2022-02-09 Nr. AB-3198-3-61-3-03674-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-254-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03674-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Advokatų taryba, J. J., V. P., V. P.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja K. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir Ministras) 2020 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (1.18E) 7R-6265 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Ministrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d. skundus.

2. Pareiškėja reikalavimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, prieštaraujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Sprendimu netenkinti jos prašymai: 1) iškelti drausmės bylą advokatui J. J. dėl psichinio smurto ir neteisėto poveikio naudojimo, siekiant paveikti nukentėjusiąją baudžiamojoje byloje, jos artimuosius, kad ši prieš jos valią susitaikytų su kaltininku, dėl psichinio smurto naudojimo prieš pareiškėją, siekiant sutrukdyti atlikti advokatės pareigas ir eliminuoti ją iš teisinio proceso, dėl pareiškėjos šmeižimo ir tikrovės neatitinkančios, niekinančios ir žeminančios informacijos nukentėjusios, jos artimųjų ir advokatės atžvilgiu paskleidimo; 2) neskelbti visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu patvirtinto Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Advokatūros Visuotinio advokatų susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu (toliau – ir Aprašas), pakeitimų; 3) nušalinti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybą (toliau – ir Advokatų taryba) nuo drausmės bylos advokatui J. J. iškėlimo klausimo svarstymo; 4) nutraukti pareiškėjos atžvilgiu pradėtą drausmės bylos iškėlimo klausimo svarstymą pagal priešinį J. J. skundą.

2.2. Pareiškėja 2020 m. gegužės 5 d. Advokatų tarybos pirmininkui pateikė skundą, prašydama nušalinti Advokatų tarybą nuo drausmės bylos J. J. iškėlimo klausimo svarstymo bei visą su skundu susijusią medžiagą persiųsti Ministrui sprendimui priimti. Skunde nurodoma, jog minėtas advokatas, gindamas kaltinamąjį baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėja atstovavo nukentėjusiąją V. P., paskleidė apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią informaciją, niekinančią ir žeminančią ją, pakertančią jos reputaciją bei pasitikėjimą jos profesionalumu. Tuo pareiškėjai padaryta didelė žala, šmeižimu kėsinamasi į jos garbę ir orumą. Taip pat advokatas naudojo psichologinį smurtą pareiškėjos atstovaujamosios, jos artimųjų ir pačios pareiškėjos atžvilgiu. Advokatų tarybos pirmininkas, gavęs skundą, privalėjo vadovautis VAĮ 14 straipsnio 8 dalimi ir skundą perduoti nagrinėti Ministrui.

2.3. Advokatų taryba turėjo nusišalinti nuo drausmės bylos iškėlimo klausimo svarstymo J. J., nes ji negali būti nešališka ir objektyvi, kadangi neatšaukė 2019 m. spalio 16 d. sprendimo dėl drausmės bylos neiškėlimo minėtam advokatui. Advokatų tarybos nariai, neištaisę savo klaidos, negali būti nešališki ir objektyvūs. Be to, Advokatų tarybos nariai negalėjo nežinoti ir nesuprasti, kad drausmės bylos iškėlimo stadijoje negali būti sprendžiama dėl skundo esmės. J. J. nepateikė paaiškinimų į skundus dėl jo veiksmų.

2.4. Ministras, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nesilaikė VAĮ normų reikalavimų. Nei pareiškėja, nei V. P. ar V. P. nebuvo apklaustos įstatymų nustatyta tvarka, todėl Ministras, neįsigilinęs ir nesuvokęs pareiškėjos prašymo esmės, padarė nepagrįstas išvadas. Ministras nesuprato, kad pareiškėja prašymą nusiuntė tik žiniai, sprendžiant Advokatų tarybos nušalinimo klausimą, bet ne sprendimui priimti. Savo argumentais Sprendime Ministras peržengė savo kompetencijos ribas. Ministras atsako už savo veiksmus, bet ne už Advokatų tarybos veiksmus. Ministras nepagrįstai nurodė, jog teiginiai dėl pareiškėjos ir kitų asmenų garbės ir orumo pažeidimo yra nepagrįsti, kadangi pareiškėja pati kreipėsi į Advokatų tarybą, o ne į Ministrą dėl minėtų teiginių paneigimo. Be to, Ministras nepateikė argumentų dėl atsisakymo neskelbti 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimo dėl Aprašo pakeitimo. Tokiu būdu Ministras atsisakė atlikti savo funkcijas, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė nepagrįstą Sprendimą.

2.5. Yra nepagrįsti Ministro argumentai ir dėl jo teisės nušalinti Advokatų tarybą nuo drausmės bylos J. J. iškėlimo klausimo svarstymo. Ministras nurodė, kad neturi tokios teisės, o VAĮ 25 straipsnio 2 dalis negali būti taikoma. Sutinkama, kad remiantis VAĮ 25 straipsnio 2 dalimi, negalima apskųsti administraciniam teismui Advokatų tarybos sprendimo nenusišalinti. Tai dar vienas argumentas, patvirtinantis faktą, jog Advokatų taryba yra šališka ir negali svarstyti drausmės bylos iškėlimo J. J. klausimo. Niekas nepanaikino Ministro pareigos vykdyti vykdomosios valdžios kontrolės funkciją Advokatų tarybai, kuri numatyta Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme (toliau – ir AĮ), todėl Ministras privalo nušalinti Advokatų tarybą nuo drausmės bylos J. J. iškėlimo klausimo svarstymo. Pati Advokatų taryba, sutinkamai su VAĮ 25 straipsnio 2 dalimi ir AĮ 52 straipsniu, negali spręsti savo nušalinimo klausimo. VAĮ 25 straipsnio 2 dalimi galima ir būtina remtis pagal analogiją, remiantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Be to, viena iš pareiškėjų, V. P., 2020 m. rugsėjo 10 d. su skundu kreipėsi tiesiogiai į Ministrą, tačiau Sprendime nepateikta jokių argumentų, kodėl buvo atsisakyta nagrinėti jos skundą.

2.6. Nepagrįsti ir neteisėti Ministro argumentai dėl prašymo nutraukti pareiškėjos atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą dėl drausmės bylos iškėlimo pagal priešinį advokato J. J. skundą, nurodant, kad įstatymas nesuteikia įgaliojimų Ministrui nutraukti pradėtas procedūras. Ministras nepateikia jokių motyvų dėl skundo argumentų dėl nepagrįstos procedūros pradėjimo pareiškėjos atžvilgiu be teisėto pagrindo, kadangi J. J. skunde nenurodoma ir nepateikiami įrodymai, kad yra pažeistos kokios nors jo teisės ar teisėti interesai ir neprašoma jų apginti.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. J. J. drausminės bylos iškėlimas nesusijęs su pareiškėjos materialiosiomis teisėmis ar pareigomis, įstatymų saugomais pareiškėjos interesais, todėl pareiškėja neturi teisės teikti teismui skundo dėl Sprendimo panaikinimo dalies, kuria atsisakoma kelti drausmės bylą advokatui ar nušalinti Advokatų tarybą nuo drausmės bylos iškėlimo klausimo svarstymo.

3.2. 2019 m. spalio 16 d. Advokatų taryba pagal pareiškėjos 2019 m. birželio 17 d. skundą atsisakė J. J. iškelti drausmės bylą. VAĮ 25 straipsnio 2 dalis nagrinėjant skundus dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo netaikoma, o AĮ nesuteikia įgaliojimų Ministrui nušalinti Advokatų tarybą ir duoti privalomą nurodymą Advokatų tarybai perduoti pareiškėjos skundus nagrinėti Teisingumo ministerijai.

3.3. Šiuo atveju nėra pagrindo iškelti pareiškėjos nurodomam advokatui drausmės bylą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimais pareiškėjos nurodomi advokato veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais.

3.4. Nesutinkama su pareiškėjos teiginiu, kad priimant ginčijamą Sprendimą turėjo būti apklaustos V. P., V. P. ir pati pareiškėja, nes VAĮ 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat kiti asmenys gali būti apklausiami siekiant išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes. Tačiau įstatymas nenumato kiekvieną kartą nagrinėjant asmens prašymą apklausti papildomai asmenį, o skunde pareiškėja itin plačiai apibūdino nagrinėjamos situacijos aplinkybes.

3.5. Nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo atsisakyti skelbti Lietuvos advokatūros Visuotinio advokatų susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu patvirtintą Aprašą, nes jis jau paskelbtas. Teisingumo ministerija, įvertinusi Aprašo pakeistų punktų atitiktį AĮ ir kitų teisės aktų nuostatoms, prieštaravimų nenustatė, todėl nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą neskelbti Aprašo pakeitimų.

3.6. Iš Teisingumo ministerijai pateiktų duomenų matyti, jog Visuotiniame advokatų susirinkime už Aprašo pakeitimus balsavo 1 489 advokatai, prieš – 62. Visi Advokatūros organų sprendimai, kuriems AĮ nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.

3.7. AĮ nesuteikia įgaliojimų Ministrui nutraukti advokatūroje pradėtą procedūrą dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo, todėl Teisingumo ministerija, tenkindama pareiškėjos prašymą nutraukti jos atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą dėl drausmės bylos jai iškėlimo, būtų viršijusi savo kompetencijos ribas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra atsiliepime prašė atmesti pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti Ministrą iš naujo išnagrinėti 2020 m. rugsėjo 2 ir 3 d. prašymus, likusią bylos dalį nutraukti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su skundu grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjos reikalavimai, susiję su drausmės bylos iškėlimu advokatui J. J. pagal pareiškėjos 2020 m. gegužės 5 d. skundą, Advokatų tarybos nušalinimu nuo drausmės bylos minėtam advokatui iškėlimo klausimo svarstymo, taip pat su Advokatų tarybos pradėtos administracinės procedūros pareiškėjos atžvilgiu pagal priešinį advokato skundą nutraukimu, yra nenagrinėtini teisme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), yra pagrindas šią bylos dalį nutraukti.

4.2. Lietuvos advokatūra yra Lietuvos advokatų, kaip nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos dalies, savivaldos institucija, turinti specifinę teisinę padėtį Lietuvos teisinėje sistemoje. Teisė iškelti drausmės bylą advokatui nėra viešojo administravimo funkcija. Drausmės bylos advokatui neiškėlimas nėra kliūtis ginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tokie sprendimai, kuriais nusprendžiama nekelti drausmės bylos, negali būti teisminio nagrinėjimo objektu, nes jie pareiškėjams nesukelia materialinių teisinių pasekmių.

4.3. Materialiųjų teisinių pasekmių pareiškėjai taip pat nesukeltų jos reikalavimo, susijusio su Advokatų tarybos nušalinimu nuo drausmės bylos advokatui iškėlimo klausimo, svarstymas, todėl ir ši bylos dalis turi būti nutraukta. Kaip analogiją nurodė, kad, nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos, tačiau motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į skundą, kuriuo bus skundžiamas bylos procesą užbaigiantis teismo procesinis sprendimas. Bylos dalyviai tokiame skunde turi teisę nurodyti argumentus, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t. y. šališkas teismas (teisėjas).

4.4. Pareiškėjos reikalavimas nutraukti jos atžvilgiu pradėtą Advokatų tarybos administracinę procedūrą pagal priešinį J. J. skundą taip pat negali būti ginčo administraciniame teisme objektas, nes šis reikalavimas teikiamas dėl tarpinio viešojo administravimo procedūros priėmimo.

4.5. Ginčo dėl drausmės bylos advokatui neiškėlimo nepriskirtinumas teismo kompetencijai neapriboja pareiškėjos teisės ginti jos galbūt pažeistas teises įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja šia teise jau pasinaudojo.

4.6. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Ministrą iš naujo išnagrinėti jos 2020 m. rugsėjo 2 ir 3 d. prašymus atsisakyti skelbti visuotinio advokatų susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą dėl Aprašo pakeitimo yra nepagrįstas. Dar iki pareiškėjos kreipimosi į teismą Ministras 2020 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-321 Teisės aktų registre paskelbė Aprašą, patvirtintą 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu. Esant galiojančiam minėtam įsakymui, atsakovas negali atsisakyti skelbti Aprašą. Minėtas advokatų susirinkimo sprendimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apskųstas.

4.7. Nesutinkama su pareiškėjos nuomone, kad Aprašo 8 punktas prieštarauja AĮ ir VAĮ. Lietuvos advokatūra negali būti prilyginta viešojo administravimo subjektui, o jos vykdoma veikla nelaikytina viešuoju administravimu, todėl jai VAĮ netaikomas. Taip pat nesutinkama su pareiškėjos nuomone dėl Aprašo 9 punkto. Pareiškėja galimai nesutinka su Aprašo 10 punktu, kuriame numatyta, kad asmeniui, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, sudaroma galimybė teikti Lietuvos advokatūrai paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti įrodymus, argumentus ir samprotavimus, taip pat pareiškėjui pranešama apie Advokatų tarybos posėdį. Aprašo 10 punkto nuostatos nepanaikina asmens, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, teisės dalyvauti Advokatų taryboje sprendžiant klausimus dėl drausmės bylos iškėlimo ir tik ypatingais atvejais numatoma jo pareiga dalyvauti tokiame Advokatų tarybos posėdyje. Nesutinkama su pareiškėjos skundo argumentais dėl Aprašo 8 punkto nuostatos, kadangi kuo pasireškia minėto punkto nuostatos prieštaravimas AĮ skunde nedetalizuojama, tik deklaratyviai nurodoma, kad neteisėtai nustatyta, kad Advokatų tarybos pirmininkas apie galimą advokato drausmės pažeidimą sužino tik tada, kai drausmės komitetas priima išvadą, pagal kurią gali būti keliama drausmės byla. Šioje skundo dalyje pareiškėja nenurodė faktinio pagrindo. Taip pat nesutinkama su vertinimu, kad panaikinus anksčiau galiojusią Aprašo 8 punkto nuostatą, kuria panaikinami visi anksčiau teisėtai nustatyti atvejai, kada išankstinis pareiškėjo skundo pagrindo ir dalyko tyrimas neatliekamas, neveiks Aprašo nuostata dėl Advokatų tarybos pirmininko teikimų Advokatų tarybai svarstyti drausmės bylos advokatui iškėlimo klausimą be išankstinio tyrimo, be to, pareiškėjos vertinimu, minėtu pakeitimu įteisintas galimas teismo sprendimų nevykdymas, kadangi anksčiau Apraše pateiktame pavyzdiniame sąraše nurodytais atvejais ir dabar Advokatų tarybos pirmininkas turi teisę savo iniciatyva pradėti nagrinėjimą dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui arba teikti Advokatų tarybai siūlymą svarstyti drausmės bylos advokatui iškėlimo klausimą be išankstinio aplinkybių nagrinėjimo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. prašė tenkinti pareiškėjos skundą: panaikinti 2020 m. spalio 8 d. Ministro Sprendimą, kuriuo atsisakyta nušalinti Advokatų tarybą nuo drausmės bylos advokatui J. J. iškėlimo klausimo svarstymo pagal pareiškėjos 2020 m. gegužės 5 d. skundą Advokatų tarybos pirmininkui, ir panaikinus Sprendimą, įpareigoti Ministrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 2 d. skundą ir 2020 m. rugsėjo 3 d. patikslintą skundą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. paaiškino:

6.1. Teisingumo ministerija neteisėtai ir nepagrįstai nurodo, jog Advokatų taryba jau sprendė klausimą dėl advokato J. J. veiklos ir etikos pažeidimų, psichinio smurto ir neteisėto poveikio naudojimo siekiant paveikti V. P. ir jos artimuosius ir 2019 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą, jog nėra pagrindo spręsti klausimo dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui, o pakartotinis to paties klausimo sprendimo iniciavimas iš esmės būtų nepagrįstas veiksmas, prieštaraujantis gero administravimo principui. Šie argumentai negali būti laikytini motyvais atsakovui ginant pareiškėjos skundžiamą Advokatų tarybos sprendimą. Atsakovas, kaip ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra, manipuliuoja teisės ir fakto klausimais.

6.2. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 10 d. su skundu kreipėsi ne į Advokatų tarybą, o į Ministrą, prašydama iškelti drausmės bylą J. J. dėl jo neteisėtų veiksmų V. P., bet ne V. P. atžvilgiu. Advokatų taryba buvo šališka ir neobjektyviai nagrinėjo V. P. 2019 m. birželio 17 d. skundą ir 2019 m. spalio 16 d. paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius V. P. ir pareiškėjos garbę ir orumą. Dėl šio fakto pastarosios su ieškiniu 2020 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamos įpareigoti Advokatų tarybą paneigti minėtu sprendimu paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis.

6.3. Advokatų taryba pagal V. P. skundą nenagrinėjo advokato J. J. veiksmų, bet jai nebuvo žinomi įrodymai, patvirtinantys jo kaltę, t. y. 2019 m. rugpjūčio 20 d. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada Nr. S8/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoje byloje Nr. 1-120-817/2020 priimtas 2020 m. kovo 10 d. apkaltinamasis nuosprendis, posėdžių scenogramos.

6.4. Tai, jog Lietuvos advokatūra nėra valstybės institucija ar įstaiga, nereiškia, kad jai negalioja VAĮ reikalavimai. Savo teisminiams santykiams pagrįsti advokatūra netinkamai taiko teismų praktiką.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. prašė skundą tenkinti analogiškais V. P. atsiliepime nurodytais argumentais.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė ir priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos advokatūrai iš pareiškėjos 480 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nustatė ginčui aktualias faktines aplinkybes, be kita ko, kad skundžiamu Sprendimu Teisingumo ministerija atsakė pareiškėjai į jos 2020 m. rugsėjo 2, 3 ir 14 d. prašymus, V. P. į jos 2020 m. rugsėjo 7 ir 14 d. prašymus bei V. P. į jos 2020 m. rugsėjo 10 d. prašymą, nurodant, kad pareiškėjų keliami klausimai yra iš esmės tapatūs. Teismas analizavo skundžiamo Sprendimo turinį ir akcentuodamas administracinių bylų teisenoje galiojančio dispozityvumo principo reikšmę, pabrėžė, kad byloje nagrinėjamas klausimas dėl Sprendimo teisėtumo ABTĮ, VAĮ ir kitų bylai aktualių įstatymų prasme. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės (pvz., dėl galimai neteisėtų J. J. veiksmų, dėl Advokatų tarybos (jų narių) sprendimų (ne)teisėtumo ir kt.) buvo svarbios ir aktualios priimant Sprendimą, o teismas jas gali vertinti tik skundžiamo Sprendimo kontekste.

10. Teismas atmetė trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos advokatūros prašymą bylos dalį nutraukti, pabrėždamas, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama ne dėl Lietuvos advokatūros priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, o dėl Ministro Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (ar atsakė, ar motyvavo, ar atsakymai yra pagrįsti ir t.t.). Sprendimas yra priimtas Ministro, vykdant viešąjį administravimą, jis skundžiamas teismui ir nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėja siekė iškelti drausmės bylą advokatui J. J.. Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, ginčijamu Sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino, argumentuodama tuo, kad Advokatų taryba jau sprendė klausimą dėl advokato profesinės veiklos ir (ar) etikos pažeidimų (psichinio smurto ir neteisėto poveikio naudojimo siekiant paveikti nukentėjusiąją pareiškėją, jos artimuosius, kad nukentėjusioji prieš jos valią susitaikytų su kaltininku) ir 2019 m. spalio 16 d. sprendimu atsisakė kelti drausmės bylą dėl šių veiksmų. Be to, Sprendime nurodė, jog skundas dėl kitų advokato veiksmų (psichinio smurto naudojimo prieš pareiškėją, siekiant sutrukdyti atlikti advokatės pareigas ir eliminuoti iš teisminio proceso, šmeižimą ir tikrovės neatitinkančios, niekinančios ir žeminančios informacijos nukentėjusios, jos artimųjų ir advokatės atžvilgiu paskleidimą) buvo nagrinėjamas Advokatūroje, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimais pareiškėjos skundžiami advokato veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima advokato veiksmus pripažinti neteisėtais, todėl Ministrui nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo.

12. Teismas pažymėjo, kad pagal AĮ 52 straipsnio 1 dalies nuostatas advokatui gali būti keliama drausmės byla už AĮ ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus. Drausmės byla advokatui gali būti iškelta už veiklos ir etikos reikalavimų nesilaikymą. Jokių kitų atvejų, kuriais advokatui galėtų kilti drausminė profesinė atsakomybė, teisės aktai nenustato. Nors minėto įstatymo 52 straipsnio 3 dalis bei Aprašas numato, kad kiekvienas asmuo, kuris mano, kad jo teisės pažeistos, turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl drausmės bylos iškėlimo, tačiau Lietuvos advokatūros sprendimas nekelti drausmės bylos nėra skundžiamas Ministrui, o gali būti apskųstas bendrosios kompetencijos teismui. Kita vertus, nors Lietuvos advokatūros priimtas sprendimas neužkerta kelio Ministrui savo iniciatyva iškelti drausmės bylą, tačiau šis, vadovaudamasis viešojo administravimo principais, protingumo reikalavimais bei savo diskrecija, atsižvelgęs į konkrečias aplinkybes, gali atsisakyti inicijuoti drausmės bylą.

13. Teismas nustatė, kad Teisingumo ministerija skundžiamu Sprendimu paaiškino pareiškėjai, kad atsakovas neturi įgaliojimų vertinti Lietuvos advokatūros ar jos organų, įskaitant ir Advokatų tarybos, veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo ir duoti jiems privalomus nurodymus dėl drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo procedūrų vykdymo. Todėl pagal AĮ 52 straipsnio 2 dalį sprendimą iškelti advokatui drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba Ministras. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos advokatūra jau buvo priėmusi sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui, todėl pakartotinis to paties klausimo sprendimo inicijavimas iš esmės būtų nepagrįstas veiksmas, prieštaraujantis gero administravimo principui. Taigi ši AĮ nuostata nustato du subjektus, turinčius teisę priimti sprendimus dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo, tačiau ši nuostata nereiškia, kad vieno iš šių subjektų kompetencija dėl tokių sprendimų priėmimo yra ribojama kito subjekto. Todėl tiek Ministras, tiek ir Lietuvos advokatūra šiuos sprendimus priima individualiai ir savarankiškai.

14. Teismas nenustatė, kad Teisingumo ministerija būtų veikusi ne savo kompetencijos ribose, Sprendimas šioje dalyje atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis (advokato J. J. neteisėtų veiksmų Ministras neįžvelgė, kaip ir Advokatūra, Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas) ir teisės aktų normomis (VAĮ, AI ir kt. teisės aktai), taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Tai, kad pareiškėja subjektyviai kitaip vertina faktines aplinkybes, nedaro Sprendimo nemotyvuoto ar neteisėto.

15. Teismas vertino, kad pareiškėja skundu siekia apginti ne konkrečias savo galimai pažeistas teises, tačiau siekia advokato drausminės atsakomybės. Akcentavo, kad sprendžiant atsakomybės klausimus, teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad asmenys, kurie siekia atsakomybės kitam asmeniui taikymo, nėra šio santykio subjektai ir todėl šiame santykyje reikalavimo teisės neturi. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali apginti tik pažeistą teisę, todėl nesant konstatuoto pareiškėjos teisių pažeidimo, teismas skundo tenkinimo atveju pareiškėjos teisių apginti negalėtų, nes pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis šiuo atveju iš esmės liktų nepasikeitusi.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėja taip pat prašė neskelbti visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu patvirtinto Aprašo pakeitimų. Teismas pabrėžė, jog Ministras 2020 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-321 „Dėl advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo skelbimo“ Teisės aktų registre paskelbė Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos advokatūros 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu. Teismas analizavo Aprašo 8 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą dėl Advokatų tarybos pirmininko teisės savo teikimu inicijuoti galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių tyrimą.

17. Teismas iš pareiškėjos skundo Teisingumo ministerijai turinio sprendė, kad, jos nuomone, dėl naujos Aprašo redakcijos asmenų skundai, kai pažeidimo aplinkybės nėra aiškios, bus apskritai nenagrinėjami. Tačiau įvertinus Aprašo 8 punkto nuostatą, jog jeigu pažeidimo aplinkybės yra neaiškios, Drausmės komitete bus atliekamas išankstinis tyrimas. Tai pareiškėjai ir buvo paaiškinta Sprendime. Pareiškėjos cituojami Sprendimo argumentai (teiginiai) yra susiję su atsakovo atsikirtimais į pareiškėjos argumentus dėl Aprašo 62 ir 72 punktų bei jokiu būdu nereiškia, jog Sprendimas yra priimtas neįsigilinus į susiklosčiusią situaciją. Priešingai, iš Sprendimo matyti, jog jį priimant buvo įvertintas galiojęs teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pakeistas naujos redakcijos Aprašu. Ministras, palyginęs redakcijas, konstatavo, jog Aprašo nuostatos yra aiškios ir neprieštarauja kitiems teisės aktams, su kuo teismas sutiko.

18. Teismas dėl prašymo nušalinti Advokatų tarybą nuo 2020 m. gegužės 5 d. skundo nagrinėjimo nurodė, kad advokato drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo nuostatos įtvirtintos AĮ 52 straipsnyje. Teismas įvertino šio straipsnio 2–4 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei pažymėjo, kad AĮ nesuteikia įgaliojimų Ministrui nušalinti Advokatų tarybą, todėl šiuo aspektu pareiškėjos prašymas buvo nepagrįstas, o Sprendime tinkamai paaiškintos teisės aktų nuostatos. Pareiškėja šį prašymą grindė taip pat VAĮ, tačiau VAĮ 1 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio, 25 straipsnio 2 dalies kontekste VAĮ nuostatos netaikomos nagrinėjant skundus dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo. Todėl ir šioje dalyje pareiškėjos skundas nepagrįstas, o Ministras Sprendime tinkamai atsakė į pareiškėjos prašymą.

19. Teismas dėl pareiškėjos prašymo nutraukti jos atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą dėl drausmės bylos iškėlimo ir prašymo paneigti Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo teiginius nurodė, kad teisingai Sprendime nurodė Ministras, jog pagal Aprašo 13.3 papunktį Advokatų taryba, išnagrinėjusi tyrimo medžiagą, turi teisę priimti sprendimą skundo nagrinėjimą nutraukti ar sustabdyti. Teisingumo ministerijai tokie įgaliojimai, kaip ir įgaliojimai vertinti Advokatų tarybos priimtus sprendimus, nėra suteikti.

