2018-10-03 Nr. AB-17531-3-61-3-02896-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2730-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02896-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. (Z. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. S. (Z. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Z. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad jis nuo 2016 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Dušuose esanti 1,60 m sienelė neužtikrina privatumo, nes duše privaloma vaikščioti nuogam. Norint apsiskusti barzdą, reikia eiti prie įėjimo į dušo patalpas, nes ten yra vienintelis veidrodukas. Rūbų kabykla taip pat įrengta prie įėjimo, todėl nusirengti ir šluostytis tenka matant kitiems. Pareiškėjui nusirenginėjant, prasidėdavo patyčios, todėl jis nuolat patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, pažeminimu, stresu ir kt. Dėl nuolatinių patyčių jis dažnai atsisakydavo eiti praustis, taip buvo pažeista jo teisė nusiprausti po šiltu dušu ne rečiau nei kartą per savaitę. Be to, Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto (karšto) vandens.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, taip pat iš pareiškėjo priteisti 5,94 Eur dokumentinės medžiagos rengimo išlaidoms atlyginti.

4. Atsakovas teigė, jog Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių aukštis yra 1,6 m (įskaitant 0,4 m atstumą tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė, jos yra valomos kiekvieną dieną, naudojant dezinfekcines priemones. Dušuose nuolat teikiamas karštas vanduo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo Z. S. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 2016 m. gruodžio 5–28 d. Teisės aktuose įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas skunde nurodo, kad vieno karto per savaitę pasinaudoti dušu yra per mažai, tačiau neneigia, kad jam buvo suteikta teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu patvirtintame Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos apraše įtvirtinta, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Todėl teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad, suteikiant pareiškėjui galimybę kartą per savaitę pasinaudoti dušu, yra pažeidžiamos jo teisės. Teismas, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis apie įrengtas pertvaras ir patikrinimo aktais, nustatė, kad pažeidimų dėl dušų įrengimo neužfiksuota. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu buvo tinkamai įgyvendinta, o jo argumentai dėl naudojimosi dušo tvarkos ir privatumo neužtikrinimo pripažinti nepagrįstais.

7. Teismas netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nustatęs, kad Lukiškių TI-K visus dokumentus pateikė per elektroninių paslaugų sistemą, todėl jis išlaidų už kopijų parengimą nepatyrė, be to, dokumentai buvo pateikti vykdant teismo nurodymą.

III. 8. Pareiškėjas Z. S. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo prašo įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį jo atžvilgiu ir vesti jį praustis į dušą atskirai nuo kitų suimtųjų, priteisti jam iš atsakovo 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas išnagrinėjo tik dalį jo skundo ir nepasisakė dėl pagrindinės skundo dalies, kurioje jis išdėstė savo argumentus dėl patirtų kančių ir išgyvenimų. Pareiškėjo nuomone, teismo posėdžio metu jo buvo klausiama su byla nesusijusių dalykų, pavyzdžiui, kiek kartų jis yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, kiek skundų yra pateikęs administraciniam teismui, kitoms institucijoms. Bylą nagrinėjusi teisėja nebuvo pasiruošusi teismo posėdžiui. Ji teigė, kad posėdžio metu išsakytų argumentų pareiškėjas nebuvo nurodęs skunde, nors šie argumentai skunde buvo. Pareiškėjas pabrėžia, kad ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis galbūt patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, t. y. naudojimosi dušu tvarkos ir dušo įrengimo neužtikrinant privatumo. Pareiškėjas teigia, kad dėl savo fiziologinių ypatybių jis nuolat patiria sunkumų, išgyvenimų ir kt., šios problemos Lukiškių TI-K administracijai yra žinomos. Pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K 2010 metais, administracija elgėsi rūpestingai ir tenkino jo prašymus į dušą būti vedamam vienam, bet šiuo metu tokia galimybė jam nebėra sudaroma. Pareiškėjas dėl to yra pateikęs skundus kompetentingoms institucijoms. Be to, pareiškėjas nurodo, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikytas ne tik 2016 m. gruodžio 3–28 d., bet ir nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. Pareiškėjo teigimu, po 17 val. yra laisvo laiko jį vesti į dušą vieną. Nuo tada, kai pareiškėjas ėmė rašyti skudus, jis tik du kartus į dušą buvo nuvestas vienas. Pareigūnai pareiškėjui yra nurodę, jog, kai jis liausis rašyti skundus, jo prašymai vėl bus tenkinami. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos teismų praktikoje panašiose bylose yra priteisiamos labai skirtingos neturtinės žalos atlyginimo sumos. Lietuvos teismai priteisia mažesnes sumas nei Europos Žmogaus Teisių Teismas.

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11. Atsakovas pažymi, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo pateis elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – neteisėtos veikos arba neveikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos teisės naudotis dušu Lukiškių TI-K netinkamu užtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d., atlyginimo.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepakankamai išanalizavo pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K sąlygas. Dėl pagrindinio pareiškėjo nusiskundimo, kad duše jam nėra užtikrintas privatumas, pirmosios instancijos teismas tik bendrai pastebėjo, kad atsakovas teigė, jog Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių bendras aukštis yra 1,6 m (įskaitant 0,4 m atstumą tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m, tačiau jokio išsamesnio pareiškėjo privatumo duše užtikrinimo vertinimo neatliko. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad, vertinant bendrai, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (pareiškėjas to neneigė), o Vilniaus visuomenės sveikatos centras Lukiškių TI-K dušų patalpose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatė. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pastarųjų išvadų iš esmės neginčija, bet laikosi pozicijos, jog jam turėjo būti užtikrintas privatumas naudojantis dušu, be kita ko, jį vedant maudytis vieną. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat įvertindama non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia ginčą, t. y. dėl pareiškėjo privatumo naudojantis dušu užtikrinimo ir dėl pirmosios instancijos teismo posėdžio eigos.

14. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Lukiškių TI-K buvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, tenka atsakovui.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016).

16. Teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybės, jog Lukiškių TI-K dušų patalpose yra įrengta 1,6 m aukščio pertvara, vertinimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra vienareikšmis. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3388-261/2017 ir 2018 m. kovo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018 laikė, kad privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas yra siejamas su pertvarų dušuose nebuvimu, tačiau 2018 m. kovo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018 konstatuota, kad 1,6 m aukščio pertvarų įrengimas dušo patalpose asmeniui taip pat neužtikrina privatumo naudojantis dušu. Teisėjų kolegija, įvertinusi individualias nagrinėjamos bylos aplinkybes, konkrečius pareiškėjo nusiskundimus, tai, kad pareiškėjas dėl savo fiziologinių ypatybių (lytinių organų išvaizdos) patyrė patyčias ir patekdavo į konfliktines situacijas (atsakovas šių aplinkybių nepaneigė), sprendžia, kad 1,6 m aukščio pertvaros įrengimas Lukiškių TI-K dušo patalpose, nesudarant sąlygų už šios pertvaros patekti, taip pat pasinaudoti veidrodžiu skutantis, prisidengus (apsirengus, apsijuosus rankšluosčiu ar pan.) arba neleidžiant pareiškėjui dušu pasinaudoti vienam, sudarė prielaidas jo teisės į privatumą pažeidimui. Be to, toks privatumo pažeidimas pareiškėjui galėjo sudaryti kliūtis pasinaudoti teise ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu buvo tinkamai įgyvendinta, o jo argumentai dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo atmestini, yra nepagrįsta.

17. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad, ginčo laikotarpiu būnant Lukiškių TI-K (2016 m. gruodžio 5–28 d. ir nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. (pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pastarojo laikotarpio, nors apie jį aiškiai nurodyta atsakovo atsiliepime į skundą, b. l. 10–12; suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje, b. l. 16)), pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

18. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog jis tvirtino dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo patyręs nuolatines patyčias, jautęs baimę, depresiją, pažeminimą, stresą, nepilnavertiškumą ir kt., kildavo konfliktai su kitais nuteistaisiais. Siekdamas išvengti neigiamų išgyvenimų, pareiškėjas dažnai atsisakydavo eiti į dušą, kita vertus, pareiškėjas paaiškino, jog tokiais atvejais jis apsiprausdavo kameroje, nors ir su šaltu vandeniu. Byloje nėra duomenų, kad psichologai, psichiatrai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas. Pareiškėjas dėl kitų kalinimo sąlygų nagrinėjamoje byloje nereiškė pretenzijų. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

19. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Šiuo atveju, įvertinusi Lukiškių TI-K padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (7 mėnesius neužtikrintas privatumas naudojantis dušu, tai galėjo sudaryti kliūtis pasinaudoti teise ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdama į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį jo atžvilgiu ir vesti jį praustis į dušą atskirai nuo kitų suimtųjų teisėjų kolegija akcentuoja, jog, pagal CK 1.138 straipsnį, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys) (3 p.); išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius) (6 p.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pasirinko ir skunde nurodė vieną iš šių gynybos būdų – reikalavimą atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepareiškė reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, atitinkamai toks reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtas. Kadangi pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui paprastai negali pareikšti reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, o šiuo atveju jokios išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos, minėtas apeliacinio skundo reikalavimas nėra nagrinėjamas. Papildomai nurodytina, jog pareiškėjas, pageidaudamas, kad Lukiškių TI-K jo atžvilgiu atliktų tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikytų, turėtų atitinkamą prašymą ar skundą pirmiausiai pateikti Lukiškių TI-K administracijai.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja posėdžio metu nebuvo susipažinusi su jo skundu, jam pateikė su byla nesusijusius klausimus. Teisėjų kolegija, perklausiusi 2017 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašą, nenustatė požymių, iš kurių būtų galima spręsti, jog bylą nagrinėjusi teisėja teismo posėdžio metu akivaizdžiai nebuvo susipažinusi su pareiškėjo skundu. Tai, kad teisėja posėdžio metu atsivertė pareiškėjo skundą ir dar kartą jį peržiūrėjo, savaime nereiškia, jog ji su šiuo skundu nebuvo susipažinusi anksčiau. Pastebėtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu iš tiesų nurodė aplinkybes, kurių nėra skunde, t. y. dėl nesudarytų sąlygų pačiam skalbtis rūbus. Pareiškėjui užsiminus, kad teisme yra nagrinėjamas dar vienas jo skundas, teisėja pasiteiravo, dėl ko buvo tas kitas skundas, kodėl kalinimo sąlygų, dėl kurių kelia ginčą nagrinėjamoje byloje, pareiškėjas nenurodė kitame skunde. Tokie teisėjos klausimai nelaikytini nesusijusiais su nagrinėjama byla, teisėja apie kitus pareiškėjo skundus primygtinai neklausinėjo. Teismo posėdžio metu buvo išklausyti visi pareiškėjo prašymai ir pasisakymai, jis nebuvo nepagrįstai nutrauktas. Įvertinusi teismo posėdžio eigą, teisėjų kolegija jokių esminių neatitikimų teisės aktų reikalavimams nenustatė, o apeliacinio skundo argumentus šiuo aspektu laiko nepagrįstais.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Teismas neteisingai nustatė laikotarpius, kuriuos pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu praleido Lukiškių TI-K, ir netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo, todėl nepagrįstai atmetė jo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Z. S. (Z. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo Z. S. (Z. S.) skundą tenkinti iš dalies, jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisiant 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė