „Trukmė“ atsiskaitė bankiniais pavedimais, todėl įgijo teisę Å¡iomis prekėmis disponuoti. Bendrovė disponavo ginčo prekėmis ir sprendė, kam jas pateikti, taip pat atliko ženklinimo operacijas. Kilęs mokestinis ginčas turi įtakos trečiojo suinteresuoto asmens teisėms, kadangi mokesčių administratorius neneigia, kad UAB „Trukmė“ yra įvykdžiusi savo prievoles ir sumokėjusi pardavimo PVM į biudžetÄ .

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai sutiko su pareiÅ¡kėjos skundu, palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti.

Teismas

konstatuoja:

Ginčas byloje yra keliamas dėl mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų, kuriais paneigta Bendrovės teisė į PVM atskaitÄ , taip pat teisė į mokesčio bazę įtraukti įformintų Å«kinių operacijų pardavimo pajamas, o į leidžiamus atskaitymus – sÄ naudas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad

Kauno AVMI atliko Bendrovės PVM, gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų, mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ , įmokų į Garantinį fondÄ , nekilnojamojo turto mokesčio laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-10-31 ir pelno mokesčio patikrinimÄ laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-10-31 ir surašė 2015-06-18 patikrinimo aktÄ Nr. FR0680-452, kuriame Bendrovei papildomai apskaičiavo sumokėti į biudžetÄ 596 001,51 Eur (2 057 874 Lt) PVM ir 2 089,03 Eur (7 213 Lt) pelno mokestį.

IÅ¡nagrinėjusi Bendrovės pateiktas pastabas, Kauno AVMI 2015-08-07 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-531 pakeitė patikrinimo aktÄ ir patvirtino apskaičiuotus 594 010,34 Eur (2 050 999 Lt) PVM, apskaičiavo 105 930,04 Eur PVM delspinigius bei skyrė 178 203 Eur PVM baudÄ , taip pat 8 245 Eur (28 468,34 Lt) pelno mokestį ir nusprendė negrÄ Å¾inti 6 341,29 Eur (21 895,21 Lt) PVM skirtumo likučio (b. l. 71–106).

Nesutikdama su tokiu Kauno AVMI sprendimu, Bendrovė padavė 2015-09-01 skundÄ Inspekcijai, Å¡i jį iÅ¡nagrinėjusi 2015-11-09 sprendimu Nr. 69-136 patvirtino Kauno AVMI 2015-08-07 sprendimÄ Nr. (04.7.2)-FR0682-531 (b. l. 44–70).

PareiÅ¡kėja su skundu kreipėsi į KomisijÄ , Å¡i 2016-02-15 sprendimu Nr. S-35(7-296/2015) skundo netenkino ir patvirtino Inspekcijos 2015-11-09 sprendimÄ Nr. 69-136.

Su anksčiau nurodytais mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimais pareiÅ¡kėja nesutinka, praÅ¡o teismÄ juos panaikinti.

Bylos medžiaga patvirtina, kad, atlikus Bendrovės mokestinį patikrinimÄ , mokesčių administratorius nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-10-31 Bendrovė į apskaitÄ Ä¯traukė prekių (OSB ir medžio drožlių plokščių) įsigijimus pagal UAB „Trukmė“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurių pardavimÄ Ä¯formino penkiems Lenkijos PVM mokėtojams (A. D., S. K., MKM Global sp. z o. o., ATD Global Trade sp. z o. ir J. C.) už 935 693,92 Eur (3 230 764 Lt) ir vienuolikai Latvijos PVM mokėtojų (SIA „Dante Alighieri“, SIA „Eleco“, SIA „EKOPRIM“, SIA „DILIMA“, SIA „HUREY“, SIA „Sugar Resources“, SIA „LILELLE“, SIA „ERLASM“, SIA „MEGATECH“, SIA „UNIVEX“, SIA „VINKOL“) už 1 932 510,43 Eur (6 672 572 Lt), iÅ¡ viso už 2 868 204,35 Eur (9 903 336 Lt).

Sandorius Lenkijos ir Latvijos PVM mokėtojams Bendrovė į apskaitÄ Ä¯traukė kaip tiekimus į Europos SÄ jungos Å¡alis, todėl, vadovaudamasi PVMÄ® 49 str. 1 d., juos apmokestino 0 procentų PVM tarifu. Ä®vertinęs mokestinio patikrinimo metu surinktus duomenis, t. y. mokesčių mokėtojo pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (UAB ,,Trukmė“ ir Bendrovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, CMR važtaraščius), informacijÄ , gautÄ iÅ¡ Lenkijos ir Latvijos mokesčių administratorių, informacijÄ , surinktÄ iÅ¡ Lietuvos transporto įmonių, teikusių ginčo prekių gabenimo paslaugas, Bendrovės ir UAB ,,Trukmė“ atstovų pateiktÄ informacijÄ apie sandorių sudarymo, vykdymo aplinkybes, mokesčių administratorius konstatavo, kad Bendrovė UAB ,,Trukmė“ iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytomis OSB ir medžio drožlių plokÅ¡tėmis faktiÅ¡kai nedisponavo kaip savininkė, tačiau jų įsigijimÄ Ä¯traukė į apskaitÄ ir deklaravo 587 887,80 Eur (2 029 859 Lt) pirkimo PVM, taip nepagrįstai padidindama iÅ¡ biudžeto grÄ Å¾intinÄ PVM sumÄ .

IÅ¡ esmės mokesčių administratorius konstatavo, kad Bendrovė buvo dirbtinai įtraukta į sandorių grandinę tam, kad bÅ«tų padidinta iÅ¡ biudžeto grÄ Å¾intina PVM suma, nors faktiÅ¡kai PVM objektas nebuvo sukurtas, nes ginčo prekėmis Bendrovė realiai nedisponavo ir nepateikė kitose valstybėse narėse (Lenkijoje ir Latvijoje) registruotiems PVM mokėtojams. Mokesčių administratorius taip pat konstatavo, kad, nedisponuodama ginčo prekėmis, Bendrovė nevykdė tiekimų Latvijos ir Lenkijos įmonėms, todėl, apskaičiuodama pelno mokestį, į 2011–2013 metų mokesčio bazę nepagrįstai įtraukė OSB plokščių Latvijos ir Lenkijos įmonėms pardavimo pajamas – 1 889 425,40 Eur (6 523 808 Lt), o į leidžiamus atskaitymus nepagrįstai įtraukė sÄ naudas pagal UAB „Trukmė“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras – 1 780 335,96 Eur (6 417 144 Lt).

Ä®vertinęs mokestinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, mokesčių administratorius konstatavo, kad, įformindama prekių įsigijimÄ iÅ¡ UAB „Trukmė“, Bendrovė žinojo, kad dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM, todėl elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Pažymėtina, kad pareiškėja neginčija mokestinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su mokesčių administratoriaus ir Komisijos atliktu šių faktinių aplinkybių vertinimu.

Bendrovė ėmėsi visų priemonių, siekdama nustatyti Lenkijos ir Latvijos PVM mokėtojų patikimumÄ , nes tikrino, ar jie yra registruoti PVM mokėtojais ir ar turi galiojantį PVM mokėtojo kodÄ . Mokesčių administratoriaus nustatyti CMR važtaraščių trÅ«kumai yra neesminiai ir nepaneigia krovinio iÅ¡vežimo iÅ¡ Lietuvos fakto. Bendrovės atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikomas MAÄ® 10 str. įtvirtintas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas.

PVMÄ® 3 str. 1 d. nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas: prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas vyksta Å¡alies teritorijoje; prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks. Pagal PVMÄ® 4 str. 1 d. 1 p., prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sÄ lygas Å¡is asmuo arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas.