20. Teismas, įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, vertino, kad jis pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, nurodytas Sprendimo teisinis pagrindas bei pagrindiniai motyvai, padarytos išvados teisingos, t. y. nėra pagrindo teigti, kad jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovas pagal kompetenciją priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, be to, atsakė į kiekvieną pareiškėjos argumentą. Pripažinus, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Ministrą iš naujo išnagrinėti jos skundus.

21. Teismas ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 3 dalių, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio kontekste įvertinęs tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra prašė bylos dalį nutraukti ir likusią dalį atmesti, palaikė atsakovo poziciją, konstatavo, jog jam priklauso 480 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kuris priteistinas iš pareiškėjos.

III. 22. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą, pridėti prie bylos 2020 m. gruodžio 22 d. Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo nutarimą sustabdyti drausmės bylų nagrinėjimą, kol bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-1201-1047/2021.

23. Pareiškėja nesutikima su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, teismo sprendime neatskleista bylos esmė, jis yra be motyvų, nėra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos.

23.2. Byloje skundžiamo Sprendimo motyvai ir išvados buvo perkelti į teismo sprendimą, neatlikus jų teisinio vertinimo, be to, jie prieštarauja 2019 m. spalio 16 d. Advokatų tarybos sprendimo dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui J. J. turiniui. Teismas nevertino 2019 m. spalio 16 d. Advokatų tarybos sprendimo kaip įrodymo byloje. Minėtu sprendimu Advokatų taryba nesprendė dėl advokato J. J. neteisėtų veiksmų pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu pagal jų skundus. Todėl neteisėta ir nepagrįsta teismo išvada, kad Advokatų taryba jau sprendė klausimą dėl advokato profesinės veiklos ir/ar etikos pažeidimų.

23.3. Lietuvos advokatūra Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2783-433/2021 neginčijo Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-817/2020 nustatytų aplinkybių, kad prieš nukentėjusiąją ir jos artimuosius advokatas J. J. naudojo psichologinį smurtą. Šioje byloje buvo prašoma atlyginti patirtą žalą.

23.4. Advokatų taryba negali atlikti funkcijų, kurios įstatymu yra priskirtos Advokatų garbės teismui. Atsisakydama iškelti drausmės bylą advokatui, Advokatų taryba gali tokį sprendimą priimti, tačiau negali iš anksto nagrinėti aplinkybių, kurios liečia kitus asmenis, net neįtrauktus jų į procesą. Aprašo ir AĮ teisinio reglamentavimo kontekste priimti sprendimą neiškelti drausmės bylos advokatui, t. y. nutraukti drausmės bylą išnagrinėjus pareiškėjos skundą, gali tik Advokatų garbės teismas, ištyręs ir įvertinęs visus įrodymus, apklausęs šalis procese. Advokatų tarybai tokia funkcija nenumatyta. Advokatų taryba gali nepradėti administracinės procedūros, jeigu skundas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas arba kitais įstatymo nustatytais atvejais.

23.5. Dėl neteisėtų advokato J. J. veiksmų pirmą kartą trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. su skundu kreipėsi į Advokatų tarybos pirmininką 2019 m. birželio 17 d. Drausmės bylos iškėlimo stadijoje VAĮ 27 straipsnio kontekste negali būti sprendžiama dėl skundo esmės. Vertinti asmens, traukiamo atsakomybėn parodymus yra išimtinai tik Advokatų garbės teismo diskrecijos teisė. Priimant 2019 m. spalio 16 d. Advokatų tarybos sprendimą neteisėtai, neiškėlus drausmės bylos advokatui J. J., pažeidžiant Aprašo nuostatas, buvo apklausinėjama pareiškėjos nurodyta liudytoja, pačiai pareiškėjai nedalyvaujant procese, buvo pasisakyta dėl bylos esmės, sprendimo motyvais buvo paskleisti neatitinkantys tikrovės pareiškėjos ir V. P. garbę ir orumą žeminantys duomenys.

23.6. Nagrinėjama administracinė byla, V. P. iškelta administracinė byla Nr. I2-1208-331/2021 ir V. P. iškelta administracinė byla Nr. I2-5659-281/2020 iš esmės dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu turėjo būti sujungtos ir nagrinėjamos kartu, atsižvelgiant į minėtose byloje pateiktas aplinkybes.

23.7. Nepagrįsta teismo išvada, kad skundas dėl kitų advokato J. J. veiksmų (psichinio smurto naudojimo prieš pareiškėją, siekiant sutrukdyti atlikti advokatės pareigas ir eliminuoti iš teisminio proceso, šmeižimo ir tikrovės neatitinkančios, niekinančios ir žeminančios informacijos nukentėjusiosios, jos artimųjų ir advokatės atžvilgiu paskleidimo) neva buvo nagrinėjamas Advokatūroje. Tokių duomenų byloje nėra. Be to, šią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigia 2020 m. gruodžio 22 d. Advokatų garbės teismo nutarimas atidėti drausmės bylų nagrinėjimą, kol šioje administracinėje byloje bus priimtas galutinis sprendimas.

23.8. Teismas net neišsiaiškino faktinių aplinkybių, kad pareiškėjai ir V. P. pareiškus nušalinimą Advokatų tarybai, su skundais kreipusis į Teisingumo ministrą dėl nušalinimo klausimo išsprendimo ir skundų nagrinėjimo, Advokatūra nei teisiškai, nei faktiškai negali nagrinėti skundų, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriims galutinių sprendimų administracinėse bylose Nr. I2-1201-104/2021, Nr. I2-1208-331/2021, Nr. I2-5659-281/2020.

23.9. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamoje byloje Nr. 1-120-817/2020 matyti, kad teismas nagrinėjo ne advokato J. J., bet jo ginamojo M. M. baudžiamąją bylą ir nevertino advokato J. J. neteisėtų veiksmų, tačiau nustatė prejudicinę reikšmę turintį faktą, kad nukentėjusioji patyrė žalą ir dėl kaltinamojo advokato J. J. neteisėtų veiksmų. Byloje nustatytas patirtos žalos faktas yra besąlyginis pagrindas iškelti drausmės bylą advokatui J. J.. Teismo minimas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimas nėra susijęs su baudžiamąja byla Nr. 1-120-817/2020.

23.10. Į baudžiamąją bylą Nr. 1-120-817/2020 pateikta 2019 m. rugpjūčio 20 d. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada Nr. S8/2019 patvirtina advokato J. J. atliktus neteisėtus veiksmus V. P. atžvilgiu.

23.11. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad pareiškėja skundu siekia apginti ne konkrečias savo galimai pažeistas teises, tačiau siekia advokato J. J. drausminės atsakomybės. Tokiais teismo motyvais yra ribojama pareiškėjos teisė kreiptis į teismą.

23.12. Ministras pagal savo kompetenciją privalo spręsti Advokatų tarybos nušalinimo klausimą ir nušalinus Advokatų tarybą privalo spręsti klausimą dėl neteisėtai pradėtos administracinės procedūros nutraukimo pareiškėjos atžvilgiu. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagal analogiją privalo būti taikomos VAĮ nuostatos, reglamentuojančios nušalinimo procedūrą.

23.13. Teismas nepasisakė dėl reikalavimo Ministrui, pareiškus nušalinimą Advokatų tarybai, dėl Advokatų tarybos neteisėtai pradėtos administracinės procedūros pareiškėjos atžvilgiu pagal priešinį advokato J. J. skundą nutraukimo, dėl pareiškėjos reikalavimo Ministrui atsisakyti skelbti 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimą dėl Aprašo pakeitimo.

23.14. Advokatų tarybos pirmininkas, gavęs pareiškėjos ir V. P. skundus nesiėmė VAĮ 19 ir 22 straipsniuose ir Aprašo 8 punkte įtvirtintų privalomų atlikti veiksmų gavus skundą. Sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo turėjo priimti pats Advokatų tarybos pirmininkas. VAĮ 14 straipsnio 8 dalies ir AĮ 52 straipsnio 2 dalies kontekste, negalėdamas spręsti skunde nurodytų klausimų pagal kompetenciją, turėjo persiųsti skundą kompetentingam viešojo administravimo subjektui – Ministrui.

23.15. Aprašo pakeitimais, kurie prieštarauja AĮ, VAĮ ir kitiems teisės aktams, iš esmės buvo siekiama įteisinti neteisėtus veiksmus ateityje ir paslėpti neteisėtai priimto 2019 m. spalio 16 d. sprendimo pasekmes.

23.16. Teismas pasisakė dėl galimos advokato J. J. drausminės atsakomybės, peržengdamas savo kompetencijos ribas, kadangi advokato J. J. drausminės atsakomybės klausimą gali spręsti išimtinai tik Advokatų garbės teismas. Šis klausimas negali būti nagrinėjamos administracinės bylos dalyku. Šios administracinės bylos dalykas – Ministro atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir Ministro 2020 m. spalio 8 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

23.17. Ginčytinas Lietuvos advokatūrai teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis, nes trečiojo asmens pateiktas atsiliepimas, atsižvelgiant į jo apimtį ir turinį, nėra tinkamas. Be to, šio atsiliepimo turinys yra analogiškas civilinėje byloje Nr. 2-2783-433/2021 pateiktam procesiniam dokumentui. Lietuvos advokatūra turi pareigą atstovauti savo instituciją, dėl ko advokatai kiekvieną mėnesį moka advokato mokestį.

24. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Teisingumo ministerija ginčijamu Sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino, nes Advokatų taryba jau buvo nagrinėjusi advokatui J. J. drausmės bylos iškėlimo klausimą dėl advokato profesinės veiklos ir (ar) etikos pažeidimų ir 2019 m. spalio 16 d. sprendimu atsisakė kelti drausmės bylą dėl šių veiksmų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Lietuvos advokatūros priimtas sprendimas neužkerta kelio Ministrui savo iniciatyva iškelti drausmės bylą, tačiau Ministras, vadovaudamasis viešojo administravimo principais, protingumo reikalavimais bei savo diskrecija, atsižvelgęs į konkrečias aplinkybes gali atsisakyti inicijuoti drausmės bylą.

24.2. Teisingumo ministerija skundžiamame Sprendime nurodė, jog skundas dėl konkrečių advokato veiksmų buvo nagrinėjamas Lietuvos advokatūroje, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimais pareiškėjos skundžiami advokato veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima advokato veiksmus pripažinti neteisėtais, todėl Ministrui nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl drausmės bylos advokatui J. J. iškėlimo.

24.3. Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų vertinti Lietuvos advokatūros ar jos organų, įskaitant ir Advokatų tarybos, veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo ir duoti jiems privalomus nurodymus dėl drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo procedūrų vykdymo. Lietuvos advokatūra jau buvo priėmusi sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui (esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms), todėl pakartotinis to paties klausimo sprendimo inicijavimas iš esmės būtų nepagrįstas veiksmas, prieštaraujantis gero administravimo principui.

24.4. Teisingumo ministerija veikė savo kompetencijos ribose, priimtas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Tai, kad pareiškėja subjektyviai kitaip vertina faktines aplinkybes, nedaro Sprendimo nemotyvuoto ar neteisėto.

24.5. Teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų. Advokatui drausmės bylos iškėlimas ar Advokatų tarybos nušalinimas gali turėti įtakos tik advokato, kurio drausminės atsakomybės klausimas keliamas, teisėms ir pareigoms, bet neturi teisinės reikšmės pareiškėjos teisėms ar pareigoms. Advokatui J. J. drausminės bylos iškėlimas nesusijęs su pareiškėjos materialiosiomis teisėmis ar pareigomis, jos interesais, todėl pareiškėja neturi teisės teikti teismui skundo dėl Sprendimo panaikinimo dalyje, kurioje atsisakoma kelti drausmės bylą advokatui ar nušalinti Advokatų tarybą nuo drausmės bylos iškėlimo klausimo svarstymo.

24.6. Pareiškėja skundu siekia apginti ne konkrečias savo galimai pažeistas teises, tačiau siekia advokato drausminės atsakomybės. Asmenys, kurie siekia atsakomybės kitam asmeniui taikymo, nėra šio santykio subjektai ir todėl šiame santykyje reikalavimo teisės neturi. Procedūrinis sprendimas dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui J. J. neriboja pareiškėjos galimybės ginti, jos manymu, advokato veiksmais pažeistas jos teises įstatymo nustatyta tvarka ir būdais (pavyzdžiui, reikalauti atlyginti galimai jo veiksmais padarytą žalą paduodant teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo).

24.7. VAĮ 25 straipsnio 2 dalis nagrinėjant skundus dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo netaikoma, o AĮ nesuteikia įgaliojimų Ministrui nušalinti Advokatų tarybą ir duoti privalomą nurodymą Advokatų tarybai.

24.8. Keičiamo Aprašo 10 punkto nuostatos suponuoja, kad pareiškėjas visais atvejais turi teisę dalyvauti Advokatų taryboje sprendžiant klausimus dėl drausmės bylos iškėlimo ir tik ypatingais atvejais numatoma būtinybė dalyvauti Advokatų tarybos posėdyje. Teisingumo ministerija, įvertinusi Aprašo pakeistų punktų atitiktį AĮ ir kitų teisės aktų nuostatoms, prieštaravimų nenustatė, todėl nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą neskelbti Aprašo pakeitimų. Be to, Lietuvos advokatūra įgyvendina advokatų savivaldą, už Aprašo pakeitimus balsavo visuotinio advokatų susirinkimo dauguma.

