499ca4be-e4f5-4f17-b3d9-34790839b005 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-910-889/2022 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00257-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo N. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo N. G. ieÅ¡kinį atsakovui L. G. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas N. G. pateikė teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovÄ L. G. iÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini).

2. Atsakovas L. G. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nurodė, kad su ieÅ¡kovo reikalavimu nesutinka, nes turtas, iÅ¡ kuriuo siekiama jį iÅ¡keldinti, priklausė jo mamai, Å¡iuose namuose jis gyveno nuo vaikystės.

3. Atsakovo atstovė 2022 m. liepos 18 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ , iki kol bus priimtas sprendimas kitoje civilinėje byloje. Nurodė, jog atsakovas 2022 m. birželio 30 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (teisminio proceso Nr. 2-06-3-04171-2022-0; bylos Nr. e2-7227-838/2022). IeÅ¡kinyje praÅ¡o pripažinti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia; Å¡ios sutarties pagrindu ieÅ¡kovas įgijo nuosavybę į ginčo turtÄ ir siekia atsakovo iÅ¡keldinimo.

Atsakovo nuomone, nurodytos bylos teisinis rezultatas turės tiesioginę įtakÄ tolesniam Å¡ios bylos teisminiam procesui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Plungės apylinkės teismas 2022 m. liepos 29 d. nutartimi sustabdė civilinę bylÄ , iki įsiteisės sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022. Pirmosios instancijos teismo motyvai: 4.1. Teismas nurodė, jog iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022 nagrinėjamas L.

G. ieÅ¡kinys, jame praÅ¡oma pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 23 d. turto perleidimo su iÅ¡laikymu iki gyvos galvos sutartį ir taikyti restitucijÄ . IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad 2008 m. balandžio 23 d. turto perleidimo su iÅ¡laikymu iki gyvos sutartį sudarė A. G. (L. G. motina ir N. G. močiutė), Å¡ia sutartimi ji jai priklausančiÄ sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), perleido N. G., sutarties pagrindu N. G. įgijo nuosavybės teisę į turtÄ , iÅ¡ kurio praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovÄ .

Taigi Klaipėdos apylinkės teisme bus sprendžiamas klausimas dėl sutarties, kurios pagrindu ieÅ¡kovas įgijo nuosavybės teises į turtÄ , pripažinimo negaliojančia. 4.2. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl atsakovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ namo, kurio perėjimo ieÅ¡kovui teisėtumas ginčijamas Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nuginčijus 2008 m. balandžio 23 d. turto perleidimo su iÅ¡laikymu iki gyvos galvos sutartį, atsakovas kaip A.

G. įpėdinis pagal testamentÄ turėtų teisę pretenduoti į ½ dalį ginčo turto. 4.3. Ä®vertinęs dviejų civilinių bylų ryšį, pasireiÅ¡kiantį tuo, kad civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022 priėmus L. G. palankų sprendimÄ Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimas netektų prasmės, nes ieÅ¡kovas neturėtų reikalavimo teisės į visas ginčo patalpas – tik į dalį, kuri nenustatyta ir kuriÄ nustatyti Å¡iuo metu pagrindo nėra, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡i byla negali bÅ«ti nagrinėjama, iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022. 4.4.

Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovo nuogÄ stavimai dėl patiriamų nuostolių ir nepatogumų negali nusverti teismo pareigos priimti teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Kaip nurodė ieÅ¡kovas, jis turi teisę gyventi ir naudotis savo turtu net ir nepalankaus jam sprendimo atveju; tai žino ir atsakovas. Atsakovas, pažeisdamas Å¡iÄ ieÅ¡kovo teisę, prisiima atsakomybę dėl ateityje jam kilsiančių neigiamų pasekmių. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 5. Atskirajame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovo praÅ¡ymo dėl bylos sustabdymo netenkinti.

Atskirojo skundo argumentai: 5.1. IeÅ¡kovas nurodo, jog teismas nusprendė sustabdyti civilinę bylÄ , darydamas prielaidÄ , jog kitoje civilinėje byloje gali bÅ«ti priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas, tačiau teismas neiÅ¡analizavo civilinės bylos dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia baigties perspektyvos. 5.2. IeÅ¡kovas mano, jog nagrinėjamu atveju nėra privalomo bylos sustabdymo atvejo, nes abi bylas galima nagrinėti jų nestabdžius. Net ir sulaukus palankaus ieÅ¡kovui L.

G. teismo sprendimo, panaikinus iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį ir pritaikius restitucijÄ , L. G. neturėtų nuosavybės teisės į ieÅ¡kovo turtÄ â€“ žemės sklypÄ ir jame esančius pastatus, kol nebus atnaujintas terminas palikimui priimti, ir kol L. G. nepriims palikimo pagal testamentÄ . Be to, pagal buvusį testamentÄ L. G. turi teisę į ½ žemės sklypo ir ½ dalį visų pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kovui N. G. bet kokiu atveju iÅ¡liktų nuosavybės teisė į ½ dalį minėto turto.