Pagal PVMÄ® 58 str. 1 d., PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitÄ pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu Å¡ios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Pirkimo PVM gali bÅ«ti įtraukiamas į PVM atskaitÄ tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Turimoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Å¡i PVM suma turi bÅ«ti iÅ¡skirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sÄ skaita faktÅ«ra privalo atitikti visus Å¡io Ä®statymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (PVMÄ® 64 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisė į PVM atskaitÄ yra bendrosios PVM sistemos, kuri reglamentuojama Europos SÄ jungos teisės, inter alia, Direktyvos 2006/112/EB nuostatomis, dalis, todėl bylose dėl teisės į PVM atskaitÄ ribojimo yra aktuali Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) praktika, susijusi su teise į PVM atskaitÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-02-05 nutartyje (administracinėje byloje Nr. A602-705/2013) pateikė teismo praktikoje, inter alia, 2004-10-27 nutartyje (administracinė byla Nr. A1-355/2004) suformuluotų taisyklių plėtojimÄ bei ETT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vartojamų sÄ vokų suvienodinimÄ ir nurodė, kad nacionalinės institucijos ir teismai turi teisę apmokestinamajam asmeniui atsisakyti suteikti teisę į PVM atskaitÄ , jei atsižvelgiant į objektyvius įrodymus nustatoma: 1) kad sandoriai, kuriais grindžiama Å¡i teisė, sudaryti piktnaudžiaujant (2006-02-21 sprendimas byloje Halifax ir kt., 86 p.), arba, 2) paties apmokestinamojo asmens sukčiavimas mokesčių srityje, arba, 3) kad apmokestinamasis asmuo (pirkėjas) žinojo arba turėjo žinoti, jog, įsigydamas prekes, jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito Å«kio subjekto, dalyvaujančio Å¡ių tiekimų ar paslaugų grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje, net jeigu nagrinėjamas sandoris atitinka objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamos apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip tokio, atliekamo prekių tiekimo ir ekonominės veiklos sÄ vokos (2012-12-06 sprendimas byloje Bonik, 38–40 p.; 2006-07-06 sprendimas sujungtose bylose Axel Kittel prieÅ¡ Belgijos valstybę ir Belgijos valstybė prieÅ¡ Recolta Recycling SPRL, Nr. C-439/04 ir C-440/04, 56–59 p.; 2012-06-21 sprendimas sujungtose bylose Mahagében ir David, Nr. C-80/11 ir C-142/1145, 46 p.). Piktnaudžiavimas, sukčiavimas ir dalyvavimas sukčiavime PVM srityje yra vienas nuo kito turinio prasme besiskiriantys atvejai, savarankiÅ¡kai pagrindžiantys teisės į PVM atskaitÄ ribojimÄ . Asmens piktnaudžiavimas, sukčiavimas arba dalyvavimas tokiame sukčiavime gali bÅ«ti konstatuotas tik objektyviai įvertinus realų nagrinėjamų sandorių pobÅ«dį, jų prasmę, turinį ir paskirtį, sudarymo priežastis ir ekonominį kontekstÄ , teisinius, ekonominius, asmeninius sandoriuose dalyvaujančių subjektų ryÅ¡ius.

Nagrinėjamoje byloje Bendrovės teisė į PVM atskaitÄ yra ribojama įrodinėjant jos nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. žinojimÄ ar turėjimÄ Å¾inoti, kad, įsigydama ginčo paslaugas iÅ¡ UAB ,,ARCH PRO“, ji dalyvavo sandoryje, susijusiame su PVM sukčiavimu.

Kaip nurodytoje administracinėje byloje iÅ¡aiÅ¡kino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, teisė į PVM atskaitÄ gali bÅ«ti ribojama dėl apmokestinamojo asmens sÄ Å¾iningumo tuomet, kai sandorių tiekimo grandinėje susiduriama su apgaule atliktais teisei prieÅ¡ingais veiksmais, pavyzdžiui, su klaidingų deklaracijų pateikimu, neteisingų sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymu ar realių sandorių atlikimu turint tikslÄ nesumokėti iÅ¡ PVM apmokestinamo sandorio gauto PVM. ETT praktikoje (sujungtose bylose Optigen Ltd, Fulcrum Electronics Ltd ir Bond House Systems Ltd (Nr. C-354/03, C-35503 ir C-484/03, 52–54 p.) pripažįstama, kad mokesčio mokėtojo teisė į atskaitÄ negali priklausyti nuo to, kokiu bÅ«du tiekimų grandinėje veikia kiti subjektai, nes tai prieÅ¡tarautų Å eÅ¡tosios direktyvos tikslams. Jeigu mokesčių mokėtojas nežino apie kitų mokesčių mokėtojų vykdomÄ sukčiavimÄ PVM, jam negali atsirasti neigiamos pasekmės. Pats faktas, ar mokėtinas mokestis buvo sumokėtas į valstybės biudžetÄ , neturi įtakos teisei į atskaitÄ Ä¯gyvendinti. Netiesiogiai dėl sÄ Å¾iningumo koncepcijos ETT pasisakė sujungtose bylose Axel Kittel ir Recolta Recycling (Nr. C-439/04 ir C-440/04), kuriose konstatavo, kad mokesčių mokėtojui, kuris nežino, jog dalyvauja mokesčių sukčiavime, ir kuris elgdamasis rÅ«pestingai negali to žinoti, negali bÅ«ti ribojama teisė į atskaitÄ tik todėl, kad paaiÅ¡kėjo tiekėjo nesÄ Å¾iningumas. Apmokestinamasis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad įsigydamas prekių dalyvavo su sukčiavimu PVM srityje susijusiame sandoryje, siekiant taikyti DirektyvÄ 2006/112/EB, turi bÅ«ti laikomas sukčiaujant dalyvaujančiu asmeniu, neatsižvelgiant į tai, ar perparduodamas Å¡ias prekes arba panaudodamas paslaugas savo apmokestinamiesiems pardavimo sandoriams jis gauna naudos (2012-12-06 sprendimas byloje Bonik, Nr. C-285/11).

Atsižvelgdama į tai, kad plačiau sukčiavimo sÄ vokos ETT neapibrėžia, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl galimų sukčiavimo atvejų įvairovės jis gali bÅ«ti konstatuotas tik kiekvienu konkrečiu atveju, iÅ¡tyrus ir įvertinus visas nustatytas aplinkybes bei turimus įrodymus. Vien pardavimo PVM nesumokėjimo į biudžetÄ faktas per se negali bÅ«ti pagrindas apriboti pirkėjo teisę į PVM atskaitÄ . Norint paneigti teisę į atskaitÄ , argumentuojant tuo, kad asmuo, siekiantis pasinaudoti tokia teise, žinojo / turėjo žinoti, jog jis įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, privalu įrodyti, kad prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas sukčiavo PVM, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoris, iÅ¡ kurio kylančiÄ teisę į atskaitÄ siekiama paneigti, yra susijęs su sukčiavimu PVM ir kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, įsigydamas prekes ir paslaugas, žinojo / turėjo žinoti apie tai. Žinodamas arba turėdamas žinoti, kad įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, pirkėjas elgiasi nesÄ Å¾iningai ir tampa sukčiaujančio pardavėjo bendrininku, o tai nesuderinama tiek su Lietuvos, tiek su Europos SÄ jungos teise, todėl tokio asmens teisė į atskaitÄ gali bÅ«ti paneigta. Vadinasi, nesÄ Å¾iningumas teisės į PVM atskaitÄ ribojimo kontekste turi bÅ«ti suvokiamas kaip pirkėjo žinojimas / turėjimas žinoti, kad jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje.

PareiÅ¡kėja teigia, kad mokesčių administratorius neįvykdė jam MAÄ® 67 str. nustatytos pareigos ir neįrodė, kad pareiÅ¡kėja buvo nesÄ Å¾ininga, nes dalyvavo sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM. Mokesčių administratorius nepaneigė, kad Bendrovės kontrahentas, t. y. UAB ,,Trukmė“, pardavė jai ginčo prekes ir sumokėjo į biudžetÄ pardavimo PVM, t. y. jokia žala biudžetui nebuvo padaryta. Be to, pareiÅ¡kėjos nuomone, argumentai, kad ji nedisponavo ginčo prekėmis kaip savininkė, yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes disponavimas siejamas ne su faktiniu prekių turėjimu. Buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad Bendrovė įsigijo prekes iÅ¡ UAB ,,Trukmė“, už jas sumokėjo, todėl nuo to momento tapo jų savininke ir galėjo jomis disponuoti.

Kita vertus, nagrinėjamoje byloje Bendrovės nesÄ Å¾iningumas konstatuotas ne dėl to, kad ji žinojo / turėjo žinoti, kad UAB ,,Trukmė“ sukčiauja PVM, nes nesumokės jo į biudžetÄ , o dėl to, kad į tiekimo sandorių grandinę ji buvo įtraukta dirbtinai, siekiant sukurti grÄ Å¾intinÄ PVM, nors Å«kinės operacijos tarp UAB ,,Trukmė“ ir Bendrovės, o vėliau tarp Bendrovės ir Lenkijos bei Latvijos PVM mokėtojų realiai neįvyko, tik buvo atvaizduotos jų apskaitoje, t. y. Bendrovė nedisponavo ginčo prekėmis, todėl nebuvo sukurtas PVM objektas.

Teismo nuomone, byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Bendrovės ir jos tiekėjo apskaitoje užfiksuotos Å«kinės operacijos realiai neįvyko ir Bendrovė realiai neįgijo teisės jomis disponuoti, nes ginčo prekės į Lietuvos RespublikÄ nebuvo atvežtos. Bylos duomenys patvirtina, UAB ,,Trukmė“ įsigydavo OSB plokÅ¡tes iÅ¡ Latvijos įmonės SIA ,,Bolderaja“, įformindavo jų pardavimÄ Bendrovei, kuri vėliau įformindavo tų pačių prekių pardavimÄ kitoms Latvijos ir Lenkijos įmonėms, apmokestindama jį 0 procentų PVM. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad realiai ginčo prekės į Lietuvos RespublikÄ nebuvo atvežtos, nes bÅ«davo pervežamos marÅ¡rutu Latvija–Latvija, Latvija–Lietuva. Mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta ir Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėja nenuginčijo, kad, siekiant įforminti ginčo prekių atvežimÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ , transportavimo paslaugas teikiančioms įmonėms bÅ«davo nurodoma dirbtinai įforminti prekių gabenimÄ dviem marÅ¡rutais, t. y. Latvija–Lietuva ir Lietuva–Latvija, sÄ skaitas už paslaugas pirmu atveju pateikiant UAB ,,Trukmė“, o antru atveju Bendrovei. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad CMR važtaraščiuose nurodyti duomenys neatitinka realių prekių gabenimo aplinkybių, kadangi prekių gabenimas į skirtingus paskirties punktus, esančius Lietuvoje ir Latvijoje, buvo vykdomas iÅ¡ esmės tuo pačiu metu tais pačiais automobiliais ir tų pačių vairuotojų. Be to, transporto paslaugas teikusios įmonės patvirtino faktÄ , kad realiai ginčo prekės buvo gabenamos marÅ¡rutais Latvija–Latvija, Latvija–Lenkija. Å ias iÅ¡vadas pagrindžiančios aplinkybės yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos mokesčių administratoriaus sprendimuose, pareiÅ¡kėjos nėra ginčijamos, todėl teismas nemato pagrindo jas perraÅ¡inėti.

Teismas taip pat pažymi, kad faktÄ , jog pareiÅ¡kėja ginčo prekėmis nedisponavo kaip savininkė, patvirtinta ir tai, kad nurodymus pervežti ginčo prekes Latvijos ar Lenkijos įmonėms dažniausiai duodavo ne Bendrovės, o UAB ,,Trukmė“ darbuotojai. Be to, per mokestinį patikrinimÄ Bendrovės vadovas negalėjo aiÅ¡kiai nurodyti, kaip iÅ¡ Latvijos ir Lenkijos įmonių buvo gaunami užsakymai, kas juos pateikdavo, kas priimdavo pervežamas OSB plokÅ¡tes, kur jos buvo pristatomos ir kt. Bendrovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jos ir Latvijos bei Lenkijos PVM mokėtojų bendradarbiavimÄ ar verslo santykių plėtojimÄ .