24.9. Byloje skundžiamo Sprendimo turinys patvirtina, kad jį priimant buvo įvertintas galiojęs teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pakeistas naujos redakcijos Aprašu. Ministras, palyginęs redakcijas, konstatavo, jog Aprašo nuostatos yra aiškios ir neprieštarauja kitiems teisės aktams.

24.10. Advokatūros įstatymas nesuteikia įgaliojimų Ministrui nutraukti Advokatūroje pradėtą procedūrą dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo. Tik Advokatų taryba, išnagrinėjusi tyrimo medžiagą, turi teisę priimti sprendimą skundo nagrinėjimą nutraukti ar sustabdyti. Teisingumo ministerija būtų viršijusi savo kompetencijos ribas, tenkindama pareiškėjos prašymą nutraukti procedūrą dėl drausmės bylos jai iškėlimo.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pridėti prie bylos naują įrodymą – Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą „Dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui J. J.“, apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Pareiškėja advokato veiksmų neteisėtumą grindžia 2019 m. gegužės 14 d. telefoniniu pokalbiu, tačiau šio pokalbio garso įrašas nėra pateiktas. Kitų įrodymų apie naudotą psichinį smurtą pareiškėjos arba jos atstovaujamosios ar jos artimųjų atžvilgiu taip pat nepateikta. Siekis taikaus susitarimo byloje negali būti vertinamas kaip pareiškėjos trukdymas vykdyti advokatės pareigas, vertimas neatlikinėti nukentėjusiosios atstovės pareigų. Esant advokato J. J. ir pareiškėjos priešingoms pozicijoms, pareiškėja turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo skundą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.

25.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. apkaltinamajame nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-817/2020 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę tik dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių, t. y. tik dėl M. M., o ne jo gynėjo advokato J. J. veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Be to, baudžiamojoje byloje nenustatyti advokato J. J. neteisėti veiksmai. Tai matyti iš šios baudžiamosios bylos procesinių dokumentų.

25.3. Nėra pagrindo vertinti VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadą Nr. S8-2019, nes baudžiamojoje byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų apie neteisėtą advokato J. J. elgesį. Duomenų apie neetišką advokato J. J. elgesį nenustatė ir Advokatų taryba 2019 m. spalio 16 d. sprendime.

25.4. Ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Tai, kad pareiškėja subjektyviai kitaip vertina faktines aplinkybes, nedaro Sprendimo nemotyvuoto ar neteisėto.

25.5. Advokatų taryba dėl J. J. veiklos pažeidimų pasisakė tiek pagal V. P. skundą, kurį išnagrinėjus buvo priimtas 2019 m. spalio 16 d. sprendimas, tiek pagal bendrą V. P. ir pareiškėjos skundą, kurį išnagrinėjus buvo priimtas Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas. Abejais sprendimais Advokatų taryba nusprendė drausmės bylos advokatui J. J. nekelti. Pakartotinis to paties klausimo sprendimo inicijavimas iš esmės būtų nepagrįstas veiksmas, prieštaraujantis gero administravimo principui.

25.6. Advokatų tarybos teisę, išnagrinėjus tyrimo medžiagą, priimti sprendimą neiškelti drausmės bylos advokatui įtvirtina Aprašas. Pareiškėja neteisingai supranta skundo, kuriuo prašoma iškelti advokatui drausmės bylą, nagrinėjimo esmę. Advokatų taryba, nagrinėdama skundus, tiria, ar nėra pagrindo įtarti, jog advokatas padarė AĮ ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus, t. y. ar yra pagrindas kelti advokatui drausmės bylą. Šiuo tikslu Advokatų taryba tikrina skunde pateiktą informaciją bei renka drausmės bylos iškėlimo pagrindą patvirtinančius duomenis. Drausmės bylą Advokatų garbės teismas nagrinėja ne pareiškėjų skundų ribose, o Advokatų tarybos sprendimo, kuriuo nuspręsta iškelti drausmės bylą, ribose, tačiau Advokatų garbės teismas nėra varžomas Advokatų tarybos sprendime ar Ministro įsakyme iškelti drausmės bylą nurodyto teisinio pagrindo.

25.7. Pareiškėjos argumentas, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, yra deklaratyvaus pobūdžio. Advokatų drausmės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą, drausminių nuobaudų taikymą, drausminę atsakomybę reguliuoja specialus įstatymas ‒ AĮ ir jį įgyvendinančio 2020 m. Aprašo nuostatos. Vadovaujantis AĮ nuostatomis, ginčijamas Sprendimas dalyje dėl prašymo nušalinti Advokatų tarybą nuo 2020 m. gegužės 5 d. skundo nagrinėjimo yra pagrįstas.

25.8. Pareiškėja apeliaciniame skunde nutyli, jog jos ir V. P. 2020 m. gegužės 5 d. skundas jau yra išnagrinėtas Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu. Esant šiam sprendimui, net ir teoriškai nebūtų galimybės tenkinti pareiškėjos prašymą nušalinti Advokatų tarybą nuo 2020 m. gegužės 5 d. skundo nagrinėjimo, kadangi Advokatų taryba šį skundą jau išnagrinėjo.

25.9. Pareiškėja nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kuriomis ji grindžia Advokatų tarybos ar pavienių jos narių objektyvaus ir (ar) subjektyvaus nešališkumo nebuvimą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos netenkina Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimas, nesudaro pagrindo spręsti, kad Advokatų taryba yra šališka.

25.10. Pagal Aprašo nuostatas Advokatų taryba, išnagrinėjusi tyrimo medžiagą, turi teisę priimti sprendimą skundo nagrinėjimą nutraukti ar sustabdyti. Teisingumo ministerijai tokie įgaliojimai, kaip ir įgaliojimai vertinti Advokatų tarybos priimtus sprendimus, nėra suteikti.

25.11. Lietuvos advokatūra negali būti prilyginta viešojo administravimo subjektui, o jos vykdoma veikla nelaikytina viešuoju administravimu, todėl jai VAĮ netaikomas. Kuo pasireiškia Aprašo 8 punkto nuostatos prieštaravimas AĮ, apeliaciniame skunde nedetalizuojama. Aprašo 9 punktas nereguliuoja asmens, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, dalyvavimo Advokatų tarybos posėdyje. Aprašo 10 punkto nuostatos nepanaikina asmens, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, teisės dalyvauti Advokatų taryboje sprendžiant klausimus dėl drausmės bylos iškėlimo ir tik ypatingais atvejais numatoma jo pareiga dalyvauti tokiame Advokatų tarybos posėdyje. 2016 m. Apraše pateiktame pavyzdiniame sąraše nurodytais atvejais ir dabar Advokatų tarybos pirmininkas turi teisę savo iniciatyva pradėti nagrinėjimą dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui arba teikti Advokatų tarybai siūlymą svarstyti drausmės bylos advokatui iškėlimo klausimą be išankstinio aplinkybių nagrinėjimo, kaip tai nustato 2020 m. Aprašo 6 punktas.