Å iuo metu atsakovas yra užvaldęs visÄ ieÅ¡kovo N. G. turtÄ , o kai Å¡is atvyksta, kelia konfliktus, varydamas jį iÅ¡ sodybos. Be to, atsakovas L. G. yra faktiÅ¡kai iÅ¡sikraustęs iÅ¡ ieÅ¡kovo N. G. turto, tačiau piktybiÅ¡kai neleidžia ieÅ¡kovui naudotis savo turtu. Atsakovas ieÅ¡kovo turto neprižiÅ«ri. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad, sustabdžius bylÄ ir užtrukus civilinės bylos dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia nagrinėjimui, nukentės ne tik ieÅ¡kovo teisėti interesai, bet ir ieÅ¡kovo turtas. 5.3.

Teismas negina turto savininko teisėtų interesų netrukdomai savo turtÄ valdyti, naudotis juo, disponuoti, o gina neteisėtus veiksmus atliekančio atsakovo interesus. Civilinės bylos dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sandorio pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimas gali užtrukti ilgÄ laikÄ , todėl galbÅ«t metus laiko ir ilgiau teisėtas turto savininkas N. G. neturės galimybės naudotis savo turtu, gyventi savo bÅ«ste. Teismo motyvai dėl ateityje atsirasiančios galimybės ieÅ¡kovui N. G. inicijuoti naujÄ civilinę bylÄ dėl nuostolių priteisimo pažeidžia protingumo principÄ , nes teismai turi siekti, kad ateityje nekiltų naujų ginčų tarp Å¡alių, tuo labiau, kad Å¡alys dalyvauja jau keturiose civilinėse bylose, iÅ¡ kurių tris inicijavo atsakovas.

6. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovas praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 6.1. Atsakovo nuomone, bylos, dėl kurios sustabdytas Å¡ios bylos nagrinėjimas, teisinis rezultatas turės tiesioginę įtakÄ tolesniam Å¡ios bylos teisminiam procesui. IeÅ¡kovo teiginiai, kad Klaipėdos apylinkės teismo bylos rezultatas negarantuoja atsakovui nuosavybės teisės į turtÄ , yra nepagrįsti. Teismas, nuspręsdamas dėl bylos sustabdymo, įvertino, kad, priėmus atsakovui palankų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022, Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimas netektų prasmės, nes ieÅ¡kovas neturėtų reikalavimo teisės į visas ginčo patalpas – tik į dalį, kuri nenustatyta ir kuriÄ nustatyti Å¡iuo metu nėra pagrindo.

Atsakovo pažymi, kad termino palikimui priimti klausimas neturėtų bÅ«ti sprendžiamas, nes atsakovas jau yra priėmęs savo motinos palikimÄ . 6.2. IeÅ¡kovo atskirajame skunde dėstomi teiginiai prieÅ¡tarauja vieni kitiems. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas yra užvaldęs visÄ ieÅ¡kovo sodybÄ ir neleidžia ieÅ¡kovui naudotis savo turtu, tačiau vėliau nurodo, kad atsakovas faktiÅ¡kai yra iÅ¡sikraustęs iÅ¡ sodybos, netgi iÅ¡sivežęs daiktus. Atsakovas sodyboje nuolat gyvena nuo 2012 metų, kitos gyvenamosios vietos neturi.

Atsakovas moka visus mokesčius už šį turtÄ , jį prižiÅ«ri, remontuoja. IeÅ¡kovas nenurodo aiÅ¡kių ir objektyvių priežasčių, kodėl bÅ«tina atsakovÄ iÅ¡keldinti iÅ¡ ginčo sodybos, remiasi tik tikrovės neatitinkančiais teiginiais. IeÅ¡kovas turi kur gyventi, o atsakovui tai yra vienintelis bÅ«stas. Teismas k o n s t a t u o j a: Atskirasis skundas tenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto, t. y. privalomojo bylos sustabdymo pagrindu sustabdė bylos nagrinėjimÄ , iki kol įsiteisės sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų civilinėje byloje Nr.e2-7227-838/2022 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-04171-2022-0).

9. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022 nagrinėjamas L. G. ieÅ¡kinys, jame praÅ¡oma pripažinti 2008 m. balandžio 23 d. turto perleidimo su iÅ¡laikymu iki gyvos galvos sutartį negaliojančia ir taikyti restitucijÄ . IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad 2008 m. balandžio 23 d. turto perleidimo su iÅ¡laikymu iki gyvos galvos sutartį sudarė A. G. (L. G. motina ir N. G. močiutė); sutartimi A. G. jai priklausančiÄ sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), perleido N. G., sutarties pagrindu N. G. įgijo nuosavybės teisę į turtÄ , iÅ¡ kurio praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovÄ . Taigi, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos apylinkės teisme bus sprendžiamas klausimas dėl sutarties, kurios pagrindu ieÅ¡kovas įgijo nuosavybės teises į turtÄ , pripažinimo negaliojančia.

10. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl atsakovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ namo, kurio perėjimo ieÅ¡kovui teisėtumas ginčijamas Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nuginčijus 2008 m. balandžio 23 d. turto perleidimo sutartį su iÅ¡laikymu iki gyvos galvos sutartį, atsakovas kaip A. G. įpėdinis pagal testamentÄ turėtų teisę pretenduoti į ½ dalį turto, nes 2007 m. birželio 22 d. testamentu A. G. žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko ieÅ¡kovui ir atsakovui.

11. Ä®vertinęs Å¡ių dviejų civilinių bylų ryšį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, jei civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022 bÅ«tų priimtas L. G. palankus sprendimas, Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimas netektų prasmės: ieÅ¡kovas neturėtų reikalavimo teisės į visas ginčo patalpas – tik į dalį, kuri nenustatyta ir kuriÄ nustatyti Å¡iuo metu pagrindo nėra, taigi teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡i byla negali bÅ«ti nagrinėjama, iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022, ir sustabdė Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

12. Remiantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , nurodė, kad sustabdyti civilinę bylÄ nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas iÅ¡nagrinėti civilinės bylos, kol nebus iÅ¡nagrinėta kita byla, reiÅ¡kia, kad teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kuriuos bÅ«tina nustatyti kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryÅ¡io, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

14. Negalimumas iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ iki bus iÅ¡nagrinėta kita byla paaiÅ¡kinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi bÅ«ti nustatyti kitoje byloje. CPK 163 straipsnio 3 punkto, t. y. privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo, pagrindu nagrinėjama byla sustabdoma ne tada, kai yra prielaidos manyti, kad kyla kitas teisinis ginčas, o tada, kai kita civilinė byla jau iÅ¡kelta, o sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje. Pagrindas konstatuoti, kad iÅ¡nagrinėti civilinės bylos negalima tol, kol bus iÅ¡nagrinėta kita byla, yra tada, jeigu tam tikri faktai, kurie reikalingi nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tiems reikalavimams iÅ¡spręsti, yra nustatinėjami kitoje byloje ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali Å¡ių faktų nustatyti.

Ä®statymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylÄ paaiÅ¡kinama siekiu iÅ¡vengti prieÅ¡taringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, bÅ«tų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. apžvalga dėl privalomÄ jį bylos sustabdymÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo (CPK 163 straipsnis), Teismų praktika Nr. 32).

15. Tai, galima ar ne iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ , kol neiÅ¡spręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintÄ bylos privalomojo sustabdymo pagrindÄ , turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalykÄ abiejose bylose. Teismas, nuspręsdamas, ar tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, ar ne, turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokie teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai turi bÅ«ti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimÄ sustabdė pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , ir kokie nustatinėjami civilinėje byloje, dėl kurios sustabdė bylÄ .

17. Å iuo atveju teismas aplinkybės, ar tarp dviejų bylų yra tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, ar jo nėra, iÅ¡ esmės neatskleidė – nurodė, kad, jei civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022 bÅ«tų priimtas L. G. palankus sprendimas, Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimas netektų prasmės: ieÅ¡kovas neturėtų reikalavimo teisės į visas ginčo patalpas, t. y. konstatavo, jog sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022 gali turėti įtakos Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimui. Taigi iÅ¡ esmės teismas bylos sustabdymÄ motyvavo ne Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo negalimumu, tačiau galbÅ«t ateityje iÅ¡nyksiančiu ieÅ¡kinio tikslingumu ir prasmingumu, o tai prieÅ¡tarauja civilinės bylos sustabdymo tikslams.

18. Pažymėtina, kad bÅ«tina bylos sustabdymui sÄ lyga yra kliūčių bylos nagrinėjimui buvimo faktas. Dėl to sustabdant bylos nagrinėjimÄ turi bÅ«ti nurodyta, kokios konkrečiai aplinkybės kliudo nagrinėti bylÄ ir kokie faktai bus nustatinėjami kitoje byloje, kodėl jie negali bÅ«ti nustatyti sustabdomoje byloje, kokie kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrindė tarp dviejų aptariamų bylų egzistuojant prejudicinį ar kitÄ teisinį ryšį, dėl kurio teismas negalėtų iÅ¡nagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus iÅ¡spręsta kita civiline tvarka nagrinėjama byla.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022 galbÅ«t turės įtakos Å¡alių daiktinėms teisėms tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Å iuo metu ginčo turto, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovas siekia iÅ¡keldinti atsakovÄ , nuosavybės teisė yra įregistruota ieÅ¡kovo vardu. Todėl teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl atsakovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo turto, reikia nustatyti ieÅ¡kovo nuosavybės teisių pažeidimÄ patvirtinančius arba paneigiančius faktus, bylÄ nagrinėjantis teismas Å¡iuos faktus gali nustatyti pats, t. y. teismas gali nustatyti, ar ieÅ¡kovo teisės buvo pažeistos, ar Å¡ios teisės turi bÅ«ti apgintos.