PareiÅ¡kėja taip pat teigia, kad ji kontaktavo su pirkėjais telefonu ir elektroniniu bÅ«du ir ėmėsi visų priemonių, siekdama nustatyti Lenkijos ir Latvijos PVM mokėtojų patikimumÄ , nes tikrino, ar jie yra registruoti PVM mokėtojais ir ar turi galiojantį PVM mokėtojo kodÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-11 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A438-415-11, nurodoma, kad prekių, įsigytų iÅ¡ tiekėjų, nedeklaravimas, o netrukus po sandorių iÅ¡registravimas iÅ¡ PVM mokėtojų bei įtraukimas į fiktyvių bendrovių registrÄ rodo dalyvavimÄ sukčiavime PVM srityje. Nepakankamai atidžiu prekių tiekėjo elgesiu laikytina nepakankamas Å«kinių operacijų partnerio ir jam atstovaujančių asmenų identifikavimas bei nesiėmimas priemonių, surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų, jog prekės bus pristatytos dokumentuose nurodytiems gavėjams, nebuvimas susitikimų su krovinio pirkėjų atstovais, raÅ¡ytinių sutarčių su prekių tiekėju nesudarymas, neįsitikinimas, ar kitos Europos SÄ jungos valstybės įmonių iÅ¡raÅ¡omas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pasiraÅ¡antis asmuo yra įgaliotas jas pasiraÅ¡yti, ar jis yra nurodytų įmonių atstovas, prekes priimančios įmonės atstovo duomenų nebuvimas PVM sÄ skaitose faktÅ«rose ir CMR važtaraščiuose.

Remiantis Latvijos ir Lenkijos mokesčių administratoriaus pateikta informacija nustatyta, kad Lenkijos fiziniai ir juridiniai asmenys (A. D., S. K., MKM Global sp. z o. o., ATD Global Trade sp. z o. o., J. C.) ir Latvijos įmonės (SIA „Dante Alighieri“, SIA „Eieco“, SIA „EKOPRIM“, SIA „DILIMA“, SIA „HUREY“, SIA „Sugar Resources“, SIA „LILELLE“, SIA „ERLASM“, SIA „MEGATECH“, SIA „UNIVEX“, SIA „VINKOL“) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įregistruotos kaip PVM mokesčių mokėtojos, tačiau neteikė PVM deklaracijų arba netiksliai deklaravo PVM, netrukus po ginčo sandorių sudarymo iš PVM mokėtojų buvo išregistruotos, nė vieno tiekimo atveju PVM sumokėjimas nebuvo patvirtintas, visų šių įmonių veikla nesusijusi su prekyba OSB plokštėmis ar kitos rūšies mediena, jose kaip darbuotojai įregistruoti tik vadovai ar įforminti tik įgalioti asmenys, kurie mokesčių administratorių atliekamų kontrolės veiksmų metu buvo nerasti, nekontaktavo arba griežtai atsisakė kalbėti apie įmonę.

Bendrovės pateikti buhalteriniai dokumentai ir paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad Latvijos įmonėms atstovavo tas pats asmuo, tiekimai buvo vykdomi tais pačiais adresais, Lenkijos įmonėms vykdytuose tiekimuose pardavimo sÄ skaitose (Invoice) kaip pirkėjai ir CMR važtaraščiuose krovinio gavimo vietoje kaip gavėjai nurodyti skirtingi subjektai. Be to pažymėtina, kad tiekimai skirtingoms Latvijos įmonėms buvo vykdomi tam tikrais etapais, todėl turint omenyje, kad visoms įmonėms atstovavo tas pats asmuo, pareiÅ¡kėja turėjo žinoti, kad nedelsiant po įvykusių tariamų tiekimų įmonės buvo iÅ¡registruojamos iÅ¡ PVM mokėtojų.

PareiÅ¡kėjos nuomone, jos atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikomas MAÄ® 10 str. įtvirtintas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas. Mokesčių administratoriaus nustatyti CMR važtaraščių trÅ«kumai yra neesminiai ir nepaneigia krovinio iÅ¡vežimo iÅ¡ Lietuvos fakto.