25.12. Lietuvos advokatūra ne tik įgyvendina advokatų savivaldą, bet jai taip pat suteikti įgalinimai koordinuoti ir kontroliuoti advokatų ir advokatų padėjėjų veiklą. Lietuvos advokatūra nėra viešojo administravimo subjektas ir negauna jokių valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimų. Lietuvos advokatūra patiria nuolatines sąnaudas, kurios dengiamos iš advokatų, įskaitant pareiškėją, ir advokatų padėjėjų mokamų įmokų. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia Lietuvos advokatūros teisės teisminio ginčo laimėjimo atveju gauti advokato pagalbos išlaidų atlyginimą bendrais pagrindais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėja taip pat nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

27. ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Šio ginčo atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nepaisyti apeliacinio skundo ribų, bei šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas išnagrinėtas neperžengiat jo ribų.

29. Pareiškėja K. Ž. apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei teisės taikymo ginčo santykiams.

30. Dėl pareiškėjos K. Ž. apeliaciniame skunde nurodyto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimų pažymėtina, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio (ginčui aktualios įstatymo redakcijos 56 straipsnio atitiktis) taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodyta apimtimi, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą atliko tinkamai ir jų vertinimo nuostatų nepažeidė, todėl turėjo pagrindą pripažinti atsakovo sprendimą teisėtu bei pagrįstu. Sutikdama teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms pritaria, jų nekeičia ir tik papildo jas atsakymais į apeliacinio skundo argumentus.

33. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad administracinis teismas spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašiose bylose yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-399/2010, 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-2214/2011).

35. Teismų praktikoje realizuojant asmens teisę skųsti administravimo subjekto veiksmus šio pobūdžio ginčo bylose laikomasi pozicijos, kad asmuo pateikęs prašymą iškelti drausmės bylą iš esmės tokio prašymo nagrinėjimo rezultato skųsti teismui negali. Pripažįstama, kad asmuo savo teisę informuoti Teisingumo ministeriją apie netinkamą advokato elgesį ir gauti atsakymą realizavo ir subjektinės teisės reikalauti, kad advokatui būtų taikoma drausminė atsakomybė, neturi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-348-552/2019).

36. Sprendimo teisme patikra, kuriuo atsisakoma iškelti drausmės bylą pagal gautą skundą/prašymą, atliekama tik dėl administracinės procedūros teisėtumo, atsižvelgiant į ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies bendruosius reikalavimus bei tikrinant akto atitiktį VAĮ nuostatoms.

37. Pažymėtiną, kad VAĮ 14 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė (ginčui aktuali 2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. kovo 31 d.).

38. Teismų praktikoje konstatuojama, kad kiekvienu konkrečiu atveju tikrinant administravimo subjekto veiksmų teisėtumą reikšminga nustatyti nagrinėjamo ginčo ribas, kurios apibrėžiamos pagal pareiškėjo pateiktą skundo turinį ir jo reikalavimą administravimo subjektui. Tai reiškia, kad skundo nagrinėjimo ribas nustato pats pareiškėjas savo skundo turiniu, kurių institucija, nagrinėjanti skundą, privalo laikytis ir pateikti atsakymą į prašymą ne siauresnės apimties nei pateikto skundo turinys. Ši nuostata grindžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punktu, kuriuo nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-261/2021).

39. Tikrinant ar pilnai ir tinkamai buvo išnagrinėtas skundas, būtina lyginamuoju būdu patikrinti, ar skunde nurodytas aplinkybes bei prašymus administravimo subjektas išnagrinėjo savo kompetencijos ribose ir ar pilnai. Teismas nenagrinėja naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos skunde administravimo subjektui ir jo nebuvo nagrinėtos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-811-261/2021).

40. Šio ginčo atveju atlikus tokią analizę daroma išvadą, kad atsakovas nagrinėdamas pareiškėjos K. Ž. prašymą išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes, nurodytas prašyme bei priėmė VAĮ 8 straipsnio (aktuali ginčui 2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija) teisėtumo reikalavimus atitinkantį individualų aktą, todėl jo naikinti pagrindo nėra.

41. Pareiškėja ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos advokatūrai iš jos priteistų 480 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisės aktai nedraudžia Lietuvos advokatūrai kaip juridiniam asmeniui vesti bylas teismuose per atstovą, taip pat nenumato advokatūros narių pareigos teisines paslaugas šiai asociacijai teikti neatlygintinai, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę bylose naudotis mokama advokato teisine pagalba, o teisminio ginčo laimėjimo atveju – teisę į advokato pagalbos išlaidų atlyginimą bendrais pagrindais. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad Lietuvos advokatūros prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra tenkinami (žr., pvz., 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-403-525/2019, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1322-520/2020). Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašyta priteisti 480 Eur suma už advokatės pagal 2020 m. gruodžio 10 d. atstovavimo sutartį atlikta teisinė paslauga – atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimas – neviršija galimos priteisti už tokią paslaugą sumos, yra pagrįsta įrodymais ir, įvertinus atsiliepimo turinį, apimtį, bylos pobūdį ir susiklosčiusius teisinius klausimus byloje, yra pagrįsta, proporcinga, todėl priteistina. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pretenzijos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo trečiajam suinteresuotam asmeniui pripažintinos nepagrįstomis.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nėra, todėl nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei kaip įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teisingai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas ir atmesdamas pareiškėjos K. Ž. skundą priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra apeliacinės instancijos teismui padavė prašymą, prašydamas priteisti iš pareiškėjos 600 Eur išlaidų už advokatės suteiktą teisinę paslaugą – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė veikė pagal 2020 m. gruodžio 10 d. atstovavimo sutartį, patirtas išlaidas už nurodytą teisinę paslaugą patvirtina 2021 m. gegužės 31 d. sąskaita faktūra ir 2021 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymas.

44. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (3 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 d.). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos).

45. Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas.

46. Įvertinus tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo su apeliaciniu skundu nesutiko, apeliacinį skundą prašė atmesti, apeliacinis skundas yra atmestas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo iš pareiškėjos priteisimą. Šiuo atveju už teisinę paslaugą apmokėta 2021 m. gegužės 31 d., todėl yra aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. IV ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1 524,20 Eur. Atitinkamai maksimali priteistina suma už atsiliepimo parengimą šiuo atveju būtų 1 981,46 Eur (1,3 x 1 524,20 Eur). Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 600 Eur suma neviršija galimos priteisti sumos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą turinį bei apimtį, sprendžia, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti iš pareiškėjos 600 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos advokatūrai iš pareiškėjos K. Ž. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Rytis Krasauskas