Tai, jog civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022 atsakovas siekia nuginčyti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį kaip ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į ginčo turtÄ Ä¯gijimo pagrindÄ , nėra ta faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, kuri trukdytų iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ nagrinėjamoje byloje dėl galbÅ«t pažeistų ieÅ¡kovo kaip savininko nuosavybės teisių. Å ioje byloje jokie su nuosavybės teisės įgijimo pagrindu susiję klausimai nėra sprendžiami. Nagrinėjant civilinę bylÄ dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos ir turto perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nebus nustatinėjamos aplinkybės, pagrindžiančios ieÅ¡kovo nuosavybės teisės pažeidimÄ .

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp šių dviejų bylų egzistuoja prejudicinis ar kitas teisinis ryšys, dėl kurio teismas negalėtų išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išspręsta kita civiline tvarka nagrinėjama byla.

20. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡ioje civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės pažeidimo (atsakovo iÅ¡keldinimo) ir civilinėje byloje dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos perleidimo sutarties kaip nuosavybės teisės įgijimo pagrindo pripažinimo negaliojančia pareikÅ¡ti reikalavimai yra tiesiogiai susiję: nors bylose pareikÅ¡ti reikalavimai yra skirtingi (dalykas skirtingas), dalyvauja tie patys asmenys, vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimų patenkinimas eliminuotų kitos Å¡alies teisę į savo reikalavimų patenkinimÄ kitoje civilinėje byloje.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog abejose civilinėse bylose yra pareikÅ¡ti prieÅ¡iniai reikalavimai, o vieno iÅ¡ reikalavimų patenkinimas lemia kito reikalavimo patenkinimo galimybės eliminavimÄ , todėl civilinė byla Nr. e2-5229-475/2021 (dėl atsakovo iÅ¡keldinimo) ir civilinė byla Nr. e2-7227-838/2022 (dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia) yra tarpusavyje susijusios, ir nė viena iÅ¡ jų neturi prioriteto prieÅ¡ kitÄ .

21. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, jei panaÅ¡aus pobÅ«džio prieÅ¡iniai reikalavimai nagrinėjami atskirose bylose, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, siekdamas greičiau iÅ¡nagrinėti abi bylas, gali vienos iÅ¡ jų nestabdyti, bet jas sujungti, taip realiai įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus (CPK 7 straipsnis), nes atskiras bylų nagrinėjimas gali užvilkinti ginčo iÅ¡sprendimÄ ir taip bÅ«tų neužtikrintas vieno iÅ¡ civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti tarp Å¡alių teisinę taikÄ â€“ įgyvendinimas (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008;

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-767/2013; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-342/2012; 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2011). Konstatavus, kad civilinės bylos sustabdymo galima išvengti sujungus susijusias bylas, negalima pripažinti, kad bylos išnagrinėjimui egzistuoja objektyvios kliūtys, nepriklausančios nuo teismo valios.

22. Nurodyti iÅ¡aiÅ¡kinimai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas, visų pirma, turėjo iÅ¡nagrinėti susijusių bylų sujungimo klausimÄ ir tik nustatęs faktinius ir teisinius pagrindus, dėl ko jos negalėtų bÅ«ti sujungtos, nuspręsti dėl civilinės bylos sustabdymo. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , yra viena iÅ¡ sudėtinių teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ dalių ir įpareigoja teismÄ rÅ«pintis kiek įmanoma greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu.

CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau iÅ¡nagrinėti bylÄ ir atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, nesudarytų sÄ lygų bylai vilkinti (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 72 straipsnis). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytÄ pagrindÄ sustabdyti konkrečiÄ bylÄ . Nepamatuotas bylos sustabdymas gali pažeisti Å¡alių ir kitų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus, lemti nepagrįstÄ proceso vilkinimÄ .

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs nurodomus faktus, turėjo svarstyti ne bylos sustabdymo, o bylų sujungimo klausimÄ (CPK 136 straipsnio 4 dalis) 23. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė privalomÄ bylos sustabdymÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – atsakovo praÅ¡ymas dėl civilinės bylos sustabdymo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovo L. G. praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti. Teisėja Milda Skersienė