Su tokia pareiÅ¡kėjos pozicija teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad realiai Å«kinės operacijos taip, kaip jos atvaizduotos apskaitoje, neįvyko. Be to, Bendrovės teisė į PVM atskaitÄ paneigta ne dėl formalių buhalterinės apskaitos dokumentų trÅ«kumų, o dėl jos nesÄ Å¾iningumo, t. y. žinojimo / turėjimo žinoti, kad dalyvauja sandorių grandinėje, susijusioje su sukčiavimu PVM.

PVMÄ® 49 str. 1 d. nustatyta, kad taikant 0 procentų PVM tarifÄ apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir iÅ¡gabenamos iÅ¡ Å¡alies teritorijos į kitÄ valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iÅ¡ jų užsakymu trečioji Å¡alis) prekes gabena). PVMÄ® 56 str. nustatyta, kad PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifÄ , privalo turėti įrodymus; kad prekės iÅ¡gabentos iÅ¡ Å¡alies teritorijos ir kad asmuo, kuriam prekės iÅ¡gabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas (1 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad pareiga įrodyti, jog prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos, tenka mokesčių mokėtojui, o mokesčių administratorius, kilus abejonių dėl pateiktų įrodymų teisingumo, savo ruožtu gali rinkti papildomus duomenis, kurie galėtų paneigti mokesčių mokėtojo pateiktus įrodymus. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad mokesčių mokėtojas, siekdamas įrodyti, ar prekės tikrai yra iÅ¡vežamos iÅ¡ Å¡alies teritorijos, paprastai turėtų pateikti įrodymus, pradedant nuo dokumentų, susijusių su iÅ¡vežimo procedÅ«ra, baigiant patvirtinimu iÅ¡ prekių gavėjo (tai gali bÅ«ti prekių gabenimo dokumentai, transporto priemonių rÅ«Å¡ių, kuriomis gabentos prekės, įvardinimas bei jų identifikaciniai duomenys, asmenų, kurie iÅ¡gabeno prekes, identifikaciniai duomenys ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-28 nutartis administracinėje byloje A-556-1054/2010; 2010-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-250/2010; 2012-09-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1890/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad prekių iÅ¡gabenimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos faktas įrodinėtinas, remiantis visų pirma, CMR važtaraščiais, bei yra atkreipęs dėmesį į tai, kad minėtai sÄ lygai įrodyti turi bÅ«ti pateikiami nekeliantys abejonių dėl savo turinio raÅ¡ytiniai įrodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-08-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-867/2009; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-716/2010).

Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Bendrovės tariamai vykdyti tiekimai Latvijos ir Lenkijos įmonėms negalėjo bÅ«ti apmokestinti 0 procentų PVM. Kaip konstatuota anksčiau, pareiÅ¡kėja ginčo prekėmis kaip savininkė nedisponavo, jos nebuvo atvežtos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , todėl iÅ¡ jos negalėjo bÅ«ti iÅ¡vežtos. Vadinasi, nėra įgyvendinta nė viena iÅ¡ sÄ lygų, kurioms esant tiekimas į kitas valstybes nares gali bÅ«ti apmokestinas 0 procentų PVM.

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Bendrovės pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais siekiama pagrįsti prekių įsigijimÄ iÅ¡ UAB ,,Trukmė“, taip pat prekių pardavimÄ kitiems Å«kio subjektams, nepatvirtina realaus prekių įsigijimo iÅ¡ UAB „Trukmė“ bei vėlesnio jų pardavimo Latvijos ir Lenkijos įmonėms fakto. Teismo nuomone, byloje surinkti įrodymai patvirtinta mokesčių administratoriaus iÅ¡vadas, kad Å«kinės operacijos realiai vyko tarp Latvijos ir Lenkijos įmonių ir UAB ,,Trukmė“, o pareiÅ¡kėja į sandorių grandinę buvo įtraukta siekiant sukurti grÄ Å¾intinÄ PVM, nors PVM objektas, kaip jis apibrėžtas PVMÄ® 3 str. 1 d., nebuvo sukurtas. Bendrovė žinojo / turėjo žinoti, kad dalyvauja sandoriuose, susijusiuose su sukčiavimu PVM.

Ginčijamais sprendimais buvo paneigta ne tik Bendrovės teisė į PVM atskaitÄ , bet ir jos teisė į 2011–2013 metų mokesčio bazę įtraukti 1 889 425,40 Eur (6 523 808 Lt) įformintų Å«kinių operacijų (OSB plokščių pardavimo Latvijos ir Lenkijos įmonėms) pardavimo pajamas, o į leidžiamus atskaitymus įtraukti 1 780 335,96 Eur (6 417 144 Lt) sÄ naudas pagal UAB ,,Trukmė“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

Pelno mokesčio įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių Å¡altinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 7 str. 1 d., pajamos ir sÄ naudos pripažįstamos pagal pajamų ir sÄ naudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus, iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal Å¡io skyriaus nuostatas pajamos gali bÅ«ti pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principÄ , ir Å¡io straipsnio nuostatas. Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. nustatyta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiÅ¡kai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sÄ naudos, bÅ«tinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu Å¡is Ä®statymas nenustato ko kita.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004-10-27 nutartyje konstatuota, kad mokesčių mokėtojo patirtos iÅ¡laidos mažina mokesčių mokėtojo apmokestinamÄ jį pelnÄ , nustačius, kad Å«kinė operacija yra tikrai įvykusi, t. y. mokesčių mokėtojas patyrė iÅ¡laidas, o Å¡ios operacijos turinys yra patvirtintas juridinę galiÄ turinčiais dokumentais. Ar sÄ naudos yra patvirtintos juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, nustatoma įvertinus, ar apskaitos dokumentai patvirtina tikrÄ jį įvykusios operacijos turinį. Jeigu PVM sÄ skaita faktÅ«ra neatspindi tikrojo Å«kinės operacijos turinio, ji laikytina neturinčia juridinės galios, todėl pagal jÄ iÅ¡laidų pripažinimas sÄ naudomis, mažinančiomis apmokestinamÄ jį pelnÄ , negalimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Å«kinės operacijos tarp Bendrovės ir UAB ,,Trukmė“ bei Latvijos ir Lenkijos PVM mokėtojų realiai neįvyko, todėl mokesčių administratorius pagrįstai nusprendė į pareiÅ¡kėjos 2011–2013 metų mokesčio bazę neįtraukti 1 889 425,40 Eur (6 523 808 Lt) įformintų Å«kinių operacijų (OSB plokščių pardavimo Latvijos ir Lenkijos įmonėms) pardavimo pajamų, o į leidžiamus atskaitymus – 1 780 335,96 Eur (6 417 144 Lt) sÄ naudų pagal UAB ,,Trukmė“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

Bylos nagrinėjimo dalykÄ , t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos bÅ«dÄ bei apimtį, nustato pareiÅ¡kėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimÄ (skundo dalykÄ ) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (skundo pagrindÄ ) (Administracinių bylų teisenos įstatymo, redakcija, galiojusi iki 2016-07-01, 24 str. 1 d. 7 ir 8 p.). PareiÅ¡kėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ . Priimdamas sprendimÄ teismas negali pakeisti pareiÅ¡kėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų.

Ginčijamais sprendimais pareiÅ¡kėjai apskaičiuota 594 010,34 Eur (2 050 999 Lt) PVM, 105 930,04 Eur PVM delspinigių, skirta 178 203 Eur PVM bauda, taip pat apskaičiuotas 8 245 Eur (28 468,34 Lt) pelno mokestis ir nuspręsta negrÄ Å¾inti 6 341,29 Eur (21 895,21 Lt) PVM skirtumo likučio.

PareiÅ¡kėjos skunde nurodyta, kad ginčas keliamas dėl tik dėl teisės į PVM atskaitÄ bei dėl 2011–2013 metų mokestinės bazės nustatymo. Ginčo dėl kitų jai apskaičiuotų sumų bei dėl sprendimo negrÄ Å¾inti PVM skirtumo likučio pareiÅ¡kėja nekelia, todėl, neperžengdamas ginčo ribų, teismas Å¡ių aplinkybių nevertina.

Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti Bendrovės skundÄ , remiantis jame iÅ¡dėstytais argumentais, ir panaikinti ginčijamus mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimus nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teismas

nusprendžia:

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,KPK“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Egidija Puzinskaitė